60 metų Dimitaras Glavčevas buvo prisaikdintas laikinuoju ministru pirmininku per ceremoniją Nacionalinėje Asamblėjoje, kur prisiekė ir jo ministrai. Jį parinko Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas, vadovaudamasis neseniai priimtomis konstitucijos pataisomis, pagal kurias jis galėjo rinktis tik iš kelių aukšto rango valstybės pareigūnų.

Nacionalinės audito tarnybos vadovas, buvęs centro dešiniosios GERB partijos įstatymų leidėjas ir parlamento pirmininkas D. Glavčevas sakė, kad ministrai, kuriuos jis atrinko į savo laikinąjį ministrų kabinetą, yra „vienodai nutolę nuo visų politinių partijų“.

Šis žingsnis žengtas po to, kai dvi didžiausios politinės frakcijos – GERB ir partijos „Tęsiame permainas“ vadovaujami reformistai – po devynių mėnesių bendro darbo nesugebėjo rasti sutarimo, kad galėtų tęsti savo koaliciją.

Koalicijos žlugimas kovą padėjo nutiesti kelią pirmalaikiams parlamento rinkimams, šeštiesiems nuo 2021-ųjų balandžio. Jie, kaip tikimasi, pagilins politinę krizę ir sustabdys svarbias reformas.

Dviejų buvusių koalicijos partnerių nesutarimai tęsėsi dėl kai kurių laikinosios vyriausybės ministrų. Reformistai skundžiasi, kad jų oponentai dominuoja naujajame ministrų kabinete ir gali pasinaudoti savo padėtimi, kad pasiektų nesąžiningą pergalę rinkimuose.

Reformistų lyderis Kirilas Petkovas sakė, kad vidaus reikalų ministro Kalino Stojanovo parinkimas į laikinąją vyriausybę „yra pasipiktinimą keliantis ir įžeidžiantis, prastas bandymas paslėpti įvairias priklausomybes šiame ministrų kabinete“.

Pilietinių grupių teigimu, K. Stojanovas buvo atsakingas už balsų pirkimą per ankstesnius vietos valdžios rinkimus.

Rinkimai pokomunistinėje Bulgarijoje iš esmės būna laisvi ir demokratiški, tačiau per praėjusius rinkimų ciklus dažnai kildavo tokių problemų kaip balsų pirkimas ir kolektyvinis balsavimas.

Pagrindinė D. Glavčevo užduotis bus surengti sąžiningus rinkimus 6,5 mln. gyventojų turinčioje Balkanų šalyje, kurioje vyrauja didžiausia pajamų nelygybė 27 narių Europos Sąjungoje.

Analitikai prognozuoja, kad birželį vyksiančiuose pirmalaikiuose rinkimuose tikriausiai vėl bus išrinktas susiskaldęs parlamentas, o tai padidins politinį nestabilumą ir sužlugdys viltis visiškai įstoti į ES bevizę Šengeno erdvę ir euro zoną bei gauti milijardus eurų iš ES ekonomikos gaivinimo fondų.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad artėjantis balsavimas gali sustiprinti nacionalistines ir prorusiškas partijas, kurios naudojasi šalies gyventojų baimėmis ir Maskvos dezinformacija, sukėlusia gilius nesutarimus visuomenėje.

Tačiau Austrijos veto reiškia, kad naujasis statusas nebus taikomas sausumos maršrutams, nes Viena išreiškė susirūpinimą dėl galimo prieglobsčio prašytojų antplūdžio.

Nepaisant dalinės narystės, abiejų šalių oro ir jūrų sienų kontrolės panaikinimas turi didelę simbolinę reikšmę.

Anot užsienio politikos analitiko Stefano Popescu (Stefano Popesko), Bulgarijai ir Rumunijai priėmimas į Šengeno erdvę yra svarbus momentas, simbolizuojantis „orumo ir priklausymo Europos Sąjungai klausimą“.

