Būsto paskolų atsikratę vilniečiai jaučiasi geriau. „Manau, išlošė tie žmonės, kurie prieš kažkiek metų išsimokėjo paskolą, nes dabar, kalbant apie nekilnojamojo turto kainas, dar klausimas, ar labiau apsimokėtų įsigyti būstą, nežinau, Vilniuje ar kažkur pajūry“, – pasidalijo savo nuomone vilnietė.

O vis dar įsiskolinę tik ir laukia, kada dvigubai išaugusios įmokos sumažės.

„Pirmai progai pasitaikius nuplėšia nuo žmonių tiek, kiek gali.“ „Priprato, manau, žmonės. Vis vien jau blogiau nebus, aš taip galvoju, tik mažės“, – sakė pakalbinti praeiviai.

Iki šiol ECB vengęs net diskutuoti apie palūkanų normų mažinimus, pagaliau įvardijo konkretų terminą. Banko pirmininkė Ch. Lagarde teigė, kad palūkanų mažinimas prasidės vasarą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pirmą kartą nuo dabartinio palūkanų normų didinimo ciklo ECB pirmininkė atvirai pasakė, kad ECB jau svarsto mažinti palūkanas“, – patvirtino „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Palūkanų mažinimas ypač aktualus būsto paskolas turintiems lietuviams, nes palūkanų normos Lietuvoje didžiausios ES po Latvijos ir Estijos.

Pati banko pirmininkė pabrėžė, kad palūkanų kritimas vasarą, greičiausiai, birželį, tai tik tikėtinas scenarijus. Garantuoti trukdo nauji konfliktai Raudonojoje jūroje, infliacija ir darbo užmokestis.

„Vienintelis likęs argumentas, kurį dabar naudoja ECB, yra pats keisčiausias ir kone nesusipratimas, tai – norime įsitikinti, kad neaugs per sparčiai atlyginimai – nors realus darbo užmokestis šiuo metu euro zonoje yra 5 proc. mažesnis nei buvo prieš infliacijos šuolį“, – situaciją komentavo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

O štai infliacija Europoje gruodį – kiek didesnė nei lapkritį. Tačiau ekonomistai bando įtikinti, kad problema – nebe kainos ir ekonomikai jau reikia žemesnių palūkanų. „Išties infliacijos spaudimas išsikvepia, metinės infliacijos rodiklių rezultatai artėja prie normos ribų“, – tikino Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.

ECB palūkanų vizijos prasilenkia ir su finansų rinkomis. Šios pirmojo mažinimo tikisi keliais mėnesiai anksčiau.

„Rinka šį rytą (vakar rytą – red. past.) prognozuoja, kad yra maždaug 80 proc. tikimybė, kad ECB mažins palūkanas balandį“, – teigė A. Izgorodinas.

Išlieka aukšta tikimybė, kad ECB padarys klaidą ir nesumažins palūkanų normų pavasarį.

Gali būti, kad Europos bankininkai pradėjo žodžių žaidimus ir žmonėms ankstyvo palūkanų mažinimo nežada tikslingai. „Centrinių bankų vadovai paprastai stengiasi suvaldyti rinkos dalyvių lūkesčius ir neskubėti jų patvirtinti arba suteikti pagrindo tiems lūkesčiams įsivyrauti“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Anot ekonomistų, turintiems būsto paskolą reikia ruoštis blogiausiam – kad palūkanų normos pirmą kartą kris tik vasarą.

„Šansų, kad kris pavasarį nėra apskritai“, – patikino A. Izgorodinas. „Išlieka aukšta tikimybė, kad ECB padarys klaidą ir nesumažins palūkanų normų pavasarį. Čia yra didelė bėda, nes Centrinis bankas pamato, kad persistengė tik tada, kai jau persistengė“, – svarstė N. Mačiulis.

Tačiau net ir sumažinus palūkanas, žmonėms jos bus perskaičiuojamos tik po kelių mėnesių ar pusmečio, tad realaus palengvėjimo lietuviai gali sulaukti tik rudenį. „Jeigu šešių mėnesių EURIBOR dabar yra arti 4 proc., tai šiandien ryto (vakar ryto – red. past.) prognozės yra tokios, kad šių metų gruodį šešių mėnesių EURIBOR sieks apie 2,5 proc.“, – prognozes pateikė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras.

Ką daro su palūkanomis, ECB pasakys kitą savaitę.

Kai kurie nekilnojamo turto (NT) rinkos ekspertai teigia, jog nepaisant to, norinčiųjų išsinuomoti būstą yra mažiau, nei buvo prieš koronaviruso pandemiją.

