Per apiplėšimą niekas nenukentėjo. Plėšikų grobio vertė kol kas nežinoma.

Policija nurodė, kad mažiausiai vienas iš keturių kaukėtų ir šalmus dėvėjusių plėšikų turėjo automatą. Tuo metu viena liudininkė sakė, kad kiti plėšikai taip pat buvo ginkluoti automatais.

Vagys iš įvykio vietos pasišalino dviem motociklais – šią sceną nufilmavo praeivis, pasidalijęs įrašu socialiniuose tinkluose. 

Įraše matyti, kaip trys juodai apsirengę asmenys išeina iš butiko, o ketvirtasis, ant peties pasikabinęs automatą, laukia ant motociklo.

Apiplėšimo liudininke tapusi 26-erių Anastasia Martino (Anastasija Martino), dirbanti priešais „Chanel“ butiką esančioje drabužių parduotuvėje, pasakojo, kad maždaug 14 val. 30 min. (15 val. 30 min. Lietuvos laiku) išėjusi į lauką parūkyti pastebėjo „vyrą ant motociklo, ginkluotą Kalašnikovo automatu“.

Po dviejų minučių iš parduotuvės išėjo dar trys vyrai, nešini dideliais juodais krepšiais.

„Po dviejų minučių iš parduotuvės išėjo dar trys vyrai, nešini dideliais juodais krepšiais. Jie taip pat turėjo automatus. Sėdę ant dviejų motociklų jie skubiai nuvažiavo“, – sakė moteris.

A. Martino kolega 31 metų Cyrilas Ngo (Sirilas Ngo) sakė, kad apiplėšimas truko net 10 minučių.

„Tai nebuvo profesionalai“, – sakė jis.

„Chanel“ butikas įsikūręs šalia Vandomo aikštės. Tame rajone veikia daug prabangių juvelyrinių dirbinių parduotuvių.

Po apiplėšimo policija atitvėrė įvykio vietą, o butikas buvo uždarytas. 

1910 metais Coco Chanel (Koko Šanel) įkurti mados namai „Chanel“ yra vieni garsiausių pasaulyje. Jie prekiauja aukštosios mados ir gatavais drabužiais, kvepalais, aksesuarais ir kitomis prabangos prekėmis.

Po tylos minutės Didžiuosiuose rūmuose pasigirdo K. Lagerfeldo balsas – įraše mados caras kalbėjo apie savo pradžią „Chanel“ mados namuose ir karalienės Elžbietos II apsilankymą viename jo kolekcijos pristatymų. Renginys baigėsi ovacijomis, skambant muzikos legendos Davido Bowie hitui „Heroes“.

Tarp garsių renginio svečių buvo legendinio „Vogue“ vyriausioji redaktorė Anna Wintour, taip pat Claudia Schiffer, kurią devintojo dešimtmečio pabaigoje kaip modelį atrado K. Lagerfeldas. Tarp modelių ant podiumo buvo britė Cara Delevingne, ispanų aktorė Penelopė Cruz ir Kaia Gerber, buvusio topmodelio Cindy Crawford duktė.

Hamburge gimęs K. Lagerfeldas – vienas garsiausių mados kūrėjų pasaulyje – mirė prieš dvi savaites. Jam buvo 85-eri. Sausį dizaineris pirmą kartą nepasirodė „Chanel“ mados pristatyme Paryžiuje.

K. Lagerfeldas 36-erius metus dirbo mados namuose ir pavertė įmonę žinomu tarptautiniu mados koncernu su prabangiomis kolekcijomis, aksesuarais ir kvepalais. K. Lagerfeldo įpėdine tapo ilgametė jo bendražygė Virginie Viard.

„Aš lyg savo paties karikatūra“

Šis pranešimas buvo paskelbtas praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai mados pasaulio „Kaizeriu“ pramintas 85 metų kūrėjas nepasirodė per Paryžiaus aukštosios mados savaitės „Chanel“ kolekcijų pristatymus.

Vokietijoje gimęs K. Lagerfeldas vadovavo vieniems garsiausių mados namų tarsi XVII amžiaus absoliutiniai monarchai, iš kurių jis sėmėsi įkvėpimo savo įvaizdžiui.

Nupudruotus baltus plaukus susirišęs į kaselę, nesiskiriantis su juodais saulės akiniais ir iškrakmolytais baltais marškiniais, jis buvo ne mažiau atpažįstamas nei jo klientai iš garsenybių pasaulio.

„Aš lyg savo paties karikatūra, man tai patinka“, – taip apie savo įvaizdį sakė dizaineris.

