Prekybos tinklui „Rimi“ informavus pirkėjus skubiai grąžinti galimai nesaugius „Beatos virtuvės“ prekės ženklo šaldytus koldūnus su kalakutiena, verslininkė Beata Nicholson teigia, jog produktai yra saugūs vartoti.

„Koldūnai saugūs, atšaukti vardan saugumo! (...) Termiškai apdoroti jie yra saugūs vartoti“, – trečiadienį „Facebook“ socialiniame tinkle parašė B. Nicholson.

„Rimi Lietuva“ anksčiau pranešė, kad nuo gruodžio 27 iki sausio 10 dienos vykdys galimai nesaugių koldūnų pašalinimą iš rinkos bei susigrąžinimą iš vartotojų.

Jei koldūnai išvirti, tai viskas gerai.

B. Nicholson teigimu, koldūnai šalinami kilus įtarimų, kad kalakutai sirgo paukščių gripu.

„Jei koldūnai išvirti, tai viskas gerai“, – tikino ji.

„Pagal esamus PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos – ELTA) duomenis, vartojant paukštienos gaminius užsikrėsti galimybės nėra, bet apsisaugojimui vykdoma prevencinė priemonė – koldūnai su kalakutiena išimami iš parduotuvių“, – paaiškino B. Nicholson.

ELTA primena, kad pirkėjų paprašyta į „Rimi“ grąžinti produktą „Šaldyti koldūnai su lietuviška kalakutiena „Beatos virtuvė“, kurių partijos numeriai yra 29-11-2024; 05-12-2024; 06-12-2024; 13-12-2024. Juos pagamino „Liūtukas ir ko“. Pateikus pirkimo čekį už prekę grąžinami pinigai.

Pati „Rimi“ praneša, kad susigrąžinimas vykdomas prevenciniais tikslas, ragino produkto nenaudoti maistui, sąlyčiui su maistu, neduoti gyvūnams.

Lyg draugų pasisėdėjime

„Mano daina“ yra tarsi terapijos laida, nes joje susijungia du stiprūs savijautą gerinantys elementai – muzika ir pokalbis.

B.Nicholson vizitinė kortelė neabejotinai yra jos kuriama laida „Beatos virtuvė“. Nors laidos centre – maistas, bet yra ir daug kelionių, svečių ir viską jungiančių pokalbių. Jau antrą sezoną žurnalistė yra ir „Mano daina“ muzikinio pokalbių šou vedėja.

B.Nicholson prisipažįsta: vienu metu teko pajuokauti, kad „Mano daina“ yra tarsi terapijos laida, nes joje susijungia du stiprūs savijautą gerinantys elementai – muzika ir pokalbis. „Laida man išskirtinė dėl to, kad visi truputį jaučiamės lyg sėdėtume su draugais. Nes visi vienodi, visi viename ratelyje ir esmė ta pati – gyvenime nutinka daugybė istorijų, nesvarbu, ar tu žvaigždė, ar ne, tu esi žmogus, kuris gyvena savo gyvenimą ir patiria emocijų. Geram pokalbiui svarbu nebijoti būti savimi… Muzika iš tiesų labai atpalaiduoja, gyva muzika turi savo ypatingą galią“, – nė kiek neabejoja laidos vedėja.

Žinomas televizijos veidas dalijasi, kad didžiausia dalis darbo su visa komanda padaroma dar iki laidų filmavimo. „Visų pirma,  redaktorės darbas – surinkti žmones ir jų istorijas, o paskui jau viskas eina tiesiog kaip per sviestą ir su daina. Iš esmės, juk visi mėgstame pakalbėti apie save“, – šypteli ji.

Negirdėta, bet pažįstama

Kiekvienoje „Mano daina“ laidoje B.Nicholson kalbina penkis žinomus žmones, kurie dalijasi dar niekam negirdėtomis savo istorijomis. Laidos tikslas nėra apžvelgti visą žmogaus gyvenimą, bet, veikiau, kaip torto gabaliuką atpjauti kažkokį atsiminimą, kuris galbūt buvo ir yra lemtingas, pabrėžia žurnalistė.

„Jau prieš laidą kalbamasi su pašnekovais. Tikslas, aišku, yra gerai praleisti laiką visiems – ir televizijos žiūrovams prie ekranų, ir svečiams studijoje. Ir tikrai visada buvo labai smagu ir jautru“, – patirtį kartu su „Mano daina“ revizuoja B.Nicholson.

„Man įstrigo Liepos Mondeikaitės istorija apie tai, kokia ji buvo Michaelio Jacksono gerbėja ir kaip pasidarė tatuiruotę. Man atrodo, apie tai net jos tėvai nežinojo, ji tik per laidą papasakojo šią istoriją. „Mano daina“ – apie atvirumą su savimi ir su pasauliu, nes viskas kartojasi ir žmonės iš tiesų yra labai panašūs savo jausmais ir pasirinkimais“, – pastebi ji.

B.Nicholson neslepia: klausantis kitų pasakojimų, kartais apima jausmas, kad tai yra ir jos istorija: „Labai daug žmonių gali susieti save su girdėtomis istorijomis, nes jos apie žmones, apie mus.“

Kaip iš filmo ar knygos

Laidos vedėja sako, kad kartais bandant susieti dainas ir istorijas viskas atrodo labai aišku, bet dažniausiai būna priešingai.

„Daina nebūtinai atspindi žmogų. Aš dažnai ir ašarą išspaudžiu, ir tikrai susijaudinu klausydama pasakojimų. Man gražu ir gera jų klausytis ir galvoju, kad tos istorijos kaip iš filmo ar knygos, bet iš tiesų – jos realios, iš žmonių gyvenimo. Mūsų gyvenimas – kaip filmas. Ir kartais jis yra drama, kartais – serialas, kartais – tikra komedija“, – svajinga nata pasakoja B.Nicholson.

Šį sezoną laidoje atsirado ir trumpų garsių žmonių užuominų, filmavimo studijoje kurstančių aistringas diskusijas. „Šios užuominos ir padeda, ir trukdo, bet labai smagiai užveda ant kelio ir dar padidina žaidimo smagumą. Vyksta žodžių žaidimas ir interpretacijos – istorijų kūrimo ir kūrybingumo pamoka“, – išvadą daro B.Nicholson.

„Laidoje buvo viena daina, kai visi atspėjome, kieno ji. Tai Sauliaus Pilinkaus pasirinkimas su Franko Zappos daina, nes dauguma atsimena, kad jis prisidėjo prie paminklo F.Zappai statybos. Ir kas, kad visi atspėjome, bet šią istoriją verta išklausyti dar ir dar, nes ji – įrodymas, kad, kai yra noras, užsispyrimas ir aistra, gali daug ko pasiekti“, – akcentuoja žurnalistė.

