Kaip buvo pranešta anksčiau, praėjus keliems mėnesiams po netikėtos stilistės ir nuomonės formuotojos A. Jagelavičiūtės mirties, jos mama kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismą pasiekė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės N. Jagelavičienės ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Ieškinio atsakovas – moters anūkas L. Volkus.

Kaip pranešė portalas alfa.lt, po stilistės mirties liko nemažai jos autorinių kūrybos darbų, vienas iš jų – darbo knygos-kalendoriai.

N. Jagelavičienė nusprendė tęsti darbo knygų-kalendorių prekybą ir praėjusiais metais įkūrė mažąją bendriją „Tikėk ir veik“.

A. Jagelavičiūtės buvęs sutuoktinis M. Volkus, atstovaudamas sūnui, padavė į teismą įkurtą bendriją. Anot vyro, močiutė be anūko žinios ir sutikimo viešai platino ir pardavinėjo dukros darbo knygas.

Kadangi vaikas dar yra nepilnametis, bet kokie su A. Jagelavičiūtės kūryba susiję veiksmai gali būti atliekami tik su sūnaus atstovo, M. Volkaus, pritarimu. Anot M. Volkaus sūnui atstovaujančios advokatės Indrės Jocytės, N. Jagelavičienės veiksmai yra darantys žalą, nes ji naudojasi vaiko palikimu ir iš to gauna finansinę naudą.

Pasak alfa.lt, iš N. Jagelavičienės atimama teisė spręsti, kokia bus dukros atminimo ateitis. Teismas L. Volkų pripažino kaip tinkamą asmenį apginti mamos autorines teises. Be to, „Tikėk ir veik“ liepta atlyginti A. Jagelavičiūtės sūnui padarytą žalą. Ji įvertinta kiek daugiau nei 5 tūkst. eurų. 

Vilniaus miesto tarybos narė LNK laidai „Bučiuoju. Rūta“ prisipažino, kad iki šiol gailisi dukrai pasakiusi per mažai gražių žodžių.

„Bandau save raminti, kad jos misija Žemėje baigėsi, nes ji savo metus skriejo taip greitai kaip ugnis, kaip meteoras. Agnė tiek visko nuveikė ir per savo trumpus metus atgyveno kur kas daugiau, nei atgyventų kitas žmogus, kuriam devyniasdešimt metų“, – sakė N. Jagelavičienė, svarstydama, kodėl likimas būtent jai skyrė sunkią gedulo naštą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paklausta, ką norėtų pasakyti dukrai, jei ši galėtų ją išgirsti, moteris sakė, kad pasakytų Agnei, jog be galo jos ilgisi.

„Galėčiau pasakyti: „Dieve, kaip man tavęs trūksta, tu net neįsivaizduoji, kaip man tavęs trūksta“, – sakė velionės mama.

Dabar Nijolė teismuose kovoja dėl dukros palikimo – dalis jo atiteko mažamečiui Agnės ir jos buvusio vyro Manto Volkaus sūnui. Kol vaikas nepilnametis, M. Volkus yra atsakingas už tai, ką paveldėjo sūnus. A. Jagelavičiūtė su vyru susituokė 2013 m. pabaigoje, po metų porai gimė sūnus. Santuoka iširo 2019-aisiais. Pašlijus poros santykiams, socialinėje erdvėje Agnė ne kartą pasakojo apie tai, ką teko išgyventi santuokoje ir jai pasibaigus.

Nors N. Jagelavičienės santykiai su buvusiu žentu – labai komplikuoti, tačiau moteris sako nesmerkianti dukros pasirinkimo tekėti už M. Volkaus.

„Įsivaizduokite, Agnė jį išsirinkusi net lėliuko užsimanė. Tai negali pasakyti, kad ji pasirinko neteisingai, nes tai yra jos gyvenimas. Aš kaip mama turėjau pritarti ir džiaugtis jos buvusia laime“, – sakė Nijolė.

Moteris pridūrė, jog tikisi, kad teisiniai ginčai ilgai netruks.

„Tai, kas dabar vyksta, aš tikiuosi, kad viskas pasibaigs. Tikiuosi, kad ir tai praeina“, – kalbėjo N. Jagelavičienė.

