Ugniagesiams pavyko išsaugoti dalį pastato, kitose pastato vietose padėtis niūri – beveik viskas virto nuodėguliais.

„Visame pastate atlikome tokius veiksmus, kurie leistų bent iš dalies sustabdyti ugnies ir dūmų plitimą pastate ir apsaugoti statinio dalį. Pjovėme grandininiais pjūklais, ardėme, daužėme, kad tik sustabdytume liepsnos plitimą“, – operacijos detalėmis dalinosi ugniagesių vadas Tim Ole Simonsen.

Tai vienas seniausių Danijos sostinės pastatų. 400-ųjjų metinių proga jis buvo atnaujinamas.

LNK stop kadras

„Tai tragedija, nes ikoninės miesto tarybos salės nebėra. Džiugina gelbėjimo tarnybų pastangos. Pavyko išgelbėti beveik pusę senosios biržos ir tai geriau nei tikėjomės. Vis dar esu nepaprastai nusivylęs ir liūdnas, dabar tiesiog norisi verkti“, – atviravo biržos direktorius Dansk Ervhverv.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nuo XVII amžiaus iki naujausių laikų pastate buvo sukaupta didžiulė meno kolekcija. Didelė jos dalis turi neįkainojamą vertę Danijos istorijai. Vis dar nėra tiksliai žinoma, kurie darbai išliko, o išgelbėti darbai nugabenti į Nacionalinio muziejaus sandėlį.

Laimei, padedant eiliniams danams, pavyko išnešti milžinišką XIX a. danų ir norvegų dailininko Pederio Severino Krojerio paveikslą pavadinimu „Iš Kopenhagos vertybinių popierių biržos“.

LNK stop kadras

„Mūsų darbuotojai apsaugojo ir supakavo kelis šimtus meno kūrinių, dėl didelės vertės jie buvo atvežti į Nacionalinio muziejaus sandėlį. Darbus vežė trimis dideliais sunkvežimiais, kuriuos lydėjo policija. Šiuo metu mūsų žmonės vertina žalą, o daiktai vis dar išvežami iš pastato“, – aiškino Nacionalinio muziejaus saugyklų skyriaus vadovė Camilla Jul Bastholm.

Teisėsauga tikina, kad gaisro priežasčiai nustatyti prireiks net kelių mėnesių. 

Europoje tokios šalys dvi – Norvegija ir Švedija. Iki šiol danės į kariuomenę galėjo stoti savanoriškai ir tą jos daro aktyviai.

„Manau, svarbu, jog karinę tarnybą papildytų plataus užmojo lyčių lygybės iniciatyvos. Pirmiausia, manau, kad tai svarbu, nes turime daugiau žinoti, į kokią vietą įpareigojame pateikti Danijos jaunimą“, – kalbėjo moterų veteranių pirmininkė Karen Philippa Larsen.

Pernai Danijos ginkluotosiose pajėgose tarnavo 4,7 tūkst. šauktinių, iš kurių net ketvirtadalis buvo moterys.

„Tai laikoma vyriška darbo vieta, kuriai būdinga vyriška tvarka. Daugelį metų Danijos kariuomenėje buvo vykdoma įvairovės politika, kuria buvo bandoma pakeisti kariuomenės sudėtį“, – nurodė universiteto profesorė Kathrine Bjerg Bennike.

Karių sąjunga tikina sulaukianti ir skundų iš moterų, kurios jaučiasi spaudžiamos pasitraukti iš ginkluotųjų pajėgų dėl lyties, o ginkluotosioms pajėgoms esą vis dar būdingas seksistinis tonas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Šiuo metu moterys laimingesnės, kad yra šaukiamos į karinę tarnybą, nei vyrai. Taip pat turime duomenų, rodančių, kad moterys yra laimingesnės gyvendamos su vyrais, nei vyrai su moterimis. Taigi, šiuo metu pačioje karo prievolėje nematome didelės problemos, kad moterys į ją ateitų lygiomis sąlygomis su vyrais. Manome, kad prie jų prisijungs daugiau moterų, o tai taip pat prisidės prie kultūrinių pokyčių ne tik ginkluotosiose pajėgose, bet ir visoje šalyje“, – šnekėjo Šauktinių tarybos narė Sandra Thorshauge.

