Paveldėjo iš abiejų

Iki pilnametystės tęsiantis nemaloniam, kartais skausmingam regos palaikomajam gydymui, Lina nuolat girdėjo kalbų, kad apaks, tačiau vilties neprarado, darė netgi daugiau nei jos bendraamžiai – baigė muzikos mokyklą, vėliau studijavo ir įgijo tris universitetinius diplomus.

„Sparčiai silpstančio matymo priežastis paaiškėjo neseniai – turiu ABC4 geną, kurį paveldėjau iš mamos ir tėčio. Jie yra šio geno nešiotojai, nors abiejų tėvų giminių, sergančių paveldima retinopatija, nenustatyta“, – pasakoja Lina.

Dabar, kai jauna moteris mato minimaliai, tenka iš esmės keisti gyvenimo būdą – darbo ir poilsio režimą, mitybą, sportą. Kiekvienas išėjimas į viešumą yra didelis stresas, reikia susikoncentruoti, susidėlioti logistiką, kiek įmanoma daugiau numatyti, kas ir kaip vyks. Sergant šia liga jokia terapija Lietuvoje neatliekama, medicininės reabilitacijos paslaugas tenka kompensuoti asmeninėmis lėšomis.

Paveldima retinopatija – ne viena liga, o kelių šimtų ligų grupė. Šiuo metu žinoma apie 250 su paveldimomis retinopatijomis susijusių genų. Ši liga suserga vienas iš 3–4 tūkst., pasaulyje serga apie 2,5 mln. žmonių. Remiantis šiais skaičiavimais, ja sergančių žmonių Lietuvoje galėtų būti daugiau kaip 1 tūkst.

Perduodama kelias būdais

Svarbiausias veiksnys paveldimoms retinopatijoms išsivystyti – vieno geno mutacija (genų žmogus turi apie 20 tūkst.). Pasak Santaros klinikų Medicininės genetikos centro Klinikinės genetikos ir genomikos skyriaus vyriausiosios gydytojos genetikės dr. Birutės Tumienės, išskiriami keli paveldėjimo būdai, kurie skiriasi ir ligos perdavimo šeimoje rizika.

Autosominėmis recesyvinėmis ligomis susergama, kai abi geno kopijos (kiekvieno iš genų turime po dvi kopijas) yra pažeistos patogeninių mutacijų. Tokiu atveju tėvai dažniausiai yra sveiki nešiotojai ir turi po vieną pažeistą geno kopiją, o rizika kiekvienam vaikui jų santuokoje – 25 proc.

Sergant šia liga jokia terapija Lietuvoje neatliekama, medicininės reabilitacijos paslaugas tenka kompensuoti asmeninėmis lėšomis.

Autosominėmis dominantinėmis ligomis susergama, kai pažeista tik viena geno kopija. Tokiais atvejais galimi keli variantai: arba vienas iš tėvų taip pat turi pažeistą geną (dažniausiai tokiu atveju jis ar ji turi paveldimos retinopatijos simptomų), arba patogeninė mutacija atsirado lytinėje ląstelėje, iš kurios išsivystė žmogus.

„Mutacijos, taip pat ir patogeninės, siejamos su ligomis, susidaro dažnai. Galbūt šiuo metu besidalijant mano piršto odos ląstelėms taip pat susidarė kokio nors su paveldimomis retinopatijomis susijusio geno mutacija, tačiau čia ji neturės jokių padarinių, nes nebus perduota kitoms kartoms“, – aiškina B. Tumienė.

Trečiasis paveldėjimo būdas – su X chromosoma susijęs paveldėjimas. Šių chromosomų moteriškos lyties individai turi dvi, o vyriškos – tik vieną, todėl berniukai dažniau serga su X chromosoma susijusiomis paveldimomis retinopatijomis, o jų mamos gali būti sveikos ar lengvų simptomų turinčios šios ligos nešiotojos. Kiekvieno nėštumo metu yra 50 proc. rizika, kad mama nešiotoja ligos geną perduos sūnums.

Tikrina akių dugną

Paveldimos retinopatijos simptomų gali atsirasti įvairiame amžiuje – nuo gimimo iki suaugusiojo. Viena iš veiksmingiausių aklumo prevencijos priemonių – visiems naujagimiams tikrinami akių dugno refleksai. Vis dėlto kūdikystėje liga diagnozuojama retai. Paprastai jos simptomų atsiranda vaikystėje, jaunystėje ar net gerokai vėlesniame amžiuje. Diagnozės nustatymo amžius priklauso nuo kelių dalykų: kada atsirado ligos simptomų ir kada pacientas siunčiamas specializuotai diagnostikai, atliekami vis sudėtingesni ir tikslesni oftalmologiniai ir genetiniai tyrimai.

Pacientų, atvykusių pas akių ligų gydytoją, akys apžiūrimos, patikrinamas regėjimas, atliekamas akipločio tyrimas, spalvinio matymo tyrimai, nes, susirgus paveldima retinopatija, sutrinka ir spalvinis matymas. „Kartais akių dugne pakitimų nepavyksta įžvelgti, todėl akių funkcijos sutrikimui diagnozuoti taikomas vienas iš specifiškesnių būdų – regos elektrofiziologiniai tyrimai. Ant galvos, šalia akių srities, priklijuojami specialūs elektrodai, kuriais analizuojame, kaip šviesos impulsai sklinda į tinklainę, o iš jos – į smegenų žievę, – aiškina Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė dr. Rasa Strupaitė-Šileikienė. – Tyrimas visiškai neskausmingas, objektyvus.“

Identifikuoja genetikai

Pastaraisiais metais aprašoma vis daugiau su paveldima retinopatija susijusių genų, vis plačiau taikomi inovatyvūs ir veiksmingi tyrimų metodai – naujos kartos sekoskaita. „Šiuo tyrimu vienu metu galime tirti net kelis šimtus genų. Santaros klinikų Medicininės genetikos centre šie metodai taikomi nuo 2015 m. Nemažai pacientų tikslią genetinę diagnozę išgirsta tik suaugę, nors ligos simptomų atsirado dar vaikystėje. Priežastis paprasta – taikant ankstesnius tyrimų metodus diagnozės nebuvo įmanoma nustatyti, liga nustatyta būtent atliekant naujos kartos sekoskaitos tyrimus“, – pasakoja B. Tumienė.