„Bet kuris rumunas, kuriam teko eiti atskiru taku nuo kitų Europos piliečių, jautėsi esąs traktuojamas kitaip“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Tai didelė sėkmė abiem šalims ir istorinis momentas Šengeno erdvei – didžiausiai laisvo judėjimo erdvei pasaulyje, – šeštadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). – Kartu kuriame stipresnę ir vieningesnę Europą visiems mūsų piliečiams.“

Sekmadienį prisijungus Bulgarijai ir Rumunijai, Šengeno erdvę sudarys 29 narės – 25 iš 27 ES valstybių narių, taip pat Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Bulgarija ir Rumunija tikisi iki metų pabaigos visiškai integruotis į Šengeno erdvę, tačiau Austrija kol kas nusileido tik oro ir jūrų maršrutų atžvilgiu.

Kol vieni turi pagrindo džiaugtis, sunkvežimių vairuotojai, susiduriantys su nesibaigiančiomis eilėmis prie sienų su kaimyninėmis Europos šalimis, jaučiasi palikti nuošalyje.

Bukareštas ir Sofija pareiškė, kad kelio atgal nebus.

„Nėra abejonių, kad šis procesas yra negrįžtamas“, – šį mėnesį sakė Rumunijos vidaus reikalų ministras Catalinas Predoiu Catalinas Predoiu (Ketelinas Predoju) ir pridūrė, kad jis „turi būti užbaigtas iki 2024 metų, išplečiant iki sausumos sienų“.

Tai reiškia, kad šioje politinio nestabilumo istoriją turinčioje Europos Sąjungos šalyje gali įvykti pirmalaikiai rinkimai.

61 metų ministras pirmininkas Nikolajus Denkovas iš centristų partijos „Tęsiame permainas“ (PP) koalicijos su „Demokratine Bulgarija“ (DB) šį mėnesį atsistatydino prieš planuojamą susikeitimą su buvusia Bulgarijos inovacijų eurokomisare Marija Gabriel iš centro dešiniosios partijos GERB.

Tačiau abiejų partnerių derybos užstrigo dėl postų naujojoje vyriausybėje pasidalijimo.

44 metų M. Gabriel primygtinai reikalavo, kad kartu su premjero postu jai liktų ir dabartinis užsienio reikalų portfelis, o GERB taip pat reikalavo svarbių Gynybos ir Energetikos ministerijų. N. Denkovas pareiškė, kad tai nepriimtina.

Nepaisydama šių problemų, antradienį M. Gabriel pasiūlė ministrų kabinetą, kuriame daugiau nei pusė postų atiteko PP-DB, o GERB gavo gynybos ir energetikos ministrų postus.

M. Gabriel sakė, kad rinkimams dar neatėjo tinkamas laikas. Tačiau PP-DB teigė, kad ji nesuderino ministrų sąrašo.

N. Denkovas buvo pasiūlytas į vicepremjero, atsakingo už Europos reikalus, pareigas. Jis kartu su siūlomais finansų ir teisingumo ministrais išplatino pareiškimus, kad atsiima savo kandidatūras.

Tikimasi, kad parlamentas dėl ministrų kabineto sąrašo balsuos artimiausiomis dienomis, tačiau ekspertai teigė, kad balsavimas žlugs. Tuomet prezidentas Rumenas Radevas paprašytų PP-DB ir trečiosios partijos suformuoti ministrų kabinetą, tačiau tikėtina, kad bus surengti pirmalaikiai rinkimai.

Nauja vyriausybės krizė kilo praėjus vos devyniems mėnesiams po to, kai Bulgarijoje baigėsi dvejus metus trukusi aklavietė, per kurią įvyko penkeri rinkimai. Praėjusių metų birželį N. Denkovas suformavo kompromisinį ministrų kabinetą.

Bulgarija aiškiai pasuko proeuropietišku keliu, ypač dėl karo Ukrainoje, nors visuomenė lieka susiskaldžiusi dėl šalies istorinių ryšių su Rusija.

Vyriausybė pradėjo teismų reformas, siekdama padidinti prokurorų nepriklausomumą kovojant su paplitusia korupcija.

Ji taip pat ėmėsi priemonių, kad galėtų prisijungti prie ES bevizės Šengeno zonos.

