„Dukra atkartojo auklėtojos sakytus žodžius: „Tave papurtysiu“ arba „Eik į kampą“. Kai ėmėme klausinėti dukros, kas vyksta darželyje, ji vis sakydavo, kad per sprandą gavo“, – pasakojo viena iš mamų.

Mama susirūpino, kas gi vyksta darželyje.

„Už durų stovėdama pati išgirdau, kaip auklėtoja šaukia: „nulipk, nulipk, nes tuoj gausi per pakaušį“, – susirūpinusi kalbėjo mama.

Mama pasiskundė darželio vadovybei, tačiau ši esą nieko nesiėmė. Tad neapsikentusi vaiko į šį darželį nebeleido.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Atsimenu, kai mano draugių du vaikai, atėjus tėvams jų pasiimti, isteriškai verkdavo. Niekas nesuprasdavo, kodėl. Taip vaikai, matyt, siuntė savo signalus, nes per maži buvo viską papasakoti, dar beveik nekalbėjo“.

Už durų stovėdama pati išgirdau, kaip auklėtoja šaukia: „nulipk, nulipk, nes tuoj gausi per pakaušį.

Mama sako, kad kilo įtarimų ir dėl alkoholio vartojimo darželyje.

„Esu girdėjusi ir vienąsyk pati užuodusi alkoholio kvapą“, – teigė mama.

Apie situaciją prabilo ir prieš penkiolika metų darželyje dirbusi darbuotoja.

„Ji eidavo išsimaudyti toje darželio pusvonėje. Tuo metu vaikus pririšdavo virve prie radiatoriaus. Vieną galą – prie vaiko kojytės, kitą – prie radiatoriaus, kad nesimaišytų po kojomis“, – atviravo buvusi darželio „Bitutė“ darbuotoja.  

Buvusi darbuotoja pasakoja, kaip būdavo smurtaujama.

„Rankšluostuku suduodavo vaikui per kaklą arba per galvą. Ne su ranka, kad neliktų jokių mėlynių, aišku. Tie vaikai buvo lopšelinukai, labiausiai, žinoma, kentėdavo tie, kurie dar gerai kalbėti nemokėjo“, – sakė buvusi darbuotoja.

Esą vaikai net ir valgyti darželyje gaudavo mažiau nei turėtų.

„Pirmiausiai auklėtoja pasiimdavo sau, savo vyrui, kad turėtų, ką rytojui į darbą pietums įdėti. O vaisių kartais vaikai ir visai negaudavo, nes auklėtojos išsidalindavo“, – dėstė buvusi darbuotoja.

Darželio vadovybė kalbėtis su žurnalistais nepanoro. Atsiuntė atsakymą raštu.

„Apie situaciją sužinojome tik iš socialinių tinklų. Raštiškų skundų dėl minėtos ikimokyklinio ugdymo mokytojos nesame gavę. Mokytoja dirba toliau. Papeikimą skirti šiuo metu nėra pagrindo“, – rašte savo poziciją išdėstė Kauno lopšeli-darželio „Bitutė“ direktorė Ritutė Širmulienė.

Raštiškų skundų dėl minėtos ikimokyklinio ugdymo mokytojos nesame gavę. Mokytoja dirba toliau. Papeikimą skirti šiuo metu nėra pagrindo.

 

Švietimo skyriaus vedėja sako, kad pasirodžius informacijai dėl galimo smurto, kalbėjosi ir su direktore, ir su dabar darželį lankančių vaikų tėvais.

„Iš 15 tėvų dalyvavo vienuolika. Visi tėveliai paneigė smurto apraiškas. Išsakė nuomonę, kad auklėtoja yra gera, tvarkinga, dėmesinga“, – konstatavo Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Auklėtoja dėl paviešintos informacijos kreipėsi į policiją.

„Vasario 24 dieną buvo gautas pareiškimas iš vienos ugdymo įstaigos darbuotojos dėl viešoje erdvėje pasirodžiusios galimai žeidžiančios informacijos“, – šį faktą patvirtino ir Kauno policijos atstovė Dovilė Ežerinskienė.

