Antradienį Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos pateikti Seimo statuto pakeitimo projektai sulaukė pritarimo po pateikimo. Po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete Seimo plenarinėje salėje jie vėl atsiras birželio vienuoliktą.

J. Razmos nuomone, deramą tautos atstovavimą apkaltos proceso metu užtikrintų viešas balsavimas, kuris pašalintų prielaidas Seimo nario laisvą mandatą naudoti asmeniniais ir grupiniais interesais.

Parengti Statuto pataisas J. Razmą paskatino pernai susiklosčiusi situacija, kai įkalinimo bausmę atliekančiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui parlamentas nepanaikino mandato.

„Šiuo projektu siūloma pagalvoti, koks vis dėlto – slaptas ar atviras balsavimas būtų tinkamesnis, kai sprendžiama dėl Seimo nario mandato panaikinimo po įvykusios apkaltos procedūros. Dabar Statute griežtai pasakyta, kad gali būti tik slaptas balsavimas. Siūlau tą griežtą reikalavimą išbraukti. Tokiu atveju Seimas iš esmės turėtų laisvas rankas, ar slaptą balsavimą nusistatyti, ar vis dėlto palikti atvirą balsavimą”, – pateikdamas projektą sakė J. Razma.

Pritardamas jam  konservatorius Kęstutis Masiulis akcentavo, kad demokratija – viešas procesas.

„Demokratiniai sprendimai turėtų būti maksimaliai viešai matomi ir žmonės turėtų vertinti savo rinktų politikų poelgius”, – sakė K. Masiulis.

Už projektą po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 39, susilaikė 23 parlamentarai.  Beje, sėkmingas buvo tik trečias balsavimas, nes prieš tai buvę du balsavimai pasibaigė lygiosiomis.

Mažiau abejonių Seimo nariai turėjo dėl Statuto pataisų, siūlančių nemokėti išeitinių išmokų nuteistiems parlamentarams. Po pateikimo jas palaikė 98 Seimo nariai, vienas buvo prieš, susilaikė aštuoniolika tautos atstovų.

„Tai klausimas apie teisingumą, atsiskaitinėti tokiais atvejais su buvusiais Seimo nariais tikrai nebūtų gražu”, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Jeigu Seimas priimtų J. Razmos pateiktas Statuto pataisas, dėl apkaltos formuluočių Seimas galėtų balsuoti atvirai. Taip pat Seimo narys, kuris kadencijos metu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ar Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją bei sulaužęs duotą priesaiką, negautų išeitinės kompensacijos.

Šiuo metu Statutas numato slaptą balsavimą, kai „balsuojama dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu.

Galiojančiame Statute nėra numatyta išimtis neišmokėti išeitinės išmokos kadenciją baigusiam Seimo nariui, kai jis kadenciją baigia būdamas įkalinimo įstaigoje.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad reikia sudaryti galimybę Seimo nariams balsuoti atvirai.

„Mano pozicija tokia, kad visais tokiais atvejais, ar tai neliečiamybės atėmimas, ar apkaltos, reikia balsuoti atvirai, tą visada deklaruoju. Manau, kad Seimui palikti galimybę apsispręsti – protinga”, – žurnalistams Seime antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė taip pat pritaria siūlymui nuteistiems parlamentarams nemokėti išeitinės išmokos.

„Yra tokie atvejai, jie, žinoma, išskirtiniai, labai apmaudūs, kai tos išeitinės išmokos neturėtų būti”, – sakė Seimo pirmininkė.

Pernai, gruodį, Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti keturi nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo.

2023 m. lapkričio 22 d. Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje Seimo nariui V. Gapšiui skyrė keturis su puse metų nelaisvės.

Atstovų Rūmų respublikonai kaltina Alejandro Mayorkasą (Alechandrą Majorkasą) dėl padidėjusio nelegalių atvykėlių iš Meksikos skaičiaus, kurį įvardija kaip humanitarinę katastrofą.

Įstatymų leidėjai priėmė du straipsnius, pagal kuriuos A. Mayorkasas kaltinamas „sąmoningu ir sisteminiu atsisakymu“ vykdyti imigracijos įstatymus ir „visuomenės pasitikėjimo pažeidimu“. Jis tapo pirmuoju vyriausybės sekretoriumi, kuriam per beveik 150 metų buvo pareikšta apkalta.

Tai jau antrasis respublikonų smūgis A. Mayorkasui po to, kai praėjusią savaitę jie sužlugdė pirmąjį apkaltos procesą, klaidingai numatydami, kiek įstatymų leidėjų bus kiekvienoje pusėje, ir pralaimėjo tik vienu balsu.

Antradienio pakartotinis balsavimas galėjo baigtis panašiai kaip ir praėjusią savaitę, tačiau Atstovų Rūmų daugumos lyderio Steve'o Scalise'o (Stivo Skaliso), kuris gydosi nuo vėžio, sugrįžimas pakreipė balsavimą kita linkme. 214 balsavo už A. Mayorkaso apkaltą, o 213 – prieš.

