Kaip BNS informavo šio teismo atstovė Dovilė Skiauterienė, kasacinius skundus byloje yra pateikęs prokuroras bei viena nuteistoji – Giedrė Vitė.

Antradienį byloje buvo numatytas pirmasis posėdis, tačiau jam neįvykus, bylą LAT planuoja nagrinėti vasario 13 dieną.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį keturis iš devynių kaltinamųjų pripažino kaltais dėl melagingų parodymų liudijant apie įtartą Darbo partijos „juodąją buhalteriją“ ir skyrė nuo 1,5 tūkst. iki beveik 2,3 tūkst. eurų siekiančias baudas eksparlamentarui Valdui Skarbaliui, buvusiai Darbo partijos būstinės vadovei G. Vitei ir dar dviem kaltinamiesiems – Gintarui Gibui ir Vytautui Trečiokui.

Žinomas muzikos atlikėjas Juozas Liesis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino davęs melagingus parodymus Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje.

Kasacinį skundą pateikęs prokuroras prašo pakeisti teismo išvadą dėl non bis in idem principo, neleidžiančio dukart bausti už tą patį nusižengimą, pažeidimo kaltinimo dalyje dėl melagingų parodymų apie kasos išlaidų orderiuose nurodytus faktus. Jis siekia, kad būtų nustatyta, jog šis principas nebuvo pažeistas.

Nuteistoji G. Vitė prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti, BNS informavo LAT.

Minėti asmenys buvo nuteisti už tai, kad davė melagingus parodymus per teismo posėdžius „juodosios buhalterijos“ byloje, liudydami apie gautas išmokas iš Darbo partijos ir jų finansinę prigimtį.

Uostamiesčio apygardos teismas kaltinamuosius 2018 metų spalį išteisino, argumentuodamas, kad jiems duodant parodymus nebuvo išaiškinta galimybė neliudyti apie save, nors apklaustų metu kaltinamieji buvo klausinėjami apie jų pačių gautus iš Darbo partijos pinigus.

Tačiau nuosprendį apskundę prokurorai sakė, kad kaltinamieji liudijo ne apie save, o apie Darbo partijos lėšų kilmę.

Kaltintieji melagingais parodymais buvo kaip liudytojai apklausti Darbo partijos byloje 2012-2013 metais Vilniaus apygardos teisme.

„Kadangi nuteistojo gynėjo skundas yra atmestas, LAT pripažįsta skunde pateiktus argumentus nepagrįstais“, – per posėdį sakė teisėjas Pranas Kuconis.

Teisėjų kolegijos neįtikino atlikėjo pareiškimas, kad jis nieko neatsimena apie neteisėtai gautą atlygį.

Ž. Žvagulio advokatas Marius Zabita kasaciniu skundu prašė palikti galioti pirmos instancijos teismo paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį, kurį vėliau pakeitė Kauno apygardos teismas.

Kauno apygardos teismas šių metų lapkritį panaikino ankstesnį Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį ir atlikėją Ž. Žvagulį  pripažino kaltu dėl melagingų parodymų davimo bei skyrė jam 2,6 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, jis davė melagingus parodymus, jog koncertuodamas Darbo partijos renginiuose, pagal sutartį, kurią partijos vardu pasirašė „darbietė“ Vitalija Vonžutaitė, 2005–2006 metais jokio honoraro negaudavo, koncertavo tik už transporto išlaidas, šios siekė 400–500 litų.

Teisėsaugos duomenimis, už Ž. Žvagulio koncertus mokėta iš neoficialios partijos kasos. Darbo partijos būstinėje rastuose išlaidų orderiuose nurodyta, kad Ž. Žvaguliui už vieną koncertą mokėti 5 tūkst. litų (apie 1,4 tūkst. eurų).

