Trijulę lydėjo į pensiją išėjęs NASA astronautas, dabar dirbantis Hjustono bendrovėje „Axiom Space“, organizavusioje šį užsakomąjį skrydį. Įgula sugrįžo „SpaceX“ kapsule, kuri su parašiutais nusileido į Atlanto vandenyną prie Floridos krantų.

Praėjusį mėnesį Turkija šventė Alpero Gezeravci (Alpero Gezeravdžio) skrydį iš Kanaveralo kyšulio. Buvęs naikintuvo pilotas ir oro linijų bendrovės „Turkish Airlines“ kapitonas tapo pirmuoju savo šalies piliečiu, pabuvojusiu kosmose.

Kartu su A. Gezeravci skrido Italijos karinių oro pajėgų pulkininkas Walteris Villadei (Valteris Viladėjus), švedas Marcusas Wandtas (Markusas Vantas), buvęs naikintuvo pilotas, kurį Europos kosmoso agentūra 2022 metais išrinko atsargos astronautu, ir jų palydovas Michaelas Lopezas-Alegria (Maiklas Lopesas-Alegrija).

Misiją finansavo Turkija, Italija ir Švedija, sumokėdamos maždaug po 55 mln. dolerių (50,57 mln. eurų). Tai buvo trečioji privati „Axiom Space“ misija į kosminę stotį; ketvirtoji planuojama vėliau šiais metais.

Prieš palikdamas kosminę stotį A. Gezeravci padėkojo savo šaliai už „drąsų ir ryžtingą sprendimą“ siųsti savo pilietį į kosmosą minint 100-ąsias respublikos metines.

Būdami orbitoje astronautai atliko mokslinių eksperimentų, bendravo su moksleiviais ir savo šalių pareigūnais. Jiems teko pasidžiaugti keliomis papildomomis dienomis kosminėje stotyje, laukiant, kol nusileidimo zonoje pagerės oro sąlygos.

Jų „SpaceX“ kapsulė su parašiutais sėkmingai nusileido į Atlanto vandenyną netoli Floridos pakrantės.

Grįžo NASA astronautai Stephenas Bowenas (Stivenas Bouenas) ir Warrenas Hoburgas (Vorenas Hoburgas), rusas Andrejus Fediajevas ir pirmasis astronautas iš Jungtinių Arabų Emyratų, ilgą laiką praleidęs orbitoje, Sultanas al Neyadi (Sultanas Nejadis).

Prieš išskrisdami iš kosminės stoties jie sakė, kad nuo pat atvykimo kovo mėnesį pasiilgo karšto dušo, garuojančios kavos ir gaivaus vandenyno oro. Jų grįžimas namo buvo atidėtas vienai dienai dėl prastų oro sąlygų nusileidimo vietose.

Daugiau nei prieš savaitę „SpaceX“ išsiuntė pakaitinę misiją.

Dar vienas įgulos pasikeitimas įvyks vėliau šį mėnesį, kai namo sugrįš du rusai ir vienas amerikietis, kurie ten praleido visus metus. Jų viešnagė dvigubai pailgėjo po to, kai iš „Sojuz“ kapsulės ištekėjo visas aušinimo skystis ir teko paleisti naują erdvėlaivį.

Tarptautinėje kosminėje stotyje, kol viena įgula pakeis kitą, gyvena septyni įgulos nariai.

Ambicijų kosmoso srityje neslepianti Kinija iki 2030-ųjų misiją su įgula planuoja nusiųsti ir į Mėnulį.

Siekdama pasivyti Jungtines Valstijas ir Rusiją, antroji pagal dydį pasaulio ekonomika į savo kosmoso programą, kuriai vadovauja kariškiai, investuoja milijardus dolerių (eurų).

Raketa „Long March 2F“ su „Shenzhou-16“ įgula iš Dziučiuano palydovų paleidimo centro, esančio Kinijos šiaurės vakaruose, pakilo 9 val. 31 min. vietos (4 val. 31 min. Lietuvos) laiku, matė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Antradienio popietę, praėjus daugiau nei šešioms valandoms po starto, erdvėlaivis prisijungė prie pagrindinio kosminės stoties modulio „Tianhe“, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Paleidimas buvo visiškai sėkmingas, o astronautų būklė yra gera, sakė centro direktorius Zou Lipengas (Dzou Lipengas).

