D. Trumpo interviu buvo paklausta apie vis garsėjančią JAV demokratų kritiką Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui) dėl jo vadovavimo karui Gazos Ruože, kur toliau auga civilių aukų skaičius.

„Iš tiesų galvoju, kad jie nekenčia Izraelio, – atsakė D. Trumpas savo buvusiam padėjėjui Sebastianui Gorkai. – Galvoju, kad jie nekenčia Izraelio. Ir Demokratų partija nekenčia Izraelio.“

D. Trumpas, kuris praėjusią savaitę praktiškai užsitikrino Respublikonų partijos nominaciją prezidento rinkimams, toliau pareiškė: „Bet kuris žydas, balsuojantis už demokratus, nekenčia savo religijos. Jie nekenčia visko, kas susiję su Izraeliu, ir jiems reikėtų gėdytis, nes Izraelis bus sunaikintas.“

Didžioji dauguma JAV žydų laiko save demokratais, bet D. Trumpas dažnai kaltina juos nelojalumu.

„Nėra pateisinimo“

Baltieji rūmai, prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) kampanija ir žydų lyderiai sureagavo iškart. 

Baltųjų rūmų atstovas Andrew Batesas (Endrius Beitsas) naujausius D. Trumpo komentarus, nepaminėdamas eksprezidento vardo, pavadino bjauria ir beprotiška antisemitine retorika.

„Visame pasaulyje padaugėjus antisemitinių nusikaltimų ir neapykantos aktų, įskaitant kruviniausią ataką prieš žydus nuo Holokausto laikų, lyderiai turi pareigą įvardyti neapykantą ir telkti amerikiečius prieš ją, – sakė A. Batesas. – Nėra pateisinimo toksiškų, neteisingų stereotipų, keliančių grėsmę bendrapiliečiams, skleidimui. Jokio.”

J. Bideno rinkimų kampanijos štabas pareiškė: „Vienintelis žmogus, kuriam čia reiktų gėdytis, yra Donaldas Trumpas.“

„Trumpas šį lapkritį vėl pralaimės, nes amerikiečiams bloga nuo jo neapykantos kupino apmaudo, asmeninių puldinėjimų ir kraštutinės darbotvarkės“, – sakė atstovas Jamesas Singeris (Džeimsas Singeris).

JAV Antidefamacijos lygos (ADL) direktorius Jonathanas Greenblattas (Džonatanas Grinblatas) sakė: „Kaltinti žydus neapykanta savo religijai, nes jie galėtų balsuoti už tam tikrą partiją, yra šmeižikiška ir akivaizdžiai neteisinga.“

„Rimti lyderiai, kuriems rūpi istorinis JAV ir Izraelio aljansas, turėtų sutelkti dėmesį į abiejų partijų paramos Izraelio valstybei stiprinimą, o ne ardymą“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“.

Vis dažnesnė kritika

D. Trumpo komentarai pasirodė tokiu metu, kai J. Bidenas patiria vis didesnį savo partijos progresyviųjų sparno spaudimą dėl jo administracijos paramos Izraelio atsakomajam puolimui Gazos Ruože. Per šį karą, kurį išprovokavo palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ beprecedentis išpuolis Izraelio teritorijoje, jau žuvo daugiau kaip 31 tūkst. palestiniečių, skelbia šio „Hamas“ valdomo anklavo Sveikatos apsaugos ministerija.

Nors J. Bidenas ir toliau remia Izraelio teisę gintis, jis vis dažniau kritikuoja B. Netanyahu. Po savo metinio pranešimo JAV prezidentas sakė, kad jam reikia rimto pokalbio su Izraelio lyderiu, be to, kaltino B. Netanyahu labiau kenkiant nei padedant Izraeliui. „Jis turi kreipti daugiau dėmesio į nekaltas gyvybes, prarandamas dėl daromų veiksmų“, – kalbėjo J. Bidenas.

