Būsima akušerė Eleni sako, kad patirtis Šiaulių ligoninėje – neįkainojama. Čia ji priėmė pirmąjį gimdymą.

„Mes esame labai laimingos. Nuostabios akušerės, kurios čia dirba. Jos mumis pasitiki, todėl esame labai dėkingos. Akušerės mums suteikia galimybę mokytis ir duoda skirtingų darbų“, – pasakojo Eleni Kosmoupoulou.

Panašūs ir kitų graikių atsiliepimai. Sako, Lietuva joms bene tinkamiausia vieta praktikai.

„Jau trečią praktikos dieną akušerė man leido priimti gimdymą. Tai buvo labai įsimintina akimirka“, – sakė Elnta Solla.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot studenčių, gimdymai Lietuvoje ir Graikijoje labai skiriasi. Savo šalyje jos niekada nebūtų įgijusios tokios praktikos, mat natūraliai gimdo tik 20 proc. graikių. Labai skiriasi ir akušerių darbas – Lietuvoje jos atlieka daugiau funkcijų.

„Akušerės labai aktyviai dalyvauja visame gimdymo procese, o Graikijoje net natūralų gimdymą priima gydytojas, todėl akušerės neturi galimybės dirbti su gimdyvėmis“, – pasakojo apie gimdymo priėmimo ypatumus Graikijoje E. Solla

„Mes čia įgausime žymiai daugiau patirties, nes Graikijoje labai daug cezario pjūvių“, – atviravo ir kita studentė Zol Papachristou.

Iš pradžių graikėms buvo sunkoka perlipti kalbos barjerą, tačiau tiek Akušerijos skyriaus personalas, tiek pačios studentės įsivažiavo, naudojo vertimo programėles. Graikėms labai padėjo ir akušerijos studentas iš Lietuvos. Jis merginas išmokė lietuviškų frazių ir dažniausiai per gimdymus naudojamų terminų.

„Kad jos žinotų, kad jos jaustųsi komandos dalimi“, – sakė graikes mokęs studentas Brigimantas Kontrimas.

Anot akušerių, graikės žingeidžios, noriai dirba ir atlieka visas joms pavestas užduotis.

„Priimti gimdymą, priima, na, gal truputį su siuvimu sunkiau, pirmąjį naujagimių tualetą labai gražiai atlieka, visus paskyrimus jau moka atlikti“, – vardijo praktikančių funkcijas Šiaulių ligoninėje akušerė Rima Bračienė.

„Jos dalyvauja ne tik gimdymuose, bet ir eina į cezario pjūvio operacijas. Stengiuosi vestis į operacinę. Tikrai moka elgtis, moka chirurginį paruošimą daryti, žino, ką reikia daryti ir kaip reaguoti ekstra situacijose gimdyklose“, – tikino merginų kompetencija ir akušerė Aliona Sivakova.

Mes čia įgausime žymiai daugiau patirties, nes Graikijoje labai daug cezario pjūvių.

„Tikrai akys dega merginų ir mielai dalyvauja, budi, net jei nieko nėra gimdykloje, vis tiek jos ateina, per naktį stengiasi, susipažįsta“, – gerų žodžių negailėjo ir akušeris, Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.

Užsienietės gimdykloje neišgąsdina ir naujai iškeptų tėvelių. Prieš dvi dienas sūnų pagimdžiusi Neda per stresą esą nė nematė graikių, netrukdė jos ir vyrui, priešingai, buvo smagu pabendrauti.

„Tikrai nebuvo diskomforto, mažai teko, aišku, susidurti, nes stresas, nelabai mačiau aplink kas vyksta, tik kai jau gimė sūnelis mūsų, mačiau, kad viena iš studenčių graikių rengė jį“, – prisiminė patirtį Neda.

„Man tai jos patiko. Draugiškos, geranoriškai šneka. To kalbos barjero didelio nebuvo, nes angliškai susikalbėjome“, – sakė tėvelis.

Septynios graikės Lietuvoje praktikuosis dar kelis mėnesius. Šiaulių Akušerijos skyriuje tai pirmosios studentės iš užsienio.

