Policijos departamento teigimu, apie 20.30 val. pareigūnai, gavę iškvietimą dėl muštynių, atvyko į butą Darželio gatvėje. Tuo metu 1972 metais gimęs vyras sudavė Vilniaus apskrities pareigūnui.

Įtariamasis atsisakė tikrintis blaivumą, jis buvo uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui.

„Alkoholio kontrolė per atstumą“, – tokius žodžius vaizdo įraše ištaria moteriškas balsas. Greičiausiai juos ištarė ta pati policijos pareigūnė, kuri vėliau ir nufilmuojama.

Tuomet pro pravirą automobilio langą yra patikrinamas automobilyje sėdinčio vyro blaivumas. Vaizdo įraše matyti, kad blaivumas buvo patikrintas kairėje automobilio pusėje sėdinčiam keleiviui, o ne vairuotojui.

„Taip dirba Lietuvos policija. Pučia visi, net ir keleiviai“, – vaizdo įraše girdisi vyrų balsai.

„Facebook“ grupės „Kur stovi policija Kaune“ vaizdo įrašas.

Šis įvykis, anot vaizdo įrašu pasidalijusio Deivido, įvyko Panevėžyje, netoli Klaipėdos gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“.

Vos per dvi valandas po šiuo vaizdo įrašu vienoje iš grupių nugulė daugiau nei du šimtai komentarų, kitose grupėse komentarų taip pat pasipylė gausiai.

„Nieko blogo negalėčiau pasakyti apie pareigūnę, tiesiog žmogiškai apsigavo: ji pati nepasilenkė, tad ir nepamatė, kam duoda pūsti“, – rašė Simona. 

„Čia tai geras, net nemato, kur sėdi vairuotojas! Tokiu būdu buvo patikrintas ir pareigūnės blaivumas“, – antrino internautė Asta.

„Policijai po švenčių irgi galvos nedirba“, – juokėsi Agnė.

Daugelis internautų neliejo įžeidžių replikų policijos pareigūnei, o tiesiog džiaugėsi, kad šis vaizdo įrašas praskaidrino vakarą.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad ši situacija yra žinoma. „Tai yra įrašas iš Panevėžyje surengto reido, kurio metu patikrinti keli šimtai vairuotojų. Kadangi reidas vyko tamsiu paros metu, pareigūnė tiesiog suklydo. Vertiname tai kaip žmogišką klaidą, kurių visuomet pasitaiko. Šiuo vaizdo įrašu dar kartą atkreipsime visų eismo priežiūrą užtikrinančių pareigūnų dėmesį, kad jie atkreiptų dėmesį ir į tokias ar panašias situacijas“, – sakė R. Matonis.

Baudžiamojo kodekso pataisos numato, kad vairuotojui, atsisakiusiam tikrintis blaivumą, bus taikoma tokia pat bausmė, kaip ir nustačius 1,5 promilės girtumą, t. y. už tai gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų.

Iki šiol blaivumą tikrintis vengusiems vairuotojams taikyta administracinė atsakomybė.

Griežtėja ir su neblaivių asmenų vairavimu susijusios bausmės – nuo šiol vairuotojo pažymėjimas už vairuojant padarytą nusikalstamą veiką gali būti atimamas nebe nuo vienų iki trejų, bet iki penkerių metų.

Teisės vairuoti atėmimas numatytas ir Baudžiamojo proceso kodekse. Jame numatyta, kad asmenims, pažeidusiems draudimą vairuoti automobilį, gali būti skirta griežtesnė kardomoji priemonė. Taip pat greta gali būti skirta bauda iki 700 eurų, o be teisių vairuojant automobilį neblaiviam – iki 1,5 tūkst. eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Nuo šiol taip pat bus numatyta baudžiamoji atsakomybė už vairuotojo ar jį vairuoti mokančio asmens alkoholio vartojimą po eismo įvykio, kai asmeniui vėliau nustatoma 1,51 promilės girtumas.

Taip pat maždaug penktadaliu didėja baudos už pavojingą vairavimą neturint galiojančio pažymėjimo, už pavojingą, taip pat pakartotinį vairavimą esant neblaiviam ir apsvaigus, sukėlus eismo įvykį.

Penktadienį Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo kodekso pataisas. Už jas balsavo 86 parlamentarai, vienas susilaikė.

Nustatyta, kad blaivumą atsisakiusiems tikrintis vairuotojams būtų skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų – bus taikoma tokia pati bausmė, kai vairuotojas „pripučia“ daugiau kaip 1,5 promilės.