D. Trumpas atkreipė dėmesį į Senato daugumos lyderio Chucko Schumerio (Čako Šumerio), aukščiausią postą šalyje užimančio žydo, neseniai išsakytus komentarus. Praėjusią savaitę sakydamas kalbą Ch. Schumeris griežtai kritikavo tai, kaip B. Netanyahu vadovauja karui Gazos Ruože, ir įspėjo, kad civilių aukų skaičius kenkia Izraelio reputacijai pasaulyje. Jis taip pat paragino Izraelį surengti naujus rinkimus.

Nors Baltieji rūmai oficialiai atsiribojo nuo Ch. Schumerio komentarų, Senato demokratų lyderis reiškė nuomonę, vis labiau įsigalinčią J. Bideno administracijoje.

Ch. Schumeris, kuris, anot D. Trumpo, „dabar yra labai antiizraelietiškas“, atsakė apkaltindamas D. Trumpą „itin šališkomis ir neapykantos persmelktomis tiradomis“.

„Izraelio vertimas partiniu klausimu tik kenkia Izraeliui ir JAV bei Izraelio santykiams“, – tinkle „X“ rašė jis.

Tyrimų centras „Pew Research Center“ 2021 metais paskelbė, kad žydai yra tarp nuosekliausiai liberalių ir demokratus palaikančių grupių Jungtinėse Valstijose. Skelbta, kad 7 iš 10 suaugusių žydų vadino save demokratais ar linko Demokratų partijos pusėn. 2020-aisiais „Pew Research Center“ nustatė, kad beveik trys ketvirtadaliai JAV žydų nepritarė D. Trumpo darbui prezidento poste ir tik 27 proc. jį vertino teigiamai.

Amerikiečiams taip pat vis labiau nepatinka Izraelio karinė operacija Gazos Ruože, rodo tyrimų centro AP-NORC tyrimai. Sausį 50 proc. suaugusių amerikiečių sakė, kad Izraelis su kariniu atsaku Gazos Ruože nuėjo per toli. Lapkritį taip manančių amerikiečių buvo 40 procentų.

Tokią nuomonę dažniau reiškė demokratai – 6 iš 10 jų per abi apklausas.

Šios frakcijos atstovai Algirdas Stončaitis ir Vilija Targamadzė parengė Švietimo įstatymo pataisą, kad savivaldybės tarybos sprendimu būtų galima leisti formuoti III ir IV gimnazijų klases, jeigu klasėje nėra 21 mokinio, bet yra pakankamas skaičius mokinių žemesnėse klasėse.

Pasak iniciatorių, tokia tvarka leistų išlaikyti gimnazijas, kai laikinai sumažėja moksleivių, bet klasės vėliau būtų užpildytos, nes yra pakankamai jaunesnių vaikų.

Mokyklų tinklo taisyklės nustato, kad gimnazijos III ir IV klasėje gali būti 21–30 mokinių. Išimties tvarka mažesnes klases galima formuoti tautinių mažumų mokyklose, jei tai vienintelė tautinės mažumos kalba ugdymą vykdanti mokykla regione, vienintelėje gimnazijoje savivaldybėje ir dar keliais atvejais.

Šis reikalavimas taip pat nebus taikomas kitais mokslo metais formuojant paskutinę gimnazijos klasę – mažiausias mokinių skaičius joje galės būti 12.

Demokratai tvirtina, kad tokie klasių formavimo reikalavimai neatitinka realios situacijos savivaldybėse, regioninės politikos ir gali lemti gimnazijų uždarymą, o nesant reikiamam mokinių skaičiui III klasės sraute vieneriems metams steigti kitos gimnazijos skyrių netikslinga.

Projekto aiškinamajame rašte pateikiami duomenys, kad praėjusiais mokslo metais 84 savivaldybių gimnazijos turėjo vieną klasės komplektą, kuriame nebuvo 21 mokinio, o šiais mokslo metais tokių gimnazijų buvo 69.