Laidoje „Bus visko“ Nijolė Jagelavičienė ne tik prisimins dukros kelią į šlovę, šviesiausius bei tamsiausius prisiminimus, bet ir paskutines netikėtai iš gyvenimo pasitraukusios dukros gyvenimo akimirkas. Drauge su mama atšventusi praėjusių metų Kalėdas, Agnė sunegalavo. Kitą dieną Agnė ėmė guostis mamai, kad jai labai stipriai skauda. Nijolė vežė dukrą į ligoninę, bet  su dukra negalėjo pasilikti.

„Mane tiesiog išprašė, nes ten artimiesiems negalima. Jos paskutiniai žodžiai buvo: mama man labai skauda. Jūs galit įsivaizduoti, kaip baisu mamai, kai tavo vaikas ištisai kartoja, kad jam skauda ir tu nieko negali padėti“, – prisimins Nijolė su ašaromis akyse ir atskleis, kad susiskambinus su dukra, ji jai ištarė lemtingus žodžius: „Mama, tu važiuok namo, nes šiandien iš čia nebeišeisiu“.

Kitą dieną Nijolė sulaukė skambučio iš ligoninės, kuri informavo, kad dukrai labai blogai – plaučių uždegimas ir žaibiškai progresuojantis sepsis.

Gruodžio 28 diena, 11.15 val. – Nijolė su skausmu šią datą ir laiką prisimins visą gyvenimą – tuomet jos dukra Agnė paskutinį kartą užmerkė akis. Tuo laiku Nijolė buvo pakeliui į ligoninę, bet paskutinį kartą pamatyti savo dukros gyvos ji nebespėjo.

Laidoje garsios moters mama atskleis, kad apie artėjančią mirtį Agnė nujautė dar būdama sveika ir pasidalino tuo su savo drauge. Draugei ji sakė, kad greitai mirs ir to nei kiek nebijo. Moteris bijojo vieno –  palikti mažametį sūnų. Apie tai Nijolė sužinojo jau po dukros mirties: „Draugė jai sakė, tu nenusikalbėk, tu dar tikrai gyvensi, turi tiek planų, tau dar reikia vaiką užauginti“, – laidoje dalinsis Nijolė.

Arūnas Valinskas. LNK archyvo nuotr.

Tuo metu grupės „Du Donatai” narys D. Čižauskas šių metų pradžioje iš gyvenimo pasitraukė savo sprendimu, tačiau jo artimieji iki šiol su skaudžia netektimi susitaikyti negali. Apie tai laidoje pasakos kone dešimt metų drauge dirbęs ir vis dar artimus ryšius su Donato šeima palaikantis TV laidų vedėjas bei prodiuseris Arūnas Valinskas, kuriam skaudžią žinią pranešė kolega ir ilgametis draugas Žilvinas Žvagulis.

„Jis sako – pameni Donatą [...] ir aš iškart supratau, kad kažkas labai negerai. Tai, sako, jis išėjo. Tuo metu buvo daug įvairiausių versijų, bet mes iškart žinojome, kas nutiko“, – atviraus Arūnas.

Laidoje Arūnas prisimins, kaip prieš dešimtmetį užsimezgė jo pažintis su Donatu, kuris prisijungė prie projekto „Lietuvos balsas“ ir savo mokytojais pasirinko Arūno ir Ingos Valinskų porą. Puikus laikas projekte, dažni susitikimai įvairiausių renginių bei koncertų užkulisiuose užsimezgė į šeimos draugystę. Arūnas ir Inga netgi tapo Donato ir jo žmonos Ievos liudininkais judviejų vestuvėse, o po kurio laiko nuotaikingai laiką leido Valinskų namuose Kipre. Laidoje „Bus visko“ Arūnas atviraus, kad Donatas buvo puikiausias pavyzdys, kaip reikia mylėti gyvenimą ir kad niekada nebūtum galėjęs įtarti, kad jis gali pakelti ranką prieš save: „Man lig šiol galvoje netelpa, kad jis tai padarė“, – laidoje pasakos A. Valinskas.