Tačiau pastaraisiais metais K. Lagerfeldas iš pažiūros atrodė nusilpęs, jo nepaprastas kūrybingumas po truputį ėmė gesti, ir tai galima buvo pastebėti ant podiumo.

Jo draugai visuomet sakydavo, kad šis darbštus kūrėjas mirs laikydamas rankoje pieštuką. Praeitą savaitę jo paties mados prekės ženklas „Karl Lagerfeld“ tebeskelbė apie naujus bendradarbiavimo dizaino srityje projektus.

Kalbos apie pablogėjusią dizainerio sveikatą pasigirdo praėjusį mėnesį, kai jis pirmą kartą gyvenime nepasirodė kolekcijų pristatyme. Tuomet „Chanel“ vadovai paaiškino, kad tą „rytą jis buvo pavargęs“.

Iki savo mirties K. Lagerfeldas buvo trijų prekės ženklų meno direktorius: Prancūzijos „Chanel“, Italijos „Fendi“ ir savo „Karl Lagerfeld“.

Turėjo kandų liežuvį

K. Lagerfeldas taip pat buvo žinomas dėl kandaus savo liežuvio. 2012 metais dizaineris apie britų dainininkę Adelę sakė: „Ji šiek tiek per stora, bet ji turi gražų veidą ir dievišką balsą.“

Po 2011 metais įvykusių karališkųjų Kembridžo kunigaikštienės ir kunigaikščio vestuvių K. Lagerfeldas apie kunigaikštienę Kate sakė, kad ji „turi gražų siluetą“, bet jos sesuo Pippa Middleton „kamuojasi“. „Man nepatinka sesers veidas. Ji turėtų rodyti tik savo nugarą“, – sakė K. Lagerfeldas.

Kalbėdamas apie Rusiją, dizaineris yra pasakęs: „Jeigu aš būčiau moteris Rusijoje, būčiau lesbietė, nes vyrai labai bjaurūs.“

1933 metais Vokietijoje Karlo Otto Lagerfeldto vardu gimęs dizaineris pasikeitė pavardę į Lagerfeldas.

Mados pasaulis gedi

Žinia apie dizainerio mirtį sukrėtė mados pasaulį; politikai ir K. Lagerfeldo gerbėjai socialiniuose tinkluose skelbia pagarbos pareiškimus.

Italų dizainerė Donatella Versace (Donatela Versačė) buvo viena pirmųjų, pareiškusių pagarbą kūrėjui socialiniame tinkle „Instagram“, vos pasklidus žiniai apie „Kaizerio“ mirtį.

„Karlai, tavo genialumas palietė daugelio žmonių gyvenimus, ypač Gianni ir mano“, – parašė ji, paminėdama nužudytą savo brolį ir prekės ženklo „Versace“ įkūrėją Gianni Versace (Džanį Versačę).

„Niekada neužmiršime tavo neįtikėtino talento ir begalinio įkvėpimo. Mes visada mokėmės iš tavęs“, – tęsė ji. 

Privilegija galėti sakyti, kad su juo dirbai, kad klauseisi jo kalbant, kad su juo kalbėjaisi, kad jis yra sukūręs tau drabužių.

Prabangos prekių milžinės LVMH savininkas Bernard'as Arnault (Bernaras Arno), įtakingiausias mados industrijos veikėjas, sakė esąs „be galo nuliūdintas“ netekęs „labai brangaus draugo“ ir „kūrybos genijaus“.

„Mada ir kultūra prarado didžiulį įkvėpimo šaltinį. Jis prisidėjo, kad padarytų Paryžių pasaulio mados sostine, o „Fendi“ – viena inovatyviausių itališkų prekės ženklų“, – sakė milijardierius.

„Privilegija galėti sakyti, kad su juo dirbai, kad klauseisi jo kalbant, kad su juo kalbėjaisi, kad jis yra sukūręs tau drabužių“, – per „Instagram“ parašė prancūzų aktorė ir dainininkė Vanessa Paradis (Vanesa Paradis).

Dainininkė ir buvusi pirmoji Prancūzijos ponia Carla Bruni-Sarkozy (Karla Bruni Sarkozi), demonstravusi K. Lagerfeldo kolekcijas ant podiumo, tai pat parašė jaudinančią žinutę savo mentoriui socialiniame tinkle „Instagram“.

„Ačiū už visą tą energiją... ačiū už tai, kad dovanojote mūsų pasauliui grožio ir šviesos, (davėte) tiek spalvų tamsoje ir tiek daug išminties mūsų pilkoms dienoms. Manau, per daug ašarų ir per daug gėlių nebūtumėte norėję, bet jūsų trūks. Visam pasauliui ir man jūsų trūks“, – parašė ji.

