Apie tai rašo upi.com.

Beždžionė, vardu Momo, iš savo šeimininko Indianapolyje pabėgo trečiadienį, spalio 4 dieną.

Po to, kai beždžionė savarankiškai išvyko į kelionę, ją žmonės pamatė maždaug už 400 metrų nuo šeimininko namų.

Vienas iš kaimynų policijai pranešė, kad stebėjo, kaip Momo, sėdėdama šiukšlių konteineryje, iš skardinės gėrė alų. Skardinę gyvūnas surado konteineryje.

Kol kas nežinoma, ar pabėgusi beždžionė, būdama laisvėje, spėjo kam nors įkasti.

Momo iš savo šeimininko pabėgo jau ne pirmą kartą. Tai ji buvo padariusi ir šių metų liepos mėnesį. Tada jos savininkas apie dingusią beždžionę parašė socialiniuose tinkluose. Vėliau jis pranešė, kad beždžionė atsirado.

Indianapolio gyventojams leidžiama namuose laikyti laukinius ar pavojingus gyvūnus, jei savininkas juos registruoja Veterinarijos kontrolės tarnyboje.

Trofėjai paspartino žengimą į rinką

„Švyturys-Utenos alus“ eksporto vadovas Raimundas Laurikėnas sako, kad Lietuvos aludarių prestižiškiausiuose pasaulio konkursuose laimėti aukso medaliai palengvina kelią į naujas rinkas. Tiesa, Azijoje užmegzti verslo santykius trunka gerokai ilgiau.

„Taivane, kaip ir daugelyje kitų Azijos šalių, viskas vyksta kitaip, nei mes esame įpratę. Europoje galima per savaitę surasti partnerį kitoje šalyje, susitarti dėl sąlygų ir jau kitą savaitę pradėti vežti produkciją. Azijoje – daugiausia dėl kultūrinių skirtumų – savaitės gali virsti mėnesiais ar net metais. Tad 2022-ieji mums buvo paieškų metai, o šiemet jau pradėjome eksportą. Įžengimas į rinką mums buvo itin sėkmingas – pavyko greitai išsikovoti savo gerbėjų ratą tiek tarp Taivano gyventojų, tiek tarp į šalį atvykstančių svečių“, – sakė R. Laurikėnas.

Pasak jo, augimo galimybės Taivane – milžiniškos, o augant tradicinio ir kraftinio alaus paklausai, šios šalies alaus gurmanams ketinama pasiūlyti ir daugiau alaus rūšių.

Vartai į Aziją

Taivano alaus kultūra prisikėlimą patyrė šaliai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją. Tuomet monopolininkė Taivano tabako ir alkoholinių gėrimų korporacija (angl. Taiwan Tobacco and Liquor Corporation), gaminusi vietos rinkoje gerai žinomą „Taivano alų“ (angl. „Taiwan Beer“), susidūrė su visa banga naujai besikuriančių mažųjų daryklų ir užsienio žaidėjų atėjimu.

R. Laurikėnas apžvelgė, kad šiandien konkurencija Taivane – dažnai vadinamoje vartais tarp Vakarų pasaulio ir besivystančių Azijos rinkų – aštri ir kupina iššūkių.

„Nors Taivanas garsėja pomėgiu viskiui – tai ketvirta pagal dydį pasaulyje viskio rinka, alus sudaro didžiąją alkoholio pardavimo dalį tiek pagal bendrą skaičių, tiek vertę, be to, alus rinka ir kultūra pastaraisiais metai toliau sparčiai augo. Tai matydami ir nepaisydami didelio atstumo, taivaniečiams nutarėme pasiūlyti ir lietuviško alaus. Dirbti tokioje rinkoje ne tik įdomu, bet ir perspektyvu, nes rinka – atvira, prieinama, su stipriomis vietinėmis alaus daryklomis ir nemaža importinio alaus dalimi“, – vertino R. Laurikėnas.

Dabar situacija rinkoje – visai kitokia nei prieš kelis dešimtmečius: apie 40 proc. Taivano rinkos užima importinis ir mažųjų daryklų alus.

Naujų skonių ieškanti karta

Taivano rinkoje šiandien susipynė, sako R. Laurikėnas, skirtingų žmonių kartų pomėgiai – tradicinio lagerio mėgėjus po truputį keičia naujų skonių ieškanti naujoji karta, auga vartojimas, o alaus mėgėjų nebegąsdina ir aukštesnės alaus kainos.

„Visos šios priežastys lėmė, kad „Taivano alus“ užleido vietą visai puokštei naujų skonių ir rūšių įvairovei. Skaičiuojama, kad dabar į šią šalį importuojama daugiau nei 2 000 alaus prekių ženklų. Tad konkurencija didelė, bet savo vietą randa ir mūsų lietuviškas alus, savo skoniu ir kokybe nenusileidžiantis į šalį vežamam belgiškam ar vokiškam alui“, – vertino R. Laurikėnas.

Iš senosios Klaipėdos daryklos – į Taivaną

„Švyturys-Utenos alus“ šioje šalyje dirba jau su keliais importuotojais. Vienas naujausių – verslininkas Edwardas Liu, į Taivaną importuojantis senojoje alaus darykloje Klaipėdoje įsikūrusių „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvių alų.

„Importuoto alaus bangą Taivane paskatino į šalį pradėtas vežti alus iš Japonijos. Šios šalies alus – kokybiškas, jų pakuotės – gražaus dizaino, tad jie greitai tapo mėgstami šalies alaus gurmanų. Prie šios tendencijos ir prisidėjo kraftinio alaus atgimimas, ir šiandien alaus mėgėjai, ypač jaunoji karta, nori išbandyti įvairių rūšių ir skonių paletę, tad tiekėjai stengiasi užpildyti šią nišą. „Švyturio“ aludarių alus kokybe nė kiek nenusileidžia japoniškam, kuris šalyje laikomas kokybės standartu, tad nutarėme šalies vartotojams pasiūlyti ir lietuviško alaus“, – sako importuojančios įmonės vadovas E. Liu.

