Tai, pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, nustatė daugiau nei 100 MTEP situaciją vertinusių tarptautinių ekspertų.

„Palyginus 2018 metų vertinimo rezultatus su šių metų vertinimu, matome reikšmingą gerėjimą, vien kokybės vertinimas ūgtelėjo nuo 2,88 iki 3,42 balo“, – išvadas per spaudos konferenciją pirmadienį pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertai vertino Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomos MTEP kokybės lygį tarptautiniame kontekste, šios veiklos ekonominį ir socialinį poveikį bei perspektyvumą. Tyrimas atliktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei Lietuvos mokslo tarybos (LMT) iniciatyva.

Sumažėjo blogiausių, padaugėjo geriausių

Tyrimo duomenimis, 88 proc. vertintų mokslo krypčių ekspertų buvo įvardytos kaip aukšto lygio – nuo 3 iki 5 balų. Aukščiausias tarptautinis lygmuo – maksimalus 5 balų įvertinimas – pasiektas iš viso šešiose mokslo kryptyse.

Bendras visų Lietuvos mokslo krypčių kokybės balų vidurkis 5 balų skalėje pakilo iki 3,42, kai 2018 metais, po paskutinio tokio vertinimo, šis rodiklis siekė 2,88.​

Švietimo, mokslo ir sporto ministras pažymėjo, kad sumažėjo tiek žemiausių vertinimų, tiek išaugo aukščiausių, o taip pat sąlyginai gerai buvo įvertintas ir mokslinių tyrimų perspektyvumas.

„Jei žiūrėtume į 2018 metų rezultatus, trečdalis vertinamųjų vienetų gavo 2 arba blogesnį balą, šiemet tokių yra 5 proc., nuo trečdalio iki 5 proc. sumažėjo mažiausių balų. Jei penketą 2018 metais gavo 4 proc. vertinamųjų vienetų, šiemet 4,5 arba 5 balus gavo beveik 10 proc., tai sumažėjo tiek pačių blogiausių dalis, tiek išaugo geriausių“, – pažymėjo ministras.

G. Jakštas taip pat atkreipė dėmesį, kad vertinant perspektyvumą penktadalis vertintų vienetų sulaukė 4,5 arba 5 balų, o mažesnio nei 2,5 balo vertinimo išvis nebuvo.

„Neturime vertinimų mažesnių nei 2,5 balo, tai reiškia, jog galime tikėtis, kad 2028 metais mūsų kokybės vertinimo rezultatai gali būti dar geresni nei šiemet“, – teigė ministras.

Ministerija nurodo, taip pat per penkerius metus reikšminga pažanga pasiekta tokiose mokslo kryptyse, kaip edukologija, sociologija, fizinė geografija, miškotyra ir kt.

„Norėčiau išskirti tris sritis. Edukologija – matome, kad sutelkus potencialą Vilniuje, Kaune, padaryta išskirtinė pažanga. Kita sritis, kur taip pat itin stipri Lietuvoje, yra gyvybės mokslai, ir čia reikėtų paminėti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą. Paskutinė sritis, kuria norėčiau pasidžiaugti – lituanistikos studijos, matome nuoseklų potencialo ir kokybės augimą“, – sakė viceministras Justas Nugaras.

Nuo rezultatų priklausys finansavimas

Pagal šio vertinimo rezultatus MTEP veikloms bus skirstomas ir bazinis finansavimas, ministras pažymėjo, kad valstybės finansavimas šiai sričiai nuosekliai auga – per dvejus metus 69 procentais.

„Praėjusiais metais MTEP asignavimai, palyginti su 2021 metais, išaugo 30 proc., o šiemet – dar 31 proc. ir sudarė iš viso 269 mln. eurų“, – sako G. Jakštas.

ŠMSM skelbia, kad Lietuvoje siekiant paskatinti aktyvią MTEP plėtrą kitąmet valstybės finansavimas MTEP sričiai augs beveik 77 mln. eurų. Iš viso MTEP finansavimas 2024 metais sieks apie 346 mln. eurų.

Taip pat pakeistas finansavimo modelis, jį siejant su pasiektais rezultatais: pagal 2023 metų palyginamojo MTEP vertinimo rezultatus Lietuvos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams bus paskirstyta 70 proc. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų visų mokslo sričių MTEP veiklai plėtoti per ateinančius penkerius metus. Likusius 30 proc. MTEP finansavimo sudarys skatinamasis finansavimas už kasmetinio MTEP vertinimo rezultatus.

Pasak ministerijos, iki 2027 metų mokslui universitetuose stiprinti iš viso numatyta 57,5 mln. eurų.

Vertino per 100 ekspertų

Kaip teigė LMT pirmininkas Gintaras Valinčius, siekiant kuo objektyvesnio rezultato, ekspertų atranka buvo derinama su vertinamomis įstaigomis, jos dalyvavo ir visuose kituose etapuose, pavyzdžiui, galėjo skųsti rezultatus ir panašiai.

„Labai svarbus dalykas, kad vertinamųjų vienetų sudarymas vyko nuolatinėse konsultacijose su aukštosiomis mokyklose, ekspertų grupių sudarymas irgi buvo svarbus procesas, nes turėjome rasti ekspertus, kurie neturi interesų konflikto, ekspertų grupės buvo viešai skelbiamos, mokslo ir studijų institucijų buvo prašoma pateikti abejones, jei tokių yra“, – pasakojo G. Valinčius.