Mados kūrėja tapusi popmuzikos žvaigždė Victoria Beckham (Viktorija Bekem) parašė: „Karlas buvo genijus.Jis „visada buvo labai malonus ir dosnus man bendraujant asmeniškai ir profesinėje srityje. Ilsėkis ramybėje.“

„Karlas Lagerfeldas – milžiniška asmenybė, nepaprastas žmogus“, – radijui RTL sakė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras (Kristofas Kastaneras).

Parodą atidarys kolekcijos savininkas Aleksandras Vasiljevas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Paroda veiks iki kitų metų rugpjūčio 20-osios.

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su A. Vasiljevo fondu, surengė jau vienuoliktą žymaus mados istoriko A. Vasiljevo kolekcijos parodą. Parodoje „Paryžiaus mados magai“ pristatomi devyni iškilūs kutiurjė, sukūrę savo mados namus. Tarp jų - dar ir dabar gyvi praėjusio amžiaus mados korifėjai.

Aleksandras Vasiljevas/Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ekspozicija pradedama mados namais „Lanvin“, kuriuos 1889 m. įkūrė prancūzų menininkė modeliuotoja Jeanne Lanvin. Išskirtiniu mados namų „Lanvin“ bruožu tapo moters įvaizdžio kūrimas, elegancijai pabrėžti pasitelkiant mėlynus atspalvius. Vienas tokių papuošė ne tik daugelį „Lanvin“ mados namų kūrinių, bet ir jų įkūrėjos buto interjerą, iki šiol saugomą Prancūzijos taikomosios dailės muziejuje.

Antroji ekspozicijos herojė - garsioji Gabrielle Chanel. Iš valstiečių šeimos kilusi savamokslė siuvėja įėjo į istoriją revoliuciniu būdu panaudojusi trikotažą ir išpopuliarinusi ir šiais laikais dėvimą „juodą mažą suknelę“. G. Chanel aktyviai bendradarbiavo su rusų aristokratais. „Chanel“ mados namų siuvinėjimo skyriui vadovavo didžioji kunigaikštienė Marija Romanova, o jos brolis Dmitrijus Romanovas buvo G. Chanel draugas. Garsiuosius kvepalus „Chanel N5“ 1921 m. sukūrė taip pat Maskvoje gyvenęs prancūzų kilmės kvepalų kūrėjas Ernestas Beaux.

Trečioji ekspozicijos asmenybė - Maggy Rouff. Taip pat garsi, bet, žinoma, ne tiek kaip pirmosios dvi. M. Rouff į mados pasaulį žengė per 1929 m. krizę ir jos vardas skambėjo ilgiau nei 40 metų. Išskirtiniai jos kūrybos akcentai - moteriški siluetai, kuriems kurti buvo naudojami gėlių raštais marginti ploni audiniai.

Jacques Heimas, kilęs iš lenkų ir žydų šeimos, išgarsėjo dar 1925 m., kai bendradarbiavo su Sonia Delaunay - viena garsiausių art deco stiliaus mados kūrėjų. Iki karo J. Heimas daugiausia kūrė kailinius drabužius, vėliau pradėjo modeliuoti balines ir kokteilines sukneles.

Christianas Dioras - dar vienas mūsų ekspozicijos dizaineris, kurio vardas žinomas visame pasaulyje. „Dior“ mados namai iki šiol laikomi pagrindiniu prancūzų rafinuoto skonio ramsčiu haute couture pasaulyje. Mados namai buvo įkurti 1947 m. ir išgarsėjo moterišku siluetu new-look siauru liemeniu ir labai plačiu saulės kliošo kirpimo sijonu. Pokario Europoje CH. Dioro naujovė sukėlė milžinišką rezonansą. Didžiojo kutiurjė modeliai buvo labai santūrių tonų - juodos, rudos, baltos, pilkos, tamsiai mėlynos spalvų. Kai Ch.Dior mados namų meno direktoriumi buvo paskirtas 21 metų Yves Saint Laurent, jų koncepcija iš esmės pasikeitė. Y. Sen Laurent pasiūlytas siauras siluetas paaukštintu liemeniu „Dior“ mados namams suteikė antrąjį kvėpavimą, o pačiam Yvui - pasitikėjimo savo jėgomis. Jau 1962 m. jis Paryžiuje įkūrė savo mados namus.