Anot jo, su bendrove „Švyturys-Utenos alus“ pradėta dirbti tik pastaraisiais mėnesiais.

„Importuotas alus pastaraisiais metais sparčiai populiarėja, tad, alaus mėgėjams ieškant naujų skonių, siekiame rinkai pasiūlyti įvairesnę produkciją, ne tik vietinį „Taivano alų“. Jau džiaugiamės rezultatais, kadangi „Švyturio“ produktai pasižymi kokybe, prezentacija, o pakuotės – unikalios, išskirtinės, tad toks alus itin populiarus šiandien. Vertiname naujai užgimusią partnerystę ir ateityje tikimės plėsti asortimentą“, – sako E. Liu.

Populiarėja nealkoholinio alaus rūšys

R. Laurikėnas teigė, kad su Taivano tiekėjais aktyviai dirbama ir dėl kitų alaus rūšių eksporto, pavyzdžiui, nealkoholinio alaus.

„Taivanas pastaraisiais metais nebeatsilieka nuo pasaulinių tendencijų. Šalyje dar iki COVID-19 pandemijos tapo madinga rinktis sveikesnį ir mažiau kalorijų turintį alų. Pandemija šias tendencijas tik paryškino – pavyzdžiui, nealkoholinio alaus importas 2020 m., palyginti su 2019 m., paaugo net penkiais kartais, tad matome galimybę augti ir šioje rinkoje“, – pastebėjo „Švyturys-Utenos alus“ eksporto vadovas.

R. Laurikėnas teigė, kad, bendrovei visiškai nutraukus prekybą Rusijoje ir Baltarusijoje, „Švyturio“ alaus darykla šiuo metu didina pardavimų apimtį ne tik tradicinėse eksporto rinkose, bet ir atranda naujų egzotiškų ir tolimų alaus rinkų – nuo Tolimosios Azijos iki Afrikos šalių.

Nuo kalbų – prie darbų

Pavasarį savo 170-ojo jubiliejaus proga alaus darykla „Volfas Engelman“ pasirašė partnerystės sutartį su Bavarijos princu Jo Karališkąja Didenybe Luitpold Prinz von Bayern ir jo valdoma įmone „König Ludwig International“. Kartu Kauno aludariams perduota karališko gėrimo receptūra ir leidimas jį virti, tad netrukus Vokietijos monarchų šeimos atstovo patvirtinta gėrimo partija pasieks ir Lietuvos rinką.

Anot „Volfas Engelman“ generalinio direktoriaus Mariaus Horbačausko, įmonės „König Ludwig International“ suteikta teisė Lietuvoje virti naująjį karališką gėrimą rodo išskirtinį meistrystės pripažinimą.

„Šiandien „König Ludwig International“ yra vienas labiausiai pripažintų privačių alaus daryklų pasaulyje, gaminanti tik aukščiausios kokybės produktus. Tad užmegzta unikali partnerystė su Bavarijos karališkosios šeimos atstovais jau turi rezultatą – rinkai pristatome mūsų pagamintą karališką gėrimą. Džiaugiamės, kad taip tampame ir Bavarijos princo pripažintais Vokietijos aludarystės ambasadoriais šalyje. „Volfas Engelman“ jau ne vienus metus Lietuvoje skleidžia geriausias bavariškas tradicijas, o jas dabar galėsime pakelti į visiškai naują lygmenį“, – kalbėjo M. Horbačauskas ir pridūrė, kad su Bavarijos monarchais ryšius turėjo net Gediminaičių dinastija, tad dabar tik pratęsiama abiejų šalių draugystė, o Kaunui suteikiama garbė gaminti monarchų gėrimus.

Žinoma, neužtenka vien suteikti „Volfui Engelman“ licenciją gaminti karališką produktą, Bavarijos atstovai kartu pasidalijo ir geriausiais bei laiko patikrintais receptais. Be to, verdant naująjį karališką gėrimą, yra prižiūrimas visas gamybos procesas, kad produktas atitiktų aukščiausius standartus ir būtų tokio pat skonio, kaip ir alaus karalyste tituluojamoje Bavarijoje.

„Tai yra daugiasluoksnis bendradarbiavimas. Mes gauname ne tik teisę gaminti karališką gėrimą, bet ir galime puoselėti šimtmečius gyvuojančias tradicijas. Vokiški gėrimai ir maistas – geras derinys šventėms, tad su Bavarijos atstovų patirtimi galėsime jas padaryti dar geresnes. Aišku, mums yra didelė atsakomybė kontroliuoti visą procesą, apimantį tiek gėrimų gamybą, tiek ir tradicijas, tačiau tai mums nėra svetima. Esame įsipareigoję užtikrinti kokybę“, – tęsė M. Horbačauskas, patikinęs, kad karališkas gėrimas Lietuvos rinką pasieks artimiausiu metu.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Partnerystės svarba

Kaip kalbėjo Jo Karališkoji Didenybė Luitpold Prinz von Bayern, „König Ludwig International“ produkcija žinoma visame pasaulyje. Nuolat ieškomi nauji partneriai, kurie galėtų karališkus gėrimus virti vietoje, nes būtent taip galima išlaikyti šviežumą, skonį, užtikrinti kokybę.

„Aludarystės tradicijas puoselėdami beveik aštuonis šimtmečius, visada laikėmės pozicijos, kad šis gėrimas turi turėti sielą ir namus. O jų negali būti be paties skaniausio vokiško maisto. Tai yra mūsų kultūrinis identitetas, kurį didžiuodamiesi perduodame į savo bičiulių, „Volfas Engelman“ aludarių, rankas. Alaus darykla Kaune nuo šiol oficialiai tampa geriausių Bavarijos tradicijų puoselėtoju Lietuvoje. Bavariški papročiai šiandien jau turi namus Kaune, kuriuose ir pradėtas virti naujasis karališkas gėrimas“, – kalbėjo Bavarijos princas.