„Greta karo paskelbimo apkalta yra bene rimčiausia Atstovų Rūmams suteikta teisė, ir mes atitinkamai elgiamės šiuo klausimu“, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkas  Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas).

„Kadangi šis sekretorius atsisako atlikti darbą, kuriam jį patvirtino Senatas, Rūmai privalo imtis veiksmų“, – pridūrė jis.

Tačiau J. Bidenas iš karto išsakė priekaištus respublikonams dėl to, ką jis pavadino „akivaizdžiu antikonstitucinio šališkumo aktu, nukreiptu prieš garbingą valstybės tarnautoją, siekiant žaisti smulkmeniškus politinius žaidimus“.

„Mes ir toliau ieškosime realių sprendimų, kaip išspręsti problemas, su kuriomis susiduria amerikiečiai, o Atstovų Rūmų respublikonai turi apsispręsti, ar prisijungti prie mūsų, kad išspręstume problemą, ar toliau politikuoti su sienos klausimu“, – nurodė prezidentas.

Per Atstovų Rūmų istoriją apkalta vyriausybės nariui buvo surengta tik kartą – karo reikalų sekretoriui Williamui W. Belknapui (Viljamui V. Belknapui) 1876 metais. Senatas jį išteisino. Pareigūnas buvo kaltinamas įstatymų nevykdymu ir melavimu Kongresui.

Balsavimas įvyko Atstovų Rūmams ir Senatui nesutariant dėl nelegalios imigracijos bangos. Gruodį pasienyje buvo sulaikoma rekordiškai daug asmenų per dieną – iki 10 tūkstančių.

Tokį siūlymą Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma registravo parlamentui pernai gruodžio pabaigoje per slaptą balsavimą nepakakus balsų panaikinti laisvės atėmimo bausmę atliekančio opozicinės Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio mandato.

„Logiška iniciatyva, vertinant tą paskutinę situaciją su V. Gapšiu“, – „Info TV“ laidai „Info komentarai“ sakė Seimo pirmininkė.

Iš Seimo statuto J. Razma siūlo išbraukti nuostatą, kad dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu balsuojama tik slapta.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui pernai lapkritį skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Taip pat į Seimo statutą J. Razma siūlo įrašyti, kad tuo atveju, jeigu Seimo nariui teismo nuosprendžiu paskirtas areštas, terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, jam nemokama išeitinė išmoka pasibaigus kadencijai.

Šiuo metu išmokos pabaigęs kadenciją Seimo narys negauna, jei jis yra perrenkamas.

J. Razma yra patvirtinęs, kad nepanaikinus V. Gapšio mandato jis gautų išeitinę pasibaigus kadencijai. Priklausomai nuo Seime išdirbtų metų, ji yra ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio.

Seimo vicepirmininkas taip pat pasiūlė atsisakyti Seimo statute likusios, bet jau daugelį metų nenaudojamos vardinio balsavimo procedūros.

„Siūlau kelias Seimo statuto pataisas, tarp jų ir atsisakymą slapto balsavimo. Nes Seimo statuto 115 str. yra tokia nuostata, kad apkaltos metu dėl atskirų kaltinimo punktų balsuojama slaptai. Tai siūlau šią nuostatą išbraukti“, – Eltai teigė J. Razma.

Parlamento vicepirmininkas teigia, kad šiomis Seimo statuto pataisomis siekiama užtikrinti visuomenės teisę žinoti, kaip balsuoja jų išrinkti parlamentarai.

„Motyvas labai paprastas – aš manau, kad visuomenės teisė žinoti, kaip balsuoja jų išrinkti tautos atstovai, yra svarbesnis faktorius negu tam tikras nepatogumas Seimo nariams balsuoti dėl kolegos mandato, suprantant, kad bendražmogiškai gal yra toks kažkoks nepatogumo jausmas, kai su kolega daug metų bendravęs esi ir tie santykiai yra geri“, – sakė J. Razma.

„Bet tai yra daug mažiau reikšmingas faktorius. Čia jau Seimo nariai turi suvokti, kad būtent jie yra tautos atstovai ir turi atstovauti visuomenės interesus“, – pridūrė jis.

J. Razma pripažįsta, kad šias Seimo statuto pataisas inspiravo nepavykusi apkalta V. Gapšiui.

Motyvas labai paprastas – aš manau, kad visuomenės teisė žinoti, kaip balsuoja jų išrinkti tautos atstovai, yra svarbesnis faktorius negu tam tikras nepatogumas Seimo nariams.

„Po to balsavimo kilo akivaizdžiai matomas visuomenės nepasitenkinimas, pasipylė įvairios sąmokslo teorijos, gal kažką susitarė, už kažką atsilygino. Tai viso to nebūtų, jeigu būtų atviras balsavimas ir jeigu kiekvienas Seimo narys privalėtų prieš visuomenę atsakyti, kodėl vienaip ar kitaip balsavo“, – pabrėžė jis.