Pasak LMT vadovo, užsienio ekspertai taip pat atvyko į Lietuvą, susitiko tiek su administracijomis, tiek su mokslininkais, doktorantais, taip pat įvertino Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų infrastruktūrą.

„Ekspertai atvyko į Lietuvą ir galėjo bent savaitę neskubėdami susitikti su visų vertinamųjų vienetų mokslininkai. Buvo susitinkama keliais pjūviais, su vertinamojo vieneto administracija, taip pat su universitetų ir mokslų institutų tyrėjais, ir su doktorantais, nedalyvaujant jų vadovams, gaunant tiesiogiai informaciją iš doktorantų, pagrindinės darbo jėgos, stumiančios mokslo tyrinėjimus į priekį, ir mokslui naudojamos infrastruktūros apžiūrėjimas“, – vertinimo eigą pristatė G. Valinčius.

2023 metų palyginamąjį ekspertinį universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP veiklos vertinimą atliko per 100 tarptautinių ekspertų, mokslo bendruomenės nariai iš 26 užsienio šalių, tarp kurių ir mokslininkai iš Kembridžo, Birmingamo, Liverpulio universitetų Jungtinėje Karalystėje, Sorbonos Prancūzijoje, Groningeno Nyderlanduose, Vienos technologijos Austrijoje, Helsinkio Suomijoje, Berlyno technikos Vokietijoje, Barselonos Ispanijoje, Stokholmo Švedijoje universitetų, Trejybės koledžo Airijoje ir kitų mokslo ir studijų institucijų.

Buvo vertinamas 2018–2022 metų laikotarpis, jame dalyvavo iš viso 28 šalies mokslo ir studijų institucijos: 15 universitetų ir 13 mokslinių tyrimų institutų. Kitas toks ekspertinis MTEP veiklos vertinimas planuojamas 2028 metais.

Šie pakeitimai daromi siekiant visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, pirmadienį pranešė ŠMSM.

„Siekiame, kad kokybiškiausios studijų programos būtų lengvai prieinamos ir stojantiesiems iš socialiai jautrių grupių. Socialinė ekonominė aplinka, kurioje gyvena moksleivis, turi įtakos jo motyvacijai ir galimybėms studijuoti aukštojoje mokykloje. Neretai abiturientas nesirenka studijų dėl to, kad neturi palaikymo savo aplinkoje, nesijaučia pakankamai pasiruošęs, nemato perspektyvų. Švietimas gali ir turi keisti tokią situaciją, atverti visas galimybes šiems žmonėms, teikti akademinę paramą“, – sako švietimo, mokslo ir viceministras Gintautas Jakštas.

Suteikti pagalbą įgyti aukštąjį išsilavinimą siekiama žmonėms iš jautrios socialinės-ekonominės aplinkos, turintiems individualių poreikių, kylančių dėl negalios, bei vyresnio amžiaus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas.

Neretai abiturientas nesirenka studijų dėl to, kad neturi palaikymo savo aplinkoje, nesijaučia pakankamai pasiruošęs, nemato perspektyvų.

Pasak ministerijos, šios grupės susiduria su skirtingais finansiniais, akademiniais ir informacijos prieinamumo iššūkiais, kuriems spręsti inicijuojamos socialinės dimensijos plane įtvirtintos priemonės.

Remiantis socialinės dimensijos planu, aukštojo mokslo prieinamumą siekiančioms užtikrinti aukštosioms mokykloms numatoma teikti metodinę pagalbą, atnaujinti finansinės paramos studentams modelį, kuris apima stipendijas ir paskolas.

Socialinė dimensija bus integruojama į struktūrinius aukštojo mokslo procesus – studijų lankstumo galimybes, aukštųjų mokyklų finansavimo bei valstybės finansuojamų vietų skirstymo mechanizmus.

Anot ŠMSM, Dar 2022 metais Seime priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kuriose numatyta, kad nuo 2024 metų priimant pirmakursius į aukštąsias mokyklas atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, turintiesiems negalią.

Pagal šią eilę numatoma skirstyti 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų, tačiau keliant tokius pačius akademinio pasirengimo reikalavimus, kaip ir stojantiesiems per pagrindinę konkursinę eilę.

2022 metais kolegijose pradėtos vykdyti trumposios studijos – alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą. Trumposios studijos aktualiausios įgijusiesiems profesinį išsilavinimą ir norintiesiems tęsti studijas aukštosiose mokyklose, taip pat asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų – šios studijos leidžia greičiau įgyti kvalifikaciją ir iškart pradėti profesinę karjerą.

Aukštojo mokslo prieinamumas taip pat labiau susiejamas su aukštųjų mokyklų finansavimu.

Nuo 2024 metų pradės veikti aukštųjų mokyklų skatinamojo valstybės finansavimo už veiklos rezultatus modelis, kuriuo remiantis už pasiekimus šešiose vertinamose srityse, tarp jų ir studijų prieinamumo, aukštosioms mokykloms bus paskirstoma ne mažiau nei 5 proc. visų praėjusių metų valstybės biudžeto lėšų studijų baziniam finansavimui.

