M. Alekna nusileido auksą pelniusiam švedui Danieliui Stahliui (66,25 m) ir sidabrą užsitikrinusiam slovėnui Kristjanui Čehui (70,02 m).

A. Gudžius, finale numetęs diską 66,16 metro, liko šeštoje pozicijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė pasveikino disko metiką Mykolą Alekną, Pasaulio lengvosios atletikos čempionate Budapešte pirmadienį iškovojusį bronzos medalį.

„Ši svarbi pergalė liudija ne tik jūsų profesionalumą, puikią sportinę formą, bet ir  rodo didelį ryžtą siekti aukštesnių rezultatų. Tai garsina Lietuvos vardą ir visą mūsų šalies sportą. Nuoširdžiai sveikinu tapus nugalėtoju šiose reikšmingose visame pasaulyje varžybose, linkiu sėkmingų startų ir pergalingų finišų ateityje“, – sakoma Ingridos Šimonytės sveikinime.

Dalyvių sąrašuose yra ir 16 lietuvių, kurie iškovojo teisę startuoti čempionate. Palyginimui, pernai Oregone (JAV) vykusiame pasaulio čempionate dalyvavo 9 Lietuvos sportininkai.

Prieš didžiausių šių metų lengvosios atletikos varžybų pradžią mintimis dalinosi Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva. „Tikiuosi, kad čempionatas visai Lietuvai bus sėkmingas. Kiekvienam sportininkui linkiu pasiekti geriausią sezono arba karjeros rezultatą. Neslėpsiu, kad tikimės aukštų vietų, ypač iš disko metikų, bet net neabejoju, kad ir kiti mūsų sportininkai atiduos visas jėgas ir pasieks aukštus rezultatus“, – viltingai kalbėjo N. Medvedeva.

Šis čempionatas lengvaatlečiams svarbus ir dėl stipendijų, kadangi jau kitąmet vyks Europos čempionatas (birželio 7–12 d., Roma) bei Paryžiaus olimpinės žaidynės (liepos 26 – rugpjūčio 11 d.). „Labai norėčiau, kad mūsų sportininkai pasiektų TOP16, nes tai palengvintų jiems gyvenimą rengiantis olimpinėms žaidynėms. Dabar tikrai maža dalis lengvaatlečių gauna stipendijas, kurios yra be galo svarbios“, – linkėjo LLAF viceprezidentė.

Beveik dvigubai didesnę Lietuvos rinktinę, lyginant su 2022 metų pasaulio čempionatu, pasak N. Medvedevos, lėmė sportininkų pademonstruotas progresas: „Mūsiškiai pasiekė aukštesnį lygį. Labai džiaugiuosi dėl debiutantų Gretos Karinauskaitės, Gabijos Galvydytės, Ainos Grikšaitės, Gedimino Truskausko bei kitų, kurie žengė žingsnį į priekį ir papildė mūsų rinktinę. Sezono pradžioje tikrai nesvajojome apie tokio dydžio komandą.“

LLAF generalinė sekretorė pridėjo, jog dabartinė atrankos sistema (jos principas – 50 proc. sportininkų patenka įvykdę normatyvus, kiti 50 proc. – per reitingų sistemą) į čempionatus yra sudėtinga: „Sportininkai dėl patekimo kovoja iki paskutinės minutės, niekada negali nuleisti rankų. Džiugu, kad 16 lietuvių startuos Budapešte, nes tai rodo potencialą olimpinėms žaidynėms.“

„Linkiu, ypatingai debiutantams, drąsos, ryžto ir pasitikėjimo savo jėgomis. Visi esate pajėgūs pasiekti tokius rezultatus, kurių trokštate“, – teigė N. Medvedeva.

Šeštadienį, pirmąją pasaulio čempionato dieną, startuos 4 lietuviai. Varžybas atidarys Marius Žiūkas, kuris 9:50 val. Lietuvos laiku startuos 20 km sportinio ėjimo rungtyje.

20:09 val. disko metimo kvalifikacijoje pasirodys Martynas ir Mykolas Aleknos, o 21:43 val. į sektorių žengs ir Andrius Gudžius. Primename, kad čempionatą tiesiogiai transliuos LRT Plius televizija ir portalas lrt.lt

Visa Lietuvos lengvaatlečių sudėtis:

Mykolas Alekna (disko metimas);

Andrius Gudžius (disko metimas);

Martynas Alekna (disko metimas);

Ieva Zarankaitė (disko metimas);

Edis Matusevičius (ieties metimas);

Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas);

Aina Grikšaitė (trišuolis);

Dovilė Kilty (trišuolis);

Airinė Palšytė (šuolis į aukštį);

Gediminas Truskauskas (200 m);

Modesta Justė Morauskaitė (400 m);

Gabija Galvydytė (800 m);

Greta Karinauskaitė (3000 m kl/b);

Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas);

Austėja Kavaliauskaitė (35 km sportinis ėjimas);

Loreta Kančytė (maratonas).