Siūloma naikinti išeitinę išmoką įkalinimo bausme nuteistiems Seimo nariams

Parlamento vicepirmininkas šiomis pataisomis taip pat siūlo atsisakyti išeitinių išmokų mokėjimo įkalinimo įstaigoje kadenciją baigusiems Seimo nariams.

„Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, vėl išrenkamas Seimo nariu ir/ar jeigu Seimo nariui teismo nuosprendžiu paskirtas areštas, terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, – rašoma J. Razmos parengtame Seimo statuto pakeitimo projekte.

V. Mitalas: kartu su kitomis partijomis inicijuosime įstatyminius pakeitimus

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas teigia, kad reaguojant į nepavykusią įkalinimo bausme nuteisto „darbiečio“ V. Gapšio apkaltą bus imamasi įstatyminių pokyčių. Parlamentaras tikina kartu su kitų partijų atstovais inicijuosiantis apkaltos instituto pakeitimus, numatančius, kad mandatas nuteistam Seimo nariui būtų naikinamas automatiškai. Taip pat Seimo vicepirmininkas tikina palaikantis ir slapto balsavimo parlamente naikinimą.

„Balsavimas dėl Gapšio atskleidė dalykus Seime. Man atrodo, kad atviro balsavimo įvedimas šiais atvejais yra vienas sprendimas. Kitas sprendimas – apkaltos instituto pakeitimas, kad kai yra teismo nuosprendis, tai neturi kilti pagunda niekam slėptis už savo imuniteto ir galėtų tas imunitetas nukristi automatiškai“, – Eltai teigė V. Mitalas.

„Jo turėjimas, manau, kad tokioje brandžioje šalyje kaip Lietuva bent jau teisės viršenybės požiūriu yra abejotinas. Tai šitą tikrai inicijuosime kartu su kitomis partijoms ir tada pavasario sesijoje bus galima pamatyti, ar Seimas ryžtasi pokyčiams, ar nesiryžta“, – sakė politikas.

Gruodžio mėnesį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti keturi nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.

Reaguojant į šį Seimo sprendimą iš opozicijos pasigirdo įtarimai, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto V. Gapšio apkaltos procese. Visgi šiuos Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės viešai išsakytus įtarimus valdantieji atmetė.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

„Sprendimas, manau nuviliantis, nuviliantis didžiąją dalį Lietuvos žmonių“, – interviu LNK Žinioms sekmadienį sakė prezidentas G. Nausėda.

Jis mano, kad balsų, kurie sukliudė priimti sprendimui, matyt, yra įvairiose politinėse partijose ir frakcijose.

„Aš manau, kad pirmiausia reikia žvelgti iš moralinio taško – jeigu žmogus yra nuteistas, jeigu žmogus neteko laisvės, aš jau čia nekalbu apie technines problemas, kaip būnant nelaisvėje vykdyti Seimo nario pareigas, bet pirmiausia visuomenės požiūriu – kaip tai atrodo ir kur tada yra dugnas?“, – interviu LNK Žinioms sakė prezidentas G. Nausėda.

„Manau, kad mes nuolat testuojame tą dugną ir labai blogai, kad mes testuojame – geriau jau mes siektume aukštumų moralinių, ir žmonėms tai būtų kur kas geresnė žinia, negu matyti, kaip mūsų svarbiausia politinė institucija, deja, nesusitvarko su tokio pobūdžio klausimais“, – kalbėjo šalies vadovas.

Manau, kad mes nuolat testuojame tą dugną ir labai blogai, kad mes testuojame.

Jis svarstė nežinantis, kas labiau nuvilia – ar kad sprendimas pritarti apkaltai nepriimtas, ar kad asmuo, kuris yra nuteistas, kalba apie laisvę ir kovą už teisybę iš Seimo tribūnos.

Gruodžio 21 dieną Seime neužteko balsų panaikinti bausmę šiuo metu Kauno kalėjime atliekančio Darbo partijos frakcijos nario V. Gapšio mandatą.

Balsuojant dėl keturių atskirų nusikalstamos veikos epizodų, nė už vieną nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti.

Kadangi V. Gapšys nuteistas dėl keturių nusikalstamos veikos epizodų, parlamentarai atskirai balsavo dėl mandato atėmimo už kiekvieną iš jų. Daugiausia už vieną iš jų buvo surinkti 75 balsai.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pranešė, kad už mandato panaikinimą dėl dviejų epizodų balsavo po 75 Seimo narius, dėl kitų dviejų – po 74.

Iš viso slaptame balsavime dalyvavo 122 parlamentarai.

Kad mandatas būtų panaikintas, už bent vieną iš keturių nutarimų dėl mandato panaikinimo turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

Į Seime vykstantį apkaltos procesą iš Kauno kalėjimo, kur atlieka bausmę, buvo atvežtas ir V. Gapšys.

Kalbėdamas Seime V. Gapšys teigė esąs nekaltas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, nuteistas dėl savo kalbų.

Seimo statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats arba per savo advokatą.

