Dovana – įteikta

Į Klaipėdos savivaldybę atvyko asociacijos „Hockey Lietuva“ atstovai, o ketinimų protokolą pasirašė A. Vaitkus ir asociacijos prezidentas Dainius Zubrus, kuris tikino neabejojantis, kad naujoji arena uostamiesčiui reikalinga.

„Dovanojome projektą, jis, manau, paspartins visus darbus, kurių mes siekiame. Ledo arena yra tai, ko Klaipėdai tikrai reikia. Žiemos sporto šakų bendruomenė čia – labai didelė. Mano kryptis daugiau ledo ritulio, tad žinau, kiek čia pas jus yra žaidžiančių vaikų, mokyklų ir trenerių“, – sakė D. Zubrus.

Anot jo, Klaipėda yra senų ledo ritulio tradicijų miestas, o tradicijas norėtųsi tęsti ir ateityje.

Asociacijos „Hockey Lietuva“ generalinis sekretorius Vaidas Budrauskas tikino, kad šiuo metu pagrindiniai žiemos sporto šakų centrai yra Vilniuje, Kaune ir Elektrėnuose. Klaipėdoje tikimasi pastatyti dar geresnę ledo ritulio areną, negu neseniai buvo pastatyta Kaune.

„Klaipėdoje mes irgi norėtume matyti panašaus lygio centrą, galbūt net norėtųsi geresnio, todėl ir siūlome projektą, kuriame yra numatytos ne tik ledo rituliui skirtos aikštės, taip pat ir dailiajam čiuožimui ir, tai ypač svarbu, atskiros erdvės, ledo takeliai naujai sporto šakai – kerlingui“, – pažymėjo V. Budrauskas.

Ledo arena yra tai, ko Klaipėdai tikrai reikia.

Įgyvendins per dvejus metus?

Kaune ledo ritulio arena buvo pastatyta per  beveik dvejus su puse metų. Arenos kaina siekė apie 14,5 mln. eurų. Manoma, kad ir Klaipėdoje gali užtrukti panašų laikotarpį, tačiau kainuos brangiau.

„Tikslas yra per dvejus metus tai pasiekti. Jeigu neįvyks teisminiai procesai. Mūsų valstybėje labai dažnai gerus norus „išmuša“ teisinės bylos, kurios baigiasi niekuo, bet yra prarandamas labai brangus laikas. Jei tai neįvyks, tikiuosi per dvejus metus arena bus“, – teigė A. Vaitkus.

Asociacija „Hockey Lietuva“ Klaipėdai projektą dovanoja, o tai reiškia, kad finansuos projekto parengimą. Šiam projektui jau yra numatyta tam tikra suma kitų metų biudžete.

Skirs dėmesio ir futbolui

A. Vaitkus pažymėjo, kad ledo ritulys Klaipėdoje yra viena masiškiausių sporto šakų, taip pat dominuoja ir futbolas.

„Čia yra dovana, ją reikia įteisinti pagal norminę teisinę bazę. Mes turime šią dovaną priimti miesto tarybos sprendimu. Jau dabar savivaldybėje dirba atsakingi žmonės už infrastruktūrą, kaip akceptuoti tokį projektą Paryžiaus Komunos gatvėje, kur buvo numatytas didysis kompleksas. Netgi gimsta šalia papildomos mintys ir idėjos išspręsti tą klausimą, kuris faktiškai „nesisprendė“ – dėl „pilno“ dydžio futbolo arenos, kad ir futbolo mėgėjai žiemos metu galėtų toliau sportuoti ir treniruotis“, – sakė A. Vaitkus.

Tad šalia ledo ritulio arenos, pasak A. Vaitkaus, yra idėjų pastatyti ir futbolo areną.

„Ar tai bus kieto konstruktyvo, ar naudosime idėjas ir mintis, kurios labai plačiai paplitusios Lenkijoje, kaimyninėje Latvijoje, dar negalėčiau atsakyti, bet einame link to“, – užsiminė Klaipėdos vadovas.

Sudėtis smarkiai keičiasi

Gruodžio 11–18 d. Kauno ledo arenoje lietuviai kausis ir su varžovais iš Ispanijos, Rumunijos, Kroatijos ir Nyderlandų. Prieš turnyro startą asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas Dainius Zubrus pabrėžė šeimininkams keliantis aukštų tikslų.

„Kiekvienais metais šio amžiaus rinktinės stipriai keičiasi, tad sunku prognozuoti, bet mes laukiame pergalių ir medalių. Bus nelengva, tačiau kas pasiekiama lengvai, nebūna įdomu. Kaunas turi senas ledo ritulio tradicijas ir tikiuosi, kad, turėdami geriausią čiuožyklą Lietuvoje, jie sugebės jas dar labiau sustiprinti“, – dėstė D. Zubrus.

Lietuvos jaunimo rinktinės treneris Mindaugas Kieras neslėpė, kad jis su trenerių štabu laukiančioms kovoms ruošėsi ne vieną mėnesį, tad komanda turi tik vieną tikslą – iškovoti aukso medalius.

Tikslas – aukso medaliai

Pasak vairininko, jis su trenerių štabu atsakingai rinkosi žaidėjus iš ilgo kandidatų sąrašo. Įdomu, kad jame yra ne tik Lietuvos klubų auklėtinių. Į ekipą buvo pakviesti ir 2003–2004 m. gimę talentai iš Kanados, Švedijos, Suomijos, Danijos, JAV, Vokietijos, Austrijos ir Latvijos klubų.

„Žinojome, kad prieš pasaulio čempionatą turėsime tik savaitės stovyklą, todėl norėjosi, jog į stovyklą kandidatai atvažiuotų jau puikiai fiziškai pasirengę. Tad šios stovyklos metu jau skyrėme dėmesio taktiniams manevrams, schemoms, komandiniam žaidimui lipdyti“, – pasakojo M. Kieras.

Kitas legendinis šalies ledo ritulininkas Darius Kasparaitis palinkėjo jaunimui pakartoti Lietuvos vyrų rinktinės pasiekimą 2018 m., kai ši Kaune pasipuošė aukso medaliais.

