-
Trimačio Vilniaus žemėlapio nauda: aiškesni planai, darnesnė miesto plėtra
Kaip ir buvo numatyta, pirmiausia žemėlapis pasitelktas Vyriausiojo miesto architekto skyrių pasiekiantiems projektams vertinti. Žemėlapis akivaizdžiai parodo, kokį poveikį miestui ir aplinkai turės nauji projektai, kurios augančio Vilniaus vietos gali tapti probleminėmis, laiku nesiėmus priemonių. Ir šiuo įrankiu jau ne kartą pasiremta sprendžiant miesto planavimo rebusus ir grąžinant projektus tobulinti.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pažymi, kad Vilniaus 3D žemėlapio naudojimas labai prasmingas pirminėje projekto rengimo stadijoje – tvirtinant projektinių pasiūlymų rengimo užduotis. Vertintojams jis leidžia įvertinti projektus iš pačių įvairiausių žiūrėjimo taškų – taip pat ir tų, kurių vizualizacijų projektų kūrėjai nelinkę pristatyti savivaldybės specialistams, numanydami, kad jie gali lemti nepalankų vertinimą.
„Jau kelis mėnesius naudojamės trimačiu žemėlapiu tikrindami planuojamų pastatų tūrio, aukščio santykį su aplinkiniais pastatais, reljefo formomis. Trimatis modelis, gautas atlikus ypač tikslius miesto reljefo formų, pastatų, netgi medžių lajų skenavimą iš oro, suteikia galimybę įvertinti ir pastato aukštingumą, ir pastato įtaką aplinkai, – komentavo M. Pakalnis. – Iki tol tekdavo pasikliauti projektuotojų pateiktomis vizualizacijomis, kurios ne visada atitikdavo tikrovę, keldavo daug ginčų tarp specialistų, keldavo įtarimų projekto kaimynams ir kitiems projektu besidomintiems visuomenės atstovams. Dabar projektuotojų pagal tikrus matmenis sukurtas pastato trimatis modelis įkeliamas į miesto virtualų modelį ir bet kas – tiek projektuotojai, tiek savivaldybės ar visuomenės atstovai – gali patys pamatyti šio pastato tūrį iš bet kurio pasirinkto taško. Šį įrankį jau įvertino ir jį naudoja ir projektuotojai, rengdami pastatų eskizus, analizuodami jų tūrinio-erdvinio sprendimo variantus. Tai labai reikšminga pagalba ir urbanistams, ir miesto plėtra besidomintiems žmonėmis.“
Tai labai reikšminga pagalba ir urbanistams, ir miesto plėtra besidomintiems žmonėmis.
Novatoriškas sostinės naudojamas įrankis jau sulaukė ir tarptautinio įvertinimo – Vilniaus miesto savivaldybė gavo specialų apdovanojimą už pasiekimus kuriant išmaniuosius žemėlapius. Apdovanojimą skyrė tarptautinė kompanija „Esri“, užsiimanti geografinių informacinių sistemų programine įranga ir ieškanti organizacijų, kuriančių vartotojams lengvai prieinamus ir unikalius geografinius informacinius produktus, naudojant ir sumaniai pritaikant išmaniąsias technologijas.
„Esri“ iš visų projektų išskyrė sostinės trimatį žemėlapį kaip itin pažangų, analogų neturintį sprendimą miesto planavimui gerinti, kuris leidžia ne tik matyti miestą virtualiai, bet ir vertinti jo plėtrą realiosios aplinkos fone. Vilnius nėra pirmasis miestas Europoje, turintis tokio tipo žemėlapį, tačiau pirmasis, kuris atveria visą informaciją apie mieste šiuo metu vykstančius projektus (detaliuosius, techninius planus).
Pozityvią Vilniaus miesto savivaldybės patirtį naudojant naująjį instrumentą liudija jau ne vienas pavyzdys.
Daugiabutis ir administracinis pastatas Kudirkos g. 14
Projektuotojams Vyriausiojo miesto architekto skyriui ir viešam svarstymui pateikus daugiabučio ir administracinio pastato Kudirkos g. 14 projektinius pasiūlymus, sprendinių analizė 3D žemėlapyje patvirtino tai, dėl ko pastabas reiškė ir visuomenė – projektuojamo pastato santykio su kontekstu problemas. Išanalizavus pastato aukštį 3D žemėlapyje, tapo akivaizdu, kad projektuojamo pastato aukštis viršija aplinkoje vyraujantį pastatų aukštį. Suprojektuotas pastatas iškyla tiek virš buvusios „Vilniaus Tauro“ alaus daryklos vietoje kylančio gyvenamųjų namų kvartalo, tiek virš Z. Sierakausko gatvėje susiklosčiusio istorinio užstatymo. Paaiškėjo ir tai, kad viešinamų projektinių pasiūlymų medžiagoje buvo pateiktos neteisingos vizualizacijos – pastatas sumažintas aplinkinių pastatų atžvilgiu.