Anot Kauno apygardos teismo, tiek tyrimo metu, tiek teisme, jis privalėjo nurodyti teisingas ir tikslias aplinkybes apie kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, kadangi įtarimai bei kaltinimai toje byloje buvo pareikšti ne Ž. Žvaguliui, o kitiems asmenims.

Šalies vadovė prašo Teisėjų tarybos patarimo dėl D. Pranytės-Zalieckienės atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos pareigų ir skyrimo LAT teisėja.

D. Pranytė-Zalieckienė Vilniaus apygardos teisme buvo pranešėja sukčiavimo byloje dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos. 2013 metų liepą jos vadovaujama kolegija partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Parlamentarė Vitalija Vonžutaitė nuteista trejiems metams. Buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o parlamentarui Vytautui Gapšiui – 35 tūkst. litų baudą. Vėliau nuosprendis pakeistas kaltinamiesiems į baudas.

2014 metais D. Pranytė-Zalieckienė paskirta Apeliacinio teismo teisėja, dabar siūloma į LAT.

Aukščiausiojo Teismo teisėju prezidentė taip pat norėtų skirti Godą Ambrasaitę-Balynienę, dirbančią Apeliaciniame teisme ir Klaipėdos apygardos teismo pirmininką Arvydą Daugėlą.

LAT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas prezidentės teikimu.

Byloje kaltinimai buvo reiškimai asmenims, kurie kaip liudytojai buvo apklausti Darbo partijos byloje 2012–2013 metais Vilniaus apygardos teisme.

Tarp šių asmenų – buvę Lietuvos Respublikos Seimo nariai Saulius Bucevičius ir Valdas Skarbalius, Europos Parlamento ir Seimo narių padėjėjai, Darbo partijos darbuotojai, buvęs Darbo partijos Informacijos centro vadovas Sergejus Dobriakovas, buvusi Seimo narės Loretos Graužinienės padėjėja, buvusi Darbo partijos būstinės vadovė Giedrė Vitė bei kiti. Teisiamųjų suole teko pabuvoti ir žinomam atlikėjui Juozui Liesiui.

Kaltinamajame akte teigiama, kad jie teismo posėdžių metu kalbėdami apie gautas išmokas ir jų finansinę prigimtį davė melagingus parodymus.

Teisėjų kolegija nustatė, kad minėtu nusikaltimu kaltinti asmenys, prieš apklausiant juos kaip liudytojus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, atsisakymo arba vengimo duoti parodymus, tačiau jiems nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymus prieš save.

Bylos duomenys rodo, kad apklausų metu šie asmenys kaip liudytojai buvo klausinėjami būtent apie jų pačių galimai nusikalstamus veiksmus. 

Baudžiamasis įstatymas nurodo, kad liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. 

Todėl konstatuota, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis.

Nuosprendį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši byla nusišalinus Vilniaus apygardos teismo teisėjams perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir pripažinta greičiau nagrinėtina. Toks sprendimas priimtas įvertinus tai, kad gali sueiti apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, bylos medžiagą sudaro 10 tomų, kaltinimai pareikšti devyniems asmenims, yra didelis dalyvaujančių asmenų skaičius, byloje egzistuoja viešasis interesas ir šios aplinkybės gali užtęsti bylos išnagrinėjimą. Byla Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta per 8 mėnesius.

Prokuratūra siūlė jam skirti 7532 eurų baudą.

Ž. Žvagulis kaltintas, kad melagingai liudijo posėdyje apklausiamas Darbo partijos neoficialios buhalterijos byloje 2012 metų rugsėjo 7 dieną. Prokuratūra kaltino, kad Ž. Žvagulis davė melagingus parodymus, jog koncertuodamas Darbo partijos renginiuose, pagal sutartį, kurią iš Darbo partijos pusės pasirašė „darbietė“ Vitalija Vonžutaitė, 2005-2006 metais jis jokio honoraro negaudavo, koncertavo tik už transporto išlaidas, kurios siekė 400-500 litų, esą tūkstantinio atlygio už koncertus nebuvo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas mano, kad Ž. Žvagulis buvo verčiamas duoti parodymus prieš save.

