Pekine esančio Longčiuano vienuolyno vyresnysis Xuechengas (Suečengas), valdančiosios Komunistų partijos narys, yra vienas iškiliausių veikėjų, apkaltintų per šalyje stiprėjantį moterų teisių judėjimą #MeToo.

Praeitą mėnesį internete paskelbtame 95 puslapių pranešime du vienuoliai kaltino Xuechengą siuntinėjus intymaus turinio žinutes mažiausiai šešioms moterims. Vienuolyno vadovas esą grasinimais arba meilikavimu siekė įtikinti šias vienuoles jam atsiduoti.

Šiems kaltinimams iškilus į viešumą, Kinijos aukščiausioji religijos reikalų institucija neilgai trukus pradėjo tyrimą.

Xuechengas apie savo atsistatydinimą paskelbė per trečiadienį surengtą Kinijos budistų asociacijos vadovų posėdį.

„Taryba priėmė Xuechengo atsistatydinimą iš Kinijos budistų asociacijos pirmininko pareigų“, – sakoma trečiadienį šios organizacijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Šis įvykis buvo paminėtas ilgame pranešime apie asociacijos tarybos posėdį. Jame nepateikiama jokios išsamesnės informacijos apie Xuechengo pasitraukimo motyvus, taip pat neminimas tyrimas dėl jo veiksmų.

Tas pats pranešimas buvo paskelbtas Valstybinės religinių reikalų administracijos, įvairias religines grupes prižiūrinčios vyriausybės institucijos.

Didelę įtaką kinų budistų bendruomenei darančio Xuechengo, socialiniuose tinkluose turinčio milijonus sekėjų, paskyra į tviterį panašiame tinkle „Weibo“ nebuvo atnaujinta nuo rugpjūčio 1 dieną, kai jis paskelbė pareiškimą, neigiantį kaltinimus dėl netinkamo seksualinio elgesio.

Du vienuoliai, kurie nebėra Longčiuano vienuolyno nariai, savo pareiškime teigė, kad keturios moterys nusileido Xuechengo reikalavimams.

Vienas iš šio pranešimo autorių socialiniuose tinkluose aiškino, kad buvo įtikintas iškelti šį reikalą į viešumą, nes aukos buvo ignoruojamos valdžios tarnybų, atsisakiusių tirti jų skundus.

Vėliau vienuolių pareiškimas ir vėlesnės su juo susijusios žinutės buvo pašalintos jų autorių arba ištrintos cenzūros.

Kinijos teisinėje sistemoje nėra lytinio persekiojimo apibrėžimo. Taip pat nėra jokių taisyklių, kaip turi būti reaguojama į lytinės prievartos atvejus mokyklose arba darbo vietose.

Anksčiau šiais metais Kiniją pasiekė #MeToo judėjimas, ir daugiau moterų pradėjo kalbėti apie patiriamus lytinius užpuolimus, ypač universitetų miesteliuose.

Kitaip negu Vakarų šalyse, kur #MeToo kaltinimai privertė atsistatydinti daug įvairių veikėjų ir paskatino didelio masto visuomenės debatus, Kinijos valdžia tokias diskusijas stengėsi kontroliuoti ir kai kada imdavosi šalinti komentarus socialiniuose tinkluose šia tema.

„Laukinių šernų“ komanda džiaugiasi pirmosiomis dienomis namuose. Prieš kelias dienas jie buvo išleisti iš ligoninės ir jau pasikalbėjo su žiniasklaida apie savo patirtį įstrigus Tam Luango urve netoli Mianmaro sienos.

12-a berniukų, kurių amžius yra nuo 11 iki 16 metų, bei jų treneris birželio 23 dieną po treniruotės išėjo į ekskursiją po urvus, bet prasidėjus musoninei liūčiai juose įstrigo.

Po devynių dienų juos surado britų narai, o dar po savaitės jie buvo išvesti per itin rizikingą gelbėjimo operaciją.