Taip pat iniciatoriai siūlo atsisakyti nuostatos, kad sudarius mažesnes nei nustatyta klases joms išlaikyti iš valstybės biudžeto neskiriamos mokymo lėšos, tad jas turi degti savivaldybės. Vietoje to siūloma nustatyti, kad mokymo lėšos iš valstybės biudžeto tokiu atveju būtų proporcingai mažinamos, o ne išvis nutraukiamos.

Kaip antradienį BNS informavo partija, pasiūlymus pateikė daugiau nei trys ketvirtadaliai skyrių, daugiausiai kartų pasiūlytas S. Skvernelis.

Jis anksčiau teigė nebenorintis antrą kartą kandidatuoti į šalies vadovo postą.

Dalis šios partijos skyrių siūlo rinkimuose kelti buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Demokratų frakcijos Seime vicepirmininko Lino Kukuraičio, frakcijos atstovų Vytauto Bako, Algirdo Butkevičiaus kandidatūras, taip pat – buvusį krašto apsaugos viceministrą ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją Giedrimą Jeglinską.

Galutinį sprendimą dėl kandidato kitąmet vyksiančiuose rinkimuose šeštadienį priims „Vardan Lietuvos“ politinė taryba.

„Natūralu, kad skyriai aktyviausiai siūlė partijos pirmininką Saulių Skvernelį, be to, kas labai svarbu, tai rodo, kad partijos vadovu pasitikima. Kartu maloniai nustebino, kad antras populiariausias kandidatas – partijos draugo statusą turintis Giedrimas Jeglinskas. Manome, kad šis sprendimas susijęs su nuolat kintančia saugumo padėtimi“, – pranešime spaudai teigė partijos rinkimų štabo vadovas ir Seimo narys Lukas Savickas.

Pasak partijos, keletas skyrių informavo dar vykdantys diskusijas, jų siūlomų kandidatų partijos administracija laukia artimiausiu metu, tada paaiškės, ar šis penketas yra galutinis.

2019 metais eidamas premjero pareigas S. Skvernelis, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, dėl prezidento posto varžėsi su Gitanu Nausėda ir Ingrida Šimonyte. Tuomet S. Skvernelis liko trečias surinkęs 19,58 proc. rinkėjų balsų.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

Ekspremjero S. Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įkurta pernai sausį, daliai politikų atskilus nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

„Nuo spalio 11 dienos mūsų skyriai kels kandidatus į prezidentus, o lapkričio 11 dieną mes turėsime demokratijos šventę, partijos tarybos ir valdybos posėdį, kur bus kandidatų diskusijos, debatai ir bus išrinktas vienas, kuris dalyvaus prezidento rinkimuose“, – penktadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, partija gali pasiūlyti daugiau nei ne vieną „asmenybę, gal net ir geresnį kandidatą, kuris atitiktų šio laikmečio reikalavimus“.

Tarp galimų demokratų kandidatų į prezidentus S. Skvernelis minėjo buvusį krašto apsaugos viceministrą, buvusį NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją organizaciniam valdymui Giedrimą Jeglinską, buvusį socialinės apsaugos ir darbo ministrą, parlamentarą Liną Kukuraitį.

S. Skvernelis neatmetė, kad partijos kolegos siūlys ir jo kandidatūrą, tačiau jis sakė nenorintis antrą kartą kandidatuoti į prezidentus.

„Aš kol kas savo nuomonės nekeisiu, tikrai nenorėčiau dalyvauti. (...) Šitame etape kartoti tą istoriją, kuri buvo 2019 metais, gal būtų žmonėms nuobodu vėl tie patys kandidatai, bet kas čia žino, kaip bus“, – svarstė jis.

2019 metais eidamas premjero pareigas S. Skvernelis dėl prezidento posto varžėsi su Gitanu Nausėda ir Ingrida Šimonyte. Tuomet jis liko trečias surinkęs 19,58 proc. rinkėjų balsų.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas G. Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė I. Šimonytė.

G. Nausėda ir I. Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose žada paskelbti vėliau šiemet.

Apie kandidatavimą į prezidentus jau paskelbė I. Šimonytė, ją kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, jį remia Lietuvos regionų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose taip pat pranešė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.

