„Mes turime investuoti ir peržiūrėti savo taikaus gyvenimo biudžetą ir daryti jį jau gynybos biudžetu, nes laikai nelaukia, aplinkybės taip pat. (...) Putinas mums pasirinkimo jau nebepaliko“, – LRT radijui penktadienį sakė D. Grybauskaitė, turėdama omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Taip ji kalbėjo Lietuvoje jau kelis mėnesius diskutuojant dėl to, iš kur paimti papildomų pinigų krašto apsaugai.

Šiuo metu politikai, verslo ir profsąjungų bendruomenė aptarinėja Finansų ministerijos neseniai pristatytas keturias alternatyvas, kaip siekiant padidinti asignavimus gynybai į valstybės biudžetą surinkti daugiau pinigų.

Mūsų taikos mentalitetas vis dar dominuoja ir mums labai daug reikia investuoti į savo gynybą ir greičiau tai daryti.

Tai daroma bandant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kalbėdama 20-ųjų Lietuvos narystės NATO metinių proga, D. Grybauskaitė sakė, kad Lietuva, kaip ir visas Aljansas, „šiek tiek vėluoja“.

„Mūsų taikos mentalitetas vis dar dominuoja ir mums labai daug reikia investuoti į savo gynybą ir greičiau tai daryti“, – teigė kadenciją baigusi šalies vadovė.

„Labai tikiuosi, kad įvairios diskusijos baigsis ir politinę atsakomybę prisiims visi veikiantys politikai, visų politinių partijų atstovai, kaip ir būsimieji prezidentai, kurie dalyvauja, dalyvaus ir laimės rinkimuose“, – pridūrė ji.

Konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.

D. Grybauskaitė taip pat sakė, kad Europai nereikėtų pernelyg baimintis galimo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo JAV prezidentu.

„Aš manau, mums krūpčioti nereikia jokiu atveju. Esame jau dirbę su šiuo prezidentu (...), galima su juo taip pat susitarti, kaip su visais kitais. Tiesiog reikia turėti argumentus, motyvaciją ir, galų gale, labai rimtai investuoti į savo, Europos, šalių gynybą“, – teigė D. Grybauskaitė.

Pasak jos, nesvarbu, kas bus JAV prezidentas, Europai atėjo laikas pačiai prisiimti atsakomybę už savo gynybą.

2009 – 2019 metais prezidente buvusi D. Grybauskaitė taip pat sakė, kad Ukraina „jau užsidirbo“ savo narystę NATO, yra karine prasme pajėgiausia Europos valstybė, tačiau Aljansas turi subręsti ir išdrįsti tai pasakyti, kad priimtų šią valstybę į savo gretas.

„Manau, kad tai įvyks, bet tam reikia ir politinės NATO lyderystės, kurios kol kas dar nėra“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

NATO pernai pareiškė, kad Ukraina taps Aljanso nare, kai įvykdys reikiamas sąlygas ir dėl to sutars šalys narės.

Kyjivas pakvietimo į organizaciją tikisi per šiemet vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Vašingtone, tačiau greičiausiai jo nesulauks.

Šioje darbo grupėje, skirtoje Ukrainos keliui į Europos Sąjungą ir NATO pagreitinti, dalyvauja ir du lietuviai – buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

Taip pat prie jos prisijungs virtinė politikos lyderių, įskaitant buvusį Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną) ir buvusią JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton (Hilari Klinton).

„Neišprovokuota Rusijos agresija prieš Ukrainą sudavė skaudų smūgį taisyklėmis grindžiamai pasaulio tvarkai. Kartu ji pakirto po Šaltojo karo susiklosčiusios saugumo architektūros pamatus“, – sakė A. Jermakas, pradėdamas darbo grupės susitikimą antradienį.

Jis pabrėžė, kad Rusija, prieš beveik dvejus metus pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, tapo pagrindiniu grėsmių šaltiniu visai Europai, todėl ji privalo pralaimėti.

„Ukraina yra raktas į Europą. Tai reiškia viena: Rusija turi pralaimėti karą, kurį pati pradėjo. Esame labai dėkingi visiems, kurie padeda mums kelyje į pergalę“, – pažymėjo prezidento administracijos vadovas.

A. F. Rasmussenas savo ruožtu pabrėžė, kad darbo grupės sudėtis rodo didelę paramą Ukrainos integracijai į euroatlantinę saugumo sistemą.

Rusija turi pralaimėti karą, kurį pati pradėjo. Esame labai dėkingi visiems, kurie padeda mums kelyje į pergalę.