Be to, kad karališkoji Bavarijos šeima suteikė leidimą „Volfas Engelman“ gaminti unikalios ir išskirtinės receptūros gėrimą, Kauno aludariams buvo paruošta ir dar viena dovana. Daryklai Bavarijos princas išskirtinai suteikė teisę eksponuoti Alaus grynumo įstatymo sertifikatą su karališkuoju antspaudu. Tai seniausias galiojantis maisto kontrolės įstatymas pasaulyje, kuris tik patvirtina, jog gėrimai turi būti nepriekaištingos kokybės.

Paklaustas, kodėl savo partneriu pasirinko „Volfas Engelman“, Jo Karališkoji Didenybė Luitpold Prinz von Bayern pažymėjo, kad jo valdomą ir Kaune įkurtas daryklas sieja daugybė ryšių. Tai – ne tik geriausių aludarystės tradicijų puoselėjimas, bet ir šeimos papročių tąsa.

Karališkosios šeimos atstovas, viešėjęs Kaune, yra paskutinio Bavarijos karaliaus Liudviko III proanūkis. Iš kartos į kartą perduodamas alaus gamybos ir verslo tradicijas Jo Karališkoji Didenybė perėmė būdamas 25 metų. Wittelsbachų dinastija, kuriai ir priklauso dabartinis Bavarijos princas, valdė Bavariją daugiau nei 700 metų, tad ir aludarystės tradicijos turi gilias šaknis. Šeimos istorija pasidalinęs su „Volfas Engelman“ darykla, Bavarijos princas patikino, kad taip bus puoselėjama alaus kultūra, o karališki gėrimai pasieks daugiau žmonių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pristatyme – vokiškas dvelksmas

Kadangi „Volfas Engelman“ tapo oficialiu Bavarijos tradicijų puoselėtoju Lietuvoje, tad ir karališkame pristatymo vakare vyravo viduramžiški akcentai, menantys Jo Karališkosios Didenybės Luitpold Prinz von Bayern protėvių laikus. Į šventę atvykusius garbingus svečius pasitiko žirgus pabalnoję riteriai ir bavariškais valgiais nukrauti stalai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pažymėti naują gamybos pradžią svečiai buvo pakviesti į neseniai atvertas „Volfas Engelman Galerijos“ erdves. Ši moderni miesto erdvė iškilmingą vakarą tapo išties karališka. Jos centre esantys stalai buvo nukrauti tradiciniais vokiškais valgiais. Svečiams patiekta bavariška karka, veršienos dešrelės, šniceliai, breceliai, bavariško alaus ir sūrio užtepėlė, maltos mėsos kukuliai, mėsos pyragas.

Su tradiciniu Bavarijos maistu buvo degustuojamas ir nealkoholinis „König Ludwig International“ receptūros kvietinis alus. Unikalios receptūros karališko gėrimo Lietuvoje gamyba patikėta vyriausiam „Volfas Engelman“ meistrui Petrui Sadovskiui, kuris išsilavinimą įgijo būtent Bavarijos krašte.

Vokiškų papročių pristatymą buvo galima pamatyti ir „Volfas Engelman Galerijoje“. Čia monarchų giminę reprezentavo aštuonių paveikslų ekspozicija, kuri atskleidžia karališko Bavarijos alaus istoriją. Be to, vokiškų akcentų naujojo gėrimo pristatymo šventėje pridėjo bavariškos muzikos atlikėjai grupė „Allegretto“. Muzikantai pasirūpino pakilia svečių nuotaika, kuria alsavo visas vakaras, įkvėptas geriausių, per šimtmečius Vokietijos monarchų išpuoselėtų, karališkų tradicijų.

Iš tiesų, vokiškų tradicijų Kaune jau būta. Miestiečiai ir Kauno svečiai jau ne vienerius metus pakviečiami į „Volfas Engelman“ organizuojamą „Oktobrfestą“. Įdomu tai, kad šią šventę Vokietijoje pradėjo būtent Bavarijos princo protėviai, o dabar alaus šventė plačiai skleidžiasi po pasaulį. Pradėjus Kaune virti karališką alaus gėrimą, „Volfas Engelman“ žada atvežti dar daugiau vokiškų tradicijų ir švenčių, kurios gardinamos vietoje verdamais skoniais.

– Naujausias tyrimas rodo, kad net taurė ar taurelė išgerta vakarieniaujant jau yra žalinga. Ar tiesa, kad net mažas kiekis alkoholio labai kenkia sveikatai?

– Tai yra naujausias tyrimas, naujausia studija, kuri buvo publikuota žurnale „The Lancet“. Tai – vienas seniausių, autoritentingiausių ir didžiausią reitingą turinčių medicinos žurnalų. Jame skelbiama, ką sako ir Pasaulio sveikatos organizacija, kad alkoholis priskiriamas prie taip vadinamos pirmos grupės vėžį sukeliančių medžiagų. Ir priskiriamas toms pačioms grupėms, kaip ir radiacija, tabakas bei asbestas. Visi žinome tų medžiagų žalą. Žmonės, kuriems reikia atlikti, tarkim, rentgeno nuotrauką, dažnai klausia gydytojo, ar tai nesukels jam kažkokių neigiamų pasekmių.

– Tačiau apie alkoholį visuomenėje tokios nuomonės nėra?

– Tikrai taip, apie alkoholį tokios nuomonės nėra. Manau, kad šis naujas atradimas neturės didelės įtakos tiems, kurie ir iki šiol visai nesirūpino ar mažai rūpinasi savo sveikata. Tačiau žmonės, kurie domisi naujais atradimais, tyrimais, susijusiais su sveikata, mityba, stengiasi gyventi sveikiau, padarys išvadas. Tyrimas rodo, kad net maži alkoholio kiekiai, pavyzdžiui per savaitę išgeriant mažiau kaip 1,5 litro vyno arba 3,5 litro alaus, arba iki 0,5 litro stipraus gėrimo, tai sukelia daugiau pusę tam tikrų vėžinių susirgimų. Moterims ypač padidina krūties vėžio, o vyrams ir moterims – apatinio bei viršutinio (burna, ryklė, stemplė, balso stygos) virškinamojo trakto vėžio riziką. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas yra nesaikingas alkoholio vartojimas?