Užsidarius kvalifikacijos sistemai paaiškėjo, jog į čempionatą Lietuvos lengvosios atletikos federacija deleguoja net 16 teisę dalyvauti iškovojusių lengvaatlečių.

Paskutinis pasaulio čempionatas vyko dar pernai Oregone (JAV), kadangi buvo perkeltas iš 2021 metų dėl COVID-19 pandemijos. Jame teisę startuoti turėjo 9 Lietuvos sportininkai, diskininkai Mykolas Alekna (sidabras) ir Andrius Gudžius (bronza) iškovojo medalius, o ieties metikė Liveta Jasiūnaitė finale užėmė dešimtą vietą.

Šiais metais į čempionatą įvykdę normatyvus pateko 3 disko metikai – Mykolas Alekna (asmeninis rekordas ir geriausias sezono rezultatas – 71.00 m), Andrius Gudžius (asmeninis rekordas – 69.59 m, geriausias sezono rezultatas – 67.66 m) ir Martynas Alekna (asmeninis rekordas ir geriausias sezono rezultatas – 67.23 m).

13 likusių sportininkų į čempionatą prasibrovė per reitingavimo sistemą – disko metikė Ieva Zarankaitė (asmeninis rekordas – 62.08 m, geriausias sezono rezultatas – 60.63 m), ieties metikai Liveta Jasiūnaitė (asmeninis rekordas – 63.98 m, geriausias sezono rezultatas – 61.57 m) ir Edis Matusevičius (asmeninis rekordas – 89.17 m, geriausias sezono rezultatas – 84.22 m), trišuolininkės Aina Grikšaitė (asmeninis rekordas ir geriausias sezono rezultatas – 14.05 m) bei Dovilė Kilty (asmeninis rekordas – 14.28 m, geriausias sezono rezultatas – 14.02 m), šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė (asmeninis rekordas – 1.98 m, geriausias sezono rezultatas – 1.91 m), sprinteriai Gediminas Truskauskas (200 m, asmeninis rekordas – 20,48 sek., geriausias sezono rezultatas – 20,60 sek.) ir Modesta Justė Morauskaitė (400 m, asmeninis rekordas – 50,49 sek., geriausias sezono rezultatas – 51,19 sek.), vidutinių nuotolių bėgikė Gabija Galvydytė (800 m, asmeninis rekordas ir geriausias sezono rezultatas – 2 min. 00,29 sek.), 3000 m kliūtinio bėgimo atstovė Greta Karinauskaitė (asmeninis rekordas ir geriausias sezono rezultatas – 9 min. 26,88 sek.), Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas, asmeninis rekordas – 1 val. 20 min. 31 sek., geriausias sezono rezultatas – 1 val. 22 min. 37 sek.) bei Austėja Kavaliauskaitė (35 km sportinis ėjimas, asmeninis rekordas ir geriausias sezono rezultatas – 2 val. 58 min. 25 sek.), ilgų nuotolių bėgikė Loreta Kančytė (maratonas, asmeninis rekordas – 2 val. 30 min. 48 sek., geriausias sezono rezultatas – 2 val. 33 min. 23 sek.).

Šiame pasaulio čempionate debiutuos Martynas Alekna, A. Grikšaitė, G. Truskauskas, G. Galvydytė, G. Karinauskaitė, A. Kavaliauskaitė, L. Kančytė. Antrą kartą karjeroje čempionate startuos Mykolas Alekna, I. Zarankaitė, M. Morauskaitė, trečią – E. Matusevičius. Ketvirtas pasaulio čempionatas laukia L. Jasiūnaitės ir D. Kilty, o A. Palšytei, M. Žiūkui ir A. Gudžiui tai bus jau penktasis čempionatas. Primename, kad 2017 metais Londone vykusiame pasaulio čempionate Andrius iškovojo aukso medalį ir tapo čempionu, kai finale diską numetė 69.21 m.

