„Neturėtume manyti, kad Rusija laimės šį karą. Tačiau žinoma, jei tai nutiktų, visi būtume pavojuje: ne tik Baltijos šalys, bet visa Europa, visas Vakarų pasaulis. Tai dalykas, kurį privalome priminti savo partneriams – kad tai nėra tik bendrą sieną turinčių šalių klausimas, tai viso Vakarų pasaulio klausimas“, – bendroje spaudos konferencijoje Taline pirmadienį kalbėjo Estijos prezidentas Alaras Karis.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda sakė „šimtu procentų tikintis“, kad Ukraina pasieks pergalę kovos lauke ir pabrėžė, kad kitu atveju Kremlius nesustotų.

„Šiam režimui, Kremliaus režimui, nėra galutinio tikslo ar galutinių taikinių. Šis režimas turi didelį skaičių taikinių ir tarp jų galėtų būti Baltijos šalys, kitos šalys Rytų Europoje, net ir Centrinėje Europoje. Tai priežastis, kodėl turime susitvarkyti su labai pavojingu režimu ir išlikti vieningi, kad palaikytume Ukrainą iki pabaigos ir laimėti šį karą. Tikiuosi, kad taip ir bus“, – kalbėjo jis.

Šiam režimui, Kremliaus režimui, nėra galutinio tikslo ar galutinių taikinių.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad tai, ar Rusija ryšis užpulti kurią nors iš Baltijos ar NATO rytinio flango šalių, priklausys nuo to, kaip gerai šios šalys bus pasiruošusios atlaikyti galimą ataką ir teigė, jog trys šalys deda dideles pastangas, kad būtų kuo mažiau pažeidžiamos. Taip pat Rusijos sprendimą, pasak Latvijos prezidento, galėtų nulemti NATO susiskaldymas, o dėl to yra svarbu dėti pastangas vienybei išlaikyti.

Pasak jo, tai labai lemtų ir padėtis Ukrainoje, tačiau E. Rinkevičius ragino nesileisti apimamiems „panikos nuotaikos“, kurią galima pastebėti viešojoje erdvėje.

„Gali būti, kad net ir nelaimėdama karo, Rusija mano, kad jį laimi: kartais egzistuoja skirtumas tarp realių faktų ir jų interpretacijos“, – kalbėjo Latvijos vadovas, pabrėždamas, kad Rusija šiuo metu nelaimi Ukrainoje.

Pasak E. Rinkevičiaus, Kremliaus strategija yra ilgas karas, viliantis, kad tai paveiks Vakarų visuomenių nuomones.

„Vienas dalykas, kurį turime turėti galvoje – tai ilgalaikis karas. Deja, šis karas nesibaigs per kelis mėnesius ar net metus. Tai sakau savo kolegoms iš NATO ir Europos Sąjungos šalių, kad turime būti pasiruošę“, – sakė Latvijos prezidentas.

Jis teigė, kad daugumoje šalių tai pamažu suprantama, tačiau resursų, karinės pramonės mobilizavimas neišvengiamai užtrunka.

Paskutiniu metu Ukraina susiduria su sunkumais gaunant Vakarų paramą: ši mažėja tuo metu, kai Kyjivo kontrpuolimas silpnėja, o Rusijos pajėgos siekia naujų laimėjimų.

G. Nausėda tikisi, kad nauja lenkų vyriausybė ras sprendimą dėl blokuotų Ukrainos vilkikų

Lenkų vežėjams pastarąjį mėnesį pasienyje blokuojant Ukrainos sunkvežimius, Lietuvos prezidentas G. Nausėda viliasi, kad šį klausimą imsis spręsti naujoji Lenkijos vyriausybė.

„Tikrai aš norėčiau, kad šitą klausimą imtųsi spręsti naujoji Lenkijos vyriausybė. Ji netrukus bus suformuota, čia jau valandų klausimas“, – BNS pirmadienį Taline sakė šalies vadovas.