Kadangi V. Gapšio atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, apkaltos procesas vyko supaprastinta tvarka, tai yra be kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų  nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

Opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis sako, kad po galutinių teismų sprendimų Seimo narių mandatai galėtų būti naikinami automatiškai, tai yra be slapto balsavimo parlamente.

Pasak S. Skvernelio, slaptas balsavimas saugo pačius balsuojančius Seimo narius.

Vyriausybės vadovės teigimu, ateityje taip pat reikėtų pakeisti Konstituciją ir atsisakyti teisinės parlamentarų neliečiamybės, kai norima juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bei automatiškai panaikinti parlamentaro mandatą įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui.

„Man atrodo, kad reikia trumpuoju sprendimu, ką dar šitas Seimas gali padaryti, tai yra priimti (Seimo) statuto pataisą, kad tokie balsavimai būtų atviri, tada visos šitos manipuliacijos baigtųsi, nes reikėtų atvirai pasakyti savo nuomonę (...) Manau, nėra ką čia slėpti, turi būti atviras balsavimas“, – ketvirtadienį interviu „Info TV“ sakė I. Šimonytė.

„O į ateitį žiūrint, nors tai yra konstitucinės nuostatos, bet apie tai reikia atvirai kalbėti ir tas nuostatas siūlyti, tiesiog keisti Konstituciją, kad nebūtų tos neliečiamybės, kuri kartais leidžia Seimo nariams slėptis, kai ateina generalinis prokuroras tam, kad atliktų tiesiog procesinius veiksmus, (...) ir tais atvejais, kai kalbame ne apie priesaikos sulaužymą, o gal net ir tais atvejais, kai kalbame apie priesaikos sulaužymą, nes Konstitucinis Teismas tai įvertina, bent kai jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kad Seimui nereikėtų svarstyti šito klausimo papildomai, o mandato būtų netenkama automatiškai“, – kalbėjo ji.

Premjerė atmetė politinių oponentų ir prezidento Gitano Nausėdos svarstymus, jog valdantieji galėjo susitarti su „darbiečiais“, kad dalis jų nepalaikys V. Gapšio apkaltos mainais už Darbo partijos frakcijos balsus per anksčiau vykusią apkaltą Seimo nariui Petrui Gražuliui.

„Susitarti dėl ko? Kodėl reikėjo konservatoriams (...) dėl kažko susitarti su Darbo partija?“ – klausė Vyriausybės vadovė.

Nei mes pardavinėjome Gražulį, nei Gapšį, nei čia iš viso, mano supratimu, yra derybų objektas. Kodėl konservatoriai turėjo tą daryti?

„Nei mes pardavinėjome Gražulį, nei Gapšį, nei čia iš viso, mano supratimu, yra derybų objektas. Kodėl konservatoriai turėjo tą daryti?“ – kalbėjo ji.

Premjerės teigimu, valdantieji Seime turi 73 balsus, o kad būtų panaikintas Seimo nario mandatas, už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai.

Pasak I. Šimonytės, prezidentas turėtų verčiau paklausti kai kurių opozicijos atstovų, kodėl jie nėjo balsuoti per V. Gapšio apkaltą, nors viešai deklaravo ją palaikantys.

„Man atrodo, Gražulis buvo viso Seimo gėda, ir džiaugiuosi, kad Seimas sugebėjo šitą klausimą išspręsti. Gapšio buvimas Seimo nariu taip pat yra Seimo gėda, bet kodėl konservatoriai turėjo tartis dėl to, kad jo nepašalintų iš Seimo? Aš nesugalvoju jokios racionalios priežasties“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Anot jos, mandatą išsaugojęs V. Gapšys bet kokiu atveju negalės lankyti Seimo posėdžių, todėl anksčiau ar vėliau reikės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl priesaikos sulaužymo.

„Jis yra formaliai Seimo narys, jis negalės lankyti posėdžių (...) turbūt tuomet kils klausimas pagal analogiją su Neringa Venckiene, ar toks Seimo narys yra nepažeidęs priesaikos. Turbūt tokį klausimą kažkuriuo metu taip pat reikės kelti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

2014 metais Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad N. Venckienė ilgiau nei metus be pateisinamos priežasties nesilankydama Seimo posėdžiuose sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimui praėjusį ketvirtadienį neužteko balsų panaikinti bausmę V. Gapšiui, nes balsuojant už keturis nusikalstamos veikos epizodus nė už vieną jų nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti. Daugiausia už apkaltą buvo 75 balsai.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui lapkritį skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Politikas nuteistas dėl to, kad paėmė kyšį iš buvusio „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Kaip kyšis buvo suteiktos nuolaidos Darbo partijai už jos reklamą per rinkimus, o V. Gapšys pažadėjo paveikti bendrapartiečius, kad jie atliktų verslininko prašymus.

„Tikrai bus įstatymų projektų, tiek dėl Konstitucijos, tiek dėl Baudžiamojo kodekso, tiek dėl Seimo statuto pakeitimų. Klausimas, ar rasime būdą, kaip tai apibendrinti, kad tai nebūtų atskiros kažkokios iniciatyvos“, – Eltai teigė A. Vyšniauskas.