Y. Sen Laurent buvo pagrindinis europietiškosios mados skleidėjas XX a. 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmečiais. Jis sukūrė garsiąją Mondriano suknelę pagal Nyderlandų abstrakcionisto Pieto Mondriano tapybą, be to, įtraukė į madą iki šiol aktualius stilius - boho, safario, čigonų, kinų, japonų ir rusų. Nepaprastai talentingas mados kūrėjas Y. Sen Laurent gimė Prancūzijos valdomame Alžyre. Karštuoju metų laiku jis persikraustydavo į Marakešą Maroke ir ten Mažorelio viloje kūrė savo nuostabiąsias kolekcijas, vėliau įkūnytas jo mados namuose Paryžiuje.

Svarbi ekspozicijos „Paryžiaus mados magai“ dalis skirta Hubert de Givenchy kūrybai. Šis didis menininkas jaunystėje bendradarbiavo su Cristobaliu Balenciaga ir Elsa Schiaparelli, o jo, kaip savarankiško menininko, kūrybos pakilimas siejamas su dieviškosios Audrey Hepburn, pasirinkusios jį asmeniniu modeliuotoju, vardu. Neprilygstamoji stiliaus ikona daugelyje savo filmų vaidina vilkėdama būtent H. Givenchy kurtas sukneles. Dabar šie drabužiai, kaip ir jų savininkė O. Hepburn, jau tapę klasika. H. Givenchy tilius yra paprastesnis ir elegantiškesnis už sudėtingus Y. Sen Laurent kūrinius.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kalbant apie Paryžiaus mados magus, neįmanoma nepaminėti Pierre Cardino, kuris yra kilęs iš Venecijos ir karjerą pradėjo kaip Ch. Dioro mados namų sukirpėjas. P. Cardinas išgarsėjo kosminių tyrimų epochoje, 1950 m. įkūręs savo mados namus. Naująją srovę - futurizmą - jis pavertė tikrove. Dauguma „Cardin“ mados namų modelių atspindi kosminę moters ir vyro viziją. Būtent P. Cardino nuopelnams priskiriamas golfo, juodų pėdkelnių, ilgaaulių batų ir iš tankios vilnos siūtos suknelės atsiradimas. Kosminio novatoriaus mūza laikoma Maja Pliseckaja, dievinusi Lietuvą ir prie Trakų turėjusi sodybą. P. Cardinas rengė ballerina assoluta ir scenoje, ir gyvenime. M. Pliseckajos vaivorykštinis chitonas, kurį jai sukūrė P. Cardinas, tapo vienu mūsų ekspozicijos perlų.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Teise vadintis modernistu ir futuristu P. Cardinas dalijosi su kitu kūrėju - Andre Courregesu. A. Courregesas, pagal specialybę inžinierius statybininkas, kūrė ultramodernius drabužius. Jis dievino baltą spalvą ir derino ją su ryškiai geltona, oranžine ir ruda. Jo jaunatviškas stilius visų pirma siejamas su mini suknelės išradimu. A. Courregesas laikomas jos išradėju ir dalijasi šiuo nuopelnu su angle Mary Quant. Dėl savo kūrybos A. Courregesas išgarsėjo visame pasaulyje, ypač Japonijoje, kur jo vardas mados pasaulyje iki šiol yra šventas.

Prabangių prekių milžinė pagrasino pasitraukti iš Graso – pasaulio prabangių kvepalų sostinės, jeigu greitojo traukinio linija bus nutiesta per Provanso laukus, kuriuose auga jos kvepalams skirtos gėlės.

Pasak „Chanel“, vienam 30 mililitrų „ Chanel No 5“ buteliukui pagaminti prireikia 1 tūkst. jazminų žiedų ir tuzino šimtalapių rožių, kurios auginamos netoli Grase veikiančio įmonės kvepalų fabriko.

Įmonė įspėja, kad naudojant bet kokioje kitoje vietoje užaugintų jazminų žiedus legendinių „Chanel No 5“ kvapas neišvengiamai pasikeis.

Atvirame laiške planus nutiesti greitojo traukinio liniją per Provanso gėlių laukus „Chanel“ pavadino „katastrofa“.

„Viaduko įrengimas ir reguliarus greitųjų traukinių eismas šiais gėlių laukais“ sužlugdys tradicinius Graso regiono amatus, pridūrė įmonė.

Pasak „Chanel“, prie Graso auginamų gėlių kokybė yra „unikali, išskirtinė... ir, kuriant „Chanel“ kvepalus, yra nepakeičiama“.