Kas yra dvikalbis ugdymas

Remiantis „Cambridge International“ publikuotu straipsniu, dvikalbis ugdymas vyksta, kai žmonės bendraudami įvairiuose kontekstuose nuolat vartoja dvi ar daugiau kalbų. Ankstyvojo ugdymo mokykloje vaikus dvikalbio ugdymo metodu mokome jau nuo dvejų metų. Dvikalbis ugdymas yra integruotas į kasdienį mokymo procesą. Klasėse su vaikais dirba mokytojai, kalbantys gimtąja lietuvių kalba ir kalbantys anglų kalba.

Bendraujant su vaikais ir veiklų metu mokytojai naudoja panardinimo į kalbą metodą. Kas tai? Vieną dieną su vaikais ryto pokalbio metu gimtąja kalba aptariame orą, o kitą dieną toks pokalbis identiška struktūra ir sakiniais vyksta tik anglų kalba, nevartojant gimtosios kalbos.

Kasdienėje kalboje vaikai dažnai girdi prašymus anglų kalba, pvz., pakelti ranką, nusivalyti stalą, padėti draugui. Vaikai geba įvardyti aplinkoje esančius daiktus anglų kalba, kadangi nuolat juos girdi.

„Iš mokymo patirties galiu pasidalyti, kad anglų kalbos vartojimo lūžis, kai vaikas pradeda gerai suprasti ir pats bandyti kalbėti, įvyksta po pusės metų ar metų. Vyriausi vaikai, penkerių–šešerių metų, puikiai komunikuoja anglų kalba“, – dalijasi mokytoja Aistė.

„Ankstyvojo amžiaus vaikai yra labai imlūs, o kalbos integravimas į ugdymo procesą vyksta labai natūraliai“, – sako Aistė Marija Liubinaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Nauda vaiko ugdymui

Dvikalbis ugdymas turi daug naudos vaiko ugdymui. „Noriu pasidalyti savo patirtimi ir „British Vietnamese International School“ publikuoto straipsnio duomenimis, kuriame išskiriami dvikalbio ugdymo pranašumai“, – teigia mokytoja Aistė.

• Pagerėja pažinimo kompetencija. Antrąją kalbą mokantys vaikai geriau atlieka užduotis, kurioms atlikti reikalingas kūrybiškas mąstymas, yra gabesni savo gimtosios kalbos gilesniam mokymuisi.

• Geresni akademiniai pasiekimai. Geresni akademiniai pasiekimai siejami ir su pagerėjusia smegenų veikla, nes besimokantys dvikalbystės turi atpažinti, rasti prasmę ir pasirinkti bendravimo kalbą.

• Išvystyta atmintis. Dviem ar daugiau kalbų kalbantys vaikai pagal atliktus tyrimus turi ir geresnę atmintį. Yra linkę greičiau ir lengviau įsiminti informaciją nei bendraamžiai.

• Didesnė tolerancija ir supratimas. Kalbų mokėjimas padeda betarpiškai bendrauti su kitataučiais, todėl bendravimas tampa prasmingesnis ir padeda geriau suvokti kultūrinius skirtumus.

• Smegenų vykdomosios funkcijos pagerėjimas. Keliomis kalbomis kalbantys žmonės geriau sprendžia problemas. Jų smegenys geba greičiau atskirti svarbią ir aktualią informaciją nuo nereikšmingos ir tai padeda greičiau ir sklandžiau priimti sprendimus.

Ko nereikėtų išsigąsti tėvams

„Iš tiesų tėvams svarbu neišsigąsti, kad vaikas gali jausti stresą nesuprasdamas kitos kalbos. Ankstyvojo amžiaus vaikai yra labai imlūs, o kalbos integravimas į ugdymo procesą vyksta labai natūraliai. Viena iš veiklų, temų, o gal net visos dienos programa yra nagrinėjama antrąja kalba, vaikai natūraliai mokosi skaičių, raidžių, figūrų ir kitos mokomosios medžiagos vartodami abi kalbas“, – paaiškina mokytoja Aistė.

Rezultatų nepajusime nei po savaitės, nei po mėnesio. Šis ugdymo procesas yra tęstinis, o kiekvienas vaikas – individualus ir išskirtinis.