Pertvarkydama kariuomenę Danija pailgins ir tarnybos laiką tiek vyrams, tiek moterims. Tarnybos laikas pailgės nuo keturių iki vienuolikos mėnesių. Pirmuosius penkis mėnesius šauktiniai esą mokysis bazinio kurso, o likusį laiką tarnaus vienoje iš kariuomenės rūšių, įskaitant karines jūrų ir oro pajėgas.

„Žinoma, yra dalykų, kuriuos reikia įgyvendinti, jei norite, kad šauktinių būtų daugiau. Reikia sutvarkyti apgyvendinimo sąlygas, užtikrinti, kad būtų pakankamai žmonių jiems apmokyti. Tačiau kalbant apie kultūrą, manome, kad daugiau moterų prisidės. Tada turėsime ir įvairesnę gynybą“, – teigė S. Thorshauge.

Tikimasi, kad moterys į kariuomenę Danijoje bus pradėtos šaukti nuo 2026-ųjų. Lietuvoje moterys gali tarnauti tapdamos savanorėmis. Šalies ginkluotuose pajėgose šiuo metu moterų yra apie dešimtadalį.

„Remdamosi tyrimu, valdžios institucijos gali daryti išvadą, kad dujotiekių sabotažas buvo tyčinis“, – pranešime sakė Kopenhagos policija.

„Taip pat nustatyta, kad nėra reikiamo pagrindo Danijoje siekti baudžiamosios bylos“, – priduriama pranešime.

Kaimyninė Švedija nuosavą tyrimą nutraukė vasario pradžioje, motyvuodama jurisdikcijos stoka, o tai reiškia, kad dabar tyrimą dėl nuotėkių atlieka tik Vokietija.

Dviejuose „Nord Stream“ dujotiekiuose prie Danijos Bornholmo salos buvo pastebėti keturi dideli dujų nuotėkiai. Seismologijos institutai prieš tai užfiksavo du povandeninius sprogimus.

Šie vamzdynai buvo geopolitinės įtampos centre, kai Rusija, galimai kerštaudama už Vakarų sankcijas, kurių ji susilaukė dėl savo invazijos į Ukrainą, prisuko dujų čiaupą Europai.

Nors nuotėkiai įvyko tarptautiniuose vandenyse, du iš jų buvo pastebėti Danijos, o kiti du – Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Šie dujotiekiai tuo metu nebuvo eksploatuojami, tačiau juose vis vien buvo dujų.

Danija, Švedija ir Vokietija inicijavo tyrimus dėl sprogimų.

Kopenhagos policija tvirtino, kad tyrimas, kuris buvo atliekamas kartu su Danijos žvalgybos tarnyba PET, buvo „sudėtingas ir didelis“. Ji pridūrė, kad negali pateikti daugiau komentarų.

Po incidentų pasirodė įvairių teorijų, kuriose pirštu bedama į Ukrainą, Rusiją arba JAV. Visos šios šalys savo sąsajas neigia.

Panašius dokumentus neseniai Kyjivas pasirašė su Berlynu, Londonu ir Paryžiumi.

Tikėdamasi kada nors įstoti į NATO, Ukraina siekia sustiprinti savo saugumą dvišaliais susitarimais.

„Susitarimas reiškia, kad būsima karinė ir civilinė parama bus nustatyta dvišaliu politiniu susitarimu ateinantiems 10 metų“, – sakoma Danijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Parama bus finansuojama iš Danijos Ukrainos fondo, kurio vertė šiuo metu siekia 69,1 mlrd. kronų (9,3 mlrd. eurų), sakoma jame.

Remiantis naujausiais Vokietijoje įsikūrusio Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, Danija yra ketvirta didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja.