Lenkų vežėjai savo veiksmais protestuoja prieš, anot jų, nesąžiningą konkurenciją ir reikalauja sugrąžinti leidimus įvažiuoti į šalį jų konkurentams iš Ukrainos. Po Rusijos invazijos į šią šalį, Briuselis laikinai panaikino tokių leidimų reikalavimą. Išimtis turėjo baigtis birželį, tačiau ji buvo pratęsta dar vieneriems metams.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) praėjusią savaitę paragino Briuselį nutraukti Ukrainai taikomą transporto leidimų išimtį.

„Labai norėtųsi, kad atsirastų naujų signalų, kurie rodytų, kad Ukrainos ir Lenkijos nesutarimai blėsta, mes vėl grįžtame prie normalaus bendravimo, – sakė Lietuvos vadovas. – Šiuo metu viskas atrodo gerokai komplikuočiau. Norisi, kad būtų daugiau geros valios ir tikro noro spręsti problemas.“

Protestuotojai teigia, kad dėl leidimų ukrainiečių sunkvežimiams netaikymo jų pajamos sumažėjo. Briuselio ir Kyjivo teigimu, išimtis turėtų likti galioti.

Dėl blokados pasienyje susidarė nesibaigiančios eilės ir tai yra didelė ekonominė problema Ukrainai, kurios eksportas ir importas labai priklauso nuo maršrutų per Lenkiją.

„Tai labai nuviliantis sprendimas ir aš vis dar tikiuosi, kad jis gali būti pakeistas, pataisytas, – žurnalistams Taline pirmadienį sakė Lietuvos vadovas Gitanas Nasėda. – Mes matome reakcijas iš įvairių federacijų – pavyzdžiui, lengvaatlečių, ir manau, kad olimpiniai principai neturi nieko bendra su teroru, žudymu ir naikinimu. Tad tokie sprendimai, priimti kritiniu karo Ukrainoje metu, yra demotyvuojantys.“

„Mes irgi turime išlikti vieningi, ir tai galioja ne tik mums, bet ir olimpiniam komitetui bei olimpiniam judėjimui“, – pridūrė jis.

Vėliau, klausiamas, ar Lietuvos sportininkai turėtų dalyvauti olimpiadoje, jeigu sprendimas nebus pakeistas, G. Nausėda ragino kol kas nenuleisti rankų ir siekti, kad sprendimas būtų pakeistas.

„Nenuleiskime rankų, nes aš įsitikinęs, kad iš moralinės pusės žiūrint, nukentėti turi sportininkai tų valstybių, kurios yra agresorės, – žurnalistams sakė G. Nausėda. – Mes dabar viską suformuluojame aukštyn kojomis, tai yra, šalys, kurios palaiko Ukrainą ir jos laisvės kovą, turi pasiaukoti, o šalys, kurios lyg niekur nieko sprogdina namus, žudo vaikus – jų sportininkai nieko nematydami toliau dalyvauja olimpinėse žaidynėse.“

„Tai yra absoliučiai nesuvokiama olimpinių žaidynių principų atžvilgiu ir dėl to aš manau, kad čia taškas dar nepadėtas ir mes turime kovoti, kad taškas nebūtų padėtas šitoje vietoje“, – pridūrė jis.

Olimpinių žaidynių vadovai penktadienį leido Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su neutralia vėliava, išskyrus komandines varžybas, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje.

Pasak TOK, šiuo metu tik aštuoni sportininkai iš Rusijos ir trys sportininkai iš Baltarusijos atitinka neutralių sportininkų reikalavimus.

Palyginimui, į kitų metų Paryžiaus olimpines žaidynes pateko daugiau nei 60 Ukrainos sportininkų.

Estijos vadovas Alaras Karis taip pat teigė, kad jam šis TOK sprendimas yra nepriimtinas tiek kaip piliečiui, tiek kaip sportą mėgstančiam žmogui.

„Šiuo momentu kalbame apie maždaug dešimt sportininkų ir jie nekovos po Rusijos vėliava. Tad pažiūrėkime, kaip ši procedūra vyks, nes yra subkomitetai, kurie nesidžiaugia šiuo sprendimu, todėl palaukime“, – sakė jis, pridurdamas, kad sportininkai daug metų ruošėsi šiai galimybei.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pabrėžė, kad šis sprendimas pamina kertinius olimpinio judėjimo principus ir taip pat teigė, jog prisidės prie pastangų sprendimą pakeisti.