Generalinės prokuratūros prokuroras nelinkęs sutikti su teismo nuosprendžiu ir ketina jį skųsti. Jis sako, kad už melagingus parodymus buvo nuteista ir dainininko vadybininkė, nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Prokuratūros duomenimis, už Ž. Žvagulio koncertus buvo mokama iš neoficialios partijos kasos, už kiekvieną koncertą jam buvo sumokama po 5 tūkst. litų. Darbo partijos būstinėje rastuose išlaidų orderiuose nurodyta, kad Ž. Žvaguliui už vieną koncertą mokėti 5 tūkst. litų (apie 1,4 tūkst. eurų).

2013 metų liepą Darbo partijos byloje nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas prokuratūrai pasiūlė įvertinti galbūt melagingus kai kurių liudytojų parodymus. Tarp šių liudytojų buvo paminėti tuometiniai Seimo nariai, „darbiečiai" Valdas Skarbalius, Saulius Bucevičius, žinomi atlikėjai Ž. Žvagulis ir Juozas Liesis. Buvę Seimo nariai ir J. Liesis taip pat perduoti teismui.

Per visą tyrimą dėl melagingų parodymų įtarimų sulaukė 20 asmenų.

Už melagingų parodymų davimą įstatymas numato baudą, viešuosius darbus, laisvės apribojimą, laisvės atėmimą.

„Ne, aš neprisipažįstu, aš to nepadariau“, – teismui sakė Ž. Žvagulis. Jis sutiko duoti parodymus teismui.

Prokuroras Saulius Verseckas išdėstė kaltinimo esmę – atlikėjas kaltinamas, kad melagingai liudijo posėdyje apklausiamas Darbo partijos byloje 2012 metų rugsėjo 7 dieną. Prokuratūra kaltina, kad Ž. Žvagulis davė melagingus parodymus, jog koncertuodamas Darbo partijos renginiuose, pagal sutartį, kurią iš Darbo partijos pusės pasirašė „darbietė“ Vitalija Vonžutaitė, jis jokio honoraro negaudavo, koncertavo tik už transporto išlaidas, kurios siekė 400-500 litų, esą tūkstantinio atlygio už koncertus nebuvo.

„Įforminta, numatyti 500 litų už koncertą. Po to matom, kad realiai moka 5 tūkstančius. Jeigu asmuo susitarė, kad pas jį renginyje atlikėjas koncertuos už 500 litų, vargu, ar imsis iniciatyvos jam mokėti 10 kartų daugiau, kai niekas to neprašė. Tai rodo, kad jau pirminis susitarimas buvo kitoks, įskaitant susitarimą nerodyti oficialiai visų pajamų. Kitas įtariamasis Juozas Liesis yra pripažinęs, kad tuo metu buvo įprasta praktika koncertuoti be jokių dokumentų ir viską pasiimti į kišenę“, – sakė S. Verseckas.

Juokinga, neturiu ką pasakyti. Tegu aiškinasi tie, kas ten pridarė nesąmonių, su tais reikia aiškintis, o ne atlikėjus dabar reikia kankinti ir tampyti, pinigus į orą leisti.

Tuo metu atlikėjas tikino teismą, kad V. Uspaskichui pasakęs, jog koncertuos su nuolaida, už transporto išlaidas, o „toliau tvarkėsi vadyba“.

Ž. Žvagulis sakė, kad visus jo reikalus ir sutartis dėl koncertų tvarkė administratorė Vitalija Butkevičiūtė.

Darbo partijos būstinėje rastuose išlaidų orderiuose nurodyta, kad Ž. Žvaguliui  už vieną koncertą mokėti 5 tūkst. litų (apie 1,4 tūkst. eurų). Bylos duomenimis, 2005 metų pavasarį už koncertą Telšiuose jam sumokėti 5 tūkst. litų, kitame orderyje nurodyta, kad už keturis koncertus – 20 tūkst. litų (apie 5,8 tūkst. eurų).

