„Su tvarios taikos viltimi stebime saugumo padėtį Pietų Kaukazo regione ir teigiamai vertiname Armėnijos pastangas ją pasiekti. Esame glaudesnių Armėnijos ryšių su ES rėmėjai ir galiu patikinti, kad Lietuva ir toliau bus pasirengusi padėti įgyvendinant Armėnijos demokratinių reformų darbotvarkę, grindžiamą skaidrumo ir teisinės valstybės principais“, – pranešime I. Šimonytė.

Susitikime premjerė išsakė Lietuvos palaikymą Armėnijos pastangoms normalizuoti santykius su kaimynėmis.

Buvusios sovietinės respublikos – Armėnija ir Azerbaidžanas – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės kariavo du karus: XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais. Per juos žuvo tūkstančiai žmonių abiejose pusėse ir šimtai tūkstančių buvo priversti bėgti.

Abiejose pusėse buvo sunaikinta kaimų, o kalnuotame regione po konflikto liko daugybė minų.

Dėl konflikto įtempti tapo ir Rusijos bei Armėnijos santykiai, Jerevanui manant, jog Maskva nepakankamai padėjo, kai Azerbaidžanas surengė puolimą.

Armėnija vasarį oficialiai prisijungė prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), nors šis Jerevano žingsnis papiktino Maskvą. Pagal TBT 2023 metų kovą išduotą arešto orderį šalis yra įpareigota sulaikyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei jis įžengs į Armėnijos teritoriją.

I. Šimonytė susitikime taip pat pasidžiaugė suintensyvėjusiais Lietuvos ir Armėnijos santykiais, prie kurių augimo dar labiau prisidėtų ES ir Armėnijos partnerystės plėtra, kurią Lietuva remia. Anot jos, ES vizų dialogo su Armėnija pradžia būtų sveikintinas ir palaikomas žingsnis.

Premjerė pažymėjo, kad Lietuva išliks atvira jau vykstančio bendradarbiavimo plėtrai stiprinant Armėnijos demokratinį atsparumą, kibernetinę saugą, atsinaujinančios energetikos bei kitose aktualiose srityse.

„Demokratija yra svarbus saugumo garantas. Kartu su ES šalimis narėmis ir JAV palaikome Armėniją kovoje už demokratiją, laisvę ir taiką“, – pranešime teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Tai yra būtinos sąlygos kuriant klestinčią jūsų šalies ateitį“, – pridūrė ministras.

Be itin svarbios šiuo metu Armėnijos narystės ES temos, susitikime taip pat aptarta situacija Pietų Kaukazo regione, dėmesio skirta ir paramos Ukrainai klausimui.

ELTA primena, kad kovo viduryje Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas paragino pradėti platų viešą dialogą dėl galimybės pateikti paraišką narystei ES. Anot jo, galimybė įstoti į ES „turi tapti plačiai visuomenėje aptariama tema“.

Pastaruoju metu buvusios sovietinės respublikos ryšiai su Rusija menksta, o Maskvos karas Ukrainoje atgaivino ES pastangas plėstis.

Armėnija nusivylė tradicine sąjungininke Rusija, kai ši nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų Kaukazo šalį nuo kaimyno Azerbaidžano, kai šis atsiėmė ilgai ginčytą armėnų gyventą Kalnų Karabachą ir kelia pavojų jos saugumui.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie Azerbaidžano žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Rusijos taikdariai pradėjo palikti savo pozicijas, pareiškė, kad tai tiesa.

Azerbaidžano ir Armėnijos karas dėl Kalnų Karabacho 2020 metais baigėsi Maskvai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis, pagal kurias regione buvo dislokuotos Rusijos taikos palaikymo pajėgos.

Tačiau Armėnija ėmė reikšti nepasitenkinimą, kad taikdariai nenutraukė Azerbaidžano vėliau surengtos kelio į Kalnų Karabachą blokados, nors tai buvo vienas iš jų įgaliojimų.

Be to, nuo rugsėjo, kai Rusijos taikdariai neįsikišo Azerbaidžanui surengus staigų karinį puolimą prieš etninius armėnus Kalnų Karabache ir galiausiai perėmus separatistinio regiono kontrolę, tarp Maskvos ir Jerevano tvyro įtampa.

Pranešimas paskelbtas po Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano, Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) ir JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) derybų, kuriomis siekta sustiprinti bendradarbiavimą.

