Praėjusį trečiadienį šalies dešimtokai rinkosi į matematikos bandomąjį testą. Mokyklos galėjo pasirinkti laiką nuo devintos valandos ryto, bet dvi valandas nepavyko prisijungti.

„Mes visi sėdėjome pasiruošę ir tada, kai sužinojome, kad dar yra papildoma valanda, net nebežinai, kur dėtis, ką daryti. Tai šiek tiek suerzino“, – kalbėjo moksleivė.

Pedagogai ėmė skambinti į Nacionalinę Švietimo agentūrą (NŠA), o iš ten išgirdo pribloškiantį atsakymą. Patikrinimą turėjęs paleisti darbuotojas dirba iš Anglijos. Tad testo pradžią nustatė pagal Anglijos laiką. Skirtumas ir yra dvi valandos.

„Aiškinamės ir su NŠA. Jie sakė, kad tai – tiesiog techninė klaida“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Agentūra situaciją vadina žmogiška klaida ir atsiprašo. Ar tikrai testas buvo paleistas pagal Anglijos laiko juostą, vadovas sakė nežinantis.

„Nežinau, neturiu tokios informacijos. Esmė ta, kad mokyklos buvo gavusios blogą žinią, kad gali pradėti devintą valandą ryto. Labai apgailestaujame, bet kelio atgal jau nebebuvo“, – teigė NŠA laikinasis vadovas Aidas Aldakauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius sako, kad net jei tikrai testas Lietuvos vaikams buvo paleistas pagal Anglijos laiką, tai tik maža dalis absurdo, kurį šiemet tenka iškęsti Lietuvos moksleiviams.

„Viskas palikta neprofesionaliai, eksperimentuoti su mokiniais, mokytojais, visa visuomene“, – teigė S. Jurkevičius.

Kritikos sulaukė vienuoliktokų fizikos patikrinimas, o jis – ne bandomasis, guls į atestatą. Nustatyta, kad dalis užduočių buvo apie dalykus, kurių vaikai net nesimokė. Net fizikos olimpiadų čempionai išlaikė pusėtinai. Po šio egzamino švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas net prašė atsistatydinti, bet premjerė Ingrida Šimonytė nurodė dirbti toliau.

„Ne tikriausiai, o tikrai reikėtų sustabdyti visą šitą absurdą, kuris vyksta mokyklose. Ir grįžti prie to, ką turėjome“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

Fizikos testai vertinami iš naujo. Už klaidingas užduotis vaikai gaus papildomų balų, galės ir perlaikyti. Aiškėja, kad broko buvo rasta ir matematikos užduotyse.

Dabar užduotis dažniausiai rengia du viešąjį pirkimą laimėję pedagogai, dar peržiūri ir recenzentas. Bet specialios komisijos užduočių tinkamumą vertina tik po egzamino.

„Galbūt įmanoma turėti komisiją ne po užduoties, bet prieš mokiniams ją sprendžiant. Šią galimybę vertiname“, – tikino R. Skaudžius.

Visa linija, kuri prasideda nuo programų, mokomųjų priemonių, jų patikrinimų – tikrai šlubuojanti.

Nuo šių metų atnaujintos ugdymo programos, bet dar pernai skelbta, kad vaikams, besimokantiems aštuntoje klasėje, skiriamos dešimtokų užduotys. Programos buvo atnaujintos, bet nebuvo užtikrinta, kad būtų atnaujintų vadovėlių.

Vilniaus licėjaus direktorius sako, kad net ir esami vadovėliai kelia mokinių nuostabą, kodėl tiek daug klaidų.

„Yra ir faktų, ir suvokimo klaidų. Visa linija, kuri prasideda nuo programų, mokomųjų priemonių, jų patikrinimų – tikrai šlubuojanti. Prasmingumo visame tame kontekste tikrai nėra. Greičiausiai čia – tam tikrų įsivaizduojamų ambicijų įgyvendinimas“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras yra sakęs, kad programos buvo atnaujintos tinkamai nepasiruošus. Bet sprendimai, kaip teigia, buvo priimti iki jo.

Vienos Vilniaus gimnazijos mokinės teigimu, matematikos PUPP laikas buvo pakeistas iš anksto neįspėjus net ir mokytojų. Apie pasikeitimus jiems buvo pranešta tik kovo 27-osios ryte.

Moksleiviai ir gimnazijų auklėtiniai susirinko spręsti matematikos užduočių, bet liko nustebinti. Egzaminas turėjo vykti dešimtą valandą, o apie tai, kad jis prasidės vėliau – vienuoliktą valandą, jie sužinojo tos pačios dienos rytą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), dešimtokų bandomasis pasitikrinimas vyks trečiadienį nuo 9 val. iki 15 valandos. Jo trukmė – 2 val. 20 minučių.

Patikrinimo užduotį sudarys pasirenkamieji, trumpojo atsakymo, atvirojo atsakymo uždaviniai, kurių dalis vertinami automatiškai, dalis – mokinius mokančių matematikos mokytojų.

Atlikę užduotį, kompiuterio ekrane mokiniai iš karto matys, kiek surinko taškų iš automatiškai vertinamų užduočių. Pasibaigus vertinimo procesui, mokykloms bus pateikti mokinių rezultatų protokolai.

„Ir abiturientai, ir dešimtokai, dalyvavę bandomuosiuose matematikos patikrinimuose, valstybiniame brandos egzamine ir matematikos pasiekimų patikrinime vidutiniškai surenka keliais taškais daugiau, nei tie, kurie savo jėgų neišbandė“, – pranešime cituojamas laikinasis NŠA direktorius Aidas Aldakauskas.