„Mokėjimai dešimt kartų didesni nei autorinėje sutartyje“, – pastebėjo teisėja Inga Štuopienė.

Ž. Žvagulis negalėjo to paaiškinti.

Prokuroras S. Verseckas vėliau žurnalistams sakė, kad dar nagrinėjant Darbo partijos baudžiamąją bylą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, buvo nustatyta, kad iš Darbo partijos neoficialios kasos už Ž. Žvagulio koncertus buvo mokama po 5 tūkst. litų už kiekvieną koncertą, nors oficialiai pagal sutartį, kurią atlikėjo vadybininkė buvo pasirašiusi su Darbo partija, buvo numatyta, kad už koncertus bus mokama 500 litų.

„Iš tikrųjų buvo slepiamos Darbo partijoje tikrosios išlaidos, kurias partija patirdavo organizuodama tokius renginius“,  – žurnalistams sakė S. Verseckas.

Tuo metu dainininkas tvirtino prisimenąs, kad dėl senos pažinties su tuometiniu „darbiečių“ lyderiu V. Uspaskichu jis pažadėjęs per jų rinkimų kampaniją dainuoti nemokamai, partija teturėjo sumokėti transporto išlaidas.

„Juokinga, neturiu ką pasakyti. Tegu aiškinasi tie, kas ten pridarė nesąmonių, su tais reikia aiškintis, o ne atlikėjus dabar reikia kankinti ir tampyti, pinigus į orą leisti“, – išeidamas iš teismo žurnalistams sakė Ž. Žvagulis.

Jis tikino, kad kartais koncertuoja ir nemokamai, o V. Uspaskichui koncertavo už nedidelę sumą vien dėl to, kad šis, kaip ir jis, gimęs tą pačią dieną – liepos 24-ąją.

Teisėja I. Štuopienė nusprendė kitame posėdyje, kuris vyks sausio 8 dieną, liudytoja apklausti Ž. Žvagulio vadybininkę. Pasak teisėjos, bylos duomenys rodo, kad pinigai buvo išmokėti, reikia aiškintis, kur jie dingo.

Prokuroras skeptiškai įvertino sumanymą apklausti liudytoją V. Butkevičiūtę, nes ji jau yra nubausta už melagingų parodymų davimą seniau ir, S. Versecko manymu, negali būti patikima liudytoja.

2013 metų liepą Darbo partijos byloje nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas prokuratūrai pasiūlė įvertinti galbūt melagingus kai kurių liudytojų parodymus. Tarp šių liudytojų buvo paminėti tuometiniai Seimo nariai, „darbiečiai“ Valdas Skarbalius, Saulius Bucevičius, žinomi atlikėjai Ž. Žvagulis ir J. Liesis. Iš viso teismas paminėjo 17 asmenų, kurie byloje galėjo duoti melagingus parodymus.

Pasak S. Versecko, apie 10 asmenų buvo nubausti teismo baudžiamaisiais įsakymais nerengiant posėdžių. Dar devyni asmenys, tarp jų J. Liesis,, teismui bus perduoti kitoje byloje. Kai kuriems asmenims bylos nutrauktos dėl senaties. Per visą tyrimą dėl melagingų parodymų įtarimų sulaukė 20 asmenų.

Už melagingų parodymų davimą įstatymas numato baudą, viešuosius darbus, laisvės apribojimą, laisvės atėmimą. Pirmą kartą teisiamam asmeniui laisvės atėmimo bausmė paprastai neskiriama.

Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiajame Teisme.

Kaip pranešė Klaipėdos apygardos teismas, pirmajame teismo posėdyje prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą, taip pat pirmadienį numatyta pradėti ir pirmojo liudytojo apklausą.

