Gavusi informaciją apie alkoholio reklamą šiuose leidiniuose, institucija kol kas nedetalizuoja, kada pateiks siūlymus išspręsti situaciją taip, kad tokių žurnalų platintojams nereikėtų jos slėpti.

„Vertiname informaciją. Tai yra jautrus klausimas, nenorime viso šito vilkinti, bet nenorime įsprausti savęs į vieną ar kitą datą. Tikrai stengsimės viską padaryti operatyviai ir maksimaliai protingu terminu“, – BNS sakė departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Jurgis Kazlauskas.

Jis teigė, kad kontrolieriai šią savaitę gavo informaciją apie užsienio leidinių rinkos mastą iš didžiausio Lietuvoje tokių žurnalų platintojo „Press Express“.

Šios bendrovės vadovas Vigintas Bartaševičius BNS teigė, kad jo įmonė visoje Lietuvoje platina iki 300-ų leidinių, kuriuose gali būti alkoholio reklama.

J. Kazlauskas tvirtino, jog kontrolės departamentas priims sprendimus, „kurie tenkins ir visuomenės, ir sąžiningo verslo, ir tokių žurnalų pirkėjų interesus“.

Šiuo metu institucija nebaudžia užsienietiškų žurnalų platintojų už alkoholio reklamą juose.

Ji nusprendė to nedaryti viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui, kad nuo sausio įsigaliojus alkoholio reklamos draudimui tokių leidinių platintojai ėmė plėšyti iš jų lapus su alkoholio reklama ar kitaip ją slėpti.

Opoziciniai konservatoriai yra registravę įstatymų pataisas, numatančias alkoholio reklamos draudimo išimtį importuotiems leidiniams užsienio kalba.

„Daugelis įstatymų turi labai bendras nuostatas dėl vienokio ar kitokio politinio principo ir vėliau seka poįstatyminiai aktai – tai yra Vyriausybės nutarimas, ministerijų lygmens dokumentai ir toliau išaiškinimai, kuriuos turi atlikti vykdančiosios organizacijos, tai yra grynai vykdomosios valdžios – Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų priežiūros mechanizmai“, – žurnalistams Šiauliuose sakė šalies vadovė.

Anot D. Grybauskaitės, nors alkoholio reklamos ribojimus sugriežtinęs įstatymas priimtas prieš pusmetį, tačiau per tą laiką nepriimta reikiamų išaiškinančių dokumentų dėl jo įgyvendinimo priemonių.

„(...) Pusę metų nebuvo pasiruošta įstatymui įgyvendinti, ir todėl Vyriausybė turėjo imtis skubių priemonių, kad tos tabako, alkoholio kontrolės įstaigos, kad būtų reikiami išaiškinimai laiku pateikti, ir jie turėjo būti pateikti. Ir jei manoma, kad kažko trūksta ir poįstatyminiai aktai ne viską gali išaiškinti, tuomet reikia detaliau papildyti patį įstatymą“, – sakė prezidentė.

Praėjusią savaitę ji gėdingu pavadino faktą, kad įsigaliojus visiškam alkoholio reklamos draudimui užsienietiškų leidinių platintojai yra priversti iš jų plėšti lapus su tokia reklama ar kitaip ją slėpti.

Tuo metu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas po susitikimo su daugelį užsienietiškų žurnalų Lietuvoje platinančios įmonės „Press Express“ atstovais praėjusį penktadienį sutarė, kad kol ieškoma sprendimų, platintojai nebus baudžiami. O žurnalai vartotojus pasieks kol kas neribojant juose alkoholio reklamos.

„Departamento pozicija, kad baudimai ir ekonominių sankcijų taikymas šioje situacijoje problemos neišspręstų, todėl negali būti diskutuojama dėl ekonominių sankcijų taikymo sąžiningų ūkio subjektų atžvilgiu. Departamentas įsipareigoja įvertinti gautą informaciją ir pateikti konkrečius siūlymus, užtikrinančius užsienio leidinių rinkos funkcionavimą. Kol ieškoma sprendimų, departamento ir „Press Express“ atstovai susitarė, kad užsienio leidiniai pasieks vartotojus tokie, kokie buvo iki Naujųjų metų“, – teigiama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pranešime.

Šiemet įsigaliojusias Seimo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas prezidentė pasirašė pernai birželį.