Tyrimo ėmėsi ir vaiko teisių gynėjai. 

„Nagrinėjame galimą vaiko teisių pažeidimą. Matome, kad yra būtinybė pasižiūrėti, kokia situacija yra ir pačiame darželyje, ištirti tą situaciją. Kreipėmės į teisėsaugą, kadangi tai yra pranešimas apie galimą smurtą prieš vaiką“, – kalbėjo vaiko teisių apsaugos specialistė.

Ne pirmas kartas, kai šis Kauno darželis atsiduria dėmesio centre. Prieš ketverius metus ikimokyklinio ugdymo mokytojos padėjėja nuteista dėl to, kad dvimetį prigirdė raminamųjų vaistų, jog šis būtų ramesnis. 

Klaipėdietė, kol neveikė lopšelis-darželis „Klevelis“, savo dukrą laikinai vedė į Kauno gatvėje įsikūrusį „Inkarėlį“. Pastarasis apsilankymas šioje įstaigoje moterį pribloškė. Neigiamais įspūdžiais pirmadienį ji pasidalijo internetinėje erdvėje.

„Noriu informuoti tėvelius, kurie savo mažuosius veda į „Inkarėlį“, „Bitutės“ klasę. Mano mergaitė ten taip pat ėjo, kol atostogavo mūsų darželis. Šiandien nuėjusi surinkti jos daiktų išgirdau berniuko verksmą. Bet ne šiaip verksmą, o raudas. Tada prasidėjo auklėtojos rėkimas: „nori dar, klausiu, ar nori dar?“, – pedagogės žodžius atkartojo moteris.

Panorusi išsiaiškinti, kas atsitiko, klaipėdietė užėjo į klasę.

„Auklytė dėliojo lėkštes pietums ir mane pamačiusi tiesiog perbalo. Tuo metu auklėtoja savo sovietinio auklėjimo metodą tęsė tualete, pasistačiusi berniuką prie kriauklės ir palenkusi galvą rėkė ant jo. Berniukas tiesiog kūkčiojo. Kai paklausiau, ką ji daro, auklėtoja ėmė aiškinti, kad jis labai blogas, mergaitės kepurę į purvyną įmetė, kito vaiko paspirtuką ištepė“, – atsiminė mama.

Nesu „super“ išprotėjusi mamytė, kuri ant debesies savo vaiką nešioja.

Pedagogė neneigė pakėlusi balsą, tačiau vaiko esą tikrai nemušė.

Nieko nelaukusi mama viską išklojo direktoriaus pavaduotojai, užvirė ginčas.

„Paklausiau, ar ji taip auklėja ir savo anūkus, tai atsakymas mane pribloškė. Nesu „super“ išprotėjusi mamytė, kuri ant debesies savo vaiką nešioja. Bet tai buvo baisu“, – stebėjosi klaipėdietė.

Lopšelio-darželio „Inkarėlis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danutė Juškienė ironizavo, esą taip mama atsidėkojo įstaigos darbuotojams už jos vaiko priežiūrą.

Pavaduotojos teigimu, priešmokyklinio ugdymo pedagogė D. S., kaip ir kiti įstaigos darbuotojai, kalba garsiai, todėl moteriai tik pasirodė, kad yra rėkiama.  Esą tai ne „pirmas mamos puolimas – jai neįtiko ir kiti darželio pedagogai“. 

„Atėjusi pirmą dieną mama irgi puolė ant auklėtojos, neva kodėl ji šneka pakeltu tonu. Teko malšinti konfliktą. Paprasčiausiai visos mes esame garsiakalbės, atrodo, kad mus turi girdėti 26–30 vaikų. Dabar mama užėjo pasiimti daiktų, eidama pro šalį išgirdo, kaip priešmokyklinės grupės garsiakalbė auklėtoja šneka ir pakėlė vėją. Puolėme aiškintis, kas atsitiko. Vaiko tikrai niekas nemušė, auklėtoja tik paklausė, ar jis nori dar būti baramas, ir tiek“, – komentavo D. Juškienė.