Visi iš urvo išgelbėti berniukai atsigavo stebėtinai greitai ir jau pirmąją dieną po išrašymo iš ligoninės dalyvavo per gelbėjimo operaciją žuvusio naro pagerbimo ceremonijoje.

Dabar berniukai kurį laiką pagyvens vienuolyne, o tada grįš į normalų gyvenimą – tokia praktika yra įprasta Tailande bei kitose šalyse, kuriose gyventojų daugumą sudaro budistai.

„Jie bus šventinami devynias dienas“, – žurnalistams sakė Čiang Rajaus gubernatorius Prachonas Pratsakulas (Pračonas Pratsakulas).

„Maždaug 11 berniukų bus įšventinti kaip naujokai, o vienas, treneris Ekas, bus įšventintas kaip vienuolis“, – sakė P. Pratsakulas, omenyje turėdamas berniukų trenerį Ekkapolą Chantawongą (Ekapolą Čantavongą). Treneris jau anksčiau yra kurį laiką gyvenęs kaip vienuolis; pranešta, kad urve jis padėjo berniukams išlikti ramiems.

Gubernatorius pridūrė, kad vienas iš vaikų, Adulas Sam-onas (Adulas Samonas), ceremonijose nedalyvaus, nes yra krikščionis.

Pranešama, kad „Laukiniams šernams“ liepos 24 dieną bus nuskustos galvos, o kitą dieną įvyks įvilktuvės. Tuomet jie iki rugpjūčio 4 dienos pagyvens skirtinguose vienuolynuose.

Pareigūnai prašo žiniasklaidos duoti berniukams laiko sugrįžti į normalų gyvenimą, bet susidomėjimas jų istorija tebėra itin didelis.

Jų gelbėjimo istorija yra tarsi iškart paruošta kino ekranams – narai per itin pavojingą gelbėjimo misiją vaikus turėjo ištraukti iš urvo per klastingus koridorius, tad nenuostabu, kad kino studijos labai domisi galimybe perkelti istoriją į plačiuosius ekranus.

Per festivalį atokiame kalnų kaime Hemise, surengtą budistų šventojo Naropos 1000-ųjų gimimo metinių proga, aidėjo būgnų ir dūdų muzika, šoko šokėjai ryškiais šilko kostiumais ir įspūdingais galvos apdangalais.

Šis Indijos šventasis ir scholastas XI amžiuje pradėjo vieną turtingą budizmo filosofijos tradiciją.

Naropos festivalis, vykstantis tik kas 12 metų, pritraukia daugybę budistų, ypač priklausančiųjų Drukpos mokyklai, kuri dominuoja Ladake ir Butane.

Hemise susirinkusioje minioje buvo ir Malaizijoje gimusi kinų kilmės aktorė Michelle Yeoh (Mišel Jio).

Indija garsėja daugybe religinių festivalių, tarp kurių yra pagrindinė hinduistų piligriminė kelionė Kumbha Mela, rengiama kas keleri metai.

Kitaip negu dažnai chaotiškai atrodanti Kumbha Mela, kai daugybė tikinčiųjų susirenka prie šventų upių ritualinėms maudynėms, Naropos festivalis rengiamas tyliame Himalajų kaime su rūmais ir garsiu vienuolynu, esančiame 45 km nuo regiono pagrindinio miesto Leho.

Savaitę truksiančio festivalio, kuris prasidėjo penktadienį, ryškiausias momentas buvo Šešių papuošalų, kurie, kaip manoma, priklausė Naropai, pademonstravimas per kelias valandas lauke vykusią ceremoniją.

Papuošalus, tarp kurių yra karūna, auskarai ir kaklo vėrinys, po spalvingais skėčiais sėdintiems vienuoliams ir tikintiesiems pademonstravo Drukpos mokyklos dvasinis lyderis.