Kadangi šios ligos paveldimos, labai svarbu žinoti, ar šeimoje yra asmenų, sergančių ar sirgusių paveldimomis akių ligomis. Kaip teigia B. Tumienė, nors apsisaugoti ar išvengti paveldimos retinopatijos vis dar nepavyksta, nes absoliučiai didžioji dauguma šių ligų yra nepagydomos, nustačius tikslią diagnozę galima suteikti informacijos apie numatomą ligos progresavimą, kaip ji perduodama šeimose, ko tikėtis ateityje, pasiūlyti prenatalinę (tikslią genetinę diagnostiką nėštumo metu) ar preimplantacinę (embrionų genetinę diagnostiką, kai po pagalbinio apvaisinimo procedūros tiriami embrionai) genetinę diagnostiką.

Nepraranda vilties

Kiekvienos iš paveldimos retinopatijos ligų simptomai skirtingi, o bendra joms tai, kad dėl pažeistos tinklainės ima prastėti rega. Jei pažeidžiama tinklainės periferinė dalis, blogiau matoma prieblandoje, siaurėja akiplotis ir tik vėliau ima silpnėti matymas. Kai pažeidžiama centrinė dalis, regėjimas ima menkti ūmai. „Dažniausiai jau baigiantiems mokyklą ar studijų pradžioje iki tol visiškai sveikiems žmonėms rega suprastėja maždaug iki 10 proc. Jaunas žmogus patiria daug streso, nes neretai reikia keisti savo gyvenimo kelią, labai sumažėja galimybių, – sako R. Strupaitė-Šileikienė. – Ligos simptomai gali neprogresuoti arba progresuoti, deja, dažnai iki aklumo.“

Gydytoja ragina tėvus atkreipti dėmesį, ar vaikas bijo tamsos, ar blogiau mato prietemoje, ar nebenori skaityti dėl to, kad aiškiai nemato,  neryšku. Tada vertėtų kreiptis į oftalmologą ir ieškoti priežasties.

„Jeigu akių ligų gydytojas nustatytų, kad akiniai padėti negalės, ir pamatytų akies dugne tam tikrų pakitimų, būtų tikslinga konsultuotis tretinio lygio gydymo įstaigoje ar siųsti konsultuotis pas genetiką. Jei reikia, atitinkami genetiniai tyrimai skiriami ir šeimos nariams“, – sako R. Strupaitė-Šileikienė.

Neretai pacientams palengvėja vien dėl to, kad jie sužino tikrąją ligos priežastį, gali burtis į pacientų organizacijas arba įsitraukti į klinikinius tyrimus. Palengvinti retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimo kokybę – dar vienas labai svarbus medikų uždavinys.

Kaunietė Lina nepraranda vilties: „Nors dar yra daug nežinomųjų, nors genų inžinerija – tik ateitis, svarbiausia – nenusivilti, tikėti. Tokia taisykle ir vadovaujuosi.“

„Jei ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose šalyse nekoreguotos refrakcijos ydos ir katarakta išlieka pagrindine silpnaregystės ir aklumo priežastimi, Lietuvoje šios ligos jau nėra šių laikų rykštė, kadangi turime prieinamą oftalmologinę pagalbą, regos korekcijos galimybes, kataraktos operaciją“, – pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė gydytoja oftalmologė profesorė Reda Žemaitienė.

– Praėjusią savaitę minėjome Baltosios lazdelės dieną. Kokios šiais laikais galimybės pagydyti aklumą ir silpnaregystę sukeliančias ligas?

– Spalio mėnuo oftalmologams ypatingas. Spalio 15-oji – Baltosios lazdelės diena, spalio 12-oji – Pasaulinė regėjimo diena, per kurią šiais metais minėjome ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akių ligų klinikos 100-metį. Todėl spalis ne veltui skirtas atkreipti dėmesį į akių sveikatą. Oftalmologijoje, kaip ir visoje medicinoje, nuolatos vyksta didžiulė pažanga. Kasmet pasaulyje atliekama tūkstančiai klinikinių tyrimų, sukuriama daug naujų vaistų, tobulinama ligų diagnostika, gerėja jos prieinamumas, sukuriama naujų gydymo metodų. Mūsų klinikoje nuolat taikomos moderniausios technologijos, diegiami nauji gydymo būdai, pacientus pasiekia reikiama pagalba ir pažangiausias gydymas. Turime vis platesnių galimybių anksčiau diagnozuoti ir gydyti regėjimui grėsmę keliančias ligas. Žinoma, yra ligų, kurių pagydyti net su naujausiais vaistais ar chirurginėmis intervencijomis galimybių dar nėra, tačiau jos tikrai didėja, palyginti su situacija, pavyzdžiui, prieš 20 metų ar daugiau. Medicinos mokslo pažanga lėmė, kad šiandien inovatyviausiais gydymo metodais galime gydyti ligas, anksčiau sukeldavusias aklumą. Pavyzdžiui, ragenos sluoksninės transplantacijos gydant ar siekiant išvengti rageninio aklumo, gydomosios lazerinės ragenos operacijos, ragenos sutvirtinimo operacijos, sustabdančios keratokonuso progresavimą ir apsaugančios nuo rageninio aklumo išsivystymo, minimaliai invazinė glaukomos chirurgija, intravitrealinės injekcijos šlapiajai geltonosios dėmės degeneracijai ar diabetiniam geltonosios dėmės paburkimui gydyti. Gerėja galimybės diagnozuoti ligas gana ankstyvame amžiuje ir laiku suteikti reikalingą gydymą. Kauno klinikų Akių ligų klinika – vienintelis Lietuvoje centras, atliekantis intraokulines operacijas vaikams. Jauniausias operuotas klinikos pacientas buvo vos dviejų savaičių. Apie tokias operacijas prieš keliasdešimt metų buvo galima tik pasvajoti ir tokie vaikai buvo pasmerkti aklumui nuo pat kūdikystės. Taigi galimybių išvengti aklumo daugėja.

Reda Žemaitienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Koks klinikos vaidmuo gydant akių ligas Lietuvoje buvo anksčiau ir koks – dabar?