Laidoje garsus vyras atskleis, kad staiga užplūdusi šlovė bei populiarumas neabejotinai turi savo kainą ir keičia gyvenimus, tačiau, pasak Arūno, Donatui su tuo puikiai sekėsi tvarkytis, todėl su skaudžiu įvykiu visiems susitaikyti dar sunkiau. Ne vieno artimo bičiulio ar bendražygio netektį išgyvenęs A. Valinskas sako, kad tai, ką reiškia mirtis, vyras patyrė kur kas anksčiau – dar vaikystėje, kuomet dėl problemų su inkstais dienas leisdavo ligoninėje: „Aš mirtį pažinau dar gerokai anksčiau. Ne retas atvejis buvo, kai palatos draugą, su kuriuo dar vakare kalbėjai, ryte išveža užklotą“, – atviraus Arūnas, kuris atskleis, kad vaikai suaugusiais tampa tada, kai suvokia, kas yra mirtis.

Kunigas Ričardas Doveika. LNK archyvo nuotr.

Laidoje pie mirties baimę, kurią jaučia kiekvienas bei tai, kaip sunkiausiomis akimirkomis nepalūžti ir atlaikyti artimų žmonių praradimą, dvasiniais patarimais pasidalins pats savo tėvus bei senelius palaidojęs Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčios kunigas Ričardas Doveika.

Jautri „Bus visko“ laida – šį antradienio vakarą, 20 val., per LNK.

Pajūrio keliai atvedė į Kunigiškes, kur atostogų namus turi ne vienas žinomas Lietuvos žmogus, tarp jų ir renginių organizatorius, vyrams skirto žurnalo „L'Officiel“ redaktorius S. Vaitulionis.

Lygiai prieš metus matėsi tik kylančio būsto pastatai, o šiandien – jau stūkso poilsio rezidencija, kurioje Saugirdas baigia paskutiniuosius interjero darbus, nekantriai laukdamas momento, kai galės joje atostogauti.

„Per metus visas užaugo, jaukinuosi šią vietą, Kunigiškių kaimą ir save juokaudamas vadinu pajūrio kaimiečiu. Planuodamas interjerą sudėjau tas vizijas, kurių kažkada norėjau savo pastoviuose namuose Vilniuje. Labai laukiu, kada galėsiu čia atostogauti, nes kol kas kartu su manim atkeliauja ir darbai, tačiau pasivaikščiojus pušynu, pajūriu, visai kitaip galvojasi, kitokiu greičiu pasidaro užduotys, jaučiamos įtampos mažiau. Visgi, laukiu, kada tik ilsėsiuosi, kada užsibaigs paskutinieji įsirengimo darbai, kai galėsiu sau leisti nedirbti ir manau, rugpjūčio pabaigoje viskas atsistos į savo vietas“, – džiaugėsi žinomas vyras.

„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr. 

Naujoji Saugirdo atostogų oazė – pilna jo filosofijos, kvepianti paties sukurtais namų kvapais, o sienas netrukus papuoš jo draugų piešti paveikslai. Vyras pasakojo, jog nors ir interjero klausimais konsultavosi su specialistais, visus sprendimus priiminėjo pats, nes namai, kokie jie bebūtų, turi kalbėti apie čia gyvensiantį žmogų, o ne apie dizainerį.

„Namai yra apie žmones, kurie juose gyvena, todėl joks svetimas jų neįrengs, namai turi būti apie tave, su tavo prisilietimais, juk aš juose gyvensiu, ne dizaineris. Žinoma, konsultavausi su bičiule architekte, jog išvengčiau klaidų, bet baldų ieškojau pats. Pradžioj svetainėje planavau statyti minkštą kampą, bet pamatęs šią sofą, išsyk supratau, kad ji tiks idealiai“, – namų jaukumą kuriančiais atradimais dalinosi Saugirdas.

Gyvenimas be Agnės yra kitoks, ramesnis ir liūdnesnis.

Žvalgantis po erdvę ir stebintis, kaip per metus tik pamatai spėjo virsti į  įrengtą būstą, Saugirdas surimtėjo, mat per šį laiką jo gyvenimas kardinaliai apsivertė aukštyn kojom. Prieš daugiau nei pusmetį jis neteko artimos draugės A. Jagelavičiūtės, kurios atminimą įprasmino naujai pasidaryta tatuiruote, mat ši netektis buvo vienas skaudžiausių patirtų įvykių.

