Namų darbai – privalomi

Pirmoji per keletą metų tikra lietuviška žiema tradiciškai tapo sunkiu egzaminu kelininkams. Jų transportas net kaito matuodamas kilometrus, susuktus valant apsnigtas miesto gatves, barstant apledėjusius užmiesčio kelius. Tačiau užgriuvę šalčiai ir sniegas pasiuntė į gilų nokdauną ir vairuotojus.

Daugelis jų, matyt, nė nesitikėjo, kad keli mėnesiai tarp rudens ir pavasario dar primins apie kadaise lietuviškai žiemai buvusį įprastą orą. Sausį socialiniai tinklai mirgėjo pačių vairuotojų užfiksuotomis nuotraukomis apie griovyje atsidūrusius vilkikus, užklimpusius lengvuosius automobilius, masines avarijas. Vairuotojai dėl nelaimių neretai kaltino, jų nuomone, prastai dirbusias tarnybas. Saugaus eismo ekspertų manymu, tokius incidentus dažniausiai lemia prasta techninė automobilių būklė ir jų savininkų nerūpestingumas. Jiems antrina ir draudikai, atkreipiantys dėmesį, kad nemažai žiemai neparuoštų automobilių šiomis savaitėmis apskritai neišjudėjo ir savo kiemų ar garažų.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, nuo žiemos nemalonumų geriausiai apsaugo išankstinis pasiruošimas temperatūros ir oro sąlygų pokyčiams, įskaitant net tokias, atrodytų, smulkmenas, kaip laiku suteptos durelių gumos ar pakeisti oro filtrai.

"Kai žinome, kad artėja stiprūs šalčiai, pasirūpiname tinkama avalyne ir apranga sau – lygiai taip pat turime pasirūpinti ir savo automobiliu. Praktika rodo, kad paprastai tokias smulkmenas, kaip stiklų ar durelių gumų paruošimas žiemai, vairuotojai linkę nuvertinti ir laikyti nebūtinomis, tačiau kartais jos sukelia nemažai streso ir rūpesčių", – dėstė jis.

Pamiršo žiemas?

Atrodo, kad žmonės jau buvo pamiršę tikras žiemas. Susidūrėme su ne vienu automobiliu, visiškai neparengtu šalčiams. Pavyzdžiui, akumuliatoriai į servisus iš tiekėjų buvo vežami vos ne tonomis. Vos spėjome keisti.

Šiai nuomonei pritarė ir mūsų kalbinti automobilių remonto specialistai. Jų žodžiais, pastarosiomis savaitėmis juos užgriuvo sezoniniai darbai, susiję su šalčio poveikiu įvairioms automobilių sistemoms, mechanizmams ir pan.

"Atrodo, kad žmonės jau buvo pamiršę tikras žiemas. Susidūrėme su ne vienu automobiliu, visiškai neparengtu šalčiams. Pavyzdžiui, akumuliatoriai į servisus iš tiekėjų buvo vežami vos ne tonomis. Vos spėjome keisti", – mūsų dienraščiui pasakojo automobilių remonto specialistas Andrius Subačius.

Pasak "Renvojos" serviso atstovo, daugelio problemų galima išvengti atlikus nesudėtingas namų užduotis arba nedarant žioplų klaidų. Žinoma, daugeliu smulkmenų derėjo pasirūpinti dar prieš žiemos pradžią, tačiau ne veltui sakoma: geriau vėliau nei niekada.

Vardydami darbus specialistai pataria pradėti nuo paprasčiausių. Kai kurie jų yra universalūs visoms transporto priemonėms, o kai kurie priklauso nuo konkretaus automobilio modelio, ar nuo to, kokiais degalais varoma jūsų mašina.

Ne jėga, o gudrybe

Vienas elementariausių darbų – tinkama automobilio stiklų ir gumų priežiūra. Meistrams net per didžiausius šalčius teko tvarkyti ne vieną pacientą dėl bakelyje suledėjusio vasarinio langų plovimo skysčio ir užšalusių purkštukų. Anot A.Subačiaus, net jei nuo rudens bakelyje likę nemažai vasarinio ploviklio, efektyviai padėtų į jį įpiltas koncentratas, kurio užšalimo riba yra kur kas didesnė.

Ilgai neužruksite ir švariai nuvalydami bei silikoniniu tepalu sutepdami mašinos durelių gumas. Draudikų atstovas A.Žiukelis pabrėžia, kad tokia, atrodytų, smulkmena kaip prišalusios automobilių durelių gumos – vienas dažniausiai pasitaikančių žiemiškų incidentų, kuris gali virsti rimtais nuostoliais. Jo žodžiais, gumos prišąla tada, kai automobilio salone prisikaupia drėgmės, o temperatūra nukrenta žemiau nulio. Kad taip nenutiktų, būtina naudoti specialias silikono pagrindo priemones.

Ekspertas ragina nepanikuoti net ir tada, kai šaukštai jau po pietų, – prišalusios durelės nebeatsidaro. Svarbiausias jo patarimas – nenaudoti jėgos, nes taip galima pridaryti dar didesnės žalos automobiliui. Prišalusias dureles rekomenduojama traukti atsargiai, staigiais trumpais truktelėjimais. Kai prišalimas nedidelis, to gali pakakti. Jei nepavyksta, galima nestipriai pastuksenti dureles kumščiu per visą išorinį jų perimetrą. Šią procedūrą galima pakartoti keletą kartų – tikėtina, kad gumą sukaustęs ledo sluoksnis suskeldės ir durelės atsidarys. Jei tai nesuveikia, yra dar vienas būdas patekti į automobilio saloną, tiesa, ne itin patogus, tačiau efektyvus – pabandyti atidaryti kitas duris. Vėjas dažniausiai pučia iš vienos pusės, taigi yra tikimybė, kad kitos durys bus silpniau prišalusios ir atsidarys lengviau.

Vairuotojų dažnai naudojamą ledo tirpiklį arba namudinę atitirpinimo priemonę – šiltą vandenį ekspertas laiko kraštutinėmis.

