„Įvertinę ministerijos politikos formavimą, nustatėme, kad teisėkūros procesas yra tobulintinas. Nuo 2014 m. ministerijoje nebuvo atlikta teisinio reguliavimo stebėsena. Ministerija nesistemino gautų pareiškimų siūlymo dėl teisinio reguliavimo problemų“, – praėjusią savaitę Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu, pristatydama ŽŪM audito rezultatus, teigė R. Pupeikytė-Usačiova.

Kaip aiškino auditorė, ministerija dažnai keičia teisės aktus, kas neigiamai veikia teisėkūros tvarumą ir visuomenės pasitikėjimą. Ji pateikia pavyzdį – 2022 m. apie 66 proc. Kaimo plėtros programos taisyklių buvo keičiamos 2 kartus, o 11 proc. taisyklių, net 3 ar 4 kartus.

„Ministerija nurodo, kad daugeliu atvejų, pakeitimai buvo tikslinamojo pobūdžio ir įtakos paramos gavėjams ar administratoriams neturėjo. Auditorių vertinimu, pakeitimai turėtų būti daromi, neprasidėjus paraiškų rinkimo procesui“, – aiškino ji.

Taip pat, anot jos, institucija nesuteikia pakankamai metodinės pagalbos tiek savivaldybėms, kurioms tenka pritaikyti šiuos pokyčius, tiek nenustato kokybinių rodiklių pavaldžioms tarnyboms.

„Du trečdaliai savivaldybių nurodė, kad jiems teikiamos metodinės pagalbos, administruojant žemės ūkio paramos priemones, pakanka tik iš dalies arba nepakanka. Įvardijama, kad ne visada laiku yra organizuojami seminarai, stinga praktinių mokymų. Todėl savivaldybės negali suteikti aktualios informacijos pareiškėjams ir išvengti klaidų administruodamos paramą“, – aiškino R. Pupeikytė-Usačiova.

Ministerija nėra atlikusi vertinimo, siekdama įvertinti deklaravimo sunkumus ir nesiima šios sistemos tobulinimo veiksmų, kas padėtų mažinti administracinę naštą.

„Taip pat ministerijai pavaldžioms įstaigoms, Žuvininkystės ir Augalininkystės tarnyboms nebuvo nustatyta kokybinių rodiklių. Be to, ministerija šioms įstaigoms neteikė grįžtamojo ryšio“, – pridūrė ji.

Valstybės kontrolės auditas taip pat parodė, kad nors ŽŪM imasi priemonių mažinti administracinę naštą, to nepakanka, be to ji nekaupia ir nesistemina pasiūlymų, gaunamų iš Žemės ūkio asociacijų. Pasak institucijos, 88 proc. asociacijų mano, kad administracinė našta yra per didelė.

Vyriausioji auditorė taip pat paminėjo, kad 2020–2023 m. laikotarpiu savarankiškai, per elektroninės valdžios portalą žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravo mažiau nei 5 proc. visų pareiškėjų. Anot jos, ministerija nėra įvertinusi deklaravimo sudėtingumo.

„Ministerija nėra atlikusi vertinimo, siekdama įvertinti deklaravimo sunkumus ir nesiima šios sistemos tobulinimo veiksmų, kas padėtų mažinti administracinę naštą“, – aiškino ji.

Taip pat, anot jos, auditas parodė, kad socialiniai partneriai įtraukiami tik į 38 proc. ŽŪM suformuotų darbo grupių, o susijusių su politikos formavimu grupių veiklą partneriams nėra viešinami. Be to, jos teigimu, nėra suformuotų kriterijų, kurie nulemtų kada ir kokie socialiniai partneriai būtų įtraukti į darbo grupes.

„Europos Komisija rekomenduoja socialinius partnerius įtraukti į ankstyvuosius politikos formavimo proceso etapus“, – paminėjo ji.

Valstybės kontrolės duomenys taip pat parodo, kad ŽŪM nepasiekė vidutiniškai penktadalio 2020–2022 m. tęstinės veiklos tikslų rodiklių, o 2022 m. beveik trečdaliu atveju nenurodytos to priežastys.

Remdamasi tokiais audito rezultatais, Valstybės komisija pateikė 7 rekomendacijas. Jose prašoma gerinti rodiklių neįgyvendinimo priežasčių analizės atlikimą, skatinti ūkininkus draustis pasėlius, gerinti metodinės pagalbos priemonių teikimą savivaldybėms. Taip pat, vertinti ir mažinti sukeliamą administracinę naštą, tobulinti pasėlių deklaravimo sistemą, gerinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir pavaldžiomis įstaigomis.

Atskleidė skandalingų faktų

Viešame Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė pagarsino skandalingų faktų, susijusių su sporto infrastruktūros valdymu.

Atliekant auditą aiškintasi, ar miesto sporto infrastruktūra prieinama visuomenei, koks yra šių objektų valdymo ir naudojimo efektyvumas.

Buvo audituojama biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centras ir 36 savivaldybės įstaigos – trys sporto ir 33 švietimo įstaigos.

Savivaldybės kontrolierė apibendrino, kokias problemas aptiko.

„Nepakankamas sporto objektų prieinamumas. Nepakankamas informacijos viešinimas apie sporto objektus. Taip pat nepakankamai įveiklintos švietimo įstaigų sporto salės“, – Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje kalbėjo savivaldybės kontrolierė D. Čeporiūtė.