Galvoji, kad darai gerą, o išeina, kaip visada.

Esą pedagogė tik bandė paprotinti sunkesnio būdo auklėtinį dėl nederamo elgesio.

Jos žodžiais, vasarą auklėtojoms tenka itin dideli krūviai, vienoje grupėje – maždaug po 18–20 vaikų. Todėl nenuostabu, kad pasitaiko nesusipratimų. 

„Iš kolegų girdėjau, kad pati mama yra konfliktinė, bet reaguoti vis tiek turime“, – tarstelėjo D. Juškienė.

„Inkarėlio“ auklėtojai D. S. teks rašyti pasiaiškinimą, jos elgesys antradienį bus svarstomas įstaigos vadovų. Apie įvykį informuoti ir vaikų tėvai.

„Tai žmogus, dirbantis daug metų ir turintis patirties. Džiaugiamės, kad dirba ir tai daro tikrai gerai. Anksčiau nesame sulaukę nė vieno nusiskundimo, bet žodinį įspėjimą būsiu priversta duoti. Gal pilnatis kalta? Galvoji, kad darai gerą, o išeina, kaip visada. Dar ir kaltas lieki“, – stebėjosi pavaduotoja ugdymui.

Skandalingas šleifas

Klonazepamo buvo aptikta garsiausiu Lietuvos pedofilu tituluojamo Ervydo Čekanavičiaus aukų šlapimuose. Įmaišęs ją į alkoholį, savo tėvą bei dvi drauges nužudė pernai laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistas serijiniu žudiku pramintas Tadas Veselga.

Aukštąjį išsilavinimą turinti 53-ejų J.Grabnickienė, kuriai ši byla – pirmoji akistata su Temide, ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė lenkusi mažametį vartoti psichotropines medžiagas ir tokiu būdu nežymiai sutrikdžiusi jo sveikatą. Už nepilnamečio lenkimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų.

To dar nėra buvę

Kaip jau rašyta, šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, policijai gavus iš Kauno klinikų pranešimą apie tai, kad 2016-ųjų spalio 26-osios vakare į jas motina atvežė dvejų metų mažylį, kuris buvo stacionarizuotas dėl intoksikacijos raminamaisiais vaistais.

Berniuko motina medikams pasakojo, kad atėjusi pasiimti sūnaus į Taikos prospekte esantį vaikų lopšelį-darželį „Bitutė“, rado jį neadekvačiai vangų ir mieguistą. Nors ryte esą paliko jį sveiką.

Klinikose atsidūrusiam dvimečiui pernakt buvo prijungta lašinė. Jo šlapime medikai aptiko psichotropinių medžiagų, veikiančių centrinę nervų sistemą, pėdsakų.

„Tokio atvejo, kad mažylis būtų pristatytas iš vaikų darželio tokiomis keistomis aplinkybėmis, dar nėra buvę“, – stebėjosi tada Vaikų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.

Tokio atvejo, kad mažylis būtų pristatytas iš vaikų darželio tokiomis keistomis aplinkybėmis, dar nėra buvę.

Nustebino medikamentų kiekis

Ikiteisminiam šio didelį atgarsį sukėlusio įvykio tyrimui buvo sudaryta speciali didelę darbo patirtį turinčių pareigūnų grupė. Apsilankę „Bitutėje“ jie teigė aptikę įspūdingą kiekį medikamentų.

„Prieš pradedant kratą pasiūlėme darželio personalui pateikti turimus medikamentus. Personalas juos pateikė savanoriškai“, – pasakojo tada pareigūnai šiam įvykiui skirtoje spaudos konferencijoje.