Kaukazo valstybė Armėnija siekia užsitikrinti ekonominę paramą iš Vakarų šalių, vis labiau toldama nuo Rusijos. Armėnai supyko, kad Maskva pernai nesugebėjo sustabdyti Azerbaidžano karinio puolimo, po kurio jis susigrąžino separatistinio Kalnų Karabacho kontrolę. 

U. von der Leyen teigė, kad ketverių metų finansinių dotacijų Armėnijai „atsparumo ir augimo“ paketas rodo, kad ES stovi „petys į petį“ su Jerevanu.

„Europa ir Armėnija turi ilgą ir bendrą istoriją, o dabar atėjo laikas rašyti naują skyrių“, – pareiškė ji.

Pasak N. Pašiniano, penktadienio susitikimas Briuselyje įrodo, kad jo šalies, kuri kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, partnerystė su ES ir JAV plečiasi.

„Tikiu, kad mūsų bendra demokratinės, taikios ir klestinčios ateities vizija ir toliau bus mūsų abipusio pasitikėjimo santykių pagrindas ir kelrodė žvaigždė“, – pareiškė jis.

A. Blinkenas nurodė, kad JAV taip pat didina ekonominę paramą Jerevanui iki 65 mln. dolerių (60 mln. eurų) šiais metais, siekdamos padėti Armėnijai tapti „stipria, nepriklausoma valstybe, taikiai bendraujančia su savo kaimynais“.

„Turime išnaudoti šį pasirinkimo momentą Armėnijos žmonėms ir jos lyderiams“, – tvirtino jis.

Armėnija vis dažniau kritikuoja Maskvos, kaip regioninio saugumo garanto, vaidmens idėją, ir svarsto galimybę siekti narystės ES. Rusija dėl to apkaltino Armėniją mėginant sugriauti vis labiau įtemptus šalių ryšius.

Jerevanas ilgą laiką palaikė glaudžius ryšius su Maskva, tačiau abiejų šalių santykiai greitai pablogėjo po to, kai Rusijos taikdariai nesugebėjo sustabdyti Azerbaidžano karinio puolimo separatistiniame Kalnų Karabacho regione.

Nuo tada N. Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) išreiškė viltį, kad jų šalys sudarys visapusišką taikos susitarimą.

Tačiau antradienį abi pusės apsikeitė kaltinimais dėl ugnies paleidimo per sieną, taip atnaujindamos būgštavimus dėl konflikto. 

Prieš derybas Briuselyje A. Blinkenas trečiadienį paskambino I. Aliyevui ir pabandė sumažinti įtampą.

Briuselio susitikime N. Pašinianas sakė, kad tebėra „įsipareigojęs normalizuoti santykius su Azerbaidžanu“.

Tačiau Turkija, pagrindinė Azerbaidžano rėmėja, perspėjo, kad Armėnijos derybos su JAV ir ES „kenkia neutraliam požiūriui, kuris turėtų būti sudėtingų regiono problemų sprendimo pagrindas“.

„Ši iniciatyva, į kurią neįtrauktas Azerbaidžanas, sudarys sąlygas Pietų Kaukazui tapti geopolitinės konfrontacijos, o ne taikos zona“, – pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija.

Jerevanas vis dažniau kritikuoja Maskvos, kaip regioninio saugumo garanto, vaidmens idėją.

Nedidelė Kaukazo valstybė jau dešimtmečius nesutaria su savo aršiu priešu kaimynu Azerbaidžanu ir ne kartą kaltino Maskvą, kad ši nesuteikė jai pagalbos, kai 2020 metais įtampa peraugo į karą.

„Armėnijos vadovybė, remdamasi išgalvotais pretekstais ir iškraipydama pastarųjų trejų ar trejų su puse metų istoriją, sąmoningai siekia santykių su Rusijos Federacija žlugimo“, – sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu Rusijos žiniasklaidai.

Jerevanas neseniai iškėlė galimybę pasitraukti iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – saugumo bloko, kuriam priklauso dalis buvusios Sovietų Sąjungos šalių.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas savo šalies saugumo aljansus pavadino neveiksmingais po to, kai praėjusį rugsėjį Azerbaidžano pajėgos šturmavo Kalnų Karabachą.

Ši teritorija tarptautiniu mastu pripažinta Azerbaidžano dalimi, bet iki tol buvo kontroliuojama etninių armėnų separatistų.

Rusijos taikos palaikymo pajėgos buvo dislokuotos aplink teritoriją po 2020 metais vykusio abiejų šalių karo.

Armėnija boikotavo 2023 metų pabaigoje vykusį KSSO aukščiausiojo lygio susitikimą dėl to, ką N. Pašinianas pavadino bloko nesugebėjimu vykdyti savo saugumo įsipareigojimų.