Tačiau analitikai perspėjo, kad nauja krizė greičiausiai sužlugdys šias viltis ir pakenks ES ir NATO šalies siekiui 2025 metais įsivesti eurą.

Pirmadienį prezidentas įteikė įgaliojimus paskirtajai ministrei pirmininkei Marijai Gabriel. Buvusi eurokomisarė M. Gabriel anksčiau taip pat dirbo vicepremjere ir užsienio reikalų ministre.

Centro dešinės partija GERB, laimėjusi pernai balandį įvykusius rinkimus ir antroje vietoje likusi partijos „Tęsiame permainas“ (PP) vadovaujama reformistų koalicija sutarė, kad kiekvienai iš jų premjero postas priklausys po devynis mėnesius vienu kartu.

Anksčiau šį mėnesį po devynių mėnesių darbo atsistatydino PP atstovas ministras pirmininkas Nikolajus Denkovas.

Po pernykščių rinkimų abi partijos susitarė dalytis valdžia, siekdamos užbaigti pastaruosius dvejus su puse metų trukusią politinę krizę, atkurti stabilumą ir paskatinti ekonominį vystymąsi.

M. Gabriel teigė, kad mandatą priėmė jausdama atsakomybę, kadangi Bulgarijai reikia stabilumo.

Naujai paskirta ministrė pirmininkė ir toliau eis užsienio reikalų ministrės pareigas, o tai, pasak analitikų, yra garantija, kad Bulgarija ir toliau eis provakarietišku keliu.

Per ateinančią savaitę ji turės suformuoti naują ministrų kabinetą, kuriam turės pritarti dauguma parlamento narių.

Po praėjusiais metais įvykusių rinkimų GERB gavo 69 vietas 240 vietų parlamente, o reformistų blokas – 63.

43-erių M. Gabriel, kuri nuo 2009-ųjų dirbo EP, ėjo už inovacijas atsakingos eurokomisarės pareigas. Ji taip pat buvo Europos liaudies partijos (ELP) pirmoji pirmininko pavaduotoja.

Visuomeninė žiniasklaida pranešė, kad Kovos su organizuotu nusikalstamumu generalinio direktorato (GDBOP) pareigūnas įtariamas teikęs slaptą informaciją buvusiam Rusijos ambasados Sofijoje darbuotojui, kuris nuo to laiko buvo paskelbtas persona non grata.

„Vienas GDBOP darbuotojas buvo sulaikytas, įtarus, kad jis gali šnipinėti užsienio valstybei, t. y. Rusijai“, – žurnalistams sakė Vidaus reikalų ministerijos administracijos vadovas Živko Kocevas.

Jis susilaikė nuo išsamesnių komentarų, tebevykstant operacijai, tik pridūrė, kad darbuotojo neteisėta veikla buvo stebima ištisus mėnesius.

Jis nurodė, kad operacija buvo vykdoma kartu su žvalgybos Valstybine nacionalinio saugumo agentūra (SANS) ir Sofijos miesto prokuratūra.

Pasak valstybinės BNT televizijos, pareigūnas pasidalijo informacija apie tyrimus, įskaitant tarptautinius, kuriais buvo tiriamos galimos schemos, kaip rusiško kapitalo įmonėms apeiti ES sankcijas Rusijai.

Bulgarija istoriškai ir kultūriškai labai artima Maskvai, tačiau nuo 2019 metų išsiuntė dešimtis šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų ir darbuotojų.

Vien 2022 metų birželį Sofija pranešė išprašiusi 70 Rusijos diplomatinių įstaigų darbuotojų.

Praėjusį rugsėjį valdžia taip pat išvarė Rusijos stačiatikių bažnyčios Sofijoje vadovą ir du baltarusius kunigus, apkaltinusi juos tarnaujant Maskvos geopolitiniams interesams.

Kitais metais Londone bus teisiami penki bulgarai dėl kaltinimų, kad priklausė tinklui, nuo 2020-ųjų rugpjūčio iki 2023-iųjų vasario vykdžiusiam stebėjimą Rusijos naudai.