– Skirkime tuomet žalingą ir priklausomybės vartojimą. Žalingam vartojimui priskiriami tam tikri standartiniai alkoholio vienetai, kurie nusako, kiek žmogus suvartoja alkoholio per savaitę. Vyrams ir moterims jie šiek tiek skiriasi. Maždaug tai yra 20–30 standartinių alkoholio vienetų per savaitę. Sakoma, kad toks kiekis jau sukelia organizmui žalą. Na, o naujausias tyrimas parodė, kad kuo žmogus mažiau vartoja alkoholio, tuo mažesnė rizika susirgti onkologinėmis ligomis. Ir, atvirkščiai, – kuo dažniau piktnaudžiauja svaigalais, tuo tikimybė susirgti vėžiu didesnė. Šis pakankamai naujas atradimas žmonėms, kurie rūpinasi savo sveikata, turėtų būti rimtas signalas. Na, o tiems, kurie turi priklausomybę nuo alkoholio, netgi lašas alkoholio ar saldainiuose esantis alkoholis jau yra žalingas.

– Ar į toksikologus žmonės dažniausiai kreipiasi dėl apsinuodijimo alkoholiu?

Bet koks alkoholis, yra alkoholis.

– Ir taip, ir ne. Kreipiasi ir dėl kitų apsinuodijimų, bet dėl alkoholio sukeltų komplikacijų turime didžiąją dalį pacientų.

– Teko skaityti, kad jei žmonės vartoja nealkoholinį alų, vis tiek yra pripratę prie alaus skonio ir jiems labai sunku atsisakyti alkoholio, irgi išsivysto priklausomybė. Ar tai tiesa?

– Tie, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, dažniausiai linkę save apgaudinėti. Labai didelė rizika, kad problemų dėl alkoholio turintis žmogus vėliau pereis prie tų pačių, bet jau alkoholio turinčių, gėrimų.

– Tai galime daryti išvadą, kad kenkia bet koks alkoholis, nesvarbu, ar tai būtų vynas, ar  alus, ar stiprieji gėrimai?

– Na, taip, be abejo. Mūsų kepenys neskiria nei kvapo, nei skonio, „neskaito“ etikečių ir nesupranta, ką žmogus geria – vyną, alų ar degtinę. Bet koks alkoholis, yra alkoholis. 

Nuo pavadinimo iki koncepcijos

Maistas – ne tik vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Gastronominės patirtys mums dovanoja neįkainojamus atradimus pažįstant svečias šalis, jų tradicijas, žmones, o malonioje bendrystėje prie stalo leidžiamas laikas prilygsta kone terapijai.

Kaip pasidžiaugė restobaro „Klubas 26“ direktorius Žilvinas Skečionis, jau ir tolimiausius pasaulio kraštus galintys pasiekti tautiečiai nuolat plečia savo gastronominį akiratį, mėgaujasi naujais skoniais bei tampa vis labiau išprususiais ir sykiu – vis reiklesniais klientais.

Savo ruožtu mūsų virtuvės meistrams tai yra sveika paskata nepaliauti tobulėti bei savo pasiekimais atliepti tarptautinius standartus.

„Šiandien klaipėdiečiams, svečiams uostamiestyje neabejotinai prieinama tiek aukščiausios klasės virtuvė bei aptarnavimas, tiek meniu pasiūlos įvairovė. Tad konkuruoti tenka ne vien kokybe – siekiant pranašumo, ne mažesniu iššūkiu tampa ir nestandartinių sprendimų, savitumo paieškos“, – pripažino pašnekovas.

„Klubo 26“ nuotr.

Lankytojų puikiai žinomame ir pamėgtame senamiesčio kampelyje – kadaise populiaraus „Friedricho pasažo“ restorano erdvėse – „Klubas 26“ šiandien kuria savo naują istoriją: su dabartinio valdytojo atėjimu per pastaruosius metus pasikeitė ne tik įstaigos „iškaba“, bet ir koncepcija.

Nustebins išrankiausiuosius

Kaip vaizdžiai esminį pokytį įvardijo Ž. Skečionis, pasirinkus lankstesnį klubo, vadinamojo restobaro formatą, restoranas baltomis staltiesėmis transformavosi į neįpareigojančios, labiau demokratiškesnės aplinkos vietą.

„Ištikimi lankytojai jau galėjo įsitikinti, kad patyrusi mūsų komanda ir toliau stiprina daugelio metų įdirbį, išlaikydama aukščiausius tiek virtuvės, tiek klientų aptarnavimo standartus. Naujomis tradicijomis siekiame puoselėti kasdienį šios vietos patrauklumą ir įgarsiname svarbią žinutę – nereikia laukti kokios nors ypatingos progos ar šventės, kad galėtume pasimėgauti puikiu maistu, susitikti su artimais žmonėmis, draugais, džiaugtis bendravimu ar galiausiai mėgstamos komandos rungtynių transliacijos metu pasinerti į smagų azartą“, – sakė „Klubo 26“ vadovas.

Ilgesniam pavakarojimui užsukę lankytojai restobaro meniu ras ne tik klasikinės europietiškos virtuvės patiekalų įvairovę. Nemažą jo dalį taip pat sudaro įvairūs užkandžiai, pradedant Lietuvoje daugelio pamėgta tradicine kepta duona, kuri patiekiama su skirtingais padažais, ir baigiant tokiais pikantiškais pasiūlymais, kaip skrudinti ančiuviai.