Jai pačiai ypatingą reikšmę turi Demio Rousso daina „From Souvenirs to Souvenirs“. „Ji skambėdavo, kai nuskambėdavo mano žadintuvas ir keldavo mane važiuoti į stojamuosius egazminus į žurnalistiką. Buvau suabejojusi ir išsigandusi, kad neįstosiu, bet paskutinę minutę susiėmiau ir pabandžiau. Ir įstojau į savo svajonių studijas, ir dirbu savo svajonių darbą – dirbu televizijoje“, – apie svajones ir pasiryžimą, virtusį gyvenimo būdu, pasakoja B.Nicholson.

„Nesu didelė muzikos žinovė, bet muzika mane be galo gerai veikia. Klausau visko, manau, tai yra stebuklas. Kuo daugiau muzikos mūsų gyvenime – tuo geriau gyvename. Muzika yra sielos terapija ir kalba, ji mums padeda pasijusti geriau ir išreikšti savo emocijas“, – įsitikinusi ji.

„Mano daina“ – šeštadieniais 21 val. per LRT Televiziją

Laidoje pasirodžiusios seserys vedėjus nudžiugins nuo pat pirmos sekundės, mat ateis nešinos savo restoranuose keptomis picomis. „Negalvokite, kad mes nežiūrime jūsų laidų – mes žiūrime. Kai čia buvo pakviesta nuostabi aktorė Larisa Kalpokaitė, jūs ją praktiškai užsipuolėte, kad ji atėjo be nieko! Todėl mes jums atnešėme picų...“ – juoksis Beata.

Justinas pirmajam gabaliukui atsispirti negalės vos pamatęs picas, tačiau netrukus pripažins, kad suvalgęs per daug, dažnai ima graužtis, tad pokalbis netrukus pasisuks apie sportą.

Seserys pasakos, kad dabar Odetą daugelis būtent taip ir apibūdina – kaip sporto entuziastę. Tačiau anksčiau ekonomistė televizijos žiūrovams duodavo nemažai vertingų patarimų ir kitais klausimais, pavyzdžiui, kaip žaibišku greičiu neišleisti didelės pinigų sumos ant beverčių daiktų. Odeta pripažins, kad dažnai tokiais klausimais pamoko ir savo seserį Beatą – pastaroji, anot jos, anksčiau su finansais taip pat ne visuomet elgdavosi teisingai.

Tiesa, dabar tai – praeityje. „Odeta man tikrai daro labai gerą įtaką. Mes keičiamės batais, drabužiais – net ir su šiuo jos švarku aš pati ne kartą esu buvusi laidoje. Mes šitaip sutaupome, kadangi dalinamės vienu garderobu“, – sakys Beata.

Odeta šypsosis – Beata per pastaruosius metus išties labai patobulėjo. „Sesuo be manęs tikrai nežlugtų, o aš, į laidą atėjusi be jos, galimai žlugčiau. Man atrodo, kad mūsų skirtumai mus papildo. Tačiau tikrai nežlugtume – Beata yra padariusi milžinišką progresą finansiniame raštingume“, – girs seserį Odeta.

Žinomos moterys pasakos, kad net ir tada, kai gyveno savo vaikystės namuose, visuomet būdavo pasiskirsčiusios darbais – Beata gamindavo valgyti, o Odeta tvarkydavo namus. „Buvome savarankiškos, o ir darbo esame mačiusios visokio. Mes net ir šiltnamius ravėdavome, laistydavome“, – pasakos Beata.

Vėliau Beata pasuko į žurnalistiką, o jos sesuo Odeta – į ekonomiką. Vos 18-metė Odeta įsidarbino asistente banke. Tačiau moteris neslepia, kad tai niekuomet nebuvo jos svajonių veikla.

„Beata tais metais buvo išvažiavusi į Ameriką ir man vienai gyventi buvo labai liūdna – aš neturėjau, ką veikti, o ir paskaitos tiek laiko neužėmė. Ėmiau ieškotis darbo, kad turėčiau kažkokios veiklos. Taip atsidūriau banke ir savo karjerą ten tęsiau net 17 metų“, – pasakos ji.

Tačiau ir šis karjeros posūkis Odetos gyvenime nebuvo vienintelis. Moteris jau ne vienerius metus kartu su seserimi dirba šeimos versle, o dabar, jei reikėtų, tiek ji, tiek Beata kuo puikiausiai naujam darbuotojui galėtų parodyti, kaip iškepti picą.

Laida „Gero vakaro šou“ – trečiadieniais, 19.30 val. per TV3.

Intriga ir atomazga

LRT televizijos eteryje startavo naujas muzikinis pokalbių šou "Mano daina". Kiekvieną šeštadienio vakarą žiūrovams gerą nuotaiką dovanos gyva muzika ir garsiausias visų laikų dainas atliekantys keturi visiems puikiai pažįstami atlikėjai: Karina Krysko, Tadas Juodsnukis, Augustė Vedrickaitė ir Martynas Kavaliauskas.

Kiekvienoje laidoje penki žinomi žmonės dalysis savo gyvenimo dainomis ir prisimins dar niekur negirdėtas istorijas, susijusias su jomis. Įdomiausia, kad nė vienas iš jų iki laidos pabaigos nežino, kas pasirinko kurią dainą, todėl viso vakaro metu linksmai diskutuodami stengsis išlaikyti paslaptį. Taip pat šiame smagiame žaidime dalyvaus ir laidos vedėja Beata Nicholson. Ji, kaip ir studijos svečiai, nežinos, kas kurią dainą atsinešė.

"Dainavimas ir muzika, seniai įrodyta, yra mūsų vitaminai, kurie gerina savijautą ir nuotaiką. Dalyvaudama šiame projekte dar kartą save išbandau nauju amplua, taip pat noriu visiems įpūsti geros nuotaikos. Kiekviena daina, kurios klausome, yra ir emocija, kuri lydi mus, ir šilti prisiminimai – į juos leidžiamės kartu su "Mano daina", – pasakoja laidos "Mano daina" vedėja B.Nicholson.

"Norisi iš anksto sužinoti, kuri daina kieno, bet mums tikrai niekas nieko nesako ir paslaptis laikoma iki paskutinės akimirkos. Pamenu patį pirmąjį filmavimą, kai mums atnešė pietus ir Tadas atėjo mus su Karina kviesti valgyti, o mes tiesiog negalėjome atsiplėšti – klausėme istorijų ir degėme smalsumu sužinoti, kuri daina yra kieno", – dalinasi A.Vedrickaitė.