Startą stebėjo dešimtys kosmoso programos darbuotojų. Susirinkusieji fotografavosi prie raketos, aplink žaidė vaikai. Kai kurie, sėdėdami tėvams ant pečių, mojavo Kinijos vėliavėlėmis. Raketai pakilus, žmonės džiūgavo ir linkėjo sėkmės.

Naujausioje misijoje naudingosios apkrovos ekspertas Gui Haichao (Gui Haičao), Pekino aeronautikos ir astronautikos universiteto profesorius, dalyvaus kartu su misijos vadu generolu majoru Jing Haipengu (Dzing Haipengu), į kosmosą skrendančiu jau ketvirtą kartą, ir erdvėlaivio inžinieriumi Zhu Yangzhu (Džu Jangdžu).

Kinija yra trečia žmones į orbitą iškėlusi šalis, o „Tiangong“ yra kosmoso programos, pagal kurią Marse ir Mėnulyje taip pat buvo nuleista marsaeigių ir mėnuleigių, pasididžiavimas.

„Shenzhou-16“ yra pirmoji misija į „Tiangong“ nuo to laiko, kai stotis perėjo į naują, taikymo ir vystymo etapą, teigė valdžios institucijos.

Įgula susitiks ir pakeis tris kolegas iš „Shenzhou-15“ misijos. Pastarieji stotyje praleido pusmetį ir artimiausiomis dienomis sugrįš į Žemę.

„Shenzhou-16“ įgula misijos metu atliks nemažai eksperimentų, įskaitant bendrojo reliatyvumo ir gyvybės kilmės tyrimus, pirmadienį žurnalistams sakė Kinijos pilotuojamų skrydžių į kosmosą agentūros (CMSA) atstovas spaudai Lin Xiqiangas (Lin Sičiangas).

Ruošiantis „Shenzhou-16“ atvykimui, šį mėnesį kosminė stotis buvo papildyta geriamuoju vandeniu, drabužiais, maistu ir kuru.

Siekia tarptautinio bendradarbiavimo

Kinijos prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) pradėjus įgyvendinti šalies kosminę svajonę, planuojama statyti ir Mėnulio bazę.

„Bendras tikslas yra iki 2030-ųjų pasiekti, kad Mėnulyje išsilaipintų pirmoji Kinijos įgula, atlikti Mėnulio mokslinius tyrimus ir su jais susijusius technologinius eksperimentus“, – sakė Lin Xiqiangas.

Paskutinis „Tiangong“, kurios pavadinimas reiškia „Dangaus rūmus“, modulis praėjusiais metais sėkmingai prisijungė prie pagrindinės konstrukcijos.

Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad stotyje sumontuota pažangiausia mokslinė įranga, įskaitant pirmąją pasaulyje kosminę šaltojo atominio laikrodžio sistemą.

Tikimasi, kad „Tiangong“ Žemės orbitoje 400–450 km aukštyje išliks mažiausiai 10 metų.

Joje nuolat dirba besikeičiančios iš trijų astronautų sudarytos komandos.

Nuo 2011-ųjų, kai Jungtinės Valstijos uždraudė NASA bendradarbiauti su Kinija ir taip paskatino Pekiną orbitoje kurti savo stotį, Rytų Azijos milžinė iš esmės buvo pašalinta iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS).

Kinijos kosmoso agentūra pirmadienį pakartojo, kad aktyviai siekia tarptautinio bendradarbiavimo šiame projekte.

Pasak CMSA, į „Tiangong“ šalis ketina kasmet siųsti dvi įgulas. Kita misija, „Shenzhou-17“, turėtų pradėti savo kelionę spalį.

Kosminis laivas „SpaceX Dragon Endeavour“ į orbitinę stotį atvyko penktadienį 6 val. 40 min. Grinvičo (8 val. 40 min. Lietuvos) laiku, sakoma JAV kosmoso agentūros pranešime.