„Tikiu, kad dar turime laiko dirbti drauge, paveikti dalį Olimpinio komiteto priimtų sprendimų. Jei rasime daugiau draugų ir bendraminčių, vis dar egzistuoja pokyčio galimybė“, – kalbėjo Latvijos vadovas.

Jis svarstė, kad reikėtų peržiūrėti, ar dalis jų nėra susiję su Europos Sąjungoje sankcionuotomis bendrovėmis ir kitais juridiniais vienetais.

„Mano nuomone, jeigu niekas nepasikeis, būtų sudėtinga matyti Ukrainos ar Latvijos atletus besivaržančius. Tačiau tai, žinoma, sprendimas, kurį turės priimti vyriausybės ir sporto bendruomenės kiekvienoje šalyje, ir, žinoma, koordinuoti ir pergalvoti juos su bendramintėmis šalimis: Ukraina, Baltijos šalimis ir kitomis Europos valstybėmis, kurios nėra patenkintos tokiu sprendimu“, – kalbėjo E. Rinkevičius.

Be kita ko, nebus leidžiama dalyvauti sportininkų, turinčių Rusijos arba Baltarusijos pasą, komandoms.

Taip pat nebus įtraukti „sportininkai, kurie aktyviai remia karą“, taip pat „sportininkai, kurie yra sudarę sutartis su Rusijos ar Baltarusijos karinėmis ar nacionalinio saugumo tarnybomis“.

Be to, jokiame sporto renginyje ar susitikime būtų nerodoma šių Rusijos ar Baltarusijos vėliava, spalvos ar bet kokie kiti atpažinimo ženklai, negiedamas himnas.

„Rusijos karo Ukrainoje rezultatas – skausmingi humanitariniai padariniai, pasaulinės maisto krizės ir branduolinės tragedijos rizika. Rusijos kariuomenė vykdo brutalius karo nusikaltimus, negailestingai žudo civilius ir griauna infrastruktūrą. Turime užtikrinti, kad karo nusikaltėliai sulauktų bausmės, o Kremliaus savivalė Ukrainoje būtų sustabdyta. Jungtinių Tautų vaidmuo šiame procese yra labai svarbus“, – teigė prezidentas.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas per susitikimą akcentavo, kad tarptautinės bendruomenės prioritetu šiuo metu turėtų būti Zaporižios atominės elektrinės saugumas ir Rusijos karinių pajėgų išvedimas iš jos teritorijos.

Prezidentas teigė, kad ilgalaikis JT įsitraukimas užtikrinant Zaporižios atominės elektrinės saugumą galėtų būti vienu iš susidariusios padėties stabilizavimo kelių.

Baltijos valstybių prezidentų susitikimas su JT generaliniu sekretoriumi įvyko per Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) sesiją trečiadienį.

Baltijos šalių vadovai su generaliniu sekretoriumi taip pat aptarė humanitarinę situaciją Rusijos karo nusiaubtoje Ukrainoje. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad aplinkinės šalys, tarp jų ir Lietuva, priėmė didžiausią karo pabėgėlių srautą.

Prezidentas taip pat pabrėžė, ypatingo JT dėmesio reikalauja Rusijos vykdomi masiniai prievartiniai ukrainiečių vaikų atėmimai ir išvežimai į Rusiją siekiant sunaikinti jų nacionalinį identitetą.

Baltijos šalių prezidentai savo laiške nurodo į būtinybę nepailstamai stiprinti NATO rytinio flango saugumą nepaliekant spragų ir reiškia padėką JAV prezidentui už demonstruojamą lyderystę šioje srityje. G. Nausėda, E. Levitas ir A. Karisas taip pat akcentuoja, kad tarptautinė bendruomenė turi remti Ukrainą kovoje prieš agresorių visomis įmanomomis priemonėmis, kol bus pasiekta pergalė.

„Mūsų valstybėms nepriklausomybė nebuvo dovana. Ją turėjome apginti mūšio lauke. Mes žinome, kad laisvė, suverenumas ir nepriklausomybė yra neįkainojamos. Tai žino ir ukrainiečiai“, – rašoma Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų laiške.