Žūtbūt reikia investicijų

Tuo tarpu Prancūzijos valstybės valdoma geležinkelių operatorė SNCF įrodinėja, kad dėl naujos 6,7 mlrd. eurų vertės linijos kelionė Prancūzijos Rivjera nuo Marselio iki Nicos sutrumpės viena valanda.

Pasak įmonės, ši linija yra labiausiai apkrauta Prancūzijoje, neįskaitant Paryžiaus, ir jai žūtbūt reikia investicijų.

Kelionė iš Paryžiaus į Nicą šiuo metu trunka maždaug šešias valandas.

„Chanel“ jau kartą buvo pavykę apginti gėlių laukus – tąkart buvo planuota netoli jų įrengti sąvartyną.

Coco Chanel (Koko Šanel) šį legendinį kvapą sukūrė 1921 metais ir jis greitai tapo naujo tipo moters – nepriklausomos ir šiuolaikiškos – simboliu.

Šis kvapas tapo garsiausiais 20-ojo amžiaus kvepalais. Pasak žurnalo „Vogue“, po buteliuką šių kvepalų pasaulyje parduodama kas 30 sekundžių.

„Esame valstiečių tauta, kurios kostiumą stipriai įtakojo istorija bei Lietuvoje užuovėją atradusios tautos“, – priduria jis. „Juozo nutiestu podiumu žengė ne paikas trispalvis lozungas, ne etnografijos muziejus, ir ne per sovietinės „harmonizacijos“ kičą perleistas devinto vandens nuo kisieliaus garas, o pasaulio ritmu pulsuojanti mada“, – įsitikinusi J. Statkevičiaus kolekcijos įkvėpėja, rašytoja dr. Kristina Sabaliauskaitė.

Apie tautinį kostiumą, madą ir tautiškumą – šių dviejų kūrėjų pokalbis.

Kristina: Juozai, kai prieš pusę metų pasakei kolekcijos temą, nudžiugau, seniai to laukiau, beveik 15 metų, nuo tavo Paryžiaus „LVMH Aukštosios mados sindikato“ premija apdovanotos juostinių suknelių kolekcijos. Vis svarstydavau, kada sukursi lietuvišką kolekciją, kurios šiandien taip reikia?

A. Vaupšienės nuotr.

Juozas: Aš tos temos bijojau, nes ji sudėtinga ir slidi. Jei žmogus su prijuoste, iškart – „duokim garo“ ir atmetimo reakcija. Daug kam atrodo, kad mada ir liaudiškas kostiumas niekaip nesusiję. Tik pasidomėję giliau, atrandame klodus, iš kurių galėtum dar dešimt kolekcijų sukurti. Sunku per 90 modelių parodyti ir medžiagas, ir mūsų kultūros istorijos etapus, ir tai, kas gražiausia ir geriausia, ir tai, per ką teko pereiti lietuvių tautai, ir kas yra ateitis, kas šiuolaikiška. Neišnaudojame šitos temos. Gyvenimo būdas per šimtmečius pasikeitė ir keičiasi. Nuo pirmojo modelio ant podiumo norėjau parodyti, kokia Lietuva buvo ir kokia yra dabar. Seni dalykai įkvepia nauja. Noriu tau padėkoti, kad parodei meno kūrinius, kurie mane įkvėpė kolekcijai. Pirmoji balta suknelė su pūstu sijonu buvo Kanuto Rusecko „Lietuvaitė žvejė“.

Lietuvos dailės muziejaus ir P. Gasiūno nuotr.

Kristina: Kuri turėjo būti absoliučiai skandalingas meno kūrinys tame amžiuje, kai ją nutapė – mergina pasikaišiusi sijonus žvejoja, jos nuogos blauzdos begėdiškai atidengtos. Neįmanomas dalykas – XIX amžiaus darbo padiktuotas mini, kurį pastebėjo romantikas tapytojas! Visiškai sutinku: mes nežinome, kiek iš tiesų turime turto ir koks ypatingas yra originalus tautinis kostiumas. Įpratę matyti jį harmonizuotą, tiesiog nebeatkreipiame dėmesio į detales, spalvas, medžiagas, istorijas.

Jei žmogus su prijuoste, iškart – „duokim garo“ ir atmetimo reakcija. Daug kam atrodo, kad mada ir liaudiškas kostiumas niekaip nesusiję.

Juozas: Vietoj mėlyno sijono tam ansambliui derinau tikro, XIX amžiaus antikvarinio šilko kaspino atraižą, kurią „žvejė“ būtų galėjusi matyti tuo metu. Po kolekcijos žiūrovai kalbėjo, kad ant podiumo matė ne tik lietuviškų, bet ir škotiškų medžiagų. Bet, tu juk žinai – neatsitiktinai...