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas antradienį, teismo posėdyje planuojama apklausti ir buvusį Seimo narį, anksčiau priklausiusį Darbo partijai, Vytautą Gapšį, kurio naudai siekiant išteisinimo galėjo būti tariamasi dėl kyšio.

Kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, jie parodymus duoti ketina po liudytojų apklausos.

Generalinė prokuratūra teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R. Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su A. Cicėnu, nurodydama, kad neva gali pasinaudoti savo pažintimi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, galbūt susitarė per A. Cicėną priimti kyšį, didesnį negu 250 MGL (9,5 tūkst. eurų). Pinigai neva turėjo būti skirti teisėjų kolegijos pirmininkui kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.

Šio teismo teisėjas Viktoras Aidukas kaip specialusis liudytojas byloje apklaustas vasario mėnesį. Vėliau prokuratūra padarė išvadą, kad jis neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti šališkumu nagrinėjant bylą. V. Aidukas jau buvo pasitraukęs iš Aukščiausiojo Teismo. Iš pareigų teisėjas atsistatydino kovo mėnesį.

Teigta, kad Darbo partijos byloje galėjo būti siekiama paveikti Aukščiausiojo Teismo sprendimą V. Gapšio naudai, siekiant jo išteisinimo.

Birželio pabaigoje Generalinė prokuratūra skelbė, kad buvęs Seimo narys V. Gapšys byloje liko liudytoju, tačiau jo atžvilgiu „duomenys yra šiek tiek kitokie“.

„Mūsų nuomone, V. Gapšys, pagal turimas aplinkybes, turėjo žinoti apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau įstatymas jo neįpareigojo pranešti teisėsaugos institucijoms apie tai. Sakykime, veika gal ne tokio sunkumo“, – yra sakęs Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Meškauskas.

Anot jo, įtariamasis verslininkas „yra laikomas Vytauto Gapšio pažįstamu“, tačiau, prokuratūros žiniomis, nėra susijęs su Darbo partija.

Pernai gruodį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Darbo partija vedė neoficialią buhalteriją, ir paliko galioti Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui anksčiau skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą, V. Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.

„Teismui byla buvo perduota baudžiamuoju įsakymu. Kadangi jis neprisipažino kaltas, teismas nusprendė nagrinėti posėdyje“, – BNS antradienį sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas.

Bylos nagrinėjimas numatytas Vilniaus miesto apylinkės teisme gruodžio 1 dieną. Jeigu teismas būtų sutikęs bylą baigti baudžiamuoju įsakymu, posėdis nebūtų buvęs rengiamas.

Darbo partijos byloje liudijęs pramogų verslo atstovas Ž. Žvagulis aiškino, kad visus jo reikalus ir sutartis dėl koncertų tvarkė administratorė Vitalija Butkevičiūtė. Tačiau dainininkas tvirtino prisimenąs, kad dėl senos pažinties su „darbiečių“ lyderiu V. Uspaskichu jis pažadėjęs per jų rinkimų kampaniją dainuoti nemokamai, partija teturėjo sumokėti transporto išlaidas.

Jis negalėjo paaiškinti, kokiu būdu DP būstinėje rastuose išlaidų orderiuose nurodyta, kad Ž. Žvaguliui  už vieną koncertą mokėti 5 tūkst. litų. Bylos duomenimis, 2005 metų pavasarį už koncertą Telšiuose jam sumokėti 5 tūkst. litų, kitame orderyje nurodyta, kad už keturis koncertus - 20 tūkst. litų.

Jis negalėjo paaiškinti, kodėl visuose dokumentuose yra jo administratorės pavardė ir parašas. Ekspertai nustatė, kad jis nepadirbtas.

2013 metų liepą Darbo partijos byloje nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas prokuratūrai pasiūlė įvertinti galbūt melagingus kai kurių liudytojų parodymus. Tarp šių liudytojų buvo paminėti tuometiniai Seimo nariai, „darbiečiai" Valdas Skarbalius, Saulius Bucevičius, žinomi atlikėjai Ž. Žvagulis ir Juozas Liesis. Iš viso teismas paminėjo 17 asmenų, kurie byloje galėjo duoti melagingus parodymus.