„Kartais tikrojo rezultato gali tekti laukti ir metus, dažnai vaikai kaupia informaciją, mokosi, bet ne visada yra linkę ja dalytis, kai mes to norime. Dėl šios priežasties turime būti kantrūs, bet galiu užtikrinti, kad jie tai padarys, kai bus tam pasiruošę“, – drąsina pedagogė.

Dvikalbis ugdymas gali būti iššūkis vaikui, tėvams ir mokytojui, svarbiausia duoti laiko vaikui apsiprasti ir galiausiai visi proceso dalyviai galės džiaugtis puikiais kalbiniais rezultatais ir ugdymo nauda.

Savo raginimą komisija paskelbė po to, kai susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ trečiadienį pranešė, kad užsienio šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą registracijai pateikiantys vairuotojai nuo šiol privalės turėti ir bazinių anglų kalbos žinių sertifikatą. Tas pats reikalavimas galios ir sulaukus keleivių atsiliepimų dėl kalbos barjero.

„Valstybinė kalbos inspekcija nuolat gauna skundų dėl lietuvių kalbos nemokančių bendrovės „Bolt Services LT“ pavėžėtojų. Nepasitenkinimo balsų gausu ir socialiniuose tinkluose, ir atsiliepimuose apie įmonės veiklą portale www.rekvizitai.lt“, – ketvirtadienį informavo inspekcija.

Anot jos, paskelbusi apie reikalavimą vairuotojams išlaikyti anglų kalbos egzaminą, „Bolt“ iki šiol nereikalauja mokėti lietuvių kalbos.

„Atkreipiame visuomenės dėmesį, kad Kalbos inspekcija dar 2020 metų pradžioje kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, siūlydama koreguoti Valstybinės kalbos įstatymą ir įteisinti prievolę mokėti lietuvių kalbą visose paslaugų srityse nepriklausomai nuo darbo santykių formos“, – akcentuoja inspekcija.

Pasak institucijos, ministerija įregistravo siūlomą įstatymo pakeitimo projektą, bet Seimas iki šiol jo nesvarstė, todėl „Bolt“, veikdama Lietuvos teritorijoje, ir toliau teikia pirmenybę užsienio, o ne lietuvių kalbai.

Inspekcija tikisi, kad Seimas šios teisinės spragos nepaliks rengiamame Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme ir pasirūpins mūsų piliečių lingvistinėmis teisėmis.

Platformos kūrėjai akcentuoja, kad daugiau kaip 99 procentai kelionių vyksta be jokio poreikio verbalinei komunikacijai. Kelionės kaina, maršrutas jos pradžios, tikslo ir netgi tarpinių sustojimų vietos yra pažymimos programėlėje.

„Atsižvelgėme į klientų pageidavimus. Nors kalbame apie santykinai retus atvejus, kai susikalbėti reikia, o tą padaryti sunku – tokios situacijos sukelia stresą. Tai nemalonu nei keleiviams, nei vairuotojams, nei mums, gaunantiems tokių atsiliepimų. Kita aplinkybė – per pastaruosius metus sostinėje išaugęs užsieniečių vairuotojų skaičius“, – pranešime spaudai sakė „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.

Naujaisiais platformos duomenimis, šiuo metu Vilniuje užsieniečiai sudaro maždaug 29 proc. vairuotojų, iš jų 11 proc. – Ukrainos piliečiai.

Pastariesiems dėl karo jų gimtinėje taikoma reikalavimo dėl anglų kalbos išimtis. 

„Anglų kalbą versle vartoja visas civilizuotas pasaulis, tad ją Ukrainoje įteisinus kaip oficialią verslo kalbą, būtų paskatinta verslo plėtra, būtų pritraukta investicijų ir paspartėtų Ukrainos eurointegracija“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė D. Šmyhalis, tačiau nedetalizavo.

Ukrainiečių šiuo metu yra vienintelė oficiali šalies kalba. Maždaug pusė šalies gyventojų kalba tik šia kalba, o dar apie 30 proc. kalba tik ar daugiausiai rusiškai.

Stendus kartais tenka keisti

Daugiausia iššūkių savivaldybės kalbos tvarkytojai kelia viešieji užrašai.

Asta Chrustaliova sakė, kad, pavyzdžiui, reklamos, tikrinamos prevenciškai, tad stenduose klaipėdiečiai skaito jau be klaidų.