Dešimt konservatorių parlamentarų registravo Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūlo numatyti reklamos draudimo išimtį importuotiems leidiniams užsienio kalba, leidžiamiems užsienyje registruoto juridinio asmens. Dėl šios pataisos žadama balsuoti per Seimo pavasario sesiją.

Alkoholio reklama uždrausta patvirtinus ir kitokias priemones, kuriomis siekama sumažinti jo vartojimą Lietuvoje, pavyzdžiui, pardavimo amžiaus cenzo padidintas iki 20 metų, sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas.

Rinkos prievaizdai, prekybininkai ir gamintojai prognozuoja, kad dėl naujų ribojimų ir padidinto akcizo alkoholio rinka šiemet gali smukti maždaug dešimtadaliu.

Apie plėšomas alkoholio reklamas žmonės nemažai diskutuoja tarpusavyje, savo požiūrį išreiškia ir socialiniuose tinkluose. Mūsų šalyje vykstantys procesai nelieka nepastebėti ir pasaulio žiniasklaidoje. Apie tai kalba net ir "Reuters" TV.

Nemažai daliai Lietuvos gyventojų tokie draudimai atrodo keisti ir nesuvokiami. Savo pasipiktinimą jie išreiškia feisbuke.

"Kokia gėda. Seimas tame problemos nemato. Tuoj skaitysime tik R.Karbauskio Naisius ir žiūrėsime Karbauskio TV.  Suprantu, kad valstiečiai ir jų rinkėjai žurnalų neskaito, bet kam tyčiotis iš visos Lietuvos", - ironizavo vienas internautas.

"Kokia gėda! Pasaulis kalba apie mus. Draugai iš užsienio klausia, kas nutiko mūsų demokratijai ir kas per diktatūra mūsų valdžioje", - piktinosi kitas.

"Dar reikia Bibliją pakarpyti, o gal net uždrausti, nes ten Kristus vandenį vynu verčia. Visuomenę girdo", - šaipėsi dar vienas internautas.

Dar reikia Bibliją pakarpyti, o gal net uždrausti, nes ten Kristus vandenį vynu verčia.

"E. M. Remarko knygoje "Trys draugai" - alkoholinio lėbavimo propaganda. Reikėtų ją viešai Katedros aikštėje sudeginti", - ironišku įrašu pasidalino vyras.

"Kaip jūs leisite savo laisvalaikį? Aš karpysiu knygas, nes ten tiek apie romą ir kitus reikalus prirašyta", - nesusilaikė draudimu pasipiktinęs internautas.

Šiandien į paskutinį rudens sesijos posėdį susirinkęs Seimas nutarė, kad   pavasarį svarstys, ar leisti alkoholio reklamą tuose Lietuvoje platinamuose leidiniuose, kurie leidžiami užsienyje.

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Saulius Skvernelis nemano, kad yra normalu iš užsienietiškų leidinių plėšti lapus su alkoholio reklama ar kitaip ją slėpti. D. Grybauskaitės teigimu, Lietuvai gėdą daro tai, kad tokių leidinių platintojai priversti plėšti lapus.

Ar ilgai dar Lietuva savo sprendimais stebins pasaulį? Gal vis dėlto netrukus sveikas protas nugalės.

Šeštadienį Seimo nariai po pateikimo pritarė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Radvilės Morkūnaitė-Mikulėnienės pateiktoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriose siūloma numatyti reklamos draudimo išimtį importuotiems leidiniams užsienio kalba, leidžiamiems užsienyje registruoto juridinio asmens.

Pagal projektą, reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus importuotuose leidiniuose užsienio kalba, kurio leidėjas yra užsienyje registruotas juridinis asmuo.

Už įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 83 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 5 parlamentarai. Seimas prie šio projekto grįš pavasario sesijoje. Dėl įstatymo pataisų parlamentarai paprašė Vyriausybės išvados.

Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis kilo visuomenės pasipiktinimas dėl užsienio žurnalų niokojimo išplėšiant puslapius su reklaminiais alkoholio pranešimais ar vizualizacijomis.