Draugiją užkandžiams „Klube 26“ palaiko ir įspūdinga alaus korta. Nenusivils net išrankiausi naujų skonių ieškantys šio gėrimo gerbėjai – restobare siūloma paragauti daugiau nei 130 rūšių kraftinio mūsų šalies aludarių gaminamo alaus, iš kurių 8 rūšių alus – pilstomas.

Pasmaguriauti ne per vėlu

Restobaras „Klubas 26“ liko ištikimas ir tradicijai, kuri prisidėjo prie šios vietos, kaip vieno žymiausių steikhauzų mieste, reputacijos kūrimo ir neabejotino išskirtinumo. 

„Šiandien svečiams galime pasiūlyti dar didesnę nei anuomet įvairovę – net šešių skirtingų rūšių ant žarijų keptus kiaulienos ir jautienos didkepsnius pagal visus įmanomus poreikius – nuo visiškai „blue“ iki „well done“ iškepimo lygio“, – sakė Ž. Skečionis.

Greitojo maisto mėgėjai taip pat įvertins gurmanišką „Klubo 26“ virtuvės pasiūlymą – sultingam mėsainiui gaminti čia naudojama speciali brandinta jautienos mentė. Tiek šiam, tiek išskirtinės kokybės didkepsniams skirta sausa brandinta mėsa į uostamiesčio restobarą atkeliauja net iš Pietų Amerikos.

„Pelnytai galime didžiuotis ir gardžiais savo desertais, kurie mūsų lankytojų yra ypač vertinami. Mėgstamą skanėstą – nuo klasikinio iki ekstravagantiškesnio – galima išsirinkti užsukus bet kada: kasdieniame meniu tradiciškai siūlome po penkis šešis desertus“, – iliustravo Ž. Skečionis.

„Klubo 26“ nuotr.

Ir išties „bet kada“ – pasakyta ne per drąsiai. Šiuo metu „Klubas 26“ turbūt yra vienintelė mieste vieta, kurioje alkani neliks net ir patys vėlyviausi naktinėtojai.

Štai pirmoje savaitės pusėje, nuo pirmadienio iki trečiadienio, kai restobaras duris užveria vidurnaktį, virtuvė darbuojasi beveik tiek pat – iki 23.30 val. O nuo ketvirtadienio iki šeštadienio virtuvė užsakymus priima net iki 1 val. nakties.

Gera pasijusti šventės dalimi

„Tuo metu, kai daugumoje miesto restoranų, barų virtuvės užsakymus priima vėliausiai iki 10–11 val. vakaro, pas mus net ir vidurnaktį užsukę svečiai gali pasistiprinti bet kuriuo pageidaujamu patiekalu, įskaitant ir didkepsnius. Tad šiuo metu esame turbūt vieninteliai visoje Klaipėdoje, lankytojams galintys pasiūlyti taip ilgai dirbančią virtuvę“, – kalbėjo „Klubo 26“ vadovas Ž. Skečionis.

Ne tik šią įstaigą, kavines „Drama-cha-cha“ Dramos teatre, bet ir vyninę „Vinvino“ valdančios įmonės atstovas linkęs manyti, jog tokia paslauga šaltuoju metu ypač aktuali – mažėjant masinių viešųjų renginių, pramogų po atviru dangumi, pasibuvimai, pavakarojimai su draugais  kavinėse, baruose ar restoranuose tampa viena patrauklesnių pramogų.

„Žinoma, artėjančių didžiųjų metų švenčių nuojauta kuria dar kitokią, ypatingą aurą – užsukusius svečius kviečiame pasilepinti ne tik karštu vynu, bet ir pasigrožėti jaukaus Friedricho pasažo kiemelio šventiniu veidu“, – kalbėjo pašnekovas.

O tie, kurie nori sutikti Naujuosius nekasdienėje aplinkoje, turėtų nedelsti. „Šiemet pastebime kiek netikėtą tendenciją – Naujųjų metų sutikimui rezervacijos prasidėjo gerokai anksčiau, palyginti su ankstesniais metais. Ir ypač tai pasakytina apie didesnes žmonių kompanijas“, – įžvalgomis dalijosi Ž. Skečionis.

Visą gruodį restobaras „Klubas 26“ svečių lauks kaip įprasta, išskyrus Kūčių ir pirmąją šv. Kalėdų dieną.

Kaip pranešė Utenos policija, incidentas įvyko apie 17.35 val. Taikos prospekte kai į parduotuvę atėjęs 47 metų vyras, 63 metų parduotuvės darbuotojui pasakė, kad šis kiekvieną dieną privalo jam duoti pakuotę alaus, nes jis policijai pranešė apie darbuotojo įvykdytą vagystę.

Vyras paėmęs pakuotę alaus iš parduotuvės pabėgo. Jis buvo sulaikytas ir patalpintas į Panevėžio policijos areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Festivalio dalyviai į viršų kėlė 4 tūkst. šventei specialiai paruoštus litrinius bokalus, kurie jau tapo ir Miunchene vykstančio „Oktoberfesto“ simboliu. Taip pat išragavo šimtus kilogramų išskirtinai festivaliui pagaminto vokiško maisto – legendinių „Bratwurst“ dešrelių, minkštų troškintų karkų, riestainių, kepto paršiuko.

Šiuos patiekalus gausiai susirinkęs „Oktoberfesto“ svečių būrys gardino specialiai šventei išvirtais gėrimais. Mėgaudamiesi vaišėmis, renginio dalyviai lingavo į bavariškų melodijų taktą, o netrukus prasidėjo ir šokiai ant suolų. Kitaip ir būti negalėjo – vokiškos muzikos atlikėjai – folkloro grupė „Allegretto“ – puikiai žino, kaip užvesti publiką, o muzikantų surengtos atrakcijos tik dar labiau užvedė šventės svečius.