Kristina: Nes XVII amžiuje škotai nuo religinio persekiojimo pabėgo į Kėdainius, atsivežė savo tartanus, o lietuviai į šiaurę nuo Kėdainių, pradėjo austi languotas medžiagas, vėliau, žinoma, namų staklėmis imitavo „anglišką vilną“, kurią vilkėdavo dvarininkai. Juozai, tau pavyko surasti tikrą Lietuvos turtą – dar likusias senąsias audėjas...

Juozas: Joms jau 90 metų. Ir jos vis dar audžia! Dar moko dukras ir anūkes, kad amatas nemirtų. Jos audė man medžiagas ir pasakojo neįtikėtinas istorijas. Apie tai, kaip iš turtingos ponios ar žydės panešioto brokatinio chalato pasisiūdavo kiklikus ir kaip jais džiaugdavosi, kai per šokius drąsiai atsegdavo vieną sagelę. Arba kaip iš vyro pasivogusios kelnes, audavosi jas po trim sijonais, kad nebūtų šalta ir važiuodavo žiemą į bažnyčią. Jei vyras apie tokį žmonos „nusikaltimą“ būtų sužinojęs, duotų skūron. Kolekcijoje viską apverčiau aukštyn kojomis – iš audinio, iš kurio būdavo siuvami moteriški sijonai, pasiuvau vyriškus švarkus. Kartu su audėjomis dėliojome spalvų sąskambius, mane įkvėpė net išvirkščioji prijuostės pusė, o labiausiai – į medžiagas „įaustos“ istorijos ir pasakojimai.

Kristina: Turime suprasti, kad tautiniame kostiume nėra nieko atsitiktinio, nereikalinga, visa tai, kas į jį sudėta – spalvos, raštai, grožis yra tikra. Žmonės juk neturėjo pinigų, vieną išeitinį drabužį moterys pasisiūdavo visam gyvenimui ir į jį sudėdavo visa, ką tik galėdavo sau geriausio ir gražiausio leisti.

Juozas: Todėl ir sudėdavo: ir raudonų koralų karoliai, ir gintarai didžiausi, ir galionai, nuo ponų senų drabužių nuardyti, ir iš keliaujančio prekijo pirkti ryškiaspalviai šilko kaspinai. Vienas drabužio ansamblis pasakoja visą žmogaus gyvenimo istoriją – nemeluodamas apie tai, kas tas žmogus yra.

Norėjau įrodyti, kad iš žemaitiško audinio pasiūtas švarkas gali „nunešti“ užsienines madas. Štai, kur yra tikras, neimituotas, neskolintas grožis.

Kristina: Šalies istorija ir tapatybė negali įstrigti kaip inkliuzas gintare, juk ji amžių bėgyje natūraliai vystėsi...

Juozas: Kostiumas – taip pat. Tai svarbiausias dalykas, kurį norėjau pasakyti savo kolekcija. Joje turėjome pamatyti ir miško brolius, ir Salomėją Nėrį, ir Čiurlionį, ir Tysliavą, ir studentą, būsimą knygnešį, ir kaimo beprotį ir maištingą, lietuvybės idėjų suviliotą bajoraitę. Bet svarbiausiai buvo pamatyti kaip sava visa tai – čia ir dabar.

Kristina: Kai pradedame vystyti kolekcijos idėją, žiūrime daug meno kūrinių, paveikslų, parodų. Man visada nuostabu, kaip sugebi perdirbti kūrinio idėją, paversti ją drabužiu ir pamatyti naujai. Vaikinas su skranda ant podiumo. Jis gimė iš Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslo, kurio nuotrauką išsiunčiau Juozui. Jis padarė tai, kad Lietuvos valstiečiai iš Smuglevičiaus drobės ant podiumo suskambo itin šiuolaikiškai. Kaip ir lietuvaitės, tarsi išlipusios iš Rusecko drobių – su vapsvos liemenimis ir suveržtais kiklikais.

Lietuvos dailės muziejaus ir P. Gasiūno nuotr.