– Kauno klinikų Akių ligų klinika – didžiausia akių ligų gydymo įstaiga, daugelio sudėtingų diagnostikos ir gydymo metodų pradininkė Lietuvoje. Per metus čia atliekama apie 80 tūkst. konsultacijų, per 22 tūkst. akių operacijų ir chirurginių intervencijų. Pacientų skaičiai ir srautai išties dideli. Jau nuo įkūrimo 1923 m. klinikos tikslas buvo užtikrinti kuo geresnį paslaugų prieinamumą ir pagalbą akių ligomis sergantiems pacientams, mokyti studentus, ugdyti ir tobulinti specialistus, vystyti mokslinę veiklą. Istoriškai visais laikais, įskaitant karo ir pokario metus, Akių ligų klinika buvo pirmaujanti diegianti inovacijas Lietuvoje. Be abejo, praeityje tiek diagnostinė, tiek operacinių įranga gerokai skyrėsi nuo to, ką turime šiandien, vis tik oftalmologijos diagnostikos ir gydymo naujovės mūsų klinikoje kiekvienu laikmečiu buvo pritaikomos labai greitai ir dirbančių klinikoje profesionalių žmonių motyvacija ir noras padėti buvo stipresnis už ekonomines, istorines aplinkybes. Todėl dabar turime tokią universiteto Akių ligų kliniką, kuria galime didžiuotis. Esame pagrindinė jaunų specialistų ruošimo bazė Lietuvoje. Šiandien turime ir pažangiausias mokymo priemones. Siekiant užtikrinti pacientų saugumą, įdiegti simuliaciniai diagnostikos ir gydymo metodai. Turime moderniausią mikrochirurgijos įgūdžių lavinimo simuliatorių Baltijos šalyse, suteikiantį galimybes mokytis ne tik dažniausiai atliekamos akių operacijos – kataraktos, bet ir tinklainės ir stiklakūnio operacijų, kurios yra vienos sudėtingiausių oftalmologijoje. Akių ligų klinikos klinikinėje praktikoje taikomi pažangiausi gydymo metodai. Jeigu anksčiau, pavyzdžiui, ragenos distrofija sergantiems pacientams buvo atliekamos tik kiaurinės, t. y. viso ragenos storio operacijos, jau nuo 2019 m. galime atlikti ragenos endotelio transplantaciją, kuri užtikrina žymiai mažesnę komplikacijų tikimybę ir greičiau sugrąžina pacientą į įprastą gyvenimo ritmą. Šiandien pažangiausiomis klinikoje turimomis lazerinėmis technologijomis galime gydyti pacientus, sergančius ragenos ligomis, katarakta, glaukoma, tinklainės ir kai kuriomis stiklakūnio ligomis. Dėl Kauno klinikų Akių ligų klinikos nuolatinės plėtros, inovatyvių diagnostikos ir gydymo metodikų diegimo, aukštos kompetencijos darbuotojų išliekame lyderiais ir lygiuojamės į pažangiausias kitų šalių universitetų akių ligų klinikas, o svarbiausia – galime užtikrinti geriausią įmanomą priežiūrą mūsų pacientams.

Oftalmologas, nustatęs akyje kraujotakos sutrikimą, akcentuoja sisteminio ištyrimo svarbą, kas ateityje gali užkirsti kelią infarktui ar insultui.

– Kokias akių ligas pavadintumėte didžiausia šių laikų rykšte?

– Skaičiuojama, kad visame pasaulyje didesnio ar mažesnio laipsnio regos sutrikimą gali turėti per 2,2 mlrd. žmonių. Pagrindinės aklumą ir silpnaregystę sukeliančios ligos per dešimtmečius keitėsi ir priklauso nuo regiono, ekonominio šalies išsivystymo. Jei ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose šalyse nekoreguotos refrakcijos ydos ir katarakta išlieka pagrindine silpnaregystės ir aklumo priežastimi, Lietuvoje šios ligos jau nėra šių laikų rykštė, kadangi turime prieinamą oftalmologinę pagalbą, regos korekcijos galimybes, kataraktos operacijas. Šių operacijų per metus visoje Lietuvoje atliekama gerokai per 20 tūkst., tad oftalmologams tenka vis rečiau susidurti su užleistos kataraktos atvejais. Tačiau ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir senėjant populiacijai, daugėja su amžiumi susijusių ligų, tokių kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija ar glaukoma, paplitimas. Didėjant sergamumui cukriniu diabetu, daugėja ir diabetinės retinopatijos. Tačiau dėl ankstyvos tiek cukrinio diabeto, tiek diabetinės retinopatijos diagnostikos ir gydymo vis rečiau susiduriame su toli pažengusia diabetine akių liga. Vaikų ir paauglių šių laikų problema – didėjantis trumparegystės paplitimas. Prognozuojama, kad per ateinančius keliasdešimt metų trumparegystės atvejų padidės iki 200 mln. visame pasaulyje.

– Ar galima akių ligų išvengti? Kaip jos gydomos?

– Remiantis pasauline statistika, iš 2,2 mlrd. regos sutrikimą turinčiųjų beveik pusės – 1 mlrd. – atvejų žymaus regos sutrikimo ar aklumo galima išvengti laiku diagnozavus ir pradėjus tinkamą gydymą. Katarakta gydoma operacijos metu pašalinant drumstą lęšiuką ir implantuojant dirbtinį intraokulinį lęšį. Šiuolaikinė kataraktos chirurgija yra itin efektyvi ir saugi, lydima mažo komplikacijų skaičiaus, jei atliekama laiku. Glaukoma gydoma akispūdį mažinančiais medikamentais arba lazeriu ir anksti diagnozavus šią ligą dažniausiai galima užkirsti kelią ligos progresavimui ir aklumui ateityje. Ligai progresuojant, t. y. kai gydymas vaistais ar lazeriu neefektyvus, nepakankamas arba netoleruojamas dėl vaistų sukeliamų pašalinių reakcijų, naudojamas glaukomos chirurginis gydymas. Mūsų klinikoje atliekamos labai skirtingos glaukomos operacijos, įskaitant pačias moderniausias ir saugiausias, kurias sėkmingai taikome atsižvelgiant į kiekvieno paciento individualią būklę. Šlapioji amžinė geltonosios dėmės degeneracija ir geltonosios dėmės paburkimas dėl tinklainės venos trombozės ar diabetinės retinopatijos gydomi atliekant intravitrealines vaistų injekcijas ir nors visiškai išgydyti šių ligų neįmanoma, taikomo gydymo tikslas – sustabdyti ligos progresavimą. Šių dienų vitreoretinalinė (tinklainės ir stiklakūnio) chirurgija taip pat yra labai pažengusi ir leidžia išgydyti vis daugiau skirtingų ligų ir pacientų. Jei anksčiau tinklainės atšokos išeitys džiugindavo retai, šiais laikais, laiku kreipiantis pacientui, matymą galima sėkmingai atstatyti. Mūsų klinikoje sukaupta didžiulė vitreoretinalinės chirurgijos patirtis, juk atliekame apie du trečdalius visos Lietuvos operacijų. Naujosios šių laikų epidemijos – trumparegystės – kol kas išgydyti neįmanoma, tačiau aktyviai ieškoma būdų (atropino lašai, akinių stiklai ar ortokeratologiniai kontaktiniai lęšiai) jos progresavimui lėtinti ir taip ateityje išvengti su aukšto laipsnio trumparegyste siejamų komplikacijų.