„Atvykau iš Pietų Indijos. Atvažiavau pamatyti šio festivalio... Yra daug žmonių, atskridusių lėktuvu iš Pietų Indijos ir kitų šalių“, – sakė vienuolis Sonamas Phuntsokas iš Bengalūro. „Čia labai graži vieta. Ir oras labai geras. Daugybė žmonių atvyko čia, aš labai laimingas“, – pridūrė jis.

Kitas festivalio akcentas yra šventojo Padmasambhavos, Tibeto globėjo, didžiulio paveikslo ant šilko išskleidimas per įmantrias apeigas. Praėjusį kartą ši tanka buvo parodyta 2004 metais.

Viena tibetietė vienuolė tikriausiai mirė padegusi save, protestuodama prieš Kinijos valdymą Tibeto regione ir reikšdama palaikymą tibetiečių budistų dvasiniam lyderiui Dalai Lamai, pranešė žmogaus teisių organizacijos ir žiniasklaida.

Yeshi Khando (Ješi Chando) trečiadienį ėjo aplink Gardzės vienuolyną pietvakarinėje Sičuano provincijoje, atlikdama įprastą tibetiečių budistų maldos ritualą, o vėliau padegė save prie Gandzi apygardos policijos būstinės, nurodė Britanijoje įsikūrusi organizacija „Free Tibet“, Tarptautinė kampanija už Tibetą ((ICT) ir JAV finansuojamas Laisvosios Azijos radijas (RFA).

47 metų vienuolė „ragino sugrįžti Dalai Lamą ir linkėjo jam ilgo gyvenimo“, paskelbė RFA, cituodamas neįvardytus šaltinius ir turėdamas omenyje tremtyje gyvenantį Tibeto dvasinį lyderį.

„Ji taip pat ragino suteikti laisvę Tibetui“, – sakoma radijo pranešime.

RFA pridūrė, kad susideginimo liudininkai sakė nemanantys, kad Y.Khando išgyveno.

Susideginusi vienuolė buvo greitai išvežta saugumo pajėgų, o jos šeimos nariai ketvirtadienį buvo iškviesti į policiją, nurodė „Free Tibet“.

Šią savaitę Tibeto komunistų partijos sekretorius Chen Quanguo (Čen Kuanguo) nurodė tibetiečių vienuolynams iškelti Kinijos vėliavas ir įsipareigoti vertinti budistų vienuolių „patriotizmą“.

Kol kas neaišku, kaip galėtų būti atliekami tokie vertinimai. Kinijoje patriotizmo ir santarvės sąvokos dažnai naudojamos nusakyti ištikimybę politiniam režimui.

Kinijoje nuo 2009 metų susidegino jau per 130 tibetiečių, ir dauguma tų incidentų buvo mirtini, nurodė ICT ir RFA.

Tokių protestų buvo ypač padaugėję prieš valdančiosios Komunistų partijos svarbų penkmečio suvažiavimą, įvykusį 2012 metų lapkritį, bet vėliau jie tapo retesni.

Daugelis tibetiečių kaltina Kinijos vyriausybę jų religijos persekiojimu bei kultūros griovimu, kai vis daugiau etninių kinų, sudarančių šalyje gyventojų daugumą, keliasi gyventi į regionus, kur istoriškai gyvena daug tibetiečių.

Pekinas smerkia susideginimus ir kaltina dėl jų Dalai Lamą, sakydamas, kad dvasinis lyderis tokiu būdu skatina tibetiečių separatizmą.

Nobelio taikos laureatas Dalai Lama gyvena Indijoje nuo 1959 metų, kur pasitraukė po nesėkmingo sukilimo Tibete. Jis tibetiečių protestus laiko nevilties išraiška ir sako negalintis jų sustabdyti.

Popiežius Pranciškus kitą mėnesį lankydamasis Filipinuose susitiks su įvairių religijų lyderiais ir taip skleis tolerancijos žinią, siekdamas kovoti su religiniais konfliktais pasaulyje, pirmadienį sakė vienas iš vizitą organizuojančių pareigūnų.