Juozas: Mūsų bėda – trumpoji atmintis. Tautinį kostiumą atpažįstame tik nuo XIX amžiaus pabaigos, tarsi žinome iš Rumšiškių, dainų švenčių ir televizijos laidos „Duokim garo“. Labai gaila, kad neturime laiko, o gal noro – pažvelgti giliau. Na, kad ir nuėję į etnografijos muziejų, kur galima rasti tikrų tautinių kostiumų. Kai kūriau kolekciją, iš pradžių gilinausi į regionus, o tada – žiūrėjau abstrakčiai į grožį, tarsi pirmą kartą matyčiau. Mane domino viskas: forma, spalvų gama. Spalvos nepaprastos! Sakytumei – iš Meksikos ar Peru. O iš tiesų kašmyro megztiniai gimė iš seno žemaitiško šaliko, kurį radau pas vieną močiutę. Senas, šimtametis spalvų pavyzdys, kuris man pasirodė nepaprastai šiuolaikiškas ir kurį drebančiomis rankomis man parodė kaip didžiausią lobį.

Kristina: Šiuolaikiškumo įspūdį dar sustiprino moderniai pateiktos žemaitiškos dainos ir miuziklo „Velnio nuotaka“ muzika...

Juozas: Velnio nuotaka – aktorė Vaiva Mainelytė sėdėjo salėje. Po pasirodymo ji man paskambino ir prisipažino apsiverkusi – tiek priminimų ir jausmų jai sukėlė. Tą girdėjau ne iš vieno – vasaros pas močiutę, miške, vaikystė...

Kaip tik šiandien yra laikas kalbėti apie tikrąjį tautiškumą, apie tai, kad pagaliau esame stiprūs žengti į priekį, nebijoti tautiškumo atrasti, permąstyti naujai.

Kristina: Man atrodo, itin svarbu, kad sukūrei labai jauną ir labai šiuolaikišką kolekciją. Pažvelgei į tautinį kostiumą ne kaip į muziejinį ar proginį pasipuošimą, bet kaip į madą, kuri gali būti šauni, „ant bangos“, dėvima kasdien, patogiai ir su pasididžiavimu.

Juozas: Mane nuoširdžiai pribloškė, kad mano modeliai, jauni žmonės, kurie niekuomet nesigilino į tautinio kostiumo subtilybes, net nesuprato, ką rengiasi. Sakė: labai cool. To ir siekiau šita kolekcija, norėjau, kad jauni žmonės atkreiptų dėmesį į istoriją ir ja pagaliau didžiuotųsi. Norėjau įrodyti, kad iš žemaitiško audinio pasiūtas švarkas gali „nunešti“ užsienines madas. Štai, kur yra tikras, neimituotas, neskolintas grožis.

Kristina: To norėjau ir aš, rašydama savo „Silva Rerum IV“. Kartais panašios mintys, laiko idėjos ir kūrybos dvasia sklando ore... Mano knygos pirmame skyriuje aprašytas vienos pagrindinių herojų, valstietės kostiumas, nors kai rašiau, apie kolekciją tu dar nekalbėjai: „Pagal rūbą – ne, ne miestietė; sijonas – pūstas, bet naminio audimo, kiklikas – raudono sidabru atausto brokato, persiūtas iš ponų nudėvėtų drabužių, koketiška juodo aksomo juostelė ant kaklo, balti marškiniai naminės drobelės, tik juoda rožėmis siuvinėta skara su uolektiniais šilko kutais brangi ir nauja... lyg kaimietė, netikėtai apsipirkusi mieste per kermošių; bet tai ji, tikrai ji, dievaži – kas daugiau, kokia gi dar valstietė į egzekvijas eis taip patenkinta savimi, lyg žąsis ištempusi kaklą į priekį, kažko beieškodama procesijos pradžioje, tokia išdidi, jog jos panoro šitoks bajoras, tokia sklidina puikybės, džiaugsmo ir geismo, tokia alsi, jog net krūtys žengiant striksi po marškiniais lyg nenuoramos stirnos?“ Apie tai nieko nežinojai, bet panašiu metu įgyvendinai aprašytą lietuvės įvaizdį ir savo lietuviško kostiumo viziją. Tarsi abu būtume supratę, kad kaip tik šiandien yra laikas kalbėti apie tikrąjį tautiškumą, apie tai, kad pagaliau esame stiprūs žengti į priekį, nebijoti tautiškumo atrasti, permąstyti naujai, žvelgti į jį ne kaip į paveldą, bet kaip į savo pačių natūralią savastį.

Juozas: Ir kad toji savastis gali būti labai elegantiška, išdidi, su didžiuliu tikrų ir gražių dalykų pamatu – mūsų istorija.