Šalių vadovai laiške prezidentui J. Bidenui teigia, kad JAV lyderystė ginant universaliais principais ir normomis grįstą tarptautinę tvarką bei demokratines vertybes ypač svarbi dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai diktatoriai mėgina prievarta primesti savo valią suverenioms valstybėms.

Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai su Ukrainos vadovu aptarė priemones, kurios gali pakeisti karo eigą ir sustabdyti agresorių. Lietuvos prezidentas susitikime pabrėžė, kad karinė parama Ukrainai ypač svarbi šiuo laikotarpiu, nes būtent ji gali nulemti karo baigtį ir Ukrainos pergalę. Diplomatinės pastangos yra svarbios, siekiant sustabdyti karą, tačiau nepakankamos – Ukrainai reikia karinės, ekonominės, humanitarinės ir politinės paramos.

„Lietuva Ukrainai perdavė ginklų brigados dydžio vienetui apginkluoti bei tam skirtą amuniciją. Karinė pagalba padės herojiškai ukrainiečių tautai kovoti už savo laisvę ir suverenumą. Lietuva visomis išgalėmis yra su jumis – kartu iki pergalės“, – kalbėjo prezidentas.

Karinė pagalba padės herojiškai ukrainiečių tautai kovoti už savo laisvę ir suverenumą.

Pasak prezidento, Lietuvos humanitarinė ir finansinė parama Ukrainai šiuo metu sudaro apie 14 milijonų eurų. Lietuvos vadovas susitikime teigė, kad šiuo metu Lietuva priima virš 43 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos – jiems yra sudarytos palengvintos galimybės įsikurti šalyje, vaikams gauti švietimo sistemos paslaugas. Lietuva ketina įkurti Ukrainos švietimo ir kultūros centrą, kuris bus globojamas pirmųjų Lietuvos ir Ukrainos ponių.

Kalbėdamas su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentais Lietuvos vadovas akcentavo, kad tarptautinė bendruomenė turi sparčiau tęsti Rusijos izoliacijos procesą, o sankcijos turi apimti ne tik Rusiją, bet ir Baltarusiją, kuri yra Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvė. Prezidentas teigė, kad naujajame ES sankcijų pakete turi atsirasti embargas dujoms ir naftai iš Rusijos bei sankcionuoti visi Rusijos bankai.

„Rusiškos naftos ir dujų turime atsisakyti dabar. Negalime laukti metų ar dvejų, nes kiekvieną dieną miršta ukrainiečiai. Rusijos karo mašiną Europa finansuoja pirkdama rusišką naftą ir dujas. Negalime to leisti. Tai yra unikalus momentas Europai tapti energetiškai nepriklausomai“, – teigė prezidentas.

Susitikime taip pat buvo aptartos galimybės Ukrainai sparčiau gauti šalies kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą. Prezidentai išreiškė paramą Ukrainos europinėms aspiracijoms bei sutarė ir toliau šį klausimą kelti susitikimuose su ES šalimis narėmis.

„Nutraukite smurtą ir gerbkite pagrindines laisves, žmogaus ir piliečių teises, įskaitant žodžio, žiniasklaidos, susirinkimų laisvę ir žurnalistų saugumą. Skubiai paleiskite visus sulaikytus protestuotojus, sustabdykite tolesnį žmonių persekiojimą. Ir nedelsdami pradėkite dialogą su Baltarusijos žmonėmis“, – rašoma bendroje prezidentų deklaracijoje.

Keturių šalių vadovų raginime Baltarusijos valdžia skatinama įsiklausyti į savo piliečių balsą, leisti jiems laisvai reikšti savo nuomonę apie situaciją šalyje bei sekmadienį vykusius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus.

Skubiai paleiskite visus sulaikytus protestuotojus, sustabdykite tolesnį žmonių persekiojimą.