„Per metus įvyko daug gerų dalykų ir tuo pačiu daug liūdnų, blogų bei netikėtų. Gyvenimas be Agnės yra kitoks, ramesnis ir liūdnesnis. Kartais save prigaunu vis iš naujo suvokiantį, jog jos nebėra. Sunku tą suprasti, stengiuosi susigyventi su ta mintimi, bet atrodo, kad šį faktą vis dar kažkurioje stadijoje neigiu. Aš su ja kalbuosi kiekvieną dieną, papykstu, pasitariu, galvoju, kaip ji elgtųsi, kartais net girdžiu jos intonaciją. Mano aplinkoje nėra kito atitikmens jai, nėra žmogaus, su kuriuo galėčiau bendrauti taip, kaip bendraudavau su ja. Turiu nuostabių, fantastiškų draugų, atostogaujančių čia pat už tvoros, tačiau Agnės man niekas nepakeis. Nepakeičiamų yra, nes ypatingi žmonės palieka ypatingas žymes mūsų gyvenimuose“, – atviravo vyras.

„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr. 

Visgi, tiek skausmais, tiek džiaugsmais Saugirdas turi su kuo pasidalinti. Greta jo, čia pat Kunigiškėse, atostogų namus įsigiję ir jo bičiuliai, su kuriais kartu ne tik planuoja jaukius vakarus, bet ir bendrai sprendžia buitinius klausimus, dalinasi meistrų kontaktais ar net daiktais, kurių pritrūksta naujai įsikurtuose namuose.

„Vietiniai žmonės juokiasi, jog čia – žvaigždžių gatvė, tačiau viena didžiausių vertybių, ar tai būtų butas, ar namas, ar sodo namelis, turėti gerus kaimynus. Su Natalija Bunke dalinamės vienu vejos robotu, kartu renkamės gėles, jog jos derėtų per tvorą, šalia įsikūrę Simona ir Jonas Nainiai, Lukas Gricius, tad bendro ūkio yra daug ir nuostabu, jog kai visi vienu metu įsikūrinėjame, galime dalintis bendrais rūpesčiais, meistrų kontaktais. Visi naujakuriai žino, ką reiškia šviežiai įsikelti, kuomet vis ko nors pritrūksta. Norėjau išsišluoti terasą, neturėjau šluotos, beldžiausi pas kaimynus. Visgi, visai kitas jausmas, kai atvažiuoji ne į viešbutį, o į sau priklausančią erdvę. Viešbutyje tu nori pasipuošti, pasitempti, o čia jautiesi laisvas, jog net basomis iki parduotuvės galiu nesirūpindamas nueiti“, – pripažino Saugirdas.

Pokalbis prie jūros su S. Vaitulioniu apie nelauktus ir lauktus gyvenimo pokyčius, statybų rūpesčius, įkurtuvių atokvėpį, Lietuvos kurortus, naujus kaimynus ir atostogų bei darbo balansą – šį šeštadienį, 8.30 val. per „Lietuvos Ryto“ televiziją.

„Jaučiuosi ne taip, kaip atrodau, nes kol kas praėjo labai nedaug laiko, todėl džiūgauti dar neturiu ko. Bet gyvenimas bėga, turiu pakankamai reikalų, kuriuos turiu spręsti ir negaliu atidėlioti. Psichologinė būklė pakankamai sudėtinga, nes puikiai suprantate, kad mylimiausią žmogų išleisti per vieną parą yra tiek nepaprasta, kad turbūt ir žodžių nėra pasakyti, kaip tai yra nepaprasta ir sunku“, – atviravo N. Jagelavičienė.

Moteris teigė, kad Agnės draugai yra nuolat šalia jos. Ji tikisi, kad ir toliau taip bus, nes turi daug planų dėl Agnės palikimo. „Daug ką planuoju padaryti, ko mano vaikas nesuspėjo“, – sakė N. Jagelavičienė. 

„Paskutinius du ar tris metus mes labai tampriai kartu gyvenome, ji nusipirko butą, aš prisidėjau ir darbais, ir finansais. Dabar visą turtą paveldi jos sūnus Leonas. Jis dar turi tėtį, kažkas bus vaiko globėjas. Prasidėjo sudėtingi etapai, bet aš ne apie tai.

Prasidėjo sudėtingi etapai, bet aš ne apie tai.