2025 metais ši dalis sieks ne mažiau nei 10 proc., 2026 ir vėlesniais metais – 20 procentų.

„Kainų kilimas gali sudaryti problemų studentams, kurie moka už savo studijas. Mūsų tyrimai rodo, kad nemaža studentų dalis priversti studijų metu dirbti, kad galėtų mokėti už savo studijas, arba yra priklausomi nuo artimųjų paramos. Tai gali sukelti problemų, nes studijos nepigios“, – pažymėjo Studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.

„Tai mažina prieinamumą tiems, kurie neįstoja į valstybės finansuojamas vietas. Didesnė kaina nepaveikia įstojusių į valstybės finansuojamą vietą“, – pastebėjo Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narys Emilis Mikulskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vyriausybė patvirtino didesnes normines studijų kainas – už vieno studento mokslus aukštojoje mokykloje mokės nuo 5 iki 10 proc. daugiau nei šiemet. Didesnis krepšelis – brangesnės ir studijos. Tik ar visos studijos brangs?

„Visos studijos. Tik priklauso nuo to, kokios tai yra srities studijos, kadangi kaina nevienoda“, – pažymėjo Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas Nerijus Varnas.

„Kadangi buvo indeksuota minimali mėnesinė alga, jos dydis yra studijų kainos formulėje. Tiek kaina ir pakilo. Universitetas atskirai kainų niekada nekėlė ir neketina kelti“, – kodėl kainos kyla, akcentavo Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.

„Nuo rugsėjo 1 d. kils studijų kainos, tačiau kils tiek, kiek kyla norminė studijų kaina, priklausomai nuo studijų sričių grupės – nuo 6 iki 11 proc. Pigiausi bus socialiniai mokslai, brangiausia bus populiarioji muzika“, – kaip ir kokias studijas paveiks kainos, pristatė Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotojas ekonomikai Andriejus Sadauskis.

Aukštosios mokyklos tikina, kad priežasčių didinti mokslų kainas – ne viena.

„Kylą dėstytojų ir kitų darbuotojų atlyginimai, brangsta energijos resursai. Jie irgi tam turi įtakos“, – sakė N. Varnas.

Kylą dėstytojų ir kitų darbuotojų atlyginimai, brangsta energijos resursai. Jie irgi tam turi įtakos.

Labiausiai brangs tos studijos, už kurias jau ir dabar studentams tenka mokėti ne vieną tūkstantį, t. y. muzikos, pilotų rengimo ir odontologijos. Pvz., muzikos studijos pabrangs net keliais šimtais eurų.

Kol studentų atstovai tikina, kad brangstančios studijos sunkins vargingiau gyvenančių būsimų studentų gyvenimą, ministerija atšauna – Lietuvoje diplomuotų ir taip daug, todėl, nenorintiems mokėti už studijas, siūlo rinktis tas profesijas, kurių Lietuvoje labiausiai trūksta. Tada esą ir mokėti nereikės.

„Esame viena labiausiai išsilavinusi pagal diplomus šalis, nes studentai pasirenka studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose, net jei darbo rinkoje tų specialistų yra perteklius. Siūlyčiau to nedaryti“, – patarė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakšta.

Mokinių atstovai atsižvelgia ir į tokią problemą, kad norintiems stoti į valstybės finansuojamą vietą būtina išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus. Vienas jų – matematikos. Nors, pasak mokinių atstovų, aukšta kartelė iš esmės nėra blogas dalykas, reikia atsižvelgti ir į tai, kad išlaikančių matematikos egzaminą – kasmet mažiau. Tai – švietimo sistemos bėdos.

„Dėl matematikos egzamino rezultatų trečdalis neturėjo galimybės stoti į valstybės finansuojamas vietas, jeigu buvo šio egzamino reikalavimas. Reikalavimai turėtų būti proporcingi teikiamoms švietimo paslaugoms dar mokykloje“, – savo nuomonę pabrėžė E. Mikulskis.

Tiesa, studentai, kurie neišgali susimokėti už studijas, gali kreiptis į Valstybinį studijų fondą dėl paskolos. Tokia galimybe kasmet pasinaudoja tik kiek daugiau nei 5 tūkst. studentų.

„Šiandien vidutinė paskolos suma vieniems metams yra 2,3 tūkst. eurų. Istorijoje turime, kai vienas žmogus buvo pasiėmęs 65 tūkst. eurų paskolą“, – sakė Valstybinio studijų fondo atstovė Eglė Žygė.

Tokios paskolos grąžinimas prasideda praėjus metams po studijų baigimo.

„Tikslas labai aiškus – kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų konkurencingas ir pasaulinio lygio, o kolegijos būtų pilnavertės aukštosios mokyklos, kurios rengtų reikalingus specialistus ir vykdytų taikomųjų mokslų tyrimus“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas teigė, jog siūlomų reikalavimų šiuo metu neatitinka nei viena iš 12 valstybinių kolegijų, o pasiekti iškeltus tikslus pačios vienos, be konsolidacijos, galėtų dvi–trys didžiosios.