NASA astronautai Stephenas Bowenas (Stivenas Bauenas) ir Warrenas Hoburgas (Vorenas Hoburgas), rusas Andrejus Fediajevas ir Sultanas al Neyadi (Sultanas Nejadis) iš Jungtinių Arabų Emyratų į TKS įžengė maždaug po dviejų valandų, rodė tiesioginė transliacija.

Raketa „SpaceX Falcon 9“ su erdvėlaiviu į stotį pakilo ketvirtadienį. Anksčiau šią savaitę planuotas skrydis likus kelioms minutėms iki starto buvo atšauktas.

Įgula stotyje praleis šešis mėnesius, per kuriuos atliks daugiau kaip 200 mokslinių eksperimentų ir technologijų demonstracijų, teigia „SpaceX“.

Ši misija yra pirmasis S. al Neyadi, W. Hoburgo ir A. Fediajevo skrydis į kosmosą.

41 metų S. al Neyadi yra ketvirtasis astronautas iš arabų šalies ir antrasis iš naftos turtingų JAE, atkeliavęs į kosmosą.

A. Fediajevas yra antrasis Rusijos kosmonautas, skridęs į TKS „SpaceX“ raketa. NASA astronautai į stotį reguliariai skraidinami Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“.

Nuo pat Rusijos puolimo Ukrainoje pradžios ir po to sekusių Vakarų sankcijų kosmosas yra viena retų sričių, kur Maskva ir Vašingtonas vis dar bendradarbiauja.

Naujieji atvykėliai pakeis du NASA astronautus, japonų astronautą ir rusų kosmonautą, kurie ten gyvena nuo spalio mėnesio ir kitą savaitę grįš savo „SpaceX“ kapsule.

Tiesioginės transliacijos metu iš 39A paleidimo komplekso NASA Kennedy (Kenedžio) kosminių skrydžių centre Floridoje ketvirtadienį 0 val. 34 min. (7 val. 34 min. Lietuvos) laiku buvo paleista misijos „SpaceX Dragon Crew-6“ raketa.

Raketos paleidimas pirmadienį, likus kelioms minutėms iki starto, buvo nutrauktas dėl užsikimšusio filtro, kuriuo tiekiamas degusis skystis raketos varikliams užvesti.

Jungtinių Valstijų kosmoso agentūra tviteryje parašė, kad „SpaceX“ kapsulė „Dragon Endeavour“ ketvirtadienį išskrido „nušviesdama dangų, įgulai keliaujant į orbitą“.

Planuojama, kad „SpaceX“ įgulos kapsulė „Dragon Endeavour“ po 24 valandas truksiančios kelionės prie TKS prisijungs penktadienį 1 val. 17 min. (8 val. 17 min. Lietuvos laiku).

NASA darbuotojai Stephenas Bowenas (Stivenas Bouenas) ir Warrenas Hoburgas (Vorenas Hoburgas), rusas Andrejus Fediajevas ir Sultanas al Neyadi (Sultanas Nejadis) iš Jungtinių Arabų Emyratų orbitinėje stotyje praleis šešis mėnesius.

41 metų S. al Neyadi bus ketvirtasis astronautas iš bet kurios arabų šalies ir antrasis naftos turtingų JAE astronautas, keliaujantis į kosmosą; jo tėvynainis Hazzaa al Mansoori (Haza Mansuris) 2019 metais skrido į aštuonių dienų misiją.

S. Neyadi, „Endeavour“ pilotas Warrenas Hoburgas ir Rusijos misijos specialistas Andrejus Fediajevas taip pat atliks savo pirmuosius skrydžius į kosmosą.

A. Fediajevas yra antrasis rusų kosmonautas, skrisiantis į TKS „SpaceX“ raketa. NASA astronautai į stotį reguliariai skraidinami rusiškais „Sojuz“ erdvėlaiviais.

Nuo pat Rusijos puolimo Ukrainoje pradžios ir po to sekusių Vakarų sankcijų kosmosas yra viena retų sričių, kur Maskva ir Vašingtonas vis dar bendradarbiauja.