„Čempionate matysime nemažai talentingų vaikinų, kuriems dar reikės įdėti nemažai pastangų, kad pasiektų aukštumų. 2018 m. Kaune su vyrų rinktine mes laimėjome auksą, to norisi palinkėti ir mūsų jaunimui. Tik norėtųsi, kad, skirtingai nuo mūsų čempionato, šįkart po jo žaidėjai dar neišeitų į pensiją“, – kalbėjo geros nuotaikos nestokojęs D. Kasparaitis.

Pristatė naujus rėmėjus

Spaudos konferencijoje buvo paskelbta apie tai, kad atnaujintas asociacijos „Hockey Lietuva“ ir lietuviškos azartinių lošimų bendrovės „TOPsport“ bendradarbiavimas – po kelerių metų pertraukos „TOPsport“ ir vėl bus Lietuvos ledo ritulio rinktinės rėmėja. D. Zubraus teigimu, ši partnerystė yra labai svarbi tolesniam Lietuvos ledo ritulio augimui.

„Ledo ritulį pradėjome remti dar 2018 m. pasaulio čempionate Kaune ir ta savaitė iki šiol yra viena įsimintiniausių per visą mūsų šalies sporto istoriją. Pamenu, tuomet visą savaitę ėjome į „Žalgirio“ areną ir stebėjome tiek mūsų ledo ritulininkų auksinį pasirodymą, tiek „Žalgirio“ patekimą į Eurolygos finalinį ketvertą. Ledo ritulys mums buvo svarbus  visada ir dabar galime padėti siekti svajonės – kad žaistume elitiniame pasaulio čempionate su tokiomis rinktinėmis kaip Kanada, Suomija, JAV ar Švedija. Ta svajonė galbūt atrodo ir tolima, tačiau tikime, kad kartu dirbdami galime ją pasiekti“, – kalbėjo „Top Sport“ vadovas Gintaras Staniulis.

Lietuvos jaunimo rinktinė pirmąjį mačą žais jau sekmadienį 16 val. su Didžiosios Britanijos rinktine.

Sprendimą čempionatą rengti tik Latvijos sostinėje priėmė federacijos taryba.

IIHF teigimu, čempionato rengimas vienoje šalyje yra saugiausias ir efektyviausias sprendimas finansiškai.

Nuspręsta, kad pagrindine čempionato kovų vieta taps Rygos arena, joje rungtyniaus B grupės komandos, vyks du ketvirtfinaliai, pusfinaliai ir finalinės rungtynės.

Čempionato kovos taip pat numatytos Olimpiniame sporto centre, kur turės būti įrengta 6 tūkst. sėdimų vietų žiūrovams. Čia vyks A grupės kovos ir du ketvirtfinaliai.

Treniruočių aikštės bus kovą planuojamoje baigti statyti atskiroje arenoje, esančioje netoli Rygos arenos.

Visos 16 čempionato komandų gyvens viename viešbutyje.

IIHF pranešime teigiama, kad taryba svarstė ir Bratislavos (Slovakija) ir Herningo (Danija) kandidatūras, Lietuvos pasiūlymas neminimas.

Lietuva buvo pasiūliusi IIHF prisidėti prie čempionato rengimo, su IIHF vadovu Rene Faseliu (Renė Faseliu) apie tai kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė, tiesa, ledo ritulio bendruomenė skeptiškai vertino Lietuvos galimybes.

Pasaulio ledo ritulio čempionatas turėtų vykti gegužės 21–birželio 6 dienomis, jame rungiasi 16 geriausių šalių rinktinių.

IIHF sausio viduryje pranešė, kad jos taryba dėl politinių neramumų ir COVID-19 pandemijos nusprendė iškelti 2021-ųjų pasaulio čempionatą iš Baltarusijos.

Čempionatą turėjo organizuoti Minskas ir Ryga, tačiau Latvijos vyriausybė buvo pareiškusi, kad nenori to daryti kartu su Baltarusija, kur režimas smurtu slopina taikius protestuotojus.

Ryga ir Minskas per balsavimą 2017 metų gegužę dėl teisės rengti čempionatą nugalėjo Suomijos miestus Helsinkį ir Tamperę.

D. Zubrus: sprendimas nenustebino

Lietuvos ledo ritulio asociacijos prezidentas Dainius Zubrus sako, kad Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) sprendimas pasaulio ledo ritulio čempionatą rengti tik Rygoje nenustebino – jo teigimu, toks planas galėjo būti numatytas gerokai anksčiau.

„Aš nenustebęs jų sprendimu, nes čia yra rimtas renginys, čia nėra savaitgalio pasižaidimas. Manau, kad jie tikriausiai jau buvo beveik apsisprendę net prieš tai, kai nusprendė iškelti dalį čempionato iš Baltarusijos“, – BNS antradienį sakė legendinis ledo ritulininkas.

„Kad atsisakytum Minsko, turbūt reikėjo turėti kokį nors planą B“, – pridūrė jis.

D. Zubrus teigė dar per federacijos vadovo Rene Faselio (Renė Faselio) ir premjerės Ingridos Šimonytės pokalbį supratęs, kad IIHF čempionatą pasiruošusi rengti tik Rygoje.

„Iš mūsų pokalbio su jais supratau, kad jų pirmas pasirinkimas toks ir yra, kad būtų galima kuo mažiau važinėti, gal bus lengviau viską kontroliuoti, sukurti „burbulą“ vienoje vietoje“, – teigė D. Zubrus.

Prisidėti prie pasaulio čempionato rengimo buvo pasiliūsi ir Lietuva, tačiau IIHF pranešime minima, kad taryba svarstė tik Bratislavos (Slovakija) ir Herningo (Danija) kandidatūras.

„Kiek jie rimtai svarstė mūsų pasiūlymą, tik jie gali pasakyti, bet jeigu jie taip rašo, turbūt labai ir nesvarstė“, – kalbėjo D. Zubrus.

Pasaulio ledo ritulio čempionatas buvo numatytas gegužės 21–birželio 6 d. Rygoje ir Minske: Latvijos sostinėje – B grupės (Kanada, JAV, Latvija, Italija, Suomija, Vokietija, Norvegija ir Kazachstanas) mačai, Baltarusijos sostinėje – A grupės (Rusija, Čekija, Slovakija, Baltarusija, Švedija, Šveicarija, Danija ir Didžioji Britanija) rungtynės.

