Informacija apie šį mįslingą įvykį pradedamos Policijos departamento suvestinės apie išskirtinius sekmadienio nusikaltimus šalyje.

Pranešama, kad nenustatytas jaunuolis peiliu sužalojo nepilnametį apie 14.25 val. Kalniečių mikrorajone – Geležinio Vilko gatvėje.

Nukentėjusiajam ne per seniausiai sukako keturiolika.

Pirminė jo pateikta įvykio versija apie tai, kas įvyko, – nepažįstamas asmuo, ateinantis iš priekio, staiga jam dūrė peiliu.

Sužalotasis pristatytas į gydymo įstaigą su nedidele durtine žaizda po kaire mentimi. Pirminiais duomenimis, jis buvo ir sumuštas.

Tą pačią dieną po apžiūros gydymo įstaigoje, į kurią jis dėl viso pikto buvo trumpam paguldytas, keturiolikmetis buvo perduotas mamai.

Ar jis buvo žinomas policijai iki šio mįslingo incidento, kol kas nepatikslinama. Tačiau pavyko išsiaiškinti, kad nukentėjusysis gyvena kaimyniniame prospekte.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, už ką gresia viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Įtariamasis iki pirmadienio ryto dar buvo nesulaikytas. Tačiau teigiama, kad yra intensyviai ieškomas.

Dėl kokių sveikatos problemų 76 m. kompozitoriui prireikė medikų pagalbos, artimieji nekomentavo.

Kompozitoriaus žmona dailininkė Gražina Aleknavičiūtė-Kuprevičienė patvirtino, kad žinomas kaunietis gydomas ligoninėje. „Taip, bet kol kas negaliu nieko pasakyti. Galiu nuraminti, kad jam ne COVID-19, kad čia jis labai gerai prižiūrimas, bet diagnozė kol kas neaiški“, – sakė kompozitoriaus žmona. Ji nepatikslino, dėl kokių priežasčių G.Kuprevičiui prireikė medikų pagalbos.  

G.Kuprevičiaus nuopelnai 2003 m. yra įvertinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2003 m. jis yra pelnęs Įsimintiniausio Kauno menininko vardą už operą „Jobo teismas“, operetę „Kipras, Fiodoras ir kiti“ bei vokalinę simfoniją „Aštuoni metafiziniai romansai“, 2004 m. – „Bravo“ apdovanojimą „Už nuopelnus lietuviškai pop kultūrai“, 2006 m. – Vyriausybės kultūros ir meno premiją, 2010 m. – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos aukso žvaigždę, 2011 m. 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklą, 2013 m. – Nacionalinę kultūros ir meno premiją.

1962–1968 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), nuo 1957 m. kartu su tėvu Viktoru Kuprevičiumi (1901–1992), o nuo 1989 m. kartu su Juliumi Vilnoniu reguliariai skambina Kauno kariljonu. 1980–1987 m. vadovavo Kauno valstybinio muzikinio teatro elektroninės muzikos grupei „Argo“, buvo koncertinės grupės „Žaliakalnio vilkai“ dalyvis. 1992–1993 m. Kauno miesto vicemeras. 1990–1999 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete, 2000–2012 – KTU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Lietuvos kompozitorių sąjungos, Lietuvos muzikų sąjungos ir Lietuvos mokslų akademijos narys.

Nuolat bendradarbiauja su kultūrine žiniasklaida, domisi jaunimo muzikine veikla ir ją remia, yra Master-class vedėjas tarptautiniuose muzikiniuose jaunimo forumuose.

Policijos departamento duomenimis, 1984 metais gimęs vyras buvo sužalotas apie 18 valandą namuose Parko gatvėje.

Pareigūnai sulaikė 1984 metais gimusį įtariamąjį ir uždarė į areštinę, jam nustatytas 1,59 promilės girtumas.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pasak Policijos departamento, 1999 metais gimęs vaikinas buvo sužalotas apie 3 val. A. Goštauto gatvėje esančioje degalinėje kilus muštynėms tarp grupės asmenų.

Dėl durtinės žaizdos nukentėjusysis paguldytas į ligoninę.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Apie 16 val. į Panevėžio ligoninę iš to paties miesto Naujamiesčio gatvėje esančių namų pristatytas ir paguldytas 1973-aisiais gimęs vyras, jam diagnozuota galvos smegenų trauma ir veido kaulų lūžiai.

Policija sulaikė neblaivius įtariamuosius – 1975 ir 1976 metais gimusius vyrus, jiems nustatytas, atitinkamai, 1,14 ir 1,87 promilės girtumas. Sulaikytieji uždaryti į areštinę.

Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vėlų šeštadienio vakarą, 22.45 val., greitosios medicinos pagalbos ekipažas skubėjo į Jūreivių gatvę, kur prie baro buvo sužeistas 47 metų vyras.

Policininkai aiškinosi situaciją ir sužinojo, kad 24 metų vaikinas jį sužeidė peiliu. Įtariamasis buvo neblaivus, alkoholio matuoklis parodė 2 promiles. Tokio asmens oficialiai apklausti negalima, todėl jį teko uždaryti į areštinę.

Iš ligoninės vėliau sužinota, kad nukentėjusiajam buvo suteikta būtinoji pagalba ir jis išleistas namo gydytis ambulatoriškai.

Klausimų keliantis įvykis užfiksuotas penktadienio vakarą, apie 21.30 val.

Pranešama, kad Kretingoje dėl durtinių žaizdų į medikus kreipėsi 1990 m. gimęs vyras. Dėl patirtų sužalojimų žmogus buvo paguldytas į ligoninę.

Sužalojimus patyręs vyras atsisakė paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis nukentėjo, bei tvirtino pretenzijų niekam neturintis.

Teigiama, kad sveikata jai sušlubavus po GMP stoties vadovės Dalios Mažeikienės užsipuolimo ir mobingo.

Pranešama, kad vasario 11 d. Skuodo rajono savivaldybės tarybos salėje įvyko Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos susitikimas su rajono savivaldybės atstovais ir Skuodo ligoninės darbuotojais.

Susitikimo metu buvo aptariami svarbūs sveikatos priežiūros rajone klausimai. Greitosios medicininės pagalbos (GMP) darbuotojus jaudino jų finansavimo klausimas. Pagal Lietuvos įstatymus ligoninėje turi būti du GMP ekipažai, kad vienam išvykus į įvykio vietą jį galėtų pakeisti kitas ekipažas. Tačiau pagal kitus Lietuvos įstatymus GMP skiriama lėšų tik 1.1 GMP ekipažui. Todėl GMP darbuotojų atlyginimai yra beveik minimalaus atlyginimo dydžio. VŠĮ Skuodo greitosios medicininės pagalbos stoties darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Ingrida Šabanavičienė paklausė, kodėl padidinus sveikatos priežiūros paslaugų įkainius darbuotojų atlyginimai nepadidėjo. Į šį klausimą ligoninės atstovai neatsakė.

Profesinės sąjungos narė Irena Šimkevičienė atskleidė, kad GMP darbuotojų, dirbančių tokį atsakingą darbą, atlyginimai yra maži. Už aštuonių darbo valandų darbą per dieną GMP darbuotojų atlyginimas yra tik truputį didesnis nei 20 eurų. Todėl darbuotojai, norėdami išmaitinti šeimas, aukoja savo sveikatą ir dirba 1.25 etatu ar daugiau, viršvalandžius, budi kas antrą, o ne kas trečią parą. Kai kurie GMP darbuotojai dirba net 200-250 val. per mėnesį.

Darbuotojams nemokami nei privalomi priedai ir nesuteikiamos papildomos atostogos už darbo stažą, nei priedai už darbo patalpų valymą.

Darbuotojai net turi už savo pinigus pirktis darbo drabužius.

Nepaisant to, kad Skuodo GMP stoties darbuotojų darbą kontroliuojančios organizacijos ir gyventojai vertina teigiamai, jų atlyginimai nekilo po 2019 m. rugsėjo, kai jie padidėjo visiems Lietuvos medikams. Skuodo savivaldybė pernai Skuodo ligoninei skyrė papildomą 100 tūkst. eurų finansavimą, bet Skuodo GMP stočiai papildomų lėšų neskyrė.

Paviešinimas sukėlė direktorės pyktį

Šių skandalingos padėties paviešinimas sukėlė Skuodo GMP stoties direktorės Dalios Mažeikaitės pyktį. Kitą dieną, vasario 12 d. ji darbo metu užėjo pas Ireną Šimkevičienę ir užsipuolė ją grasindama, kad dabar ši atsakys už kiekvieną posėdžio metu pasakytą žodį, grasino sumažinti jos atlyginimą, įžeidinėjo ją įvairiomis replikomis, nuvertinančiais komentarais.

I. Šimkevičienė po tokio savo vadovės išpuolio pasijuto blogai. Vasario 13 d. ji kreipėsi į savo šeimos gydytoją ir buvo skubiai paguldyta į Skuodo ligoninę dėl labai aukšto kraujo spaudimo. Tačiau jos sveikata toliau blogėjo ir vasario 14 d. I. Šimkevičienė priešinsultinės būsenos išvežta į Klaipėdos ligoninę.