Skirtingai: ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose šalyse nekoreguotos refrakcijos ydos ir katarakta išlieka pagrindine silpnaregystės ir aklumo priežastimi, Lietuvoje laiku atliekama regos korekcija, kataraktos operacijos padeda to išvengti. / Asociatyvi freepik.com nuotr.

– Šiais laikais medicina gali labai daug. Kodėl kai kuriais atvejais visgi neišeina sugrąžinti žmogui akių šviesos – regėjimo ar bent jau išvengti apakimo?

– Visiškai išvengti apakimo atvejų gali būti neįmanoma dėl kelių skirtingų priežasčių. Viena jų – pavėluota ligos diagnostika, kuomet pacientai ignoruoja prastėjantį matymą ir kreipiasi, kai jau per vėlu. Reguliari profilaktinė akių patikra ir laiku atkreiptas dėmesys į nerimą keliančius simptomus gali padėti laiku atpažinti problemą ir ją spręsti. Pavyzdžiui, laiku diagnozavus glaukomą ir laiku skyrus gydymą, ligą galima sustabdyti ir silpnaregystės ar aklumo išvengti. Antra galima priežastis – akių traumos. Nors akių traumos šiandien ir nėra dažniausiai pasitaikanti aklumo priežastis pasaulyje, tačiau sunkios akių traumos, ypač kiauriniai sužalojimai, gali sąlygoti negrįžtamą regėjimo funkcijos praradimą. Maždaug trijų ketvirtadalių sunkių akių traumų galima išvengti tinkamai naudojant akių apsaugos priemones, tokias kaip apsauginiai akiniai ir skydeliai. Patyrus traumą taip pat labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kad laiku ir kvalifikuotai būtų suteikta pagalba. Trečia priežastis – retos įgimtos akių ligos, kai patologiją sukelia genų mutacijos ar paveldimos ligos. Ilgus metus įgimtoms arba paveldimoms akių ligoms nebuvo galima pritaikyti jokio gydymo, bet pastaraisiais metais atliekama daug tyrimų ir ieškoma naujų, daug žadančių gydymo galimybių, remiantis genų ir kamieninių ląstelių terapijos, optogenetikos ir audinių transplantacijos metodais. Žinoma, ne visi gydymo būdai pasitvirtina ar atstato jau prarastą matymą, tačiau ateities gydymo perspektyvų tikslas: sustabdyti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ketvirtoji priežastis – kraujotakos ligos. Ypač pavojinga ir staigų apakimą sukelianti liga – centrinės tinklainės arterijos nepraeinamumas, kai sutrinka tinklainės ląstelių aprūpinimas deguonimi ir jos žūsta. Oftalmologas, nustatęs akyje kraujotakos sutrikimą, akcentuoja sisteminio ištyrimo svarbą, kas ateityje gali užkirsti kelią infarktui ar insultui. Siekiant išvengti akies kraujotakos problemų, tikslinga laiku koreguoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.

– Galūnes pakeičiantys protezai naudojami nuo senovės, įprastais jau tapo klausą grąžinantys klausos aparatai, naudojama ir dirbtinė širdis. O kada turėsime dirbtinę akį, skirtą ne tuščiai akiduobei užpildyti, bet iš tiesų atkurti regėjimą?

– Akis – sudėtingas organas, kuris sugeba šviesos impulsus paversti elektriniu signalu ir perduoti smegenims. Toks supaprastintas regos principas. Tam yra svarbios skaidrios terpės – ragena, lęšiukas ir stiklakūnis, sveika tinklainė, kuri tuos impulsus priima, svarbus regos nervas – tarsi jungtis tarp akių ir smegenų – ir pačių smegenų savybė suprasti gaunamą signalą ir paversti jį suvokiamu vaizdu. Todėl visiškas dirbtinės akies sukūrimas – praktiškai neįmanomas dalykas. Tam tikras akies struktūras galima pakeisti: sėkmingai atliekamos ragenos transplantacijos, lęšiuko pakeitimo operacijos, tačiau galimybės pakeisti tinklainės fotoreceptorių dar neturime. Yra sukurti tinklainės implantai, ieškoma naujų optogenetikos ir genų terapijos metodų, tačiau atkurti šviesai jautrių ir sudėtingų fotoreceptorių dar nepavyko niekam. Net tinklainės implantai ar teleskopai neatkuria fotoreceptorių funkcijos, o tik padidina ar nukreipia šviesos spindulius į sveiką tinklainę ir pakeičia jų apdorojimą. Vadinamoji bioninė akis – į tinklainę implantuotas mikroprocesorius, kuris stimuliuoja likusias sveikas tinklainės ląsteles ir siunčia elektrinius signalus, smegenų suprantamus kaip šviesos impulsai. Remiantis užsienio šalių patirtimi, per tam tikrą laiką pacientai išmoksta interpretuoti gaunamus signalus ir matyti tam tikrus didesnio kontrasto objektus, kiek lengviau orientuotis aplinkoje. Tačiau visiškai regos funkcija neatkuriama. Šiuo metu, siekiant atkurti matymą kuo didesniam apakusių pacientų skaičiui, didesnis dėmesys skiriamas žieviniams implantams, kurie tiesiogiai stimuliuoja smegenų regos centrus ir tokiu būdu bando atkurti regėjimą. Susiduriant su donorinių ragenų stygiumi, daug kalbama apie dirbtinę rageną, tačiau vis tik kyla įvairių komplikacijų ir iššūkių, dėl kurių kasdienėje praktikoje panaudoti tokius gydymo metodus išlieka sudėtinga.