"Šiltas vanduo, be abejo, atitirpins ledą ir durelės atsidarys. Tačiau, jei būdami namuose šiltu vandeniu atitirpinsite dureles ir iš karto važiuosite, tarkime, apsipirkti, išėję iš parduotuvės durelių greičiausiai ir vėl nebeatidarysite – po apliejimo vandeniu grioveliuose prisikaups labai daug drėgmės, todėl pakartotinis, dar stipresnis prišalimas garantuotas", – perspėjo pašnekovas.

Per speigą – į plovyklą

Serviso meistrai susiduria ir su originalesniais atvejais.

"Primygtinis patarimas: neplaukite automobilio spaudžiant 10 °C ar didesniam šalčiui, nes paskui teks vaduotis iš storo ledo šarvo. Bent pas mus servise tokių atvejų per pastaruosius šalčius pasitaikė ne vienas. Žmonės nusiplovė mašiną ir pastatė lauke, o paskui nebegalėjo nei atplėšti durų, nei atidaryti langų", – šypsojosi A.Subačius.

Automobilius automatinėse lauko plovyklose rekomenduojama plauti tik esant teigiamai oro temperatūrai. Tačiau, anot specialistų, nieko blogo neatsitiks, jei termometro stulpelis rodys ir keletą laipsnių žemiau nulio.

"Jei lauke nedidelis šaltukas ir nuplautu automobiliu važiuosite gana ilgai, tikėtina, kad jis visiškai išdžius ir jokių keblumų dėl užšalimo nekils. Arba jei mašina bus pastatyta į šildomą garažą. Priešingu atveju, gali tekti atplėšti rankenas", – sakė kitas mūsų kalbintas serviso specialistas Adas Lenkaitis.

Vis dėlto tautiečių išmonė kartais stebina. Meistrams patiems teko stebėti, kai žiemą, spaudžiant maždaug 18 laipsnių speigui, BMW automobilio savininkas plovykloje kruopščiai mazgojo savo automobilį.

Šiltu ar karštu vandeniu vairuotojai kartais mėgina atitirpinti ir iš lauko pusės užšalusius ar apledėjusius automobilio stiklus, kai po ranka neturi kitokių priemonių juos nuvalyti. To daryti nepatariama, nes staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti stiklo įtrūkimą. Geriausia stiklus atitirpinti su specialia tam skirta purškiama chemine priemone. Ji yra žymiai patogesnė nei ledo gremžtukas, kurį naudojant neretai subraižomi stiklai.

Jei langai rasoja ir užšąla iš vidaus, reikėtų atkreipti dėmesį į salono oro filtrą. Galbūt jis užsiteršė ir atėjo metas jį išvalyti ar pasikeisti. Drėgmės gali atsirasti ir dėl paprastesnės priežasties – iš lauko į saloną patekusio sniego. Tam pakanka išpurtyti ir išvalyti kilimėlius. Tiesa, žiemą praktiškesni guminiai kilimėliai, nes medžiaginiai sugeria daugiau drėgmės ir juos tenka ilgiau džiovinti.

Dyzeliai – jautresni

Pašnekovų žodžiais, per šalčius daugiausia priežiūros reikalauja dyzelinu varomi automobiliai. Žiemą jie tampa jautresni ir degalų, ir alyvos kokybei. Tad, jei artėja tepalų keitimo terminas, rekomenduojama nebelaukti pavasario, o tai padaryti dabar. Tai reikalinga siekiant išsaugoti būtiną variklio sutepimo lygį. Kaip žinoma, temperatūrai krentant, alyva tirštėja, o tirštesnį skystį agregatams kur kas sunkiau išsukti.

Jei mašina labai ilgai stovėjo nevažiuodama, svarbu nepamiršti įpilti žieminio dyzelino, kuriuo žiemą prekiauja visos degalinės, nes veikiausiai bake užsistovėję degalai bus vasariniai, kurie per šalčius gali sutirštėti iki drebučių pavidalo.

Dar didesnės įtakos sklandžiam važiavimui gali turėti degalų filtras. Degalai nuo šalčio stengsta, kristalizuojasi, todėl senas degalų filtras gali labiau kimštis, gali sumažėti degalų pralaidumas.

"Jei mašina labai ilgai stovėjo nevažiuodama, svarbu nepamiršti įpilti žieminio dyzelino, kuriuo žiemą prekiauja visos degalinės, nes veikiausiai bake užsistovėję degalai bus vasariniai, kurie per šalčius gali sutirštėti iki drebučių pavidalo", – priminė A.Subačius.

Patikrinti pigiau, nei rizikuoti

Anot pašnekovo, net ir šią snieguotą žiemą vairuotojai į servisą atrieda plikomis žieminėmis padangomis, o kai kas net nepasivargina pasikeisti vasarinio apavo. Meistrai juokiasi, kad, norint padėti tokiems užuomaršoms pasiekti servisą, jiems tenka sušaukti talką ir visu būriu stumti per ledą buksuojantį automobilį.

Šaltuoju metu laiku itin išauga vadinamųjų elektroninių asistentų, tokių kaip ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), neleidžiančios užsiblokuoti ratams stabdymo metu, ESP (elektroninio stabilumo programa), padedanti stabilizuoti mašiną esant kritinei situacijai, pavyzdžiui, šoniniam slydimui, reikšmė. Todėl nereikėtų ignoruoti prietaisų skydelyje įsižiebusios atitinkamos lemputės. Jas pasitikrinti bus paprasčiau, nei, jau nuslydus į griovį, remontuoti sulamdytą mašinos kėbulą. Beje, jokia elektroninė pagalba neišgelbės, jei nesužiūrėsite pačios stabdžių sistemos – kaladėlių ar diskų būklės.

