-
Vairuok ir norėk: „Klaipėdos paslaugų“ vairuotojams sukurtos išskirtinės darbo sąlygos 9
Didžiausios keleivinio transporto bendrovės Vakarų Lietuvoje – UAB „Klaipėdos paslaugos“ – generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas įsitikinęs, kad per beveik 70 metų veikiančios municipalinės įmonės istoriją pagaliau pasiektas toks lygis, kai čia dirbantys vairuotojai turi puikias darbo ir poilsio sąlygas.
Pagrindinė to priežastis – nauji autobusai. Nuo 2013 m. miesto keleivių pervežimams „Klaipėdos paslaugos“ perka tik naują techniką ir šiemet papildys transporto parką dar 21 nauju elektra varomu autobusu.
„Kas yra sėdėjęs prie bet kurios mašinos vairo, puikiai žino, koks skirtumas yra vairuoti naują ir 15 metų senumo automobilį“, – sakė V. Ramanauskas.
Ir patys bendrovės vairuotojai puikiai vertina naujų autobusų privalumus.
„Šilta kabina, patogus valdymas, puiki trauka ir manevringumas. Jausmas toks, kad vairuoji lengvąjį automobilį, o ne 12 metrų autobusą“, – pasakojo Ramūnas Kontautas, vežantis keleivius Klaipėdoje 2018 m. pagamintu MAN markės autobusu.
Vaidas Ramanauskas. „Klaipėdos paslaugų“ nuotr.
Bendrovėje jis dirba tik kiek daugiau nei metus. Įsidarbino per Užimtumo tarnybą, kuri su bendrovės siuntimu apmokėjo vairuotojo-profesionalo kategorijos kursus. Labiausiai Ramūną nustebino, kai šį sausį, spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, atėjęs į pirmąjį reisą 4.30 val. ryte rado užvestą ir pašildytą autobusą. Pasirodo, UAB „Klaipėdos paslaugos“ turi budinčią technikų komandą, naktį užvedančią autobusus, kad į pirmąjį reisą jie išvažiuotų paruošti komfortiškai kelionei.
Kaip pasakojo UAB „Klaipėdos paslaugos“ Pervežimų skyriaus vadovas Viktoras Piklapis, jų vairuotojai į darbą gali ateiti su kostiumu ir galėtų tiesiai iš darbo su tuo pačiu kostiumu vykti į pokylį.
Mūsų bendrovė auga, kasmet teikiame vis daugiau skirtingų paslaugų, bet keleivių pervežimas išlieka mūsų pagrindine veikla, o vairuotojai yra mūsų pagrindinė darbo jėga.
„Grįžęs iš reiso vairuotojas turi užsukti į mūsų teritorijoje esančias degalines pripildyti kuro bakus ir užvažiuoti į automatinę plovyklą, kad nuplautų autobusą prieš naują darbo dieną. Viskas. Jo darbas baigtas“, – aiškino V. Piklapis.
Jei vairuotojas pastebėjo, kad autobusas skleidžia neįprastą garsą ar borto kompiuteris rodo įspėjimo pranešimą, gedimas registruojamas serviso žurnale. Net į bendrovės remonto patalpą vairuotojui patekti neleidžiama – patys serviso darbuotojai paima autobusą patikrai ir jį sutvarkę pastato į įprastą vietą. Autobuso salono valymu taip pat rūpinasi atskira valytojų brigada.
Poilsio kambarys su virtuvėle, užkandžių pardavimo automatas, kavos aparatas – visa tai darbuotojų patogumui yra administraciniame pastate, šalia valdymo punkto, kur prasideda ir baigiasi vairuotojų darbo diena. Šiuo metu vairuotojams įrengiama dar didesnė ir komfortiškesnė poilsio zona. Beje, vairuotojams reguliariai išduodami ir kasdieniai darbo rūbai.
„Mūsų bendrovė auga, kasmet teikiame vis daugiau skirtingų paslaugų, bet keleivių pervežimas išlieka mūsų pagrindine veikla, o vairuotojai yra mūsų pagrindinė darbo jėga. Keliame jiems aukštos aptarnavimo kultūros reikalavimus, padedame to išmokti – organizuojame seminarus, mokymus. Suteikiame visas socialines garantijas ir puikias darbo sąlygas. Kas nori sąžiningai dirbti ir užsidirbti, kilti karjeros laiptais – mūsų durys atviros“, – teigė V. Ramanauskas, UAB „Klaipėdos paslaugos“ generalinis direktorius.
Daugiau informacijos apie UAB „Klaipėdos paslaugos“ darbo pasiūlymus įvairių kategorijų vairuotojams rasite https://klap.lt/titulinis/karjera/, teiraukitės karjera@klap.lt.