„Reklamos yra patikrinamos iš anksto. Jei randame klaidų, pranešame, ir reklamą pakabina jau taisyklingą“, – aiškino A.Chrustaliova.

Jai tenka taisyti rašybos ir skyrybos klaidas. Tačiau dažniausiai pastabų sulaukia anglų kalbą vartojantys tekstų autoriai.

„Pavyzdžiui, pateikia iškabą vien angliškai. Pavadinimai turi būti valstybine kalba, o anglų kalba gali būti naudojama tik, jei tai yra prekės ženklas – „Omnitel“, „Maxima“, „Coca-Cola“ ir panašiai“, – teigė A.Chrustaliova.

Jos pastebėjimu, anglų kalba akivaizdžiai braunasi į viešąją kalbą.

Viešosios kalbos tvarkytoja sulaukdavo vyresnių klaipėdiečių skundų dėl naujadarų. Tačiau nauji žodžiai nėra kalbos pažeidimas.

„Norėtųsi paskatinti klaipėdiečius, kad galvotų lietuviškus pavadinimus. Ir pirma pagalvotų apie informaciją lietuviškai, o jau tada kitomis kalbomis,“ – ragino A.Chrustaliova.

Išrašė sąskaitą rusiškai

Tuo pat metu rusų kalbos įtakos uostamiestyje nejaučiama.

„Yra buvę, kad įmonė klientui išrašė sąskaitą rusų kalba. Ėjau pasidomėti, ar darbuotojas turi kalbos pažymėjimą. Bet viskas buvo gerai. Nežinau, kodėl sąskaitą išrašė ne lietuviškai“, – prisiminė A.Chrustaliova.

„Valstybinę kalbą svarbiausia mokėti, jei aptarnauji klientus. Dirbantys policijoje, parduotuvėje privalo turėti kalbos mokėjimo pažymėjimus. O šeimoje, aišku, galima kalbėti, kaip nori“, – paaiškino A.Chrustaliova.

Savivaldybės kalbos tvarkytojai tenka perversti vietinę spaudą, išklausyti radijo laidų ir pažiūrėti televiziją. Pastebėtų klaidų sąrašą ji siunčia autoriams.

„Nors galiu pagirti Klaipėdos žiniasklaidą. Nei laikraščiuose, nei radijo stotyse, nei televizijoje nėra daug klaidų. Matosi, kad žurnalistai stengiasi“, – atkreipė dėmesį A.Chrustaliova.

Žinoma, tiesioginėje kalboje klaidų išvengti sudėtinga. Tačiau žiniose ir iš anksto paruoštuose tekstuose jos retos.

„Kalbos požiūriu net negalėčiau lyginti klaipėdiečių žurnalistų su kitais, ypač didiesiems portalams rašančiais. Klaipėdiečių kalba gerokai taisyklingesnė“, – pridūrė A.Chrustaliova.

Sulaukia ir skundų

Uostamiesčio verslininkai dėl savivaldybės darbuotojos pastabų apie kalbą nepyksta.

„Nors kartais galbūt mintyse ir pagalvoja, kad norėtų kabinti pavadinimus, kokių patys nori“, – juokėsi A.Chrustaliova.

Tačiau didesnių kalbinių konfliktų su verslu,  pavyzdžiui, kokių būna Vilniuje, Klaipėdoje kol kas pavyksta išvengti.

„Vilniuje moteriškės buvo sugalvojusios pavadinimą „Špaklius“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija labai pyko, buvo parašiusi joms raštą, kad tai yra svetimybė ir tokio žodžio negalima vartoti. Įsiplieskė viešas ginčas“, – prisiminė kolegų problemas A.Chrustaliova.

Viešosios kalbos tvarkytoja sulaukdavo vyresnių klaipėdiečių skundų ir dėl naujadarų. Tačiau nauji žodžiai nėra kalbos pažeidimas.

„Neverta taip jau jautriai reaguoti. Kalba gyva ir kinta. Žmonėms patinkantys naujadarai prigis, o kurie nepatinka, patys nunyks“, – svarstė A.Chrustaliova.