Tačiau IIHF nusprendė atšaukti renginį Minske dėl saugumo sumetimų. IIHF pranešime teigiama, kad tai susiję ir su politiniais neramumais, ir su COVID-19 pandemija.

Kitą savaitę IIHF taryba svarstys galimus naujus renginio variantus: Latvijos, kaip vienos iš čempionato šeimininkių, statusą ir vertins galimybes pereiti prie vienos čempionato vietos formato, kad būtų lengviau laikytis saugumo taisyklių dėl COVID-19, arba nuspręs padalyti varžybas į dvi dalis – Latvijai ir Danijai ar Latvijai ir Slovakijai.

Pagalbą Latvijai pasiūlė Lietuva, tačiau IIHF prezidentas R.Faselis jau patvirtino, kad mūsų šalies kandidatūros nesvarstys.

"Dalyvavau vaizdo konferencijoje su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte. Esu labai dėkingas Lietuvos Vyriausybei už norą mums padėti. Mes diskutavome ir su Ryga, ir su Slovakijos bei Danijos atstovais – pastarosios dvi šalys jau yra sukaupusios daugiau tokių renginių organizavimo patirties. Labai vertinu Lietuvos pasiūlymą ir norą mums padėti, bet šiuo metu įtraukti į paieškas daug kandidatų nėra prasmės", – kalbėjo R.Faselis.

Dainius Zubrus

Mūsų šalies šansus atsargiai vertino ir Lietuvos ledo ritulio asociacijos prezidentas Dainius Zubrus.

"Deja, ne mes esame pirmoje eilėje ar pirmas variantas, į kurį žiūrima", – sakė beveik 1 300 rungtynių Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL) sužaidęs lietuvis.

Olimpinio čempiono Dariaus Kasparaičio nuomone, Lietuva tokio lygio ledo ritulio renginiui turi visą infrastruktūrą.

"Pas mus jau įvyko pasaulio čempionatas, nors tik antrojo diviziono, tačiau jis buvo sėkmingas, gausiai lankomas. Varžybos Latvijoje ir Lietuvoje – irgi geras variantas, pas mūsų kaimynus ši sporto šaka labiau išvystyta, mes mokomės iš jų, – teigė D.Kasparaitis. – O rengti čempionatą Baltarusijoje – tas pats, kaip Čečėnijoje."

"IIHF sprendimas atsisakyti Minsko paslaugų – labai geras ir lauktas žingsnis. Tai sustiprins ledo ritulio prestižą", – sakė 2019 m. pasaulio čempionės suomių rinktinės strategas Jukka Jalonenas.

Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF) artimiausiu metu turėtų nuspręsti, ar kuriai nors šaliai pakeisti Baltarusiją, kai iš jos buvo atimta teisė kartu su Latvija remti čempionatą.

„Aš žinau, kad kiti variantai svarstomi daug giliau nei mūsų, tiksliai negalėčiau pasakyti, kas įvyks ir kaip bus, bet žinau, kad mes nesame pirmoje eilėje ir pirmas variantas, į kurį žiūrima“, – BNS ketvirtadienį sakė D. Zubrus.

Jis taip teigė po ketvirtadienį vykusio premjerės Ingridos Šimonytės ir IIHF vadovo Rene Faselio (Renė Faselio) nuotolinio pokalbio. Jame I. Šimonytė pristatė galimybę, kad Baltarusijoje turėjusios vykti varžybos būtų rengiamos Vilniuje ir Kaune.

Pokalbyje dalyvavęs D. Zubrus sakė, kad pokalbis buvo pozityvus bei naudingas šalies ledo rituliui.

Legendinis šalies ledo ritulininkas taip pat patvirtino, kad šiuo metu tarp realesnių variantų surengti iš Minsko iškeltas varžybas yra Danija ir Slovakija.

Vis dėlto jis tvirtina, kad Lietuva pasiruošusi prisidėti prie šio aukšto lygio varžybų rengimo.

„Kaip nutars IIHF, mes dar nežinome, bet mes pasiūlėme padėti ir jeigu jiems mūsų reikės, mes tai padarysime“, – teigė D. Zubrus.

Vyriausybės vadovė I. Šimonytė teigia pritarianti IIHF sprendimui iškelti varžybas iš Minsko ir sako, kad tai turėjo būti padaryta jau anksčiau.

Tuo pačiu premjerė IIHF vadovui pasiūlė dalį varžybų surengti Lietuvoje.

„Organizuoti aukščiausio lygio varžybas Lietuva moka ir tai yra įrodžiusi ne kartą. Logistiškai organizuoti varžybas kaimynėse šalyse, esant pandeminėms sąlygoms, taip pat būtų daug patogiau“, – pranešime teigė I. Šimonytė.

„Be to, Lietuva turi tam reikalingą infrastruktūrą. Todėl pagalbą dalį varžybų organizuoti Vilniuje bei Kaune siūlėme ir Latvijos vyriausybei bei šįryt pokalbyje su tarptautinės ledo ritulio federacijos prezidentu,“ – sakė ji.

Pasaulio ledo ritulio čempionatas turėtų vykti gegužės 21-birželio 6 dienomis, jame rungiasi 16 geriausių šalių rinktinių.

IIHF pirmadienį pranešė, kad jos taryba dėl politinių neramumų ir COVID-19 pandemijos nusprendė iškelti 2021-ųjų pasaulio čempionatą iš Baltarusijos.

Čempionatą turėjo organizuoti Minskas ir Ryga, tačiau Latvijos Vyriausybė buvo pareiškusi, kad nenori to daryti kartu su Baltarusija, kur režimas smurtu slopina taikius protestuotojus.

IIHF taryba dabar turi svarstyti Latvijos, kaip vienos iš čempionato šeimininkių, statusą ir taip pat vertins galimybes pereiti prie vienos čempionato vietos formato, kad būtų lengviau laikytis saugumo taisyklių dėl COVID-19, o komandoms būtų paprasčiau keliauti.

Ryga ir Minskas per balsavimą 2017 metų gegužę dėl teisės rengti čempionatą nugalėjo Suomijos miestus Helsinkį ir Tamperę.