„Dabar turime nustatyti aiškią būsimų Ukrainos saugumo priemonių viziją, kad [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui būtų aišku, jog neleisime jam siekti savo karinių tikslų“, – pabrėžė jis.

Pasak A. F. Rasmusseno, Rusija ir toliau kels grėsmę Europos saugumui, jei nebus sukurta struktūra, kuri ją atgrasytų ir užkirstų kelią kariniams konfliktams ateityje.

„Tai atitinka ne tik Ukrainos, bet ir visos euroatlantinės erdvės interesus“, – pridūrė jis.

Buvusio NATO generalinio sekretoriaus teigimu, naujoji saugumo architektūra turėtų būti grindžiama trimis ramsčiais: ilgalaikių Ukrainos saugumo įsipareigojimų sistema, jos naryste Europos Sąjungoje ir naryste NATO.

Anot jo, viena iš svarbių šios darbo grupės misijų – nustatyti, ar tenkinamos sąlygos, būtinos pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO.

„Aš manau, ne apie smėlio dėžes mes turėtume Sausio 13-ąją kalbėti“, – minėjimo metu žurnalistams Seime komentavo G. Nausėda.

Taip prezidentas sureagavo į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką politiniams nesutarimams Lietuvoje.

„ (...) mūsų žmonės išeis į gatves ir apgins valstybę. Apgins bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, ar mūsų politinis elitas vartosi ir stumdosi smėlio dėžėje, ar ne“, – šeštadienį žurnalistams Seime vykstančiame minėjime teigė D. Grybauskaitė.

Tuo metu G. Nausėda tikina, kad nesutarimai yra demokratijos proceso dalis, tačiau jie nedaro įtakos Lietuvos strateginiams tikslams.

Demokratija yra tokia, kuomet yra skirtingos nuomonės, konkurencijos elementai.

„Demokratija yra tokia, kuomet yra skirtingos nuomonės, konkurencijos elementai. Strateginiai tikslai Lietuvos visada išliks tie patys, privalome stiprinti, gražinti savo valstybę“, – sakė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, Sausio 13-ąją verčiau reikėtų prisiminti kam buvo skirta ši auka.

„Labai svarbu prisiminti, kad Sausio 13-oji atvėrė mums galimybes, tiek daryti prasmingus darbus, tiek ir klysti. Svarbiausia, kad mes niekada nepamestume kompaso, vardan ko buvo ši auka“, – teigė jis.

Pastaruoju metu tęsiasi Prezidentūros ir Vyriausybės tarpusavio kivirčai, prasidėję nesutarimais dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimo. Užsienio reikalų ministerijai (URM) sulaukus ambasados Londone darbuotojų skundų dėl diplomato elgesio, mobingu kaltinamas ambasadorius spalį buvo atšauktas konsultacijoms. Tačiau Daukanto aikštė ragino atlikti nepriklausomą tyrimą. Be to, pasak prezidento G. Nausėdos, ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms tėra „pusinis sprendimas“.

Vėliau įtampos persikėlė ir į debatus dėl naujojo diplomatinės atstovybės vadovo Varšuvoje paskyrimo. Institucijos nesutaria, kas kaltas, kas strategiškai svarbioje kaimyninėje valstybėje Lietuva vis dar neturi savo atstovo.

Šią savaitę situacija tarp Prezidentūros ir URM dar paaštrėjo po to, kai šalyje lankėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau ministras G. Landsbergis nebuvo pakviestas į šalių delegacijų susitikimą. Pats G. Nausėda sako, jog jis nebuvo kviestas ne dėl asmeninių priežasčių.

„Matome melodramas, kurios atrodo tikrai nebrandžiai ir juokingai, net kenksmingai reputacinės žalos prasme ir ypač dabartinių geopolitinių iššūkių aplinkoje“, – šeštadienį  atvykusi į Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Ji nesileido į detalesnius komentarus, ką turi galvoje.

Pastaruoju metu itin išryškėjo nesutarimai tarp prezidento Gitano Nausėdos ir valdančiosios partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio.

Ministro ir prezidento pozicijos ypač išsiskyrė vertinant ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno veiksmus, taip pat – dėl naujų ambasadorių skyrimo. Šią savaitę Prezidentūra nepakvietė G. Landsbergio į susitikimą su Vilniuje viešėjusiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kalbėdama apie Sausio 13-ąją, D. Grybauskaitės teigė, kad nepaisant pasistumdymų „smėlio dėžėje“, žmonės eitų ginti savo valstybę, jeigu reikėtų.