„Rinkoje egzistuoja pakankamai griežtas sezoniškumas, tarkim, nuo Žolinių, tai yra, nuo kitos savaitės vidurio, pabaigos, stipriai suaktyvėja žmonių, kurie nuo pajūrio pavyzdžiui grįžta, pusė dar su universitetais jau sudarinėja sutartis, aktyviai aiškinasi bendrabučio galimybes“, – BNS teigė NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

Bendrovės „Capital Smart NT“ brokeris Viačeslavas Mikelionis BNS teigė, kad rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais nuomojamo būsto ieško maždaug dvigubai daugiau žmonių nei įprastai, tačiau pagausėjimas šiemet mažesnis, nei būdavo prieš Covid-19 pandemiją.

„Palyginti su tuo, kas buvo prieš kokius dvejus-trejus metus, tai dabar tas aktyvumas yra šiek tiek mažesnis, nes galbūt su tuo susiję, kad dalis studentų, dalis darbuotojų dirba iš namų“, – teigė V. Mikelionis.

„Gal trečdaliu dabar mažesnis tas antplūdis, tas rugpjūtis-rugsėjis, negu būdavo anksčiau“, – pridūrė jis.

M. Čiulada teigė, kad pusė metinių nuomos sutarčių yra pasirašoma būtent šiuo laikotarpiu, tačiau atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis būstą nuomojančiųjų nebūtinai yra studentai.

„Tai yra jaunas, dirbantis, dar nebūtinai šeimą sukūręs žmogus arba pora, kuri dar nebūtinai žino, kad būtent šitam mieste gyvens, ar šitam rajone“, – sakė jis.

Populiariausi – vieno ir dviejų kambarių būstai

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus teigė, kad kaip ir anksčiau, šiuo metu būsto nuomos rinkoje populiariausi vieno ir dviejų kambarių būstai.

„Paklausa taip, turbūt didžiausia yra dviejų kambarių butų (...) ir vieno kambario, ką mes vadiname vieno kambario, tai yra studija, kai miegamoji zona yra apjungta su gyvenamąja zona“, – sakė T. Sovijus.

V. Mikelionis teigė pastebintis, kad po Covid-19 pandemijos pasikeitė nuomotojų lūkesčiai būsto įrengimui: itin svarbūs tapo gyvenamose patalpose esantys patogumai – indaplovė, garso izoliacija, erdvė darbui.

„Atkreipia dėmesį, kad būtų galimybė turėti arba atskirą kambarį, didesnio butuko ieško, arba bent jau bendroje erdvėje pasidaryti atskirą zoną darbui su galimybe dirbti iš namų“, – sakė NT brokeris.

„Dar vienas pokytis yra tas, kad dažnai nuomininkai prašo ne pilnų metų (sutarties – BNS), o, tarkim, nuo rugsėjo iki birželio. (...) To anksčiau nebuvo, čia gal susiję su taupymu ar komunalinių išlaidų padidėjimu“, – komentavo jis.

M. Čiulada taip pat teigė pastebėjęs, kad pastaruoju metu auga būsto ieškančiųjų lūkesčiai.

Anot V. Mikelionio, skiriasi ir skirtingų studentų įpročiai – atvažiavę iš užsienio apgyvendinimui dažniausiai skiria mažiau lėšų, nei gyvenantys Lietuvoje.

„Iš kitų miestų atvyksta ir tėvai pradžioje jiems apmoka tas išlaidas, tai dėl saugumo, patogumo, nors mažą, kartais 25 kvadratinių metrų, bet butuką“, – sakė jis.

„Iš užsienio studentai (...) labiau linkę nuomotis didesnį būstą, pavyzdžiui, trijų kambarių butą Žvėryne, bet jie jau ten dviese, tryse įsikelia. Lietuviai kažkaip gali sau leisti (daugiau – BNS) galbūt“, – teigė V. Mikelionis.

Pastebima, kad studentai būsto dažniausiai ieško ne arčiau miesto centro, o tuose rajonuose, kur yra įsikūrusios jų ugdymo įstaigos.

Nuomojamo būsto pasiūla atsigavo, o kainos kyla

Ekspertai taip pat sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje į Lietuvą atvykus nemažai užsieniečių, pernai sumažėjusi būstų pasiūla jau visiškai atsigavo.

„Taip pat 2020–2021 metai buvo labai aktyvūs pirminėje būsto rinkoje, tai yra buvo nupirkta pakankamai nemažai naujo būsto ir rekordiniai metai 2021-ieji buvo, per tą laiką tie nupirkti būstai buvo baigti statyti, jie tapo įrengti ir tas rekordinis būstų skaičius irgi keliavo nuomai“, – teigė T. Sovijus.

Vis dėl to, specialisto teigimu, šiuo metu nuomojamų būstų kainos yra kiek sumažėjusios: šiuo metu senos statybos dviejų kambarių butą išsinuomoti galima vidutiniškai už 550 eurų per mėnesį, kai prieš metus tokio buto kaina siekė 600 eurų. Naujesnių, iki 2010 metų statybos, būstų vidutinė nuomos kaina siekia 600 eurų, kai prieš metus – 650 eurų.