Pasaulio čempionatą Budapešte transliuos LRT, o pirmasis iš lietuvių startuos M. Žiūkas, kurio 20 km sportinio ėjimo rungties startas numatytas šeštadienį (rugpjūčio 19 d.) 9:50 val. Lietuvos laiku.

Susitiks Budapešte

1999-aisiais Sevilijoje (Ispanijoje) surengtame pasaulio lengvosios atletikos čempionate jėgas išmėgino Virgilijus Alekna, Vaclovas Kidykas ir Romas Ubartas.

1997-ųjų planetos vicečempionas V. Alekna buvo ketvirtas (67,53 m), V. Kidykas – penktas (65,05 m), 1992 m. olimpinis čempionas R. Ubartas užėmė 27 vietą (58,49 m).

Medalius išsidalijo amerikietis Anthony Washingtonas (69,08 m) ir legendiniai vokiečiai – Juergenas Schultas (68,18 m) ir Larsas Riedelis (68,09 m).

Šiemet rugpjūčio 19–27 d. Budapešte (Vengrija) numatyto pasaulio čempionato kvalifikacinis normatyvas – 67 m. Jį jau yra viršiję Mykolas Alekna, Andrius Gudžius ir Martynas Alekna.

Komandų įskaitos pirmoje miestų grupėje triumfavo Kauno lengvaatlečiai, antroje – šiauliečiai.

 

Tikisi gerų rezultatų

Palangoje įvykusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate triumfavo Mykolas Alekna, numetęs diską 69,30 m.

Sidabro medalis įteiktas Martynui Aleknai (63,26 m), bronzos – A. Gudžiui (62,75 m).

„Labai smagu numesti 69 m, jau seniai tiek buvo pavykę. Oro sąlygos mums, disko metikams, truputį sudėtingos, bet viskas susiklostė neblogai, – po varžybų kalbėjo Mykolas Alekna. – Pasaulio čempionatui ruošiuosi Vilniuje. Džiugu, kad Budapešte startuosime trise – kaip senais gerais laikais. Vienas kitą palaikysime. Tikiuosi, bus gerų rezultatų.“

Šį sezoną Mykolas yra numetęs diską 71 m, Andrius – 69,35 m, o Martynas – 67,23 m.

Karjera: ieties metikė kaunietė L. Jasiūnaitė šalies čempione tapo devintą kartą. A. Pliadžio / LLAF nuotr.

Iš Palangos – į Kiniją

Iš viso dešimt kartų Lietuvos čempionę, pernai ir užpernai aukso medalius iškovojusią Airinę Palšytę šuolių į aukštį sektoriuje nukarūnavo Urtė Baikštytė.

Abi sportininkės įveikė 1,83 m aukštį, tačiau Urtei prireikė mažiau bandymų. Trečią vietą užėmė Gintarė Tirevičiūtė – 1,75 m.

„Šiemet visi mano rezultatai panašūs, todėl daugiau nesitikėjau“, – sakė U. Baikštytė.

Šią savaitę jos laukia startas Kinijoje, pasaulio universitetų žaidynėse, kuriose iš viso dalyvaus devyni mūsų šalies lengvaatlečiai, tarp jų – Palangoje aukso medalius iškovoję Edis Matusevičius (ieties metimas) ir Tomas Vasiliauskas (kūjo metimas), Lietuvos vicečempionė Eglė Zarankaitė (disko metimas), bronzos medalį pelniusi Diana Zagainova (trišuolis).

Rutulio stūmikas klaipėdietis Š. Banevičius šalies čempionu tapo dešimtą kartą. A. Pliadžio / LLAF nuotr.

Gerino rekordus

Dešimtu Lietuvos čempiono titulu džiaugėsi Šarūnas Banevičius (rutulio stūmimas – 17,54 m), devintu – Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas – 55,26 m), aštuntu – Osvaldas Gedrimas (šuoliai su kartimi – 4,33 m) ir Simas Bertašius (1 500 m – 3 min. 43,66 sek.).

Šalies čempionatų rekordus pagerino Modesta Justė Morauskaitė (400 m – 51,83 sek.) ir Greta Karinauskaitė (3 000 m kliūtinis bėgimas – 9 min. 42,48 sek.), asmeninius rekordus – daugiau nei 20 lengvaatlečių.

Komandų įskaitos pirmoje miestų grupėje Kauno sportininkai (54 381 taškas) aplenkė vilniečius (52 291 tšk.). Antros grupės lyderiai – šiauliečiai (29 456 tšk.), nuo jų atsiliko klaipėdiečiai (27 676 tšk.) ir panevėžiečiai (7 980 tšk.).