Baltarusiją jau šeštą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti, ir jų nugalėtoja laiko politikos naujokę Sviatlaną Cichanouskają, kovoje dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

„Fiziškai jaučiuosi puikiai, gal ir galėčiau žaisti, bet pirmiausia reikia, kad kokios nors varžybos būtų“, – šypteli Dainius Zubrus, paklaustas, ar dar apsivilks Lietuvos rinktinės aprangą. Jau dvejus metus mūsų šalies ledo rituliui vadovaujantis atletas stengiasi ne tik žaidimu aikštėje kuo daugiau prisidėti prie šios sporto šakos plėtros Lietuvoje ir naujų aukštumų.

Asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas šiemet kaip niekada ilgai užsibuvo gimtinėje. Atskridęs čia balandį, atgal už Atlanto, kur likusi jo šeima, buvusi NHL žvaigždė išsiruošė tik rugsėjo pabaigoje.

Prieš iškeliaudamas pas išsiilgtą šeimą 42 metų D.Zubrus dar spėjo sudalyvauti Vilniaus maratono metu vykusiame 5 km bėgime ir trasą įveikė vilkėdamas buvusio krepšininko Rimanto Kaukėno įkurto labdaros fondo suburtos komandos „Aplenkime vėžį“ rožinę aprangą. Būrį įvairių sričių garsenybių sutelkusi komanda kvietė palaikyti sunkiai sergančius vaikus.

Daug dažniau „Hockey Lietuva“ vadovui tenka vilktis oficialius drabužius ir spręsti Lietuvos ledo ritulio problemas. Viena svarbiausių, pasak D.Zubraus, – bazių trūkumas. Tačiau šiemet daug daugiau bėdų visam sportui sukėlė COVID-19 pandemija. Visai netoli finišo kovo mėnesį buvo nutrauktas ir Lietuvos ledo ritulio čempionatas. Be to, koronavirusas sudaužė viso pasaulio ledo ritulininkų planus išmėginti jėgas įvairaus lygmens pasaulio čempionato pakopose.

Lietuvos vyrų rinktinė pavasarį turėjo rungtyniauti planetos pirmenybių pirmojo diviziono B grupės varžybose Katovicuose. Tačiau dėl pandemijos čempionatas šiemet neįvyko ir Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) sprendimu buvo perkeltas į 2021 m. Vėl tame pačiame Lenkijos mieste balandžio 26 – gegužės 2 d. numatytame turnyre dėl vienintelio bilieto į dar aukštesnę pakopą kartu su šeimininkais ir lietuviais rengiasi kovoti japonai, estai, ukrainiečiai ir serbai.

Šiose varžybose prie Lietuvos rinktinės vairo turėtų stovėti kanadietis Ronas Pasco, prieš tai buvęs savo tėvynainio Danielio Lacroix, kuris dėl darbo gimtinėje buvo priverstas pasitraukti iš mūsų šalies nacionalinės komandos, asistentas.

„Nuolat bendrauju su R.Pasco. Galutinio „taip“ jis dar nepasakė. Bet dabar laukiame, kas apskritai bus ateityje. Netrukus vyks IIHF posėdis. Vėl bus aptariami kitų metų čempionatai. Yra daugybė neaiškumų. Pavyzdžiui, jei rinktinė atvažiuos į čempionatą ir bent vieno nario COVID-19 testas bus teigiamas, ar visą komandą izoliuos, uždarys viešbutyje ir laikys dvi savaites? Tvyro visiška nežinia“, – kraipė galvą D.Zubrus.

Be pasaulio čempionato kitąmet liks jaunimo (iki 20 m.) Lietuvos rinktinė, nes Rumunijoje turėjęs vykti antrojo diviziono A grupės turnyras šį rugsėjį buvo atšauktas. Jaunių (iki 18 m.) to paties lygmens varžybos, kuriose žaistų lietuviai, numatytos 2021 m. balandį Estijoje.

Pirmą kartą paragauti olimpinių žaidynių atrankos varžybų skonio neteks mūsų šalies moterų rinktinei. Gruodį ji turėjo debiutuoti atrankos turnyro pirmajame etape Islandijoje, tačiau varžybas nuspręsta atidėti, o nauja jų data paaiškės vėliau.

Tiesa, vos pernai suburtai ir 2019-ųjų pabaigoje žemiausioje planetos pirmenybių pakopoje sėkmingai debiutavusiai moterų rinktinei ir visai „Hockey Lietuva“ organizacijai svarbiausias išbandymas turėtų būti kovo 15–21 d. Kaune numatytas pasaulio čempionato trečiojo diviziono turnyras, kuriame kartu su šeimininkėmis kovotų dar septynių šalių komandos.

Varžybos vyktų šiuo metu dar statomoje Kauno ledo arenoje. D.Zubrus neabejoja, kad statybos bus baigtos laiku, o ši arena taps pagrindiniu Lietuvos ledo ritulio centru.

– Kokie yra pagrindiniai darbai, kuriuos jau pavyko nuveikti ar dar planuojate vadovaudamas Lietuvos ledo rituliui? – paklausėme D.Zubraus.

– Norint plėtoti šią sporto šaką, reikia čiuožyklų. Jų Lietuvoje akivaizdžiai per mažai. Mes net neturėdami sąlygų gana neblogai atrodome tarptautinėje arenoje – tiek vyrų ir vaikinų, tiek moterų rinktinės, o ledo ritulį Lietuvoje žaidžia maždaug tūkstantis vaikų. Jei atsirastų daugiau bazių, šis skaičius dar labiau išaugtų.

Jauniausiems ledo ritulininkams žengti pirmuosius žingsnius tinka ir „Akropoliuose“ esančios čiuožyklos, tačiau jos nėra skirtos ledo rituliui. Todėl mums labai svarbi Kaune statoma ledo arena. Tikrai nesakysiu, kad smarkiai prisidėjau prie jos atsiradimo, nes viskas prasidėjo anksčiau nei prieš dvejus metus, kai tapau „Hockey Lietuva“ vadovu. Dar prieš 2018 m. Kaune vykusį pasaulio čempionatą buvome susitikę su miesto meru, kalbėjomės apie mūsų poreikius.

Dabar čia jau matosi didžiulis progresas ir galiu pasakyti, kad čia bus geriausia ledo arena Lietuvoje. Aišku, ji bus skirta ne tik mums, bet ir kitoms sporto šakoms, kurioms reikia ledo. Tačiau mums ji turėtų tapti bazine.