„Pasekmės, jau čia gynybos susitarimui, kurias sukėlė – tikrai blogos. Čia nesiimu kažko kaltinti ar vertinti, kaip čia reikėjo kitaip padaryti. Blogos – čia konstatavimas, nes mums reikia turėti platų nacionalinį susitarimą dėl gynybos reikalų, kuris tęstųsi ne tik valdančiųjų kadenciją, bet ir verstųsi per kelių būsimų daugumų kadencijas“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.

Opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos.

Tokį sprendimą partija priėmė Seimui pateikimo stadijoje nubalsavus už Viešojo saugumo tarnybos (VST) prijungimą prie policijos. Demokratai teigia smerkiantys „vidaus reikalų ministrės ir visos Vyriausybės sisteminį Lietuvos saugumo silpninimą“.

Prezidento patarėjas taip pat išsakė kritikos VST reformai, sakydamas, jog Seimui pateiktas kompromisas dėl įstatymo pakeitimo projekto „buvo blogesnis nei pirminis sumanymas“.

Patarėjo teigimu, visų pirma buvo numatyta inventorizuoti visas VST atliekamas funkcijas, peržiūrėti, ar jos nesidubliuoja su kitomis institucijomis ir jas išskaidyti. Tarp jų – kritinės infrastruktūros apsaugos funkcija, nuteistųjų asmenų konvojavimas, viešojo saugumo užtikrinimas per riaušių malšinimą ir panašiai.

„Kaip žinome, Policijos departamentas dalį atlieka, dalį galima perduoti privačioms bendrovėms vykdyti, dalį galėtų vykdyti Kalėjimų departamentas. Tai toje apimtyje, kai vyko diskusija, tikrai prezidento parama buvo, nes mes turėtume siekti efektyvaus darbo organizavimo, nedubliuoti ir taip nedidelių resursų“, – kalbėjo K. Budrys.

Anot jo, pagrindinis resursas, kurio stinga – personalas, esama nemažai neužpildytų etatų. Pasirinkta kryptis, patarėjo teigimu, neįneša reikiamų pokyčių.

„Tas pradinis modelis sulaukė kritikos kai kuriose politinėse jėgose ir buvo pasirinkta bloga kryptis – padaryti kompromisą, nieko nekeisti tarnybos viduje, bet pačią tarnybą pasiūlyti prijungti prijungimo keliu prie Policijos departamento. Tada tikrai kyla abejonių, ką mes čia tokiu būdu pasieksime, kai institucija neturės savo atskiro vadovo, bus po kita institucija, iš kur atsiras dėl to geresnis valdymas, kai mes sieksime išlaikyti identitetą ir panašiai“, – sakė prezidento patarėjas.

Tada tikrai kyla abejonių, ką mes čia tokiu būdu pasieksime, kai institucija neturės savo atskiro vadovo, bus po kita institucija, iš kur atsiras dėl to geresnis valdymas, kai mes sieksime išlaikyti identitetą ir panašiai.

Anot jo, pasirinktas neaiškus kelias, todėl skepsio išlieka pakankamai daug nežinant, ką norima pasiekti.

VST pertvarką kritikuoja ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų atstovų.

Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, o pareigūnams užtikrinant jų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus bei toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose.

Frakcija taip pat pranešė griežtai smerkianti antisemitinę R. Žemaitaičio retoriką, skleidžiamą melą ir nuolatinius pasisakymus, kurstančius tautinę nesantaiką.

„Vis dėlto nesutinkame dalyvauti valdančiųjų bandymuose surengti apkaltą, nes rezultatas būtų priešingas – taip problemos neišspręstume, o R. Žemaitaitis gautų papildomą tribūną nesantaikai skleisti“, – pranešime sakė Demokratų frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis.

Anot jo, R. Žemaitaičio veiksmus turėtų įvertinti teisėsauga, ir tik po to būtų aišku, ar yra pagrindas apkaltai.