Rajonų grupėje sėkmingiausiai pasirodė raseiniškiai (7 529 tšk.), antroje vietoje – Švenčionių atstovai (7 208 tšk.), trečioje – marijampoliečiai (5 546 tšk.).

Kaip pranešė Lietuvos lengvosios atletikos federacija, antradienį Vengrijoje vykusiose „World Athletics“ kontinentinio turo auksinėse varžybose Andrius Gudžius diską geriausiu metimu švystelėjo 67.66 m ir įvykdė olimpinį normatyvą (67.20 m).

A. Gudžius „Gyulai Istvan Memorial“ varžybose užėmė antrą vietą ir nusileido tik švedui Danieliui Stahliui (68.98 m).

Taip pat varžybose dalyvavęs Mykolas Alekna, kuris jau turi kelialapį į Paryžių, įrankį numetė 67.21 m ir liko ketvirtas, o trečią vietą iškovojo sezono lyderis slovėnas Kristjanas Čehas (67.60 m).

A. Pliadžio nuotr.

Vaclovo Kidyko treniruojamas A. Gudžius nusviedė diską 69,35 m. Toliau šiemet pasaulyje yra numetęs tik Samoa atstovas Alexas Rose’as – 70,39 m. Trečias šioje rikiuotėje Mykolas Alekna – 68,39 m.

A. Gudžiaus asmeninis rekordas – 69,59 m.

Kaune antrą vietą užėmė „Starto“ sporto mokyklos auklėtinis Armandas Miliauskas – 58,91 m, trečias buvo daugiakovininkas Tomas Sabašinskas – 50,40 m.

A. Gudžius sezonui ruošėsi stovyklose Ispanijoje ir Portugalijoje.

„Diskas gerai lekia, metu toli, bet vis dar 1–3 cm užminu ant sektorių ribojančio lanko, – apie savo sportinę formą kalbėjo atletas. – Artimiausias tikslas – įsivažiuoti, sugrįžti į įprastą sezono ritmą, nes viena yra treniruotis, o kita – realizuoti save varžybose.“

Artimiausias tikslas – sugrįžti į įprastą sezono ritmą.

 

Gegužės 6–7 d. A. Gudžius startuos Lietuvos ilgų metimų čempionate Palangoje, 28 d. – lengvosios atletikos elito „Deimantinės lygos“ varžybose Maroke.

Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas vyks rugpjūtį Budapešte (Vengrija). A. Gudžius jau yra įvykdęs kvalifikacinį normatyvą (67 m).

„Konkurencija kasmet didėja, taip ir turi būti, – svarstė Andrius. – Dėl titulų pajėgūs kovoti penki šeši disko metikai.“

Pernai JAV įvykusiame pasaulio čempionate A. Gudžius buvo trečias (67,55 m). Auksą iškovojo slovėnas Kristjanas Čehas (71,13 m), sidabrą – M. Alekna (69,27 m).

2022 m. Miunchene (Vokietija) surengtame Europos čempionate triumfavo M. Alekna (69,78 m.). A. Gudžius užėmė šeštą vietą (65,40 m).

Disko metikas šiemet sezonui ruošėsi stovyklose Tenerifėje bei Portugalijoje.

„Grįžome į Portugaliją po eilės metų, tai nieko ypatingo ir išskirtinio“, – patirtimi dalinosi A. Gudžius. Lengvaatletis pasidžiaugė sportine forma dabartinėje sezono stadijoje: „Diskas gerai lekia, metu toli, bet vis dar 1–3 cm užminu ant lanko. Sektorius per mažas, sunku sutilpti.“

„Tikslingai šioms varžyboms nesiruošėme, bet čia yra puiki vieta pasitikrinti jėgas“, – apie Kauno ilgų metimų čempionatą kalbėjo Andrius, kuriame stengiasi sudalyvauti kasmet. Artimiausi disko metiko startai – Lietuvos ilgų metimų čempionatas Palangoje (gegužės 6–7 d.) bei Deimantinės lygos etapas Maroke (gegužės 28 d.).

„Dabar pagrindinis tikslas yra įsivažiuoti į sezoną, nes viena yra treniruotis, o kita – realizuoti save varžybose“, – pasakojo lengvaatletis. Disko metikas teigė, jog pasiruošimas pasaulio čempionatui jau prasidėjo, todėl yra svarbu kaupti patirtį ir dalyvauti aukšto rango varžybose.