„Pirkti būstą tapo brangiau, o kainos reikšmingai nemažėjo. Tai būtent paskolų pabrangimas lėmė, kad gyventojas norėdamas nusipirkti būstą turi mokėti daugiau. Kuomet už būstą reikėtų mokėti daugiau, automatiškai nuoma tampa patrauklesne alternatyva ir nuomos kainos didinimas yra galimas iki tiek, kad žmogus pradėtų mąstyti ar jis pirks, ar jis nuomosis“, – aiškino T. Sovijus.

Portalo „Aruodas.lt“ duomenimis, nuomos kainos pernai pastebimai didėjo ir buvo labiausiai išaugusios gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Šių metų liepą, palyginti su laikotarpiu prieš metus, Vilniuje ir Klaipėdoje vidutinės pasiūlos kainos buvo mažesnės, Kaune – didesnės.

„Vertinant naujausius duomenis, liepą palyginti su birželiu, Vilniuje nuomos kainos šiek tiek padidėjusios (3 proc.), Kaune stabilios, Klaipėdoje sumažėjusios 1 proc.“, – BNS nurodė „Aruodas.lt“.

Portalo duomenimis, šiuo metu butų nuomos pasiūla auga – liepą, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, pasiūla buvo apie 40 proc. didesnė, o rugpjūčio pradžioje portale aktyvių skelbimų skaičius apie nuomojamus butus dar didesnis nei liepos viduryje – perkopė 2,6 tūkst. skelbimų.

„Alšėnų pilies namo“ būstai – ne tik kokybiškai suplanuoti, bet ir išskirtinai erdvūs. Jų plotas siekia nuo 49 iki 75 kv. m, name taip pat numatytos 6 patalpos komercinei veiklai, verslas gali rinktis 88-131 kv. m dydžio erdves. Gyventojų automobiliams įrengta požeminė 62 vietų stovėjimo aikštelė, o šalia namo – bendro naudojimo aikštelė.

Daugiabutyje numatyta ir tvari inžinerinė infrastruktūra – įrengtas centrinis kolektorinis ir individualiai reguliuojamas grindinis šildymas, įrengta rekuperacijos sistema. Būsto kainos naujajame daugiabutyje siekia nuo 2,1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.

„YIT Lietuvos“ nuotr.

Didžiausias dėmesys architekto Tomo Kriaučiūno suprojektuotame daugiabutyje skirtas visapusiškam būsimųjų gyventojų komfortui ir malonumui. Erdviuose butuose suprojektuoti ir dideli balkonai, o pro kai kuriuos jų atsiveria įspūdingos Kauno panoramos.

„Piliamiesčio“ kvartalas išskirtinis ne vien savo technologiniu išpildymu. Šis rajonas jau tapo vienu pagrindiniu centrinės Kauno dalies augimo, modernėjimo, vystymosi simbolių. Projektas iš esmės atgaivino iki tol gyvybės stokojusią dešiniąją Neries krantinę, jai įkvėpdamas šiuolaikiško miesto dvasios. Galime drąsiai sakyti, kad „Piliamiestis“ gerokai pakėlė Kauno būsto rinkos kokybės standartus bei nekilnojamojo turto likvidumą. Šis kvartalas šiandien yra pats populiariausias mūsų vystomas projektas, o būstai jame išperkami dar iki statybų pabaigos“, – sakė „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

„YIT Lietuvos“ nuotr.

Neries krantinėje įsikūręs „Piliamiestis“ yra lyg langas į Kauno senamiestį, per upę atveriantis vaizdus į Kauno pilį ir senąsias bažnyčias. Visame kvartale suprojektuoti jaukūs kiemai su želdynais, žaliosios erdvės, saugios vaikų aikštelės, sutvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takai, sujungti su miesto infrastruktūra. O nuo šalia tekančios Neries pusės įrengtas apžvalgos amfiteatras, pritaikytas bendruomenės poreikiams.

Dėl kvartalo vietos bei urbanistinio išpildymo „Piliamiestis“ yra ypač vertinamas naujakurių. Pavyzdžiui, pasirinkimą lemia galimybė iš kitapus Kauno senamiesčio įsikūrusio rajono lengvai pasiekti paslaugas, pramogas, kultūrinį gyvenimą, prekybos centrus. Vaikų darželiai bei mokyklos čia taip pat yra itin arti, o vystytojas šioje teritorijoje suteikė impulsą ir aplink esančios transporto infrastruktūros plėtrai – sutvarkytos pagrindinės į kvartalą vedančios gatvės. „Piliamiestis“ yra įvertintas ir apdovanojimais – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse jis buvo apdovanotas „Už darnią plėtrą“.