Pirmieji į kovą stos Lietuvos sunkiasvoriai. Jonas Jazevičius (virš 92 kg) vasario 6 d. (antradienį) aštuntfinalyje susitiks su indu Sagaru Sagaru. Tą pačią dieną į ringą lips ir Algirdas Baniulis (virš 92 kg), kovosiantis prieš Mongolijos boksininką Khalį Byeknurą.

Vasario 6 d. turnyrą pradės ir Andriejus Lavrenovas (iki 63,5 kg) – mažiausiai tarp vyrų sveriantis Lietuvos rinktinės boksininkas aštuntfinalyje pirštines surems su bulgaru Radoslavu Rosenovu.

Robertas Liorančas (iki 80 kg) vasario 7 d. (trečiadienį) aštuntfinalyje savo jėgas išmėgins prieš Irano boksininką Meysamą Gheshlaghį. Tuo metu Darius Voišnarovičius (iki 92 kg) vasario 7 d. aštuntfinalyje susitiks su indu Naveenu Kumaru.

Abi Lietuvos rinktinės merginos turnyre startuos vasario 8 d. (ketvirtadienį) – Ana Starovoitova (iki 60 kg) ketvirtfinalyje kovos su bulgarės Aslahanės Mehmedovos ir Alžyro atstovės Hadjilos Khelifės poros nugalėtoja, o Gabrielė Stonkutė (iki 75 kg) ketvirtfinalyje susirems su graike Vasiliki Stavridou.

Burtų keliu į ketvirtfinalį patekęs Arnas Kazakevičius (iki 86 kg) vasario 8 d. stos į kovą prieš Kirgizijos sportininką Murasbekovą Bekbolą Erzhanovichių, o vėliausiai turnyrą pradėsiantis lietuvis Aleksandras Trofimčiuk (iki 75 kg) vasario 9 d. (penktadienį) ketvirtfinalyje susitiks su bulgaru Williamu Cholovu.

Lietuvos rinktinei vadovaus treneris Marius Palionis, o boksininkų fizine sveikata rūpinsis nacionalinės komandos kineziterapeutas Aleksandras Belovas. Turnyre taip pat dirbs teisėjas iš Lietuvos Audrius Gudomskas.

„Šis turnyras labai pajėgus, todėl tai yra labai geras pasirengimas kovo mėnesio pradžioje vyksiančiai Paryžiaus olimpinių žaidynių atrankai. Komanda pasiilgusi pergalių ir nusiteikusi kovingai“, – kalbėjo rinktinės treneris M. Palionis.

Turnyre dalyvaus 261 sportininkas – 178 vyrai ir 83 moterys. Boksininkai atstovaus 28 šalims – Airijai, Alžyrui, Armėnijai, Austrijai, Bulgarijai, Kinijai, Prancūzijai, Graikijai, Gvatemalai, Indijai, Iranui, Kazachstanui, Kosovui, Kirgizijai, Lietuvai, Lenkijai, Moldovai, Mongolijai, Marokui, Nigerijai, Rumunijai, Serbijai, Sakartvelui, Slovakijai, Tadžikistanui, Tailandui, Turkijai, Ukrainai ir Uzbekistanui.

Po „Strandja Memorial Cup 2024“ Lietuvos rinktinė pasirengimą olimpinių žaidynių atrankai tęs dvi savaites truksiančioje mokomojoje treniruočių stovykloje Juodkalnijoje. Iškart po to nacionalinė šalies komanda vyks į Italiją, kur ir kovos dėl kelialapių į olimpines žaidynes.

Lietuvos rinktinę Italijoje sudarys septyni sportininkai – A. Starovoitova, G. Stonkutė, A. Lavrenovas, A. Trofimčiukas, R. Liorančas, D. Voišnarovičius ir J. Jazevičius.

Rumunija ir Bulgarija, prie Europos Sąjungos prisijungusios 2007-aisiais, 2022 metų pabaigoje buvo nepriimtos į Šengeno erdvę, kurioje daugiau kaip 400 mln. žmonių gali laisvai keliauti be vidaus sienų kontrolės.