Kontrolierė pateikė pavyzdį iš kitų savivaldybių. Kitų miestų gyventojams internete sukurta išsami nuoroda, kur galima rasti vietų sportuoti nemokamai ar nuomotis sales.

„Ne visada leidžiama sportuoti vakarais ir savaitgaliais. Ataskaitoje pateikėme pavyzdžius – dauguma sporto salių nuomojamos nuo 15 ar 16 val. Tačiau kitos įstaigos nuomotis leidžia tik nuo 17 ar 18 val.“, – kalbėjo savivaldybės kontrolierė.

Kai kur sales galima išsinuomoti tik iki 20 val., o retai kuri salė būna atvira iki 21 val.

Dažniausiai aiškinama, kad į sales nėra įrengta atskirų įėjimų ir atskiros signalizacijos. Tenka derintis prie budėtojų ir valytojų.

„Internetu galima rezervuoti tik 10 sporto objektų. Sistema visai neišplėtota. Nėra nustatyta principų dėl atnaujintų stadionų. Neaišku, ar stadionas liks švietimo įstaigai, ar bus perduotas patikėjimo teise valdyti Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centrui? Neaišku, ar stadionas ir aikštelės liks atviri bendruomenei, ar bus rakinami?“ – pastebėjo D. Čeporiūtė.

Išleido dešimtis tūkstančių

Klausimų kilo ir dėl sporto objektų įkainių. Periodiškai įkainiai nebuvo perskaičiuojami kelerius metus.

Mokyklų sporto salių įkainiai neperskaičiuoti nuo 2014-ųjų, o sporto įstaigų įkainiai buvo patvirtinti 2019 m.

Konstatuota ir tai, kad remonto darbų planavimas – su trūkumais.

Pastebėta, kad Sporto bazių valdymo centras neatlieka privalomos kasmetinės techninės objektų apžiūros.

„Centrui perdavus septynių mokyklų aikštynus su dirbtine danga, išlaidos jų priežiūrai padidėjo net keturis kartus. Kai stadionus prižiūrėjo pačios mokyklos, tam buvo skirta 14 tūkst. eurų. 2023 m. sausio 1 d. devynis stadionus perdavus prižiūrėti sporto bazių valdymo centrui, tam buvo suplanuota 59 tūkst. eurų suma“, – stebėjosi D. Čeporiūtė.

Logika: „Versmės“ progimnazijos vadovė stebėjosi, kam reikalingas iš biudžeto išlaikomas tarpininkas, jei žolės pjovėjus mokyklos ir pačios gali pasisamdyti. / Vaizdo įrašo stop kadras

Įstaigoje – 81 etatas

Audito metu iškilo klausimų dėl etatų skaičiaus. Kontrolieriai stebėjosi budėtojų ir valytojų gausa sporto bazių valdymo centre.

„Šioje įstaigoje yra neefektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas. Matome, kad dubliuojasi funkcijos, naktiniai budėtojai. Šioje įstaigoje yra 81 pareigybė. Be vadovybės ir skyrių vadovų, įstaigoje dar 68,5 etato skirta darbuotojams – iš jų penki yra vairuotojai, 16 budėtojų, 19,5 etato valdytojų. 2,5 etato skirta kiemsargiams, dar 8 etatai – prižiūrėtojams. Dar 17,5 etato skirta nekvalifikuotiems darbininkams“, – etatų skaičių vardijo D. Čeporiūtė.

Aiškėja, kad buvo mokamos priemokos už tai, kad žmogus atlikdavo tiesioginį darbą, tai yra tą darbą, kuris numatytas jo pareigybės aprašyme.

Po statybų – brokas

Komiteto posėdyje dalyvavo kelių ugdymo įstaigų vadovai, kurie buvo šokiruoti išgirdę, kiek etatų įsteigta centre, o patys aikštynai nuolat niokojami vandalų.

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė papasakojo, kaip dabar atrodo prieš dvejus metus renovuotas stadionas.

Direktorei kilo klausimų dėl atliktų darbų kokybės, stadiono apsaugos ir priežiūros.

„Labai skaudu. Išleistos didžiulės lėšos, o kokybė labai prasta. Po dvejų metų ėmė lįsti visas brokas. Nebuvo atsižvelgta į drenažo sistemos reikalingumą. Bėgimo takelių danga yra apverktinos būklės. Aikštelių pagrindas jau dabar susmegęs, atsirado duobės, laikosi vanduo“, – pasakojo direktorė.

J. Andrijauskienė patikino, kad stadiono apsauga turi rūpintis Sporto bazių valdymo centras ir dėl to mokyklai tik geriau.

Po savaitgalių mokykla rasdavo iškeltus ištisus tvoros segmentus. Buvo atvejų, kai aikštyne kažkas susikurdavo net laužus.

„Mūsų aikštynas labai prižiūrimas, pjaunama žolė, prižiūrimi medžiai“, – tikino įstaigos vadovė.

Tačiau ją itin nustebino sporto bazių valdymo centre įsteigtų etatų skaičius.

„Išgirdę naktinių budėtojų ar valytojų skaičių, buvome šoko būsenos. Mes tokios prabangos neturime“, – prasitarė gimnazijos vadovė.