„Sausio 13-oji darosi vis labiau svarbi kiekvienais metais vien todėl, kad tai suteikia pasitikėjimo savo šalimi ir savo žmonėmis, kad jeigu bus bėda vėl, kad mūsų žmonės išeis į gatves vėl ir apgins valstybę. Ir apgins ją bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, ar mūsų politinis elitas vartosi ir stumdosi smėlio dėžėje, ar ne“, – sakė ji.

„Kalėdų padrąsinti – iš tamsos į šviesą, į naują laiko ratą. Su linkėjimu, kad persvara jame visada būtų gėrio pusėje. Gražių švenčių!“ – rašo D. Grybauskaitė savo „Facebook“ paskyroje.

Svečiuose – D. Grybauskaitė

Pasirengimą pasaulio čempionatui Lietuvos krepšininkai užbaigė Naujajame Taipėjuje sutriuškinę Latvijos nacionalinę komandą 93:69.

Šį mačą stebėjo Taivano vadovė Tsai Ing-wen ir kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvęs Latvijos vadovas Raimondas Vėjuonis.

„Tai, kad mus aplankys D. Grybauskaitė, sužinojome likus kelioms dienoms iki rungtynių. Tokie susitikimai įkvepia, labai džiaugiamės, kad prezidentė užsuko pas mus, – sakė K. Maksvytis. – Kita vertus, kiek man teko patirti, lietuviai svetur labiau susivienija negu būdami tėvynėje. Šįkart apėmė panašus jausmas.“

„Išlydžiu mūsų krepšininkus į pasaulio čempionatą su geriausiais palinkėjimais“, – socialiniame tinkle parašė D. Grybauskaitė, rinktinės drabužinėje nusifotografavusi su žaidėjais, treneriais ir personalo specialistais.

Viešnagė: D. Grybauskaitė susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen ir Lietuvos krepšininkais. / „Twitter“ ir „Facebook“ nuotr.

Pergalių – daugiau

Lietuviai sužaidė iš viso vienuolika kontrolinių rungtynių, septynias iš jų – namuose.

Rezervinė sudėtis Druskininkuose ir Alytuje įveikė Jordanijos atstovus (107:69, 93:75, 101:75). Vėliau pagrindinė komanda Panevėžyje nugalėjo ukrainiečius (100:72), Kaune – Sakartvelo ekipą (104:102), Klaipėdoje – suomius (84:80), Vilniuje nusileido prancūzams (70:76).

Mūsiškiai Tamperėje pralaimėjo Suomijos krepšininkams (79:81), Orleane – Prancūzijos komandai (72:90), o Taivane privertė kapituliuoti Puerto Riko ekipą (93:80) ir galiausiai – latvius.

„Varžybos Taivane buvo naudingos – iškovojome dvi pergales, prisiderinome prie laiko ir klimato pokyčių, – dalijosi mintimis K. Maskvytis. – Kažkiek žinome, kokio lygio esame, bet vėl viskas – nuo nulio, prisidės stresas, pašaliniai veiksniai. Tikiuosi, kad viską kontroliuosime ir startuosime pergalingai.“

„Twitter“ ir „Facebook“ nuotr.

Žais Maniloje

Iš Taivano – į Filipinų sostinę Manilą, kur rytoj „Mall of Asia“ arenoje startuos pasaulio čempionato D grupės turnyras.

Lietuviai pirmiausia išmėgins jėgas su egiptiečiais, rugpjūčio 27 d. – su meksikiečiais, 29 d. – su juodkalniečiais.

Egipto krepšininkai, ruošdamiesi čempionatui, pralaimėjo kinams (69:80), meksikiečiams (71:77), libaniečiams (64:70) ir įveikė Sakartvelo (81:76) ir Jungtinių Arabų Emyratų (102:70) ekipas.

Iš Anglijos kilusio, darbo NBA patirties turinčio Kanados piliečio Roy’aus Ranos treniruojamai Egipto komandai atstovaus buvęs Šiaulių klubo legionierius Assemas Marei (ūgis 206 cm), natūralizuotas amerikietis Patrickas Gardneris (211 cm), taip pat aukščiausias sudėties žaidėjas Omaras Oraby (218 cm).

Į kitą etapą žengs D grupėje 1–2 vietas užėmusios rinktinės. Jų lauks akistatos su C grupės (JAV, Jordanija, Graikija, Naujoji Zelandija) komandomis.