„Matysime, ar bendradarbiaudami su opozicija rasime būdą padaryti platesnį pakeitimų paketą ir ar opozicija ras savyje jėgų pritarti tokiam paketui“, – pridūrė politikas.

Politikas neabejojo, kad šios iniciatyvos Seimui bus pateiktos pavasario sesijos metu. V. Vyšniauskas akcentavo, kad ypač svarbu išspręsti nuteistų parlamentarų mandato naikinimo klausimą.

„Siūlysime, kad mandatas būtų naikinamas teismo sprendimu. Taip yra didelėje dalyje Europos šalių. Kiek man teko matyti kitų šalių praktiką, mes esame išskirtiniai, nes vis dar reikalingas Seimo balsavimas“, – sakė jis.

Parlamentaras mano, kad taip pat atėjo laikas teikti Konstitucijos pataisas, jog Seimo nariams nebebūtų taikoma teisinė neliečiamybė.

„Tų diskusijų buvo Seimo kadencijos pradžioje, jos nesulaukė palaikymo, manau, prieš šių diskusijų grįšime, nes tai yra susiję dalykai“, – akcentavo jis.

A. Vyšniauskas taip pat pažymėjo, kad bus teikiamos ir Seimo statuto pataisos, kurios numatytų, jog nuteisti parlamentarai netektų galimybės gauti išeitines išmokas. Pasak jo, priėmus šias pataisas, jos būtų taikomos ir V. Gapšiui.

Šios siūlomos nuostatos eliminuotų bet kokias galimybes nuteistam asmeniui turėti padėjėjus, pretenduoti į išeitines ar kitus dalykus.

„Šios siūlomos nuostatos eliminuotų bet kokias galimybes nuteistam asmeniui turėti padėjėjus, pretenduoti į išeitines ar kitus dalykus“, – sakė politikas.

Konservatorius vylėsi, kad Konstitucijos, Baudžiamojo kodekso ir Seimo statuto pakeitimai sulauks ne tik valdančiųjų, bet ir opozicijos palaikymo.

„Mes šias idėjas pirmiausiai aptarėme su kitais kolegomis po Gapšio apkaltos klausimo. Ir matosi, kad bent jau valdančiojoje daugumoje to palaikymo yra. (...) Skirtingi kolegos įvairių idėjų viešoje erdvėje yra išsakę, bandysime apibendrinti ir ateiti su bendru paketu, į kurį turi būti įtraukta ir opozicija“, – akcentavo A. Vyšniauskas.

Praėjusią savaitę priimtas Seimo sprendimas nenaikinti korupcijos byloje nuteisto V. Gapšio mandato visuomenėje įvertintas kaip absurdiškas ir darantis parlamentui gėdą. Su tuo sutinka Seimo nariai tiek valdančiojoje daugumoje, tiek ir opozicijoje. Politikų teigimu, kone neįmanoma suderinti parlamentaro pareigų ir teismo verdiktu skirtos prievolės atlikti bausmę kalėjimo kameroje.

Parlamentarai kritikavo ir tai, kad kalėjime Seimo nario kadenciją veikiausiai užbaigsiančiam V. Gapšiui priklauso apvali išeitinė, jo padėjėjai vis dar dirba Seime, o pats įkalinimo įstaigoje dienas leidžiantis parlamentaras vis dar užima pareigas Europos reikalų komitete.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti keturi nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.

„Nei džiaugiamės, nei liūdim“

Opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis kalėjime bausmę atliekančiam frakcijos kolegai Vytautui Gapšiui ketvirtadienį išlaikius mandatą pažymi, kad Apeliacinio teismo sprendimas nėra galutinis.

„Nei džiaugiamės, nei liūdim, yra realybė, kokia yra, čia nėra kelio pabaiga, tarpinė stotelė. Akivaizdu, kad visi lauksim Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo ir po jo pasakysim, džiaugiamės ar liūdim“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Mazuronis.

„Apeliacinio teismo sprendimas, koks jis saldus ir mielas bebūtų daugeliui teisumo šauklių ir šokėjų ant skaidrumo laužo, nėra galutinis“, – pridūrė politikas.

Seime ketvirtadienį neužteko balsų panaikinti bausmę šiuo metu kalėjime atliekančio Darbo partijos frakcijos nario V. Gapšio mandatą. Balsuojant dėl keturių atskirų nusikalstamos veikos epizodų, nė už vieną nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti.

Kadangi V. Gapšys nuteistas dėl keturių nusikalstamos veikos epizodų, parlamentarai atskirai balsavo dėl mandato atėmimo už kiekvieną iš jų. Daugiausia už vieną iš jų buvo surinkti 75 balsai.

A. Mazuronis laikosi pozicijos, kad parlamentas ir neturėjo panaikinti V. Gapšio mandato, nesulaukus LAT verdikto, nes nuosprendis, kad ir įsiteisėjęs, dar gali keistis, o mandato panaikinimas yra neatšaukiamas procesas.