Iki šiol atsisakiusiems blaivumą tikrintis vairuotojams būdavo taikoma administracinė atsakomybė.

Atliekant blaivumo testą, pirma į alkotesterį patenka iš burnos ir kvėpavimo takų iškvėptas oras. Jame esantys alkoholio garai, jei tokių esama, neatspindi realaus žmogaus apsvaigimo. Pučiant dar, iškvepiamas oras į alkotesterį patenka jau iš plaučių gilumos. Štai tada alkotesteris ir paima oro mėginį. Blaivumo testui atlikti reikia tik labai nedidelio kiekio oro, vos kelių mililitrų. Didžioji dalis iškvėpto oro tiesiog pro atvirą antgalio angą patenka į aplinką.

Tikrinant blaivumą profesionaliais alkotesteriais, pūtimo metu kontroliuojamas laikas, iškvėpto oro tūris ir iškvepiamo oro srautas.

Pavyzdžiui, tikrinant blaivumą populiariausiais, policijos naudojamais alkotesteriais, oras turi būti pučiamas ne trumpiau kaip 1,5 s. Antras privalomas kriterijus – turi būti iškvėpta ne mažiau kaip 1,2 litro oro. Įvykdžius šiuos du reikalavimus, pūsti orą į alkotesterį galima baigti bet kuriuo momentu, kai žmogus iš plaučių iškvėps visą orą. Jei nustojama pūsti anksčiau nei pasiektas minimalus nustatytas laikas ir iškvėpto oro tūris, testas nutraukiamas ir parodoma klaida. Pučiant į alkotesterį taip pat matuojamas oro pūtimo srautas, kuris viso proceso metu turi būti ne mažesnis kaip 9 L/min. Kartais alkotesteriu tikrinamiems žmonėms būna sunku į jį įpūsti. Dažniausiai taip nutinka smarkiai apgirtusiems asmenims, nes jiems nepavyksta išlaikyti stabilaus oro pūtimo srauto. Kartais tai gali būti tikrinamo asmens manipuliacija, bandant išvengti atsakomybės.

Blaivumo tikrinimą atliekant ne įprastu alkotesteriu, o alkoholio detektoriumi, testas trunka vos porą sekundžių, o tikrinimo metu nenaudojami antgaliai, į prietaisą pučiama kelių centimetrų atstumu. Tiesa, alkoholio detektoriai yra skiri preliminariai patikrinti blaivumą, jie nerodo rezultato promilėmis, o nustato faktą – yra alkoholio garų iškvėptame ore ar ne. Aptikus alkoholio, tikrinamam asmeniui galima skirti daugiau laiko ir atlikti blaivumo testą įprastiniu alkotesteriu. Nors pūtimo laikas labai trumpas, geriausi alkoholio detektoriai yra jautrūs, dirba esant oro temperatūrai iki –15°C, aptinka net mažiausią alkoholio kiekį iškvėptame ore. Alkoholio detektoriai, skirti preliminariai patikrinti vairuotojų blaivumą, jau naudojami ir Lietuvos keliuose. Skirtingai nei profesionaliuose, asmeniniuose alkotesteriuose yra ne slėgio, o garsinis oro srauto jutiklis. Alkotesteris nematuoja tikslaus iškvėpto oro tūrio, o pūtimo srautą ir laiką kontroliuoja reaguodamas į pučiamo oro garsą.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis užregistravo Seimo statuto pataisą, kad neblaivūs parlamentarai būtų šalinami iš posėdžio iki dienos pabaigos.

Seimo narių dauguma galėtų nuspręsti patikrinti parlamentaro blaivumą Seimo kanceliarijos parūpintu alkotesteriu, o jeigu toks parlamentaras atsisako tikrintis, būtų laikoma, kad jis yra neblaivus. Atlyginimas pašalintam Seimo nariui už tą dieną nebūtų mokamas, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

„Dirbant Seimo posėdžių salėje kartais kyla įtarimų, kad kai kurie Seimo nariai piktnaudžiauja svaigalais ir pasirodo darbe neblaivūs. Toks neatsakingas elgesys priimant svarbius visai šaliai sprendimus gali padaryti didelių nuostolių valstybei ir jos reputacijai. Kiti darbuotojai – vairuotojai, gydytojai, statybininkai yra baudžiami, jeigu pasirodo darbe neblaivūs, o parlamentarų iki šiol net patikrinti nebuvo kaip. Darbo kodekso nuostatos iki šiol nebuvo perkeltos į Seimo statutą, tačiau Seimo nariams jokių išimčių neturi būti“, – pranešime cituojamas K.Masiulis.