Šiemet pasaulio lengvosios atletikos čempionatas vyks Budapešte (Vengrija). Rugpjūčio 19–27 dienomis vyksiančiame čempionate A. Gudžių tikrai išvysime, nes jis yra įvykdęs normatyvą. „Konkurencija tikrai yra ir ji didėja kasmet, taip ir turi būti“, – apie artėjantį pasaulio čempionatą kalbėjo 2017 metais šį titulą iškovojęs Andrius.

Pasak A. Gudžiaus, 5–6 atletai yra pajėgūs kovoti pasaulio čempionate dėl disko aukso medalio: „Dabar rezultatus vertinti yra neadekvatu, kai mėtome skirtingose vietose. Įdomiau, kai visi varžomės tarpusavyje, tada ir rezultatai nukenčia.“

Prieš ketverius metus Berlyne vykusios pirmenybės lietuviams tapo sėkmingiausiomis istorijoje. Ar Fortūna Vokietijoje mūsiškius aplankys darsyk?

Rinktinės lyderiais žemyno čempionate bus prieš mažiau nei mėnesį planetos pirmenybėse medalius iškovoję disko metikai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius bei Deimantinės lygos etapuose dukart tarp prizininkių prasibrovusi ietininkė Liveta Jasiūnaitė. Pagal geriausią sezono rezultatą prie lyderių priskiriamos Modesta Morauskaitė (400 m, reitinge penkta) ir Jogailė Petrokaitė (šuoliai į tolį, reitinge devinta).

„Tie, kurie dalyvavo pasaulio čempionate, yra geros sportinės formos. Kiti atletai, kurie papildė rinktinės gretas ir vyks į Europos čempionatą, tikimės, taip pat yra gerai pasirengę. Matėme per Baltijos šalių čempionatą Valmieroje, kad geros sportinės formos yra mūsų trišuolininkė Dovilė Kilty, šuolininkė į tolį Jogailė Petrokaitė, pagal reitingą šuoliuose į aukštį pakankamai aukštai rikiuojasi Juozas Baikštys – viliamės juos matyti finaluose. Turime keletą ryškių lyderių, iš jų ir tikimės geriausių rezultatų“, – sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentė Nijolė Medvedeva.

Praėjusiame Europos čempionate į geriausiųjų šešetukus prasibrovė net septyni lietuviai: auksu pasidabino A.Gudžius, bronza – L.Jasiūnaitė, ketvirtas vietas užėmė ėjikė Brigita Virbalytė ir šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė finišavo penkta, o bėgikai Agnė Šerkšnienė ir Simas Bertašius šeštas pozicijas užėmė atitinkamai 400 m bei 1500 m rungtyse.

„Kažką prognozuoti, prisižadėti yra labai sudėtinga, kadangi sezonas buvo neįprastas – dvi rimtos varžybos per nepilną mėnesį. Drįstu paatvirauti, kad medalių tikimės. Kiek jų bus ir kiek tų sportininkų pateks į aštuntukus, spėlioti nenorėčiau“, – komentavo N.Medvedeva.

Beje, Lietuvos lengvaatlečių delegacija Europos čempionate galėjo būti kur kas didesnė. Teisę dalyvauti iškovojo, bet Miunchene nesivaržys net septynios lengvaatletės: dėl traumų nestartuos B.Virbalytė ir A.Šerkšnienė, tuo tarpu kitos sportininkės vykti į pirmenybes atsisakė pačios.

„Maratono bėgikė Monika Bytautienė turėjo normatyvą, tačiau ji dar pavasarį pranešė, kad aktyvią sportinę karjerą baigia. Kai kurie sportininkai atsisakė dalyvauti čempionate, galėjo dalyvauti net trys ėjikės, tačiau jos nelabai tikėjosi, jog pateks į čempionatą ir nėra tokios sportinės formos, kokios norėtųsi. Matėme, kad pagal reitingą tikrai turėtų patekti maratonininkė Vaida Žūsinaitė, bet ji dar vasaros pradžioje atsisakė dalyvauti Europos čempionate, teigdama, kad ji nėra tinkamai pasirengusi“, – dėstė N.Medvedeva.

Šis Europos čempionatas lengvaatlečiams išskirtinis, kadangi pirmą kartą lengvoji atletika tapo kelių sporto šakų žemyno pirmenybių dalimi. Tai, pasak N.Medvedevos, darė įtaką ir atrankos sistemai – patekti į čempionatą buvo sunkiau.