Kaip ELTA jau skelbė, užsienio leidinių platintojai bent laikinai galės neplėšyti ar kitais būdais neslėpti alkoholio reklamos Lietuvoje pardavinėjamoje spaudoje. Tokį kompromisą sausio 12 d. pasiekė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento bei platintojų atstovai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad iš žurnalų plėšomos reklamos daro gėdą Lietuvai, ir paragino tobulinti įstatymus.

Nuo Naujųjų metų Lietuvoje uždrausta alkoholio reklama. Dėl to užsienio leidinių platintojai pradėjo tušuoti arba išplėšti iš užsienietiškų leidinių alkoholio reklamas.

Anot jo, užtektų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento sprendimų.

„Šitam įstatyme pakeitimų anksčiau nebus negu kovo mėnuo, jeigu reikės įstatymo pakeitimo, bet manau, kad čia net nereikės įstatymo pakeitimo: tiesiog reglamentuos departamentas, kaip reikia deklaruoti tuos leidinius. Aš manau, kad ras sprendimą be įstatymo pakeitimo ir daug greičiau“, – Kaune ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jo manymu, įstatymo, uždraudusio bet kokią alkoholio reklamą, įgyvendinimui nebuvo tinkamai pasirengta, nebuvo surinkta pakankamai informacijos iš kitų šalių, kurios taip pat taiko draudimus – tą, pasak „valstiečių“ lyderio, šiuo metu daro departamentas.

„Manau, artimiausiu metu bus sprendimai. Tikrai niekas jokių žurnalų puslapių neplėšys. Bet šiuo atveju reikėtų suprasti, kad meškos paslaugą padarė ir tie žmonės, kurie platina žurnalus, nes jie kaip ir nebandė derinti ir teikti informacijos tų pačių žurnalų leidėjams, kad mūsų valstybėje pasikeitė įstatymai“, – svarstė jis.

R. Karbauskio manymu, problema be reikalo sureikšminta, nes susijusi su labai nedaug žmonių.

„Aš manau, kad tie sprendimai leis normalizuoti situaciją, kaip mes ją normalizavome ir tada, kada priėmėme sprendimus uždrausti rūkymą restoranuose ir taip toliau. Buvo daug tada irgi ginčų, ir dabar jų kyla. Bet viskas atsistos į savo vietas. Manau, kad žmonės džiaugsis tuo, kad mes priėmėme įstatymus, draudžiančius alkoholio reklamą“, – teigė politikas.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojus visiškam alkoholio reklamos draudimui, prekybos vietose pasirodė užsienyje išleisti žurnalai su išplėšytomis, užtušuotomis arba lipdukais apklijuotomis alkoholio reklamomis. Platintojai taip elgėsi baimindamiesi baudų už alkoholio platinimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį teigė, kad įsigaliojus visiškam alkoholio reklamos draudimui Lietuvai gėdą daro faktas, jog užsienietiškų leidinių platintojai yra priversti iš jų plėšti lapus su tokia reklama. Prezidentė, pasirašiusi įstatymą, sako, jog spragos išryškėjo tik įsigaliojus ir pradėjus taikyti Seimo priimtas pataisas.

Alkoholio reklama uždrausta patvirtinus ir kitokias priemones, kuriomis siekiama sumažinti jo vartojimą Lietuvoje, pavyzdžiui, pardavimo amžiaus cenzo buvo padidintas iki 20 metų, sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas.

Bendrijos lygiu ketinama priimti teisės aktus, kurie draustų riboti informaciją geografiniu pagrindu, vadinasi, užsienio leidėjai privalėtų lietuviams parduoti žurnalus, nors už reklamą juose gautų baudas.

Kyla abejonių ir dėl siūlomos išimties užsienio leidiniams, kurie toliau galėtų talpinti alkoholio reklamą. Tokiu atveju Lietuvos ir užsienio leidėjams šalyje gali būti sudarytos nevienodos konkurencinės sąlygos.

Kaip naujienų agentūrai ELTA aiškino „Sorainen“ teisininkas Ignas Motiejūnas, tarp Lietuvos ir ES įstatymų gali kilti teisinė kolizija. Anot jo, greitu metu Bendrijoje turėtų būti priimti teisės aktai, įpareigojantys prekybininkus parduoti savo produkciją visiems ES vartotojams, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą.