"Tapome ne tik laidos dalyvėmis, bet ir gerbėjomis. Tikrai labai įdomios pačios istorijos, smagu sulaukti atomazgos", – priduria ji.

T.Juodsnukis taip pat išskiria ne tik išties naujus skambesius filmavimų metu įgaunančias dainas, bet ir jas lydinčias emocijas. "Būna jautrių akimirkų, daug juoko", – sako atlikėjas.

Ir nors kartais dainininkai jaučiasi 100 proc. įsitikinę, kad atliekama daina yra konkretaus laidos svečio, dažnai yra visiškai priešingai, neslepia M.Kavaliauskas. "Tikrai didelė nuostaba apima, pamačius, kieno dainą iš tiesų atlikai. Kartais tikrai tai būna staigmena. O pačių dainų stiliai labai įvairūs – nuo dainų, kurių daugelis net nėra girdėję, iki labai gerai žinomų. Kai kurias plačiajai auditorijai gerai žinomas dainas gal ir galima su kuo nors asocijuoti, bet kol kas dar jokia laidoje nuskambėjusi daina nesutapo su mano gyvenimo daina", – sako jis.

Tapome ne tik laidos dalyvėmis, bet ir gerbėjomis. Tikrai labai įdomios pačios istorijos, smagu sulaukti atomazgos.

Spalvinga komanda

"Mano daina" (originalus pavadinimas angl. Song of my life) – suomių sukurtas televizijos formatas, jau tris sezonus transliuojamas per Suomijos nacionalinę televiziją. Neseniai vykusiuose kasmetiniuose Suomijos televizijos apdovanojimuose "Song of my life" buvo paskelbtas "Metų muzikos šou" ir aplenkė jau ir Lietuvoje žinomą muzikinį šou formatą "Muzikinė kaukė" (originalus pavadinimas angl. Masked Singer).

M.Kavaliauskas sako, kad jam, kaip ir kitiems atlikėjams, laidoje "Mano daina" maloniausia, kad iš šio projekto niekas neiškrenta. Dėl vien teigiamų muzikiniame šou patiriamų emocijų jam antrina ir A.Vedrickaitė: "Nėra nereikalingos įtampos dėl iškritimo, nes dažniausiai būna kitaip".

"Taip pat labai smagu dirbti su tokiu kolektyvu. Visi atsipalaidavę, visi gernoriški, išskirtinai nuostabi yra prodiuserių kompanija – bendradarbiaujame ne pirmą kartą. Ta pati prodiuserių kompanija dirbo su projektu "Muzikinė kaukė", todėl iškart sutikau dalyvauti ir laidoje "Mano daina" – net nežinodama, koks tai yra formatas. Nesuklydau sutikdama", – įspūdžiais dalijasi atlikėja.

"Manau, prodiuseriai rinkdami komandą gerai apgalvojo, kad visi būtume skirtingi, kad vienas galėtų atlikti tai, ko kitas negalėtų. Man tenka dauguma rokavų dainų – man ir pačiai patogiau, čia ir savo rogėse jaučiuosi, mano arkliukas. Nepadainuočiau, ką Karina dainuoja, o Karina galbūt nepadainuotų to, ką aš galiu ištransliuoti. Vieni kitus puikiai papildome", – neabejoja A.Vedrickaitė.

Gyventi – tik su muzika

Kalbėdamas apie savo gyvenimo dainą, M.Kavaliauskas išskiria kūrinį, su kuriuo atėjo į muzikinį projektą "X Faktorius".

Gyvenimas be muzikos būtų labai liūdnas. Muzika papildo mūsų jausmus, padeda išreikšti mūsų emocinę būseną.

"Nuo dainos, pavadinimu "Bienvenida", prasidėjo mano paties muzikinė karjera. Ši daina su manimi keliavo ir kelionėje po Europą, ir būnant paaugliu, meilėje ir visur kitur", – šypsosi jis.

Pasak A.Vedrickaitės, kiekviena daina turi savo istoriją: vienos istorijos galbūt yra mažiau reikšmingos, kitų – gal garsiai net nesinori papasakoti, nes jos yra intymesnės. "Dar kitas dalykas – reikėjo išmokti ir išmokai. Tikrai negalėčiau išskirti vienos dainos. Buvo labai sudėtinga, kai man pačiai reikėjo pasirinkti savo gyvenimo dainą. Pasirinkau visiškai šviežią istoriją ir pati sau pasidariau iššūkį – tai yra italų eurovizinė daina, niekada nebuvau dainavusi itališkai. Man tai buvo istorija ne apie konkrečią dainą, o apie jausmą, kurį sukelia išgirsta daina ar joje skambantys instrumentai. Ši daina primena pirmus kartus pradėjus groti gyvą muziką dar mokykloje, su grupe, kai aš pirmą kartą išgirdau grojant elektrines gitaras. Šita daina mane vėl nubloškė į tą rūsį, kuriame pradėjau domėtis roko muzika", – atvirauja dainininkė.

Galvojant apie muziką ir gyvenimą palietusias dainas, K.Krysko taip pat pirmiausiai prisiminimais grįžta į mokyklos laikus. "Buvau nedrąsi, kukli mergaitė, per daug nekalbanti – nors ir dabar dar daug nekalbu, bet tada buvau dar tylesnė. Tačiau nuo vaikystės labai mėgau sceną, tai buvo saviraiškos forma, taip aš mokėdavau atsiverti, įveikti baimes. Tik tada tai buvo ne dainavimas – aš pradėjau nuo šokių, lankiau būrelį mokykloje. Šokių mokytoja mane išskyrė iš grupės ir pasiūlė šokti solo. Pasirinkau tada populiarią, kaip anksčiau sakydavome užsienietišką, Madonnos "Vogue" dainą, sukūriau šokį, ir man labai gerai pasisekė", – pasakoja ji.

"Kai po daug metų dalyvavau projekte "Muzikinė kaukė", burtų keliu vėl ištraukiau tos pačios dainos atlikimą. Galvojau, koks sutapimas, po tiek daug metų… Šįkart reikėjo ir dainuoti, ir šokti, ir atkartoti pačią Madonną", – tęsia miuziklų žvaigždė.

"Muzika – kažkas magiško. Ne veltui anksčiau gentyse, jei vykdavo apeigos, mušdavo būgnus, buvo dainuojamos įvairios melodijos, žmogaus viduje kažkas vykdavo. Tarsi apimdavo visą sielą. Filmavome laidą, kurioje vienas dalyvis pasakė, kad muzika – tai yra meilė, siela, vidus. Ji lydi visą gyvenimą, ne tik atlikėjus. Ji gali pakeisti žmogų iš vidaus, padėti labai sunkiu periodu", – išskiria K.Krysko.