„Tai turėjo įtakos atrankos sistemai, nes dalyvių skaičius negali būti begalinis net ir tokiam miestui kaip Miunchenas. Dalyvių skaičius buvo sumažintas ir rungtyse startuos ženkliai mažiau dalyvių nei buvo įprasta. Patekimas į čempionatą pasunkėjo, ypač ištvermės rungtyse kaip maratonas ar ėjimas. Kasmet darosi vis sunkiau įvykdyti atrankos kriterijus, bet, kaip sakau, stipriems viskas tinka, o kurie dar nepatenka tarp lyderių pasaulyje kaskart reikia įdėti didžiules pastangas vien kad patektų ir galėtų atstovauti šaliai svarbiausiuose čempionatuose. Miunchene turėsime ir debiutantų, norisi visiems palinkėti kuo didesnės sėkmės“, – linkėjo N.Medvedeva.

Rugpjūčio 15-21 d. vyksiančias lengvaatlečių kovas transliuos LRT PLIUS bei LRT.lt

Lietuvos komanda:

Andrius Gudžius (disko metimas)

Mykolas Alekna (disko metimas)

Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas)

Modesta Morauskaitė (400 m)

Loreta Kančytė (maratonas)

Artur Mastianica (20 km sportinis ėjimas, 35 km sportinis ėjimas)

Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas)

Juozas Baikštys (šuoliai į aukštį)

Jogailė Petrokaitė (šuoliai į tolį)

Aina Grikšaitė (trišuolis)

Dovilė Kilty (trišuolis)

Ieva Zarankaitė (disko metimas)

Urtė Baikštytė (šuoliai į aukštį)

Gediminas Truskauskas (200 m)

Greta Karinauskaitė (3000 m kliūtinis bėgimas)

Gabija Galvydytė (800 m)

Simas Bertašius (1500 m)

Ignas Brasevičius (maratonas)

Remigijus Kančys (maratonas)

Istoriškai sėkmingiausioje disko metimo rungtyje 19-metis Mykolas Alekna ketvirtadienį Judžine (JAV) sužibo sidabru, o 12 metų vyresnis Andrius Gudžius – bronza.

Geriausiu ketvirtuoju bandymu M.Alekna įrankį nuskraidino 69,27 m.

A.Gudžiaus tolimiausias metimas – 67,55 m.

Lietuvius aplenkė tik slovėnas Kristjanas Čehas (71,13 m), pagerinęs nuo 2005-ųjų Virgilijui Aleknai priklausiusį pasaulio čempionatų rekordą (70,17 m).

Olimpinis ir pasaulio čempionas švedas Danielis Stahlis šįkart liko ketvirtas (67,1 m).

Du medalius disko metimo rungtyje lietuviai yra iškovoję ir Europos čempionate 1986-aisiais Štutgarte, kai Romas Ubartas tapo čempionu, o dabartinis A.Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas pelnė bronzą.

Pasveikino šalies vadovai

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino disko metikus Mykolą Alekną ir Andrių Gudžių, kurie JAV vykstančiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate iškovojo sidabro ir bronzos medalius.

„Disko metimas – nuo Antikos laikų žinoma sporto šaka – jau tris dešimtmečius yra Lietuvos sporto pasididžiavimas. Kaskart turime viltį, kad disko metikai pasieks aukščiausius rezultatus ir toji viltis vis išsipildo. Anksčiau buvo olimpinis Romo Ubarto auksas, aukšti Vaclovo Kidyko pasiekimai, Virgilijaus Aleknos pergalės olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose, o dabar – A. Gudžiaus ir M. Aleknos medaliai“, – sakoma prezidento sveikinime.

Šalies vadovas pažymi, kad apima labai geras jausmas matant du skirtingų kartų lietuvius galiūnus, stovinčius petys į petį ant tos pačios nugalėtojų pakylos.

Prezidentūra praneša, kad G. Nausėda padėkojo disko metikams už įdėtas pastangas, darbą ir palinkėjo pačių aukščiausių pasiekimų ateities karjeroje. „Ačiū už tai, kad jūsų dėka visas pasaulis vėl taria Lietuvos vardą“, – pažymėjo šalies vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pasveikino Lietuvos disko metikus.