„Ateityje turėsime teisinę koliziją, kai ES leidėjai negalės atsisakyti prekiauti žurnalais tam tikros valstybės vartotojams. Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, jiems grėstų bauda dėl alkoholio reklamos, todėl tokiu atveju susiklostytų kurioziška situacija, kai leidėjui pačiam reikėtų lipdyti lipdukus ant atitinkamų leidinių, kurie būtų išsiunčiami Lietuvos vartotojams“, - ELTA teigė I. Motiejūnas.

Pasak jo, problemų kyla ir tuo atveju, jeigu užsienio leidiniams būtų daromos išimtys ir leidžiama platinti alkoholio reklamą. Tokį siūlymą pateikė konservatoriai.

Teisininko teigimu, tarptautiniai alkoholio gamintojai galėtų užsienyje išleisti specializuotus leidinius apie savo produkciją ir taip toliau reklamuoti savo produkciją Lietuvoje. Tokiu atveju kyla klausimas, ar iš tiesų būtų pasiektas įstatyme numatytas tikslas riboti alkoholio reklamos prieinamumą.

Akivaizdu, kad tarptautiniu mastu platinamas leidinys turėtų pakankamai svarių pranašumų prieš vietinę spaudą.

Be to, pasak I. Motiejūno, padarius išimtis užsienio leidiniams, būtų sukurtos nevienodos konkurencijos sąlygos.

„Akivaizdu, kad tarptautiniu mastu platinamas leidinys turėtų pakankamai svarių pranašumų prieš vietinę spaudą. Nors ir abu, tarptautiniai ir vietiniai, leidiniai būtų prieinami Lietuvos visuomenei ir parduodami šioje teritorijoje, bet tarptautiniuose leidiniuose būtų galima skelbti alkoholio reklamą, sukuriant diskriminaciją Lietuvos leidėjams ir skirtingas konkurencines sąlygas rinkoje“, - aiškino teisininkas.

Anot jo, klausimų kyla ne tik dėl spausdintų leidinių, bet ir užsienio naujienų portalų, skaitmeninių leidinių ir kitos produkcijos, kur galima išvysti alkoholio reklamą. Vartotojai vis vien galės pasiekti šį turinį, o jeigu užsienio interneto svetainės būtų blokuojamos, tai pažeistų asmenų teisės ieškoti, gauti ir rinkti informaciją proporcingumą.

Nuo Naujųjų metų įsigaliojus alkoholio reklamą draudžiantiems teisės aktams, užsienio spaudos platintojai ėmė tušuoti ir plėšyti reklamas iš Lietuvai skirtų leidinių. Tai papiktino visuomenę, o konservatoriai pirmadienį išplatino siūlymą koreguoti įstatymą ir užsienio leidiniams nustatyti išimtį, leidžiančią talpinti alkoholio reklamą.

Pateiktame pasiūlyme numatoma, kad reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus importuotuose leidiniuose užsienio kalba, kurio leidėjas yra užsienyje registruotas juridinis asmuo.

– Naujasis Alkoholio kontrolės įstatymas priimtas prieš pusmetį, pakeitimai buvo gerai žinomi. Pone Bartaševičiau, ar anksčiau jūs kalbėjote su politikais ar leidėjais užsienyje ieškant labiau civilizuotų sprendimų nei lapų plėšymas?

V. Bartaševičius: Su užsienio leidėjais mes nelabai galime kalbėtis, kadangi tiražai pakankamai maži ir niekas dėl mūsų atskirų tiražų be alkoholio reklamos nespausdins. O Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentui pirmą laišką išsiuntėme pernai spalio 31 dieną ir paklausėme, ką turėtume daryti su užsienyje leidžiamais leidiniais, kai įsigalios reklamos draudimas.

Lapkričio 10 dieną gavome atsakymą, kad departamentui nesuteikta teisė aiškinti įstatymų ir kad ūkio subjektai, vykdantys žurnalų, laikraščių ir kitų spaudos leidinių platinimą, turi užtikrinti įstatymo vykdymą. Negavęs aiškaus atsakymo, lapkričio 14 dieną parašiau laišką Seimo Sveikatos reikalų, Kultūros, Ekonomikos, Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių komitetams. Laiške labai aiškiai įvardinau, kad mes neradome kito kelio ir svarstome įvairius variantus, pradedant puslapio išplėšimu su alkoholio reklama, lipduko užklijavimu ir baigiant užsienietiškų leidinių atsisakymu.