„Turime Generalinės prokuratūros atliekamą tyrimą, bet be jokių procesinių sprendimų, ir neturime jokios kitos teisinės institucijos išvados, dėl to net ir toks žmogus, kaip ponas Žemaitaitis, kurio pasisakymai tikrai prasilenkia su etika, su padorumu, griežtai yra smerkiami, ką mūsų partija ir frakcija daro, net ir jo atžvilgiu turi būti išlaikomos teisinės procedūros“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Anot jo, dabar surengus apkaltą, R. Žemaitaičio populiarumas visuomenėje gali tik išaugti.

„Tas paskubėtas veiksmas, kurį daro valdantieji, tiesiog kuria naują politikos „auką“ Lietuvoje, ir ta politikos „auka“ šitą procesą išnaudos tolesniems savo veiksmams. Iš esmės valdančiųjų rankomis gali būti pagimdyta dar viena radikali partija, kuri bus atvesta į Seimą“, – tvirtino demokratų lyderis.

Tas paskubėtas veiksmas, kurį daro valdantieji, tiesiog kuria naują politikos „auką“ Lietuvoje, ir ta politikos „auka“ šitą procesą išnaudos tolesniems savo veiksmams. Iš esmės valdančiųjų rankomis gali būti pagimdyta dar viena radikali partija, kuri bus atvesta į Seimą.

Antradienį Seimas spręs dėl laikinosios Seimo komisijos sudarymo ištirti, ar yra pagrindas pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui.

Pagal projektą, komisija tokią išvadą turėtų pateikti iki šių metų gruodžio 1 dienos. Joje turėtų dirbti visų Seimo frakcijų atstovai.

Praėjusią savaitę valdantieji surinko 36 parašus dėl apkaltos šiam parlamentarui už antisemitinio pobūdžio pasisakymų.

„Iš Seimo nario R. Žemaitaičio teiginių turinio ir jų sisteminio pakartotinumo darytina išvada, kad šie pasisakymai pasižymi nuolatiniu neapykantos kurstymu, antisemitinių nuostatų skatinimu, priešiškumo kūrimu, kuris yra tiesiogiai nukreiptas prieš vieną tautinę mažumą – žydų tautą bei Izraelio valstybę“, – rašoma apkaltos tekste.

Valdančiųjų vertinimu, tokiais sistemingai pasikartojančiais pasisakymais siekiama skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.

Apkaltos tekste pateikiami R. Žemaitaičio įrašai, tokie kaip: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“ ir kiti.

Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

R. Žemaitaitis teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija, kuri pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Seimui patvirtinus išvadą, kad esama pagrindo apkaltai, jis turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Partijai iki patekimo į tarybą pritrūko 0,01 proc. – 11 balsų.

Vis dėlto VRK konstatavo, kad perskaičiuoti balsus daugiamandatėse apygardose „nėra teisinio pagrindo“.

Už tai, kad skundas būtų atmestas, balsavo 11 komisijos narių, du – susilaikė.

Rinkimų kodeksas numato, kad balsai perskaičiuojami vienmandatėse apygardose, kai skirtumas tarp kandidatų yra mažesnis nei 50 balsų.

Skundžia rezultatus

Į Kauno miesto tarybą pateko keturių politinių jėgų atstovai iš „Vieningo Kauno“, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žalių sąjungos bei socialdemokratų. „Vardan Lietuvos“ liko už borto.

Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamus duomenis, savivaldybės tarybos rinkimuose Kaune „Vardan Lietuvos“ surinko 3,99 proc. arba 5321 rinkėjų balsą. Tam, kad partija patektų į tarybą reikėjo perkopti 4 proc. ribą.