Darbo kodekse numatyta, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio.

Neseniai Seimo konservatoriams buvo kilę įtarimų dėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko socialdemokrato Broniaus Bradausko blaivumo. K.Masiuliui posėdžių salėje jam pasiūlius alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, parlamentaras pasipiktinęs atsisakė.

Savaitgalį Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos pareigūnai vykdė reidus Klaipėdos mieste, kurių metu aktyviai kontroliavo transporto priemonių vairuotojų blaivumą ir kitus grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Reidų metu jie patikrino 603 transporto priemones, užfiksavo 15 Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Iš jų nustatyti 6 neblaivūs vairuotojai, 1 – neturintis teisės vairuoti transporto priemonių. Nustatyti 5 vairuotojų alkoholio vartojimo atvejai iki įstatymo leistos ribos.

Sūnaus interesus mėginusi apginti klaipėdietė pateko į paradoksalią situaciją. Apie įtarimą, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyboje galėjo būti geriamas alkoholis, pranešusi moteris pati tapo įtariamąja. Nors pareigūnai net nepatikrino, ar tarnautojai tikrai yra blaivūs, klaipėdietė esą dėl melagingo policijos iškvietimo turi rimtų nemalonumų.

Vaiko apklausa – be mamos

Į Vaiko teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyrių Klaipėdos universiteto dėstytojai Žiedai Mažeikaitei-Gylienei teko pasibelsti dėl konfliktiškos situacijos jos sūnaus mokykloje.

"Per pamoką dingo vieno sūnaus klasės bendramokslio telefonas. Mano sūnui šis berniukas buvo davęs jį pasaugoti. Po to, kai buvo pasigesta telefono, į mokyklą buvo iškviesta nepilnamečių reikalų inspektorė", – apie konflikto priešistorę pasakojo moteris.

Dėstytoja paskaitos metu sulaukė policijos pareigūnės skambučio.

"Man buvo pasakyta, jog norima apklausti mano sūnų. Aš paprašiau, kad be manęs jokios apklausos nevyktų. Juk Vaiko teisių konvencijoje parašyta, kad tokiose situacijose būtent tėvai yra pirmieji vaiko interesų ir teisių gynėjai", – kalbėjo moteris.

Tačiau sūnui sugrįžus į namus, motina sužinojo, kad mokykloje policijos pareigūnė kartu su socialine darbuotoja vis dėlto apklausė berniuką, jis net pasirašė savo liudijimą, nors mamos šalia ir nebuvo.

"Sūnus pasakė, kad jam buvo diktuojama, ką rašyti. Vaikas juk išsigando. Mane papiktino tai,jog tokie dalykai ugdymo įstaigoje vyksta be vaikų tėvų žinios. Mokyklos direktoriaus pavaduotojos paprašiau pateikti man socialinės darbuotojos pareiginę instrukciją, kad išsiaiškinčiau, gali ji taip elgtis ar ne", – apie situaciją kalbėjo moteris.

Vėliau berniuko mama išgirdo atsiprašymą, nes mokyklos vadovybė pripažino, jog socialinė darbuotoja galėjo aiškintis situaciją, bet versti berniuką pasirašyti liudijimą neturėjo teisės.

Pasibeldė konsultacijos

Įpykusi motina nužingsniavo pas nepilnamečių reikalų inspektorę.

"Paaiškėjo, kad ir kitų trijų berniukų, kurie pasirašė liudijimus, tėvai nieko nežinojo, kas vyko mokykloje. Tačiau policijoje man buvo pasakyta, esą pareigūnai turi teisę be tėvų žinios apklausti vaikus. Susimąsčiau, ar buvo pažeistos vaiko teisės?" – pastebėjimais dalijosi moteris.

Ž.Mažeikaitė-Gylienė nusprendė kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kai sulaukė policininko skambučio ir kvietimo į apklausą policijoje.

"Išaiškėjo, kad telefonas aptiktas pas kitą berniuką. Tačiau policininkas vis tiek kvietė mano sūnų liudyti apie įvykį. Tuomet aš ir nuėjau konsultacijos į Vaiko teisių apsaugos tarnybą", – tikino moteris.

Neradusi tarnybos vadovės Gražinos Aurylienės, klaipėdietė priėmimo skyriuje mėgino paaiškinti, kokiu klausimu kreipiasi.