J. Andrijauskienė akcentavo, kad daugelio mokyklų apsauga pavesta privačioms apsaugos tarnyboms.

„Visuomenė yra nesubrendusi. O saugos tarnybos atvyksta tik dėl langų dūžių. Niekas nesaugo ir nestebi, ir mokyklos yra niokojamos. Kam tada buvo naikinti sargų etatai?“ – retoriškai klausė gimnazijos vadovė.

Kai sargo etatą vertina ekonomistai, išeina vieni nuostoliai. Kai tai vertini žmogiškai, matai vienus pliusus.

Kam reikia tarpininko?

„Kiek mes prarandame pinigų dėl infrastruktūros gadinimo? Esame nupirkę pačią pigiausią mokyklų apsaugos paslaugą. O jei fiksuojamas dūžis, verčiamas direktorius iš lovos. Gal reikėtų pagalvoti apie bendrą standartą? Sovietiniais laikais ne visiški kvailiai gyveno. Ne veltui darželiai buvo aptverti tvoromis. Tai padėjo saugoti turtą“, – pasisakė Klaipėdos tarybos narys Vidmantas Dambrauskas.

Nuomonę išsakė ir Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos vadovė Gražina Pocienė.

„Mūsų stadionas renovuotas ir atrodo puikiai. Jį prižiūri Sporto bazių valdymo centras. Tačiau jis yra užrakintas“, – pasakojo įstaigos vadovė.

G. Pocienė prisiminė pertvarkos pradžią, kai mokyklos kieme esantis stadionas buvo perduotas valdyti ir prižiūrėti šiam centrui.

„Mūsų kiemsargio etatas buvo paimtas ir atiduotas Sporto bazių valdymo centrui. O žemė kieno? Kas turi prižiūrėti takelius prie mokyklos? Kai aš pasirašinėjau sutartį dėl stadiono perėmimo, man kilo klausimų. Išgirdau atsakymą, kad galiu ir nepasirašyti, nes mano parašas nieko nereiškia“, – viešame posėdyje kalbėjo progimnazijos vadovė.

Ji tikino, kad mokykla puikiai ir pati prižiūrėdavo stadiono žolę.

„Perdavus jiems valdyti, jie taip pat perka paslaugą žolės priežiūrai. Bet kam reikalingas tas tarpininkas? Mes nelabai matome prasmę. Stadioną vis tiek saugome patys. Tai – neracionalu“, – kalbėjo įstaigos vadovė.

„Smeltės“ progimnazijos vadovas pripažino, kad įstaiga gyvuoja 45 metus, o stadionas stovi toks pat nuo pat mokyklos pastatymo laikų.

Klaipėdos savivaldybė 2016 m. apsisprendė sujungti biudžetines įstaigas – Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centrą ir Klaipėdos centrinį stadioną.

Taip buvo sukurta biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centras.

Vidmantas Dambrauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Turtą gauna nugyventą?

Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centro vadovas Marius Junokas pasitarime su mokyklų vadovais ir komiteto nariais nedalyvavo.

Biudžetinei įstaigai atstovavo direktoriaus pavaduotoja Jūratė Kenstavičienė.

Pavaduotoja skundėsi, kad įstaiga negauna informacijos apie jai priklausančių stadionų garantinių darbų vykdymą.

„Tenka rašyti raštus į savivaldybės Statybų skyrių. Niekas su mumis nederina, ar stadioną įrengti su apšvietimu ar be, ar jį aptverti. Turime keturis aptvertus aikštynus“, – aiškino J. Kenstavičienė.

Pavaduotoja skundėsi, kad įėjimo į aikštynus elektroninės sistemos yra nuolat gadinamos, išlaužiamos tvoros.

„Per mėnesį kartą ar du tenka važiuoti ir tvarkyti“, – aiškino moteris.

Įstaigos atstovė aiškino, kad stadionų perdavimo procedūra užtrunka nuo trijų iki aštuonių mėnesių, tad turtą gauna jau nudėvėtą. Kartais nebegalioja ir garantiniai rangovų įsipareigojimai.

J. Kenstavičienė akcentavo, kad vienoms mokykloms centralizuotai perkama apsaugos sistema, o kitoms – ne.

„Kai sargo etatą vertina ekonomistai, išeina vieni nuostoliai. Kai tai vertini žmogiškai, matai vienus pliusus“, – susitikime išsakytas mintis reziumavo tarybos narys V. Dambrauskas.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad „BaltCap“ auditorius Estijoje bent jau 2022 metų ataskaitose neįžvelgė jokių trūkumų, tačiau ji neatmetė kvalifikacijos stokos ar „kažkokių susitarimų“ galimybės. 

Finansinių technologijų ekspertė Jekaterina Govina mano, kad „BaltCap“ vadovaujantys partneriai pernelyg pasitikėjo Š. Stepukoniu, nebuvo vadinamosios keturių akių kontrolės.

„Taip, turėjo sukontroliuoti, bet, matyt, buvo tiesiog stiprus pasitikėjimas, kuomet kai pasakoma, kad yra pinigai, tai vadinasi, kad pinigai yra“, – BNS teigė buvusi Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė J. Govina.