S. Bowenas, trijų erdvėlaivių misijų veteranas, sakė, kad būnant kosmose retai kyla politinių pokalbių.

„Visi esame profesionalai. Visą dėmesį sutelkiame į pačią misiją, – teigė vadas. – Su kosmonautais visada palaikėme puikius santykius, kai tik pakildavome į kosmosą.“

Iš daugiau kaip 22,5 tūkst. atrankoje dalyvavusių kandidatų, agentūra pasirinko Sophie Adenot (Sofi Adeno) iš Prancūzijos, Pablo Alvarezą Fernandezą (Pablą Alvaresą Fernandesą) iš Ispanijos, Rosemary Coogan (Rozmari Kugan) iš Didžiosios Britanijos, Raphaelį Liegeois  (Rafaelį Lježua) iš Belgijos ir Šveicarijai atstovaujantį Marco Sieberį (Marką Zyberį).

Paryžiuje surengtame ministrų tarybos posėdyje EKA taip pat paskelbė atrinkusi pirmąjį fizinę negalią turintį astronautą – Johnas McFallas (Džonas Makfolas) iš Didžiosios Britanijos prisijungs prie atskiros „parastronautų“ programos.

40 metų S. Adenot yra sraigtasparnių bandomųjų skrydžių pilotė, turinti maždaug 3 tūkst. valandų skrydžių patirtį.

31 metų R. Coogan yra įgijusi astronomijos daktaro laipsnį Sasekso universitete.

„Esu europietė, bet iš Jungtinės Karalystės“, – pareiškė ji per ceremoniją. Nors Didžioji Britanija pasitraukė iš Europos Sąjungos, ji tebėra EKA narė.

M. Sieberis iš Šveicarijos šios šalies specialiosiose pajėgose buvo apmokytas kaip oro desantininkas, o vėliau tapo sraigtasparnio gelbėtojų komandos gydytoju.

J. McFallas yra traumų ir ortopedijos specialistas, dirbantis Anglijos pietuose, nurodė EKA.

Būdamas 18-os, jis pateko į motociklo avariją, po kurios jam buvo amputuota koja. Vėliau jis atstovavo JK parolimpinėse sprinto varžybose.

Tarp šešių astronautų, atrinktų į ankstesnę, 2009 metų EKA astronautų klasę, buvo tik viena moteris – Samantha Cristoforetti (Samanta Kristoforeti) iš Italijos.

Pernai vasarą EKA skelbė, kad agentūros astronautų atrankoje dalyvauja ir 80 lietuvių, iš jų 62 vyrai ir 18 moterų.

EKA atstovai tuomet sakė, jog planuojama iki 2022-ųjų pabaigos atrinkti 4–6 reguliarius astronautus, iki 20-ies rezervinių astronautų bei vieną astronautą su negalia.

Kandidatai privalėjo būti iš valstybės, kuri yra EKA narė arba asocijuota narė, turėti STEM (biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, inžinerinių technologijų) mokslų magistro laipsnį bei mažiausiai trejų metų patirtį panašioje srityje.

Lietuva EKA asocijuota nare tapo 2021 metų pavasarį.

Iki šiol ant Mėnulio paviršiaus buvo išėję tik amerikiečiai. Japonija anksčiau yra sakiusi, kad tikisi nusileisti ant Žemės palydovo iki šio dešimtmečio pabaigos.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) po pirmo tiesioginio susitikimo su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida (Fumiju Kišida) Tokijuje nurodė, kad valstybės bendradarbiaus JAV vadovaujamoje programoje „Artemis“, siekdamos išsiųsti žmones į Mėnulį, o vėliau ir į Marsą.

J. Bidenas sakė, kad yra „sujaudintas“ tokio bendradarbiavimo, įskaitant bendradarbiavimą ties kosmoso stotimi „Gateway“, kurią planuojama pasiųsti į orbitą aplink Mėnulį.

„Esu sujaudintas darbo, kurį kartu atliksime aplink Mėnulį (skriesiančioje) stotyje „Gateway“, ir laukiu, kol pirmasis japonų astronautas prisijungs prie mūsų misijos ant Mėnulio paviršiaus pagal programą „Artemis“, – sakė jis spaudos konferencijoje.