„YIT Lietuvos“ nuotr.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ Kaune, Aleksoto rajone, šalia Nemuno salos ir miesto centro plėtoja naują modernų gyvenamųjų namų kvartalą „Matau Kauną“, pirmuosius daugiabučius planuojama baigti jau šių metų rudenį. Sostinės Šnipiškių rajone vystomas „Naujojo Skanseno“ kvartalas, Rygoje bendrovė stato „Preses nama“ daugiafunkcį centrą, šalia Kauno ir Vilniaus pradeda Urban HUB verslo miestelių statybas. Sostinės Sporto g. vykdo verslo centro statybos darbus. Taip pat tęsia „Sky Office“ verslo centro projekto plėtrą sostinės Viršuliškių rajone. Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) bendrovė stato didelę „Pon.Bike“ dviračių gamyklą.

„Matome, kad būsto rinka Vilniuje ir Kaune dar neįsisiūbuoja: ir pirkėjai, ir plėtotojai labai atidžiai stebi situaciją ir tarsi laukia kažkokio signalo. Rinka nėra sustojusi, tačiau pokyčių joje mažai: pardavimų skaičius svyruoja apie šių metų vidurkį, susidomėjimas išlieka gan aukštas, bet sprendimų laikas – ilgas. Kainų augimą labiau lemia pasiūlos pasikeitimai, o pati pasiūla taip pat keičiasi labai iš lėto. Kol kas tai atitinka mūsų prognozes; pagal jas susidomėjimas turėtų didėti prasidedant vasarai ir tai gali padidinti paklausą ir pirkėjų aktyvumą“, – prognozavo „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Eksperto vertinimu, didesnių pokyčių galima tikėtis rudeniop, kai turėtų sparčiau imti pildytis pirminės rinkos būstų sandėlis – tai padidins pasirinkimą laukiantiems pirkėjams ir gali išjudinti pardavimus. Fundamentalūs ekonominiai rodikliai Lietuvoje yra pozityvūs, vartotojų pasitikėjimo rodiklis, stebimas Valstybės duomenų agentūros, taip pat auga, o labiausiai rinkos aktyvumą, tikėtina, stabdo Euribor normos augimas, kuris šiuo metu stabilizavosi, tačiau pikų, prognozuojama, dar gali pasitaikyti metų pabaigoje; šiais metais vidutiniškai 6 mėn. Euribor turėtų siekti apie 3,5 proc., o kitais metais išliks svyruojantis, dažniausiai – tarp 3–3,5 proc.

Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. / „Citus“ duom.

Kaune vis dar ramu: per keturis mėnesius fiksuota 250 pardavimų, o balandis su 43 pardavimais buvo mažiausiai rezultatyvus šiemet. Per tą patį laikotarpį pernai sandorių buvo 57,2 proc. daugiau; balandis buvo perpus gausesnis – 65 pardavimai.

Kainų augimą labiau lemia pasiūlos pasikeitimai, o pati pasiūla taip pat keičiasi labai iš lėto.

Balandį „Citus“ valdomuose projektuose Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose parduoti 26 būstai – per 2023 metus 83. Balandis buvo panašiai rezultatyvus kaip kovas ir gerokai sėkmingesnis nei sausis ar vasaris. Balandį Vilniuje parduota 20 butų ir kotedžų, Kaune – 1 loftas, o Druskininkuose – 5 apartamentai. „Citus“ valdomų projektų būstų sandėlį Vilniuje papildžius projektui „Kaip Niujorke by CITUS“ (čia fiksuoti ir pirmieji pardavimai) bei pardavus paskutinį kotedžą projekte „PaJustis by CITUS“, dabar jį sudaro 157 butai, Kaune liko 15 loftų ir 25 komercinės patalpos projekte „Radio City by CITUS“; taip pat 99 apartamentai Druskininkuose, projekte „Nemunas by CITUS“.

Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. / „Citus“ duom.

Nuo metų pradžios naujų butų ir kotedžų asortimentas Vilniuje padidėjo 5,9 proc., tačiau nuo kovo mėn. jis šiek tiek sumažėjo (nuo 4 310 iki 4 301 buto ir kotedžo), todėl pasirinkimas sostinėje visa dar yra gan ribotas. Per mėnesį rinkoje pasirodė tik vienas naujas projektas – „Kaip Niujorke by CITUS“ su 81 butu (I etape). Daugiau naujų projektų ar jų etapų nefiksuota.

Kaune nuo metų pradžios naujų būstų sandėlis sumažėjo 7,3 proc. (nuo 1 102 iki 1 022), o per mėnesį laikinojoje sostinėje neatsirado nei vieno naujo projekto ar etapo.

Grafikas nr. 3: Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. / „Citus“ duom.

Nežiūrint lūkesčių ir kai kurių prognozių, vidutinės pirminės rinkos pasiūlos kainos vėl šiek tiek paaugo, nors ir paklaidos ribose. Balandžio pabaigoje Vilniuje, „Citus“ analitikų duomenimis, vidutinė butų kvadratinio metro kaina sudarė 3 283 Eur/kv. m ir buvo 2 proc. didesnė nei kovą (3 216 Eur/kv. m). Lyginant su praėjusių metų gruodžio pabaiga, kaina išliko beveik nepakitusi.