Šiandien inovatyviausiais gydymo metodais galime gydyti ligas, anksčiau sukeldavusias aklumą.

– Daug laiko tiek mes, suaugusieji, tiek vaikai praleidžia prie ekranų: TV, kompiuterių, telefonų. Kokią žalą tai daro akims ir kaip ją atitaisyti?

– Kalbant apie ekranų sąlygotą poveikį akims galbūt reikėtų atskirai kalbėti apie vaikus ir suaugusiuosius. Suaugusiems ilgas darbas prie ekrano, dažniausiai kompiuterio, gali sukelti akių diskomfortą, nuovargį, perštėjimą, smėlio, svetimkūnio ar žvyro pojūtį akyse. Tai skundai būdingi sausoms akims. Nors to ir nejaučiame, bet įtemptai dirbdami prie ekrano mes rečiau mirksime, ašaros greičiau garuoja nuo akies paviršiaus, o ašarų plėvelės vientisumas būtent ir yra atstatomas mirksėjimo metu. Vaikams taip pat gali būti nustatoma sausoms akims būdingų nusiskundimų, kuriuos sąlygojo ilgas buvimas prie ekranų, tačiau tai pasitaiko daug rečiau nei suaugusiems. Siekiant išvengti akių diskomforto dirbant prie ekranų, rekomenduojama dažniau pamirksėti, pabūti užsimerkus, daryti pertraukas, o diskomfortui nepraeinant, vartoti akis drėkinančius lašus. Kalbant apie vaikus, jiems Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti laiką, praleidžiamą prie ekranų: nė minutės žiūrėti į ekraną nerekomenduojama vaikams iki 2 m., 2–5 m. vaikams rekomenduojamas ekranų žiūrėjimo laikas yra ne daugiau negu 1 val. per dieną. Vyresnio amžiaus vaikams suminis ekranų žiūrėjimo laikas neturėtų būti daugiau nei 2 val. per dieną. Taip pat visada yra geriau žiūrėti į didesnį ekraną iš toliau nei į mažą iš arti. Kalbant apie ekranų žalą vaikams, svarbu paminėti, kad ilgas laikas prie ekranų, ypač mobiliųjų telefonų, gali būti viena priežasčių, skatinančių trumparegystės atsiradimą ir progresavimą. Vaikams atliekant darbus arti ekrano, rekomenduojama kas 20 min. daryti bent 20 sek. pertraukas, kurių metu reikia pažiūrėti į tolį, ir palaikyti bent 30–40 cm atstumą nuo akių iki kompiuterio.

– Kaip bendrai reikėtų rūpintis akių sveikata? Ar teisingas pasakymas: valgyk morkas, mėlynes ir regėjimu nesiskųsi?

– Akių sveikata neatsiejama nuo bendros organizmo būklės. Svarbu reguliari akių patikra net ir nesant pavojingų simptomų ar nusiskundimų. Kadangi akys – organizmo dalis, ypač vyresniame amžiuje yra svarbu sekti arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje. Akių sveikatai svarbios ne tik morkos ar mėlynės, bet ir kitų vaisių ir daržovių vartojimas – žalios lapinės daržovės (pvz., špinatai), omega-3 rūgštys, kurių šaltiniai – žuvis, riešutai. Įrodyta, kad Viduržemio jūros dieta, kuri pagrįsta didesniu vaisių, daržovių ir žuvies, o mažesniu pieno produktų ir raudonos mėsos vartojimu, gali sumažinti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos atsiradimo riziką. Šiuose produktuose gausu liuteino, vitaminų A, E, vario, cinko, kitų antioksidantų, svarbių ląstelėms. Tačiau svarbiausia, kuo galime sau padėti: subalansuota mityba ir gyvenimo būdas. Nerūkyti ir nepiktnaudžiauti alkoholiu, neužsiimti savigyda, saugoti akis nuo saulės ultravioletinių spindulių, laikytis darbo ir poilsio režimo dirbant prie ekranų ir saugoti akis nuo išvengtinų buitinių traumų.

Šių paslaugų tikslas – atsižvelgiant į individualius aklojo asmens poreikius, kompleksinių socialinės reabilitacijos paslaugų akliesiems asmenims teikėjo specialistų komandos teikiamomis specialiosiomis priemonėmis (paslaugomis) atkurti, ugdyti, įtvirtinti orientacijos erdvėje ir savarankiško judėjimo (mobilumo), kasdienio gyvenimo ir komunikacijos įgūdžius, didinančius jo savarankiškumą ir galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Informacija tel. 8 699 32 790 ir e. paštu daina@lass.lt

„Sergant glaukoma, dažniausiai dėl sutrikusios skysčių gamybos ar jų nutekėjimo akyje, padidėja jos spaudimas (akispūdis). Dėl to laikui bėgant pažeidžiamas akies regos nervas (tinklainės nervinės skaidulos), o ligai progresuojant iki tol apie ją net neįtaręs žmogus pastebi siaurėjantį akiplotį – regėjimo lauką. Jis pradeda trauktis iš periferijos, vėliau matoma kaip per vamzdelį, o galiausiai visam laikui apankama“, – apie negrįžtamus, ligos sukeliamus procesus pasakojo dr. U. Rumelaitienė.

Kokios yra glaukomos formos?

Gydytoja oftalmologė sako, kad anatomiškai glaukoma gali būti atvirojo arba uždarojo kampo, o pagal ją sukeliančias priežastis – pirminė arba antrinė. Pirminė šios ligos forma yra nesusijusi su kitomis akių ligomis, o antrinė išsivysto dėl kitų akies ar sisteminių ligų.

„Išskiriama ir priepuolinė glaukomos forma, dėl kurios atsiranda rūkas prieš akis, didelis jų skausmas, paraudimas, veržimo, spaudimo jausmas, jautrumas šviesai, gali išsiplėsti vyzdžiai. Neretai ištikus glaukomos priepuoliui gali varginti ir galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas. Pasireiškus šiai ligos formai, skubi pagalba – būtina“, – įspėjo Akių ligų centre dirbanti dr. U. Rumelaitienė.