Meistrų teigimu, kartais žmonės linkę taupyti ne ten, kur iš tiesų vertėtų. Pavyzdžiui, mašinos patikra, įvertinant akumuliatoriaus būklę, aušinimo skysčio tankį ir daugelį kitų žiemą svarbių mazgų, daugumoje servisų neviršys 10 eurų. Jei vien prevencijos priemonių nebeužteks, teks pakrapštyti piniginę. Pavyzdžiui, žiemą populiarios problemos – sugedusio starterio keitimas nauju, priklausomai nuo mašinos modelio, detalės gamintojo ir t.t., gali kainuoti nuo 50 iki 200 eurų. Žvakių keitimo su darbu kaina – 60 eurų ir daugiau.

Išvaloma nuo kėbulo iki bagažinės

Automobilio priežiūra šaltuoju ir šiltuoju sezonu iš esmės nesiskiria: jį reikia reguliariai plauti ir valyti saloną. Šias paslaugas greitai ir kokybiškai suteikia švaros paslaugų tinklas „Švaros broliai“, kuris yra įrengęs moderniausias tunelines plovyklas šalyje. Viena jų įsikūrusi Kaune, šalia Muravos sankryžos, – Savanorių pr. 441A. Tai viena galingiausių plovyklų Baltijos šalyse ir vienintelė Lietuvoje, kur galima rinktis VIP plovimo programą su salono valymu. Per 15 minučių automobilis ne tik nuplaunamas ir išvaškuojamas, bet ir sausai išvalomas jo salonas bei bagažinė. Visa tai daro profesionalūs darbuotojai ir automatizuota išmanioji sistema, tad automobilio savininkas gali šį laiką skirti atokvėpiui. Be to, vairuotojų patogumui nuo kovos 1 d. plovykla pradeda dirbti ir sekmadieniais, tad, radus šiek tiek laisvo laiko, čia galima apsilankyti kiekvienam priimtinu metu.

Tunelinių plovyklų tinklo vadovo Sauliaus Vaičekausko teigimu, užsisakius integruotą plovimo ir salono valymo paslaugą pirmiausia automobilis keliauja tuneliu, kuriame plaunama jo išorė. Čia kėbulas švelniai nuplaunamas šampūnu ir aktyviomis putomis bei nuvalomas itin minkštomis šluostėmis. Tuomet atliekamas trijų lygių ratų plovimas, o automobilio dugnas nuplaunamas ir padengiamas antikorozine danga. Paviršiai padengiami ir išblizginami vašku. Tuomet automobilis padengiamas apsauginiu sluoksniu, kuris apsaugo kėbulą nuo blukimo, padeda spalvai išlikti sodriai ir užtikrina, kad automobilis ilgiau bus švarus. Galiausiai transporto priemonė nuskalaujama vandeniu ir švariai išdžiovinama.

Tuomet automobilis keliauja į šalia esantį salono valymo tunelį, kur švaros ekspertai rūpinasi jo vidaus išvalymu. Šio proceso metu profesionalūs darbuotojai išsiurbia automobilio saloną ir bagažinę, kruopščiai nuvalo dulkes nuo salono paviršių, švelniai nuvalo ir nusausina automobilio langus, išplauna bei išdžiovina kilimėlius.

„Kol transporto priemonės vidų tvarko profesionalai, automobilio savininkas gali laiką leisti specialiai įrengtoje laisvalaikio zonoje. Čia galima ne tik įkrauti mobilųjį telefoną ir naudotis belaidžiu internetu, bet ir paskaityti įvairių žurnalų, nemokamai išgerti kavos ar arbatos“, – priduria S.Vaičekauskas.

Automobilio išorės ir vidaus valymas trunka iki 15 minučių ir nereikalinga išankstinė rezervacija. Tad VIP plovimo su salono valymu paslauga puikiai tinka tiems, kurie nori visapusiškai pasirūpinti automobiliu.

Prižiūrėti reikia visais sezonais

Tokias automobilių švaros paslaugas renkasi vis daugiau lietuvių, kuriems svarbus aptarnavimo greitis ir kokybė. Juolab kad rūpintis automobiliu reikia visais metų laikais. Vis daugiau laiko praleidžiant automobilyje, salone neišvengiamai atsiranda nešvarumų ir kvapų – juos svarbu pašalinti laiku, kol neįsisenėjo. Jeigu automobilyje keliaujama su vaikais ar augintiniais, salone taip pat atsiranda įvairių nešvarumų ir bakterijų, kurios gali sukelti alergijų ar netgi ligų. Negana to, automobiliu keliaujame ir peršalę. Tinkamai neišvėdinus ir neišvalius salono, jame prisikaupia pavojingų bakterijų. Todėl būtina reguliariai valyti saloną ne tik dėl estetinių, bet ir dėl sveikatos sumetimų.

Kartais manoma, kad šaltuoju sezonu reikia rečiau plauti automobilį, esą jis greičiau išsipurvina, tačiau tai klaidingas įsitikinimas. Automobilio išorės priežiūra šiuo metu irgi aktuali, nes net ir tokią žiemą kaip ši yra barstomi keliai. Automobilio ratai, apatiniai slenksčiai prikaupia daugiausia nešvarumų ir druskų, kurie, susimaišę su drėgme, gali virsti korozijos šaltiniu. O plaunant automobilį nuvalomas ne tik jo kėbulas, bet ir šios dalys.

Taigi tiems, kurie nori pasirūpinti savo automobilio vidaus ir išorės švara, verta įsidėmėti, jog „Švaros brolių“ tunelinėje plovykloje Savanorių pr. 441A tą galima padaryti itin greitai ir patogiai, o nuo kovo 1 d. salono valymo tunelis dirbs ir sekmadieniais.

Klaida naudoti dar kartą

Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorės Ritos Zdanevičienės teigimu, su naudoti netinkamų padangų ar akumuliatorių utilizavimu lietuviai jau yra gana gerai susipažinę, bet kaip tinkamai pasirūpinti įvairiais kitais naudoti nebetinkamais transporto priemonių atributais, tikrai žino ne visi.