Apeliacinio teismo sprendimas, koks jis saldus ir mielas bebūtų daugeliui teisumo šauklių ir šokėjų ant skaidrumo laužo, nėra galutinis.

„Jei Seimas būtų padaręs šitą sprendimą, nelaukęs LAT sprendimo, kas būtų, jei LAT vis tik pasakytų, kad pirmos instancijos teismas buvo teisus, nepaisant visų teisuolių, kurie kažkodėl pirmos instancijos teismo nepuolė komentuot, o po antros instancijos visi labai pasidarė gudrūs teisingumu tikėt, nuo mūsų aukščiausių ir gražiausių valstybės pareigūnų. O kas, jei pasikeis (sprendimas – BNS) LAT, o pasekmės, kurios būtų, jei Seimas būtų priėmęs šiandien kitokį sprendimą, būtų negrįžtamos“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Jis taip pat neigė versiją, esą dėl V. Gapšio balsavimo buvo susitarta, pažadant išsaugoti jo mandatą už balsus per apkaltą dėl priesaikos sulaužymo pašalinant iš Seimo Petrą Gražulį.

„Absurdas, kaip galima susitarti slaptam balsavime, kaip galima sukontroliuoti? Kaip tu galėjai susitart? Seimas yra tokia vieta, kur žiūrint tau į akis pasakys viena, nueis padarys trečia ir grįžę pasakys ketvirta. Slaptam balsavime neįmanoma susitarti“, – kalbėjo A. Mazuronis.

I. Gelūno/BNS nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų  nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

„Visuomenės akyse Seimo tai nepapuoš“

Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad tokie balsavimo rezultatai kuria neigiamą Seimo įvaizdį visuomenėje.

„Man atrodo, kad mes, kaip institucija atsidūrėme prastoje situacijoje visuomenės akyse. Yra teismo sprendimas, ne galutinis, bet visi žinome baudžiamąją teisę. Seime turėsime kolegą, kuris fiziškai yra įkalinimo įstaigoje, tai, manau, Seimui, kaip institucijos tas nepapuoš“, – ketvirtadienį po nepavykusios apkaltos žurnalistams Seime komentavo E. Gentvilas.

„Stebina, kad kolegos ne ignoravo balsavimo, o ėjo ir balsavo priešingai nei yra teismo įsigaliojęs sprendimas. Tas tikrai daro situaciją nejaukią“, – pridūrė jis.

Kita vertus, politikas tikina iš diskusijų politikos koridoriuose jau buvo nuspėjęs, kad apkalta V. Gapšiui gali nepavykti.

„Žinodamas Seimo kolegų nuotaikas aš pats spėliojau rezultatą, kad nepavyks. Aš pats būčiau spėjęs, kad apie 80 balsų bus, bet pasirodo buvo gerokai mažiau“, – teigė E. Gentvilas.

Pasak jo, frakcijoje dėl balsavimo tartasi nebuvo. Liberalo nuomone, nėra aišku ar pačiam V. Gapšiui išsaugotas mandatas bus naudingas.

„Nemanau, kad čia galima triumfuoti, galima galbūt džiaugtis, kad žmogus išsaugojo Seimo nario mandatą, bet kas jam iš to, kai jis negali gauti jokių atlyginimų už tai. Dar žiūrėsime kokie bus teismų sprendimai“, – sakė jis.

„Nėra smagu, kad kolega sėdi kalėjime, bet taip pat nesmagu, kad tas kolega sėdėdamas kalėjime kartu yra ir Seimo narys“, – pridūrė jis.

A. Širinskienė laukia G. Landsbergio pasiaiškinimų

Opozicinės Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė įtaria, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti V. Gapšio apkaltos procese. Ji taip pat apgailestauja, jog toks Seimo narių daugumos nusiteikimas esą rodo parlamento toleranciją didelio masto korupcijos byloms.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

„Situacija apgailėtinai atrodė jau posėdžių salėje, kada valdantieji nesiteikė dalyvauti procese, paliko posėdžių salę, vos vienas kitas asmuo, kai jau pradėjau raginti, išėjo pasisakyti. Tai buvo akivaizdu, kad yra išankstinis susitarimas ir tas labai jautėsi“, – žurnalistams Seime kalbėjo A. Širinskienė.

„Man tik labai gaila, kad netoleruojame Gražulio mygtuko paspaudimo, bet toleruojame tikrai stambią politinę korupciją, tas rezonansines bylas“, – teigė opozicinės partijos seniūnė.

Šitą Seimą, matyt, reikia mesti lauk ir skelbti neeilinius rinkimus.

Todėl ji tikisi, kad valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis prisiims atsakomybės už situaciją.

„Tai valdančiųjų atsakomybė yra suvelta apkalta ir paliktas žmogus Seime, kuris yra įkalintas, kuris, visi suprantame, negalės normaliai dirbti, tai man tikrai yra apmaudu ir gėda“, – teigė parlamentarė, primindama G. Landsbergio žodžius, kai praėjusioje kadencijoje Seimui nepavyko inicijuoti apkaltos parlamentarui Mindaugui Basčiui.