Prašiau, kad Seimas į tai atsižvelgtų ir kažką padarytų, nes laiko dar buvo. Iš Seimo kanceliarijos gavau žinią, kad mano laiškas gautas, o po kelių dienų atėjo atsakymas iš Kultūros komiteto, kad mano laiškas persiųstas komiteto nariams susipažinti. Daugiau jokio atsakymo iš Seimo nebuvo.

– Kiek leidinių jūs platinate?

V. Bartaševičius: Apie 800. Iš jų užsienietiškų apie 600, o 300 iš jų papuola į vadinamąją pavojingą zoną, kur gali būti alkoholio reklama.

– Kaip vyksta procesas? Jūsų darbuotojai perverčia žurnalą, sužymi puslapius su reklama ir tada susirinkusi cenzorių grupė plėšo po lapą arba klijuoja lipduką?

V. Bartaševičius: Imame beveik 200 puslapių žurnalą ir verčiame kiekvieną puslapį. Sužymime lipdukais puslapius su reklama, kuri yra labai įvairaus dydžio. Jei reklama per visą puslapį arba tai galinis viršelis, pavyzdžiui žurnale „Newsweek“, puslapį išplėšiame. Jei reklama degtukų dėžutės dydžio, ją markeriu užtušuojame. Jei reklama didesnė, klijuojame lipduką.

– Pone Puklevičiau, situacija mažų mažiausiai absurdiška. Žurnaluose reklama neretai yra tik ant vienos lapo pusės, kitoje pusėje – tekstas. Vadinasi, pirkėjas nusiperka sugadintą prekę?

Taip, situacija kvaila, nes žmogus, nusipirkęs žurnalą, negauna viso turinio, už kurį sumokėjo.

A. Puklevičius: Man ši situacija primena atvejį su Mikelandželo „Dovydo“ skulptūra Florencijoje. Ten religingi žmonės sugalvojo, kad nuogam „Dovydui“ reikėtų kelnaites užmauti. Sovietiniais metais erotiniuose žurnaluose tos vietos, kurių, esą, žmonės neturėtų matyti, taip pat buvo užtušuojamos. Taip, situacija kvaila, nes žmogus, nusipirkęs žurnalą, negauna viso turinio, už kurį sumokėjo. Žmonėms ribojama teisė į kokybišką leidinį.

– Turbūt žmonės kreipsis į vartotojų teisių tarnybas?

A. Puklevičius: Taip. Ir platintojas gali sulaukti skundų iš klientų, kad pirko vienokį žurnalą, o gavo kitokį, išdraskytą.

– Kaip visai tai gali atrodyti užsienio leidėjams? Turbūt juos pasiekia naujienos?

A. Puklevičius: Noriu tikėti, kad ypatingai šis dalykas nenuskambės, nes atrodysime kvailokai, kaip davatkų valstybė, bandanti būti šventesnė už popiežių. Duok Dieve, kad taip neįvyks, nes užsienio leidinių tiražai nėra dideli.

– Pone Bartaševičiau, tiek politikai, tiek kontrolieriai jau puolė raminti, kad kol kas baudos nebus taikomos, kad pavasario sesijoje bus grįžta prie šio įstatymo pataisų. Ar jus tai nuramino? Gal jau nebeplėšysite reklamų iš užsienio leidinių?

V. Bartaševičius: Gal aš senamadiškas, bet vadovaujuosi įstatymais. O kol kas niekur nėra parašyta, kad leidiniuose alkoholio reklama yra leidžiama. Jei gausiu raštą iš atsakingų institucijų, kad leidžiama, tada svarstysime, nes nenorime nutraukti tų leidinių platinimo. Bet kol pasakyta tik interviu metu, kad, neva, galimai galima, man tai yra galimai negalima, nes jau esame užsidirbę baudų, nors, manau, ir nebuvome kalti. Pasakymas šiuo atveju mums nieko nereiškia. Mes tikrai labai rimtai svarstome importo nutraukimą, kadangi puslapių plėšymas mums labai nepatinka, leidėjams taip pat nepatiks. Yra pardavėjų, kurie netgi atsisako tokius leidinius parduoti.