Čiuožyklos atsiradimo reikalai juda ir Klaipėdoje. Kalbėjomės su miesto valdžia, ten viskas eina teisinga linkme.

Kelis kartus buvau Alytuje. Šiame krašte ledo ritulio nėra. Dėl to man skaudu, nes esu dzūkas, mano tėvai yra iš Kaniūkų kaimo Alytaus rajone, ten praleidau ne vieną vasarą, todėl šis kraštas man labai artimas. Kiek žinau, jau yra patvirtintas planas, alytiškiai turi ledo arenai puikiai tinkamą žemės sklypą. Alytaus meras labai entuziastingai žiūri į šį reikalą, turi palaikymą. Jei viskas tęsis pozityviai, tai ir ten su laiku atsiras dar vienas taškas Lietuvos ledo ritulio žemėlapyje.

Čiuožyklų reikia ir kitur. Tame pačiame Vilniuje būtinai reikėtų dar bent vienos. Reikia Rokiškyje, kurio atstovai nuolat patenka į Lietuvos rinktines. Gilias tradicijas turi Plungė. Ir reikia ne pramoginių, o tikrų, sportinių čiuožyklų, kuriose vaikai 7–8 mėnesius per metus galėtų žaisti ledo ritulį. Po 2018 m. pasaulio čempionato Kaune susidomėjimas mūsų sporto šaka didžiulis.

– Susidomėjimas didelis, tačiau Lietuvos čempionate praėjusį sezoną žaidė vos keturi klubai, o šiemet – vienu daugiau. Kodėl jų tiek mažai?

– Ir čia ta pati problema – trūksta infrastruktūros. Iš kur gali atsirasti gerų komandų ir kilti jų lygis? Viskas prasideda nuo pagrindo – vaikų ledo ritulio. Norint, kad išaugtų žaidėjų, kurie papildytų vyrų klubus, reikia sąlygų. Labai svarbus ir vyrų komandų meistriškumo lygis, kad jaunimas siektų jose žaisti. Todėl nuolat kalbamės su latviais ir estais dėl bendrų varžybų. Šiemet jau planuojamas Baltijos lygos startas. Latvių lygis tikrai aukštesnis, todėl žaidimas su jais padėtų ir mūsiškių meistriškumui augti.

Gal tada daugiau rinktinės žaidėjų atstovautų Lietuvos klubams, nes didėjant konkurencijai, žaidimo lygiui, matomumui turėtų atsirasti daugiau rėmėjų. Kol kas klubai gyvena iš savivaldybių, negausių rėmėjų lėšų, čia neįmanoma užsidirbti žaidžiant ledo ritulį, todėl profesionalai keliauja į kitas šalis. Ne kartą kalbėjome su savivaldybių atstovais, potencialiais rėmėjais, kad aukštesnio meistriškumo varžybos, tokios kaip Baltijos lyga, tikrai būtų patrauklesnės ir sulauktų daugiau jų dėmesio.

– Nacionalinėje Lietuvos vaikų ledo ritulio lygoje šį sezoną žais net 37 komandos. Bet daugiausia jų – vaikų iki 11 m. ir iki 13 m. grupėse. O penkiolikmečių čempionate varžysis tik penkios ekipos, jaunimo iki 18 m. pirmenybėse – vos keturios. Kur dingsta ledo ritulininkai, išaugę iš vaikų amžiaus?

– Gabesni išvažiuoja į užsienį. Kol kas negalime jų išlaikyti, nes jiems reikia žaisti aukštesnio meistriškumo komandose. Kaip kažkada išvažiavau aš, Darius Kasparaitis. Tokia realybė – šiuo metu Lietuvoje dar nėra sąlygų aukščiausio lygio žaidėjui išauginti, nes 14–15 metų talentingi sportininkai turi tobulėti kuo didesnės konkurencijos terpėje. Kitaip meistriškumas nekils.

Norint, kad talentai liktų, reikia jiems čia duoti aukšto lygio varžybų. Ir mes to siekiame. Tikiu, kad prie to prisidės naujoji arena Kaune. Gerėjant sąlygoms atsirastų daugiau komandų tame pačiame Kaune, Klaipėdoje, nereikia pamiršti ir Elektrėnų. O didesnė konkurencija padėtų kilti meistriškumui.

– Pernai pasaulio čempionato žemiausio lygmens turnyre debiutavo Lietuvos moterų rinktinė. Nors ji liko be medalių, bet iškovojo ne vieną pergalę. Ar mūsų šalyje juntamas didesnis susidomėjimas moterų ledo rituliu?

– Taip. Bet jis didėja visame pasaulyje. Ir labai sparčiai. Apie moterų ledo ritulį daug kalbame per IIHF posėdžius. „Hockey Lietuva“ irgi skiria moterų ledo rituliui nemažai dėmesio, šalies rinktinę treniruoja buvęs vyrų rinktinės treneris Berndas Haake. Dar didesnis stimulas mergaitėms rinktis ledo ritulį turėtų būti Kaune vyksiantis pasaulio čempionatas.

– Ar būdamas Lietuvoje radote laiko pačiuožti?

– Ne, nečiuožiau, bet sportuoju nemažai. Treniruoklių salėje, prie ežero rytais su vyrais pasportuodavome. Namie irgi turiu tam sąlygas.

Lietuvoje pradėjau rimčiau žaisti tenisą. Anksčiau buvau bandęs su draugais, su broliu. O dabar jau padirbėjau su treneriu. Man patinka, kai matai rezultatą, kai pavyksta padaryti tai, ką parodo treneris. Jaučiu, kad dar yra labai daug kur tobulėti, ir to noriu. Užsikabinau. Vilniuje yra puikios sąlygos žaisti, o labiausiai patinka Bernardinų sodo aikštyne. Ten šalia pilis, Vilnelė, tyras oras. Ir Senamiestis šalia. Unikali vieta.

Jau trečius metus dalyvauju Vilniaus maratone su Rimanto Kaukėno fondo komanda. Aišku, nesu bėgikas, nebėgau maratono, tik 5 km. Visada smagu prisidėti prie Rimanto veiklos, jis puikus vyras, dažnai bendraujame. Man patinka jo geri darbai, gera veikla. Labai gera jų aura.