Atlikėjai šiemet į Kauną atvyko dar didesnės sudėties, taigi bavariškos melodijos skambėjo išties smagiai. Šventėje vyko ir speciali DJ programa, todėl, sako bravoro aludarystės kompetencijų centro koordinatorė Audronė Saulėnienė, tautiniais vokiškais kostiumais pasidabinusi „Oktoberfesto“ publika tokiame siautulyje atrodė nuotaikingai.

„Nesvarbu, kad oras buvo kiek rudeniškai vėsus. Tai šventės dalyviams nuotaikos negadino bei neatbaidė nuo noro pasipuošti tradiciniais vokiškais kostiumais. Džiaugiamės, kad bravoro bičiuliams šis festivalis tapo jau tradiciniu, kurio visi kasmet laukia ir jam ruošiasi. Tai mus labai įkvepia, nes 2020-aisiais startavę su nedideliu, kameriniu renginiu, per trejus metus gerokai paaugome. Todėl šiemet vėl grįžome su dvigubai didesne jėga, festivalis vyko dvi dienas, nes supratome – per vieną vakarą patirti visą šventės energiją tapo nebeįmanoma“, – šypsosi A. Saulėnienė.

I. Gaižausko nuotr.

Tai, kad tokių nemokamų masinių pramoginių renginių, kuriuos rengia verslo įmonės, gyventojai nori, rodo ir rugpjūčio mėnesį visoje Lietuvoje atlikta apklausa. Ją vykdžiusios tyrimų bendrovės „Norstat“ duomenimis, 86 proc. apklaustųjų mano, kad tokios šventės miestams yra reikalingos.

Todėl, pažymi A. Saulėnienė, bravoras stengiasi atliepti gyventojų poreikius bei dovanoja geras emocijas, kurių netrūko ir savaitgalį. Jos teigimu, Miuncheno „Oktoberfestas“ vyksta atrakcionų parke, taigi lietuviškojo festivalio organizatoriai taip pat pasirūpino ypatingomis atrakcijomis – į alaus daryklos teritoriją atvežė karuselių, pastatė siūbuojantį laivą, netgi įrengė siaubo kambarį. Dėl to, anot A. Saulėnienės, šventės atmosfera išties priminė legendinį Bavarijos sostinės renginį.

„Susidomėjimas festivaliu šiemet buvo didžiulis – jis kasmet tik auga. Norinčius patirti geriausias vokiškas tradicijas, kviečiame nuvykti ir į Miuncheną, o po to šias šventes palyginti. Todėl noriu padėkoti visiems, kurie atvyko, šoko, dainavo, puošėsi bei drauge užkūrė tikrą bavarišką šventę. Tikiuosi, kad kitąmet renginys dar ūgtels ir Kauno „Oktoberfestas“ mūsų regione garsės kaip solidžiausia ir artimiausia alternatyva Miuncheno festivaliui“, – reziumuoja A. Saulėnienė.

Iš renginio – į festivalį

Bavarijos žemės sostinėje Miunchene festivalis „Oktoberfesto“ vyksta nuo 1810 m. Brandžias aludarystės tradicijas puoselėjantis festivalis pritraukia milijonus žmonių – jie švenčia visu kūnu ir siela. Tradiciniai 1 l talpos bokalai, vokiškų dešrelių kvapas ir nesibaigiančios dainos užlieja kiekvieną lankytoją.

Visą šį šurmulį alaus darykla „Volfas Engelman“ sumanė perkelti į Kauną, todėl jau trečią kartą kviečia visus triukšmingai pašėlti, atsipalaiduoti ir mėgautis skonių jūra. Ankstesni metai parodė, kad visas vokiškas gėrimų, maisto ir šėlsmo tradicijas perteikti per vieną dieną tiesiog neįmanoma, todėl šiais metais festivalis truks net kelias dienas – rugsėjo 23 ir 24 d. Šį kartą tai bus ne vienadienis renginys, bet dviejų dienų festivalis, todėl ir geros nuotaikos bus dvigubai daugiau.

„2020-aisiais surengėme tokį kamerinį vakaro renginį, kuriame buvo specialių gėrimų, vokiškų dešrelių, karkos ir muzikos. Visiems buvo labai smagu, tad jau pernai įdėjome daugiau pastangų, paruošėme dvi palapines, sudėliojome litrinius bokalus, išvirėme specialiai šventei sukurto gėrimo ir sudėliojome kitus festivalio akcentus.

Skoniai: festivalio metu bus galima paskanauti specialiai šiai šventei sukurtų gėrimų skonių. / „Volfas Engelman“ nuotr.

Buvo labai smagu, kad net ir visiškai orams prašovus pro šalį, žmonės į renginį suvažiavo su tradicine vokiška apranga ir nusiteikę išragauti specialiai renginiui pasiūlyto meniu ar tiesiog pasimėgauti gera atmosfera. Buvo net šokių ant stalų. Todėl, tos atmosferos įkvėpti, pažadėjome šiemet sugrįžti su dar didesne jėga. Tad šių metų renginys skiriasi būtent tuo, kad vyks net dvi dienas“, – kalbėjo alaus daryklos „Volfas Engelman“ marketingo vadovas Mantas Matukaitis.

Festivalio nuotaiką Kaune kurs bavariško folkloro grupė „Allegretto“, kuri puikiai žino visus šios vokiško siautulio akcentus, moka pasveikinti ir užvesti publiką. Beje, šiemet į Kauną grupė atvyksta didesnės sudėties, nei buvo pernai, tad bavariški ritmai skambės dar garsiau. Šventėje ruošiama ir speciali DJ programa.

Specialūs skoniai

Koks alaus festivalis be litrinių bokalų. Juos pripildyti „Volfas Engelman“ žada specialiai renginiui virtais gėrimais, tad tik šventėje bus galima paragauti dar neatrastų skonių.

„Esame paruošę daugiau nei 4 tūkst. litrinių bokalų, kuriuos bus galima išsinuomoti visam vakarui. Vadinasi, festivalio lankytojai savo bokalą galės nešiotis ir iš jo paragauti skirtingų siūlomų skonių“, – teigė M.Matukaitis.