– Yra keliamas ir galbūt pagrįstas klausimas, ar šis lapų plėšymas nėra provokacija? Ar tai nėra protesto išraiška? Galbūt lapų plėšyti nereikia, galima užklijuoti, užtušuoti reklamą?

Kol kas nematome kito būdo, tik leidinių platinimo stabdymą. Beje, prenumeratos taip pat.

V. Bartaševičius: Sakykite, kiek formatų lipdukų aš turėčiau paruošti, kad galėčiau apklijuoti keletą tūkstančių skirtingo formato leidinių per savaitę? Tai yra neįmanoma. Kai reklama ant viso lapo, mes jį išplėšiame. Mes tikrai nenorime niokoti leidinių, tai ne mūsų tikslas. Mes norime juos parduoti, kad žmonės skaitytų, bet mums niekas nedavė jokio patarimo, kaip turėtume elgtis.

A. Puklevičius: Juk buvo kreiptasi dar spalio pabaigoje, bet net du mėnesius žmonės, priėmę įstatymą, nesiteikė nieko atsakyti, kaip jis bus taikomas. Ir tik dabar, kai žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose visa tai buvo paviešinta, ir tam tikros įstatymo nuostatos tapo patyčių objektu, buvo susizgribta ir pradėta raminti, kad nieko nebus. O kur jūs buvote 2 mėnesius?

– Pone Bartaševičiau, kokį matote sprendimą?

V. Bartaševičius: Šiuo metu mes labiausiai linkstame prie užsienio leidinių platinimo nutraukimo, nes įstatymas negali būti pakeistas anksčiau negu kovo 1 dieną. O iki kovo dar pusantro mėnesio, per šį laiką pas mus bus daug leidinių. Plėšydami reklamas ir klijuodami lipdukus mes tikrai susilauksime nemalonumų iš leidėjų. To tikrai nenorime. Taip pat nenorime, kad Lietuvos vardas būtų minimas neigiamai. Kol kas nematome kito būdo, tik leidinių platinimo stabdymą. Beje, prenumeratos taip pat. Jeigu užsisakote, pavyzdžiui, „National Geographic“, jums jį pristatome mes, platintojai. Ir jei jūs nueisite į Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentą  ir pasakysite, kad žurnale yra alkoholio reklama, mes iš karto gausime baudą.

Buvo galima pasirinkti labiau civilizuotą būdą

Plėšyti lapus su alkoholio reklama iš užsienietiškų žurnalų nėra Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento nurodymas, LRT RADIJUI sako G. Belian. Anot jos, apie šį įvykį girdėta įvairių versijų: „Sakoma, kad vos ne departamento darbuotojai kažkur sėdi ir plėšo lapus. Tikrai taip nėra. Tiesiog nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo alkoholio reklamos draudimas. Įstatymas nenumatė kažkokių išlygų leidiniams, spausdintiems užsienio valstybėse.“

Pasak G. Belian, leidinių platintojai Lietuvoje buvo informuoti apie pasikeitusį alkoholio reklamos reglamentavimą. „Jie tiesiog pasirinko tokį būdą, koks buvo panaudotas. Buvo galima pasirinkti kitą civilizuotą būdą – tartis su kiekvieno leidinio leidėju, informuoti apie tai, kas Lietuvoje pasikeitė, kad dabar kitokios sąlygos. Žurnalai naudoja skirtingas strategijas, priklausomai nuo vietinės rinkos. Turinys yra adaptuojamas vietinėms rinkoms gerbiant tų šalių įstatymus, draudimus. Manau, kad sprendžiant šią situaciją Lietuvoje pritrūko geranoriškumo“, – aiškina pašnekovė.

G. Belian sako, kad greičiausiai iš žurnalų lapus išplėšia ir atitinkamo turinio skrajutę įdeda leidinių platintojai, tačiau patvirtinti to negalima. Paklausta, ar šiuo atveju Lietuvoje nepersistengiama, specialistė teigia, kad žmonėms, rizikingai vartojantiems alkoholį, negali padėti nei alkoholio reklamos draudimas, nei prekybos alkoholiu laiko sutrumpinimas: „Kai kuriems jau reikia pagalbos, gydymo, motyvacijos. Manau, kad draudimai, priimti ir įsigalioję nuo sausio 1 d., orientuoti į plačiąją visuomenę, normalius žmones.“