Kaune kainos taip pat padidėjo: praėjusį mėn. jos sudarė 2 711 Eur/kv. m – 1 proc. daugiau nei mėnesiu anksčiau (2 684 Eur/kv. m). Šiame mieste ir nuo 2022 m. pabaigos stebimas kiek ryškesnis augimas – 7,5 proc.

Grafikas nr. 4: Pasiūlos kainų dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. / „Citus“ duom.

Vis dėlto valdžia visko neapgalvojo, tiksliau nepateikė reikalavimų, kaip įrengti priedangas.

„Įstatymas apibrėžia tik reikalavimą įrengti priedangas, labai lakoniškai pasako, kas tai yra, bet nenumatyta jokių reikalavimų, kaip jas įrengti“, – stebisi advokatas Simonas Skukauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Neaiškus dydis, kokios konstrukcijos, kaip turi būti užtikrinta slėptuvės infrastruktūra ir t. t.“, – vardijo niuansus NT paslaugų kompanijas „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

Įstatyme numatyta, kad Aplinkos ministerija turėtų priimti techninius reikalavimus slėptuvėms. Vis dėlto jų iki šiol nėra, ir kada atsiras, ministerija atsakyti negali.

„Turime nemenką užduotį, kadangi tai nėra toks paprastas klausimas reglamentuoti slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų normatyvus. Iki šiol tokių statinių Lietuvoje neturėjome“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.

„Labai blogai vertiname, nes tai gana netvari teisės aktų leidyba. Visada turėtų būti, prieš priimant tokius teisės aktus, aiškiai pasakoma, ką turi vis dėlto daryti gyvenamųjų namų statytojai, vystytojai, verslas“, – pabrėžė M. Galdikas.

Nuogąstaujama, kad, kol nebus tikslių reikalavimų, strigs projektų veikla. Statybos plėtotojai ir architektai nežino, kuo vadovautis, todėl rizikuoja ir bando statyti pagal kitų šalių praktiką.

„Tokius reikalavimus turi pasitvirtinusios ES užsienio valstybės, pvz., Suomija, Švedija, Šveicarija. Statytojai gali rinktis taikyti jų reikalavimus. Žinoma, jie negalioja Lietuvoje“, – pastebėjo S. Skukauskas.

„Kadangi nėra aiškaus reglamento, kaip projektuoti priedangas, manau, reikia imtis analogų, nėra abejonės, kad yra sena kažkokia istorinė sovietinė medžiaga, yra skandinavų patirtis“, – situaciją komentavo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Tai gana brangi sudedamoji dalis, nes turės būti sustiprintos konstrukcijos, atsparios sprogimams, turės būti įrengti atskiri vandentiekio, nuotekų tinklai.

Kas bus, kai vėliau paaiškės, kad įrengtos priedangos neatitinka Lietuvos teisės aktų? Ministerija ramina.

„Statybos teisinis reguliavimas sudarytas taip, kad reikalavimai, kurie atsiranda vėliau, netaikomi projektams, kurie pradėti rengti anksčiau“, – ramino D. Veličkaitė-Matusevičė.

Tikėtina, kad daugiabučiuose, kuriuose bus įrengtos slėptuvės, butai kainuos brangiau.

„Tai gana brangi sudedamoji dalis, nes turės būti sustiprintos konstrukcijos, atsparios sprogimams, turės būti įrengti atskiri vandentiekio, nuotekų tinklai“, – pastebėjo M. Galdikas.

Šiuo metu priedangomis, skirtomis pasislėpti gyventojams, geriausiai yra pasirūpinusios Prienų rajono ir Šakių rajono savivaldybės. Mažiausiai priedangų įrengusios Ukmergės, Rietavo ir Joniškio rajonų savivaldybės. Iš viso jų Lietuvoje yra per 1,8 tūkst.

„Iš antrinės rinkos pardavimų matome, kad jie gerokai atvėso nuo to, kas buvo 2021 metais. Per 2022 metus pardavimai sumažėjo apie 17 proc. antrinėje rinkoje, o paskutinį ketvirtį sandorių skaičius krito 26 proc. Dabar jis arčiau 2016–2017 metų lygio“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius. 

Pasak jo, nuo 2022-ųjų vasaros pardavimai ėmė lėtėti greičiau ir dabar ši tendencija yra ganėtinai išryškėjusi.

Tuo metu pirminėje būsto rinkoje, anot J. Markevičiaus, „situacija dar labiau atvėsusi“. Rezervacijų ypač sumenko prasidėjus karui Ukrainoje: „Labai reikšmingai nukrito ir neatsistatė“.  

Pasak LB atstovo, 2017–2018 metais būdavo rezervuojama 300–350 naujų butų per mėnesį, dabar – apie 100. „Ir visus pastaruosius metus (2022 metais ir šių metų pradžioje – BNS) tokie maži skaičiai“.   