"Su muzika yra taip pat, kaip su kvapais", – sako ji. "Pajunti kokį nors kvapą ir prisimeni momentą iš vaikystės, net jei tau yra 50 metų. Taip pat išgirdus melodiją – ji tiesiog tave sugrąžina į praeitį", – neabejoja atlikėja.

A.Vedrickaitė teigia, kad jei galėtų sugalvoti kokį nors norą, tai norėtų, kad kiekviename gyvenimo žingsnyje skambėtų garso takelis. "Gyvenimas be muzikos būtų labai liūdnas. Muzika papildo mūsų jausmus, padeda išreikšti emocinę būseną. Kartais tiesiog reikiamu metu išgirdus tinkamą, nuotaiką atspindinčią dainą viskas susidėlioja mintyse – tiek atsakymų, tiek ramybės", – iš patirties žino ji.

"Mano daina" – šeštadieniais, 21 val., per LRT Televiziją.

Kiekvienoje „Mano daina“ laidoje pasirodys penki žinomi žmonės, kurie bus atsinešę po vieną nepamirštamą, gyvenimą keitusią dainą, tačiau nė vienas dalyvis ir žiūrovai nežinos, kieno tai daina. Smagiai diskutuodami, stebėdami vienas kito ir slėpdami savo reakcijas, garsūs žmonės padarys viską, kad iki laidos pabaigos nebūtų išaiškinta jų paslaptis. Pirmosiose laidose gyvenimo dainas pristatys ir asmeniniais išgyvenimais dalysis baleto šokėjas N. Juška, dainininkė Bjelle, LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas, dainininkė Katažina Zvonkuvienė, LRT laidų vedėjas Richardas Jonaitis, aktorė Lina Rastokaitė, LRT laidų vedėja bei autorė Zita Kelmickaitė, aktorius Eimutis Kvoščiauskas, aktorė L. Kalpokaitė, laidų vedėjas bei didžėjus J. Nainys.

„Dainavimas ir muzika, seniai įrodyta, yra mūsų vitaminai, kurie gerina savijautą ir nuotaiką. Dalyvaudama šiame projekte dar kartą save išbandau nauju amplua, taip pat noriu visiems įpūsti geros nuotaikos. Kiekviena daina, kurios klausome, yra ir emocija, kuri lydi mus, ir šilti prisiminimai – į juos leisimės kartu su „Mano daina“, – pasakoja laidos vedėja B. Nicholson.

Laidos svečių atsineštas gyvenimo dainas scenoje atliks Karina Krysko, Martynas Kavaliauskas, Augustė Vedrickaitė ir Tadas Juodsnukis. Muzikinei grupei ir dainininkams atlikus paskutinį kūrinį, žiūrovai išgirs jaudinančias, linksmas ir laidos dalyviams asmeniškai svarbias istorijas, sužinos, kokia daina skambėjo, kai  jie galbūt sutiko gyvenimo meilę, kokia daina primena šiltus vasaros nuotykius, kokios dainos žodžiai guodė sunkią akimirką ar kurios dainos tapo įsimintiniausių kelionių hitais.

„Mano daina“ (originalus pavadinimas angl. „Song of my life“) – suomių sukurtas televizijos formatas, jau tris sezonus transliuojamas per Suomijos nacionalinę televiziją. Neseniai vykusiuose kasmetiniuose Suomijos televizijos apdovanojimuose „Song of my life“ buvo paskelbtas „Metų muzikos šou“.

Naujas muzikinių pokalbių šou „Mano daina“ – nuo birželio 19 d. vyks šeštadieniais 21 val. per LRT televiziją.

Kaip rodo sudaryti įtakingiausių 2020-ųjų nuomonės formuotojų dešimtukai, dalis jų įtakos iš savo rankų nepaleido ir pačiu sunkiausiu laikotarpiu. Skelbiama, kad „Instagram“ lyderės poziciją, kaip ir metais anksčiau, sėkmingai išlaikė Karolina Meschino, „Facebook“ užkariavo „Beatos virtuvė“, o „Youtube“ įtakingiausiuoju tapo Laurynas Zmejauskas-Safas.

Šįkart sąrašas sudarytas išanalizavus nuomonės formuotojų aktyvumą 2020 metų birželio-spalio mėnesiais skirtinguose socialiniuose tinkluose: „Instagram“, „Facebook“ ir „Youtube“.

„Tyrimu siekėme pamatyti kuo įvairiapusiškesnį influencerių įtakos vaizdą. Analizavome viešai prieinamus ir matomus influencerių duomenis, tokius kaip sekėjų skaičius, žmonių įsitraukimas į turinį (vaizdo įrašų peržiūros ir komentarai) bei kuriamo ir auditorijoms atiduodamo turinio kiekis. Papildomai atlikome ir dvi apklausas: apklausėme beveik 300 rinkodaros specialistų ir per 500 socialinių tinklų naudotojų, kas leido sudaryti išties reprezentatyvius įtakingiausių nuomonės formuotojų sąrašus“, – sako agentūros „SuperYou“ vadovas Mindaugas Lataitis.

Topuose – drąsūs ir nebijantys pasijuokti

Praėjusiais metais „Instagram“ buvo tas kanalas, kuris užtikrintai tapo svarbiausiu bendradarbiavimo socialiniu tinklu. Įtakingiausia socialiniame tinkle „Instagram“, kaip ir 2019-aisiais, tituluota socialinių tinklų žvaigždė K. Meschino, turinti 367 tūkst. sekėjų, antrąją vietą užėmė fotografas, šokėjas Naglis Bierancas su 282 tūkst. sekėjų. Trečioje vietoje atsidūrė laidų vedėja ir kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, kurią „Instagram“ seka 167 tūkst. gerbėjų.

Savo pozicijas B. Nicholson užsitvirtino ir „Facebook“ kanale. Čia jos puslapis „Beatos virtuvė“ karaliauja pirmoje sąrašo vietoje. Antroje „Facebook“ influencerių sąrašo vietoje puikuojasi turinį mamoms kuriančios tinklaraštininkės Soteros Šveikauskaitės puslapis, o trečioje vietoje – pirmojo karantino metu mamos parodijomis išgarsėjęs humoristinio turinio kūrėjas Edvinas Krupinskas.

Visgi šmaikštaus turinio kūrėjai aktyviausiai įtaką daro „Youtube“ platformoje. Įtakingiausiųjų sąrašo viršuje atsidūrė absurdo humoro turinio kūrėjas Safas, antras įtakingiausias – videotinklaraštininkas Paulius Mikolaitis, geriau žinomas Paul de Miko vardu, o trečiąją poziciją užsitikrino humoristas Mantas Bartuševičius.