Ir A. Širinskienė, ir Demokratų frakcijos „Vardar Lietuvos“ narys Vytautas Bakas siūlė paleisti šį Seimą ir rengti pirmalaikius rinkimus.

„Šitą Seimą, matyt, reikia mesti lauk ir skelbti neeilinius rinkimus – jis tą siūlė nepavykus Basčio apkaltai, manau, kad siūlys ir turės drąsos ir dabar tą padaryti. (...) Laukiu principingų pono Landsbergio sprendimų, nes principingumą, būdamas opozicijoje, jis rodė, tai dabar, būnant valdžioje, irgi reikėtų jį parodyti“, – kalbėjo A. Širinskienė.

„Šitas sprendimas įstumia Seimą į didžiulę reputacinę krizę (...), turėtume skelbti pirmalaikius rinkimus“, – tvirtino V. Bakas.

„Keisti politiniai susitarimai įvyko“

Buvus slaptą susitarimą BNS įvardijo ir opozicinių „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Savaitės pradžioje sakiau, kad šiame Seime gali būti, kad vienas Seimo narys mandato netenka už galimai balsavimą dėl darbų programos ir dabar matome Seimo narį, kuris išsaugo mandatą, nors sėdi kalėjime. Manau, kad keisti politiniai susitarimai įvyko“, – ketvirtadienį sakė A. Norkienė.

Situaciją Seime ji pavadinimo politiniu cinizmu, išskaičiavus sau naudą.

Opozicinių socialdemokratų seniūnė Rasa Budbergytė tvirtino, kad balsavimo rezultatas – stebinantis.

„Matyt, galima vertinti ir visą Seimą, kaip jis šitoje situacijoje pasirodė, Seimas pasirodė, pasakyčiau, ne per daug oriai, mano supratimu. Tie, kurie nepalaikė apkaltos, matyt, nusprendė, kad vis dėlto nebaigta kasacija, matyt, teisinis formalus motyvas apsprendė kolegų tokius nusiteikimus, kurie virto nepritarimo balsais apkaltai“, – teigė ji.

Nesupranta A. Širinskienės kaltinimų

Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad dalies politikų poziciją šiuo klausimu galėjo paveikti vis dar besitęsiantys teisiniai procesai. Liberalų lyderė taip pat atmeta A. Širinskienės kaltinimus – esą apkalta V. Gapšiui žlugo dėl valdančiųjų kaltės.

„Seimas taip nusprendė. Tokia Seimo valia. Balsavimo rezultatai galbūt pasako tai, kad daliai Seimo narių, jų sprendimams įtaką padarė tai, kad dar nėra pasibaigęs teisinis procesas“, – ketvirtadienį Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Reaguodama į tokius A. Širinskienės pareiškimus, V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad Liberalų sąjūdžio frakcija vieningai balsavo už V. Gapšio mandato panaikinimą. Ji taip pat atmeta oponentės kritiką valdančiajai koalicijai.

„Poniai Širinskienei, matyt, galima atsakyti, kad koalicijoje šiandien yra 73 žmonės. Tai, matyt, koalicija balsavo“, – aiškino Seimo pirmininkė.

„Vyko slaptas balsavimas, bet Liberalų sąjūdžio frakcijoje prieš balsavimą kalbėjome, kad mes mandato atėmimą palaikysime. Nežinau, kam derėtų priekaištus sakyti šioje situacijoje“, – opozicijos narės kritika stebėjosi V. Čmilytė-Nielsen.

„Maniau, kad mes laikome tuos pačius standartus“

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad jo nešokiravo žlugusi apkalta Seimo nariui Vytautui Gapšiui. Visgi politikas tikina turėjęs kiek kitokį lūkestį dėl jos baigties.

„Šokiruota yra per stipru gal sakyti, bet aš maniau, kad mes laikome tuos pačius standartus visiems teisėsaugos kaltinamiems žmonėms“, – balsavimo rezultatus įvertino G. Landsbergis.

Politikas nenorėjo spekuliuoti, kas galėjo balsuoti prieš mandato V. Gapšiui naikinimą.

„Aš galėčiau pirštais baksnoti. Bet aš ieškau daugiau motyvų, kam yra naudinga išlaikyti balsą“, – sakė G. Landsbergis, pažymėdamas, kad slapto balsavimo rezultatų jau nepavyks atsekti.

Politikas taip pat teigia, kad konservatorių frakcija Seime balsavo laisvai.

„Nebuvo tokio dalyko kaip privalomas balsavimas, jis labai retai nustatomas“, – teigė jis.

Ž. Gedvilos/ELTA nuotr.

Politikas neigė ir opozicijos atstovų išsakytus pasvarstymus, kad galbūt su „darbiečiais“ valdantieji turėjo slaptą susitarimą, kad nepalaikys apkaltos V. Gapšiui, jei šie balsuos už mandato Petrui Gražuliui nakinimą.