Gydytoja oftalmologė priduria, kad pirminė atvirojo kampo glaukoma yra labiausiai paplitusi šios ligos forma.

Ligos rizikos veiksniai

Dr. U. Rumelaitienės teigimu, glaukoma gali išsivystyti dėl paveldėtų akies skysčių nutekėjimo sistemos sklaidos trūkumų. Apie 80 proc. paveldėtos ligos atvejų nustatoma pirmaisiais gyvenimo metais, o ja sergantiems kūdikiams būtina nedelsiant taikyti reikiamą gydymą. 

„Didelę reikšmę glaukomos išsivystymui turi vyresnis nei 40-ties metų amžius, vyriška lytis, rasė ir turimos refrakcijos ydos – trumparegystė ar toliaregystė. Taip pat gretutinės akių ligos, patirtos akių traumos ar operacijos ir ilgalaikis hormoninių vaistų vartojimas“, – sakė oftalmologė.

Gydytojos teigimu, glaukomos išsivystymo riziką taip pat didina tokios širdies ir kraujagyslių ligos kaip arterinė hipertenzija, insultas, išeminė širdies liga, krūtinės angina, cukrinis diabetas ar migrena ir t. t. Be to, gydytoja oftalmologė savo disertaciniame darbe patvirtino, kad išsivystęs pseudoeksfoliacinis sindromas – dėl jo įvairiose akies dalyse matomos baltai pilkšvos fibrino skaidulos – glaukomos atsiradimo tikimybę kiekvienam lietuviui padidina du kartus.

Medikamentinis gydymas – pagrindinis

Nors šios ligos profilaktikai priemonių nėra, labai svarbi ankstyva diagnostika ir laiku paskirtas gydymas, kuris ne tik stabdo jos progresą, bet ir padeda išvengti akies pašalinimo. Dažniausiai pacientams paskiriamas gydymo būdas – medikamentinis.

„Nustačius padidintą akies spaudimą ir tyrimų rezultatuose (akipločio, nervo skaidulų) pastebėjus neigiamą dinamiką, pacientams skiriamas gydymas akių lašais, kuriuos būtina lašinti taip, kaip nurodyta. Jeigu diagnozuota ankstyva glaukomos stadija, gali pakakti tik šio gydymo, tačiau ligai progresuojant jo poveikis mažėja ir gali prireikti taikyti kitus būdus“, – teigė dr. U. Rumelaitienė.

Kada taikomas lazerinis gydymas?

Gydytojos oftalmologės teigimu, kai medikamentinis gydymas neefektyvus – akių spaudimas sumažinamas nepakankamai ar stebimas tolimesnis ligos progresas – pacientui gali būti taikomas gydymas lazeriu.

„Gydytojo kabinete atliekant lazerinę trabekuloplastiką, taikoma vietinė nejautra ir naudojamas mikroskopas. Procedūros metu ant akies obuolio uždedamas specialus lęšis, o tada specialiu trumpųjų bangų lazeriu veikiami akies audiniai. Šis gydymo būdas padidėjusį akių spaudimą gali sumažinti apie 20–30 proc. ir yra neskausmingas, o jau kitą dieną pacientas gali grįžti į įprastą gyvenimo rimą. Tačiau šios lazerinės procedūros efektyvumas laikui bėgant mažėja, todėl gali tekti ją kartoti ar taikyti kitą gydymo būdą“, – įspėjo dr. U. Rumelaitienė.

Paskutinėse (terminalinėse) glaukomos stadijose, kai pacientui skauda akį, o medikamentai neveikia, gali būti atliekama lazerinė ciklodestrukcija. Tai – skausminga procedūra, prieš kurią šalia akies yra suleidžiami vaistai nuo skausmo, o po to prie akies pridėjus lazerį atliekamas gydymas. Ją taip pat, kaip ir lazerinę trabekuloplastiką, gali tekti kartoti.

Atvejai, kai skiriamas chirurginis gydymas

Kai medikamentinis ir lazerinis gydymas yra neefektyvūs – iki reikiamos ribos nesumažina akių spaudimo – taikomas chirurginis gydymas. Jį galima skirti ir anksčiau, jeigu pacientas yra alergiškas medikamentams ar didelės dalies arba visų antiglaukominių vaistų poveikis yra nepakankamas (iš keturių vaistų grupių).

„Yra keletas chirurginių glaukomos gydymo būdų, pavyzdžiui, labiausiai pasaulyje paplitusi ir apie 60 metų atliekama – auksiniu standartu laikoma trabekulektomijos operacija, leidžianti  sumažinti akispūdį. Pacientams taip pat implantuojami įvairūs skysčio nutekėjimą iš akies pagerinantys šuntai, o naujausia glaukomos operacija – Šlemo kanalo chirurgija (kanaloplastika ir kanalostomija) Lietuvoje dar tik atranda savo vietą“, – teigė gydytoja.

Oftalmologė U. Rumelaitienė teigė, kad operacijos glaukomai gydyti yra atliekamos taikant bendrinę nejautrą, o po jų pacientas turi reguliariai lankytis pas gydytoją, naudoti medikamentinius akių lašus (antibiotikus, hormoninius lašus) ir laikytis nustatyto režimo. Be to, po operacijų gali varginti akių jautrumas šviesai, jų ašarojimas, perštėjimas ir skausmas, o laikui bėgant dėl audinių randėjimo gali mažėti šio gydymo efektyvumas, todėl gali prireikti atlikti kelias operacijas, norint pasiekti teigiamą poveikį.

Nepamirškite – būtina rūpintis savo akimis ir reguliariai tikrinti jų sveikatą. Tik tokiu būdu pavyks nustatyti ankstyvos stadijos glaukomą ir laiku taikyti reikiamą gydymą.

Sutrinka matymas

„Diabetinė retinopatija – dažniausia darbingo amžiaus žmonių aklumo priežastis“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos docentė Vilma Jūratė Balčiūnienė.

Manoma, kad dabar diabetine retinopatija galėtų sirgti apie 30 tūkst. žmonių, o 10 tūkst. iš jų gali reikėti gydyti.

Kita liga, kuri dažnai pažeidžia akis, yra amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Tai – dažniausia vyresnių kaip 50 metų amžiaus žmonių pablogėjusio regėjimo priežastis. Ši liga pažeidžia akies tinklainės geltonąją dėmę, kuri yra atsakinga už centrinį matymą. Ji gali ištikti dėl amžiaus, padidėjusio kraujospūdžio, nutukimo, saulės ir kt.