„Danija yra viena iš labiausiai Ukrainą remiančių šalių, ir aš tuo didžiuojuosi“, – žurnalistams sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen).

„Šie įsipareigojimai tiesia tiltus į būsimą Ukrainos narystę ES ir NATO“, – sakoma danų vyriausybės pareiškime.

Šis pranešimas buvo paskelbtas Danijos gynybos ministerijai pristatant 15-ąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 1,7 mlrd. kronų (228,1 mln. eurų).

Ji teigė, kad palaikydama ryšius su Čekija finansavo 15 tūkst. artilerijos šaudmenų, kurie Ukrainai bus pristatyti per kelis mėnesius, pirkimą.

Į paketą taip pat įtraukta oro gynybos, išminavimo įranga ir dronai.

Ji teigė, kad pirmieji naikintuvai F-16, kuriuos pernai kartu su Nyderlandais ir Norvegija pažadėjo pristatyti Ukrainai, bus pristatyti iki vasaros, „jei viskas vyks pagal planą“.

Danijos įsipareigojimas saugumo srityje apima tolesnį karinės medžiagos ir mokymų teikimą, „tačiau jis taip pat pranašauja daug glaudesnį Danijos ir Ukrainos bendradarbiavimą, kuris, be kita ko, apima bendradarbiavimą kibernetinėje ir žvalgybos srityse“, pareiškime teigė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas (Troelsas Lundas Pulsenas).

Apie tokį žingsnį Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen paskelbė Miuncheno saugumo konferencijos metu.

Ji sakė, kad Europos lyderiai dažnai užsimena apie ginkluotės gamybos problemas ir priminė, kad Europos valstybės turi ginklų ir juos reikia perduoti Ukrainai.

„Ukraina mūsų prašo amunicijos ir artilerijos jau dabar. Mes, Danija, nusprendėme perduoti Ukrainai visą savo artileriją. Todėl atleiskite, draugai, Europoje yra karinės įrangos, tai ne tik gamybos klausimas. Mes turime ginklų, amunicijos, oro gynybos sistemų, kurių mes kol kas nenaudojame. Juos reikia perduoti Ukrainai“, – pareiškė politikė.

Be to, M. Frederiksen užsiminė, kad COVID-19 pandemijos metu Europa ir JAV greitai sukūrė vakciną ir pagamino reikiamą kiekį skiepų. Todėl ji mano, kad tą patį galima padaryti ir su ginkluote.

Danijos vyriausybės vadovė taip pat palaikė Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą ir NATO. Premjerė mano, kad ES turi pasiųsti aiškią žinią Ukrainai, kad šalis prisijungs prie ES.

„Su ministru (L. L. Rasmussenu) sutarėme, kad pagalba Ukrainai išlieka svarbiausiu prioritetu“, – sakė R. Sikorskis.

„V. Putinas turi pralaimėti šį karą, o mes turėtume teikti ilgalaikę ir visapusišką paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – pridūrė jis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras taip pat gyrė Daniją, kuri Ukrainai sutiko perduoti naikintuvų F-16 ir suteikė finansinę pagalbą.

„Rusijos išpuolis prieš Ukrainą destabilizuoja tarptautinę aplinką“, – sakė R. Sikorskis.

„Sankcijos Rusijai pradeda veikti. Tačiau atkreipiame dėmesį į didėjančią Rusijos ekonomikos militarizaciją ir jos prekybos perorientavimą į Kiniją, taip pat į Maskvos bandymus apeiti mūsų sankcijas“, – pabrėžė ministras.

„Atsižvelgiant į tai, dar viena būtina užduotis – įvesti ribojamąsias priemones Rusijos ginklų pramonei ir trečiųjų šalių įmonėms, kurios padeda apeiti sankcijas“, – pridūrė jis.

Pasak R. Sikorskio, derybose jie taip pat aptarė saugumo bei energetikos klausimus. Jis pridūrė, kad dujotiekio „Baltic Pipe“ projekto užbaigimas yra „naujo Lenkijos ir Danijos santykių skyriaus“ pradžia.