Nors kalba keičiasi, ją reguliuojantis įstatymas jau porą dešimtmečių išlieka toks pat.

„Jis buvo tik laikinas, bet tapo nuolatinis. Priimtas, kai dar nebuvo interneto. Labai daug kas pasikeitė. Jis nebeatitinka realybės“, – atsiduso A.Chrustaliova.

„Aš sau esu išsikėlęs tikslą per šimtą dienų tą lygį kilstelti. Papildomai teks pasimokyti, bet tai normalu, manau“, – BNS penktadienį sakė A. Anušauskas.

Jis teigė šiuo metu anglų kalbą formaliai mokantis pažengusio vartotojo B2 lygiu, tačiau save vertina kukliau.

„Tie žmonės, kurie nėra anglakalbiai, jeigu skaičiuotume pagal dešimties balų sistemą, tai jie anglų kalbą, mano supratimu, moka aštuntukui“, – teigė pretendentas į ministrus.

„Aš save vertinu vidutiniškai – penketukui. Reikia tobulinti šnekamosios kalbos įgūdžius ir tai yra normalu“, – pridūrė jis.

Aš sau esu išsikėlęs tikslą per šimtą dienų tą lygį kilstelti. Papildomai teks pasimokyti, bet tai normalu, manau.

Jo teigimu, ministro darbui tai neturėtų trukdyti.

A. Anušauskas sako, kad šiek tiek suprastėjo ir rusų kalbos žinios.

„Kiekviena kalba reikalauja bendravimo, įdirbio. Teko vakar duoti interviu, tai turiu pasakyti, kad pagalvojau, jog mano rusų kalbos įgūdžiai nukrito iš C į B2 lygį“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Jis taip pat teigė, kad pastangų daugiau reikėtų ir su prancūzų kalba, kuri buvo jo pagrindinė užsienio kalba.

„Tikrai turėsiu, kuo užsiimti tobulindamas kalbas“, – tvirtino pretendentas į krašto apsaugos ministrus.

Be prancūzų, rusų ir anglų kalbų A. Anušauskas taip pat teigė, kad tekę mokytis ir latvių, lenkų bei ukrainiečių kalbas.

Nepasirodė egzamine

Pirmadienį ir antradienį vykęs anglų kalbos brandos egzaminas, kuriuo pradėta brandos egzaminų sesija, švietimo specialistų vertinimu, praėjo sklandžiai. Nė vienas asmuo nebuvo pašalintas iš egzamino.

Tačiau buvo tokių, kurie tiesiog neatvyko. „Kiekviename egzaminų laikymo centre tokių buvo po du–tris, kai kur – net dešimt. Bet dauguma – su pateisinamomis priežastimis“, – bandė suskaičiuoti Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Adaškevičienė.

Anot jos, vieni nusprendė, kad jiems pakaks anglų kalbos tarptautinio egzamino rezultatų, nors jie galioja porą metų ir į vidurinio mokslo baigimo atestatą nerašomi, tačiau tinkami stojamajam balui formuoti.

Kiti neatvyko, nes galbūt tiesiog apsigalvojo ar kas sutrukdė atvykti. Buvo galima rinktis daugiau egzaminų ir apgalvoti, kuriuos laikyti. Atestatui gauti pakanka išlaikyti du egzaminus.

161 metė mokyklą

Šiemet buvo nemažai ne tik tokių, kurie neatvyko į pirmąjį egzaminą, bet ir tokių, kurie egzaminams apskritai nesiregistravo.

„Prie brandos egzaminų prileisti visi, išskyrus 161 abiturientą, nutraukusį mokymąsi“, –  portalui kauno.diena.lt teigė Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Adaškevičienė. Ji patikslino, kad egzaminus gali laikyti visi, net ir turintys neigiamą metinį to dalyko įvertinimą.

Kodėl daugiau nei 150 šiemet metė mokyklas? Anot specialistės, tai mažai kuo susiję su šiųmetėmis ypatybėmis, nuotoliniu mokymu ir koronavirusu. Šie mokslo metai, pagal priėmusiųjų tokį sprendimą mokinių skaičių, niekuo neypatingi. Šiemet šis skaičius didesnis, bet nežymiai.