„Remdamiesi savo pačių visuomenių patirtimi, mes raginame surengti Baltarusijoje nacionalinio susitaikymo forumą, kurį sudarytų vyriausybės ir visuomenės atstovai. Tai būtų tinkamas žingsnis pradėti tikrą nacionalinį dialogą. Mes tvirtai tikime, kad dialogas visada yra geriausias būdas skatinti socialinę plėtrą, aptarti reformas ir jūsų šalies ateitį“, – rašoma deklaracijoje.

Paskelbdami deklaraciją prezidentai sutarė, kad jei Baltarusijos valdžios institucijos įvykdys minėtus reikalavimus, bendradarbiavimo su tarptautine bendruomene durys išliks atviros, nes šalies izoliacija nėra tinkamiausias būdas kurti jokios tautos gerovę ir siekti valstybės plėtros.

„Esame pasirengę tarpininkauti, kad būtų pasiektas taikus krizės Baltarusijoje sprendimas ir sustiprinta Baltarusijos nepriklausomybė bei suverenumas. Sankcijos turėtų būti įvestos tik išbandžius tarpininkavimą. Tarpininkavimas yra diplomatinė priemonė krizei įveikti, ir mes privalome ja pasinaudoti“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Baltarusijos valdžiai pirmadienį paskelbus, kad A. Lukašenka rinkimuose surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo krauju ir suėmimais pasibaigusios protesto akcijos prieš rinkimų rezultatų klastojimą.

Opozicijos kandidatė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja antradienį iš Baltarusijos atvyko į Lietuvą.

Per ceremoniją valstybės atkūrimo šimtmetį mininčias Baltijos šalis sveikins Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris).

Anot prezidentės spaudos tarnybos, Vestfalijos premija Baltijos šalims skirta už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į Europos taiką.

Vestfalijos taikos premija teikiama kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos ir tarptautinę taiką. Tarp premijos laureatų – buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius ir Nobelio taikos premijos laureatas Kofi Annanas (Kofis Ananas), Jordanijos karalius Abdullah II (Abdula II), buvę Vokietijos kancleriai Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis) ir Helmutas Schmidtas (Helmutas Šmitas).

Ši premija kaskart skiriama ir jaunimo organizacijai. Šių metų laureatai – jaunieji skautai.

Premijos steigėja yra Vestfalijos ir Lipės regionų verslo asociacija, vienijanti per 60 tarptautinių kompanijų.

Vestfalijos premija įsteigta 1998-aisiais, minint Vestfalijos taikos 350-ąsias metines. Šia sutartimi buvo užbaigti religiniai karai Europoje, padėti pamatai šiuolaikinei tarptautinei politikai.

Ceremonijoje Miunsteryje Baltijos šalis sveikins Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris).

Vestfalijos premija prezidentams bus įteikta šeštadienį.

Anot prezidentės spaudos tarnybos, Vestfalijos premija Baltijos šalims skirta už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į Europos taiką.

Vestfalijos taikos premija teikiama kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos ir tarptautinę taiką. Tarp premijos laureatų – buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius ir Nobelio taikos premijos laureatas Kofi Annanas (Kofis Ananas), Jordanijos karalius Abdullah II (Abdula II), buvę Vokietijos kancleriai Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis) ir Helmutas Schmidtas (Helmutas Šmitas).

Ši premija kaskart skiriama ir jaunimo organizacijai. Šių metų laureatai – jaunieji skautai.

Premijos steigėja yra Vestfalijos ir Lipės regionų verslo asociacija, vienijanti per 60 tarptautinių kompanijų.

Vestfalijos premija įsteigta 1998-aisiais, minint Vestfalijos taikos 350-ąsias metines. Šia sutartimi buvo užbaigti religiniai karai Europoje, padėti pamatai šiuolaikinei tarptautinei politikai.

D. Trumpas antradienį pagyrė Baltijos šalis už gynybos biudžetų didinimą ir paragino kitas NATO valstybes sekti jų pavyzdžiu.

„Jūsų įsipareigojimas dalytis našta yra pavyzdys, kaip kartu nešti šią naštą turi kitos NATO šalys ir partnerės visame pasaulyje“, – sakė D. Trumpas bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais.

Visos Baltijos šalys šiemet krašto apsaugai skiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip yra numatyta NATO dokumentuose. Daugelis kitų Europos šalių pagal šį rodiklį atsilieka.