„Pirmiausia, reikėtų pažymėti tai, kad automobilių techninė priežiūra turi būti atliekama tik specializuotuose automobilių servisuose, o ne kaip yra įprasta Lietuvoje – daugiabučio kieme, privačioje valdoje ar kitoje tam nepritaikytoje viešoje vietoje. Jei jau atsitiko taip, kad nusprendėte smulkius automobilio remonto darbus atlikti patys, būtina susidariusiomis atliekomis pasirūpinti tinkamai. Iki šiol pastebime, kad įvairi tara nuo vairuotojų dažnai automobilio priežiūrai perkamų šampūnų, poliruoklių, langų ir aušinimo skysčių ar netgi tepalų galiausiai atsiduria ten, kur neturėtų – į konteinerį šalia namų ar garažų arba į šiukšlinę prie degalinės“, – sako Paulius Repšys, didžiausios Lietuvoje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ komercijos direktorius.

Specialistas pabrėžia, kad tokių plastikinių bakelių negalima mesti į rūšiavimo konteinerius, nes jie užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis, o net ir visiškai tuščiose talpose lieka skysčių ar tepalų likučių, kurių paprastai vandeniu išplauti neįmanoma. Itin didelė klaida – tokias talpas naudoti dar kartą.

„Pasitaiko, kad taupumo ar praktiškumo sumetimais vairuotojai įsigudrina įvairius langų ar aušinimo skysčių bakelius išplauti ir naudoti pakartotinai kitiems skysčiams laikyti, o kartais netgi kaip talpas vandeniui gabenti. Deja, tai nėra geras sprendimas, nes tokiai talpai visiškai dezinfekuoti nėra specialių priemonių. Į tokį bakelį pripylus laistymo vandens, dalis teršalų vėliau patenka į dirvožemį, užteršia gruntinius vandenis“, – perspėja P. Repšys.

Tampa žaislais

Kalbėdama apie potencialiai pavojingus automobilių elementus R. Zdanevičienė išskiria ir žibintų lemputes. AGIA direktorės teigimu, nors jose ir nėra skystų teršalų, jos kelia kitokio pobūdžio pavojų.

„Elektros lemputės pavojingos tuo, kad gali sudužti ir sužaloti žmones. Žinome atvejų, kai namų kieme pakeistos automobilio lemputės būna padėtos netinkamoje vietoje namuose ir dėl to visai atsitiktinai tampa vaikų žaislais. Sudužusios lemputės šukės ir kiti aštrūs elementai jose kelia pavojų ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams“, – kalba asociacijos vadovė.

„Žalvario“ komercijos direktoriaus teigimu, dėmesį derėtų atkreipti ir į transporto priemonių valytuvus ir kilimėlius. Pakeitus juos naujais, senųjų nederėtų išmesti kartu su komunalinėmis atliekomis, o juo labiau – deginti. Kilimėlių ir valytuvų gamybai naudojami pavojingi naftos subproduktai, kuriuos deginant išsiskiria sieros junginiai. Visa tai turi didelės įtakos oro taršai.

Patikėti specialistams

Kaip ir daugelį potencialiai pavojingų atliekų, įvairias talpas nuo automobilių priežiūrai ir eksploatavimui skirtų skysčių, taip pat elektros lemputes, valytuvus, automobilių kilimėlius ir kitus panašius daiktus, anot R. Zdanevičienės, derėtų atiduoti į profesionalių atliekų tvarkytojų rankas.

„Tikrai derėtų pagalvoti apie pasekmes ir nesirinkti lengviausio kelio – atliekas išmesti į buitinių atliekų konteinerį ar kažkur gamtoje. Tokiu atveju šios šiukšlės ne tik ilgą laiką dūlės, bet ir kels potencialų pavojų aplinkai ir sveikatai“, – teigia AGIA direktorė.

Ji primena, kad atliekos turėtų būti išvežtos į specializuotus surinkimo taškus ir priduotos atliekų tvarkytojams, kurie turi leidimus pavojingąsias atliekas tvarkyti. Įprastai kiekvienoje savivaldybėje yra bent po keletą taškų, kur galima nemokamai priduoti naudoti netinkamus daiktus.

„Jeigu lankėtės automobilių servise, įsigijote jų platinamos produkcijos – keitėte lemputes, valytuvus, kilimėlius ar papildėte transporto priemonės sistemas reikiamais skysčiais, servisas privalo priimti susidariusias atliekas. Jei tokius darbus darėte patys, tai atliekos turi būti pristatytos į stambiagabarites atliekų aikšteles“, – sako AGIA vadovė R. Zdanevičienė.

AGIA primena, kad dauguma automobilio sudedamųjų dalių ir komponentų yra pavojingosios atliekos, kurių netinkamas tvarkymas kelia pavojų aplinkai. Itin pavojingos gamtai yra eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Gyventojai norėdami pasirūpinti tokio automobilio utilizavimu gali užpildyti užklausą asociacijos tinklapyje www.agia.lt.

Vis dėlto specialistai su jų argumentais nesutinka ir įspėja apie dėl tokio elgesio gresiančius padarinius.

"Automobilio paruošimas vasaros sezonui – daug nesudėtingų procedūrų, kurias reikėtų atlikti po šaltojo metų laikotarpio. Vis dėlto vairuotojai kartais dalį procedūrų praleidžia dėl laiko ar finansų trūkumo, o vėliau nukenčia dvigubai – dėl netikėtai nutrūkusios kelionės ar keliskart išaugusios remonto sąmatos. Mąstyti siūlau taip: jei automobilis naudojamas ištisus metus, tai ir jo priežiūrai skirti laiko reikia visais sezonais", – teigia Autoplius.lt portalo komunikacijos vadovas Matas Buzelis. Pirmiausia specialistas siūlo pasirūpinti, kad automobilis turėtų vasarines padangas. Į klausimą: "Ar tikrai vasarą reikia vasarinių padangų" geriausiai atsako nepriklausomi bandymai, o vieni išsamiausių yra atliekami Didžiojoje Britanijoje įkurtos "Tyre reviews" organizacijos.