Japonų vykdomoje kosminėje programoje pagrindinis dėmesys skiriamas palydovams ir zondams, todėl norėdami keliauti į Tarptautinę kosminę stotį japonų astronautai kreipiasi į JAV arba Rusiją.

Tačiau Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA) siekia atnaujinti savo gretas – pernai pirmą kartą per 13 metų agentūra pradėjo naujų astronautų atranką.

Ji panaikino reikalavimą, kad kandidatai privalo turėti mokslo laipsnį, ir paragino moteris teikti paraiškas, nes iki šiol visi septyni šalies astronautai buvo vyrai.

2021 metų kursas buvo atrinktas iš daugiau nei 12 tūkst. pretendentų. Dvejų metų trukmės mokymai prasidės sausį Johnsono (Džonsono) kosmoso centre Teksase.

„Grįžtame į Mėnulį, o toliau keliausime į Marsą – taigi, šiandien sveikiname dešimt naujų tyrinėtojų“, – sakė NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas) per naujokų priėmimo renginį.

„Kiekvienas kandidatas atskirai turi tinkamas savybes, bet kartu jie simbolizuoja mūsų šalies devizą: E pluribus unum – iš daugelio – vienas“, – pridūrė jis.

Dešimt kandidatų, kuriems yra nuo 32 iki 45 metų, mokysis valdyti ir prižiūrėti Tarptautinę kosmoso stotį, išeiti į atvirą kosmosą, saugiai valdyti mokomąjį lėktuvą T-38. Jie taip pat lavins robotikos įgūdžius ir mokysis rusų kalbos, kad galėtų susikalbėti su kolegomis.

Baigę studijas, jie gali būti paskirti dalyvauti misijose TKS ar giliau kosmose. Viena iš tokių iniciatyvų – NASA planai dar šį dešimtmetį grįžti į Mėnulį pagal programą „Artemis“, kurios metu Žemės palydove pirmąkart istorijoje pabuvos moteris ir nebaltaodis asmuo.

Į šią programą galėjo pretenduoti JAV piliečiai, išlaikę testą internete ir turintys STEM (biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, inžinerinių technologijų) mokslų magistro laipsnį. Pastarasis reikalavimas anksčiau nebuvo taikomas ir galėjo būti patenkintas, jei pretendentas turėjo medicininį išsilavinimą ar buvo baigęs lakūno bandytojo programą.

Vaikystės svajonės

„Pirmą kartą susidomėjau galimybe tapti astronaute labai, labai anksti“, – sakė 38 metų JAV karinio jūrų laivyno leitenantė, lakūnė bandytoja ir aerokosminė inžinierė Jessica Wittner (Džesika Vitner).

„Mokykloje buvau ta maža mergaitė, kuri žaisdavo su raketomis parke šalia namų ir mėgo gamtos mokslų pamokas“, – pridūrė ji.

Tarp kitų naujokų – naikintuvo pilotė Nichole Ayers (Nikol Ajers), praskridusi daugiau nei 200 valandų per karines operacijas. Ji yra viena iš nedaugelio moterų, šiuo metu pilotuojančių naikintuvą F-22. Užpernai N. Ayers per kovinę operaciją vadovavo pirmajai šių naikintuvų kovos rikiuotei, sudarytai tik iš moterų.

38 metų Christopheris Williamsas (Kristoferis Viljamsas) yra Harvardo universiteto medicinos fizikos docentas.

„Pusę savo laiko padėdavau ieškoti geresnių būdų tikslingiau taikyti spindulinę terapiją vėžiui gydyti, o kitą – realiai dirbdavau daugiadisciplininėje komandoje ir gydydavau pacientus“, – prisistatė Ch. Williamsas, MIT įgijęs astrofizikos daktaro laipsnį ir anksčiau savanoriškai dirbęs  greitosios medicinos pagalbos techniku bei ugniagesiu.

45 metų Anilas Menonas yra JAV oro pajėgų pulkininkas leitenantas, anksčiau tapęs pirmuoju „SpaceX“ skrydžio chirurgu ir kurį laiką dirbęs NASA.

Šis gydytojas, kurio tėvai yra kilę iš Indijos ir Ukrainos, teikė pirmąją pagalbą per 2010 metų žemės drebėjimą Haityje, 2015 metų drebėjimą Nepale ir nelaimingą atsitikimą 2011 metų aviacijos šou „Reno Air Races“.