Vyriausiasis miesto architektas M. Pakalnis tada atkreipė dėmesį, kad prieš dešimtmetį palei V. Kudirkos gatvę iškilę pastatai, nors ir agresyvūs savo morfologija bei architektūrine išraiška (jų tūriai išskaidyti, fragmentuoti), prie šlaito priartėja žemesniais 3–4 aukštų korpusais. Naujas pastatas, projektuojamas prie pat šlaito viršutinės briaunos, niveliuoja ir naikina šį svarbų Vilniaus miestovaizdžio elementą, uzurpuoja erdvę ir agresyviai dominuoja kraštovaizdyje. Projekto rengėjai, bendrovė „Aketuri architektai“, pripažino šią klaidą ir pataisytų, sumažintų projektinių pasiūlymų sprendinius pristatys visuomenei pakartotinai 2020 m. birželio 16 d. 17 val. vaizdo transliacijos metu. Prisijungimo nuoroda čia. Naujus, pataisytus projektinius pasiūlymus galima pamatyti čia.
Kreivasis skg. 7 3D modelis
Nors šis gana nedidelis, tačiau jautrioje gamtinėje aplinkoje, ant vienos iš Užupio kalvų viršūnės, bendrovės „Flexiforma“ suprojektuotas daugiabutis viešame projekto pristatyme didelių priekaištų nesulaukė, būtent analizė trimatėje aplinkoje Vyriausiojo miesto architekto skyriaus specialistams parodė, kad projektuojamo pastato tūris niveliuoja ir darko išraiškingas reljefo formas ir pernelyg agresyviai dominuoja jautriame Vilniaus senamiesčio istorinio priemiesčio kraštovaizdyje.
Vyriausiojo miesto architekto vertinimu, projektuojamo pastato santykis su aplinka turėtų būti jautresnis – pasiūlyta suprojektuotą tūrį suskaidyti į atskirus pastatus, ieškoti harmoningesnio santykio su reljefo formomis ir taip sumažinti įtaką miesto panoramoms. Projektuotojų reakcijos dėl šių pastabų Vyriausiojo miesto architekto skyrius dar nesulaukė.
Pamėnkalnio g. 20 3D modelis
Vilniaus trimatis modelis padėjo apsispręsti ir analizuojant pastato Pamėnkalnio g. 20 projektinius pasiūlymus. Šis bendrovės Vilniaus architektūros studija darbas jau viešo pristatymo metu sulaukė aštrios aplinkinių gyventojų kritikos dėl uzurpuojamos kiemo erdvės. Analizė trimačiame modelyje parodė, kad nors būstų insoliacijai būtini atstumai tarp pastatų formaliai ir užtikrinami, tačiau naujas pastatas agresyviai dominuoja kvartalo vidinėje erdvėje, paversdamas ją nebe kiemo (kai atstumas tarp pastatų didesnis už pastatų aukštį), o gatvės proporcijas atitinkančia erdve (kai atstumas tarp pastatų panašus ar mažesnis už pastatų aukštį). Realizavus tokį projektą išties nukentėtų tiek esamų, tiek būsimų gyventojų gyvenimo kokybė.
Projekto rengėjams buvo pasiūlyta iš naujo persvarstyti sklypo tūrinę-erdvinę koncepciją, jos atitikimą susiklosčiusiems teritorijos užstatymo principams, skaidyti pastatą atskirais tūriais ir atnaujintus projekto sprendinius iš naujo pateikti Vilniaus 3D žemėlapyje. Projektas šiuo metu koreguojamas, artimiausiu metu turės būti iš naujo pristatytas miestiečiams.
Beveik analogiškų pastabų po analizės 3D modelyje sulaukė ir kitas projektas Naujamiestyje – svečių namai T. Ševčenkos g. 25A. Čia taip pat planuotas pernelyg agresyvus kiemo korpusas, kurį pasiūlyta skaidyti į atskirus tūrius, kad būtų išvengta kiemo erdvės užgriozdinimo. Projektas koreguojamas ir artimiausiu metu bus svarstomas iš naujo.
Per kiek daugiau nei keturis Vilniaus trimačio žemėlapio naudojimo mėnesius, grindžiant šiuo būdu atlikta analize, buvo keičiama bei tobulinama ir daugiau mieste planuojamų pastatų. Pavyzdžiui, įvertinus trimatėje aplinkoje buvo koreguojamas Aukštaičių g. 25 sklype numatyto daugiabučio gyvenamojo namo projektas – atsižvelgus į jautrią urbanistinę situaciją (vieta Vilnios upės slėnyje) bei siekiant projektuojamu užstatymu neužkirsti vizualinių ryšių su Senamiesčiu, buvo sumažintas vienas iš šio daugiabučio gyvenamojo namo korpusų. Virtualus miesto modelis padėjo ir daugiabučių komplekso Paribio g. 12 projektuotojams ieškoti optimaliai su Saltoniškių miestovaizdžiu derančių, Šeškinės šlaitų vizualinius ryšius su miesto centru išsaugančių sprendinių.