Auditorius jokių trūkumų neįžvelgė

J. Govina teigė, kad išorės auditas turėtų būti įprasta praktika fonduose, į kuriuos yra investuotos ir europinės lėšos.

„Klausimas, kurio, kiek mačiau, niekas viešoje erdvėje nekėlė, ar auditavo (įmones – BNS). Manau, kad turėjo audituoti, ir kaip nepamatė audito metu tada (lėšų dingimo – BNS). Vis vien audito metu tuos likučius turėjo sutikrinti – aišku, jeigu nebuvo klastojami duomenys“, – BNS teigė ekspertė.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis interviu BNS praėjusią savaitę sakė, kad Š. Stepukonis milijonus eurų „BaltCap Infrastructure Fund“ įmonių lėšų iššvaistė klastodamas dokumentus. 

Anot J. Govinos, suklastota informacija galėjo būti teikiama Š. Stepukonio vadovautų įmonių auditoriams bei buhalteriams, o pastarieji veikiausiai neturėjo prieigos prie įmonių bankų sąskaitų.

D. Čibirienės teigimu, „BaltCap“ 2022 metų veiklos auditą atliko įmonės PWC auditorius Estijoje. Jos manymu, jis turėtų atsisakyti pareikšti nuomonę, jeigu „BaltCap“ nebūtų vidaus kontrolės.

Vis vien audito metu tuos likučius turėjo sutikrinti – aišku, jeigu nebuvo klastojami duomenys.

Tuo metu, anot jos, 2022-ųjų „BaltCap“ ataskaitoje yra informacija, kad įmonės vidaus kontrolės priemonės buvo, tik nepasakyta, kokios, o auditorius jose jokių trūkumų neįžvelgė – nėra jokių jo pastabų nei konsoliduotai, nei atskirų fondų ataskaitai. 

Kita vertus, D. Čibirienė sako, jog auditą paprastai reikia atlikti labai greitai – per dvi-tris savaites, todėl ji neatmetė kvalifikacijos stokos ar „kažkokių susitarimų“ galimybės. 

„Jeigu tas pats auditorius eilę metų auditavo, kaip jis galėjo nepamatyti derindamas skolas? Kaip jis tas procedūras atliko? Yra ta bėda, kad auditoriai labai dažnai bando skolų derinimo procedūras permesti audituojamoms įmonėms“, – kalbėjo D. Čibirienė.

„BaltCap“ vadovybė neužtikrino vidaus kontrolės

„Kai sandėlio gerai neužrakinai, dingo prekės, tai kas kaltas? Įmonės vadovas, kad nenupirko geros spynos ir neužtikrino apsaugos. Čia lygiai tai pat – „BaltCap“ vadovybė neužtikrino vidaus kontrolės, priežiūros, ką veikia jų darbuotojai, kuriems buvo suteiktos absoliučios teisės valdyti trečiųjų asmenų pinigus, milijonines sumas“, – BNS teigė Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D. Čibirienė.

„Galėjo būti, kad buvo geros priemonės, tai tada turėjo būti ir daugelio žmonių susitarimas, kad pasisavinsime (lėšas – BNS)“, – pridūrė auditorė.

Pasak jos, įmonės vadovas, turintis priėjimą prie įmonės lėšų, turi būti kontroliuojamas sukuriant keturių akių kontrolę.

„Tada vienas žmogus nieko negali daryti – nei pinigų pervesti, nei pasirašyti sutarčių, nei atlikti mokėjimų. Turi būti mažiausiai antro žmogaus priežiūra, parašas. Ir tas antras žmogus turi būti nepavaldus vadovui. Nepriklausomas. Tada ta kontrolė veikia“, – teigė asociacijos vadovė.

Ji taip pat mano, kad didelės įmonės turi turėti vidinius auditorius, kurie būtų stipresni negu išoriniai: „Jis turėtų daryti netikėtas revizijas, netikėtus patikrinimus, jis turėtų faktiškai galimybę prisijungti prie visų fondų buhalterinės apskaitos ir pats siųsti skolų derinimą, žiūrėti transakcijas, operacijas“.

Ekspertė J. Govina taip pat mano, kad finansų įstaigose turi būti vidaus procesų kontrolė – vadinamasis „keturių akių principas“.

„Tas vidaus kontrolės mechanizmas turėtų užtikrinti, kad vieno žmogaus diskrecijai nebūtų paliekami tokių milijoninių transakcijų tvirtinimai, sandorių sudarymai ir panašiai“, – BNS teigė ekspertė.

Milijonų vagystei naudoti „išieškoti instrumentai“

J. Govinos manymu, įmonių lėšos galėjo nepastebėtai dingti ir dėl uždaro tipo fondo, iš kurio galima pasitraukti tik pardavus investiciją arba jam užbaigus veiklą, specifikos.

„Tie pinigai sukasi veikloje, o kadangi dar (dirbama – BNS) su infrastruktūros objektais, tu moki statybininkams, projektuotojams ir panašiai. Matyt, iš tų turimų pinigų pavyko palaikyti tą veiklą“, – BNS sakė J. Govina. 

„O dėl to, kad nėra tų milijonų, kurie galimai buvo pralošti, spėčiau, kad buvo klastojami dokumentai, teikiami buhalterijai, išorės auditui ir tada viskas atrodo tvarkoje, nes finansinėje apskaitoje sugula tie skaičiai, kurie turėtų būti. Kad tų pinigų nėra faktiškai banko sąskaitoje, matyt, niekas nepasižiūrėjo“, – aiškino ekspertė.