– Tikriausiai šis klausimas jau atsibodęs, bet ar dar žaisite Lietuvos rinktinėje?

– Pirmiausia reikia, kad varžybos būtų, nes dabar nėra kur žaisti. O šiaip nežinau. Jaučiuosi gerai fiziškai. Ant ledo jau senokai buvau, bet, man atrodo, nepamiršau kaip čiuožti. Sportuoju nemažai. Tas pats tenisas padeda palaikyti formą. Taip kad laikas parodys.

Bendros varžybos

Kol kas nežinia gaubia bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos ledo ritulio federacijų projektą – Baltijos lygą, kuriame turėtų dalyvauti po du kiekvienos šalies klubus. Planuojama, kad Lietuvai atstovautų dėl pandemijos nutraukto praėjusio mūsų šalies čempionato lyderis „Kaunas Hockey“ ir Vilniaus „Hockey Punks“. Varžybos vyktų trimis etapais – pirmieji du lapkritį numatyti Lietuvoje ir Estijoje, o trečiasis, finalinis, – gruodį Latvijoje. Tačiau, pasak „Hockey Lietuva“ atstovo Tautvydo Sakalausko, šių varžybų likimas labai priklausys nuo to, kaip toliau rutuliosis su COVID-19 susiję reikalai.

Kur kas geresnė vaikų ledo ritulio padėtis. Net 13 mūsų šalies vaikų ir jaunimo komandų išbandys jėgas kaimyninių šalių – Latvijos ir Baltarusijos – čempionatų amžiaus grupių iki 13, iki 15 ir iki 17 m. turnyruose. Į Latviją šiemet vyks trys šalies ledo ritulio mokyklos: „Baltų ainiai“, „HC Klaipėda“ ir Sostinės ledo ritulio akademija, o Vilniaus „Geležinio vilko“ ir Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokyklos auklėtiniai varžysis Baltarusijoje.

Asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas Dainius Zubrus susitiko su Elektrėnų meru Kęstučiu Vaitukaičiu bei miesto administracijos direktoriumi Gediminu Ratkevičiumi. Susitikimo metu buvo aptarti aktualiausi šio miesto ledo ritulio klausimai.

Elektrėnų savivaldybės atstovai pritarė idėjai šiame mieste rengti pasaulio moterų ledo ritulio čempionatą. Šių metų gegužę IIHF kasmetiniame kongrese asociacija „Hockey Lietuva“ sieks teisės rengti moterų čempionato III diviziono kovas ir gavus teisę organizuoti čempionatą, jis būtų surengtas šių metų gruodį, būtent Elektrėnuose.

Susitikimo metu buvo paliesta ir Elektrėnams itin skaudi tema – konfliktai tarp miesto ledo ritulio atstovų, dėl kurių Elektrėnų ledo ritulio pasaulis tapo suskaldytas. Tiek ir D. Zubrus, tiek ir miesto meras K.Vaitukaitis išsakė savo nepritarimą abiejų „Energijų“ klubų vadovų konfliktui.

Pastaruoju metu Elektrėnų miestas skiria daug lėšų ir dėmesio sportui, o ypatingą dėmesį gauna ir ledo ritulys. Susitikimo metu savivaldybė pristatė savo iniciatyvą mieste kurti vieningą Elektrėnų ledo ritulio struktūrą, kurioje būtų vaikų mokykla bei miesto vyrų ir moterų reprezentacinės komandos. Asociacijos prezidentas D.Zubrus pritarė tokiai miesto pasiūlytai idėjai.

Priminsime, kad šiais metais Lietuvos ledo ritulio čempionate nedalyvauja Elektrėnų „Energija“, tačiau miesto garbę tarptautiniame fronte gina stipriausia šalies moterų ledo ritulio komanda Elektrėnų „Amber“, kuri varžosi stipriausiame Baltijos lygos divizione.

- Šiandien vėl matėme tikrą komandą. Ar tam padėjo laisvadienis?

- Aš jums galiu pasakyti, kad komanda pas mus buvo visada ir ji visada bus tikra komanda. Atmosfera rūbinėje, vyrų kova, atsidavimas, tai kaip jie dirba treniruotėse: galbūt jūs to nematote, bet mes visada esame tikra komanda. Galbūt praeitose rungtynėse neturėjome tiek jėgų ir jų pritrūko. Tuomet buvo tokia situacija: trečios rungtynės per keturias dienas, mažiau nei 24 valandos poilsiui ir visa tai jautėsi. Bet mes tikra komanda ir manau, kad šiandien mums pavyko tai parodyti. Aš visada tikėjau, kad mes galime ir tai labai malonu. Šiandien šiek tiek pasidžiaugsime ir ruošimės kitoms rungtynėms.

- Korėjiečiai čempionato pradžioje išsiskyrė savo greičiu: kaip pavyko jį prislopinti?

- Mes žinojome, jog jie yra greiti, palaiko savo žaidimo sistemą, žaidžia disciplinuotai ir yra gera komanda. Jie laimėjo pirmas dvi rungtynes ir yra tikrai gera komanda, bet mes nuo jų nesame taip toli kai žaidžiame visi kartu ir padedame vienas kitam negalvodami apie įvarčius ar dar kažką ir tiesiog darome viską bei atsiduodame, kad padėtume komandai ir laimėtume rungtynes. Manau, kad tai ir yra tas rodiklis, kad mes galime žaisti su visais.

- Jūsų nuomone, ar tai buvo geriausios rungtynės šiame čempionate?

- Manau, kad taip. Manyčiau, kad neblogai atrodėme su favoritais, bet su jais šiek tiek pritrūko patirties, nes pirmaudami darėme klaidas, kurių daryti nereikėjo. Tačiau pasižiūrėkite į mūsų komandą - pas mus yra jauni vaikinai ir labai malonu, nes tai yra Lietuvos ledo ritulio ateitis. Labai smagu, kad jie yra čia: jie pasisems patirties ir, manau, kad įsimins šitą čempionatą visam gyvenimui. Kaip žaidėjai jie auga ir kitais metais jie bus dar geresni nei šiemet.

- Rytoj tikriausiai reikės dar geresnių rungtynių nei šiandien. Ar pergalė gali užauginti sparnus?