Iškilti padėjo ir naujai įsiveržęs „TikTok“

Tyrimą atlikusios bendrovės atstovė Gintarė Surgutanovienė sako, kad šiemet labiausiai nustebino būtent „Youtube“ nuomonės formuotojų dešimtukas ir ypač pirmoje vietoje atsidūręs Safas. „Akivaizdu, kad šio influencerio sėkmę lėmė ilgalaikis, nuoseklus darbas, kuriant turinį ir bendradarbiaujant su prekių ženklais. Verta paminėti, kad išskirtinai humoristinio turinio kūrėjų lyderystė „Youtube“ platformoje rodo, jog prekių ženklai tampa vis atviresni ir savo prekės ženklų komunikacijos nebijo integruoti į drąsų turinį“, – sako G. Surgutanovienė.

Anot jos, praėjusiais metais daliai nuomonės formuotojų į sąrašo aukštumas iškilti padėjo per pandemiją Lietuvoje išpopuliarėjęs socialinis tinklas „TikTok“. „Kūrėjams, greitai pritaikiusiems savo turinį šiam naujam tinklui, pavyko užsitikrinti didesnį populiarumą, nes šioje naujoje ir dar sunkiai nuspėjamoje platformoje lankosi didelė visuomenės dalis. Tad tokiems influenceriams kaip Safui ar Edvinui Krupinskui „TikTok“ išties padėjo sužibėti“, – sako verslo plėtros vadovė. 

Įtakingiausiųjų šalies influencerių dešimtukai sudaryti atrinkus 200 populiariausių nuomonės formuotojų. Tiesa, vienas „Instagram“ ir „Facebook“ dešimtukuose esantis nuomonės formuotojas nesutiko būti įvardijamas.

Manėte, kad burokėliai, morkos, cukinijos, kalafiorai ar saldžiosios bulvės puikiai dera tik salotose? O kaip jums pasiūlymas – daržovės desertui? Pabandykite daržoves integruoti keksiukuose, kurie patiks tiek mažiems, tiek dideliems. Daržovės kepinius suminkština, suteikia natūralaus saldumo, daugiau spalvų, o svarbiausia – tokius kepinius pagaminti labai greita ir paprasta.

„Kodėl pomėgis ledams, saldumynams ir blynams auga, o meilė brokoliams, špinatams ir cukinijoms buvusi tokia pastebima, kai kūdikiui buvo vieneri, ima ir išgaruoja? Ar tai auklėjimo spraga, ar netinkamas pavyzdys? Aš manau, kad reikia nurimti ir negrąžyti rankomis, nes situaciją išspręsti gali tik skanūs receptai su daržovėmis. Visi vaikai (o ir ne tik vaikai!) mėgsta keksiukus. Jei įpras juos valgyti gausiai praturtintus daržovėmis, pamėgs ir tai darys visą gyvenimą. Svarbiausia bandyti ir kurti, nes niekad nežinai, kuris receptas taps jūsų šeimos mėgstamiausias“, – teigia kulinarinių knygų autorė.

Kodėl verta daržovėmis praturtinti kepinius?

• Daržovės suteikia minkštumo, purumo ir lengvumo.

• Kepiniams su daržovėmis paprastai reikia mažiau riebalų, nes kepimo metu jos išskiria vandenį.

• Daržovės suteikia natūralaus saldumo, todėl galite naudoti mažiau pridėtinio cukraus.

• Kepiniuose daržovės beveik nejuntamos. Todėl jeigu jūsų mažieji žalių daržovių nemėgsta, galbūt jas su pasimėgavimu suvalgytų keksiukų formatu.

Kokie miltai tinkamiausi kepiniams su daržovėmis?

Dėl daržovių išskiriamo vandens, tokiems kepiniams ypač tinka visų grūdo dalių miltai. „Malsenos“ kepinių technologė Rima Gerulaitienė tikina, kad svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti.

„Kvietiniai visų grūdo dalių miltai suteikia kepiniams šiek tiek riešutų skonio ir tankią, tvirtą tekstūrą. Todėl jie ypač tinka deriniuose su daržovėmis, nes sugeria šių išskiriamą drėgmę. Tačiau nebijokite išbandyti ir kitų miltų alternatyvų, pavyzdžiui, grikių miltai turi „sunkią“ struktūrą, tačiau jie puikiai dera tiek su vaisiais, tiek ir su saldžiomis daržovėmis, kurios šiuos miltų kepinius suminkština ir suteikia lengvumo. Taip pat galite išbandyti ruginius miltus, kurie tinka ne tik duonai, bet ir desertams – jie suteikia subtilesnę tekstūrą. Tiesa, paprastai visų grūdo dalių miltų, dėl jų savybės sugerti drėgmę, reikia kiek mažiau, nei receptuose nurodyta įprastų kvietinių“, – sako specialistė.

B. Nicholson priduria, kad su daržovėmis puikiai „draugauja“ ir speltos viso grūdo dalių miltai: jie puikiai tinka visiems kepiniams, net biskvitams, ir atskuba į pagalbą grikių, rugių ir avižų miltams, nes juose mažiau glitimo. Svarbiausia prie šių miltų pratintis pamažu: iš pradžių į mėgstamus kepinius įmaišykite jų po šaukštą, kol skonis taps jums įprastas.

3 spalvingos ir maistingos keksiukų idėjos su daržovėmis

Jeigu pritrūkote idėjų, ką gardaus ir maistingo pasigaminti, išbandykite B. Nicholson ir „Malsenos“ sukurtus spalvingus keksiukų receptus, kurie patiks tiek mažiems, tiek dideliems. Į šias keksiukų „dirbtuves“ įtraukite visą šeimą ir supažindinkite vaikus su naujais daržovių skoniais.

1. Daržoviniai keksiukai su visų grūdo ruginiais miltais

„Šie nesaldūs keksiukai pradžiugins ne tik per pusryčius: juos galima neštis ir į iškylą ar valgyti kaip bandelę prie sriubos. Tarkuota cukinija, džiovinti pomidorai suteikia lengvumo ir drėgnumo”, – sako B. Nicholson.

Reikės: 120 g visų grūdo ruginių miltų, 120 g kvietinių miltų, 100 g sviesto (arba 100 ml aliejaus), 50 g tarkuoto kietojo sūrio, 100 g fetos, 1 nedidelės cukinijos, 3 kiaušinių, 1 šaukšto grietinės, saujos saulėje džiovintų pomidorų, 1 a. š. raudonėlio, 1,5 a. š. sodos, 0,5 a. š. kepimo miltelių, druskos.