Auditorės D. Čibirienės nuomone, šiuo atveju buvo naudoti „išieškoti instrumentai pinigų paėmimui“.  

„Į įmonės sąskaitą nepateko visi pinigai. Nusėdo į jo asmeninę (sąskaitą – BNS). Jeigu kalba eina apie užsienyje pirktas akcijas, be galo sunku nustatyti kontaktinius asmenius. O gal tos įmonės užsidariusios, likviduotos?“ – aiškino D. Čibirienė. 

Jos teigimu, pagal 2022 metų ataskaitą „BaltCap“ valdė 12 fondų, kurių turtas siekė 500 mln. eurų. 

„Buvo pavogta 30 mln. eurų, tai nėra labai didelis gabalas, kuris akivaizdžiai matytųsi. Ne visi buvo Š. Stepukonio pavaldume, jie (kiti partneriai – BNS ) labai jį vertino ir, ko gero, jis turėjo didžiausius fondus“, – teigė ji. 

D. Čibirienės teigimu, pinigai galėjo būti pasisavinti darant pavedimus, kai gavėjo pavadinimas nesutapo su banko sąskaitos numeriu – finansų įstaigoms galėjo nekilti jokių įtarimų.  

Auditorė pabrėžė, kad bankai neturi duomenų bazės apie kituose bankuose asmenų turimas sąskaitas ir negali įsitikinti, kad nurodytas mokėjimo pavedime asmens vardas yra būtent to, kurio sąskaita yra nurodyta.

Ji teigė abejojanti, ar Š. Stepukonis buvo deklaravęs užsienyje turėtas sąskaitas. 

D. Čibirienės manymu, Lietuva šioje situacijoje „išlindo kaip šalis, per kurią gali vaikščioti juodi, pavogti milijonai be jokių užkardų“: „Galima daryti milijonines operacijas, nelegalias operacijas ir jos nebus pričiuptos“.  

Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė yra sakiusi, kad Š. Stepukonio iššvaistytus milijonus įmanoma atsekti ir susigrąžinti, tačiau su sąlyga, jei jie nebuvo paversti kripto valiuta ar kitais panašiais instrumentus.

„Tokių pinigų neįmanoma išgryninti ir pasiimti. Tai jie vaikšto per bankų sistemas. Visos bankų sąskaitos... yra nustatomas galutinis naudos gavėjas. Už visų sąskaitų yra fiziniai asmenys. Tikrai turėtum rasti. Bet jeigu tie pinigai po to nukeliauja į kripto valiutas ar į kitus instrumentus arba į tas šalis, kurios neteikia informacijos, bus sunkiau atrasti galus“, – LRT laidai „Svarbi valanda“ praėjusį penktadienį teigė ji. 

Padalijo penktadalį milijono

Vaikų poilsio vasaros stovykloms 2022 m. stovyklų organizatoriams Klaipėdos savivaldybės administracija skyrė 200 tūkst. eurų dalinį finansavimą.

Du organizatoriai savo idėjos atsisakė ir sutarčių nesudarė, tad 82 paslaugos teikėjams paskirstyta 196,9 tūkst. eurų biudžeto lėšų.

Stovyklų rengėjai turėjo organizuoti vaikams kokybišką, prasmingą, turiningą ir saugų poilsį.

Savivaldybės administracija atliko programų teikėjų atranką, tarp kurių buvo viešosios, nevalstybinės ir biudžetinės įstaigos.

Organizatoriai parengė vaikų poilsio programas ir jas turėjo įgyvendinti.

Tam dalį pinigų skyrė savivaldybė, tačiau, kaip paaiškėjo audito metu, kaip buvo panaudoti tie pinigai, niekas nekontroliavo.

Auditoriams kilo klausimų

Pirmiausia auditoriai nustatė, kad vaikų vasaros stovyklų teikėjų atrankos konkursas organizuotas ir vykdytas su trūkumais: nepaskelbta informacija apie organizuojamą konkursą vietinėje spaudoje, vertinimo grupės nariai, prieš pradėdami teikėjų atrankos konkursui pateiktų šešių programų vertinimą, neužtikrino vertinamos informacijos konfidencialumo ir nedeklaravo interesų nešališkumo.

Nustatyta, kad ekspertas nedalyvavo 78 iš 89 programų vertinime, nors tai buvo privaloma pagal teisės akto reikalavimus.

Be to, 2022 m. skirtos savivaldybės biudžeto dalinio finansavimo sumos „nebuvo pagrįstos aiškiais ir nuosekliais jų skyrimo prioritetais ir neaišku, pagal kokius kriterijus kiekvienam teikėjui buvo paskirstytos skirtingos lėšų sumos“.

Tačiau svarbiausia, auditoriai konstatavo, jog niekas iš Švietimo skyriaus specialistų nekontroliavo, ar tų stovyklų teikėjų veikla apskritai buvo vykdoma.