Jei automobilis naudojamas ištisus metus, tai ir jo priežiūrai skirti laiko reikia visais sezonais.

Vienas naujausių "Tyre Reviews" testų – skirtingų tipų padangų palyginimas esant 15–18 laipsnių šilumai. Stabdant nuo 80 iki 8 km/val. ant šlapios kelio dangos vasarinėms padangoms užteko 33,97 m, žieminėms – 34,82 m, o universalioms – 35,54. Ant sausos kelio dangos skirtumai didesni – vasarinėmis padangomis apautą automobilį pristabdyti nuo 96 iki 8 km/val. pavyko nuvažiavus 36,2 m, universaliomis – 41,65, o žieminėmis – 42,92 m. Skirtumas tarp vasarinių ir žieminių padangų atrodo nedidelis – vos daugiau nei 6 m. Tačiau tai dviejų vidutinių pėsčiųjų perėjų plotis.

Saugumas nėra vienintelis argumentas, kodėl reikėtų naudoti vasarines padangas. Automobilis su jomis bus ekonomiškesnis nei su žieminėmis, važiuos tyliau, o pačios padangos dėvėsis lėčiau, todėl dviejų skirtingiems sezonams pritaikytų komplektų naudojimas pasiteisina ir finansine prasme. Skaičiuojama, jog automobilis su žieminėmis padangomis vartoja apie 10 proc. daugiau degalų nei vasarinėmis, o tai vieno sezono metu gali virsti šimtais eurų.

Artėjant vasarai, vien padangų pakeisti neužtenka – reikėtų skirti laiko ir dalį išlaidų numatyti kitiems būtiniems dalykams kaip valytuvai, langų plovimo skystis, aušinimo sistema, salono filtras.

"Nei į langų plovimo, nei į variklio aušinimo sistemas nereikėtų pilti vandens. Jis kalkėja ir dėl šios savybės sistemos gali būti užkimštos, sugesti siurbliai ir kitos dalys. Taip vieną kartą sutaupant kelis eurus, galima prisidaryti bėdų, kurios kainuos kelis šimtus", – aiškina M.Buzelis.

Tinkamai reikia pasirūpinti ir ventiliacija – pakeisti salono filtrą bei papildyti kondicionavimo sistemą šaltnešiu (freonu), atlikti jos dezinfekciją. Tai kelias dešimtis eurų kainuojantys dalykai, tačiau jų nepadarius, komfortiška kelionė gali baigtis pačiu netikėčiausiu metu.

„Kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti, kad tinkamas padangų slėgis užtikrina ne tik automobilio stabilumą, ekonomiškumą, bet ir tolygų dėvėjimąsi. Naujesnių automobilių vairuotojai padangų slėgį mato prietaisų skydelyje, senesnių turi tikrinti patys – tai daryti rekomenduoju bent kartą per porą savaičių“, – pataria „Goodyear“ Baltijos šalių lengvųjų padangų pardavimo vadovas Martins Grinbergs.

Patikrinti nesudėtinga

Automobilių specialistas, saugaus vairavimo mokyklos „BMW vairavimo akademija“ vadovas Darius Jonušis pabrėžia, jog slėgis yra esminis dalykas padangose ir norint naudotis geriausiomis savybėmis, būtina jį palaikyti tinkamą – nei per didelį, nei per mažą.

„Bet ką reikia prižiūrėti, o padangose esminis dalykas yra slėgis. Kartą per porą savaičių juk nesunku užsukti į degalinę ir jį patikrinti“, – teigia D. Jonušis.

Padangose esminis dalykas yra slėgis. Kartą per porą savaičių juk nesunku užsukti į degalinę ir jį patikrinti.

Gamintojo rekomenduojamą padangų slėgį dažniausiai galima rasti ant vairuotojo durelių slenksčio priklijuotame lipduke, kartais jis būna ant vidinės degalų bako dangtelio pusės. Jeigu automobilis keliolikos metų senumo ir lipdukai nusitrynę, tokią informaciją galima rasti internete. Žinoma, prieš tai reikia įsitikinti, kad automobilyje sumontuoti originalūs ratlankiai, kuriais jis išvažiavo iš gamyklos. 

„Tinkamas slėgis svarbus ne tik dėl saugumo. Tik tinkamai pripūsta padanga į kelią remiasi didžiausiu paviršiumi ir užtikrina maksimalų sukibimą. Be to, tik tokia padanga yra ilgaamžė, tolygiai dėvisi visos jos dalys. Tai galioja tiek kalbant apie žiemines, tiek vasarines padangas“, – aiškina vairavimo specialistas.

Netinkamą slėgį išduoti gali ne tik subliūškusi, bet ir netolygiai nudilusi padanga. Jeigu kažkuris jos šonas ar vieta nutrinta labiau, tai signalizuoja apie netinkamą slėgį arba pakabos problemas.

D. Jonušis pabrėžia, jog automobilio stabilumas kelyje priklauso tik nuo tų keturių nedidelių plotų – padangų. Jokio skirtumo – automobilis naujas ar senas, vairuotojas turi 20 metų ar 2 mėnesių patirtį – jeigu padangos prastos, per daug nudėvėtos ar netinkamas jų slėgis, automobilis bus nestabilus.

Priežasčių – daugiau nei viena

Kodėl keičiasi padangų slėgis? Ar neužtenka vieną kartą padangas pripūsti ir viskas – iki kito montavimo nieko daryti nereikia? M. Grinbergs teigia, kad anaiptol: padangų slėgiui įtakos turi temperatūra, pavyzdžiui, orui šylant, jis kils, o šąlant – kris. Ilgą laiką važiuojant dideliu greičiu, padangų slėgis taip pat pakils, todėl nerekomenduojama jo tikrinti ilgų kelionių metu – tai geriau daryti ryte, kai padangos neįkaitusios.