Dideliame dubenyje kiaušinius išplakame su šaukštu grietinės ir dosniu žiupsniu druskos. Pamažu pilame ir įplakame ištirpintą sviestą arba aliejų. Įberiame šaukštelį raudonėlio. Abiejų rūšių miltus sumaišome su kepimo milteliais ir soda, beriame į kiaušinių plakinį vis maišydami.

Cukiniją sutarkuojame burokine tarka ir įmaišome į tešlą. Į ją dedame ir pasmulkintus saulėje džiovintus pomidorus, beriame tarkuotą sūrį ir gabalėliais sutrupintą fetą. Pilame į keksiukų formeles. Kepame 180 °C orkaitėje 30-35 min.

2. Šokoladiniai grikių miltų keksiukai su burokėliais

„Grikiai myli burokėlius! Tad kodėl jų nesuporavus ir desertiniuose kepiniuose? Šie keksiukai sunkūs bei drėgni ir kiek primena mūsų visų mylimą šokoladainį. O jei ne purpurinis spalvos keksiukų vidus, niekas nė neįtartų, kad kepinyje paslėpėte burokėlius. Beje, šie keksiukai nėra labai saldūs, tad jei esate smaližiai, padidinkite cukraus arba medaus kiekį”, – tikina B. Nicholson.

Reikės: 120 g visų grūdo grikių miltų, 120 g kvietinių miltų, 150 g virtų burokų, 100 g kokosų aliejaus (arba sviesto), 3 kiaušinių, 70 g kakavos, 50 g juodojo šokolado, 3 kupinų šaukštų medaus arba 4 šaukštų rudojo cukraus, 1 a. š. sodos, 0,5 a. š. kepimo miltelių, žiupsnio druskos. Glaistui: 80 g juodojo šokolado, 1 a. š. kokosų aliejaus. Papuošimui: džiovintų spanguolių.

Virtus burokėlius sutarkuojame smulkia tarka. Kokosų aliejų arba sviestą pašildome su medumi, kol viskas suskystėja ir susimaišo. Kiaušinius lengvai išplakame. Į kiaušinių plakinį pilame kiek atvėsintą lydytą sviestą su medumi ir dar lengvai paplakame. Sudedame burokėlių tyrę ir išmaišome.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais, soda ir kakava. Įmaišome šiuos sausus ingredientus į burokėlių ir kiaušinių masę. Į tešlą įmaišome smulkiais gabalėliais pjaustytą šokoladą. Tešla bus klampi ir tiršta.

Tešlą dedame į keksiukų formeles. Kepame 180 °C orkaitėje 25-30 min. Glaistui šokoladą ištirpiname su kokosų aliejumi. Pilame po šaukštelį šio glaisto ant iškeptų pravėsusių keksiukų. Puošiame džiovintomis spanguolėmis.

3. Keksiukai su morkomis, obuoliais ir saulėgrąžomis

„Tai keksiukai, kurie tiesiog negali nepavykti! Skonis praturtintas obuoliais, saulėgrąžų sėklomis ir morkomis. O viską užbaigia avižiniai miltai, kurie turi mažiau glitimo ir yra maloniai salsvo skonio, tad puikiai dera ir su vaisiais, ir su saldesnėmis daržovėmis”, – tikina recepto autorė.

Reikės: 1 pakelio „Beatos virtuvė“ mišinio keksiukams, 140 ml aliejaus (arba išlydyto sviesto), 170 g šalto vandens, 2 obuolių, 2 morkų, didelės saujos lukštentų saulėgrąžų, šaukštelio cinamono.

Morkas sutarkuojame smulkiai, obuolius supjaustome kubeliais. Į dubenį supilame miltinį mišinį keksiukams, suberiame cinamoną ir nuolat maišydami supilame vandenį ir aliejų (arba išlydytą sviestą). Išmaišome iki vientisos masės. Į tešlą suberiame tarkuotas morkas ir obuolius, saulėgrąžas (šiek tiek jų pasiliekame paviršiui apibarstyti), išmaišome, kad viskas tolygiai pasiskirstytų.

Tešlą išpilstome į keksiukų formeles, viršų pabarstome likusiomis saulėgrąžų sėklomis. Kepame apie 25-30 min. iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje.

Nuobodžiauti netenka

"Įdomūs ir sudėtingi laikai. Visi esame apimti nerimo ir baimės, bet labai tikimės, kad šis laikotarpis greitai baigsis, – sako B.Nicholson. – Kadangi esu pozityvus žmogus, tai, net ir esant šiandienei situacijai, stengiuosi matyti galimybes ir džiaugtis tuo puikiu laiku, kurį galiu praleisti namie. Man labai patinka būti su vaikais. Džiaugiuosi, kad mano vaikų mokykla puikiai organizuoja jų mokymą. O su mažiukais visuomet yra darbo ir veiklos. Tad tos mano dienos, pasakyčiau, tikrai yra labai labai aktyvios."

Ir karantino metu Beatai tenka ruoštis laidų filmavimams. Savo įrašais ji dalijasi socialinėje medijoje, tai irgi užima nemažai laiko.

Namuose ji išbando naujus receptus, daug gamina. Tiesiog, kaip pati sako, gyvena namų šeimininkės gyvenimą. Pasikeitė gal tik tai, kad nevaikšto į parduotuves, pati neina į turgų – dabar naudojasi paslaugomis, kai viskas atvežama į namus. O ir maisto atsargų turi sukaupusi labai daug, tad šis laikas – puiki proga sunaudoti tai, ką turi.

"Taip, su vaikais tenka daugiau užsiimti, bet aš nepasakyčiau, kad tai vargina. Stengiamės išeiti į lauką bent porą kartų, turime savo kiemą, tad tai nesukelia problemų, – sako B.Nicholson. – Daugiau padūkstame, pasileidžiame muziką ir šokame. Pradėjome žiūrėti – ir man labai patinka – Kristinos Savickytės pasakas ir pirštukų žaidimus. Klausimų, ką veikti, tikrai nekyla – tiek daug visi prikuria gero turinio socialinėje medijoje, kad gali vien tik savo feisbuko sienoje rasti daugybę visokių idėjų, ką galima veikti su vaikais."

Vaikai – ir pagalbininkai

Ar vaikai šiuo karantino laikotarpiu patenkinti? Vyresnieji, Beatos teigimu, pasiilgsta draugų, mokyklos. Jiems labai patinka jų mokykla, tai jie tikrai ilgisi mokyklos. O mažiesiems dabar geriausias laikas namie – ir tėvai šalia, ir į darželį nereikia eiti ar su auklyte būti. Bet ir savo nuostabios auklytės Nijolės vaikai labai pasiilgo.