Lėšas teko grąžinti

Audito metu paaiškėjo, kad ne visais atvejais teikėjai pateikė ataskaitas apie programų vykdymui patirtas išlaidas ir visus faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Auditoriai nustatė, kad vasaros stovyklų organizatoriai Švietimo skyriui pavėluotai pateikė programų įgyvendinimo aprašus, kai kurie jų nepateikė programose dalyvavusių vaikų sąrašų, dalis – faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijų.

Bent pusė stovyklų organizatorių nepateikė banko sąskaitų išrašų, nors programų įgyvendinimo ataskaitose patvirtino, kad šie išrašai pateikti.

Nustatytas atvejis, kad savivaldybės biudžeto lėšos (2 tūkst. eurų) panaudotos apmokėti kitam programos vykdytojui, kuris neturėjo teisės vykdyti švietimo veiklos.

14 vaikų vasaros poilsio programos teikėjų turėjo grąžinti į biudžetą ne pagal paskirtį panaudotas savivaldybės skirtas lėšas, iš viso 7 822,71 euro ir pateikti lėšų grąžinimą patvirtinančius dokumentus.

Ne pagal paskirtį panaudotas dalinio finansavimo lėšas į miesto biudžetą turėjo grąžinti viešoji įstaiga „SK Tempas“ (2 tūkst. eurų), asociacija „Radailių pramogos“ (2 tūkst. eurų), Futbolo akademija „Gintaras“ (700 eurų), asociacija Klaipėdos miesto regbio klubas „Kuršiai“ (565 eurus), mažoji bendrija „Mobili auklė“ (551 eurą), „Baltijos jūrų skautai“ (357 eurus), Klaipėdos uostamiesčio progimnazija (417 eurų), laisvoji mokytoja  D. Šmitienė (307 eurus) ir kiti smulkesnes sumas.

Visa tai vyksta organizacijai sulaukus kaltinimų dėl jos darbuotojų dalyvavimo spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ surengtame išpuolyje prieš Izraelį.

Auditui turėtų vadovauti Europos Komisijos paskirti ekspertai, o jis turėtų būti atliekamas kartu su JT tyrimu dėl šių teiginių, žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris (Erikas Mameris).

Penktadienį UNRWA pranešė, kad atleido kelis darbuotojus dėl neįvardytų Izraelio kaltinimų dėl kai kurių jos darbuotojų dalyvavimo „Hamas“ išpuolyje spalio 7-ąją.

Savaitgalį valstybės donorės, įskaitant JAV, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Italiją, Australiją ir Suomiją, pareiškė, kad dėl šių kaltinimų stabdo papildomą agentūros finansavimą.

Sekmadienį JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) paragino valstybes donores užtikrinti pagalbos srautą į Gazos Ruožą po to, kai kelios iš jų sustabdė finansavimą JT agentūrai.

Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) paragino UNRWA vadovą Philippe'ą Lazzarini (Filipą Ladzarinį) atsistatydinti, anksčiau pareiškęs, kad po kruviniausio karo Gazos Ruože ši įstaiga „turi būti pakeista agentūromis, siekiančiomis tikros taikos ir vystymosi“.

Šeštadienį „Hamas“ pasmerkė Izraelio pareiškimus dėl UNRWA ir paragino JT bei kitas tarptautines organizacijas „nepasiduoti grasinimams ir šantažui“.

Spalio 7 dieną „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį metu žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP oficialūs duomenys.

Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože liko apie 132 iš jų, įskaitant mažiausiai 28 žuvusių belaisvių kūnus.

Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio karinį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 26 422 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

2023 m. sausio 1 d. duomenimis, Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamoje teritorijoje gyveno 158 420 gyventojų.

Iš jų 32 111 senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenų ir 5 982 suaugę asmenys su negalia.

Šie asmenys sudarė beveik ketvirtadalį visų savivaldybės gyventojų.

Vis daugėjant senyvo amžiaus asmenų, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, ir suaugusių asmenų su negalia skaičiui, socialinės paslaugos tampa ypač svarbios.

Problema, kad pačioje Klaipėdoje trūksta globos namų.

Būtent todėl buvo atliktas Ilgalaikės socialinės globos suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims prieinamumo auditas.

Jo tikslas buvo įvertinti ilgalaikės socialinės globos paslaugos prieinamumą neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims Klaipėdoje.

Siekta išsiaiškinti, ar uostamiestyje sukurta aplinka, kuri užtikrintų socialinės globos prieinamumą, ar tinkamai ir laiku organizuotas globos skyrimo procesas, užtikrinantis, kad paslaugą gautų visi, kuriems jos reikia.

Daiva Čeporiūtė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ilgalaikė socialinė globa suaugusiesiems su negalia ir senyviems asmenims gali būti teikiama stacionariuose globos namuose.

2022 m. duomenimis, tokia globa buvo suteikta 664 klaipėdiečiams, tačiau mieste yra tik 219 vietų socialinei globai teikti, todėl ne visi norintieji ilgalaikę socialinę globą Klaipėdoje gauna.

„Negalima teigti, kad klaipėdiečiams, kuriems reikia socialinės globos, nėra pasiūlomos šios paslaugos, bet jos siūlomos ne Klaipėdos mieste, o kitur, pavyzdžiui, Radviliškyje, Vilniuje ar Zarasuose. Tokiu atveju, klaipėdiečiai labai toli atsiduria nuo savo artimųjų, o tai irgi nėra gerai. Problema, kad pačioje Klaipėdoje trūksta globos namų“, – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Savivaldybės strateginiuose veiklos planuose numatyta statyti 80 vietų globos namus, rekonstruojant pastatą Melnragėje, Aušros g., tačiau, panašu, kad vietų ir po to nepakaks.