Pontifikas sausio 18 dieną dalyvaus 10-15 minučių dialoge su didžiausio Filipinuose islamo studijų centro dekanu ir Taivane įsikūrusiu budistų lyderiu, sakė tėvas Carlosas Reyesas (Karlosas Rejesas), dirbantis popiežiaus vizitą organizuojančiame komitete.

Pranciškus taip pat susitiks su Honkonge įsikūrusiu Graikų Ortodoksų Bažnyčios vadovu regione, vienu hinduistų lyderiu, protestantų vyskupais ir rabinu iš Manilos, sakė C.Reyesas.

Tas dialogas bus surengtas prieš 400 metų įkurtame Bažnyčios vadovaujamame Šv.Tomo universitete Maniloje, kur pontifikas taip pat kreipsis į 25 tūkst. jaunuolių.

„Bažnyčia yra katalikiška, visuotinė, mes palaikome dialogą su pasauliu, – sakė C.Reyesas. – Tai mūsų, kaip religingų vyrų ir moterų, darbas – neleisti fundamentalistams ar ekstremistams užgrobti religijos“.

Popiežius Pranciškus keturių dienų vizito į Filipinus, kur saugumas bus sustiprintas, atvyks sausio 15 dieną. Vizito akcentas bus mišios Taklobano mieste, kuris buvo pernai praūžusio supertaifūno „Haiyan“ epicentras.

Dalai Lama sakė, jog pasaulis turi „moralinę atsakomybę“ spausti dėl demokratijos ir įstatymo valdžios Kinijoje.

Tačiau jis pridūrė, jog siekti glaudesnių ryšių su antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika yra „realistiška“ politika pinigų stokojančioms Vakarų šalims, tokioms kaip Didžioji Britanija.

„Laisvasis pasaulis turi moralinę atsakomybę atvesti Kiniją į pagrindinę demokratijos srovę ... Kinijos žmonės taip pat to nori“, – interviu BBC, kuris buvo transliuojamas antradienį, sakė tibetiečių dvasinis lyderis tremtyje.

„Galvoju, kad laisvasis pasaulis turi tam tikrą atsakomybę laikytis tvirtai. Demokratija. Įstatymo valdžia. Ir laisva spauda ar laisva informacija. Šie dalykai“, – sakė jis.

Dalai Lama sakė suprantantis, kodėl kai kurie Vakarų lyderiai plėtoja glaudesnius ryšius su Pekinu, ir pridūrė, kad britų vyriausybės kišenės yra „daugiau ar mažiau tuščios“.
„Tad jie labai nori artimumo su Kinija dėl piniginių priežasčių. Jie taip pat yra realistiški“, – sakė jis.

Britanijos santykius su Kinija apkartino ministro pirmininko Davido Camerono (Deivido Kamerono) susitikimas su Dalai Lama 2012 metais ir Londonas stengėsi atitaisyti tą žalą.

14-asis Dalai Lama iš Tibeto pabėgo 1959 metais, po žlugusio sukilimo prieš Kinijos valdymą, ir nuo to laiko gyvena Indijoje.

Paklaustas, ar bus paskutinis Dalai Lama, 79 metų budistų vienuolis atsakė, kad tai priklausys nuo aplinkybių.

„Dalai Lamos institucija vieną dieną liausis gyvavusi, – sakė jis. – Ateina koks nors kvailas Dalai Lama (vyras ar moteris) ir užtraukia sau gėdą – tai labai liūdna. Daug geriau, kad šimtmečių senumo tradicija nustotų gyvavusi kokio nors populiaraus Dalai Lamos laikais“.

Pagal tibetiečių tradiciją, vienuoliai identifikuoja mažą berniuką, kuris pademonstruoja tam tikrus ženklus, kad yra velionio lyderio persikūnijimas.

Tačiau Tibeto budistai baiminasi, kad Kinijos valdžia gali siekti primesti savo pasirinktą dvasinį lyderį.