Slėgis gali kristi dėl susidėvėjusių ir montavimo metu nepakeistų ventilių, į protektorių įlindusios vinies ar kitų pažeidimų. Juos vairuotojui pastebėti ne visada paprasta, tačiau tinkamo slėgio svarbą įrodo Europos Sąjungos reikalavimai. Padangų slėgio stebėjimo sistema (angl. Tyre Pressure Monitoring System, TPMS) yra vienas pirmųjų saugumo elementų, tapusių privalomu visuose naujuose ES parduodamuose automobiliuose. Standartinėje kiekvieno nuo 2014-ųjų lapkričio pagaminto modelio įrangoje jau yra ši sistema. Tik tokios sistemos kaip stabdžių antiblokavimo (ABS) ar elektroninė stabilumo kontrolė (ESC) privalomos tapo anksčiau.

„Dėl TPMS sistemos pastaraisiais metais pagamintų automobilių vairuotojai į degalinę gali užsukti tik papildyti baką ir nusipirkti kavos. Tačiau senesnių automobilių savininkai, kuriuose jos nėra, slėgį turėtų stebėti reguliariai – bent porą kartų per mėnesį. Tai užtikrins padangų ilgaamžiškumą ir jų pačių saugumą“, – teigia „Goodyear“ atstovas.

Jeigu pastebite, kad slėgis vienoje padangoje sumažėjęs perpus, o kitose likęs toks pat, vertėtų iškart apsilankyti servise. Padangoje greičiausiai yra pažeidimas (pvz., vinis), kurį reikia pašalinti, o to nepadarius ji gali likti be oro mažiausiai tinkamu metu.

Atkreipkite dėmesį į degalus

Dažnai automobiliu važinėjantys vairuotojai net nepajunta, kaip vasarinį dyzeliną pakeičia žieminis. Tačiau rečiau į gatves išriedantys vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į temperatūros pokyčius ir atvėsus orams nepamiršti automobilio bako pripildyti šaltam orui pritaikytų degalų.

Audrius Miežys, „Neste Lietuvos“ mažmeninės prekybos vadovas primena, kad pagal oro temperatūrą dyzelinas skirstomas į keletą klasių – jis būna vasarinis, tarpinis ir žieminis, kuris dar gali būti pirmos bei antros arktinės klasės. Vasarinis dyzelinas neužšąla iki –5° C, tarpinis iki –15° C, pirmos arktinės klasės iki –26° C, o antros klasės iki –32° C. Be to, Lietuvos vairuotojai gali įsigyti dyzelino, kurio sudėtyje yra pagal patentuotas technologijas iš biomasės pagaminto antros kartos biodyzelino. Toks dyzelinas atsparus netgi ypatingai žemai –37° C temperatūrai.

„Dyzelinių automobilių vairuotojams rekomenduojama pradėti šalčiams ruoštis iš anksto, automobilio bake esančio tarpinio dyzelino atsargas bent keletą kartų papildant prekyboje jau pasirodžiusiu žiemai skirtu dyzelinu. Pirmos klasės arktinis dyzelinas degalinėse žymimas viena, o antros – dviem snaigėmis“, – primena A. Miežys.

Druskų ir purvo lietus nenuplauna

„Vis dar gajus mitas, kad prasidėjus lietui jis ir pasirūpins automobilio švara. Tačiau net ir sušlapus automobiliui, visas purvas, druskos ir toliau kaupiasi ant automobilio dugno, durelių, posparniuose. Šios sankaupos savyje laiko drėgmę, taip spartindamos kėbulo koroziją. Todėl rekomenduojama šaltuoju metų laiku automobilį plauti dažniau. Švari transporto priemonė ne tik apsaugoma nuo druskų poveikio, bet ir maloniau ja naudotis“, – sako Naurimas Gringis, bendrovės „Švaros broliai“ Automobilių švaros departamento direktorius.

Kad automobilį prižiūrėti būtų paprasčiau, ekspertas rekomenduoja kėbulą nupoliruoti. Poliravimo metu atnaujinamas lako paviršius, nušveičiami įsisenėję nešvarumai, panaikinami mikro įbrėžimai. Kadangi paviršius tampa glotnesnis – prie kėbulo sunkiau prilimpa purvas, ant kelio barstomos druskos. Automobilį papildomai padengus vašku, polimerine ar keramikine danga, jos apsaugo kėbulą nuo aplinkos poveikio – taip automobilis ne tik ilgiau išlieka švarus, labiau blizga, bet ir yra apsaugomas nuo druskų.

Reikėtų nepamiršti ir automobilio vidaus

Švaros eksperto teigimu, atėjus žiemai reikėtų pasirūpinti ir automobilio vidumi. Vienas iš svarbesnių darbų – nepamiršti pakeisti langų plovimo skysčio į žieminį. Užšalęs vasarinis langų plovimo skystis gali suskaldyti automobilyje esantį bakelį ar sugadinti apipurškimo siurblį.

„Atėjus darganotiems orams bei sniegui, rekomenduojama pasikeisti medžiaginius automobilio kilimėlius į praktiškesnius – guminius. Jų priežiūra bus paprastesnė, o ir automobilio salone neužsiliks drėgmė – mažiau rasos langai. Jeigu langų rasojimas nemažėja – gali prireikti pakeisti salono oro filtrą, – sako N. Gringis. – Artėjant šalčiams rekomenduojama nuo užšalimo sutepti automobilio durelių, bagažinės gumas. Jomis reikėtų pasirūpinti ir kiekvieną kartą po automobilio plovimo – bent keletui minučių atidarius ir palikus pravertas automobilio dureles, bagažinę, liuką. Taip gumos neprišals viena prie kitos ir bus išvengta problemų norint patekti į automobilį.“

Prižiūri skirtingai

Tos pačios apklausos dalyviai tvirtino, kad vienas reikšmingiausių dalykų, būtinų gerai eksplotuojant automobilį, – pasirinkti kokybiškus degalus. 44 proc. vairuotojų pasakoja, kad renkasi išskirtinai kokybiškus degalus, o 54 proc. teigė įvertinantys ir tai, kokį poveikį degalai turi automobiliui.  Dauguma vairuotojų skeptiškai vertina degalų įsigijimą iš nepatikimų šaltinių, tačiau mechaninės automobilio dalies priežiūrai skiria vis dar nepakankamai dėmesio.