Pertvarkos reikės visoms

Viceministro teigimu, po pertvarkos šalyje galėtų veiktų septynios valstybinės kolegijos, tačiau visos dabartinės įstaigos tęstų veiklą kaip didesnių kolegijų padaliniai, tad aukštojo mokslo pasiekiamumas visuose regionuose būtų užtikrintas.

„Įsivaizduotume, kad realu, jog pagal studentų skaičius, dabartinį potencialą, po pertvarkos veiktų septynios institucijos, kurios turėtų turėti padalinius, pasklidusius po tuos miestus, kur yra ir dabar“, – sakė G. Jakšas.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos vadovas Nerijus Varnas teigė, kad pokyčiai neišvengiami, nes dėl objektyvių demografinių priežasčių mažės studentų skaičius.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Kai tau sako, kad tau yra blogai ar bus blogai, natūralu, kad kyla pasipriešinimas ir ieškoma priežasčių, kaip pateisinti vieną ar kitą rezultatą arba jį paneigti, tačiau objektyviai žiūrint demografija nepasikeis, todėl tas pokytis vyks“, – per spaudos konferenciją sakė N. Varnas.

Pasak G. Jakšto, pertvarka bus aktuali visoms kolegijoms ir planus, kaip sieks iškeltų tikslų, turės pateikti visos, nes nei viena iš jų šiuo metu neatitinka visų įvardytų reikalavimų.

Tikslas labai aiškus – kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų konkurencingas ir pasaulinio lygio, o kolegijos būtų pilnavertės aukštosios mokyklos.

„Kreipiamės į visas kolegijas, visos kolegijos turės pateikti planus, nei viena kolegija keliamų reikalavimų dabar neatitinka. Kai kurios kolegijos, kurios pakankamai didelės, jos turi potencialo, galės, matyt, įgyvendinti reikalavimus ir vienos, tai čia būtų dvi–trys didžiausios  kolegijos pagal studentų skaičių“, – kalbėjo G. Jakštas.

Anot jo, visos kitos turėtų ieškoti galimybių jungtis tarpusavyje ar jungtis prie didesnės, galbūt su universitetu kooperuotis, yra ir tokios galimybės. Ši pertvarka turės paliesti visas ir visos turės atnešti siūlymus, kaip jos atlieps keliamus reikalavimus“, – pažymėjo viceministras.

Pertvarkos dalyvėms – 20 mln. eurų

Pertvarkoje dalyvaujančioms kolegijoms reorganizacijai planuojama skirti 20 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšų, o planų dėl keliamų tikslų įgyvendinimo laukiama iki balandžio 30 dienos.

„Puikiai matome, kad didžioji dalis 1200 studentų skaičiaus nepasieks, ir galvodami apie savo bendruomenes, studentus, kad mums patikėti tam tikri valstybės pinigai, turime priimti sprendimus, kurie bus racionaliausi. Tuos siūlymus pateiksime iki numatytos datos“, – sakė Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos vadovas.

Kviečiame kolegijas pačias teikti siūlymus, įsivertinti situaciją, pasirengti strateginius planus ir pasiūlyti, kaip jos mato savo perspektyvą.

Valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams įvardyti Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane, kurį trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Jame nurodoma, kad minimalus 1200 studentų skaičius būtinas siekiant suformuoti ir išlaikyti stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinti kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą.

Taip pat tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent pusės etato dalimi.

ŠMSM kviečia kolegijas pačias teikti siūlymus dėl savo ateities, o nesulaukusi iniciatyvų dėl galimų pokyčių iš valstybinių kolegijų, sprendimus parengtų pati ministerija.

„Kviečiame kolegijas pačias teikti siūlymus, įsivertinti situaciją, pasirengti strateginius planus ir pasiūlyti, kaip jos mato savo perspektyvą, galimą resursų sutelkimą“, – per spaudos konferenciją sakė ministrė.

Pasak ŠMSM, numačius kokybinius rodiklius, kolegijos pačios spręstų, kaip jus pasiekti, jei matys būtinybę ar poreikį, galės inicijuoti pertvarkos procesus, atsižvelgdamos ir į regiono poreikius.

Plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei iki šių metų birželio 30 dienos.

Lietuvoje veikia 12 valstybinių kolegijų. Studentų skaičius jose šiuo metu svyruoja nuo 500 iki daugiau kaip 6 tūkstančių, didžiausios yra Vilniaus ir Kauno kolegijos.

Tyrimų finansavimas

Pasak jo, apskritai kalbant, aukštojo mokslo padėtis Lietuvoje nėra bloga, ypač turint omenyje, kad aukštojo išsilavinimo siekti nori didesnis procentas žmonių nei daugelyje kitų šalių – tai patvirtina ir apklausos. Nepaisant to, problemų netrūksta, ypač dėl minėto abiturientų trūkumo, kuris nulemia specialistų stoką bene visose srityse.

Tarp esminių problemų, kurias būtina spręsti, prof. J. Augutis įvardija ir finansavimo klausimus. Jis atkreipia dėmesį, kad studijų finansavimą Lietuvoje dar galima laikyti priimtinu, nors jis ir nesiekia ES vidurkio (pagal lėšas vienam studentui), tačiau mokslo ir tyrimų finansavimas yra problematiškesnis – jis yra net kelis kartus žemesnis už ES vidurkį.

