Pokalbis vyko apie KTU alumnų lūkesčius, siejamus su naujuoju KTU rektoriumi.
– Kokie pagrindiniai KTU alumnų asociacijos lūkesčiai naujojo rektoriaus rinkimų atžvilgiu?
– KTU alumnų asociacijos lūkesčiai apima ne tik būsimojo rektoriaus poziciją ryšių su alumnais vystymo klausimais, bet ir patį rinkimų procesą. Tikime, kad rinkimai yra ir bus atviri visai Universiteto bendruomenei bei visuomenei. Tik tokiu atveju nekils abejonių dėl rinkimų ir jų rezultatų skaidrumo, bus lengva telkti bendruomenę bei socialinius partnerius naujiems darbams ir sėkmei.
– Kokiomis savybėmis, jūsų nuomone, turėtų pasižymėti būsimasis rektorius?
– Naujasis rektorius turėtų būti pakankamai lankstus ir telkiantis visas universiteto akademinės bendruomenės grupes – studentus, dėstytojus, darbuotojus ir absolventus – bendram darbui. Didelių permainų procesai pradėti buvusio rektoriaus kadencijos metu, tad labai svarbu žinoti, ar atėjęs naujasis rektorius tęs tas reformas, ar pradės naujas.
Linkėčiau, kad naujasis rektorius gebėtų atsirinkti, kas yra svarbu universitetui, KTU darbuotojams, studentams, alumnams ir visuomenei, rastų raktą į sėkmingą mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
– Vykstant švietimo reformai, Lietuvos universitetai išgyvena permainų laikotarpį. Ko reformos kontekste alumnai tikėtųsi iš naujojo rektoriaus?
– Pirmiausia, rektorius turėtų būti pakankamai tvirtas, kad atsilaikytų nuo klystkelių, kartais siūlomų prisidengiant švietimo reformos vardu. Vienas iš pagrindinių tikslų turėtų būti atstovėti ne tik KTU, bet ir Lietuvos mokslo poziciją – tai, ko reikia Lietuvai, o ne tai, ko reikia siauroms suinteresuotųjų grupėms.
Tam būtina drąsa, lankstumas, gebėjimas argumentuotai išsakyti bei kovoti už kartais nepopuliarią nuomonę ir priimti nepopuliarius sprendimus. Inicijuojami ir vykdomi pokyčiai turėtų būti orientuoti į darbdavių ir verslo poreikius, o kartu neštų naudą Universitetui.
– KTU paskelbtas konkursas yra tarptautinis. Kaip manote, ar iš užsienio atvykęs rektorius galėtų sėkmingai vadovauti KTU?
– KTU alumnų asociacijos valdyba laikosi pozicijos, kad ne tautybė apsprendžia rektoriaus kompetencijas ir tinkamumą šiai pozicijai. Visgi, bendravimo su Lietuvoje dirbančiais užsieniečiais patirtis rodo, kad dauguma jų susiduria su kultūriniais skirtumais. Nepakankamas kultūrinių ypatumų supratimas gali apsunkinti visapusį įsitraukimą į universiteto gyvenimą.
Paprastai užsienio profesūra ar aukščiausio lygio vadovai turi tvirtą materialinį pagrindą. Tad kažin, ar realu pritraukti itin gabių ir didelę patirtį sukaupusių specialistų siūlant „lietuviškas“ sąlygas. Na, nebent asmuo turėtų sentimentų Lietuvai ar KTU – tuomet ir materialinis atlygis nebūtų toks svarbus.
Iš pozityvių aspektų paminėčiau tai, kad rektoriaus rinkimus laimėjęs užsienio pilietis, gerai išmanantis kitų šalių švietimo sistemas, galėtų į KTU atnešti naujų strateginių įžvalgų mokslo vystymui, sustiprinti ryšius su užsienio universitetais.
Mano supratimu, svarbu, kad rektoriaus rinkimus laimėtų asmuo, siekiantis sėkmingai vystyti ir toliau stiprinti KTU – tautybė čia neturi didelės reikšmės.
Naujasis rektorius turėtų būti pakankamai lankstus ir telkiantis visas universiteto akademinės bendruomenės grupes – studentus, dėstytojus, darbuotojus ir absolventus – bendram darbui.
– Jau ne vienerius metus kalbama, kad egzistuoja atskirtis tarp šalies aukštųjų mokyklų, jų vykdomos studijų ir mokslo veiklos bei verslo. Kokį vaidmenį, jūsų nuomone, rektorius turėtų atlikti siekiant universiteto ir verslo konsolidacijos?
– Mokslo ir verslo simbiozės siekis diskutuojamas daugelį metų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pažangesnėse ir turtingesnėse valstybėse mokslo ir verslo sinergijos siekti paprasčiau dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, užsienyje didelės kompanijos ir mokslo įstaigos turi ilgas bendradarbiavimo istorijas, nusistovėjusius tarpusavio santykius. Tokiose valstybėse yra nemažai didelių verslo įmonių, kurios gali sau leisti investuoti į mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Lietuvoje tokių įmonių nėra daug – būtent tai yra vienas iš pagrindinių intensyvaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo trikdžių mūsų šalyje.
Kitas svarbus klausimas – kiek universiteto studijų programos yra reikalingos verslui? Daug kur Lietuvoje egzistuoja atotrūkis tarp universitetuose dėstomų dalykų ir praktikos. Būtinas didesnis įsiklausymas į verslo poreikius bei didesnis verslo į(si)traukimas į studijų programas.
Manau, vienas iš studijų priartinimo prie verslo būdų – privaloma studentų praktika įmonėse po pirmojo kurso. Čia jie įgautų darbo patirties, ugdytų verslo aplinkos supratimą, susipažintų su galimais karjeros keliais, geriau suprastų ugdytinų kompetencijų poreikį. Tai didintų verslo suinteresuotumą įsitraukti į studijų programas bei padėtų Universitetui atsirinkti paklausias programas.
– Ko palinkėtumėte naujajam KTU rektoriui?
– Suprantingumo, išminties ir triūso vardan Universiteto. Užsispyrimo ir sėkmės siekiant užsibrėžtų tikslų.
Kandidatai į rektoriaus pareigas paraiškas galėjo teikti iki š. m. kovo 30 d. Vėliau vyks dokumentų, pedagoginės ir mokslinės atitikties vertinimas, susitikimai su kandidatais. Atvirame KTU tarybos posėdyje kandidatai bendruomenei turės prisistatyti ir pristatyti savo vizijas. Galutinis etapas – uždaras Tarybos posėdis rektoriui išrinkti. Rektoriaus rinkimų proceso sklandumą užtikrina personalo paieškos ir atrankos įmonė UAB „J. Friisberg & Partners“. Tikimasi, kad naujasis KTU rektorius bus išrinktas jau vasaros pradžioje.