Demokratai įsitikinę, kad apylinkėse galėjo būti neteisingai suskaičiuoti balsai, todėl Kauno rinkimų komisijos prašė juos perskaičiuoti. Vietinė komisija skundą atmetė, todėl „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į VRK.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Kauniečiai rinkimuose išsakė labai aiškią poziciją ir vėl taryboje valdantiesiems nereikės jokios koalicijos. Dėl to nekyla jokių abejonių, tačiau mūsų atveju yra labai nedidelis balsų skirtumas. Kaune yra labai didelis rinkėjų skaičius, todėl tikėtina, kad rezultatai gali pasikeisti. Pavyzdžiui, Alytaus rajone kitų iniciatyva perskaičiavo ir atsirado papildomų aštuoniolika balsų. Tai Kaunas yra ženkliai didesnis, tas skaičius gali būti visai kitoks. Aišku, perskaičiavus gali balsai pasikeisti ir į kitą pusę.

Žmogus atidirbęs apylinkėse visą dieną ir jau būna pervargęs. Tikrai ne iš piktumo klaidos daromos, o natūraliai iš nuovargio.

Visgi, kai nėra nei 50 balsų skirtumo, balsai turėtų būti perskaičiuojami. Jei merų rinkimuose tokia nuostata galioja, ji turi būti taikoma ir tarybos rinkimuose. Suprantama, kad jei atsiras daugiau balsų, iš kažko teks perimti mandatus. Galvojame, kad galėtumėme taryboje gauti dvi ar net tris vietas. Jei VRK nesutiks perskaičiuoti balsų, kreipsimės į teismą, kuris galiausiai ir išaiškins standartus“, – sprendimą kreiptis dėl balsų perskaičiavimo Kaune komentavo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Žmogiška klaida?

Partijos Kauno skyriaus atstovai tikino, kad balsų perskaičiavimas būtinas dėl galimos žmogiškosios klaidos, kuomet rinkimų naktį nemažai žaidžia ir komisijos narių nuovargis.

„Štabas suskaičiavo, kad mums pritrūko dvylikos balsų arba vienos šimtosios procento, kad patektumėme į tarybą. Man atrodo realu, kad balsai galėjo būti netinkamai suskaičiuoti, nes man seniau pačiam ne kartą teko dalyvauti komisijose ir žinau, kad žmogus atidirbęs apylinkėse visą dieną ir jau būna pervargęs. Tikrai ne iš piktumo klaidos daromos, o natūraliai iš nuovargio.

Manau, kad čia galėjo būti žmogiška klaida. Šiaip esu įsitikinęs, kad būtų balsų daugiau, nes iš to ką man pasakojo štabo vadovas, rinkimų metu buvo daug nusiskundimų. Vieni du kartus neperskaičiavo, kiti jau pusiau miegodami darė, ne viską antspaudavo, dėl to galėjo atsirasti netikslumų“, – kalbėjo demokratų „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininkas ir buvęs kandidatas į Kauno mero postą Gintautas Labanauskas.

Jis patvirtino, jei VRK nesutiks perskaičiuoti balsų, centrinės partijos atstovai ketina skųstis teismui. Jei visgi po perskaičiavimo paaiškėtų, kad „Vardan Lietuvos“ peršoko būtiną 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų kartelę, miesto taryboje atsirastų du demokratų atstovai.

Pagal rinkėjų reitinguotus politikus, demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ taryboje atstovautų G. Labanauskas ir Edita Gudišauskienė.

Gintautas Labanauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Spręs dėl perskaičiavimo

VRK „Kauno dienai“ patvirtino, kad demokratų skundas yra gautas. Jį kaip tik penktadienį numatyta svarstyti.

„Galiu patvirtinti, kad Vyriausioji rinkimų komisija kovo 8 d., po pietų, gavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skundą dėl Kauno miesto savivaldybės rinkimų komisijos sprendimo netenkinti atstovų prašymo perskaičiuoti visus Kauno miesto savivaldybės visų apylinkių rinkėjų balsus.