„Šį ankstų rytą iš už Atlanto mus pasiekė nepaprastai džiugi žinia – disko metikai Mykolas ir Andrius iškovojo medalius. Tai labai svarbūs pasiekimai, liudijantys Lietuvos sportininkų tvirtą pasirengimą ir ryžtą siekti reikšmingų pergalių tarptautinėse varžybose. Nuoširdžiai sveikinu mūsų lengvaatlečius su puikiais rezultatais ir linkiu, kad Lietuvos himnas skambėtų šiame čempionate ne kartą. Dėkoju už Lietuvos sporto ir valstybės vardo garsinimą“, – sako premjerė.

Investavo į ūkį

„Tai dar tik pirmieji mūsų žingsniai, ūkininkaujame ketvirti metai“, – šypsojosi disko metikas. Ūkį Gudžiai įregistravo ir veiklą pradėjo 2018-aisiais, tais pačiais metais, kai Andrius Deimantinės lygos varžybose 2018 m. Stokholme (Švedija), nuskraidinęs diską 69,59 m, pasiekė savo asmeninį rekordą. „Tai iš dalies susiję: ūkiui įkurti reikia finansų, o būtent tais metais iš sporto neblogai uždirbau ir investavau“, – patikino garsusis sportininkas.

Ūkininkauti Dovilė ir Andrius ėmėsi jo senelio žemėje. Jos plotas – nedidelis, tad jauna šeima nusprendė plėtoti uogininkystės ūkį ir auginti braškes, sausmedžius ir žemuoges. „Ką labiausiai prisimename iš vaikystės, kas geriausia būdavo nuvažiavus vasarą pas močiutę? – klausimais į klausimą, kas lėmė tokį pasirinkimą, atsakė pašnekovas. – Braškės – skaniausios uogos ir visiems gerai pažįstamos, visi mes jas mėgstame. Nesinorėjo prasidėti su tuo, kas pačiam mažiau patinka.“

Dydis: Viktorija aptiko braškę milžinę. / D. ir A.Gudžių asmeninio albumo nuotr.

Karaliauja uogų karalienės

Būtent uogų karalienėmis tituluojamos braškės Gudžių šeimos ūkyje užima didžiausią plotą – 3,5 ha, o sausmedžiai ir žemuogės – po 0,5 ha. „Sausmedžiai iš viso yra eksperimentas, kol kas mokomės juos auginti, o ir žmonės dar nėra pripratę prie šių uogų, todėl ir patys į šį savo pasirinkimą žiūrime atsargiai“, – neslėpė disko metikas.

Jaunųjų ūkininkų valdose galima aptikti ankstyvųjų, vidutinių ir vėlyvųjų veislių braškių: ‘Flair’, ‘Cristine’, ‘Malwina’, ‘Allegro’, ‘Asia’. „Šiemet nusprendėme išbandyti ‘Domino’. Kol kas dar nesame jų ragavę, rudenį sulauksime pirmųjų uogų. Pasirinkimą lemia tai, kas patinka pirkėjams, kokios veislės geriausiai tinka mūsų klimatui, ką mums geriausiai pavyksta užauginti. Tiek mums patiems, tiek klientams labiausiai patinka ‘Flair’. Tai ankstyviausia veislė, o uogos saldžios. Iš vėlyvųjų populiariausia ‘Malwina‘. O štai ‘Asia’ pirmauja dydžiu ir išvaizda“, – pasakojo A.Gudžius.

Be pagalbos neišsiverčia

Kadangi Andrius sėkmingai tęsia sportininko karjerą, prisipažįsta, kad didžiausio darbymečio metu praktiškai neturi galimybių talkinti ūkyje. „Kad viskas būtų atlikta laiku, rūpinasi mano nuostabioji žmona. Aš prisidedu pavasarį ir rudenį, kai reikia vairuoti traktorių, mano darbas – prižiūrėti techniką, kad ji nenuviltų“, – atviravo pašnekovas.

Nors skirtingų veislių uogos prinoksta ne tuo pačiu metu, be pagalbos Gudžiai neišsiverčia. „Patiems viską aprėpti nėra jokių šansų, samdome darbuotojų. Tačiau surasti patikimų ir motyvuotų, kurie stengtųsi ir kokybiškai atliktų darbą, – tikras iššūkis. Kiekvieną sezoną atrandame ir tokių, kuriais išties džiaugiamės“, – patirtimi dalijosi jaunasis ūkininkas.

Yra nemažai uogynų savininkų, kurie socialiniuose tinkluose ir kitais informacijos kanalais kviečia norinčius pasiskinti uogų. Klientai džiaugiasi tokia galimybe, nes pačių surinktos uogos kainuoja pigiau nei turguje, o augintojams nereikia verstis per galvą ar samdyti skynėjų.