"Tarnautoja pravėrė teisininkų kabineto duris ir perpasakojo mano istoriją. Aš išgirdau, kad ji netiksliai perduoda mano žodžius, tad ir pati žengiau žingsnį į jį. Tačiau buvau sutikta labai nemaloniai", – prisiminė moteris.

Moteris tarnautojų kabinete mėgino išaiškinti, kad, jos galva, liudijimai prieš vieną vaikų surinkti pažeidžiant Vaiko teisių konvenciją.

Užuodė tvaiką

Ž.Mažeikaitė-Gylienė dienraščiui pasakojo, kad tarnybiniame kabinete tą minutę buvo Vaidilutė Stalmokienė ir Airidas Vitkevičius.

"Man buvo pasakyta, kad tokiose apklausose net Vaiko teisių apsaugos tarnyba nekviečia tėvų, nes jie daro įtaką vaikų liudijimams. Aš nustėrau. Pasirodo, šios tarnybos darbuotojai turi tokias teises", – pasakojo klaipėdietė.

Moteris įsitikinusi, kad jos išsakyta replika, kieno iš tiesų teises gina ši tarnyba, supykdė tarnautojus.

"Su manimi buvo kalbama sarkastiškai ir labai nemandagiai. A.Vitkevičius per visą pokalbį gurkšnojo baltą skystį. Dar tuo metu, kai įėjau į kabinetą, man nepatiko čia tvyrojęs tvaikas. Galų gale aš pasakiau tiesiai į akis, kad kabinete jaučiu alkoholio tvaiką. Išgirdau atsakymą: "Na ir ką?" – teigė moteris.

Iškvietė policiją

Klaipėdietė paskambino policijai ir pranešė, jog įtaria, kad valstybinėje įstaigoje galbūt geriamas alkoholis.

"Buvo apie 16 val. Bendruoju pagalbos telefonu 112 paklaususi, kada atvažiuos policijos patruliai, išgirdau, kad pagalbos centras to nežino, tik informaciją perdavė policijai. Todėl aš išvažiavau namo", – prisiminė moteris.

Paaiškėjo, kad atvykę policijos pareigūnai net nepatikrino tarnautojų blaivumo. Tai patvirtino ir pati šios istorijos dalyvė V.Stalmokienė.

"Atvyko pareigūnai ir ėmė juoktis. Žinoma, kad nebuvo tikrintas blaivumas. Žmogus ten fantazuoja. Netenkino mūsų pateiktas jai atsakymas, štai ir sugalvojo. Mes paaiškinome, kad nepilnamečių reikalų inspektorė gali kalbinti vaikus, kai yra socialinis darbuotojas. Paprastai tokiais atvejais parašomas paaiškinimas. Moteris supyko, kad mes neginame vaiko interesų", – kalbėjo specialistė.

Stiklinėje buvo vanduo?

Juridiniais klausimais tarnyboje užsiimanti pareigūnė tvirtino, jog jei įtariama, kad vaikas padarė nusikaltimą, jis gali būti apklausiamas ir be tėvų. Tik tokiu atveju apklausoje turi dalyvauti vaiko teises turintys užtikrinti specialistai.

"Galime vykti į mokyklą ar darželį ir dirbti savo darbą. Policijos pareigūnas taip pat žino savo pareigas. Apklausos vyksta policijoje, o mokykloje gali įvykti tik pokalbis", – tvarką aiškino specialistė.

Esą tarnyboje gautu atsakymu nepatenkinta klaipėdietė mestelėjo frazę, kad užuodžia alkoholio kvapą.

"Tada ir sulaukėme pareigūnų. Jie pamatė, kad sėdime apsikrovę bylomis. Kodėl aš turėjau pūsti į alkoholio matuoklį? Juk nebuvo akivaizdžių požymių, kad čia girtaujama", – nuomonę išsakė V.Stalmokienė.

Valstybinėje įstaigoje dirbanti V.Stalmokienė nesusimąstė, kad jai pačiai tokioje situacijoje derėtų paprašyti pasitikrinti blaivumą.

"Nejau aš pati turėčiau prašyti mane tikrinti? Čia mes galėtumėme kreiptis į teismą dėl mūsų šmeižto. Ant stalo buvo stiklinė su vandeniu", – kalbėjo V.Stalmokienė.

Tarnybos specialistė aiškino, kad tai pirmas atvejis, kai pilietis Vaiko teisių apsaugos tarnyboje paprašė patikrinti tarnautojų blaivumą.