Pasaulyje amžine geltonosios dėmės degeneracija serga apie 1,5 proc. žmonių. Manoma, kad sunkesne, šlapiąja ligos forma Lietuvoje serga apie 12–15 tūkstančių žmonių ir kasmet suserga apie 1–1,5 tūkstančio. Deja, į gydytojus kreipiasi tik maždaug trečdalis.

Svarbu reguliariai tikrintis

Diabetas tyliai daro savo blogą darbą ir, kol nepažeidžiamas regėjimas, žmogus nieko blogo nejaučia. Kartais žmonės net mano, kad regėjimas prastėja dėl amžiaus ar nuovargio.

Panašiai yra ir su amžine geltonosios dėmės degeneracija – liga atsėlina nepastebimai, dažnai žmonės mano, kad rega jiems silpsta dėl senatvės. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas žmogus profilaktiškai pasitikrintų akis. Deja, gyventojų apklausa parodė, kad kartą per metus pas akių specialistą apsilanko tik 11 proc. gyventojų.

Prieš 20 metų pas mus patekdavo daug daugiau užleistos būklės pacientų ir neturėjome tiek priemonių gydyti, kiek turime dabar. Galėdavome operuoti ir gydyti lazeriu, dabar gydymas kraujagyslių augimą slopinančiais vaistais ir kortikosteroidais atitolina operacijas ir netgi padeda jų išvengti.

„Prieš 20 metų pas mus patekdavo daug daugiau užleistos būklės pacientų ir neturėjome tiek priemonių gydyti, kiek turime dabar. Galėdavome operuoti ir gydyti lazeriu, dabar gydymas kraujagyslių augimą slopinančiais vaistais ir kortikosteroidais atitolina operacijas ir netgi padeda jų išvengti. Šiuolaikinėmis priemonėmis galima gana ilgai išsaugoti ligonio regą“, – sako doc. V. J. Balčiūnienė.

Gydytoja įsitikinusi, kad labai padėtų visuotinė diabetu sergančių žmonių patikra. Tam galima panaudoti ir telemediciną, o vaizdus analizuoti pasitelkiant dirbtinio intelekto programas.

„Šiuo metu LSMUL endokrinologai ir oftalmologai kartu su kitų Baltijos šalių ir Norvegijos kolegomis dalyvauja bendrame projekte, kur bandome nuotoliniu būdu, pasitelkdami dirbtinį intelektą, įvertinti diabetu sergančių pacientų akių dugno vaizdus ir taip atrinkti pacientus, kuriems reikia specialisto konsultacijos ir gydymo. Paciento akis fotografuoti gali oftalmologas ar šeimos gydytojas, o kompiuterinė programa atpažįsta, kuriems reikia tinklainės specialisto konsultacijos“, – pasakoja gydytoja.

Svarbu nepraleisti vizitų

Šiuo metu standartinis diabetinės retinopatijos sukelto geltonosios dėmės paburkimo ir šlapiosios amžinės geltonos dėmės degeneracijos gydymo metodas yra antiangiogeninių vaistų suleidimas į stiklakūnį.

Įrodyta, kad kraujagyslių endotelio augimo faktorius yra pagrindinis veiksnys, kuris skatina pakitusių, pralaidžių naujų kraujagyslių formavimąsi. Tokios kraujagyslės nulemia geltonosios dėmės pakitimus, dėl kurių žmogus apanka. Todėl šio kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus slopinimas vaistais padeda išsaugoti diabetinės retinopatijos sukeltu geltonosios dėmės paburkimu bei šlapiąja amžine geltonosios dėmės degeneracija sergančių asmenų matymą ir sustabdyti ligos progresavimą.

Pradedant gydymą injekcijos kartojamos kas mėnesį, vėliau – rečiau, o kiek ir kaip dažnai jų prireiks, priklauso nuo individualios situacijos. Todėl ypač svarbu, kad pacientas nepraleistų nė vieno vizito, nes kiekvienas paleistas vizitas blogina gydymo rezultatus. Be to, vaistai labai brangūs ir patys pacientai ne visuomet įstengtų jų įsigyti.

Gydymas gali ne tik padėti sustabdyti ligos progresavimą ir apsaugoti nuo tolesnio regėjimo blogėjimo. Kartais, jei gydymas pradedamas pakankamai anksti, pavyzdžiui, sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija, dalį prarasto regėjimo pavyksta sugrąžinti. Žinoma, jei pacientas nesilankys pas gydytoją nustatytu metu ir nesusileis vaistų, tokių rezultatų gali nepavykti pasiekti.

Medikai teigia, jog COVID-19 epidemija neturi būti priežastis praleisti vizitus pas specialistus. Gydymo įstaigose yra įdiegta tvarka, kuri užtikrina, kad pacientai turėtų kuo mažiau kontaktų ir išvengtų galimybės užsikrėsti infekcija. Tad nereikia bijoti lankytis pas akių gydytoją.

Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacija tinklainės ligomis sergantiems žmonėms, kuriems būtina skubi ar neatidėliotina pagalba, padeda patekti pas gydytojus, apmokėdama socialinio taksi paslaugas. Socialinio taksi vairuotojai ne tik veža negalią turinčius žmones, bet ir padeda jiems išeiti iš namų, įlipti į automobilį, nuneša daiktus. Šių automobilių vairuotojai yra išmokyti teikti pagalbą neįgaliems žmonėms. Tad su socialiniu taksi neįgalieji gali išsiversti be artimųjų pagalbos.

,,Mane nuo pat pradžių intrigavo mintis pačiai pabandyti pagyventi tamsoje nors vieną parą. Manau, kad ilgiau tiesiog neišbūčiau. Ir ne tik dėl to, kad pasiilgčiau vaikų ir vyro. Tamsa mane gąsdina. Stebėjau dalyvių savaitę aklinoje tamsoje ir  negaliu patikėti, kad tai įmanoma “, – pasakojo pirmoje dalyvių išlikimo kovoje sudalyvausianti Katažina.

Jau šiandien vienas iš unikalaus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje realybės šou eksperimento ,,Tamsoje“ dalyvių pagaliau išvys dienos šviesą. Tik tai įvyks ne jo paties valia.