J. Markevičiaus teigimu, neparduotų būstų portfelis Vilniuje pildosi: „Pasirinkimas vis dar yra mažas, toks, koks buvo 2014 metais, bet ne toks, koks buvo pastaruosius penkerius metus.“

Pasak jo, virš 90 proc. paskolų būstui suteiktos su kintamomis palūkanomis, tuo metu vartojimo paskolos – su fiksuotomis 

J. Markevičiaus teigimu, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, pagal paskolų su kintamomis palūkanomis dalį išsiskiria iš kitų euro zonos valstybių, kur jos sudaro apie 25 proc., o daugiau jų suteikiama Kipre, Portugalijoje.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad Lietuvos bankai neteikia būsto paskolų su 20–30 metų fiksuotomis palūkanomis.  

„Mažai tikėtina, kad toks ilgas produktas pas mus yra. (...) Fiksuotos palūkanos didesnės, į jas įtrauktas neapibrėžtumas dėl ateitis“, – komitete sakė LBA prezidentė.   

Biudžeto ir finansų komiteto narys „darbietis“ Vytautas Gapšys klausė, ar bankuose yra paskolų su ilgiau negu dešimt metų fiksuotomis palūkanomis.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus antradienį sakė, kad pavasarį Seimą turėtų pasiekti pataisos, kaip plėsti paskolų su ilgam laikui fiksuotomis palūkanomis pasiūlą.

Pirmadienį jis pareiškė, kad kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių. G. Šimkus pripažino, kad Lietuvoje pasiskolinti už fiksuotas palūkanas nėra daug galimybių arba tai yra brangu.

E. Čipkutės teigimu, pastaruoju metu jau mažėja būsto, perkamo investicijai, o tai mažina spaudimą rinkai.

„Mažėja būstų, perkamų investiciniais tikslais. Kylant palūkanų normoms, rečiau apsimoka nuomoti būstą. (...) Tai nueina tas spaudimas su investiciniais būstų pirkimais“, – komitete sakė LBA vadovė. 

LB duomenimis, „Euribor“ padidėjus 3 procentiniais punktais, 75,1 proc. (165,6 tūkst.) namų ūkių įmokos už būsto paskolas padidėjo iki 100 eurų, 20 proc. (44,1 tūkst.) – iki 200 eurų, o 5 proc. – viršijo 200 eurų.

Būsto paskolas turi apie 220 tūkst. namų ūkių.

Pavyzdžiui, 2003-aisiais per gaisrus Lietuvoje žuvo 255 žmonės, po dešimtmečio 2013-siais – 150 žmonių.

70 žmonių žūčių buvo užregistruota 2019 metais, tačiau kitais metais šis skaičius išaugo iki 95 žmonių.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko, tai galėjo lemti tai, jog dėl COVID-19 pandemijos žmonės daugiau buvo namuose.

94 žmonės žuvo 2021 metais.

„Sumažėjimas tikrai yra didelis žuvusiųjų per gaisrus – beveik 30 proc. sumažėjo. Bendras gaisrų skaičius panašus išliko, šiek tiek sumažėjo gaisrų gyvenamosiose patalpose – 10 proc.“, – BNS sakė A. Gudžiauskas.

Žmonės dar pripratę rūkyti savo lovose, todėl jie renkasi propaguoti žalingą įprotį, negu pasirūpinti savo saugumu.

Kaip ir anksčiau, didžioji dauguma žuvusiųjų ugnyje savo namuose nebuvo įsirengę autonominių dūmų detektorių, trečdalio žuvusiųjų žūties gaisre priežastis  – neatsargus rūkymas. Dėl pastarosios priežasties pernai žuvo 26 žmonės.

Lietuvoje gyvenamuosiuose būstuose dūmų detektorius yra įsirengę apie 60 proc. gyventojų. Pasak A. Gudžiausko, apklausos parodė, kad du trečdaliai apklaustųjų pateisino šį reikalavimą, jis taip pat privalomas Vakarų gyventojų namuose. Tuo metu trečdalis manė, kad dūmų detektoriai nereikalingi.

„Tai, matyt, ta nuomonė nelabai ir pasikeitė – du trečdaliai, kurie palaikė reikalavimą, juos įsirengė, trečdalis taip ir nepakeitė savo nuomonės. Žmonės dar pripratę rūkyti savo lovose, todėl jie renkasi propaguoti žalingą įprotį, negu pasirūpinti savo saugumu“, – BNS sakė A. Gudžiauskas.

Pasak jo, jau yra nubaustų asmenų už tai, kad jie nėra įsirengę dūmų detektorių. Dažniausiai tokie pažeidimai nustatomi tiriant kaimynų skundus dėl neatsargaus elgesio: pavyzdžiui, name gyvena kelios šeimos, kaminas yra bendras, viena šeima atsisako juo rūpintis, nevalo suodžių, neremontuoja ir t.t.