Festivalyje lankytojus vilios tradiciniai patiekalai, puikiai derantys prie nealkoholinio alaus gėrimų. Tikrai netrūks minkštų troškintų karkų, riebių vokiškų dešrelių ir riestainių. Festivalio organizatoriai prasitarė, kad antrąją dieną maisto tiekėjai ruošia dar vieną patiekalą, nuo kurio norėsis apsilaižyti pirštus. Ketinama patiekti keptą paršiuką.

Jau esame paruošę specialią receptūrą, todėl tiek penktadienį, tiek šeštadienį bus galima išbandyti naujai išvirtų gėrimų skonių.

„Jau esame paruošę specialią receptūrą, todėl tiek penktadienį, tiek šeštadienį bus galima išbandyti naujai išvirtų gėrimų skonių. Pernai šis specialus „Oktoberfesto“ gėrimas dingo akimirksniu, šiemet padarėme jo daugiau ir paskirstėme per kelias dienas, kad kuo daugiau žmonių galėtų atrasti kažką naujo ir netikėto“, – pridūrė alaus daryklos „Volfas Engelman“ atstovai.

Šių metų naujovė – galimybė įsigyti draugų bilietą. Taip rezervavus stalą, draugų kompanija gaus 20 l statinę gėrimo ir pilstymo įrangą, tad draugų kompanija galės pati spręsti, kam ir kiek gėrimo įsipilti.

„Su kompanija švęsti „Oktoberfestą“ visada yra smagiau, o jei dar nereikia stovėti eilėse, galima daugiau laiko skirti gėrimų ragavimui, nes viskas bus tiesiog vietoje, prie ilgo tokiam renginiui būdingo aštuonviečio stalo“, – pridūrė alaus daryklos „Volfas Engelman“ marketingo vadovas.

Netrūks pramogų

Jau vien vokiškų skonių ragavimas ir draugų kompanija suteiks gerą nuotaiką. Tačiau festivalio lankytojų lauks ir daugiau pramogų.

„Kadangi tikrasis festivalis „Oktoberfest“ vyksta atrakcionų parke, mes šiemet atsivežame keletą tokių pramogų į alaus daryklos teritoriją. Bus ir karuselių, ir siūbuojantis laivas. Turėsime net siaubo kambarį, tad atmosfera tikrai bus artima Bavarijoje vykstančiai šventei“, – gerą laiką garantavo M.Matukaitis.

Kaip pasiruošti?

Vokiškų tradicijų persmelktas festivalis „Oktoberfest“ Kaune, alaus daryklos „Volfas Engelman“ teritorijoje ties firmine parduotuve, vyks rugsėjo 23–24 d. Tad pirmiausia, ką turi padaryti kiekvienas, šią datą pasižymėti kalendoriuje ir būtinai dalyvauti.

Šventinę nuotaiką galės kurti ir patys dalyviai, mat kuo daugiau žmonių į savo aprangą įdės vokiškų akcentų, tuo festivalis bus gyvesnis. Šiam renginiui ypač tinka apsivilti languotus marškinius, odinius šortus, kuriuos prilaiko petnešos. Moterys spintose taip pat gali paieškoti vokiško stiliaus suknelių. Dalyviams speciali apranga tikrai neprivaloma, tačiau rekomenduojama, nes tai padės pajausti tikrąjį vokiško festivalio dvelksmą.

„Žmonės gali nebijoti blogo oro, nes jau pastatyta maždaug tūkstantį žmonių talpinanti palapinė, kurioje bus ir scena, ir šildytuvai, neužpūs vėjas, todėl dideliame plote bus galima smagiai leisti laiką. Tradicinės  spalvos – žydra ir balta, todėl tinka ir skrybėlės su plunksna, ir kiti akcentai. Žinoma, pati svarbiausia atributika – gera nuotaika, kuria dalyviai nusiteikę dalytis su kitais, nes be to šventė negali įvykti“, – kalbėjo M.Matukaitis.

Festivalio organizatoriai pripažįsta, kad susidomėjimas artėjančiu festivaliu Kaune yra didžiulis. Žmonės sparčiai rezervuoja stalus, klausinėja, kokia bus programa. Tačiau čia tinka sena gera patarlė „Geriau kartą pamatyti, nei šimtą išgirsti“, todėl visi kviečiami patirti vokiškų tradicijų, atrasti naujų maisto ir gėrimų skonių ir išlaisvinti sielas pozityviam laikui.

„Tiems, kurie jau yra buvę, nebekyla klausimų, jie žino, kad verta atvykti ir šiemet. O tie, kurie nežino, kas yra festivalis „Oktoberfest“, kviečiami pamatyti ir pajausti, kokia tai smagi vokiška tradicija. Kai žmonės pradeda šokti ant stalų ir bendrauti net ir su tais, kurių nepažįsta, tampa įrodymu, kad „Oktoberfestas“ tikrai turi kažką magiško. Esame užtikrinti, kad šiemet festivalis bus dar geresnis, nei buvo ankstesniais metais“, – smagiai laiką praleisti „Oktoberfesto“ festivalyje kvietė alaus daryklos „Volfas Engelman“ atstovai.

Dėl pandemijos Miunchene vykstantis „Oktoberfestas“ buvo keletą metų atidėtas, tačiau 2022-ųjų festivalis rugsėjo viduryje vėl dvi savaites drebins Bavarijos sostinę.

„Jei tik turite galimybę, būtinai nuvykite į šį Vokietijoje organizuojamą festivalį – patirtos emocijos liks visam gyvenimui ir dar daug metų draugams norėsis pasakoti apie įspūdžius. Į ją nuvykti galite tikrai visi, jei tik turite tokį tikslą, tačiau ši kelionė reikalauja nemažai planavimo, laiko ir biudžeto“, – sako bravoro aludarystės kompetencijų centro koordinatorė Audronė Saulėnienė.