„Egzaminai vyksta ne tik bendrojo lavinimo mokyklose, bet ir profesinio, suaugusiųjų mokymo centruose. Ir juose besimokantieji asmenys turi teisę rinktis laikyti brandos egzaminus, taip pat turi teisę apsigalvoti“, – aiškino V. Adaškevičienė.

Prie brandos egzaminų prileisti visi, išskyrus 161 abiturientą, nutraukusį mokymąsi.

Egzamine – be kaukės

Kaip šiemet vyko anglų kalbos egzaminas, kuriuo atidarytas egzaminų maratonas? Kas kitaip nei pernai, susijusio su ekstremalia situacija?

„Reikėjo papildomų centrų, nes egzaminas buvo laikomas mažesnėmis grupėmis. Pasitelkėme kelias progimnazijas“, – pasakojo V. Adaškevičienė. Jono Pauliaus gimnazija priėmė Maironio gimnazijos gimnazistus, nes jų gimnazija remontuojama.

Anot specialistės, vienintelis galimas nepatogumas per egzaminą mokiniams – reikalavimas mūvėti pirštines vartant žodynus. Veido kaukės per egzaminą galima ir nedėvėti. Jos būtinos tik įeinant į patalpą arba jeigu egzamino metu trumpam reikia išeiti. 

Anglų kalbos egzaminas – pats populiariausias laisvai pasirenkamas egzaminas. Jį pasirinkusiųjų skaičius Kaune mažai kuo tesiskiria nuo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, kuris yra privalomas.

Trečias pagal populiarumą yra matematikos egzaminas – 1901, toliau istorijos – 989 kandidatai. Visų egzaminų populiarumas išliko panašus kaip ir ankstesniais metais.

300 grįžo perlaikyti

Keli Kauno abiturientai pasirinko laikyti net po šešis brandos egzaminus, bet gali į kai kuriuos ir neatvykti. „Iš viso kandidatai galėjo rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus, bet Kauno mieste tokių nėra“, – sakė V. Adaškevičienė.

Brandos egzaminus laikančiųjų gretas šiemet papildo pusšimtis pernykščių abiturientų ir 270 dar anksčiau įgijusiųjų vidurinio mokslo išsilavinimą (eksternų).

Daugiausiai iš 48 pernykščių abiturientų, nusprendusiųjų perlaikyti kurį nors egzaminą, pasirinko dar kartą pasitikrinti lietuvių kalbos ir literatūros (12), matematikos (11) bei geografijos (8) žinias.

Kiek daugiau nei trečdalis eksternų – 106 iš 270 – pakartotinai laikys biologijos valstybinį egzaminą. 84 vėl imsis lietuvių kalbos ir literatūros, 25 – matematikos, 23 – chemijos egzamino.

Anglų kalbos egzamino rezultatai – liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje. „Egzaminų vertintojų yra pakankamai. Kauno miestas vertintojais ir kitus aprūpina“, – sakė V. Adaškevičienė.

Nuotoliniai – tik testai

Dėl karantino nebuvo antrokų, ketvirtokų, šeštokų, aštuntokų nacionalinio pasiekimų patikrinimo,  o taip pat ir tradicinio dešimtokams kasmet rengiamo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo. Vyko tik bandomieji nuotoliniai testai.

Idėjos dėl egzaminų rengimo nuotoliniu būdu, jeigu to prireiktų kitais metais, šiuo metu nesvarstomos.

JK vyriausybė ketina nutraukti srautą pigios darbo jėgos iš Europos Sąjungos (ES) valstybių ir gerokai sumažinti užsieniečių, dirbančių gamyklose, sandėliuose, viešbučiuose ir maitinimo įstaigose, skaičių.

Pasak britų vyriausybės, ji būsimą imigracijos tvarką ketina grįsti Australijos taškų sistemos pavyzdžiu ir pirmą kartą per dešimtmečius atgauti visišką JK sienų kontrolę bei panaikinti „iškraipymus“, kuriuos sukūrė ES laisvas judėjimas.