Man atrodo, tai yra tas laikas, kai mes atsigręšime į tikruosius dalykus, tikrąsias vertybes, atsikratysime viso balasto. Net minčių, kurių mums nereikia.

"Žinoma, kai kam – galbūt tiems, kurie neturi vaikų, šis laikotarpis liūdnesnis, bet kartu tai puiki proga sulėtėti, paauginti savo sielą, galų gale geriau susipažinti su savimi ir su savo šeimos nariais", – sako B.Nicholson.

Natūralu, kad ir jos gyvenime – ne vien žaidimai su vaikais. Ir namus apsitvarkyti norisi. Laiko knygą į rankas paimti, kaip ir iki šiol, lieka tik vakare, kai mažieji – trejų Hariukas ir pusantrų Danukas – užmiega.

Turi Beata ir pagalbininkų: keturiolikos vasarą sulauksiančią Isabellą Meilę, ir dvylikos Jurgį.

"Mes su Jurgiu pradėjome filmuoti tokius filmukus, kuriuose aš ką nors gaminu. Seniai apie tai kalbėdavome, bet niekaip nepadarėme. Dabar jau esame sukūrę kelis tokius filmukus – kaip pasidaryti plastelino, kaip pasigaminti desertą be cukraus, – pasakoja Beata. – O mano dukra – labai tuo džiaugiuosi – vakarais labai gražiai sutvarko virtuvę. Tai man didžiulė pagalba. Kadangi aš keliuosi pirma, ateinu į virtuvę ir diena man prasideda puikiai, kadangi iš vakaro ji būna viską labai puikiai sutvarkiusi. O virtuvė per dieną, patikėkite, apsišnerkščia kaip reikiant, indų stirta būna iki lubų."

Šeimoje visi darbus dalijasi. Vyresnieji vaikai ir šiukšles išneša, ir namuose tvarkosi, ir šunimis turi pasirūpinti, ir mažaisiais broliais. Ir jie stengiasi prisidėti, kiek kuris pajėgia.

"Mūsų šeimai po karantino skyrybos ar kokie kiti kataklizmai tikrai negresia, nes aš labai myliu savo vyrą, jis manęs visiškai neerzina. Net priešingai – man labai patinka kartu su juo tiek daug laiko praleisti, – sako B.Nicholson. – Žinoma, mes ir pasibarame, ir, būna, šiek tiek pakeliame balsą, jei vaikai neklauso, – tikrai nevaidinu, kad gyvename idealiame pasaulyje ir tik vaikštome susikabinę už rankų. Bet iš esmės aš labai gerai jaučiuosi su savo šeima būdama namuose."

Laikas atsikratyti balasto

Vos prasidėjus karantinui, B.Nicholson šeimos restoranai "Jurgis ir drakonas" ėmėsi gaminti ir vežioti maistą medikams. Šią idėją, kaip pasakoja moteris, pasiūlė viena jų šeimos bičiulė.

"Kažkaip galvoji – na va, gydytojai sunkiai dirba, bet tikriausiai jie ten turi valgyklas. Bet kai mūsų bičiulė, kuri bendrauja su medikais, sužinojo, kad jiems praverstų pagalba maistu, mielai sutikome gaminti ir vežti jiems. Susiorganizavome, padarėme ir labai tuo džiaugiuosi. Po to ir kiti restoranai, įmonės prisijungė, produktus aukojo", – džiaugiasi naudinga veikla karantino metu.

B.Nicholson manymu, dabar visiems labai geras laikas persvarstyti savo prioritetus ir atsikratyti to, kas nereikalinga. Jos manymu, gyvenime svarbiausia – žmogiškumas ir pagalba kitiems. Krizinė situacija parodo tikrąjį žmogaus veidą ir padeda jam atsirinkti, kas yra svarbu.

"Iš esmės ši krizė yra visų krizė, ji paliečia visus ir kiekvieną. Tai puiki proga mobilizuotis, – mano B.Nicholson. – Man atrodo, tai yra tas laikas, kai mes atsigręšime į tikruosius dalykus, tikrąsias vertybes, atsikratysime viso balasto. Net minčių, kurių mums nereikia. O būdami tiek laiko namuose suprasime, ko mums iš tiesų reikia. Bent jau aš suprantu, kad mano laimei reikia labai mažai: kad mano šeimos nariai būtų laimingi, sveiki ir kartu. Esame laimingi tiek, kiek laimingi mums svarbūs žmonės. Tad ir pagrindinis mano palinkėjimas visiems: duok Dieve sveikatos, o visa kita patys pasidarysime. Šiandieninėmis aplinkybėmis tik dar aiškiau supranti to esmę."

Žuvies sluoksniuotis

Įspūdingas ir skanus. Nebūtina Velykų stalo nukrauti aštuoniolikos rūšių šaltaisiais užkandžiais, nes kartais vienas, bet įspūdingas ir įvairiapusis dalykas yra tai, ko reikia. Šis žuvies sluoksniuotis būtent toks. Vandenyje lengvai patroškintos lašišos skonis susipina su karštai rūkytos skumbrės skoniu, sodrios spalvos suteikia žali špinatai, o bulvės – dėl sotumo.

– 800 g lašišų,

– 1 karštai rūkyta skumbrė,

– 4 bulvės,

– 70 g špinatų,

– sauja krapų,

– ryšulėlis prieskoninių žolelių (petražolių, krapų, čiobrelių),

– 1 saliero lapkotis,

– 1 svogūnas,

– 3 šaukštai baltojo vyno acto,

– 20 g želatinos,

– druskos, pipirų.

Bulves nuskuskite, supjaustykite plonais griežinėliais (geriausia naudotis daržovių pjaustykle – mandolina). Sudėkite į puodą su pasūdytu vandeniu, užvirkite ir virkite, kol bulvės suminkštės. Nesuvirkite, kol pradės byrėti! Išvirusias bulves nusunkite ir leiskite pravėsti. Nulupkite ir ketvirčiais supjaustykite svogūną, stambiai supjaustykite saliero lapkotį. Į švarų puodą įpilkite 1,5 l vandens. Sudėkite pjaustytus svogūnus ir salierus, supilkite vyno actą, suberkite druską, pipirus ir prieskonines žoleles. Užvirkite ir kelias minutes pavirkite.

Į puodą su sultiniu sudėkite šviežią lašišą, uždenkite dangčiu ir pavirkite 2 min. Tada nukelkite nuo kaitros ir uždengę palikite pastovėti dar apie 10 min. Špinatus nuplaukite. Skumbrę išdarinėkite ir išimkite kaulus. Lašišą išgriebkite iš sultinio, nulupkite odą ir išimkite kaulus, jei naudojate ne filė.