Pastebima, kad daugiausia tragiškų gaisrų, pasibaigusių žmonių žūtimis, kyla rytų ir pietryčių Lietuvoje – aplink Vilniaus regioną ir Dzūkiją, vakarų Lietuvoje žūčių ugnyje pasitaiko mažiau.

Pasak A. Gudžiausko, dėl gaisrų prevencijos pastaruoju metu gana aktyviai bendradarbiaujama su vietos savivalda, Vidaus reikalų ministerija yra patvirtinusi gaisrų prevencijos planą.

„Mūsų pareigūnai su savivalda rengia bendras prevencijos akcijas, sudarinėjam sąrašus asmenų, pas kuriuos yra didelė rizika gaisrų kilimui, saugos įgūdžių stoka, tuos žmones stengiamės aplankyti, pasižiūrėti, ar nėra rimtų pavojų – ar suremontuota krosnis. Kur reikia remonto, mūsų pareigūnai su savivalda ieško galimybių, kaip su savivalda praktiškai pagerinti gaisrinę saugą“, – teigė jis.

Pasak A. Gudžiausko, kai kurios savivaldybės nemažai prisideda prie gaisrų prevencijos: remontuoja krosnis, sutvarko elektros instaliaciją, įrengia dūmų detektorius. Kaip pavyzdį A. Gudžiauskas nurodo Šiaulių miesto savivaldybę, ji gana aktyviai bendradarbiauja su ugniagesiais. 

Dar II-ąjį šių metų ketvirtį daugiausia naujų būstų bendrovė pardavė Vilniuje. Tačiau liepos–rugsėjo mėnesiais į pirmaujančias pozicijas išsiveržė Kaunas, kuriame parduota pati didžiausia jų dalis – 15 butų. Tuo metu sostinėje per šį laikotarpį naujų būstų įsigyta beveik perpus mažiau – 8.

Didžiausio pirkėjų susidomėjimo sulaukė dešiniojoje Neries krantinėje Kaune plėtojamas „Piliamiesčio“ kvartalas, kuriame naujakuriai ir nupirko visus šiame mieste parduotus butus. Vilniuje toliau populiariausiu išlieka šalia finansinio sostinės centro Šnipiškių rajone bendrovės vystomas „Naujojo Skanseno“ kvartalas. Čia ir nupirkti visi 8 bendrovės parduoti būstai.

„Stebėdami trečiojo ketvirčio rezultatus matome – klientai būstais domisi, juos perka, tik apsukos dabar mažesnės. Žmonės atsargiau vertina savo galimybes, nori būti tikri dėl projektų terminų, taip pat lūkesčius valdo ir augančios palūkanų normos. Butų pardavimai lėtėja ir dėl pasiūlos, nes pirkėjams siūlėme mažiau projektų. Vis dėlto toliau tęsiame naujakurių jau pamėgtų „Piliamiesčio“ ir „Naujojo Skanseno“ kvartalų plėtrą, pradedame darbus Kauno Aleksoto rajone, ir tikime, jog po žiemos, padidėjus ir pasiūlai, rinka vėl demonstruos aktyvumą“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Jo teigimu, įmonė šiuo metu planuoja ir naują daugiabučių projektą sostinės Viršuliškių rajone, pradėjo parengiamuosius darbus Kauno Aleksote, kur daugiabučių plėtrai įsigijo 10 ha sklypą. Be to, kartu su partneriais bendrovė įsigijo 1,1 ha ploto sklypą su 7.580 kv. m patalpų Vilniaus centre, Basanavičiaus gatvėje. Anot K. Vanago, šis sklypas yra ypač patrauklioje vietoje, kur būsto paklausa išlieka itin didelė. K. Vanagas priduria, jog netrukus būsto pirkėjams svarbiausias bus saugumo jausmas.

„Artimiausiu metu perkantieji nekilnojamąjį turtą išliks itin jautrūs, o vystytojams jų reputacijos klausimas turėtų tapti esminiu. Siekdami išvengti bet kokių nesklandumų, prieš pradėdami projektus visus kaštus įsivertiname labai atidžiai, ir tai mums leidžia išvengti vėlavimų, nekeičiame ir sutarčių sąlygų projektų eigoje. Padidėjus rinkos neapibrėžtumui, gyventojus taip pat raginame tiek savo galimybes, tiek vystytojus, iš kurių renkasi būstą, vertinti ypatingai kruopščiai“, – pažymi K. Vanagas.

„YIT Lietuva“ šiuo metu Vilniuje, Šnipiškių rajone, plėtoja „Naujojo Skanseno“ kvartalą, tęsia „Matau Vilnių“ projektą Aludarių gatvėje ir ruošiasi naujų daugiabučių statyboms Viršuliškėse. Kaune bendrovė tęsia modernaus „Piliamiesčio“ kvartalo dešiniojoje Neries krantinėje, priešais senamiestį, plėtrą. Jai bendrovė pernai įsigijo naują 5,3 ha ploto sklypą. Kauno Antakalnio gatvėje ant Aleksoto kalno šlaito jau vyksta dviejų gyvenamųjų namų statybos darbai.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių rytų Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto, atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

„Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams išlieka didelis. Tikėtina, kad artėjant žiemai, jis gali ir dar padidėti“, – ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime sakė M. Navickienė.

„Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus ir toliau teikti apgyvendinimą nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms“, – teigė ministrė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, nuo balandžio gali teikti prašymus kompensacijoms gauti.

Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams išlieka didelis. Tikėtina, kad artėjant žiemai, jis gali ir dar padidėti.

Kompensacijos skyrimo laikotarpis pratęstas iki devynių mėnesių vietoje buvusių šešių mėnesių.

Rugsėjį bus išmokėta apie 1,3 mln. eurų kompensacijų už rugpjūtį. Iš viso apgyvendinusiems ukrainiečius jau bus sumokėta beveik 6 mln. eurų kompensacijų.

Remiantis duomenimis, kuriuos savivaldybės pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, daugiausia kompensacijų gavėjų už rugpjūtį yra Vilniaus miesto – 1856, Kauno  – 430, Klaipėdos  – 291, Vilniaus rajono – 172, Kauno rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėse – po 161.

Daugiausia lėšų bus išmokėta didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje – daugiau kaip 300 tūkst. eurų, Kaune – beveik 120 tūkst. eurų, Klaipėdoje – daugiau kaip 90 tūkst. eurų.

Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta.

Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.

Kompensacijomis pasinaudoti gali gyventojai, verslas ir nevyriausybinis sektorius – religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.

Kompensacijas gali gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose negyvenamosios paskirties patalpose.

Žiemą į Lietuvą gali atvykti 60-100 tūkst. ukrainiečių

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60-100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų, į Europos Komisiją ketinama kreiptis pagalbos jų apgyvendinimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė sako, kad šiuo metu pabėgėlių priėmimui ieškoma didesnių patalpų savivaldybėse ir kol kas suplanuota, kur galėtų apsigyventi 25 tūkst. žmonių.

Esame pasiruošę arba suplanavę maždaug 25 tūkst. karo pabėgėlių priėmimą, jei prireiktų.

„Konkretų skaičių, kiek galėtumėm sulaukti karo pabėgėlių, dabar įvardinti sunku, bet mes ruošiamės, dirbame su savivaldybėmis dėl pabėgėlių apgyvenimo mokyklose, nenaudojamose ligoninėse ir kitose didesnėse patalpose, skaičiuojame jų įrengimo kaštus ir esame pasiruošę arba suplanavę maždaug 25 tūkst. karo pabėgėlių priėmimą, jei prireiktų“, – per spaudos konferenciją Vyriausybėje trečiadienį sakė M. Navickienė.

SADM parengtame Vyriausybės nutarimo projekte „Dėl civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo“ planuojama kreiptis į Europos Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą, taip pat pavesti atsakingoms institucijoms imtis atitinkamų veiksmų, užtikrinant gautos paramos logistiką.

„Artėjant šaltajam sezonui prognozuojama, kad į Lietuvą iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos gali pasitraukti (būti perkelti) 60–100 tūkstančių asmenų. Ministerija kartu su Pabėgėlių priėmimo centru, koordinuodama nemokamą užsieniečių apgyvendinimą (...) siekia pasirengti tokiam asmenų antplūdžiui ir užtikrinti tinkamą  apgyvendinimo vietų įrengimą“, – teigiama nutarimo projekte.

Šiuo metu Lietuva yra oficialiai priėmusi apie 66 tūkst. ukrainiečių.

Reikiamos paramos suma nėra nurodyta, tačiau teigiama, kad gavus paramą pavyktų sutaupyti 1,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Už šiuos pinigus būtų įsigyjamos trūkstamos lovos, čiužiniai ir kiti daiktai ukrainiečiams skirtose apgyvendinimo vietose.

Kaip BNS sakė ministrės M. Navickienės atstovas spaudai Tomas Kavaliauskas, tikslus galimo pabėgėlių antplūdžio mastas negali būti žinomas, tačiau vertinant situaciją kalbamasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, pirmiausia – Raudonuoju kryžiumi, savivaldybių prašoma numatyti patalpas galimiems pabėgėliams.

„Turime tam tikrų indikacijų, kurias pateikia Tarptautinis Raudonasis Kryžius, kad gali būti žiemą, kai atšals orai, tas judėjimas. Bet tos prognozės nėra iki galo patikimos, kaip elgsis ukrainiečiai. Nepaisant to, ruošiamės, dirbame su savivalda ieškodami patalpų, kuriose jie galėtų būti apgyvendinti “, – BNS sakė T. Kavaliauskas.

Anot jo, kiek iš tiesų prireiks lėšų, priklausys nuo realaus karo pabėgėlių antplūdžio.