„Tai yra didelė mūsų problema – nyksta institutai, įvairios laboratorijos. Kai kurie jų išsilaiko, padedant verslui, tačiau daugeliui tenka užsidaryti. Reikia turėti omenyje, kad fundamentiniai mokslai negali greitai atnešti tiesioginės naudos, iš kurios jie galėtų išsilaikyti, uždirbti pinigų – jie yra investicija į ateitį. Tad šioje srityje darosi vis sunkiau. Nenuostabu, kad tokiuose moksluose kaip fizika, chemija studijuoja ir dirba vis mažiau studentų, mokslininkų“, – sako prof. J. Augutis.

Teikia vilčių

Kita vertus, pašnekovo teigimu, šiek tiek vilčių teikia politinių partijų pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl švietimo, kuriuo įsipareigojama kasmet didinti švietimo ir mokslo finansavimą – iki 2030 m., kasmet planuojama papildomai tam skirti po apie 270 mln. eurų. Kai kuriuos planus pakoregavo pandemija ir krizė dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, tačiau VDU rektorius tikina, kad į ateitį galima žvelgti optimistiškai.

„Mūsų aukštojo mokslo sistema sutvarkyta neblogai, ji funkcionuoja gerai. Iššūkių yra, tačiau taip pat yra ir priemonių, kaip su jais tvarkytis. Pavyzdžiui, galbūt jaunimo ir specialistų trūkumą galėtume kompensuoti didindami užsienio studentų, mokslininkų skaičių, įsileisdami juos studijuoti ar bendradarbiauti. Nuolat atsiveria naujų perspektyvų, bendradarbiavimo krypčių. Džiaugiuosi, kad Lietuvos aukštasis mokslas yra labai tarptautiškas, bendradarbiaujama daugybėje krypčių, viena iš naujausių – Taivanas, su kuriuo mezgami įvairūs ryšiai moksle ir kitose srityse“, – pasakoja pašnekovas.

Dabar vėl grįžome prie disciplinų ir tyrimų susiliejimo, kai reikalingos žinios ir moksliniai rezultatai iš daugelio sričių.

Anot VDU rektoriaus, tarpdiscipliniškumas XXI a. yra tam tikras sugrįžimas į mokslo ištakas, kadangi pradžioje disciplinos nebuvo taip griežtai skirstomos – skirstymą paskatino pramoniniai pokyčiai per pastaruosius du šimtmečius.

„Dabar vėl grįžome prie disciplinų ir tyrimų susiliejimo, kai reikalingos žinios ir moksliniai rezultatai iš daugelio sričių, pavyzdžiui, kai integruojami gamtos ir humanitariniai, socialiniai mokslai. Tarpdiscipliniškumas itin būdingas technologijų, dirbtinio intelekto, dizaino sritims. Mūsų universitete taip pat, pavyzdžiui, rengdami mokytojus akcentuojame STEM metodiką, t. y. tarpdisciplininį mokymo metodą, kai integruojamos skirtingos mokslo sritys“, – paaiškina prof. J. Augutis ir papildė, kad, žinoma, tai nereiškia, kad reikėtų atsisakyti atskirų disciplinų ar visur priverstinai skatinti jų integravimą.

Ypatingi metai

Apibendrindamas pokyčius VDU rektorius teigia, kad po įvykusių susijungimų VDU pozicionuoja save kaip klasikinį universitetą, kuris aprėpia visas mokslo ir studijų kryptis, todėl atsiveria platesnių galimybių sinergijai, bendradarbiavimui tarp skirtingų universiteto padalinių.

„Pavyzdžiui, į mokytojų rengimą yra įsitraukęs visas universitetas, ne vien Švietimo akademija – ten vyksta dalis programų, tačiau dalykų mokytojai savo dalykines žinias įgyja būtent tų dalykų katedrose. Be to, kaip laisvųjų menų universitetas, iki šiol siūlome galimybę įgyti gretutinę specialybę – tai mokytojams ypač svarbu“, – pabrėžia prof. J. Augutis.

„Negalėčiau nepaminėti ir Lietuvos universiteto šimtmečio. Šie metai yra ypatingi VDU ir visai Lietuvos aukštojo mokslo bendruomenei, nes 1922-aisiais įkurtas Lietuvos universitetas davė pradžią dideliam skaičiui aukštųjų mokyklų Lietuvoje: VDU, KTU, LSMU. Jis didelę įtaką turėjo net ir Vilniaus universitetui, kuris po visų negandų ir uždarymų ar veiklos svetur atgijo kaip universitetas Lietuvoje ir didelę jo bibliotekos ir darbuotojų dalį tuomet sudarė VDU resursai“, – akcentuoja prof. J. Augutis, pristatydamas šiemet žymimą Lietuvos universiteto šimtmetį.

Rektorius atkreipia dėmesį, kad universitetai ne tik švenčia kartu, bet ir planuoja įvairių bendrų iniciatyvų. Viena iš jų – planai įkurti bendrą Kauno akademinę zoną: suteikti galimybę visų Kauno universitetų studentams laisvai pasirinkti bet kurio kito universiteto jiems patinkančius dalykus ar modulius ir juos integruoti į savo studijas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartus su Vilniaus universitetu rengia tarptautinę konferenciją „Aukštasis mokslas: pasiekimai, iššūkiai ir galimybės“, pranešė parlamento Ryšių su visuomene skyrius.