Autocentro "Autoakstė" direktorius Algimantas Akstinas "Kauno dienai" įvardijo kelis kriterijus, kurie lemia, kaip atsakingai vairuotojas prižiūri savo transporto priemonę.

"Pirmiausia priklauso nuo paties automobilio savininko požiūrio, nuo automobilio ir, žinoma, nuo perkamosios savininko galios.  Kalbant apie statistinį Lietuvos vairuotoją, važinėjantį 10–15 metų senumo automobiliu, jo rūpinimąsi transporto priemone pavadinčiau paprasčiausiu gaisrų gesinimu", – tvirtino jau beveik dvidešimtmetį Kaune veikiančio automobilių serviso vadovas.

Jeigu žmogus nori gauti atliktiems darbams ir remontui panaudotoms detalėms garantiją, jis neturėtų tikėtis suremontuoti transporto priemonę už keliasdešimt eurų.

Pasak pašnekovo, daugiau dėmesio automobilių priežiūrai skiria važinėjantieji naujesniais automobiliais – vienus taip daryti verčia naujų automobilių pardavėjų iškeltos garantinio aptarnavimo sąlygos, kiti, automobilį įsigiję su paskola, taip pat linkę skirti jam daugiau dėmesio.

"Trumpai tariant, kuo naujesnis automobilis, tuo savininkas jį pareigingiau prižiūri, nors pasitaiko ir išimčių", – dėstė automobilių priežiūros specialistas. Jis pabrėžė, kad dažniausiai, nepaisant to, kokio senumo automobiliu važinėja, jį itin atsakingai prižiūrėti stengiasi garbesnio amžiaus vairuotojai. "Tikriausiai šie žmonės dar prisimena senesnius laikus, kai automobilį įsigyti buvo gana sunku, o jo priežiūra buvo atsakingas darbas", – svarstė A. Akstinas.

Mažiausiai du kartus

Kaip ir kituose paslaugų versluose, taip ir užsukę į automobilių servisą vairuotojai nori išleisti kuo mažiau, tačiau tikisi, kad automobilis bus sutvarkytas itin gerai. "Tiek kokybiškos prekės, tiek ir kokybiškos paslaugos kainuoja. Jeigu žmogus nori gauti atliktiems darbams ir remontui panaudotoms detalėms garantiją, jis neturėtų tikėtis suremontuoti transporto priemonę už keliasdešimt eurų. Be to, taupyti rizikuojant savo ir kitų važiuojančiųjų automobiliu saugumu nevertėtų", – pasakojo "Autoakstės" vadovas.

Tvirtinantiesiems, kad automobilio priežiūra reikalauja gana daug laiko, A. Akstinas pataria suderinti būtiniausius darbus su papildomu automobilio techninės būklės patikrinimu. "Bent du kartus per metus automobilio savininkas yra priverstas užsukti į automobilių remonto dirbtuves – rudenį ir pavasarį, kai vasarinės padangos keičiamos žieminėmis, arba, kaip teks daryti netrukus, žieminės padangos keičiamos vasarinėmis", – sakė pokalbininkas.

Jis patvirtino, kad, "Autoakstės" servise keičiant automobilio padangas, visada patikrinama pakabos, vairo, stabdžių sistemų techninė būklė, savininkui tai nieko nekainuoja, o apie aptiktus trūkumus klientas informuojamas užpildant automobilių gedimų aktą. "Visuomet pasiūlome automobilio savininkui tuos trūkumus pašalinti – juk vienaip ar kitaip automobilis jau yra remonto dirbtuvėse, tad tokiu būdu galima nušauti du zuikius vienu šūviu – du kartus per metus paaukoti daugiau laiko detalesnei automobilio techninei apžiūrai ir trūkumams šalinti, kad automobilis patikimai tarnautų iki kito apsilankymo servise", – įsitikinęs automobilių priežiūros specialistas.

Vyras stebėjosi, kad vis dėlto atsiranda vairuotojų, kurie į meistrų užfiksuotus trūkumus numoja ranka arba sutvarko tik tuos, kurie kainuoja pigiausiai. "Žinoma, gerai bent tai, tačiau net menkiausia netinkamai funkcionuojanti automobilio detalė gali sugadinti visą techninį mazgą, kurio remontas kainuos kelissyk daugiau, o neretai su tokiu gedimu automobilis į mūsų dirbtuves atkeliauja nebe sava eiga, o atgabenamas techninės pagalbos automobiliu", – patirtimi dalijosi A. Akstinas.

Taupus moka dukart

"Autoakstės" meistrai net ir atlikdami automobilio kėbulo remonto darbus nemokamai patikrina ir mechaninės dalies techninę būklę, o apie atsiradusius gedimus informuoja savininką. Paklaustas, ar galėtų pasakyti, kurie iš automobilių savininkų labiausiai linkę iškart taisyti rastus gedimus, A.Akstinas pasakojo, kad daugiausia dėmesio gerai automobilio techninei būklei skiria juridiniai asmenys.

"Dažniausiai įmonių automobilių parką prižiūrintys žmonės supranta, kad automobilis yra darbo įrankis ir jis turi funkcionuoti be priekaištų bei nekelti papildomo pavojaus, todėl visus gedimus mūsų prašo sutvarkyti iš karto", – kalbėjo automobilių priežiūros specialistas. Jis teigė, kad reguliari automobilio priežiūra leidžia sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko.

Apleisto mechaninio mazgo gedimo pašalinimas dažnai kainuoja daugiau negu vienos jo dalies pakeitimas, atima daugiau meistrų laiko, o kai automobilis paliekamas dirbtuvėse, natūralu, kad savininkas lieka be transporto priemonės.