Jei norite pajusti „Oktoberfesto“ festivalio emociją likę Lietuvoje, „Volfas Engelman“ Kaunui ir miesto svečiams dovanoja geriausias šio festivalio tradicijas, kurioms įkvėpimo bravoro komanda ne vienerius metus sėmėsi Miunchene. Todėl, kaip pabrėžia A. Saulėnienė, rugsėjo pabaigoje bravoro bičiuliai vėl galės mėgautis tuo, kuo garsėja vokiškas festivalis.

„Volfas Engelman“ nuotr.

„Mūsų šventėje tik dalyvių būna mažiau: į Miuncheną per dvi savaites tradiciškai suvažiuoja apie 6 mln. svečių. O mes šiais metais tikimės sulaukti kelių tūkstančių minios. Tačiau ne dalyvių skaičius yra festivalio sėkmė, o susirinkusiųjų nusiteikimas. Pažadame šiltą, linksmą ir naujų skonių kupiną festivalio atmosferą – ją kursime per tradicinius patiekalus, specialiai šiai šventei verdamus gėrimus. Bus ir gyvos bavariškos nacionalinės muzikos, tradicinių litrinių bokalų, ilgų stalų palapinėje – visai kaip Miuncheno festivalyje. Vokiškosios šventės tradicijas ne kartą patyrėme Bavarijos sostinėje. Todėl savo mieste jau trečią kartą organizuosime šį renginį „importuodami“ geriausius „Oktoberfesto“ papročius. Šįmet lankytojus raginame stengtis pasipuošti bavariškais drabužiais, kad atmosfera būtų dar išskirtinesnė ir linksmesnė“, – kviečia „Volfas Engelman“ komanda.

Jos teigimu, Kaunui šis nemokamas festivalis yra puiki proga pasidžiaugti gyvu ir išties spalvingu reginiu, o lietuviškasis „Oktoberfestas“ svariai prisideda prie miesto gyvenimo, nes šventė sutraukia minias smagiai nusiteikusių žmonių. Tam pasitarnauja ir šventės vieta, vos per kelias minutes pasiekiama nuo geležinkelio ir autobusų stočių. Beje, šiemet jau pasiekė žinia, kad atvyks lankytojų ir iš Suomijos, Estijos, Latvijos.

„Tai buvo išties sudėtingiausias pusmetis pastarųjų metų įmonės veikloje. Mūsų sprendimas sustabdyti bet kokius ryšius su šalimis agresorėmis lėmė eksporto mažėjimą ir stiklo butelių trūkumą. Labai smarkiai pakilo žaliavų, energijos išteklių kainos. Nepaisant tekusių iššūkių, džiaugiamės, kad sugebėjome suvaldyti atsiradusias rizikas, priimti teisingus sprendimus ir kartu su komanda pasiekti išties gerų rezultatų“, – sakė įmonių „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

Augimą fiksavo keliose kategorijose

Visiškai nutraukęs eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, per pusmetį „Švyturys-Utenos alus“ prarado 1,5 mln. eurų pajamų, o eksporto kiekiai sumažėjo 2 mln. litrų – iki 17,5 mln. litrų. Tačiau, anot R. Viršilo, tai buvo principinė įmonės nuostata: „Vietoje šių rinkų daug aktyviau eksportuojame į kitas šalis, įskaitant ir egzotiškąją Ganą bei aplinkines Afrikos valstybes, į kurias iškeliauja lietuviškas sidras, bei didindami alaus eksportą į Pietų Korėją ir Taivaną Rytų Azijoje.“

Taip pat sėkmingus pusmečio rezultatus nulėmė kruopštus komandos pasirengimas naujam barų, kavinių bei restoranų sezono startui ir pasiektas ryškus pardavimo augimas. Lyginant su praėjusiais metais, produkcijos kiekiai padidėjo 125 proc., o pajamos pakilo net 139 proc. – iki 9,7 mln. eurų.

„Švyturio-Utenos alaus“ duomenimis, labiausiai šiais metais šoktelėjo giros, gaiviųjų ir energinių gėrimų pardavimas. Energinio gėrimo „Battery+“ įmonė pardavė net 125 proc. daugiau nei pernai, giros – 30 proc. Naujos kartos limonado „Super Manki“ pardavimas išaugo 20 proc. Sidro pardavimas ne itin padidėjo – 0,4 proc., tačiau nealkoholinio sidro parduota net 16 proc. daugiau.

Alaus pardavimo kiekiai Lietuvos rinkoje liko tokie patys kaip pernai – 44,7 mln. litrų. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis, visa Lietuvos alaus rinka per pirmuosius šešis šių metų mėnesius mažėjo 2 proc., todėl įmonės užimama rinkos dalis padidėjo.

Į ateitį žvelgia su pamatuotu optimizmu

R. Viršilo teigimu, nepaisant augančios infliacijos, įmonės rezultatai ir pardavimo apimtys rodo, kad žmonių perkamoji galia dar nelinkusi mažėti.

„Atvirkščiai – šiuo metu daugiausia parduodame aukšta kaina ir kokybe pasižyminčio Premium ir Mainstream segmentams priskiriamo alaus, kuriuose mūsų prekių ženklais pažymėta produkcija lyderiauja. Tačiau neatmetame, jog rudenį situacija gali keistis dėl didėjančių energijos kainų“, – komentavo R. Viršilas.

Visgi vadovas neslepia, jog infliacijos poveikį šiai dienai labiausiai jaučia per gerokai išaugusias gamybos, logistikos bei žaliavų kainas.

„Mums kaip gamintojams brango viskas, pradedant aliuminio skardinėmis, kurios šiemet kainavo net 40 proc. daugiau. Taip pat PET ruošiniai, metaliniai kamšteliai, elektra, kuras – kurią poziciją bevertintume, pastebime, kad jos kaina yra aukštesnė 25–40 proc. Tačiau visus rekordus sumušė medinių palečių brangimas, siekęs 130 proc.“, – teigė R. Viršilas.