Pasak pranešimo, per konferenciją bus siekiama aptarti esminius politikos formavimo, ekonominius bei socialinius faktorius, darančius įtaką aukštojo mokslo raidai.

Visi šie faktoriai bus aptarti remiantis ne tik nacionalinėmis tendencijomis, bet ir žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos.

Taip pat bus aptartos Europos Sąjungos aukštojo mokslo erdvės integracijos tendencijos ir iššūkiai, todėl renginyje dalyvauti pakviesti tarptautiniai ekspertai, padėsiantys geriau suprasti globalų bei europinį kontekstą, kuriame nacionalinė aukštojo mokslo sistema veikia ir kurio pokyčiai taip pat lems aukštojo mokslo raidą Lietuvoje.

Daugėja norinčiųjų aukštosiose mokyklose studijuoti pedagogiką. Šiuo metu ugdymo mokslus kaip pirmąjį prioritetą išskiria 726 būsimi universitetų ir 634 būsimi kolegijų studentai. 2021 m. panašūs skaičiai – 724 ir 656 – fiksuoti jau pasibaigus bendrajam priėmimui.

Per 1 tūkst. stojančiųjų jau turi ir teigiamą motyvacijos pokalbio, reikalingo stojant į pedagogikos studijas, įvertinimą, nurodoma ŠMSM pranešime.

Besibaigiant šių metų bendrojo priėmimo pagrindiniam etapui, būsimi studentai savo prašymuose aukščiausiu prioritetu daugiausia išskiria universitetines socialinių ir sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos, menų bei informatikos mokslų studijų krypčių grupių programas.

Ateinančiais studijų metais siekiantieji studijuoti kolegijose daugiausia renkasi sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos, inžinerijos mokslų studijų krypčių grupes. Tarp būsimų kolegijų studentų populiariausios studijų programos šiuo metu yra ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, bendrosios praktikos slauga.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad 2022 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas metu būsimi studentai kviečiami rinktis reikalingiausius specialistus ruošiančias pedagogikos, slaugos ir informatikos studijų programas. Pasirinkusiesiems šias pirmosios pakopos studijas numatoma suteikti valstybės finansavimą ir neriboti priėmimo, t. y. bus siekiama priimti stojančiuosius, norinčius ir pasirengusius studijuoti – atitinkančius keliamus reikalavimus gauti valstybės finansuojamą studijų vietą.

Šiuo metu labai trūksta matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros, pradinio ugdymo bei specialiosios pedagogikos specialistų.

Pasirinkusiesiems šių pedagogikos specializacijų studijų programas numatoma skirti papildomą paramą – stipendijas. 2022 m. įstojusiesiems į valstybės finansuojamas šių reikalingiausių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 299 eurų dydžio stipendijos.

Pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 506 eurų. Padidintas išmokas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Kaip ir ankstesniais metais, visiems, stojantiems į pedagogikos studijų programas kolegijose ir universitetuose, reikalingas motyvacijos vertinimas. Tokiu patikrinimu siekiama įvertinti stojančiųjų apsisprendimą studijuoti ugdymo mokslus ir rinktis mokytojo karjerą. Šiemet jis vykdomas nuotoliniu būdu nuo birželio 13 d. iki liepos 23 d.

Bendrojo priėmimo prašymus teikti ir koreguoti dar galima iki liepos 25 d. 12 val., skelbia ministerija. Norintieji stoti į šalies aukštąsias mokyklas kviečiami teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje, jungiantis per LAMA BPO tinklalapį.

Bendrojo priėmimo prašymus teikti ir koreguoti dar galima iki liepos 25 dienos, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Ministerija pranešime pažymi, kad siekiančiųjų studijuoti skaičiai dar gerokai padidės – abiturientai, kol nežino valstybinių brandos egzaminų rezultatų, registruotis ir rinktis siekiamas studijuoti studijų programas neskuba.

Kol kas būsimi studentai savo prašymuose aukščiausiu prioritetu dažniausiai išskiria universitetines socialinių mokslų, menų, sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos bei informatikos mokslų studijų programas.

Siekiantieji studijuoti kolegijose – sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos, inžinerijos ir sveikatos mokslų studijų krypčių grupių programas.

Anot ŠMSM, daugėja norinčiųjų studijuoti ugdymo mokslus. Per pirmąjį bendrojo priėmimo mėnesį į ugdymo studijų krypčių grupės studijų programas užsiregistravo per 1,4 tūkst. stojančiųjų. Teigiamą motyvacijos testo, skirto stojantiesiems į šias studijų programas, įvertinimą jau gavo 679 būsimi pedagogikos studentai.

Šalyje tarp paklausiausių kelerius metus lieka medicinos studijų programos. Į populiariausių programų dešimtuką šiuo metu patenka ir psichologijos, grafinio dizaino, teisės, kūrybos komunikacijos, muzikos atlikimo, kino meno, programų sistemų studijų programos.

ŠMSM kviečia stojančiuosius rinktis reikalingiausius specialistus ruošiančias pedagogikos, slaugos ir informatikos studijų programas. Pasirinkusiesiems šias studijas numatoma neriboti priėmimo, priimant visus atitinkančius keliamus reikalavimus gauti valstybės finansuojamą studijų vietą.