Jau pristatant trimatį žemėlapį tikėtasi, kad jis sutaupys ne vieną mokesčių mokėtojų milijoną, nes bus išvengta ne tik klaidų, kurios iki šiol galėjo įvykti dėl žmogiškojo faktoriaus. Dar prieš pradedant statyti naujus objektus mieste tiek gyventojai, tiek verslo atstovai gali tiksliai matyti, ant kurio lango kris šešėlis, ar kiek procentų lango užstos vaizdą greta suprojektuotas pastatas. Iš anksto gavus visą informaciją, diskusijos su bendruomene tampa konstruktyvesnės.
-
Vienas tiksliausių žemėlapių Lietuvoje – Klaipėdos 2
Tikimasi, kad naujasis 3D modelis taps naudinga bendravimo bei bendradarbiavimo erdve, kurioje klaipėdiečiai ir miesto svečiai ras daug aktualios ir vertingos informacijos bei aktyviai dalyvaus įvertinant įvairias iniciatyvas, idėjas ir plėtros viziją.
„3D žemėlapis yra galingas įrankis nagrinėjant projektuojamų statinių sąveiką su kaimyniniais pastatais – ar nebus užstojama saulės, vaizdo, prognozuojant, kokį poveikį nauji objektai turės miesto vizualinei panoramai. Tikimės, kad sukurtas 3D modelis leis vaizdžiau matyti esamą situaciją, efektyviau planuoti, vystyti investicinius projektus, kurti saugesnį bei geriau valdomą miestą“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas
„Buvo labai ilgai svarstyta, ar tikrai Klaipėdai reikia 3D žemėlapio. Vyko diskusijos, ar pajėgsime atnaujinti ir palaikyti naujausius, aktualiausius duomenis ir svarbiausias klausimas – ar bus žemėlapio naudotojų. Nagrinėjome kitų miestų pavyzdžius ir buvo nuspręsta vis dėl to skelbti konkursą“, – aiškino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Geodezijos ir GIS skyriaus vyriausioji specialistė Marija Buivydienė.
Žemėlapį sukūrė paskelbtą konkursą laimėjusi bendrovė iš Vilniaus „Hnit-Baltic”. Pasak jos atstovų, erdviniai miesto statiniai buvo kuriami pasitelkus naujausias geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijas ir gaminami automatizuotai – be žmogaus prisilietimo. Todėl modelis sukurtas greitai (3 asmenų komanda parengė per mėnesį) ir mažais kaštais.
„Greitai įgyvendinti ir parengti tokios apimties projektą – didelis iššūkis. Labai džiugina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija aktyviai prisidėjo sprendžiant įvairaus masto uždavinius ir mūsų kelių žmonių komanda sugebėjo per mėnesį realizuoti tai, kam dažniausiai prireikia žymiai daugiau laiko“, – savo patirtimi realizuojant „3D Klaipėda“ projektą dalijosi „Hnit-Baltic“ projektų vadovė Nijolė Lukytė bei įvardijo pagrindines Klaipėdos 3D modelio galimybes:
pristatyti ir susipažinti su miesto plėtros vizijomis, iniciatyvomis ir gauti grįžtamąjį ryšį, vertinimus, komentarus apie jas;
komentuoti ir vertinti ekrane matomą vaizdą bei palikti pastabas (registruotiems vartotojams);
prisidėti savo duomenų ir išsisaugoti modelį asmeninei peržiūrai (registruotiems vartotojams);
atlikti šešėliavimo analizę, t. y. apskaičiuoti, kiek laiko teritorija būna šešėlyje įvairiais metų laikais ir vidutiniškai per metus;
matuoti pastatų aukštį ir stogo plokštumos plotą;
atlikti pastatų pjūvius, t. y. susipažinti, kas yra po žeme ar atskirų modelių viduje;
apskaičiuoti pastatų saulės energijos potencialą;
atlikti miesto panoraminio vaizdo analizę iš svarbių taškų, pvz., kaip miestą pamato svečiai, atplaukę į Klaipėdos uostą kruiziniu laivu;
įkelti ir peržiūrėti projektuojamų statinių modelius;
pasinaudoti atviraisiais 3D duomenimis moksliniams darbams ir tyrimams;
susipažinti su naujuoju Klaipėdos miesto bendruoju planu;
matyti vizualizuotus galiojančius statybos reglamentus, pvz., maksimalų leistiną pastatų aukštį (artimiausioje ateityje).
Pabrėžiama, kad žemėlapiu nemokamai galės naudotis visi norintys. Žemėlapį galite rasti adresu: http://arcg.is/1v1L4X.