Jų prašymus vetavo Austrija, kuri jau ne vienerius metus skundžiasi, kad jai tenka kęsti neproporcingai didelį nelegalios imigracijos srautą dėl prastai saugomų išorinių Šengeno erdvės sienų.

Šeštadienį 27 ES valstybės narės vienbalsiai nutarė nuo kovo 31 dienos panaikinti abiejų šalių oro ir jūrų sienų kontrolę, teigiama EVT pareiškime.

Diskusijos dėl sausumos sienų atvėrimo bus tęsiamos kitais metais.

Europos Komisija palankiai įvertino abiejų šalių dalinę integraciją į Šengeno erdvę po 12 metų trukusių derybų.

„Išsiplėtus Šengeno erdvei, ES taps stipresnė kaip Sąjunga savo ribose ir pasaulyje“, – sakoma jos pareiškime.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) tai pavadino istorine akimirka.

„Šiandien Bulgarija ir Rumunija gali didžiuotis, – rašė ji socialinėje žiniasklaidoje. – Jos abi to nusipelnė. Jos dar labiau sustiprins Šengeno erdvę.“

1985 metais sukurtai Šengeno erdvei priklauso 23 iš 27 ES valstybių narių ir jų asocijuotosios kaimynės Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Rumunija ir Bulgarija, prie Europos Sąjungos prisijungusios 2007-aisiais, praėjusių metų pabaigoje, paprieštaravus Austrijai, buvo nepriimtos į Šengeno erdvę, kurioje daugiau kaip 400 mln. žmonių gali laisvai keliauti be vidaus sienų kontrolės.

Tačiau trečiadienį rumunų Vidaus reikalų ministerija paskelbė apie trijų šalių „politinį susitarimą“ nuo kitų metų kovo išplėsti Šengeno zoną „iki Rumunijos ir Bulgarijos oro ir jūros sienų“.

Bulgarų premjeras Nikolajus Denkovas irgi sakė, kad principinis susitarimas su Viena jau pasiektas.

Tačiau Austrijos vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį tik pareiškė, kad „šiuo metu tęsiamos derybos dėl Šengeno oro erdvės Bulgarijai ir Rumunijai“, tačiau nepatvirtino, kad pasiektas koks nors susitarimas.

Ministerija pakartojo sąlygas, kurias reikėtų įvykdyti mainais į dalinę Šengeno oro erdvę, įskaitant ES išorės sienų stiprinimą.

Be to, pasak jos, reikėtų sustiprinti patikrinimus prie sausumos sienų, o Rumunija ir Bulgarija turėtų būti pasirengusios „priimti prieglobsčio prašytojus, ypač iš Afganistano ir Sirijos“.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad „šiuo metu nevyksta jokios derybos“ dėl sausumos sienų atvėrimo.

Austrija, kuri prieš metus vetavo abiejų šalių prisijungimą, gruodžio pradžioje pasiūlė vadinamojo oro Šengeno idėją.

Austrija jau ne vienerius metus skundžiasi, kad jai tenka kęsti neproporcingai didelį nelegalios imigracijos srautą dėl prastai saugomų išorinių Šengeno erdvės sienų.

1985 metais sukurtai Šengeno erdvei priklauso 23 iš 27 ES valstybių narių ir jų asocijuotosios kaimynės Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Šiam žingsniui pritarė 131 įstatymų leidėjas, o 49 balsavo prieš. Prieš balsavimą dar vyko beveik dviejų valandų trukmės diskusijos.

Nebuvo tiksliai nurodyta, kokių tipų šarvuočiai bus perduoti Ukrainai, neatskleistas ir jų kiekis.

Pažymima, kad Bulgarijos ir Ukrainos ministerijų susitarimas buvo pasirašytas rugpjūčio 8 dieną Sofijoje ir lapkričio 13 dieną Kyjive. Minėtos transporto priemonės Bulgarijos vidaus reikalų ministerijai nebereikalingos, teigiama parlamento gynybos komiteto pranešime.

Kaip pranešė „Ukrinform“, anksčiau Bulgarija siūlė Ukrainai perduoti apie 100 vienetų sovietinių laikų šarvuočių.