Primena visišką tabako reklamos draudimą

Paklausta, ar žurnalų lapai nebebus draskomi, G. Belian tikina, kad tai nepriklauso nuo departamento pozicijos. „Platintojai pasirinko tokią taktiką, strategiją, kuri, pasakysiu dar kartą, nepriklauso nuo mūsų departamento. Įstatymo nuostata yra labai aiški, įstatymo draudimų reikia laikytis nepriklausomai nuo to, ar leidinys atspausdintas Lietuvoje, ar užsienyje. Jei padarytume išlygą užsienyje spausdintiems leidiniams, Lietuvoje sulauktume situacijos, kai būtų platinami vaikiški žurnalai su alkoholio reklama“, – įsitikinusi pašnekovė.

G. Belian sako, kad ši situacija negali būti siejama su cenzūra, kaip teigia kai kurie žmonės: „Dar 1997 m. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė, kad tais atvejais, kai kalbama apie visuomenės sveikatą, tam tikrą informaciją galima riboti įstatymu. Šiuo atveju, įstatyminiu pagrindu ir buvo pasirinktas komercinės alkoholio reklamos ribojimas ir draudimas. Atrodo, kad nuo 1995 m. galioja absoliutus tabako reklamos draudimas, kažkokių ypatingų nusiskundimų per visą tą laikotarpį tikrai negaliu prisiminti.“

G. Belian, kalbėdama apie situaciją po alkoholio pardavimo ir reklamos pasikeitimo, sako, kad viskas palaipsniui gerėja. „Pagrindinis dėmesys dabar skiriamas būtent vadinamiesiems pseudobarams, girdykloms. Kai kurios iš tiesų apribojo savo veiklą. Kai kurios vietos piktybiškai nesilaiko įstatymų ir nuo sausio 1 d. organizuojami reidai visoje Lietuvoje kartu su policija, siekiant eliminuoti visą naktinę prekybą, išnešimą iš prekybos vietų. Manome, kad tai yra vienas pagrindinių prioritetų, į kurį turime orientuoti veiklą. Su tokiomis girdyklomis, kurios save vadina barais, atrodome necivilizuotai. Skiriame tam dėmesio, reaguojame į gyventojų skundus. Viskas turėtų būti tikrai neblogai“, – aiškina pašnekovė.

Mano, kad keliamas triukšmas dėl idiotiškų dalykų

A. Puklevičius, komentuodamas situaciją, sako, kad keliama daug triukšmo dėl dalykų, kurie patys savaime yra idiotiški ir juokingi: „Pavyzdžiui, G. Belian prisiminė tabako reklamos draudimą. Tačiau juk visais tais metais į Lietuvą atkeliaudavo „Playboy“ žurnalo numeriai su cigarų reklama, ir niekam tai neužkliūdavo. Dabar sukeltas didelis vajus dėl alkoholio reklamos, platintojai persigando, kad jiems bus taikomos baudos, todėl pradėjo patys kupiūruoti puslapius. Todėl ir turime tokią idiotišką situaciją.“

Yra būdų, kaip apeiti įstatymą. O ta įstatymo nuostata nei kariauja su tuo, kuo reikia, nei pasiekia rezultatą, nei apskritai ką nors padaro, tik kelia žmonių susierzinimą.

Publicistas kritikuoja ir G. Beliant nuomonę apie tai, kad su žurnalų leidėjais dėl turinio pritaikymo reikia tartis civilizuotai. „Tokiems milžinams kaip „Vanity Fair“ ar „Harper`s Bazaar“ Lietuvos rinka apskritai neegzistuoja. Jie net negalvoja apie tokias rinkas, visi skaitytojai jiems vienodi. Niekas nesugalvos keisti žurnalo turinio vien dėl to, kad Lietuvoje sugalvota priimti tokį įstatymą“, – tvirtina A. Puklevičius.