Gautas skundas, tikėtina, bus nagrinėjamas kovo 10 d. vyksiančiame Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje“, – dienraščiui nurodė VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

„Tikrai nesitikėjome galbūt, kad pavyks net 36-iose savivaldybėse turėti savo atstovus tarybose, nors, aišku, turėjome maksimalų siekį, kad visur, kur dalyvaujame, tarybos nariai būtų“, – BNS spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

„Merų rinkimų rezultatai taip pat pranoko ir prognozes: turime šiandien išrinktą tiesiogiai vieną merą, Neringos merą, ir turime šešis realius kandidatus antrame ture, kur tikrai gali pasivaržyti ir nugalėti“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, pasak S. Skvernelio, demokratus nuvylė rezultatai didžiuosiuose miestuose.

„Kas galbūt šiek tiek nuvylė ir jaučiame tam tikrą nuostabą, reikės tikrai daug, matyt, įdėti darbo analizuojant, kodėl taip įvyko, tai yra didieji miestai: aš pirmiausia kalbu apie Vilnių ir Kauną“, – sakė jis.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ rinkimuose sulaukė 6,64 proc. balsų. Pirmame ture buvo išrinktas šios partijos iškeltas Neringos meras Darius Jasaitis.

Partijos pirmininko duomenimis, pirmą kartą rinkimuose dalyvaujantys „Vardan Lietuvos“ daugiau negu 30 proc. padidino tarybos narių skaičių lyginant su tuo, kuris buvo prieš rinkimus.

Nuvylė didieji miestai

Vis dėlto, pasak S. Skvernelio, demokratus nuvylė rezultatai didžiuosiuose miestuose.

„Kas galbūt šiek tiek nuvylė ir jaučiame tam tikrą nuostabą, reikės tikrai daug, matyt, įdėti darbo analizuojant, kodėl taip įvyko, tai yra didieji miestai: aš pirmiausia kalbu apie Vilnių ir Kauną“, – sakė jis.

Merų rinkimų rezultatai taip pat pranoko ir prognozes: turime šiandien išrinktą tiesiogiai vieną merą, Neringos merą, ir turime šešis realius kandidatus antrame ture.

„Labai nedaug pritrūko, kad turėtume savo frakcijas tuose miestuose, ypatingai Kaune – viena šimtoji procentinio punkto“, – sakė demokratų lyderis.

Kaune partija surinko 3,99 proc. rinkėjų balsų, Vilniuje – 3,76 proc., abiejuose miestuose ji liko pirmoji už brūkšnio.

„Matyt, kad laiko tarpas, metai laiko, per mažai įsilieti į tą politinę bendruomenę, ypatingai Vilniaus mieste, kur konkurencija yra labai didelė. Tai yra visgi dešiniųjų pažiūrų miestai – tiek Vilnius, tiek Kaunas“, – sakė S. Skvernelis.

Jis išreiškė viltį, jog rinkimai po ketverių metų partijai šiuose miestuose jau bus gerokai sėkmingesni.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Kalbėdamas apie Kauną, S. Skvernelis pabrėžė, jog Kauno situacija, pergalę mieste vėl pelnius merui Visvaldui Matijošaičiui ir jo rinkimų komitetui, yra fenomenali, o taryba yra „vienose rankose pilnai“.

„Į tą Kauno fenomeną tai pat buvo sunku įsiterpti, nors mums pritrūko šiandien vienos šimtosios, kad turėtume savo žmones Kaune“, – pastebėjo jis.

Klaipėdoje, pasak demokratų lyderio, partijai taip pat pritrūko nedaug, nepaisant to, jog skyrius yra neseniai sukurtas, į jį susibūrė nauji žmonės.

Dalyvaus prezidento, Seimo, europarlamento rinkimuose

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ rinkimuose sulaukė 6,64 proc. balsų. Pirmame ture buvo išrinktas šios partijos iškeltas Neringos meras Darius Jasaitis.

„Mes turime tikrai tą struktūrą, pagrindą, patikrintą pirmoje kovoje, ir tai yra tikrai labai svarbus pamatas, kalbant apie nacionalinius rinkimus 2024 metais, kurių bus net trys“, – sakė S. Skvernelis.

Partijos lyderis patvirtino, jog demokratai turi ambicijų visuose juose iškelti savo kandidatus.