Jie teigė radę įvairaus stiprumo medikamentų – veikiančių nuo kelių valandų iki paros ir apnuodyto mažylio grupės auklėtojų, ir jų padėjėjos rankinėse, dėl ko jos visos buvo apklaustos specialiosiomis liudytojomis. Ir visos teigė, kad šie vaistai yra joms išrašyti medikų ir jos turi šiuos vartoti, todėl ir buvo atsinešusios į darbą. Tačiau visos buvo linkusios akcentuoti, kad laikė medikamentus vaikams neprieinamoje vietoje.

Rasti vaistai buvo išsiųsti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją, iš kurios laukta išvadų, ar jie priklauso tai pačiai benzodiazepinų grupei, kaip ir rastieji mažylio šlapime.

Moralinio atlygio neprašys

Portalui kauno.diena.lt pasiteiravus bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, ar gauta ekspertų išvada lėmė galutinį J.Grabnickienės statusą šioje byloje, buvo atsakyta, kad jį lėmė visa bylos medžiaga.

Klonazepamas, kurį J.Grabnickienė kaltinama sugirdžiusi dvimečiui, yra skiriamas pacientams, kuriuos kamuoja nerimas ar miego sutrikimas. Anot specialistų, šie vaistai per tam tikrus receptorius nervų sistemoje slopina tam tikrus smegenų regionus.

Apnuodyto dvimečio mama įsitikinusi, kad šie vaistai girdyti jos sūnui, jog mažylis netrukdytų kitų darželinukų pietų miego. Atvykusi šiandien į teismą, ji žiniasklaidai teigė, kad niekas iš "Bitutės" darbuotojų jos net neatsiprašė. O darželio administracija net gi puolė kaltinti, kad esą ji pati sugirdžiusi savo judriam sūnui raminamųjų vaistų, o po to suvertė kaltę jiems. Tačiau jokio ieškinio J.Grabnickienei dvimečio mama nusprendė nepareikšti. "Įvyko, kaip įvyko. Viskas laimingai baigėsi – jokių liekamųjų reiškinių nėra. Sūnus jau lanko kitą darželį", – taip aiškino tokį savo apsisprendimą apnuodyto vaiko mama. 

Nukentėjusių buvo daugiau? 

Į J.Grabnickienės bylą, kurią nuspręsta nagrinėti už uždarų durų, šiandien susirinko pilna salė liudytojų. Tarp jų – ir apnuodytam dvimečiui būtinąją pagalbą suteikę Kauno klinikų specialistai, ir darželio, kurį jis tada lankė, administracija, ir buvusios jo grupės auklėtojos, ir kitų ją lankiusių mažamečių tėvai.

Kaltės nepripažįstu, nieko nekomentuosiu, palikite mane ramybėje!

Viena iš pastarųjų portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad jos dukrelė, lankiusi darželį "Bitutė" apie porą mėnesių, taip pat būdavo įtartinai mieguista, atėjus jos pasiimti. O, kai reikėdavo kitą dieną vėl ją vesti į darželį, graudžiai verkdavo, sakydama, kad nenori ten eiti. Dabar ji lanko kitą darželį ir nieko panašaus nėra. "Atsiėmiau dukrelę iš "Bitutės" iš karto po šio įvykio, dėl kurio šiandien teisiama J.Grabnickienė", - teigė pašnekovė. Anot jos, liudytojų statusą šioje byloje turi dar keli tėvai, kurių vaikai lankė tą pačią grupę.

Bėgo nuo žiniasklaidos

Buvusios J.Grabnickienės kolegės kategoriškai atsisakė bendrauti su žiniasklaida ir piktinosi, kad yra fotografuojamos.

Panašiai elgėsi ir pati teisiamoji, kuriai iš pradžių pavyko įsmukti į teismo posėdžių salę nepastebėtai.

Pasibaigus vos dešimt minučių trukusiam posėdžiui, per kurį nuspręsta atidėti bylos nagrinėjimą kelioms savaitėms – dėl prokurorės ligos ir kaltinamosios advokatės užimto kitame teismo procese, J.Grabnickienė ir toliau, kaip įmanydama, vengė žiniasklaidos.