Jerevanas, siekdamas naujų garantijų dėl saugumo, užmezgė ryšius su Vakarų valstybėmis, pirmiausia su JAV ir Prancūzija.

Maskva dešimtmečius buvo pagrindinė Kalnų Karabacho konflikto tarpininkė, tačiau pastaruosius dvejus metus ji apleido šią sritį dėl savo karo Ukrainoje.

Vasario pradžioje Armėnija oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), nors Maskva įspėjo Kaukazo šalį, kad ji to nedarytų.

Pagal 2023 metų kovą išduotą Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderį Rusijos vadovui ji privalėtų suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei šis įžengtų į Armėnijos teritoriją.

Ir Armėnija, ir Azerbaidžanas neseniai pabrėžė, kad po kelerius metus trukusių, bet nevaisingų derybų, kurioms tarpininkavo tarptautinė bendruomenė, pavyko kaip niekada arti atsidurti prie išsamaus taikos susitarimo pasirašymo.

„Armėnija ir Azerbaidžanas turi galimybę pasiekti ilgalaikę taiką“, – nurodė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją Jerevane kartu su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu.

„Raginu abi šalis pasiekti susitarimą, kuris atvertų kelią santykių normalizavimui ir ilgalaikei taikai jūsų žmonėms“, – pridūrė generalinis sekretorius.

Jo teigimu, saugumas Kaukazo regione yra svarbus NATO stabilumui.

Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Praėjusių metų rugsėjį Azerbaidžanas surengė žaibišką karinę operaciją Kalnų Karabache, per kurią Baku atkovojo anklavą iš tris dešimtmečius jį kontroliavusių armėnų separatistų pajėgų.

Beveik visi Kalnų Karabacho etniniai armėnai – apie 100 tūkst. žmonių – po šio puolimo pabėgo į Armėniją, taip sukeldami pabėgėlių krizę.

Armėnijos sostinė yra paskutinė J. Stoltenbergo trijų dienų vizito Kaukaze stotelė. Kelionės metu jis taip pat lankėsi Sakartvele ir Azerbaidžane.

Pirmadienį lankydamasis Sakartvele jis paragino šios Juodosios jūros valstybės, siekiančios narystės NATO, vyriausybę įtvirtinti demokratines reformas prieš spalio mėnesį įvyksiančius parlamento rinkimus.

Sekmadienį Azerbaidžane, kuris lapkričio mėnesį surengs Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimą COP29, J. Stoltenbergas pabrėžė būtinybę kovoti su visuotiniu atšilimu ir nurodė, kad klimato kaita yra svarbi krizių, darančių įtaką pasaulio saugumui, priežastis.

Pastaruoju metu buvusios sovietinės respublikos ryšiai su Rusija menksta, o Maskvos karas Ukrainoje atgaivino ES pastangas plėstis. Ilgai to nenorėjęs Briuselis suteikė kandidatės statusą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui.

Armėnija nusivylė tradicine sąjungininke Rusija, kai ši nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų Kaukazo šalį nuo kaimyno Azerbaidžano, kai šis atsiėmė ilgai ginčytą armėnų gyventą Kalnų Karabachą ir kelia pavojų jos saugumui.

Ketvirtadienį N. Pašinianas pareiškė, kad galimybė įstoti į Europos Sąjungą „turi tapti plačiai visuomenėje aptariama tema“.

Šią savaitę Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „dėl glaudesnių ES ir Armėnijos ryšių“, joje sakoma, kad Jerevano paraiška narystei „galėtų būti ES ir Armėnijos santykių pasikeitimo pagrindas“.

„Tai dar viena galimybė aptarti Armėnijos ateities viziją“, – per vyriausybės posėdį Jerevane sakė N. Pašinianas ir pridūrė, kad jo kabinetas „turi politinės valios toliau dirbti siekiant maksimaliai sustiprinti Armėnijos ryšius su ES“. Mintis įstoti į ES pastaraisiais mėnesiais aktyviai diskutuojama N. Pašiniano politinėje komandoje, užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir parlamento pirmininkas Alenas Simonianas viešai kalbėjo apie tokį Armėnijos siekį.

N. Pašinianas ne kartą yra sakęs, kad Armėnija gali išstoti iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), Maskvos vadovaujamo kelių buvusių sovietinių respublikų saugumo aljanso. Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova perspėjo, kad toks žingsnis „nepataisomai pakenktų“ šalių ryšiams.

Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir jo kolega iš Azerbaidžano Jeyhunas Bayramovas (Džeichunas Bairamovas) Berlyne dvi dienas vedė derybas, kurias suorganizavo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). Ji sveikino „drąsius žingsnius“ siekiant taikos susitarimo.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė penktadienį pareiškė, kad abi šalys „labai suinteresuotos toliau kartu aiškintis neišspręstus klausimus ir šiuo tikslu vėl susitikti“.

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos ketvirtadienį paskelbtame pareiškime taip pat teigė norinčios tęsti derybas dėl neišspręstų klausimų.

Vokietijos atstovė spaudai pasveikino susitarimą tęsti derybas kaip labai gerą ženklą ir sakė, kad abi šalys nori žingsnis po žingsnio siekti taikos susitarimo.

Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Praėjusių metų rugsėjį Azerbaidžano pajėgos per žaibišką puolimą Kalnų Karabache pasiekė, kad pasiduotų armėnų separatistai, dešimtmečius kontroliavę šį kalnuotą regioną.

Įtampa išlieka didelė nuo tada, kai Baku atkovojus Kalnų Karabacho kontrolę beveik visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – pabėgo į Armėniją.

Dialogas Berlyne buvo pradėtas po netikėto tiesioginio abiejų šalių vadovų susitikimo Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose anksčiau šį mėnesį.

Tarpininkaujant Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui), Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) Miunchene susitarė tęsti taikos derybas.

A. Baerbock pokalbių pradžioje sakė, jog dabar yra galimybė pasiekti ilgalaikę taiką. Abi pusės esą jau ėmėsi drąsių žingsnių, kad užbrauktų praeitį. „Vokietija yra už tai, kad atviri klausimai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano būtų sprendžiami taikiai ir nenaudojant jėgos, –prieš pokalbius pareiškė Užsienio reikalų ministerija. – Dėl to svarbu greitai baigti taikos derybas tarp abiejų šalių“

Armėnija ir Azerbaidžanas nesutaria dėl Kalnų Karabacho – anklavo Azerbaidžane, kuriame gyventojų daugumą sudarė armėnai. Praėjusį rugsėjį Azerbaidžanas surengė didelę ataką ir perėmė Kalnų Karabacho kontrolę – tada iš čia į Armėniją pabėgo didžioji dauguma gyventojų.

Prieš derybas Berlyne vyko Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimas su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu ir Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu Miuncheno saugumo susitikimo kuluaruose vasario viduryje. A. Baerbock, be to, lapkričio pradžioje lankėsi abiejose šalyse.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Factor TV“.

Leidinys pažymi, kad dabar ruošiamasi Ukrainos prezidento vizitui į Armėniją. Šiuo metu su Ukrainos atstovais vyksta derybos dėl terminų.

„Manoma, kad V. Zelenskis atvyks į Jerevaną kovo mėnesį“, – rašo leidinys.

Ukrainos reikalų patikėtinis Armėnijoje Valerijus Lobačius, kalbėdamasis su „Factor TV“ žurnalistais, šios informacijos nepaneigė.

Iš pradžių jis buvo paklaustas apie galimus Rusijos ir Ukrainos karo padarinius Pietų Kaukazui. Diplomatas į tai pareiškė, kad „iš tikrųjų dabar galima daug pasakyti, bet aš kol kas nieko negaliu pasakyti“.

„Po kelių dienų patys išgirsite naujienas ir žinosite, kas bus. Savo ruožtu aš pasakysiu, kad Ukraina yra pasirengusi paremti Armėniją. Dar neatidarykime skliaustų, jūs pamatysite po kelių dienų", - sakė diplomatas.

Pasak jo, Ukraina padarys viską, kad sureguliuotų ir stabilizuotų padėtį regione. Į žurnalisto klausimą, ar jis turi omenyje galimą Ukrainos prezidento vizitą, V. Lobačius atsakė, kad „pavasaris Armėnijai atneš daug teigiamų įvykių“.

Armėnija nepalaiko Rusijos invazijos į Ukrainą ir periodiškai išdėsto savo poziciją.

Neseniai Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad Armėnija nėra Rusijos sąjungininkė Ukrainos klausimu. Politikas priminė tarptautinę teisę dėl valstybinių sienų pripažinimo ir pabrėžė armėnų draugiškumą Ukrainos žmonėms.

Armėnija taip pat perdavė Ukrainai dar vieną humanitarinės pagalbos partiją. Jerevanas padovanojo apie 10 tonų vaistų ir medikamentų.

O spalio mėnesį per vizitą į Italiją prezidentas V. Zelenskis pirmą kartą susitiko su Armėnijos ministru pirmininku N. Pašinianu.