Sultinį perkoškite, prireikus įdėkite druskos. Šaltu vandeniu užpilkite želatiną ir palikite brinkti 10 min. Kiek reikės sultinio ir želatinos, priklauso nuo pasirinkto indo, kuriame formuosite sluoksniuotį. Man prireikė 250 ml sultinio, kuriam naudojau 20 g želatinos.

Tokiam kiekiui želatinos reikia apie 50–60 ml šalto vandens. Želatinos teks dėti daugiau nei įprastai, nes sultinyje yra acto, kuris gali trukdyti sultiniui sustingti. Želatinai išbrinkus, ją pakaitinkite nedideliame puodelyje ant mažos ugnies, kol visiškai ištirps. Tik neužvirkite, nes ji praras stingdomąsias savybes. Želatiną per tankų sietelį supilkite į pamatuotą kiekį sultinio.

Pasiruoškite indą, kuriame formuosite sluoksniuotį, geriausia – pailgą kepimo formą aukštomis sienelėmis. Tada ant stalo vieną ant kito klokite kelis maistinės plėvelės sluoksnius ir juos tieskite į paruošto indo vidų. Sluoksniuokite. Į indo dugną dėkite virtos lašišos gabalėlius ir suformuokite vientisą sluoksnį. Ant viršaus klokite špinatų sluoksnį, tada – bulvių ir skumbrės sluoksnius.

Švelniai paspauskite, užpilkite dalimi sultinio su želatina. Tik tiek, kad paspaudus skysčio būtų sulig viršutiniu sluoksniu. Tada kartokite sluoksnius tuo pačiu eiliškumu, kol pasieksite indo kraštą. Užpilkite likusiu sultiniu, taip pat – tik tiek, kad švelniai paspaudus skystis siektų viršutinį sluoksnį. Užlenkite maistinės plėvelės kraštus ir švelniai paslėgę dėkite į šaldytuvą sutvirtėti pernakt.

Dėmesio! Šis sluoksniuotis atrodo nuostabiai, tik pjaustyti jį gana sudėtinga – geriausiai tam tiks dantytas aštrus peilis. Ir pjaukite bent 2 cm storio gabalėliais.

IDĖJA: likusį sultinį galite panaudoti sriubai.

Višta su daržovėmis

Keptą vištą mėgsta visi – ir dideli, ir maži. Smagumas tas, kad ją galima kepti visaip. Labai gardu visai be jokių prieskonių, tik su druska ir pipirais. Man visada patinka klasikinė lietuviška – su kmynais ir česnakais.

Bet kartais česnako nusilupti nėra galimybės, tada darau dar paprasčiau: nusiperku vištą, dedu ją į dubenį, užberiu daugiau persilado ir kupiną šaukštelį kario. Druskos jau nereikia. Taip pamarinuotą vištą vėliau perkeliu ant skardos ir kepu 180 °C orkaitėje apie 1 val. Kol kepa, pasiruošiu daug įvairių daržovių: moliūgų, cukinijų, briuselinių kopūstų, brokolių. Jiems pakanka tik pipirų ir druskos, galima ir niekuo neskaninti. Suberiame į tą pačią skardą. Skanaujame greitai, svarbu neperkepti.

– 1 višta,

– 1 šaukštas persilado su druska,

– 1 šaukštelis kario,

– 1 brokolis,

– 1 cukinija,

– šiek tiek moliūgo,

– 1 stiklinė šaldytų žirnelių,

– 1 šaukštas alyvuogių aliejaus,

– druskos ir pipirų.

Vištą ištrinkite prieskoniais ir leiskite pasimarinuoti, geriausiai per naktį.

Dėkite vištą į skardą ir kepkite apie 1 val. ar šiek tiek ilgiau. Daržoves supjaustykite, apšlakstykite aliejumi, pagardinkite druska ir pipirais. Prie vištos į skardą suberkite daržoves ir kepkite dar 20–30 min.

Bulvės su čiobreliais

Jei negalite gyventi be bulvių, išsikepkite jų šiek tiek kitaip.

– 8 bulvės,

– 100 g ar daugiau sviesto,

– druskos, pipirų,

– didelis žiupsnis čiobrelių.

Bulves nuskutame ir supjaustome labai plonais griežinėliais peiliu arba specialia pjaustykle – mandolina. Didelę kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi, suguldome bulvių griežinėlius, patepame juos lydytu sviestu, pasūdome, pagardiname pipirais ir čiobreliais. Šauname į 200 °C temperatūros orkaitę kepti 45 min.

Desertui – klafutis su šilauogėmis

Kadaise labai mėgau klasikinį prancūzišką pudingą – klafutį. Vasarą rimtai investuoju į uogų šaldymą, todėl iki pat pavasario ir naujo uogų sezono šaldiklis pilnas įvairių gėrybių, ypač šilauogių, kurių perku tikrai daug. Kartą, kai ketinau iškepti skanų pyragą, bet nebuvo galimybių tai padaryti, prisiminiau klafutį.

Visas sudedamąsias dalis supyliau į plaktuvą, ir viskas – liko supilti ant šaldytų uogų ir iškepti. Tešla būna panaši į blynų. Klasikinis receptas – su pienu ir sviestu, bet aš pyliau grietinėlės, nes tuomet dėjau tai, ką radau šaldytuve. Rezultatas – puikus. Beje, galite paruošti alternatyvią versiją, tinkančią netoleruojantiems glitimo ar vengiantiems tradicinio cukraus: vietoj cukraus dėkite saldiklių, o vietoj įprastų miltų – kokosų ar migdolų miltų, tik vienu šaukštu mažiau. Klafutis labiau primins pudingą – bus minkštas ir švelnus, be to, pagaminamas žaibo greičiu.

– 600 g (galima ir daugiau) šaldytų šilauogių,

– gabalėlis sviesto.

Tešlai:

– 4 dideli kiaušiniai,

– 4 šaukštai cukraus,

– 450 ml plakamosios grietinėlės,

– 4 šaukštai miltų,

– žiupsnelis druskos.

Formą, kurioje kepsite, patepkite sviestu. Suberkite uogas. Kiaušinius, cukrų, grietinėlę ir miltus sukrėskite į plaktuvą ir viską suplakite. Galite pirmiausia suplakti kiaušinius, cukrų ir pusę grietinėlės, suberti miltus, išmaišyti ir supilti likusią grietinėlę. Šią tešlą užpilkite ant uogų. Kepkite 170 °C orkaitėje apie 40–50 min., kol kepinys pakils ir paruduos. Skanu su jogurtu arba plakta grietinėle.