Anot ministerijos, šiuo metu labai trūksta matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros, pradinio ugdymo bei specialiosios pedagogikos specialistų, tad pasirinkusiesiems šių pedagogikos specializacijų studijų programas numatoma skirti papildomą paramą – stipendijas.

Šiais metais įstojusiesiems į valstybės finansuojamas minėtų reikalingiausių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 299 eurų dydžio stipendijos.

Pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 506 eurų, bet gaunantys padidintas išmokas bus įsipareigoję baigę studijas dirbti mokytojais ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Kaip ir ankstesniais metais, visiems, stojantiems į pedagogikos studijų programas kolegijose ir universitetuose, reikalingas motyvacijos vertinimas. Šiemet jis vykdomas nuotoliniu būdu nuo birželio 13 iki liepos 23 dienos. 

Lietuvoje studijų programas siūlo 16 universitetų ir 18 kolegijų. Valstybės lėšomis numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – 8,4 tūkst. į universitetus, 4,3 tūkst. į kolegijas.

Brandos egzaminus šiemet laikė beveik 28 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleiviai.

„Mes visi norime, kad aukštosios mokyklos būtų kuo aukščiau reitinguose, turime tikslą turėti universitetą 300-uke. Tam, kad turėtume kokybiškas studijas, galėtume kuo daugiau pritraukti tiek užsienio, tiek Lietuvos studentų, kurie rinktųsi mūsų aukštąsias mokyklas, privalu stiprinti mokslo ir studijų kokybę“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatydama pokyčius sakė švietimo, sporto ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasak ministrės, dėl pakeitimų diskusijos vyko daugiau kaip metus ir „pagaliau esame toje stadijoje, kuomet labai tikimės Seimo palaikymo“.

Seimas ketvirtadienį galutinai balsavo dėl tai numatančių Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų. Už šį įstatymą balsavo 114 Seimo narių, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 7 parlamentarai.

Anot J. Šiugždinienės, studijų programų Lietuvoje priskaičiuojama per 800, o kasmet registruojama dar apie 40 naujų. Ministrės teigimu, pastebima, kad ne visos yra pagrįstos moksliniais tyrimais.

„Pakeitimu aiškiai sudėliojam mokslo reikalavimus skirtingoms studijų pakopoms, numatome pereinamąjį laikotarpį sustiprinti mokslo produkciją“, – sakė ministrė.

Tarp numatomų pokyčių – galimybė universitetams patiems planuoti magistrantūros vietas, netaikyti finansinių sankcijų dėl studentų nubyrėjimo, jei skaičius neviršys 25 procentų. Taip, pasak ministrės, siekiama paskatinti kokybės augimą, o ne pastangas išsaugoti studijų krepšelį.

Stiprinamos kolegijos

Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimais siekiama sustiprinti kolegijas. Jose studijose taip pat turi būti grįstos taikomąja moksline veikla.

„Mūsų rūpestis, kad kolegijose būtų kuo daugiau praktikos, kuo daugiau sąsajų su praktika, kuo daugiau taikomųjų tyrimų. Pavyzdžiui, randasi aiškūs reikalavimai, kad ne mažiau kaip pusė dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip trejų metų praktinę patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Praktika studentų ne trumpesnė nei vieneri mokslo metai“, – teigė J. Šiugždinienė.

Anot ministerijos studijų, mokslo ir technologijų departamento vadovės Laimos Taparauskienės, šiuo metu kolegijose apie trečdalis dėstytojų yra orientuoti į praktiką.

Šiems pokyčiams kolegijose numatomas pereinamasis laikotarpis iki 2029 metų.

Ateityje kolegijose turėtų atsirasti profesinės magistrantūros studijos, kurių iki šiol Lietuvoje nebuvo.

Įstatymo pokyčiais numatomas universitetų ir kolegijų resursų galimas apjungimas tose srityse, kuriose reikalingų specialistų skaičius mažas, o reikalinga infrastruktūra brangi.

„Pavyzdžiui, žemės ūkio mokslai, jūrininkystė, viešasis saugumas. Specialistų parengimas labai svarbus, jų skaičius labai mažas, infrastruktūra labai brangi, nematome poreikio turėti binarinę sistemą, matome galimybę, kad resursai universitetų ir kolegijų galėtų būti apjungti“, – sakė ministrė.

Anot jos, tokią sistemą taiko ir kai kurios užsienio šalys.

Visi norime, kad aukštosios mokyklos būtų kuo aukščiau reitinguose, turime tikslą turėti universitetą 300-uke.

Studijos socialiai pažeidžiamiems asmenims

Pasak ministrės, pataisose nugulė ir prezidento Gitano Nausėdos teiktas mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas, parengtas bendradarbiaujant su Vyriausybe ir ministerija dėl studijų prieinamumo didinimo socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

J. Šiugždinienės teigimu, siūloma, jog dešimt procentų studijų vietų galėtų būti teikiama našlaičiams, taip pat asmenims, turintiems negalią, gyvenantiems sudėtingesnėmis socialinėmis sąlygomis.