35 metų Christina Birch (Kristina Berč) yra baigusi matematikos bei biochemijos ir molekulinės biofizikos studijas, taip pat turi Masačusetso technologijos instituto (MIT) biologinės inžinerijos daktaro laipsnį.

Ji paliko akademinę karjerą ir pradėjo lenktyniauti JAV treko dviračių lenktynių komandoje. Ch. Birch kartą dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir per Pasaulio čempionatą laimėjo medalius komandinėse persekiojimo ir madisono lenktynėse.

Ankstesnis NASA kursas studijas baigė 2017 metais, o du jo nariai – Raja Chari (Radža Čaris) ir Kayla Barron (Keila Baron) – šiuo metu dirba TKS.

Misijos „Crew-3“ įgula stotyje praleis šešis mėnesius ir atliks įvairius bandymus. Įgulą sudarys amerikiečiai Raja Charis, Tomas Marshburnas, Kayla Barron ir vokietis Matthiasas Maureris iš Europos kosmoso agentūros (ESA).

Pakilimas numatomas šį sekmadienį, 2 val. 21 min. vietos (9 val. 21 min. Lietuvos) laiku, iš Floridoje esančio NASA Kenedžio kosmoso skrydžių centro.

Iš ketverto kosmose prieš tai yra buvęs tik T. Marshburnas. Likę trys astronautai leisis į pirmąją savo kelionę.

Po 22 val. trukmės skrydžio astronautus nešanti kapsulė savarankiškai prisijungs prie TKS pirmadienį, 7 val. 10 min. Lietuvos laiku.

Kapsulė su trimis astronautais išsiskleidus parašiutui nusileido Gobio dykumoje 13 val. 34 min. vietos (8 val. 34 min. Lietuvos) laiku.

„Labai gera sugrįžti!“ – po 90 dienų misijos valstybiniam transliuotojui CCTV pasakė astronautas Tang Hongbo.

„Tėti, mama, aš sugrįžau! Sveikas ir pakilios nuotaikos!“ – pareiškė jis, pusvalandis po kapsulės nusileidimo išlipęs iš jos.

Erdvėlaivio „Shenzhou-12“ įgulos narių sveikata gera, sakoma Kinijos kosmoso agentūros CMSA pareiškime.

„Pirmoji pilotuojama misija į (Kinijos) kosminę stotį yra visiškai sėkminga“, – priduriama jame.

Astronautai, kurie Kinijoje vadinami taikonautais, 14 dienų praleis karantino sąlygomis ir tik tada galės vykti namo. Taip daroma todėl, kad „jų imuninė sistema galėjo susilpnėti po ilgos misijos“, CCTV sakė Kinijos pilotuojamųjų kosminių skrydžių programos pareigūnė Huang Weifen (Huang Veifen).

Ši misija buvo dalis plačiai išreklamuotos Kinijos kosminės programos, per kurią šalis jau sugebėjo pasiųsti zondų ir mėnuleigių į Mėnulį, taip pat nuskraidino į Marsą marsaeigį.

Šis pilotuojamas skrydis Kinijai buvo pirmasis per beveik penkerius metus. Jis laikomas labai svarbiu šalies prestižui, Kinijai minint valdančiosios Komunistų partijos įkūrimo 100-ąsias metines, ir buvo didžiulės propagandos kampanijos akcentas.

Įgula praleido 90 dienų kosminėje stotyje „Tiangong“, surengė išėjimų į atvirą kosmosą ir mokslinių eksperimentų.

Tikimasi, kad kosminė stotis „Tiangong“, kurios pavadinimas reiškia „dangiškieji rūmai“, bus naudojama mažiausiai 10 metų.

Misijai vadovavo Nie Haishengas (Nie Haišengas), apdovanojimų pelnęs Liaudies išlaisvinimo armijos oro pajėgų pilotas, anksčiau dalyvavęs dviejose kosminėse misijose.

Kiti du su juo skridę astronautai – Liu Bomingas ir Tang Hongbo – taip pat tarnauja kariuomenėje.