Pagal būsimą imigracijos tvarką, į šalį norintis patekti užsienietis privalės „surinkti“ mažiausiai 70 taškų. Visi imigrantai turės atitikti tris privalomus reikalavimus – išankstinį darbo pasiūlymą, darbo pobūdį pagal turimus įgūdžius (kvalifikaciją) ir mokėti anglų kalbą. Išankstinis darbo pasiūlymas bus vertas 20 taškų, darbas pagal turimus įgūdžius bus vertinamas 20 taškų, anglų kalbos mokėjimas – 10 taškų. Tarp kitų reikalavimų, kurie irgi bus vertinami taškais, bus algos dydis (metinė alga nuo 23 040 iki 25 599 svarų bus vertinama 10 taškų, didesnė alga – 20 taškų) bei išsilavinimas (mokslų daktaro laipsnis su darbu susijusioje srityje bus vertinamas nuo 10 iki 20 taškų).

Įvairių JK pramonės sričių lyderiai nedelsiant apkaltino šalies vyriausybę ekonomikos puolimu ir įspėjo dėl katastrofiškų pasekmių, kurias lems taškais grindžiamos imigracijos tvarkos įvedimas – darbo vietų praradimo, gamyklų užsidarymo bei verslo pagrindinėse miestų gatvėse susitraukimo.

JK vyriausybės planus taip pat pasmerkė opozicinės Leiboristų ir Liberalų demokratų partijos bei profesinės sąjungos.

JK vyriausybė paviešino 10 puslapių dokumentą, kuriame teigiama, jog:

– JK sienos bus uždarytos nekvalifikuotiems darbuotojams ir visiems migrantams, kurie nemokės anglų kalbos.

– Norintis atvykti dirbti į JK asmuo turės turėti darbo pasiūlymą su minimalia metine 25 600 svarų alga, nors išimtiniais atvejais minimali metinė alga galės siekti 20 480 svarų, ypač tose srityse, kur bus juntamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, pavydžiui, slaugos sektoriuje.

– Savarankiškai dirbantiems asmenims (angl. self-employed) nebus galimybės atvykti į JK be išankstinio darbo pasiūlymo, o tai reiškia, kad iš Rytų Europos į JK norintys atvykti statybininkai, santechnikai, elektrikai ir kitų profesijų asmenys į šalį galės atvykti tik jau turėdami darbo pasiūlymą.

– Pasieniečiai daugiau nebepriims tapatybės (ID) kortelių iš tokių šalių piliečių kaip Prancūzija ir Italija siekiant sumažinti trečiųjų šalių (ne ES) piliečių patekimą pasinaudojant padirbtomis arba pavogtomis ID kortelėmis.

– Kvalifikacijos įvertinimas užsienio darbuotojams bus sumažintas iki A lygio (angl. A-levels) arba jį atitinkančio. Taip pat bus panaikinta kvalifikuotų darbuotojų kvota, o kai kuriems labai aukštos kvalifikacijos darbuotojams bus leidžiama atvykti į JK be išankstinio darbo pasiūlymo.

– Menininkai, pramogų pasaulio atstovai, sportininkai ir muzikantai išlaikys teisę atvykti į JK konkretiems renginiams, peržiūroms, varžyboms ir panašiai.

JK vyriausybė jau paskelbė, kad šalies darbdaviai netrukus bus įtraukti į išsamią pasirengimo kampaniją, siekiant paruošti darbdavius būsimiems imigracijos tvarkos pokyčiams, kurie turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio.

Tiesa, žemės ūkio srityje JK vyriausybė leis atvykti 10 tūkst. užsieniečių sezoniniams darbams, tačiau ši kvota yra žymiai mažesnė nei reikalauja Nacionalinė ūkininkų sąjunga (NFU), kurios teigimu, vien 2021 m. reikės 70 tūkst. laikinų darbo vizų žemės ūkio darbininkams.

Prieš tai Prancūzijos Senato Europos komitetas pareiškė, kad anglų kalba įsigali ES institucijose kaip vienintelė kalba. Tai, anot jų, dėl „Brexit“ būtų „paradoksalu“.

Komisijos atstovas E. Mameris sakė, kad oficialių ES kalbų sąrašas yra aiškus. Jis, įstojant į Bendriją naujoms narėms, vis ilgėjo. Jei būtų norima sąrašą pakeisti, tam vienbalsiai turėtų pritarti šalys narės. Britams pasitraukus iš ES, anglų oficiali kalba dabar yra tik Airijoje ir Maltoje. Tačiau šios abi ES šalys kadais pasiekė, kad oficialiomis kalbomis būtų pripažintos ir airių bei maltiečių kalbos.