„Praėjusieji metai buvo pirmieji, kai ir mes pasiūlėme tokią akciją, taip daryti už poros savaičių planuojame ir šiemet. Žmonės vėl galės atvykti į mūsų ūkį ir patys prisiskinti braškių. Pradžioje sezono dar truputį baugu, kad dėl tokių nepastovių orų neišplistų ligos, siekiame tam užkirsti kelią, į laukus neįsileisdami daug žmonių“, – paaiškino pašnekovas.

Šiųmečio derliaus uogų ragavo ne tik garsusis sportininkas su žmona ir jų vaikai. „Viename hektare paankstinome dviejų veislių –  ‘Flair’ ir  ‘Allegro’ – derlių, pavasarį lysves pridengdami agroplėvele“, – pasakojo A.Gudžius.

Praėjusį savaitgalį braškėmis galėjo pasimėgauti ir kauniečiai, užsukę į turgų. Beje, kartais jame galima sutikti ir patį Andrių. „Aš pats neprekiauju, tai daro samdyta pardavėja, bet kartais užsuku į prekyvietes pažiūrėti, kaip sekasi, pasisveikinti su klientais. Jie išties pozityviai nusiteikę, kol kas neteko sulaukti pastabų ar kritikos. Kai atpažįsta, reakcijos būna įvairios: vieni nustemba, kitiems net uoga pasirodo skanesnė. Būna, kad paprašo autografo ar kartu nusifotografuoti, smagu ne tik jiems, bet ir man“, – šypsosi garsusis disko metikas.

Nors pradžia išties nebloga, nuo prognozių jaunasis ūkininkas susilaiko. „Prognozės – visiški burtai. Gali tikėtis, ko tik nori, prognozuoti, ką nori, tačiau bus taip, kaip bus. Turėjome tokių metų, kai dėl kaitros ir lietaus praradome 70 proc. derliaus, nes įsimetė puvinys. Kai taip nutinka, derliaus jau neišgelbėsi. Užauginti gali daug, bet kiek pavyks nuskinti ir realizuoti, tėra spėlionės“, – patikino pašnekovas.

Plėtros planai

Šiuo metu įsigyti daugiau žemės Gudžiai neplanuoja, veiklą plečia turimoje valdoje. Pavasarį uogyno plotą padidino 60-čia arų, šį rudenį planuoja statyti šiltnamius, kad produkcijos kitąmet turėtų anksčiau ir ilgiau. Be to, mišriu būdu – lauke ir šiltnamyje – ketina auginti šilauogių.

„Tas plėtimasis – santykinis, nes reikalinga sėjomaina. Kol kas 10-yje hektarų sėjomainai vietos netrūksta, o po kelerių metų tikriausiai tarsimės su kaimynais. Planų turime nemažai ir įvairių, o kaip pavyks įgyvendinti, prognozuoti sunku“, – pasakojo A.Gudžius.

Nuotaika: kol kas derlius džiugina. / D. ir A.Gudžių asmeninio albumo nuotr.

Pernai Padauguvos kaimo ūkininkai Babtuose išbandė liofilizavimą ir klientams pasiūlė šaltyje džiovintų uogų. Dalį produkcijos tokiu būdu perdirbs ir šiemet, tačiau patys įsigyti įrangos neketina. „Esame per maži, kad turėtume tokį cechą“, – neslėpė pašnekovas.

Paklaustas, kurių uogų prekyba pasiteisino labiau, neslėpė: „Žinoma, kad šviežių. Juo labiau kad skiname ne iš vakaro, o ryte, prieš pat veždami į turgų. Liofilizuotos braškės niekuomet neatstos šviežių. Tačiau taip perdirbtas uogas gali panaudoti ten, kur netinka šviežios. Kiekviena produkcija turi savo paskirtį, nišą ir vartojimo laiką“, – sakė jaunasis ūkininkas.

Kas lėmė, kad Dovilė ir Andrius nusprendė tapti Kauno rajono ūkininkų sąjungos nariais? „Ūkininkauti gali ir vienas, tačiau bendrystė ir bendradarbiavimas yra labai geri dalykai. Iškilus problemų galima pasitarti, jei kas neaišku – pasikonsultuoti, pasitarus lengviau priimti sprendimus. Kolektyvinis darbas visuomet yra naudingesnis, vertingesnis ir turbūt net našesnis“, – samprotavo pasaulinio garso disko metikas.