Audito metu nustatyta, kad 2022 metų pabaigoje buvo sparčiai padidinti darbuotojų darbo užmokesčiai – kai kuriais atvejais fiksuojamas 52 proc. augimas. Tų metų sausio–spalio mėnesiais etatinio darbo užmokesčio priskaitymų vidurkis siekė kiek daugiau nei 1,9 mln. eurų, o tų pačių metų gruodį – daugiau nei 2,9 mln. eurų.

Audito metu taip pat klausimų sukėlė KUL darbuotojų grupės kelionė į Graikiją gegužės 28–birželio 3 d. Iš viešosios įstaigos „Edukaciniai renginiai ir mokymai“ KUL tarptautinį profesinio mokymo renginį-profesinės kompetencijos tobulinimo seminarą įsigijo už 29 722 eurus, praneša LRT.

Viešuosius pirkimus 2022 m. vertinę auditoriai taip pat nustatė neatitikimų tarp ligoninės planuotų ir realiai įvykdytų pirkimų. Pavyzdžiui, tais metais buvo suplanuota įvykdyti 200 pirkimų, o, remiantis auditoriams pateiktais duomenimis, įvykdyta buvo 590 pirkimų. Daugiau nei pusė pirkimų buvo vykdomi ne pagal suplanuotą einamųjų metų planą, rašo naujienų portalas LRT.

Audito metu taip pat nustatyta, kad kai kurios kaupiamos atsargos nebuvo sunaudotos per metus. Tokio turto, kuris buvo įsigytas iki 2022 m. ir nesunaudotas per metus vertė siekė daugiau nei 760 tūkst. eurų.

Be to, nustatyta, kad 2022 m. ligoninės darbuotojams buvo organizuojamas maitinimas lengvatine kaina – už 0,72 ct, kuris vidaus teisės aktais patvirtintas nebuvo.

Kaip skelbė LRT, dar iki Klaipėdos universiteto ligoninei pradedant vadovauti Audriui Šimaičiui, įstaiga kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir perdavė informaciją apie praeityje buvusios vadovybės priimtus sprendimus.

Parlamentas bendru sutarimu ėmėsi dviejų tokių nutarimų projektų, kurių vieną pateikė grupė opozicijos atstovų, o kitą – buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Bendru sutarimu nutarta jų imtis kartu ir sujungti į vieną, o tolesnis svarstymas numatytas gruodžio 12 dieną.

Per 40 opozicijos atstovų siūlo tokį auditą pavesti Valstybės kontrolei atlikti iki kitų metų vasario 1 dienos, o konservatorė J. Šiugždinienė siūlo, kad auditas būtų atliktas iki kitų metų gegužės 15-osios.

„Niekas nesiginčija ir aš nesiginčysiu, kad valstybės skiriamas finansavimas švietimui tikrai auga, bet švietimo kokybės augimo tempai akivaizdu, kad nėra pakankami. Mokytojai reiškia pagrįstą nepasitenkinimą dėl atlyginimų, Valstybės kontrolė, statistikos agentūra skirtingai skaičiuoja mokytojų atlyginimus, kitus rodiklius“, – sakė nutarimą pristatęs opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

J. Šiugždinienė siūlė nutarimus sujungti ir apsipręsti dėl vieno audito.

Kitų metų biudžete švietimui numatyta skirti 3,842 mlrd. eurų – papildomai 540 mln. eurų, palyginti su 3,3 mlrd. eurų finansavimu 2023-iaisiais, ir didžiausia dalis augančių išlaidų tenka švietimo susitarimo įgyvendinimui, kuriuo keliami atlyginimai mokytojams ir mokslo darbuotojams.

Vyriausybė siūlo mokytojų darbo užmokestį kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

Didžioji dalis šios sumos – per 219 mln. eurų – numatyta mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams, per 84 mln. eurų – dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui.

Su tokiu didinimu sutiko keturios švietimo darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirašiusios kolektyvinę sutartį, tačiau nesutinka Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), kuri algas ragina kelti po 15 procentų.

LŠDPS rugsėjo pabaigoje surengė streiką, kurį spalio viduryje laikinai sustabdė ir jį atnaujina trečiadienį. Taip pat prie Seimo rengiamas mokytojų mitingas.

Finansų ministerija pateikia skaičius, kad mokytojams, pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, atlyginimas į rankas kitais metais vidutiniškai augs 276 eurais, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 dienos. Dėstytojams ir mokslininkams, atitinkamai, atlyginimas kitais metais augs 440 eurų, iš kurių 140 eurų – nuo sausio 1 dienos.

„Vakar (ketvirtadienį – BNS) sustabdėme du kirtimo leidimus šitame miške, kuris yra saugotinas ir kol kas dar miško rangovai nebuvo įžengę į jį su pjūklais, kol kas žala nepadaryta, bet tikrai bendruomenės pastaba vietoje ir laiku“, – penktadienį žurnalistams sakė S. Gentvilas.