"Dažniau po užsienio šalis keliaujantys vairuotojai tikriausiai pastebi, kaip retai šalikelėse galima išvysti sustojusius automobilius su pakeltais variklio dangčiais, o mūsų šalyje nors ir sumažėjo tokių atvejų, tačiau taip nutinka vien dėl to, kad gedimai laiku nesutvarkomi. Prietaisų skydelyje užsidegusi įspėjamoji lemputė neretam vairuotojui dar nėra pakankamas perspėjimas apie tai, kad metas ratus sukti į serviso dirbtuves", – apgailestavo A. Akstinas, tačiau kartu pastebėjo, kad daugėja ir atsakingų vairuotojų, kurie, įtardami vieną ar kitą gedimą, užsuka į "Autoakstę" pasikonsultuoti su meistrais, kad būtų tikri, jog važinėja techniškai tvarkingu ir saugiu automobiliu.

„Pastebime, kad atvėsus orams ir pablogėjus eismo sąlygoms, įprastai eismo įvykių skaičius padidėja daugiau nei ketvirtadaliu. Šaltuoju metų laiku dėl padidėjusių autoįvykio rizikų ypač išauga smulkių incidentų skaičius. Smulkūs incidentai, tokie kaip šoninių veidrodėlių apgadinimai, buferio įlenkimai ar stiklų pažeidimai sudaro iki 75 proc. visų mūsų klientų užregistruojamų automobilių žalų“, – teigia Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.

Specialistai neabejoja, kad eismo įvykių skaičius padidėja dėl permainingų oro sąlygų, kuomet vis daugiau laiko vairuojama tamsoje lyjant ar drebiant šlapdribai. Kelio matomumas gali dar pablogėti dėl tykštančio purvo iš po priekyje važiuojančio automobilio ratų.

„Dauguma vairuotojų puikiai žino, kad norint saugiai vairuoti artėjant žiemai būtina laiku pasikeisti automobilio padangas, tačiau apie matomumą kelyje ir stiklų priežiūrą iš anksto pagalvoja toli gražu ne visi. Vėlyvą rudenį, kuomet vairavimo sąlygos kasdien darosi vis sudėtingesnės, prižiūrėti stiklus būtina ir dėl vairuotojo, ir dėl pėsčiųjų saugumo kelyje – žvelgiant į kelią per prastai valomą automobilio stiklą yra daug sunkiau tinkamai reaguoti į staiga pasikeitusią situaciją kelyje“, – sako „Carglass“ generalinis direktorius Jurijus Končaninas.

Šiemet, kai rudens dargana ir šlapdriba jau tapo vairuotojų kasdienybe kelyje, J. Končaninas dalijasi patarimais, kaip pasirūpinti automobilio stiklais, kad vaizdas kelyje būtų ryškesnis, o kelionė saugesnė.

Ieškodami naujų valytuvų atkreipkite dėmesį į šluoteles. Pirmiausia pasikeiskite susidėvėjusius priekinio stiklo valytuvus – naujieji geriau priglunda prie stiklo ir švariau jį nuvalo. Artėjant žiemai patariama rinktis kokybiškesnes ir specialių gumos priemaišų turinčias valytuvų šluoteles. Jos ne tik geriau valo stiklą, bet ir rečiau prišąla esant minusinei temperatūrai. Valytuvų šluotelės yra susidėvėjusios tuomet, kai pradeda skleisti neįprastus garsus ar palieka purvo dryžius net tuomet, kai skudurėliu nuo jų nuvalomos apnašos. Be to, elastingumą praradusios valytuvų šluotelės braižo automobilio stiklą, tad taupymas valytuvų sąskaita vėliau gali atsieiti tik brangiau.

Nepamirškite įsigyti apiplovimo skysčio. Kaip ir automobilio padangos, stiklų apiplovimo skystis į žieminį ir vasarinį skirstomas ne veltui. Termometro stulpeliui nukritus žemiau nulio, ledu virtęs vasarinis skystis gali sugadinti langų apiplovimo mechanizmą ar suskaldyti skysčio bakelį. Labai svarbu, kad kelionės metu skysčio nepritrūktų – priešingu atveju valytuvai teplios stiklą purvu ir matomumas tik blogės. Šiuo permainingu metų laiku bagažinėje patariama turėti apiplovimo skysčio atsargų. Jos labai pravers pasibaigus skysčiui bakelyje, kuomet degalinė dar toli. Nereikėtų į bakelį pilti bet ko – gero žieminio skysčio garų kvapas neerzina ir nekenkia vairuotojo sveikatai, švariau valo ir neardo automobilio kėbulo dažų.

Atsakingai rinkitės ledo grandiklį ir šluotelę. Nors Lietuvoje dažniau būna drėgna nei šalta, dabar pat reikėtų patikrinti, ar automobilio daiktadėžėje turite ledo grandiklį ir šluotelę. Jeigu ne – geriau rinktis iš kokybiškos plastmasės pagamintus grandiklius, kurie, lyginant su metaliniais, retai subraižo automobilio stiklą.

Akmenukui pažeidus automobilio stiklą – nedelskite. Atidžiai apžiūrėkite priekinį automobilio stiklą, ar jame nėra akmenukų įdaužų. Jose kaupiasi drėgmė, kuri temperatūrai nukritus žemiau nulio užšąla. Nukreipus į priekinį stiklą pernelyg šiltą oro srautą, pažeistoje vietoje stiklas gali skilti toliau. Dar pavojingiau, kai dėl automobilio krestelėjimo stiklas skyla važiuojant. Vairuotojai dažnai išsigąsta ir ima greitai stabdyti ar staigiai pasuka vairą – tokiu būdu kyla avarinės situacijos grėsmė. Todėl rekomenduojama nedelsti – įdaužos remontas užtruks trumpiau ir kainuos žymiai pigiau nei keičiant pažeistą stiklą nauju.