Pagaliau paaiškėjo, kodėl projekte nuo pat pradžių buvo vienu reginčiuoju daugiau.  Tas, kurio sau į porą nepasirinks projekte mentoriaujantys neregiai ir silpnaregiai, turės atsisveikinti su tamsa, joje išbuvęs tik vieną savaitę.

Tik tamsoje visi jausmai atrodo suaštrėję, todėl čia išbūti jiems dar sunkiau.

,,Labiausiai mane nustebino, kad net aklinoje tamsoje vyksta toks pats gyvenimas kaip ir šviesoje: dalyviai vieni ginčijasi dėl smulkmenų, kiti koketuoja ar konkuruoja tarpusavyje. Žmogaus prigimties nepakeisi. Tik tamsoje visi jausmai atrodo suaštrėję, todėl čia išbūti jiems dar sunkiau”, – savo įspūdžius pasakoja atlikėja.

Tačiau projekto dalyviams tikroji kova dar tik prasideda. Jau šiandien jie ne tik pirmą kartą sužinos, kuriuos iš jų labiausiai vertina  neregiai ir silpnaregiai, bet ir pirmą  kartą supras, kad turėdami besąlygišką mentorių palaikymą, jie turi nepamiršti, kad projekte dalyviai varžosi dėl pergalės ir įspūdingo pagrindinio prizo - 20 tūkstančių eurų. 

Tiesa, iš tiesų pamatyti vaizdo pasakojimų su svarbiausiais savaitės įvykiais ar K.Zvonkuvienės pasirodymų dalyviai negalės, nes regintieji tiesioginės transliacijos metu dėvės specialius akinius, kurie garantuoja akliną tamsą.

„Pirmą kartą dainuosiu žmonėms, kurie manęs nemato. Man bus smalsu sužinoti, kokius jausmus jiems sukelia mano muzika ir kokius vaizdinius jie regės mano pasirodymo metu“,– sako Katažina.

Be to tiesioginio eterio metu realybės eksperimento dalyvių laukia dar vienas išbandymas- projekto himnu tapusią kultinę Andriaus Mamontovo dainą „Kitoks pasaulis“, jie uždainuos kartu su projekto ,,Tamsoje“ vedėja nerege Irma Jokštyte, kurios vokaliniai gebėjimai nustebins daugelį. 

Pirmoji projekto „Tamsoje“ išlikimo kova jau šį sekmadienio vakarą 19.30 val. per LNK.

„Mūsų pirmoji dukra nemato viena akimi. Deja, problemą visų pirma pamatė ne medikai, o mes, tėvai. Kai galiausiai patekome pas gydytojus, jau buvo beveik per vėlu – dukra vos ne tiesiai iš konsultacijos atsidūrė ant operacinio stalo. Į klausimą, kaip galėjo nepastebėti ligos, skyriaus vedėja atsakė, kad dirbančios akušerės neturi kompetencijos tikrinti regėjimą. Tuomet man iškilo klausimas: tai kodėl jos tikrina?!“ – LRT TELEVIZIJOS pokalbių laidos „Svarbios detalės“ studijoje stebėjosi L. Mazalienė.

Dabar tėvams neramu dėl antrosios atžalos – kol kas nežinoma, ar dukters liga genetiškai paveldima, ar ne. Tačiau niekam iš medikų nekilo mintis nukreipti mažylę pas specialistus bent jau konsultacijai.

„Laimė, mes su vyru gerai uždirbame ir galime sau leisti sumokėti už privačias gydytojų konsultacijas. Bet juk esame sąmoningi piliečiai, sąžiningai mokame mokesčius. Kodėl už juos mūsų vaikams negali būti suteikta savalaikė pagalba“, – klausia jauna mama.

Jau šį vakarą, 21.30 val. LRT TELEVIZIJOS pokalbių laidoje „Svarbios detalės“ išgirsite L. Mazalienės šeimos istoriją, diskusiją apie tai, ar Lietuvoje išvis egzistuoja nemokama medicina, ir patarimų, kaip išsireikalauti priklausančias paslaugas.

Ne visi kurtieji moka skaityti iš lūpų, todėl negirdinčio žmogaus bendravimas su nematančiu dažnai yra labai sudėtingas.

„Youtube“ portale egzistuoja ne vienas kanalas skirtas šviesti žmones apie įvairias negalias. Tommis Edisonas (Tommy Edison) nuo gimimo yra aklas, tačiau šiuo metu jo kanalas turi daugiau nei 300 tūkst. prenumeruotojų. Žmonėms smalsu sužinoti jo patirtį ir užduoti klausimus, kurie jų galvose sukasi jau seniai. Ar aklieji mato tik juodą spalvą? Kaip aklieji gamina maistą? Ar jis įsivaizduoja, kaip atrodo jo veidas? P. Edisonas pasižymi puikiu humoro jausmu ir nuoširdžiai atsako į visus klausimus.

Visai neseniai jo kanale pasirodė vaizdo įrašas, pasakojantis apie kurčiųjų ir aklųjų bendravimą. Jame nusifilmavo ir kita „Youtube“ kūrėja Rikki Poynter. Anksčiau ji kūrė vaizdo įrašus apie moterų grožio paslaptis, tačiau pastaruosius porą metų koncentruojasi į žmonių švietimą apie jos negalią. Tiesa, ji nėra visiškai kurčia – viena ausimi ji šiek tiek girdi ir tai labai padeda susikalbėti su žmonėmis. Bet kaip ji bendrautų su visiškai aklu žmogumi, jei būtų visiškai kurčia?

Šiame vaizdo įraše jie pasidalina keletu būdų, kaip kurčiasis ir aklasis galėtų susikalbėti. Pirmasis – tiesioginis bendravimas. Jis tinka tik specifiniais atvejais, kuomet pašnekovas nėra visiškai kurčias arba puikiai moka skaityti iš lūpų. Antrasis – vertėjo paslaugos. Vertėjas turi būti girdintis žmogus, įvaldęs gestų kalbą. Trečiasis metodas – lietimu pagrįsta gestų kalba. Tai labai sudėtinga, abu žmonės turi mokėti šį metodą. Tačiau bene lengviausias būdas – pasitelkti technologijas. Šiais laikais gausu išmaniųjų telefonų programėlių, kurios padeda tokias ir panašias negalias turintiems žmonėms susikalbėti.