"Kaltės nepripažįstu, nieko nekomentuosiu, palikite mane ramybėje!" – kartojo ji, aklinai dangstydama veidą gobtuvu ir sprukdama iš teismo pastato aplinkeliais. Nebuvo linkusi J.Grabnickienė nusiimti nuo veido gobtuvo, net atsidūrusi gatvėje.  

Klaipėdos miesto apylinkės teismas birželį M. V. nuteisė už tai, kad 2016 m. spalio mėn. lopšelyje ranka sudavusi dvimetei sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliaciniu skundu nuteistoji prašė ją išteisinti. Tačiau apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija nutarė, kad nėra teisinio pagrindo keisti nuosprendį, o byloje esančių duomenų visuma pagrįstai įrodo moters kaltę.

Moteris teigė, kad mažametei sudavė ne todėl, kad sukeltų fizinį skausmą ar nubaustų vaiką už rodomus kaprizus, o siekdama pašalinti mergaitės gyvybei kilusį pavojų. Esą mergaitę lopšelyje ištiko priepuolis, pasak M. V., liaudyje vadinamas „stuparu“ ir mergaitė nebekvėpavo, todėl ji išsigando ir sudavė, kad išorinio dirgiklio dėka išvestų vaiką iš tokios būsenos. Moteris teigia veikusi būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teisme ji sakė, jog kalta nesijaučia, tik esą padarė didelę klaidą, kad apie nutikusį priepuolį niekam nepranešė.

Tuo metu mažametės mama viso proceso metu tvirtino ką kita. Jos teigimu, tądien, atėjusi pasiimti dukters, iš M. V. išgirdo, kad mergaitė ryte verkė ir ji jai sudavė, tačiau auklėtoja nieko neužsiminė apie jokį dukrą ištikuį priepuolį. Tai, kad moteris vaikui sudavė pasipylus „ožiams“, patvirtino ir liudytojas, kuris girdėjo tokį darželio personalo pokalbį. Kad nebuvo jokio priepuolio, patvirtina ir su M. V. dirbusi auklėtojos padėjėja. Išsiginti kaltės nepadėjo ir, nuteistosios prašymu, į teismą kviesta medicinos specialistė, ilgametę patirtį turinti Klaipėdos vaikų ligoninės medikė.

“Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, nenustatyta, kad mažametei grėsė koks nors pavojus, nes byloje įrodyta, jog joks priepuolis neištiko ir nebuvo dėl ko mergaitę žaloti. Toks elgesys su mažamete neteisėtas, nes grėsmė jos sveikatai ar gyvybei nekilo, o nuraminti verkiantį vaiką buvo galima ir kitais būdais, tačiau to daryti moteris nebandė“, - teigė bylą išnagrinėjusios Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininkas Eduardas Maškevičius.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymų visumą, padarė išvadą, kad M. V. kaltė dėl jos nusikalstamos veikos yra įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad kolegija galėtų daryti priešingas išvadas nei išdėstytos skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje.

Skundą, apie kurį Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo policiją, pasirašė devyni minėtą lopšelį-darželį lankančių vaikų tėvai. 

Jie skundžiasi, kad grupės auklėtoja trankė jų vaikams per rankas, ėmė už kaklo bei kitais veiksmais sukėlė mažamečiams fizinį skausmą. Be to, ji naudojo ir psichologinę prievartą: neleisdavo vaikų pietų miego metu į tualetą, o kai šie prisišlapindavo, bausdavo. Viena iš bausmių už nepaklusnumą buvo mažamečių uždarymas į atskirą patalpą. Be to, jie rišami lipnia juostele.