L. L. Rasmussenas Lenkiją pavadino vertinga ES ir NATO partnere.

„Pušerstrito gatvė šiais metais bus uždaryta“, – televizijai „TV2 Kosmopol“ sakė Peteris Hummelgaardas (Pėteris Humelgordas).

Šiame bohemiškame rajone lengvieji narkotikai, tokie kaip marihuana ir hašišas, oficialiai draudžiami, tačiau toleruojami, todėl kyla problemų dėl prekybos narkotikais ir nusikalstamų grupuočių.

Rugpjūtį Kristianijoje buvo nušautas su organizuotu nusikalstamumu siejamas 30-metis.

Nuo 2020 metų tai buvo ketvirtas mirtimi pasibaigęs šaudymo incidentas, susijęs su Pušerstrito narkotikų rinka, todėl maždaug 900 Kristianijos gyventojų paragino valdžios institucijas nutraukti šią prekybą.

Pasak ministro, kartu su Kristianijos gyventojais parengto veiksmų plano įgyvendinimas turėtų būti baigtas per ateinančius šešis mėnesius.

Kristianija „laisvuoju miestu“ laikoma nuo 1971 metų, kai grupė hipių ir menininkų pertvarkė apleistas kareivines centrinėje Kopenhagos dalyje.

Jie norėjo sukurti alternatyvią visuomenę, kuri vadovautųsi taikos ir meilės principais, kurioje sprendimai būtų priimami kolektyviai, o įstatymai nebūtų vykdomi.

Hučiai teigia, kad jų išpuoliai yra skirti palaikyti palestiniečiams Izraelio ir „Hamas“ kare Gazos Ruože.

Vašingtonas ir Londonas pradėjo seriją atakų prieš hučių pozicijas, siekdami nutraukti išpuolius, dėl kurių laivybos bendrovės priverstos aplenkti Raudonąją jūrą, o tai gerokai pailgina kelionės laiką ir padidina sąnaudas.

„Mes atsiliepėme į prašymą, kad Danija dalyvautų koalicijoje“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.

Jis sakė, kad Danija skirs savo generalinio štabo karininką, kuris dalyvaus planuojant operacijas. „Tai rimta situacija, dėl kurios Danija teigia taip pat prisiimsianti politinę atsakomybę, siekiant nutraukti tai, kas vyksta“, – sakė T. L. Poulsenas.

Šioje Skandinavijos šalyje, kuri jau anksčiau yra sakiusi, kad į regioną siųs fregatą, yra įsikūrusi laivybos milžinė „Maersk“, nukreipusi savo laivus tolyn nuo Raudonosios jūros.

Gruodį Pentagonas pranešė, kad prie Vašingtono vadovaujamos koalicijos, skirtos apsaugoti pagrindinį laivybos kelią, prisijungė 20 šalių.

Danijos tarptautinio įvaikinimo agentūra (DIA) pareiškime nurodė, kad „pradeda kontroliuojamą savo, kaip tarptautinio įvaikinimo tarpininkės, veiklos nutraukimą“.

Apie tai buvo paskelbta po to, kai Danijos socialinių reikalų ministerija sustabdė įvaikinimą iš šešių šalių, su kuriomis šiuo metu bendradarbiauja DIA, dėl pažeidimų, susijusių su įdarbinimo taisyklėmis.

Šios šešios šalys yra Čekija, Indija, Filipinai, Pietų Afrika, Taivanas ir Tailandas.

DIA, kuri praėjusiais metais sustabdė įvaikinimą iš Madagaskaro dėl galimo sukčiavimo, antradienį pareiškė, kad neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti veiklą.

„Dabartinėmis sąlygomis Danijoje tarptautinis įvaikinimas nebegali būti vykdomas tokios nevyriausybinės organizacijos kaip mūsų“, – sakė DIA.

Ji teigė, kad šiuo metu vykdo 36 įvaikinimo procedūras, tačiau nepateikė jokios informacijos apie tai, kas nutiks su šiomis bylomis.