„Šiandien savivaldos rinkimai parodė, jeigu mes turėjome, žinote, visą laiką: nauja politinė jėga, pažiūrėti, kaip čia seksis, koks palaikymas, kokia struktūra yra, tai šitie rinkimai dar kartą patvirtino, kad taip, 2024 metais mes dalyvausime Europos Parlamento rinkimuose, taip, mes turėsime savo kandidatą į Lietuvos Respublikos prezidento poziciją, taip, mes tikrai dalyvausime Seimo rinkimuose“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Vis dėlto parlamentaras teigė, jog pats antrą kartą laimės prezidento rinkimuose nebandys.

Per metus laiko buvo padarytas milžiniškas darbas: nuo partijos įsteigimo, skyrių formavimo ir sudalyvavimo rinkimuose.

Jis pripažino, jog dalį pergalės Neringoje lemia mero, kuris į šias pareigas renkamas nebe pirmą kadenciją ir anksčiau priklausė socialdemokratams, patrauklumas, bet pabrėžė, jog partijai čia pasisekė ir kaip politinei jėgai – pelnė 9 iš 17 mandatų.

Partijos pirmininko duomenimis, pirmą kartą rinkimuose dalyvaujantys „Vardan Lietuvos“ daugiau negu 30 proc. padidino tarybos narių skaičių lyginant su tuo, kuris buvo prieš rinkimus.

„Per metus laiko buvo padarytas milžiniškas darbas: nuo partijos įsteigimo, skyrių formavimo ir sudalyvavimo rinkimuose“, – sakė S. Skvernelis.

Nekėlė sąrašų dirbtinai

Pasak jo, partija turėjo 49 sąrašus, 1372 kandidatus į tarybos narius ir 48 kandidatus į merus.

„Mes tikrai nesivaikėme to, kad kuo mūsų daugiau būtų, dirbtinai. Nes jeigu būtume tą darę, būtume turėję 60-yje savivaldybių (kandidatus). Dabar 11-oje savivaldybių mes to principo laikėmės – geriau bet ko neieškoti, bet tiesiog padaryti pauzę, nors tikrai galėjome turėti kažką tai visose likusiose“, – kalbėjo demokratų lyderis.

Mes tikrai nesivaikėme to, kad kuo mūsų daugiau būtų, dirbtinai.

Jis teigė, jog visi skyriai įsteigti „iš apačios“, o partija nestabdė jų siekio dalyvauti rinkimuose.

Partijos administracijos vadovas Arnoldas Pikžirnis savo ruožtu pabrėžė, jog partija gali „sąžiningai žiūrėti rinkėjams į akis“, nes nekėlė kandidatų, kurie rengtųsi atsisakyti iškovoto mandato dėl nesuderinamų pareigų.

„Tikrai matėme tai kaip žalingą kitų partijų pavyzdį – kelti žmones, kurie yra seniūnai, kurie yra Seimo nariai, į tarybos narius, iš anksto žinant, kad jie, nors ir pritrauks balsų, atsisakys savo mandato“, – kalbėjo jis.

S. Skvernelio teigimu, partija beveik visą iš valstybės gautą dotaciją skyrė apmokėti su rinkimais susijusius mokesčius, tokius kaip dalyvių užstatai, todėl negalėjo skirti didelių lėšų reklamai, kas yra svarbu naujai partijai, siekiančiai prisistatyti rinkėjams.

„Su tokiomis finansinėmis galimybėmis pasiekti tokį rezultatą – manau, kad mes kiekvieną tą mestą eurą, kurį gavome, investavome su labai gera grąža“, – kalbėjo jis.

Kalbėdamas apie politines jėgas, su kuriomis demokratai nenorėtų dirbti, jų lyderis minėjo požiūrį į karą Ukrainoje: jo teigimu, jų atstovai neturėtų dirbti su politinėmis jėgomis, kurios nepalaiko nuo Rusijos agresijos besiginančios šalies.

„Visa kita yra skyriai: skyriai tikrai vietose turės galimybę derėtis, ieškoti sprendimų“, – sakė jis.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.