G. Landsbergis nenorėjo detaliau komentuoti ir iš opozicijos pasigirdusių raginimų po nepavykusios apkaltos organizuoti pirmalaikius Seimo rinkimus.

„Aš apie Seimo ėjimą lauk jau esu pasakęs savo nuomonę“, – lakoniškai atsakė konservatorių lyderis.

„Gėda“

Konservatorius Andrius Vyšniauskas tvirtino, kad tik keli opozicijos atstovai palaikė apkaltą V. Gapšiui.

„Gėda. Šiandien valdančiosios daugumos atstovų šioje salėje yra 70, trys kolegos serga, tai reiškia, kad iš opozicijos sulaukėme tik trijų–keturių balsų, tik tiek. (...) ta atsakomybė yra opozicijos pusėje. Gėda“, – teigė jis.

Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma BNS sakė, kad V. Gapšys negalės dirbti Seimo nario darbo, nors mandatą ir išlaikė.

„Jokio Seimo nario darbo negali būti. Jis bus įkalintas asmuo ir viskas vyks pagal įkalinimo įstaigos nustatytą režimą“, – BNS sakė Seimo pirmasis vicepirmininkas J. Razma.

Jis taip pat patvirtino, jog V. Gapšiui nuo įkalinimo dienos nei atlyginimas, nei parlamentinei veiklai skiriamos išlaidos nėra mokamos, tačiau, jei išlaikys mandatą iki kadencijos pabaigos, jis gaus išeitinę išmoką, kurią būtų praradęs pašalinimo per apkaltą atveju.

Balsuojant dėl keturių atskirų nusikalstamos veikos epizodų, nė už vieną nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti.

Kadangi V. Gapšys nuteistas dėl keturių nusikalstamos veikos epizodų, parlamentarai atskirai balsavo dėl mandato atėmimo už kiekvieną iš jų. Daugiausia už vieną iš jų buvo surinkti 75 balsai.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pranešė, kad už mandato panaikinimą dėl dviejų epizodų balsavo po 75 Seimo narius, dėl kitų dviejų – po 74.

Vidutiniškai prieš buvo 20, susilaikiusiųjų buvo 18–19 ir sugadintų buvo aštuoni–septyni biuleteniai.

„Vidutiniškai prieš buvo 20, susilaikiusiųjų buvo 18–19 ir sugadintų buvo aštuoni–septyni biuleteniai“, – sakė jis.

Iš viso slaptame balsavime dalyvavo 122 parlamentarai.

Kad mandatas būtų panaikintas, už bent vieną iš keturių nutarimų dėl mandato panaikinimo turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

Į Seime vykstantį apkaltos procesą iš Kauno kalėjimo, kur atlieka bausmę, buvo atvežtas ir V. Gapšys.

Kalbėdamas ketvirtadienį Seime V. Gapšys teigė esąs nekaltas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, nuteistas dėl savo kalbų.

Seimo statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats arba per savo advokatą.

Kadangi V. Gapšio atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, apkaltos procesas vyko supaprastinta tvarka, tai yra be kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų  nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

„Su advokatais kalbėjome, kad jei nutiktų tai, kad mandatas nebus panaikintas, dėl sustabdymo būtų dar vienas kreipimasis“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė į Seimą apkaltos procesui pareigūnų atlydėtas V. Gapšys.

„Šiandien kaip pavyzdį atnešiau kasacinį skundą, kur esant dar mažiau komplikuotoms aplinkybėms bausmės vykdymas buvo sustabdytas kasacinės instancijos sprendimu“, – pažymėjo politikas.

Seimas ketvirtadienį balsuoja dėl jo parlamentaro mandato panaikinimo. Kadangi V. Gapšys nuteistas dėl keturių nusikalstamos veikos epizodų, Seimo nariai atskirai balsuoja dėl mandato atėmimo už kiekvieną iš jų.

Kad mandatas būtų panaikintas, už bent vieną iš keturių nutarimų dėl mandato panaikinimo turi balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

Šiandien kaip pavyzdį atnešiau kasacinį skundą, kur esant dar mažiau komplikuotoms aplinkybėms bausmės vykdymas buvo sustabdytas kasacinės instancijos sprendimu.

Kalbėdamas ketvirtadienį Seime V. Gapšys teigė esąs nekaltas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu ir nuteistas dėl savo kalbų.

Seimo statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats arba per savo advokatą.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime. V. Gapšys po nuosprendžio paskelbimo kreipėsi į LAT su kasaciniu skundu prašydamas stabdyti bausmės vykdymą, bet teismas jį atmetė.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų  nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

V. Gapšys į Seimą buvo išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą. Seimui panaikinus jo mandatą, tuščią vietą parlamente užims kitas Darbo partijos 2020 metų kandidatų sąraše įrašytas politikas – Petras Čimbaras.

V. Gapšys Seime dirbo trečią kadenciją.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.