Tėvai teigia tai sužinoję, kai vaikai pradėjo nebenorėti eiti į darželį, tapo baikštūs ir irzlūs, pradėjo keistai reaguoti, pavyzdžiui, netyčia išpylę namuose iš puodelio kokį nors gėrimą. Pradėjus aiškintis tokio jų pasikeitimo priežastis, mažamečiai pradėjo pasakoti apie darželio auklėtojos elgesį su jais panašiomis aplinkybėmis.

Tėvai dėl netinkamo minėtos auklėtojos elgesio iš pradžių kreipėsi į darželio direktorę. Tačiau ši, anot jų, į tai nereagavo, dėl ko jie parašė skundą Vaiko teisių apsaugos specialistams. Beje, pastarieji tą pačią dieną gavo ir pačios direktorės pranešimą apie minėtą tėvų kreipimąsi į ją su prašymu padėti įvertinti susidariusią situaciją.

Tačiau, anot Kauno miesto savivaldybės, kuri yra šio, kaip ir kitų miesto vaikų lopšelių-darželių steigėja, atstovų, "Šnekučio" direktorė bandė nuslėpti nuo jų šį įvykį. Taip traktuojamas jos delsimas pranešti apie tėvų kreipimąsi iš karto po jo. "Šnekučio" direktorė pranešė apie tai Vaiko teisių apsaugos skyriui tik po trijų dienų. 

Be to, ji, anot savivaldybės atstovų, iš karto turėjo nušalinti tėvų skunde minimą grupės auklėtoja nuo darbo su vaikais, o ne perkelti ją į kitą grupę. Savivaldybė pareikalavo ją nušalinti nuo darbo, kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas. 

Kauno policija pradėjo tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už fizinio skausmo mažamečiams sukėlimo arba kankinimo. Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas nuo pagalbos į Vaiko teisių apsaugos skyrių besikreipusių tėvų apklausos. Trečiadienį dėl pastarųjų užimtumo pavyko apklausti tik trečdalį pasirašiusiųjų minėtą skundą. Pirmosios apklausos rodo, kad įtarimai, kuriais remiantis pradėtas ikiteisminis tyrimas, tvirtinasi. 

Neatmetama, kad gali tekti apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir pačius mažamečius. Be to, tarp jų gali būti ir tam tikrų sutrikimų turinčių vaikų, kurie taip pat lanko  minėtą darželį.

Kokiu statusu apklausti tėvų skunde minimą auklėtoją – kaip įtariamąją ar specialiąja liudytoja, t.y. asmeniu, duodančiu parodymus apie galimai paties padarytą nusikaltimą, dar neapsispręsta. Kaip ir dėl to, kokį statusą suteikti tėvų apklausose minėtoms ir kitai šios grupės auklėtojai bei jų padėjėjai. Nors teigiama, kad ir jos netinkamai elgėsi su mažamečiais, jų veiksmų įvertinimui kol kas trūksta konkretumo.     

Gauta informacijos, kad pirmadienį apie 12 valandą lopšelyje-darželyje mažametį galimai sužalojo auklėtoja. Vaikui ant kaklo pastebėta kraujosruva.

Įvykio aplinkybes tyrusi policija antradienį nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Rugsėjo 1-ąją mokyklos duris pirmą kartą pravers tūkstančiai pirmokų, kuriems ši diena be džiaugsmo atneš ir nerimą, o gal net baimę. Pirmokų tėveliams bei globėjams taip pat prasidės naujas šeimos gyvenimo etapas, keliantis ne tik teigiamas emocijas, bet ir rūpesčius. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pataria, kaip tam pasiruošti iš anksto.

Pasiruošimas mokyklai neapsiriboja vien tik ugdymo įstaigos pasirinkimu ar mokyklinių prekių pirkimu. Tėvai arba globėjai, išleidžiantys į mokyklą savo vaikus, dažnai susimąsto, ar jų atžalos jau tam pasirengusios. Mokymasis – kokybiškai nauja veikla vaikui, su naujais nepažįstamais žmonėmis, kitokiu gyvenimo ritmu bei dienos režimu. Psichologų nuomone, vaiko gebėjimas rašyti, skaityti ar skaičiuoti dar negarantuoja, kad pirmokas greitai adaptuosis mokykloje. Labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko brandumą, savarankiškumą bei sugebėjimą užmegzti naujus kontaktus tiek su suaugusiais, tiek su vaikais. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė pataria tėveliams, kaip palengvinti vaiko adaptacinį periodą mokykloje.