Žalgirietis: latvis R. Šmitas per mačą su Lietuvos rinktine pelnė tik 3 taškus, bet aštuonis kartus atkovojo kamuolį. / basket.lv nuotr.

Išrinko FIBA vadovą

Šiomis dienomis Maniloje, „Sofitel Philippine Plaza“ viešbutyje, vyksta Tarptautinės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) kongresas. Vakar išrinktas naujas šios organizacijos prezidentas.

Ketverių metų kadenciją baigė 71 metų afrikietis Hamane Niangas (Malis). Jį pakeitė 67-erių Kataro šeichas Saudas bin Ali Al Thanis.

FIBA prezidento rinkimai vyksta rotacijos principu tarp žemynų. S. bin Ali Al Thanis 2023–2027 m. atstovaus Azijai, vėliau (2027–2031 m.) ateis Okeanijos, o 2031–2035 m. – Europos eilė.

Pirmasis FIBA prezidentas 1932–1948 m. buvo lengvaatletis – šveicaras Leonas Bouffardas.

Rezultatai

Draugiškos tarptautinės vyrų krepšinio rinktinių rungtynės:

Lietuva–Latvija 93:69 (30:12, 31:14, 15:22, 17:21). J. Valančiūnas 16 taškų (6 atkovoti kamuoliai), D. Sirvydis 15 (3/4 tritaškių), D. Motiejūnas 13 (7 atkovoti kamuoliai), T. Dimša, I. Brazdeikis, M. Normantas ir E. Bendžius po 8, M. Kuzminskas 7, T. Sedekerskis  (4 atkovoti kamuoliai) ir R. Jokubaitis (4 rezultatyvūs perdavimai) po 4, V. Kariniauskas 2, G. Maldūnas 0 / A. Pasečnikas 15 taškų (6 atkovoti kamuoliai), K. Zorikas 11 (4 rezultatyvūs perdavimai).

Sakartvelas–Australija 81:86. G. Bitadzė 20 taškų (6 atkovoti kamuoliai), T. Šengelija 18 (6 rezultatyvūs perdavimai), D. Sanadzė 14 / N. Kay’us 14 taškų, Ch. Gouldingas 13, D. Reathas 10.

Brazilija–Serbija 85:89. V. Benite 17 taškų, B. Caboclo 16, R. Neto 11 (7 rezultatyvūs perdavimai), Y. dos Santosas ir T. Soaresas po 10 / F. Petruševas 17 taškų, A. Avramovičius 14, N. Jovičius ir O. Dobričius po 11.

Juodkalnija–Filipinai 102:87. N. Vučevičius 18 taškų (9 atkovoti kamuoliai), B. Dubljevičius 16, K. Perry 15 (9 rezultatyvūs perdavimai), V. Mihailovičius 12 / J. Clarksonas 27 taškai (5 atkovoti kamuoliai), J. M. Fajardas 19, D. Ramosas 13.

„Savo poziciją dėl nedalyvavimo rinkimuose prezidentė jau išsakė“, – BNS nurodė kadenciją baigusios prezidentės atstovė spaudai Goda Bacenskienė.

Internetinė platformoje „peticijos.lt“ sukurtas kreipimasis į „Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašant dalyvauti rinkimuose“, ją pasirašė apie 4,8 tūkst. žmonių. Jos kandidatūrą pasiūlė ir galimus kandidatus praėjusią savaitę pradėję kelti valdančiosios TS-LKD skyriai.

Maždaug prieš metus D. Grybauskaitė pareiškė, jog po antros kadencijos pabaigos pasitraukė iš aktyvios politikos.

D. Grybauskaitė prezidento pareigas ėjo dvi kadencijas iš eilės 2009–2019 metais

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

„Vilniuje susirinkę į NATO viršūnių susitikimą, Jūs turite galimybę padaryti istorinį sprendimą ir pakviesti Ukrainą į NATO, neatidėliojant ir nelaukiant karo pabaigos“, – teigiama kreipimesi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, NATO valstybių ir vyriausybių vadovus.

„Ukraina ir jos žmonės savo gyvybėmis, paaukotomis už visų mūsų laisvę, nusipelnė, kad mes visi gintume kiekvieną Ukrainos žemės centimetrą. Jūsų sprendimas gali sustabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą“, – teigiama jame.

Laišką pasirašė kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė,  Kovo 11-osios Akto signatarai.

Antradienį Vilniuje prasidės NATO viršūnių susitikimas, per kurį bus sprendžiama dėl Ukrainos perspektyvų Aljanse.