-
Profesinės sąjungos sako, kad valstybės tarnybos reforma blogins darbo sąlygas 3
„Profesinės sąjungos reiškia susirūpinimą tiek dėl projekto nuostatų, kurios blogina valstybės tarnautojų darbo sąlygas, tiek dėl projekto rengėjų nekorektiško elgesio – visuomenei pateikiamos informacijos, bandančios sumenkinti valstybės tarnautojų gebėjimus“, – sakoma trečiadienį profesinių sąjungų išplatintame pareiškime.
Jį pasirašė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas, Regionų profsąjungos federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Profesinės sąjungos kritikuoja, kad projekte nėra garantijų profesinių sąjungų veiklai, taip pat nepritaria, kad bazinis dydis būtų peržiūrimas kas trejus metus.
„Bazinis dydis privalo būti peržiūrimas kiekvienais metais. Vidaus reikalų ministerija teigia, kad projektu siūlomi pakeitimai būtini siekiant modernizuoti valstybės tarnybą ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Tačiau siūlymas bazinį dydį peržiūrėti kas trejus metus tik dar labiau skatins tarnautojus žvalgytis į privatų sektorių, kur atlygis kyla kasmet“, – sakoma pareiškime.
Tačiau siūlymas bazinį dydį peržiūrėti kas trejus metus tik dar labiau skatins tarnautojus žvalgytis į privatų sektorių, kur atlygis kyla kasmet.
Taip pat teigiama, kad projekte visiškai nėra sprendžiamas motyvacinės sistemos valstybės tarnautojams klausimas.
„Valstybė, kaip darbdavys, iš vienos pusės reikalauja aukštos kompetencijos bei nepriekaištingos reputacijos, o iš kitos pusės naikina iš esmės vieninteles įstatyme likusias socialines garantijas, nepriklausančius nuo tiesioginio vadovo valios, o įgyjamus būtent už tarnybą valstybei (naikinamas priedas už stažą, ilgesnės trukmės atostogos)“, – tvirtino profsąjungos.
Profesinės sąjungos nepritaria siūlymui naikinti ilgesnės trukmės kasmetines valstybės tarnautojų atostogas ir kitas socialines garantijas. Anot jų, projekto rengėjai nenurodo jokių svarbių motyvų, kodėl naikinama praktiškai vienintelė tarnautojui likusi garantija, tiesiog „yra toks tikslas, kad valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal Darbo kodeksą privačiame sektoriuje“.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą pertvarką trečiadienį svarstys Vyriausybė.
Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė yra sakiusi, kad ši reforma leis sukurti stiprų vadovų korpusą bei lankstesnį darbo užmokesčio mechanizmą tarnautojams, kad būtų mokama „ne už egzistavimą“, o už pasiektus rezultatus.
Pertvarkos projekte siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai.
Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.
Pakeitimai būtų aktualūs ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir teisėjams, politikams.
Nauja tvarka numato ir atlyginimų kėlimą. Pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų 2024 metais, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
Vis dėlto įvykdžius pertvarką, būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Pasak vidaus reikalų viceministrės, darbo užmokestis valstybės tarnyboje apie 40 proc. atsilieka nuo privataus sektoriaus, o esminės reformos tikslai – sustiprinti vadovų korpusą, jų lyderystės kompetencijas. Vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo.
Dar vienas numatomas pokytis – Valstybės tarnybos departamento perorganizavimas į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda reformą vadino reikalinga, bet ragino numatyti saugiklius, kad didesnė laisvė vadovams spręsti dėl darbo apmokėjimo, komandos formavimo netaptų galimybe piktnaudžiauti.
Siūlymus didinti politikų atlyginimus jis pavadino nemoraliais, tačiau Vyriausybės atstovai pabrėžia, jog būtent politikams algų didėjimas įsigaliotų prasidėjus kitai Seimo kadencijai.
Šiuo metu šalyje dirba apie 27 tūkst. valstybės tarnautojų.
Vyriausybei pritarus pertvarkai, ji būtų teikiama tvirtinti Seimui.
-
VDI: darbdaviai privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas per karščius 3
Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.
Siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys.
Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas.
Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti. Rekomenduojama po darbo patalpą palikti užtemdytais langais.
Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus.
Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu - be šalmų.
Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.
Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.
Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių, kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir pan.
Patarimai darbdaviams:
– Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
– Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
– Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
– Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
– Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.
– Įrenkite atsivėsinimo vietas.
– Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.
– Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.
Patarimai darbuotojams:
– Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
– Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
– Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
– Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
– Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
– Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
– Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį.
– Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
– Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.