Taip įvyko 1995 metais, kai Pekinas atmetė Dalai Lamos pasirinkimą dėl naujo Pančen Lamos – antrojo pagal rangą Tibeto budizmo hierarcho – ir išrinko savo kandidatą į šį postą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pripažino, kad Pabradės Užsieniečių registracijos centro (URC) gyventojams buvo ribojama galimybė maitintis pagal religinius įsitikinimus.

"Laikytina, kad šie asmenys patyrė diskriminaciją dėl religinių įsitikinimų", - sakoma šią savaitę lygių galimybių kontrolieriaus pareigas laikinai einančios vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės pasirašytoje pažymoje.

Tokią išvadą tarnyba priėmė ištyrusi Užsieniečių registracijos centro gyventojų skundą, kuriame nurodoma, kad šioje įstaigoje maitinimas organizuojamas neatsižvelgiant į jų praktikuojamą religiją.

Tyrimo metu konstatuota, jog URC apgyvendintų ir sulaikytų užsieniečių maitinimas vykdomas kiekvienam užsieniečiui asmeniškai įdedant jam skirtus patiekalus, todėl yra galimybė atsisakyti nevartojamo produkto.

Taip pat nustatyta, kad nė viename teisės akte, reglamentuojančiame užsieniečių matinimą, nėra numatytos pareigos organizuojant užsieniečių maitinimą atsižvelgti į religinius įsitikinimus, nors centro vadovybė tam pagal galimybes sudaro sąlygas, taikydama atitinkamas išimtis.

"Specialus mitybos užtikrinimas daliai Užsieniečių registracijos centro gyventojų gali sukelti papildomų nepatogumų ruošiant maistą, tačiau valstybei tenkanti finansinė našta ar kylantys nepatogumai negali būti laikomi pakankamu ir proporcingu pagrindu neužtikrinti fundamentalios asmenų teisės į religijos laisvę", - sakoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažymoje.

Tarnyba kreipėsi į vidaus reikalų ministrą, kad šis pakeistų reikiamus teisės aktus taip, jog matinimas Užsieniečių registracijos centre būtų organizuojamas atsižvelgiant į ten apgyvendintų asmenų religinius įsitikinimus.

Dėl religinių įsitikinimų budistai iš viso nevalgo mėsos, o musulmonai - kiaulienos.

Nepalo archeologai paskelbė, kad šalies pietuose atkasė seniausios budistinės šventyklos liekanas.

Koshas Prasadas Acharya (Košas Prasadas Ačarja), kuris dirbo su archeologais iš Daramo universiteto Didžiojoje Britanijoje, antradienį sakė, kad per kasinėjimus Majadevės šventykloje Lumbinyje buvo aptikti medinės struktūros pėdsakai, kurie buvo moksliškai ištirti ir pasirodė esantys 6-ojo amžiaus pr. m. erą.

Buda gimė 6-ajame amžiuje pr. m. erą Lumbinyje, esančiame už 280 km į pietvakarius nuo Katmandu.

K.P.Acharya sakė, kad iki šio naujausio atradimo seniausia budistine struktūra buvo laikoma viena 3-iojo amžiaus pr. m. erą kolona su įrašais.

Mianmaro policija pranešė, kad šalies vakaruose siautėjo šimtai budistų riaušininkų, kurie nužudė 94 metų musulmonę ir padegė daugiau kaip 70 namų.

Policijos pareigūnas Kyawas Naingas (Kjavas Naingas) sakė, kad susirėmimai antradienį po pietų kilo Tabjačaingo kaime, esančiame maždaug 20 km į šiaurę nuo pakrantės miesto Tandvės.

Pasak jo, nuo durtinių žaizdų mirė 94 metų moteris, buvo padegta 70-80 namų.

Gyventojai musulmonai sakė, kad per riaušes dar kažkiek žmonių buvo sužeista, bet detalių pateikti negalėjo.