Tekstai tam tikroms procedūroms Europos Komisijoje, pavyzdžiui, kassavaitiniams komisarų posėdžiams, pateikiami trimis darbo kalbomis: anglų, prancūzų ir vokiečių.

Pernai Komisijos vertimų tarnyba išvertė 1 937 002 puslapius iš anglų kalbos, 74 725 puslapius iš prancūzų ir 38 535 puslapius iš vokiečių kalbų.

Tarptautinio daugiašalio „Erasmus+“ projekto MELT svečiai iš Italijos, Portugalijos, Prancūzijos (Baskų krašto), Anglijos ir Maltos mokyklų mokėsi pagal lietuviškas tradicijas.

Spalio 8–12 d. Kauno senamiesčio progimnazijoje lankėsi keturiolika mokytojų ir šešiolika mokinių iš tarptautiniame projekte dalyvavusių valstybių. Tai jau ketvirtas projekto susitikimas, suteikiantis galimybę mokiniams mokytis kitaip, o mokytojams – tobulėti.

Svečiai gyveno šeimose ir lankė pamokas. Tad Senamiesčio progimnazijos mokiniams, kurie globojo svečius, anglų kalbos pamokos tą savaitę truko net po 14 valandų per parą. Juk visą laiką su naujuoju draugu reikėjo bendrauti tik angliškai.

Mokytojai taip pat neleido svečiams atsipalaiduoti: įtraukė į visas mokyklines veiklas ir užsiėmimus. Tuo metu mokytojai diskutavo apie bendrąsias mokytojų kompetencijas, analizavo projekto pirmųjų metų rezultatus ir planavo naujas veiklas kuriant bendrą Europos mokytojo profilį.

Kiekviena projekto savaitės diena šalia pamokų buvo skirta vis kitokiai veiklai. Vieną dieną visi projekto dalyviai lankėsi Kauno miesto savivaldybėje. Ten vaikus priėmė ir Kauno miesto vardu sveikino mero pavaduotojas Mantas Jurgutis. Jis trumpai papasakojo mūsų svečiams apie Kauno mokyklas ir koks svarbus Kaunui yra švietimas, kuriam skiriama net 46 proc. miesto biudžeto. Tai svečiams padarė didelį įspūdį. Pasėdėję mero kėdėje ir apdovanoti simbolinėmis dovanomis, svečiai išskubėjo apžiūrėti miesto. Mokytojai taip pat svečiavosi ir Milikonių progimnazijoje bei Veršvų gimnazijos Romainių pradinėje mokykloje, kur skleidė žinią apie projektą ir susipažino su kitokiomis ugdymo aplinkomis.

Jau kitą dieną įvairiakalbis klegesys skambėjo Anykščiuose. Projekto dalyviai vaikščiojo medžių viršūnėmis – medžių lajų taku ir susipažino su lietuvių tautinio paveldo tradicijomis Arklio muziejuje. Šilta pačių iškepta duona, tarsi tai dienai užsakytas puikus oras ir žaidimai lauke nepaliko nė vieno abejingo.

Ketvirtadienio pavakarę į mokyklą rinkosi gerokai gausesnis būrys – bendruomenės vakaras sujungė mokytojus, svečius, mokinius ir jų tėvelius. Linksmos dainos, šokiai įtraukė visus ir parodė, kokie galime būti vieningi ir kokie esame panašūs, net jei ir esame iš skirtingų šalių.

Paskutinė projekto dalyvių viešnagės diena buvo itin aktyvi. Visi skubėjo į netradicinius fizinio ugdymo užsiėmimus. Juk ne visi yra bandę kovos menus ar linksmąsias estafetes.

Nors oras ir nelepino, o savaitė prabėgo greitai, visi jautėsi tiesiog kaunastiškai! Svečiai išvyko pilni entuziazmo ir užsidegimo toliau vykdyti projekto veiklas ir žadėjo dar kada nors sugrįžti.

Šis straipsnis yra finansuojamas remiant Europos Komisijai. Jis atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija ar Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra  negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.