Pasak S. Versecko, apie 10 asmenų buvo nubausti teismo baudžiamaisiais įsakymais nerengiant posėdžių. Dar maždaug 9 asmenys, tarp jų J. Liesis, manoma, teismui bus perduoti kitoje byloje. Kai kuriems asmenims bylos nutrauktos dėl senaties.

Taip jis komentavo prokurorų išvadą, kad kaip specialusis liudytojas apklaustas ir dėl to iš teisėjo pareigų atsistatydinęs Viktoras Aidukas neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti bent šališkumu nagrinėjant bylą.

„Prokuratūros atliktas tyrimas išsklaidė abejones dėl to, kad vadinamoji Darbo partijos byla galėjo būti nagrinėjama neskaidriai ir neobjektyviai“, – BNS sakė R.Norkus.

Prokurorų pranešimą, kad Aukščiausiajam Teismui nebuvo darytas poveikis, R.Norkus pavadino „didžiausia moraline satisfakcija teisėjui (V.Aidukui) ir visam Lietuvos Aukščiausiajam Teismui“.

Tai, kad asmuo apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jokiu būdu nereiškia, kad jam bus pareikšti įtarimai, o jeigu jam ir būtų pareikšti įtarimai, tikrai nėra jokių garantijų, kad tas asmuo bus pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą.

R.Aidukas kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas vasario mėnesį. Šis statusas suteikiamas, kai asmuo liudija apie savo veiksmus. Iš pareigų jis atsistatydino kovo mėnesį. Žengti tokį žingsnį jį ragino ir R.Norkus.

„Aš raginau jį apsvarstyti pasitraukimo galimybę, turėdamas omeny Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kaip aukščiausios teisminės institucijos vietą ir svarbą Lietuvos teisinėje sistemoje. Šiai institucijai be galo svarbus pasitikėjimas. Kai to pasitikėjimo trūksta, tai dirbti yra sudėtinga. Teisėjas tą suprato ir pats, tokį sprendimą jis priėmė. Vertinti, ar jis teisingas, ar neteisingas, lieka jam pačiam“, – kalbėjo R.Norkus.

„Turint omeny tai, kad nuo tyrimo pradžios iki šio prokuratūros sprendimo praėjo netrumpas laiko tarpas, manau, kad jei teisėjas būtų ir toliau dirbęs savo darbą, būtų viešoje erdvėje būtų įvairiausių spekuliacijų dėl jo nagrinėjamų bylų“, – teigė R.Norkus.

Pasak jo, V.Aidukas turbūt negrįš į pareigas dėl savo amžiaus. Kitąmet jam sueis 65 metai, ir tokio amžiaus teisininkai jau negali dirbti teisėjais.

R.Norkaus nuomone, viešojoje erdvėje specialaus liudytojo statusas dažnai interpretuojamas neteisingai.

„Tai, kad asmuo apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jokiu būdu nereiškia, kad jam bus pareikšti įtarimai, o jeigu jam ir būtų pareikšti įtarimai, tikrai nėra jokių garantijų, kad tas asmuo bus pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą“, – teigė Aukščiausiojo Teismo vadovas.

Šioje byloje įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti buvusiai Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajai prokurorei Rita Aliukonienei bei vienam privačiam asmeniui.

Prokurorų vertinimu, buvęs Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys turėjo žinoti apie daromą nusikaltimą, tačiau įstatymas jo neįpareigojo pranešti teisėsaugos institucijoms.

Įtarimai V. Gapšiui ir teisėjui V. Aidukui nepareikšti

Buvusios Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Ritos Aliukonienės galimos korupcijos byla artimiausiu metu bus perduodama teismui, įtarimai pateikti tik V.Aliukonienei ir neįvardijamam verslininkui.