Vasario 13 d. visi Skuodo GMP darbuotojai, išskyrus buhalterę, kreipėsi raštu į Skuodo savivaldybę, kuriai priklauso įstaiga. Šiame rašte jie pranešė, kad darbo metu nuolatos jaučia direktorės D. Mažeikienės psichologinį spaudimą, engimą bei nuvertinimą. Bet kokios darbuotojų pastabos dėl esamų darbo sąlygų yra ignoruojamos.

2019 m. rugpjūčio 2 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtintas Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo pakeitimas, pagal kurį vidutiniškai 9 proc. buvo padidinti teikiamų GMP paslaugų gyventojams įkainiai, tačiau po šio pakeitimo buvo padidintas tik direktorės ir buhalterės darbo užmokestis.

Tuo tarpu slaugytojų ir vairuotojų darbo užmokestis nebuvo didinamas, nors šie asmenys tiesiogiai teikia greitosios medicinos pagalbos paslaugas gyventojams.

Darbuotojai net neturi savo darbo sutarčių ir neaišku, kokiu pagrindu yra vykdoma darbo laiko apskaita ir darbo apmokėjimas!

Darbuotojai vieningai pareiškė nepasitikėjimą direktore Dalia Mažeikiene ir pareikalavo ją atleisti iš esamų pareigų.

A.Veryga: neturi būti varžoma teisė reikšti nuomonę

Susidariusią situaciją savo feisbuko paskyroje pakomentavo ir Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

P.Peleckio/Fotobanko nuotr.

„Mūsų klausia, ar mes į tai reaguosime? Taip, mes domimės šia situacija. Man pačiam asmeniškai labai įdomu, kaip viskas vyko iš tikrųjų, nes tai nutiko po mano susitikimo su medikų bendruomene.

Jei įstaigos vadovė elgėsi taip, kaip aprašyta ir pasikvietusi pas save išbarė darbuotoją už tai, kad šiame susitikime ji iškėlė opias ir skaudžias problemas, tai toks elgesys yra netinkamas. Mažų mažiausiai. Taip, darbuotoja iškėlė problemas, kurios mums nebuvo naujiena, nes yra žinomos, bandome jas spręsti, kiek galime.

Ir dar labiau liūdna, jei po tokio pokalbio su įstaigos vadove, šiai darbuotojai prireikė medikų pagalbos.

O taip tikrai neturi būti. Medikų bendruomenė turi kalbėti, kelti problemas, teikti siūlymus. Juk tik taip galima ką nors pakeisti sveikatos priežiūros sistemoje, kurioje labai labai reikalingi pokyčiai. Jie reikalingi kaip oras!

Visi Lietuvos piliečiai turi teisę išsakyti savo nuomonę, kelti problemas. Juk gyvename laisvoje, nepriklausomoje valstybėje, dėl kurios kovojo mūsų tėvai, seneliai, protėviai. Tad neturi būti kaip nors bandoma varžyti šios teisės reikšti savo nuomonę!

Be to, ši istorija yra pavyzdys, kas gali nutikti, kai įstaigos vadovas yra nepatenkintas darbuotojų viešai išsakyta nuomone. Tai yra pavyzdys, kas gali nutikti išdrįsusiems kalbėti.

Kaip žinote, SAM atsisakė teisėsaugai suteikti informaciją apie tai, kas rašė anoniminį laišką mums dėl galimo mobingo vienoje Klaipėdos ligoninių. Tai kas nutiktų, jei šios įstaigos vadovas sužinotų, kurie konkrečiai įstaigos darbuotojai rašė anoniminį laišką SAM? Gal būtų dar liūdnesnės pasekmės?

Tad dar kartą svarbu paminėti, kad teisėsaugos institucijos turi tarnauti plačiam visuomenės interesui, o ne siauriems interesams. Šiuo atveju, esu tikras, neturėtų būti tenkinami galimai įsižeidusio įstaigos vadovo norai, kuris galimai net nenori spręsti problemų, kurios yra pas jį.

Juolab, kad paprastai teisėsauga netiria anoniminių skundų. Tad kuo šis atvejis kitoks, kalbant apie vieną iš Klaipėdos ligoninių?“ – rašė ministras.

Kaip pranešė Marijampolės apskrities policija, nelaimė apie 19 val. įvyko 1978 metais gimusiam blaiviam vyrui atbuline eiga važiuojant automobiliu „Mercedes-Benz“.

Automobilis pervažiavo ant įvažiavimo gulėjusį 1979 metais gimusį vyrą, nukentėjusysis išvežtas į Vilkaviškio ligoninę.