Komisija nusižengimų nerado

Incidentas gal ir būtų nugrimzdęs į užmarštį, jei ne Ž.Mažeikaitės-Gylienės atkaklumas. Moteris elektroniniu paštu situacijos aprašymą nusiuntė Valstybės tarnybos departamentui.

Pagal departamento užklausą istorijos nagrinėjimo subtilybių ėmėsi Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus sudaryta komisija.

Personalo skyriaus vedėja Jolita Grigaitienė tikino, jog komisija nusprendė, kad valstybės tarnautojai nenusižengė nei etikai, nei Valstybės tarnybos įstatymui.

"Išvadose teigiama, kad faktai nepasitvirtino. Na, taip, blaivumas nebuvo tikrintas. Įrodymų mes neturime. Jei policija būtų ištyrusi, ar darbuotojai yra vartoję alkoholio, tik tuomet galėtumėme nustatyti, ar jie buvo blaivūs darbo vietoje", – apie komisijos išvadas kalbėjo J.Grigaitienė.

Tačiau Personalo skyriaus vedėja išsakė įdomią pastabą – esą jei nėra įrodymų, komisijos išvados būna darbuotojo naudai.

"Todėl, kad už girtumą darbe gresia atleidimas. O atgaline data mes negalime patikrinti žmonių blaivumo. Aš nemanau, kad tokie dalykai vyksta savivaldybės patalpose ar kitose mūsų tarnybose", – teigė J.Grigaitienė.

J.Grigaitienė tikino, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos kabinetuose vaizdo kamerų nėra, tad niekas ir neįrodys jokio girtavimo.

Blaivumą turėjo patikrinti

Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė Alina Vaičekauskienė tikino, esą visa ši istorija tėra nepatenkintos mamos išpūstas burbulas.

"Policijos pareigūnė mokykloje dirbo savo darbą, klausė vaikų, gal kas ką matė. Susidaro įspūdis, kad mes jau nebegalime vaikų net paklausti. Tai nebuvo apklausa apklausos kambaryje, taikant tam tikrus metodus. Man rodos, perlenkiama lazda ginant vaiko teises", – nuomonę išsakė ne vienerius metus su nepilnamečių
nusikalstamumu kovojanti pareigūnė.

A.Vaičekauskienė pripažino, kad jei ją įtarinėtų kas nors neblaivumu, ji pasitikrintų blaivumą pati.

"Liko niša šiai moteriai toliau skųstis. Vien todėl, kad nėra alkoholio matuokliu užfiksuotų duomenų", – pripažino pareigūnė.

Komentuodama konflikto priešistorę, A.Vaičekauskienė taip pat pripažino, kad ji nepilnamečių reikalų inspektorės vietoje būtų laukusi, kol į mokyklą atvyks mama, ir tik tuomet būtų kalbėjusi su berniuku.

"Jau turiu patirties ir žinau, kokių problemų gali kilti. Nors įstatymas sako, kad pokalbis su vaiku gali vykti, jei jame dalyvauja socialinis darbuotojas", – svarstė A.Vaičekauskienė.

Tačiau pareigūnė prasitarė, kad jos praktikoje buvo ne vienas atvejis, kai su liūtės jėga mama gynė savo vaiką, kuris vėliau nepateisino jos lūkesčių.

"Buvo istorijų, kai vaikas, jausdamas tokį didelį užnugarį ir neliečiamumo statusą, vėliau tapo nebevaldomas. Tokios mamos tik vėliau supranta, ką jos užaugino, ir puola prašyti mūsų pagalbos. Nepilnamečio pasąmonėje vystosi suvokimas, kad jis yra neliečiamas. Ir kodėl negalima apklausti vaiko? Ar jis yra šventas? Pirmą kartą Klaipėdoje dėl tokios smulkmenos iškilo tokio dydžio skandalas", – nuomonę išsakė A.Vaičekauskienė.

Pradėjo ikiteisminį tyrimą

Savo ruožtu Ž.Mažeikaitė-Gylienė tvirtino, kad ji nesijaučia nusižengusi įstatymams, tačiau jos atžvilgiu vyksta tyrimas dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo.
Už tai moteriai gresia bauda nuo 300 iki 600 litų arba administracinis areštas iki trisdešimties parų.

"Tad kaip aš galėjau žinoti iš anksto, jog mano įtarimai nepasitvirtins? Išeitų taip, kad kiekvienam, kuris pasielgė pilietiškai, iškelkime po bylą. Tiesiog tam, kad tylėtų ir nedrįstų skųsti", – savo pozicijas gynė klaipėdietė.