Po prezidentų susitikimo paskelbtoje keturšalėje deklaracijoje rašoma, kad Jungtinės Valstijos ir toliau periodiškai dislokuos pajėgas Baltijos valstybėse.

Spaudos konferencijoje perklaustas, kokias pajėgas JAV ketina siųsti į Baltijos šalis, D. Trumpas nieko konkretaus neatsakė, tik apsiribojo teiginiu, kad visos šalys kartu dirba ties saugumo klausimais.

D. Trumpas dėkojo Baltijos šalims už jų įsitraukimą į kovą su terorizmu ir tvirtino, kad šalių verslai gali atrasti bendradarbiavimo taškų mokslo, technologijų ir medicinos srityse.

Pasveikinęs Lietuvą, Latviją ir Estiją su nepriklausomybės šimtmečiu, JAV prezidentas sakė, kad per ateinančius šimtą metu Amerika išliks „stipri, išdidi ir ištikima draugė ir sąjungininkė“.

D. Grybauskaitė savo ruožtu pagyrė D. Trumpo lyderystę reformuojant NATO ir spaudžiant sąjungininkus didinti gynybos finansavimą.

„Kalbėjomės su prezidentu, aš kažkiek pajuokavau, kad (...) kartais priimti sprendimams mums reikia nenuspėjamos lyderystės. Tokią lyderystę mes matome pas D. Trumpą“, – sakė Lietuvos prezidentė.

„Be svertų ir spaudimo NATO neskirtų papildomų išlaidų gynybai, nebūtų sprendimų rotuoti JAV karines pajėgas mūsų šalyse, nebūtų noro nagrinėti oro gynybos klausimus, kurie mums labai svarbūs“, – pridūrė ji.

Prezidentas D. Trumpas Baltijos šalyse buvo sukėlęs susirūpinimą, kai kritikavo NATO ir palankiai atsiliepė apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet jo sprendimas tiekti ginklus Ukrainai ir išsiųsti 60 Rusijos diplomatų dalį nerimo išsklaidė.

D. Trumpas, kalbėdamas greta Baltijos vadovų, sakė, kad geri santykiai su Rusija būtų geras dalykas, bet pridūrė, kad tik laikas parodys, ar tai taps realybe.

Žada periodiškai siųsti karius į Baltijos šalis

Jungtinės Valstijos antradienį pažadėjo periodiškai dislokuoti pajėgas Baltijos valstybėse, siekiant atgrasyti Rusiją.

Vašingtone susitikę JAV, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai taip pat pareiškė ieškosiantys naujų galimybių sustiprinti regiono oro gynybą tiek dvišaliu pagrindu, tiek NATO formate.

„Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau periodiškai dislokuos pajėgas Baltijos valstybėse, siekdamos sustiprinti atgrasymą ir gynybą bei katalizuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos pastangas toliau vystyti jų nacionalinę gynybą“, – rašoma bendroje keturių prezidentų deklaracijoje.

„Siekdami užtikrinti stipresnį atgrasymą regione, plėtosime naujas idėjas ir galimybes, įskaitant oro gynybą, tiek dvišalių santykių pagrindu, tiek NATO Aljanse“, – paskelbė prezidentai.

Jungtinės Valstijos Baltijos šalyse 2014-2017 metais buvo dislokavusios po kuopą karių, bet pernai, kitiems sąjungininkams sukūrus po NATO batalioną Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, amerikiečių kariai atsitraukė į Lenkiją ir pratyboms atvyksta nereguliariai.

Lietuvos pareigūnai siekia, kad JAV kariai šalyje būtų nuolat. Antradienį paskelbta formuluotė apie tolesnį periodinį dislokavimą reiškia, kad didelių pokyčių artimiausiu metu turbūt nebus.

Siekdama sustiprinti oro gynybą, Lietuva kviečia JAV dažniau pratyboms atgabenti ilgojo nuotolio gynybos sistemas „Patriot“, galinčias numušti orlaivius ar balistines raketas. Baltijos šalys taip pat siekia būti įtrauktos į NATO Europos oro gynybos skydą.