Anot ministerijos, ministro reikalavimu bus atliekamas Utenos regiono miško kirtimo schemos auditas, siekiant užkardyti tokius atvejus ateityje.

Taip pat bus siekiama kuo skubiau skaitmenizuoti leidimų kirsti mišką išdavimo paslaugą, kad tokiose vietovėse net elektroninė sistema neleistų jų išduoti.

S. Gentvilas sakė, kad buvo padaryta klaida išduodant leidimus kirsti mišką.

„Mūsų Aukštaitijos regioninis parkas parašė neigiamą išvadą, kad nereikėtų čia kirsti, o kodėl Valstybinė miškų tarnyba visgi išdavė leidimą, tai atliekamas vidinis tyrimas ir išsiaiškinsime“, – teigė ministras.

Pasak ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, gavę pranešimą sureagavo į situaciją per mažiau nei 24 valandas.

Anot S. Gentvilo, nuo sausio visuomenei bus suteikta galimybė žemėlapyje matyti vietas, kurioms išduotas kirtimo leidimas.

Kitos savaitės ketvirtadienį ministras kviečia Valstybinės miškų tarnybos direktorių Saulių Vasiliauską, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovus ir minėto miško savininkus bendrovę „Silvestika green forest Lithuania“ aptarti situaciją.

Valstybės kontrolės antradienį pateiktoje ataskaitoje nurodoma, jog slaugytojų poreikio planavimą būtina tobulinti valstybės lygiu.

Pastebima, kad iki šiol nėra parengta sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozė, kurioje būtų įvertinta gydymo įstaigų tinklo pertvarka, regionų skirtumai, slaugos specialistų kvalifikacijos ir specializacijos.

„Poreikio planavimui užtikrinti būtini patikimi duomenys, tačiau ministerijos ir savivaldybių pateikti 2022 metų slaugytojų trūkumą apibūdinantys duomenys skiriasi penkis, o slaugytojo padėjėjų – 36 kartus. Be to, daugiau nei pusė savivaldybių ir ketvirtadalis apklaustų gydymo įstaigų šių specialistų poreikio apskritai neplanuoja“, – nurodoma ataskaitoje.

Savo ruožtu ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė pastebi, kad SAM deda visas pastangas siekdama pritraukti, įgalinti ir išlaikyti slaugos specialistus.

Šiuo metu SAM jau yra sudėliojusi ir pradėjusi įgyvendinti veiksmus ir priemones, kurie darys proveržį slaugos srityje.

„Mūsų dedamas pastangas ir daromą pažangą įvertino auditą atlikusi Valstybės kontrolė, kuri nusprendė apsiriboti išankstiniu tyrimu. Tai reiškia, kad neprireikė taip vadinamo pagrindinio audito, kurio metu būtų suformuluotos rekomendacijos tolimesniems žingsniams, nes šiuo metu SAM jau yra sudėliojusi ir pradėjusi įgyvendinti veiksmus ir priemones, kurie darys proveržį slaugos srityje“, – teigia ji.

Auditorių vertinimu, valstybės finansavimas slaugos studijoms didėjo, o 2020–2023 mokslo metais įstojusių į šių studijų valstybės finansuojamas vietas studentų sumažėjo 19 procentų. Taip pat 15 proc. sumažėjo įstojusiųjų į magistrantūros studijas, todėl nebus parengti reikalingi aukštesnės kvalifikacijos slaugytojai, kurie galėtų sumažinti šeimos gydytojų darbo krūvį ir pacientų eiles.

„Valstybės kontrolės auditai rodo, kad Lietuvoje susiduriame su viešąsias paslaugas teikiančių specialistų trūkumu: šalyje nepakanka pedagogų, policininkų, gydytojų, – sako audito grupės vadovė Vita Želvienė.

„Tai pasakytina ir apie slaugytojus, kurie atsakingi už mūsų sveikatos išsaugojimą, ligų profilaktiką ir sergančių asmenų priežiūrą. Deja, kalbėti apie faktinį slaugos specialistų poreikį sudėtinga, nes nėra patikimų duomenų, nei kiek jų trūksta dabar, nei kiek jų reikia“, – teigia ji.

D. Smaliukaitės teigimu, paskutiniu metu buvo iš esmės atnaujinta sveikatos priežiūros specialistų poreikio planavimo tvarka. Anot jos, įtrauktas platesnis socialinių partnerių ratas, įskaitant slaugos specialistų atstovus.

Auditorių nuomone, slaugos specialistų pritraukimas ir išlaikymas darbo vietose turėtų būti veiksmingesnis.

„Ministerija praėjusiais metais parengė pritraukimo priemonių plano projektą ir numatė skirti 14 mln. eurų finansavimą visų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėms, tačiau planas nepatvirtintas. Be to, ministerija nežino, kokia lėšų dalis bus skirta slaugos specialistams pritraukti.“, – nurodoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, 16 proc. slaugos specialistų mano, jog slaugytojo profesija yra patraukli. Mažiau nei pusė (40 proc. visų) savivaldybių ir 44 proc. auditorių apklaustų gydymo įstaigų vykdė slaugos specialistų pritraukimo ir išlaikymo priemones. Finansavimą priemonėms skyrė 22 proc. savivaldybių ir 30 proc. gydymo įstaigų.