- Taip, rytoj reikės žaisti dar geriau. Ar gali laimėjimas užauginti sparnus? Manau, kad pasitikėjimo savimi ji tikrai duoda. Aš tikiu, kad mes galime ir manau, kad jaunimui tai taip pat padės. Manau, kad taip: dabar svarbiausia gerai pailsėti. Treneriai labai gerai dirba ir jų prieš kiekvienas rungtynes sugalvotas planas paruošia mus labai gerai. Manau, kad jei klausysime jų, darysime tai ką galime ir žaisime kaip mokame: kovosime dėl kiekvieno ritulio kiekviename metre, kas žino kaip bus. Reikia stengtis laimėti.

- Ar teko matyti slovėnų žaidimo laisvu čempionate metu? Kokį įspūdį paliko Anže Kopitaras?

- Taip, teko stebėti jų susitikimą su Korėja. O Anže Kopitaras - aš prieš jį žaidęs labai daug rungtynių ir jis yra labai geras žaidėjas. Realiai žiūrint jis yra vienas iš geriausių žaidėjų visoje NHL lygoje: žaidžia tiek puolime, tiek ir gynyboje. Jis yra labai universalus ledo ritulininkas ir aš jį gerbiu kaip žaidėją bei jis man labai patinka. Pergalės mums rytoj reikia labiau nei jiems, tad mes ruošimės ir kariausime.

- Ar taškų skaičius gali turėti įtakos rinktinės pasiruošimo planui?

- Atvirai kalbant aš net nežinau ko mums reikia. Stengsiuosi rungtynes laimėti per pagrindinį laiką, o jei mums neišeis, tada galvosime ko mums iš mačo reikia. Šiuo metu aš pavalgysiu ir eisiu į lovą pailsėti bei ruošiuosi kitoms rungtynėms.

- Dainiau, ar supratote, už ką gavote dvi baudos minutes?

- Nežinau. Lyg ir supratau, teisėjas man kažką bandė pasakoti, bet kas jį žino, dabar jau visą tai užmiršau. Visos mintys apie pasiruošimą rytojaus rungtynėms.

„Išėjome ant ledo ir visi stengėmės. Manau, kad vengrai tikrai pilnai nedominavo rungtynėse – ritulį kontroliavome ir mes. Galbūt jie tai darė tik šiek tiek dažniau. Padarėme porą klaidų, puolėjai nespėjo grįžti ir jie įmušė du įvarčius. Po to jau nepavyko sugrįžti į rungtynes“, - apie rungtynes kalbėjo puolėjas.

Nors T. Kumeliauskui tai buvo pirmasis mačas šių pirmenybių metu, jis pelnė įvartį, o po mačo kalbėdamas apie savo savijautą jis pripažino, jog kontrolinėse rungtynėse gautas Lenkijos rinktinės nario smūgis alkūne jaučiamas iki šiol.

„Po šešių dienų gulėjimo lovoje, žinoma, žaisti nelengva. Bet stengiausi, dariau ką galėjau. Aišku, dar iki pilnai geros savijautos tikrai trūksta, bet yra kaip yra.“

Po pralaimėjimo rinktinės kapitono Dainiaus Zubraus teigimu, rinktinei šiandien labiausiai trūko poilsio: vakar mūsų šalies rinktinė žaidė vakarines rungtynes, o vengrams tai buvo poilsio diena.

„Tikriausiai šiandien pritrūko visko po truputį – ir jėgų, ir patirties, ir visko kito. Tai ypač jautėsi rungtynių pradžioje. Nežinau kas sudarė tokį grafiką, kad mes žaidėme vakar vakare, o mūsų varžovai ilsėjosi ir ant ledo išėjo šviežiai pasiruošę ir atrodė geriau. Yra kaip yra, dabar pailsėsime ir ruošimės sekančiomis rungtynėmis.

Treneris sakė, kad rungtynes jie pradeda greitai, tačiau jie už mus buvo šviežesni. Vakar jie nežaidė, o mums teko žaisti vakare ir tas tikriausiai ant ledo matėsi. Dabar mums belieka pasižiūrėti kokias klaidas padarėme šiose rungtynėse ir kas lėmė, kad jie pelnė daugiau įvarčių nei mes norėtume praleisti. Nieko tokio: esame jauna komanda, kuri renkasi patirtį ir mokomės kaip žaisti šiame lygyje. Visos šios rungtynės mūsų jaunimui yra į naudą“, - po mačo kalbėjo D. Zubrus.

Puolėjo teigimu, pirmajame kėlinyje rinktinė turėjo progų pasižymėti žaisdami daugumoje, o įvartis galėjo pakeisti rungtynes.

„Atakuoti žinoma bandėme – kodėl to nedaryti. Vis tiek stengėmės laimėti rungtynes ir kitaip to nepadarysi. Turėjome galimybių daugumoje, kurių neišnaudojome, galbūt jas išnaudojus viskas būtų buvę kitaip.“

Rytoj nacionalinei rinktinei poilsio diena, o šeštadienį ir sekmadienį rinktinės laukia paskutinės dvi akistatos su Korėjos ir Slovėnijos rinktinėmis. Net ir po trijų pralaimėjimų Lietuvos rinktinė vis dar laiko viską savo rankose, o D. Zubraus teigimu, pergales medžiosime jau šių mačų metu.

„Mums liko dvi rungtynes per dvi dienas. Reikia pailsėti ir ruoštis iš pradžių korėjai, o paskui slovėnams. Reikia ieškoti pergalės – dabar visos mintys apie Korėją.“

Nepramušamai vartus gynęs Laurynas Lubys išlaikė savo vartus sausus, o trys įvarčiai kiekybinės daugumos metu leido Lietuvos rinktinei po dešimties metų pertraukos iškovoti pergalę prieš Lenkijos rinktinę įveikus juos 3:0.

Arti pergalės prieš varžovus lietuviai buvo jau vakar, bet tuomet du įvarčius per paskutines trisdešimt sekundžių praleidę mūsų šalies atstovai galiausiai turėjo po pratęsimo pripažinti septintą varžovų pergalę iš eilės. Paskutinį kartą lenkus Lietuviai buvo įveikę dar 2009 metų vasarį, kai taip pat Elektrėnuose draugiškame mače varžovus nugalėjo 1:0.