Dėl jos visų pamąstymų, svarbių darbų, kuriuos dukra darė būdama šioje Žemėje, negalėčiau jų netęsti, nes tai būtų tiesiog skausminga ir tiems, kuriuos ji paliko. O paliko visus nebaigtus darbus, kurių iš jos buvo tikėtasi. Tai buvo labai rimta pagalba sergantiems, socialiai remtiniems žmonėms, ypatingai moterų krizių centrui, apie ką mes šiandien ir kalbame, moteris, kurios pasirenka kančią ir nelaimę su tuo vyru, kuris jos nevertas. Ji labai padėjo tam centrui, galvoju, kad turiu labai daug planų, kur galėčiau pratęsti visas dukros pradėtas veiklas. Įkūriau A. Jagelavičiūtės vardo fondą, artimiausiu metu pranešiu apie jo veiklos pradžią“, – kalbėjo N. Jagelavičienė.

Visa LNK laida „Bučiuoju. Rūta“ – vaizdo įraše:

Visi Agnę pažinoję žmonės drąsiai galėtų patvirtinti, kad maistas ir kulinarija buvo neatsiejama žinomos stilistės gyvenimo dalis. Tapusi kulinarinės pokalbių laidos viešnia, N. Jagelavičienė laidos vedėjai Ilonai Juciūtei atskleis, kad ir ji pati teisingų įpročių šioje sferoje nuolat mokėsi iš savo dukros.

Kaip teigs pašnekovė, dukros patarimai ne tik būdavo taiklūs, bet ir visuomet pasiteisindavo. „Mane dukra Agnė visuomet mokė teisingų įpročių. Jei išvykdavome kažkur pailsėti, pirma taisyklė būdavo neužkandžiauti. Pusryčiai, pietūs, vakarienė – ir viskas. Paatostogavus kartu 7 ar 11 dienų, pastebėdavau, kad nukrisdavo 3 ar 4 kilogramai. Ko gero, užkandžiavimas yra visai nereikalingas“, – pasakos moteris.

Maistas ir meilė yra gyvenimo prasmė.

Kalbėdama apie dukrą, žinoma moteris prisimins ir pirmuosius Agnės žingsnius virtuvėje. Pasirodo, kad savo meilę maistui, kuri tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi, Agnė perėmė iš Nijolės.

„Agnė gaminti maistą išmoko iš mamos. Viską prisimenu kaip šiandien. Kai Agnė buvo trejų metų, ji, žinoma, virtuvės spintelės nepasiekdavo, todėl aš jai pastatydavau kėdę. Ji ant jos atsistodavo, pasiimdavo šaukštą ir sakydavo, kad gamins. Tuomet pradėdavo maišyti miltus su vandeniu – gaminami blynai likdavo ant lubų, spintelių ir žemės. Tačiau aš leidau Agnei maistą gaminti jau nuo mažų dienų. Tai jai labai patikdavo, tad ji maistą gamino ir vėlesniame amžiuje. Kadangi ji labai mėgo skaityti, su laiku jos maisto gamybos žinios didėjo, plėtėsi akiratis. Galiausiai viskas išsirutuliojo į tai, kad maistas tapo ne tik gamybos procesu, bet ir gyvenimo būdu.

TV3 nuotr.

Tai buvo jos filosofija. Manau, kad tokią filosofiją perėmė labai daug žmonių, nes ji buvo labai paveiki“, – prisiminimais dalinsis Nijolė.

Anot moters, Agnės sugebėjimai virtuvėje buvo nepakartojami. Maisto gamybą ji mylėjo taip stipriai, kad lėkštėje sugebėdavo sukurti tikrus meno šedevrus.

„Agnė iš pačių paprasčiausių produktų sugebėdavo lėkštėje sukurti tarytum pramoginį šokį. Patiekalas tapdavo nepakartojamu paveikslu. Ji net paprastą morką, avokadą ar kažkokią petražolę sugebėdavo sudėlioti lėkštėje estetiškai. Kai lėkštėje maistas atrodo gražiai, tuomet jį norisi valgyti. Bet kokį maistą ji visuomet ruošdavo su didele meile. O kai jos ruoštą maistą suvalgydavai, ta meilė tavyje pasilikdavo. Maistas ir meilė yra gyvenimo prasmė“, – jautriai pasakos N. Jagelavičienė.

Kokius dukros Agnės gamintus patiekalus N. Jagelavičienė įsiminė labiausiai? Kaip žinoma moteris prisimena savo ir Agnės kartu praleistą laiką? Ką namuose dažniausiai gamina Nijolė? 

„Virtuvės istorijos“ – šeštadieniais, 10 val. tik per TV3!