Tėvams reikėtų kartu su atžala užsukti į naują mokyklą anksčiau, negu pradės ją lankyti. Nuveskite vaiką į naują vietą, pavaikščiokite koridoriais, susipažinkite su auklėtoja. Vaikas pripras prie minties, kad lankys mokyklą, ir žinos, kas jo laukia.

Atkreipkite dėmesį, kokios nuotaikos vaikas išeina į ugdymo įstaigą ir kokios iš jos grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria. Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė vaiko elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia) bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos skausmas, pykinimas ir panašiai).

Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje, stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus. Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog tėvai supranta jo sunkumus. Tiesiog pabandykite įsijausti į savo vaiko situaciją.

Vaikui, pradėjusiam naują etapą, lengviau įveikti adaptacijos problemas, kai jaučia, kad tėvams rūpi, kaip jam sekasi, kai gali dalytis savo patirtais išgyvenimais.

Pradinukas, ypač pirmokas, dažnai naujoje mokykloje jaučiasi nesaugus. Jei vaikas namiškiams sako, jog mokykla jam nepatinka ir nenori jos lankyti, derėtų dažniau bendrauti su mokytoja. Tėvai neturėtų vengti paklausti, kodėl vaikas grįžta namo liūdnas, kaip jis jaučiasi klasėje, ar mėgsta žaisti su vaikais pertraukų metu.

Pasistenkite nenuvertinti savo atžalos. Tokie žodžiai kaip „tu nieko nesugebi gerai padaryti", „ar galima iš tavęs tikėtis ko nors daugiau?" tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir nusivylimą savimi.

Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės tokiais klausimais kaip „ar labai bijai eiti į mokyklą?" ir kt. Jei vaikas jaučia tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir patys kadaise taip jautėtės.

Uždaresniam, drovesniam vaikui tiktų žaidimas nupiešti mokyklą, draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai su tėvais. Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet ir iš naujo išgyvena tam tikras situacijas.

Drąsesniam, judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per dieną nerimo.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad kiekvienas vaikas yra individuali asmenybė, visiems reikia skirtingo laiko tam, kad prisitaikytų prie naujos situacijos, o tėvų palaikymas ir supratimas padės pirmokuisėkmingiau pradėti mokslo metus.

Vaikų lopšeliuose-darželiuose dirbantys auklėtojai, neturintys specialaus išsilavinimo, nuo rugsėjo 1 -osios atleidžiami, rašo „Lietuvos žinios“.

Likus kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą. Pagal jį pedagogai, dirbantys pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, nuo šių metų rugsėjo 1-osios privalo būti baigę mokomąjį dalyką ar sritį atitinkančią studijų programą. Išimtis taikoma tik pedagogams, kurie turi ne mažesnį kaip 15 metų atitinkamo dalyko ar ugdymo programos darbo stažą.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai informavo, kad dar 2011-aisiais buvo įtvirtintas reikalavimas mokytojams, jog nuo 2013 metų rugsėjo 1 dienos jie turi būti baigę mokamąjį dalyką atitinkančias studijas, vėliau terminas pratęstas iki šių metų rudens.

„Mokytojams šis reikalavimas tapo žinomas prieš trejus metus", - pabrėžė ŠMM atstovai.

Anot jų, reikiamos kvalifikacijos neturintiems pedagogams sudaryta galimybė dalyvauti mokymuose universitetuose. Šioms studijoms finansuoti skirta 2 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, pernai 473 auklėtojai neturėjo ikimokyklinio ugdymo auklėtojo kvalifikacijos.