Daugybė žmonių prenumeruoja ne popierines, o elektronines žurnalų versijas, akcentuoja A. Puklevičius. Anot jo, elektroniniuose žurnaluose vis tiek bus alkoholio reklama: „Yra būdų, kaip apeiti įstatymą. O ta įstatymo nuostata nei kariauja su tuo, kuo reikia, nei pasiekia rezultatą, nei apskritai ką nors padaro, tik kelia žmonių susierzinimą.“

A. Puklevičius/V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Norėta tik pasižymėti, kad nuveiktas svarbus darbas

A. Puklevičius teigia, kad, priimant nuostatą dėl alkoholio reklamos draudimo, buvo nepagalvota dėl turinio, kuriamo už Lietuvos ribų. „Mano komentaras – tai elementari durnystė. Manau, kad kažkam norėjosi pasižymėti, užsidėti varnelę, kad nuveiktas didelis darbas. O nueita lengviausiu keliu. Todėl ir turime tokią situaciją, kai žmonės nervinasi, pyksta dėl dalykų, kurių buvo galima išvengti, jei koks gudragalvis būtų šiek tiek labiau pasukęs galvą“, – teigia pašnekovas.

Paklaustas, kaip galima būtų sušvelninti tokio nepasitenkinimo pasekmes, A. Puklevičius aiškina, kad pirmiausia reikia suprasti, jog į Lietuvą importuojamų žurnalų skaičiai – juokingi ir liūdni: „Dar liūdna ir dėl to, kad Lietuvoje mažai žmonių prenumeruoja rimtesnę ir kokybišką užsienio spaudą. Taigi, jei kalbame apie juokingus skaičius, nedarančius jokios įtakos kovai su girtavimu, būtų dvi išeitys. Pirma, modifikuoti įstatymo nuostatą numatant, kad šis apribojimas netaikomas turiniui, sukurtam už Lietuvos ribų, neskirtam Lietuvos rinkai. Antra išeitis – užmerkti akis žinant, kad tai vis tiek nepadarys kokybinės ar kiekybinės įtakos kovai su girtavimu.“

„Aš manau, kad priimant įstatymą reikia atsižvelgti į jo realų veikimą ir galimybes tai užtikrinti. Tai tikrai kol kas matau tam tikras abejones dėl galimybių techniškai išspręsti, kalbant apie portalus, šaltinius, kurie nėra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. Pakankamai techniškai ir teisiškai sudėtinga“, - interviu Žinių radijui sakė S.Skvernelis.

Anot jo, visi su alkoholiu susiję ribojimai turi būti adekvatūs.

„Dėl pačių ribojimų ir kontrolės, tai neturime siekti visus apribojimus ir prieinamumo ribojimus su absoliučia kontrole. (...) Reikia pažiūrėti, kad taikomi ribojimai ir sankcijos yra adekvačios, proporcingos“, - teigė premjeras.

Vyriausybė balandžio viduryje pritarė Seime svarstomoms pataisoms, kurios labiau ribotų galimybes įsigyti alkoholį ir jį reklamuoti. Priėmus šias pataisas, alkoholio reklama būtų visiškai uždrausta.

Šiuo metu Seimui yra pateikti du įstatymų paketai – jie numato steigti specializuotas alkoholio prekybos parduotuves, vėlinti amžių, nuo kurio galima pradėti vartoti svaigalus, ir ankstinti laiką, kada draudžiama parduoti alkoholį. Savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė nustatyti vietas ar teritorijas, kur būtų draudžiama prekiauti alkoholiu. Projektuose numatytas ir alkoholio reklamos draudimas.

„Visiškai atimti alkoholio reklamą žiniasklaidai, aš manau, būtų neteisinga - tai yra didelė pajamų dalis. Be to, ji toje pačioje alkoholizmo gilėjimo problemoje jokio vaidmens nevaidina“, - Žinių radijui trečiadienį sakė G.Kirkilas.

Pasak politiko, kovojant su alkoholizmu „galbūt reikėtų eiti akcizo didinimo keliu“ ir dalį surenkamo akcizo skirti sporto skatinimui.

Seimui antradienį buvo pateiktos įstatymo pataisos, pagal kurias Lietuvoje būtų draudžiama visų formų alkoholio reklama.

Įstatymo iniciatoriai, kurie surinko per 50 tūkst. parašų, teigia, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva patenka į daugiausia alkoholio suvartojančių Europos šalių trejetuką. Apie būtinybę riboti jo vartojimą imta garsiau kalbėti po šalį sukrėtusių nusikaltimų, kuriuos įvykdė girtaujantys asmenys.

Lietuvos internetinės žiniasklaidos atstovai teigia, kad uždraudus alkoholio reklamą ji gali persikelti į užsienyje registruotus tinklus.