Pirmas penkias rungtynių minutes vyravo lygus žaidimas, bet po jų Arvidui Domeikai prasižengus ir sėdus ant nubaustųjų suolelio, lenkams pavyko įsitvirtinti mūsų zonoje. Ilgai ataką rengę lenkai sugebėjo pataikyti į vartų konstrukciją bei atlikti dar keletą pavojingų smūgių, bet Lauryno Lubio įveikti jiems nepavyko.

Po kelių minučių varžovų pražangą išprovokavo Dainius Zubrus, kuris kartu su pirmąją Lietuvos rinktinės daugumos realizacijos brigada netruko dar kartą šiame pasiruošimo cikle išnaudoti kiekybinės persvaros. Lietuvių ataką tiksliu metimu iš vidutinės distancijos užbaigė Nerijus Ališauskas (10 min.).

Iš karto po lietuvių pelnyto įvarčio lenkai įgijo dar vieną galimybę žaisti daugumoje, bet ir šias dvi minutes L. Lubys išlaikė savo vartus sausus. Vos pasibaigus lenkų kiekybinei persvarai Arnoldas Bosas ir Dainius Zubrus surengė gražią kontrataką bei kelių tikslių perdavimų dėka susikūrė puikią progą, tačiau pastarajam galutinėje atakos fazėje pasiųsti ritulį į tuščius vartus sutrukdė varžovų gynėjas.

Kėlinio pabaigoje lietuviai turėjo dar porą neblogų progų pasižymėti komandoms žaidžiant lygiomis sudėtimis. Visgi, aštrų perdavimą gavusiam Danieliui Bogdziuliui nepavyko tinkamai pataikyti į ritulį, o kitoje atakoje efektingai varžovų gynėją apžaidusiam Patrikui Misiukui nepavyko pergudrauti varžovų vartininko susidūrime vienas prieš vieną.

Prasidėjus antrajam kėliniui lenkai stengėsi išlyginti rezultatą, bet varžovų atakas atrėmę lietuviai sugebėjo išprovokuoti dar vieną varžovų pražangą bei dar kartą įgijo kiekybinį pranašumą. Ir šį kartą ilgai laukti įvarčio žiūrovams nereikėjo: netoli vartų perdavimą gavęs Tadas Kumeliauskas galingu metimu nepaliko varžovų vartininkui jokių vilčių (24 min.).

Po įvarčio nespėję atsigauti varžovai netrukus prasižengė dar kartą, o tai dar kartą leido lietuviams kurti aštrias atakas. Arti tikslo buvo P. Misiukas ir D. Zubrus, bet šį kartą nubausti varžovų maksimaliai nepavyko. Visgi, vos pasibaigus nuobaudos laikui drausmės nesilaikiusi Lenkijos rinktinė susilaukė dar vienos nuobaudos. Varžovų laimei, tikslumo mūsų šalies ledo ritulininkams kiek pritrūko ir šį kartą.

Išsilyginus žaidėjų skaičiui ant ledo lenkai pabandė dar kartą perimti žaidybinę iniciatyvą, atlikdami keletą galingų metimų iš toli, bet su šiais smūgiais L. Lubys susitvarkė.

Kėlinio pabaigoje lietuviai gavo ketvirtąją galimybę šiame kėlinyje realizuoti kiekybinę persvarą. Nors pirmąją mūsų rinktinės atakų bangą jiems atremti pavyko, komandoms besikeičiant Emilijus Krakauskas surado galimybę metimui ir tiksliu smūgiu trečią kartą rungtynėse realizavo kiekybinę persvarą (39 min.).

Trečiajame kėlinyje eilinė varžovų pražanga leido lietuviams dvi minutes įsitvirtinti prie varžovų vartų. Jų metu N. Ališauskas atliko vieną po kito galingus metimus iš toli, o nesugebėję išmesti ritulio iš savo zonos lenkai dar kartą gelbėjosi pažeisdami taisykles. Tiesa, tiek per dvidešimt sekundžių žaidimo formatu penki prieš tris, tiek ir per likusį antros varžovų pražangos laiką, nuginkluoti pavyzdingai vartus gynusio ir ne vieną metimą atlaikiusio lenkų vartininko nepavyko.

Prasižengus Pauliui Gintautui progą parodyti savo sugebėjimus dar kartą gavo L. Lubys, kuris ir vėl su komandos draugų pagalba neutralizavo varžovų bandymus žaidžiant daugumoje. Nepaisant to, net ir ant ledo sugrįžus šiam puolėjui varžovai didino tempą ir siekė sugrįžti į kovą dėl pergalės. Porą minučių energingai žaidusiems lenkams įvarčio pelnyti nepavyko, o po jų lietuviai ir vėl išlygino žaidimą.

Dar vieną galimybę lenkams suteikė neapdairus žaidimas: šešiese ant ledo atsidūrę lietuviai likus žaisti šešias minutes turėjo dar kartą stoti rungtyniauti mažumoje. Šią progą Lenkijos rinktinė stengėsi išnaudoti sukurdama dirbtinę dviejų žaidėjų persvarą, vartininką keisdama šeštu aikštės žaidėju. Nepaisant visų pastangų ir keleto itin pavojingų metimų, šios atkarpos metu žibėjęs L. Lubys ir toliau varė į neviltį Lenkijos ledo ritulininkus atremdamas vieną metimą po kito. Galiausiai ilgai trukusį lenkų žaidimą be vartininko užbaigė pražangą išprovokavęs A. Domeika.

Įgijusi vieno žaidėjo persvarą šį kartą Lietuvos rinktinė nesistengė forsuoti įvykių ir stengėsi numušti mačo ritmą bei varžovų entuziazmą. Visa tai taip ir nesuteikė kitos galimybės lenkams keisti vartininką šeštu aikštės žaidėju ir savo vartus apgynusi rinktinė iškovojo itin malonią pergalę prieš išvyką į Kazachstaną.

Šiuo susitikimu baigėsi Lietuvos ledo ritulio rinktinės pasiruošimo stovykla pasaulio čempionatui. Jau rytoj rinktinė išskrenda į Kazachstaną, kur balandžio 29-ąją dieną lietuviai startuos pasaulio čempionato IA diviziono turnyre rungtynėmis su Baltarusija.