Juozo Statkevičiaus 2017 metų kolekcijoje buvo parodyta 90 modelių. Medžiagas specialiai kolekcijai audė tautodailininkės Zita Baniulaitytė iš Palangos, Zita Paulikienė iš Gargždų, taip pat audėjos Jadvyga Tamašauskienė, Jonas Beinorius, Zita Paulikienė su dukromis. Juostas išaudė Sigita Milvydienė ir Teresė Žulpienė. Vilnones medžiagas išaudė Rokiškio įmonė „Baltic Mills“. Šilkiniai audiniai pagal lietuviškus vilnonių audinių raštus marginti Italijoje.Pirštines mezgė Irena Armoninė. Avalynė – „Manolo Blahnik“ . Papuošalai – senoviniai votai iš Prancūzijos ir Italijos. Klumpes iš medžio išdrožė ir nulakavo tauragietis Darius Jakaitis. Gyvūnus pasirodymui paskolino ūkininkas Arūnas Martinėlis, ožkas, avis ir vištas – Giorgi Meotisishvili. Šou režisierius Gintaras Varnas.

Filmų „Karibų piratai“ (Pirates of the Caribbean) žvaigždė virtinę metų bendradarbiauja su šiais prancūzų mados namais ir jų kūrybos direktoriumi Karlu Lagerfeldu. Ji yra šių mados namų kvepalų „Coco Mademoiselle“ bei lūpdažių „Rouge Coco“ reklamos veidas.

Pirmadienį buvo pranešta, kad 31 metų britų aktorė nusprendė pereiti nuo kosmetikos prie aksesuarų reklamos ir bus „Chanel“ 2016 metų rudens kolekcijos veidas.

Garsaus fotografo Mario Testino (Marijaus Testino), kuris reguliariai bendradarbiauja su „Chanel“, darytose nuotraukose pernai pavasarį mama tapusi K. Knightley matoma šonu sėdinti ant krėslo, vieną ranką įsirėmusi sau į šoną, o kita parėmusi galvą. Aktorė, kurios plaukai laisvai suimti, o žvilgsnis nukreiptas į tolį, dėvi masyvų kaklo papuošalą iš aukso ir sidabro, jos ranką puošia įspūdinga apyrankė, o pirštus – sidabro ir aukso žiedai.

Nusprendusi tapti „Chanel“ juvelyrinių dirbinių reklamos veidu, K. Knightley, kuri pernai gegužę su vyru Jamesu Rightonu (Džeimsu Raitonu) susilaukė dukters Edie (Edi), pasekė tokių manekenių, kaip Sigrid Agren ir Monika Jagaciak, pavyzdžiu.

Keiros santykiai su 82 metų K. Lagerfeldu jau patikrinti laiko. Vokiečių dizaineris netgi kūrė aktorei vestuvinę suknelę iš tiulio, kurią ši vilkėjo, kai 2013 metais tekėjo už J.Rightono.

K. Knightley anksčiau nekart yra kalbėjusi apie tai, kaip žavisi K.Lagerfeldu – ir jo asmenybe, ir kūryba.

„Karlas nuostabus, – sakė aktorė žurnalui „Harper's Bazaar“. – Jis ryte ryja knygas. Jis kalba penkiomis kalbomis. Jumis jis gali berti žodžius angliškai, kam nors kitam – prancūziškai, dar kažkam – vokiškai; tuomet suskamba telefonas, ir jis atsiliepęs ima kalbėti itališkai“.

Pasak šaltinio, pavogtos prekės yra vertos „kelių šimtų tūkstančių eurų“.

Apiplėšimas buvo įvykdytas visai šalia Eliziejaus laukų, prabangių parduotuvių rajone.

Tai patvirtino parduotuvės, kurios vitrinos per apiplėšimą buvo išdaužtos, darbuotojai.

„Mačiau išeinančius kelis vyrus su kaukėmis, – AFP sakė vienas liudininkas. – Negalvodamas atsistojau priešais jų automobilį. Tada pamačiau, kad vienas jų turi ginklą, tad pasitraukiau.“

Kita „Chanel“ parduotuvė toje pačioje gatvėje buvo apiplėšta praėjusį mėnesį – vagys anksti ryte į jos fasadą rėžėsi automobiliu keturiais varomais ratais.

Per tą incidentą plėšikai paspruko motoroleriu, pavogę kelias prabangias rankines.

Renginyje dalyvavo pramogų pasaulio atstovai iš Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų šalių. Naują kolekciją pristatęs „Chanel“ mados namų dizaineris Karlas Lagerfeldas sakė, kad ji buvo įkvėpta turtingos ir įvairios Kubos kultūros.

Tiesa, eiliniai Havanos gyventojai šou galėjo stebėti tik už atitvarų, kuo dalis jų buvo nepatenkinti.

Šis tarptautinis mados šou – dar vienas gerėjančių Kubos santykių su Vakarais ženklas.