Pabrėžiama, jog šie studentai turės atitikti keliamus studijų reikalavimus, kaip ir visi kiti, tačiau konkuruotų vadinamojoje antroje eilėje.

„Nėra akademinių lengvatų stojant į antrą eilę, tik padidina šansą pažeidžiamoms grupėms užimti valstybės finansuojamą vietą“, – sakė ministerijos patarėjas Andrius Zalitis.

Pasak jo, preliminariais skaičiavimais studijuoti valstybės finansuojamose vietose galėtų keli šimtai socialiai pažeidžiamų studentų. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2024 metų.

Kaip Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda, „šio projekto svarstymas ir priėmimas gali būti laikomas puikiu valdžios institucijų geranoriškumo ir bendradarbiavimo pavyzdžiu“.

Prezidentas siūlė mažinti kliūčių įgyti aukštąjį išsilavinimą ir jaunuoliams, kurie jau turi darbo patirties ar yra įgiję kvalifikaciją. Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos papildomos taip, kad būtų sukurtas mechanizmas, kuris leistų į aukštojo mokslo konkursinio balo skaičiavimą įtraukti stojamąjį egzaminą, o į tokias vietas galėtų pretenduoti asmenys, turintys profesinę kvalifikaciją ar turintys atitinkamos darbo patirties, taip pat baigę trumpąsias studijas.

Vyriausybė, teikdama išvadą prezidento pataisų projektui, papildė įstatymą aukštojo mokslo socialinės dimensijos įgyvendinimo nuostatomis, pasiūlė tobulinti dalį nuostatų, kurioms pritarė ir Seimas.

Mokymosi pasiekimų gerinimo sistema pilna apimtimi pradės veikti nuo 2023 m. Į papildomas socialinės dimensijos priemones asmenys galės pradėti pretenduoti nuo 2023 sausio 1 d.; O antroji eilė, turintiems darbinės patirties ar kvalifikacijų, bus pradedama formuoti nuo 2024 m.

(NŠA) duomenimis, prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 27 tūkst. 648 kandidatai – 109 daugiau nei praėjusiais metais. 

Laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 tūkst. 481 kandidatas, matematikos valstybinį brandos egzaminą – 16 tūkst. 807, biologijos – 6873 kandidatai, informacinių technologijų – 2805, geografijos – 4154.

„Šiais metais pateikti kandidatų laikyti brandos egzaminus prašymai patvirtina jau kelerius metus stebimą tendenciją: abiturientai daugiausiai renkasi valstybinius anglų kalbos, matematikos, biologijos, istorijos brandos egzaminus“, – sako NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

Taip pat pastebima, kad išaugo norinčiųjų laikyti valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos brandos egzaminus skaičius.

„Laikytume tai ženklu, kad daugėja abiturientų, savo profesinę ateitį siejančių su aukštojo mokslo studijomis. Kitąmet stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą“, – pažymi NŠA direktorė.

Laikytume tai ženklu, kad daugėja abiturientų, savo profesinę ateitį siejančių su aukštojo mokslo studijomis.

Iš mokyklinių brandos egzaminų, kaip ir ankstesniais metais, populiariausias technologijų brandos egzaminas. Jį laikyti pasirinko 6268 kandidatai. Padidėjo gimtosios kalbos (lenkų, rusų) egzaminą pasirinkusių mokinių skaičius.

Privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – abiturientai galėjo rinktis laisvai. Šiemet prašymus laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą pateikė 17 tūkst. 481 kandidatas, mokyklinį – 9180.

Lyginant su praėjusiais metais, šiemet daugiau abiturientų pasirinko valstybinį geografijos (2,5 proc. daugiau), biologijos (1,49 proc.), informacinių technologijų (0,85 proc.), anglų kalbos (0,49 proc.), matematikos (0,12 proc.) brandos egzaminą. Sumažėjo istorijos (1,11 proc. mažiau), fizikos (0,35 proc.), chemijos (0,22 proc.) valstybinių brandos egzaminų populiarumas.

Tarp mokyklinių brandos egzaminų per metus išaugo gimtosios kalbos (rusų) (0,19 proc.), menų (0,12 proc.), gimtosios kalbos (lenkų) (0,05 proc.) egzaminų populiarumas. Sumažėjo norinčiųjų laikyti technologijų (1,37 proc.), lietuvių kalbos ir literatūros (0,56 proc.), muzikologijos (0,12 proc.), gimtosios kalbos (baltarusių) (0,01 proc.) brandos egzaminus.

Iš viso kandidatai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus. Nuo šių metų abiturientams pasiūlyta naujovė: jie turi galimybę pasirinkti daugiau egzaminų nei laikys. Iki kovo 15 dienos abiturientai galės iš iki lapkričio 24 dienos pasirinktų brandos egzaminų vieno ar kelių brandos egzaminų atsisakyti, kai jau tiksliai žinos, kurią specialybę renkasi, ką ketina studijuoti ir kokių brandos egzaminų tam reikia.

Eksternai, nepateikę prašymo iki lapkričio 24 dienos, ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki pakartotinės sesijos pradžios dar galės prašymus pateikti Kauno miesto administracijos direktoriaus paskirtos bazinės mokyklos vadovui ir laikyti pasirinktus brandos egzaminus pakartotinėje sesijoje.