Tarptautinių įvaikinimų Danijoje nuo 2010 metų, kai jų buvo užregistruota 418, sumažėjo daugiau nei dešimt kartų.

Tuo metu Norvegijoje Vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktoratas („Bufdir“) gruodį uždraudė įvaikinimą iš Filipinų, Taivano ir Tailando po to, kai žiniasklaidoje pasirodė keli neteisėto įvaikinimo atvejai.

Nuo sausio neleidžiama vykdyti jokių naujų įvaikinimo procedūrų iš Pietų Korėjos.

„Bufdir“ rekomendavo dvejus metus įšaldyti visus tarptautinius įvaikinimus, kol bus atliktas tyrimas, tačiau vyriausybė tai atmetė ir paprašė direktorato kuo greičiau pateikti vertinimą.

Danija sekmadienį atvertė naują savo istorijos puslapį: karalienė Margrethe II (Margretė) oficialiai paliko sostą, o jos sūnus tapo karaliumi Frederiku X.

Stebėti šio beprecedenčio įvykio vienoje seniausių pasaulio monarchijų į Danijos sostinę susirinko tūkstančiai žmonių.

Tiesioginės transliacijos vaizdai rodo didžiulę žmonių jūrą priešais Kopenhagos Kristiansborgo rūmus. Kaip pranešama, jų ten susirinko daugiau nei 100 tūkstančių.

Ilgai lauktą kalbą Frederikas X pasakė iš Kristiansborgo rūmų balkono.

Karalius visų pirma pagerbė savo motiną ir sakė, kad ji visada bus prisimenama kaip nepaprasta regentė.

„Mano mamai pavyko susilieti su savo karalyste kaip nedaugeliui kitų. Šiandien sostas atitenka man. Mano viltis – tapti vienijančiu rytojaus karaliumi“, – sakė jis.

Mano viltis – tapti vienijančiu rytojaus karaliumi.

„Tai užduotis, prie kurios artėjau visą gyvenimą. Tai atsakomybė, kurią prisiimu su pasididžiavimu, pagarba ir dideliu džiaugsmu. Tai yra pareiga, kurią stengsiuosi atlikti“, – pridūrė jis.

Jo žodžiai buvo sutikti didžiuliais plojimais.

Galiausiai, kai karalienė Mary (Meri) su keturiais jų vaikais prisijungė prie Frederiko X balkone ir pamojavo miniai, pasigirdo dar daugiau džiaugsmo šūksnių.

„Man reikia visokeriopo palaikymo iš mylimos žmonos, šeimos, jūsų ir to, kas už mus didingiau. Žvelgiu į ateitį žinodamas, kad nesu vienas“, – sakė karalius.

Tai buvo istorinė akimirka Danijai, kurioje ką tik pasikeitė monarchai.

Lietuvos prezidentas pasveikino naująjį Danijos karalių

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį pasveikino Jo Didenybę Frederiką X tapus Danijos Karalystės Karaliumi.

„Lietuva ir Danija yra tvirtos partnerės ir bendramintės daugeliu klausimų. Sėkmingai bendradarbiaujame tiek Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, tiek Europos Sąjungoje, tiek kitais tarptautiniais formatais. Šiaurės ir Baltijos šalių draugystė ir bendradarbiavimas įvairiose srityse gali būti puikiu regiono šalių integracijos pavyzdžiu. Taip pat vertinu nuosekliai stiprėjančius žmogiškuosius Lietuvos ir Danijos ryšius. Tikiuosi, kad juos puoselėsime ir ateityje“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Kaip teigiama Prezidentūros pranešime spaudai, prezidentas palinkėjo Danijos karaliui ištvermės ir visapusiškos stiprybės dirbant savo šalies labui, visokeriopos sėkmės karališkajai šeimai, o Danijai ir jos žmonėms – ilgų klestėjimo metų. Lietuvos vadovas taip pat padėkojo posto atsisakiusiai Jos Didenybei Margrethe II už ilgametį atsidavimą valdant Daniją.