Per ikiteisminį tyrimą nesurinkta pakankamai duomenų, kurie būtų leidę įtarimus pateikti specialiųjų liudytojų statusu apklaustiems buvusiam Aukščiausiojo Teismo teisėjui Viktorui Aidukui bei buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui, žurnalistams penktadienį teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas.

„Ikiteisminio tyrimo pabaigoje nuspręsta įtariamaisiais laikyti du asmenis, t. y. buvusią prokurorę ir verslininką, kuris, mūsų nuomone, veikė kartu su ja nusikalstamai“, – sakė T.Meškauskas.

Anot jo, specialaus liudytojo statusas dar nereiškia, kad yra pakankamai duomenų apie asmens padarytą nusikalstamą veiką.

„Jam (V.Aidukui – BNS) tas statusas buvo suteiktas atsižvelgiant į tuometinę situaciją, kad jo vaidmuo nebuvo pakankamai aiškus. Tai tiesiog atlikus visus proceso veiksmus, surinkus būtinus duomenis paaiškėjo, kad joks poveikis kolegijai, nagrinėjusiai Darbo partijos bylą Aukščiausiame Teisme, daromas nebuvo, jokia įtaka nebuvo padaryta, lygiai taip pat nebuvo padaryta jokia įtaka teisėjui Aidukui. Todėl natūralu, kad jis tapo liudytoju“, – sakė prokuroras.

BNS jis teigė, kad specialiojo liudytojo statusas V.Aidukui buvo suteiktas tik siekiant „nustatyti bylai reikšmingus duomenis“, tačiau jokiu būdu ne suponuojant, jog jis galėjo dalyvauti nusikalstamoje schemoje - anot prokuroro, jokio teisėjo vaidmens šioje schemoje tyrimo metu nenustatyta.

„Jokio vaidmens. Jei kalbame apie schemą, kurią pateikinėjo Aliukonienė, pagal jos žodžius, jos planą, jos sekamas istorijas jis dalyvavo. Bet žmogus yra visiškai nė prie ko“, - tikino T.Meškauskas.

Anot jo, V.Gapšys taip pat liko liudytoju, tačiau jo atžvilgiu „duomenys yra šiek tiek kitokie“.

„Mūsų nuomone, V,Gapšys, pagal turimas aplinkybes, turėjo žinoti apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau įstatymas jo neįpareigojo pranešti teisėsaugos institucijoms apie tai. Sakykime, veika gal ne tokio sunkumo“, – paaiškino prokuroras.

Anot jo, įtariamasis verslininkas „yra laikomas Vytauto Gapšio pažįstamu“, tačiau, prokuratūros žiniomis, nėra susijęs su Darbo partija.

T.Meškauskas sakė, kad įtariamieji įvykio aplinkybių nekomentuoja. Prokuroras taip pat neįvardijo, kas yra minimas verslininkas.

BNS žiniomis, įtarimai šiame tyrime pareikšti ir kelių ženklinimo bendrovės „ Kasandros  grupė“ savininkui Arūnui Cicėnui.

Vasarį Generalinės prokuratūros atstovai pranešė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl tuometinės Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vadovės R.Aliukonienės ir kad tyrimas susijęs su Darbo partijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiame Teisme. Tiek R.Aliukonienė, tiek byloje figūruojantis V.Aidukas atleisti iš pareigų.

Neoficialiomis žiniomis, Darbo partijos byloje galėjo būti siekiama paveikti Aukščiausiojo Teismo sprendimą tuometinio „darbiečio“ V.Gapšio naudai siekiant jo išteisinimo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tuomet nurodė, kad R.Aliukonienės galimo neteisėto atlygio už prekybą poveikiu stambiu mastu suma viršija 9,5 tūkst. eurų.

Pernai gruodį Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui anksčiau skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą, V.Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis. V.Uspaskichas ir V.Gapšys baudas jau yra sumokėję.