Anot Lietuvos diplomatų, oro gynybos vystymo paminėjimas deklaracijoje yra pirmas tokio lygio JAV įsipareigojimas, jis bus svarbus siekiant pažangos liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

JAV deklaracijoje taip pat patvirtino „savo nepalaužiamą įsipareigojimą laikytis Vašingtono sutarties 5-ojo straipsnio“, įtvirtinančio kolektyvinės gynybos principą.

D. Trumpas ragino prezidentę pripažinti jo nuopelnus

Baltijos šalių prezidentus priėmęs D. Trumpas (Donaldas Trampas) viešai paragino Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę pripažinti jo nuopelnus NATO.

„Trys Baltijos šalių prezidentai ką tik man pasakė, kad NATO pradėjo leisti didžiulius kiekius pinigų D. Trumpo dėka. To niekada nebūtų nutikę, taigi NATO tapo daug stipresnė. Gal jūs norėtumėte tai pasakyti, ar norėtumėte tai pasakyti, ponia prezidente? Prašau“, – į D. Grybauskaitę kreipėsi D. Trumpas.

„Ar tai D. Trumpas, kuris padarė pokyčius NATO? Tai labai rizikingas klausimas, bet jeigu ji pasakytų tai, ką pasakė Ovaliniame kabinete...“, – klausė D. Trumpas. 

Lietuvos prezidentė į tai atsakė, kad JAV lyderystė svarbi NATO, o sąjungininkai prieš prašydami kitų paramos pirmiausia turi padaryti savo namų darbus. Kaip pavyzdį ji pateikė Baltijos šalių sprendimą skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Aš galiu pakartoti, kad tai yra labai geras spaudimas mums visomis, visoms NATO narėms, tai puikus spaudimas visam politiniam elitui, kuris galvoja, kad kažkas kitas turi juos gintis, bet ne jie patys“, – sakė D. Grybauskaitė. 

D. Trumpas susitikime su Baltijos šalių vadovais taip pat kelis kartus pakartojo, kad jis buvo itin griežtas Maskvai, bet pridūrė, kad geri santykiai su Rusija būtų „geras dalykas, o ne blogas dalykas“.

„Beveik visi su tuo sutinka, išskyrus labai kvailus žmones“, – kalbėjo jis.

D. Trumpas rinkimų kampanijos metu ir savo kadencijos pradžioje ne kartą kritikavo NATO, vadinamas jį atgyvenusiu aljansu.
Jis itin piktais žodžiais atsiliepdavo apie sąjungininkus NATO, neskiriančius pakankamai lėšų gynybos reikmėms.

J. Mattisas gyrė Baltijos šalių karius

Baltijos šalių vadovų susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) dalyvavęs JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) pagyrė Lietuvos, Latvijos ir Estijos karių dalyvavimą tarptautinėse misijose, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras.

„Generolas Mattisas kalbėjo susitikimo metu, labai aukštai vertino Baltijos šalių dalyvavimą misijose, operacijose, kaip labai patikimų šalių, kurios siunčia karius, kurie realiai kovoja“, – antradienį BNS telefonu iš Vašingtono sakė Linas Linkevičius.

Lietuva šiemet nusprendė po trejų metų pertraukos grąžinti Specialiųjų operacijų pajėgų karius į Afganistaną, anksčiau skelbta, kad jie išvyks balandį.

Lietuvos kariai taip pat dalyvauja operacijose Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne. Iš viso tarptautinėse operacijose ir misijoje dalyvauja apie 120 Lietuvos karių.

Žada dislokuoti karių pasienyje su Meksika

D. Trumpas antradienį pažadėjo dislokuoti kariuomenę pasienyje su Meksika, ir sakė, kad tai būtų „didelis žingsnis“.

Susitikime su Baltijos šalių lyderiais D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose pareiškė: „Žadame saugoti savo sieną savo kariuomene.“

Jis taip pat kritikavo savo pirmtaką Baracką Obamą (Baraką Obamą).

„Prezidentas Obama padarė pokyčių, kurie praktiškai nesukūrė jokios sienos“, – pareiškė D. Trumpas.