Tikrajame matematikos PUPP turėtų dalyvauti per 27 tūkst. mokinių, jis bus rengiamas gegužės 13–14 dienomis.

Kaip ketvirtadienį nurodė Valstybės kontrolė, stebima negerėjanti situacija, nes šių metų liepos mėnesio duomenys rodo, kad patenkinamo lygio nepasiekė 25,2 proc. mokinių.

Anot ataskaitos, siekiama, kad iki 2023 metų pabaigos patenkinamo lygio nepasiekiančiųjų dalis sumažėtų iki 10 procentų, todėl kyla rizika, jog numatytas rodiklis iki šių metų pabaigos nebus pasiektas.

Nacionalinė švietimo agentūra birželio viduryje skelbė, kad patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių mokinių skaičius šiemet sumažėjo per 14 proc., lyginant su praėjusiais metais.

Kaip nurodoma ataskaitoje, taip pat stebima nekintanti situacija siekiant mažinti mokinių pasiekimų skirtumus.

„Mokymui skirtų kompiuterių, tenkančių 100 mokinių, skaičius vis dar išliko 25,4 proc. ir šis skaičius beveik nekinta nuo 2021 metų“, – rašė Valstybės kontrolė.

Siektina reikšmė iki 2023 metų pabaigos – 50 proc., todėl yra rizika, kad šis rodiklis pasiektas nebus.

Vis tik ataskaitoje pastebima, kad pasiekti reikšmingi pokyčiai vaikų iš socialinės rizikos aplinkos privalomo ikimokyklinio ugdymo srityje.

Išliekant neapibrėžtiems pedagogų kompetencijų ir kvalifikacijos reikalavimams ir nesant jų atlyginimo susiejimo su veiklos rezultatais bei turimomis kompetencijomis, gali kilti iššūkių, siekiant užtikrinti tolygiai kokybišką vaikų ugdymą.

Vaikų, kurie auga socialinę riziką patiriančiose šeimose, yra privalomai ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas, skaičius pernai metų pabaigos duomenimis padidėjo iki 626.

Anot ataskaitos, iki 2025 metų pabaigos numatyta siektina reikšmė yra 500.

Valstybės kontrolė nurodė, kad svarbu laiku parengti ir pritraukti reikiamos kvalifikacijos pedagogus.

„Išliekant neapibrėžtiems pedagogų kompetencijų ir kvalifikacijos reikalavimams ir nesant jų atlyginimo susiejimo su veiklos rezultatais bei turimomis kompetencijomis, gali kilti iššūkių, siekiant užtikrinti tolygiai kokybišką vaikų ugdymą“, – rašoma ataskaitoje.

Šios rekomendacijos įgyvendinimas vėluoja 62 mėnesius.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad blogėja situacija dėl asmenų su negalia teikiamų paslaugų kokybės gerinimo, įdarbinimo proceso tobulinimo.

Per metus įdarbintų asmenų su negalia dalis, lyginant su tais metais registruotu asmenų su negalia skaičiumi, pernai sudarė 23,4 procentus. Užpernai šio rodiklio reikšmė buvo 26,8 proc., o iki 2023 metų pabaigos siektina reikšmė yra 30 procentų.

Valstybės kontrolė nurodė, kad nepakankamai gerėja situacija siekiant mažinti ekstremalioms situacijoms nepasirengusių ar iš dalies pasirengusių institucijų skaičių.

Anot ataskaitos, tokių institucijų, kurių pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas vertinamas kaip nepasirengusių ar iš dalies pasirengusių, 2023 metų birželio mėnesio duomenimis buvo 18, kai nustatyta siekiamybė, jog iki 2024-ųjų pabaigos jų visai neliktų.

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė portalą kauno.diena.lt informavo, kad šiųmetiniams dešimtokams sekėsi geriau nei pernykščiams.

Kaune šių mokslo metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) lietuvių kalbos ir literatūros dalyvavo 2877, matematikos – 2890, gimtosios kalbos (rusų) – 49 mokiniai.

„Lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos patikrinimų rezultatai per metus ūgtelėjo. Palyginus su 2022 m. mokinių, gavusių 7–10 balų įvertinimą, dalis lietuvių kalbos ir literatūros išaugo 4,41 proc., matematikos – 21,24 proc. Išaugo aukštesnįjį lygį pasiekusių mokinių dalis: lietuvių kalbos ir literatūros aukštesnįjį lygį pasiekė 19,32 proc. ( 2022 m. – 16,34 ), o matematikos aukštesnįjį lygį pasiekė 18,16 proc. (2022 m. – 5,81 proc.)“, – nurodė O. Gucevičienė.

Kuriose mokyklose labiausiai ūgtelėjo rezultatai? Labiausiai išaugo aukščiausius PUPP balus gavusių Kauno „Saulės“ gimnazijos, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos, Kauno Maironio gimnazijos, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus ir kitų Kauno miesto mokyklų, dešimtokų skaičius.

„Džiugina matematikos PUPP rezultatai, kuriems tikime, kad įtakos turėjo ir nuo 2022 m. rugsėjo mėn. įgyvendinamos papildomos veiklos mokinių matematikos pasiekimams gerinti: organizuojami renginiai mokiniams, mokytojams, tėvams. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. startavo nauja iniciatyva – matematikos laboratorija „MatLab“, – minėjo O. Gucevičienė.

Šiemet dešimtokai turėjo galimybę išmėginti elektroninę testavimo sistemą per bandomąjį matematikos patikrinimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimą raštu sudarė dvi dalys. Per pirmąją dešimtokai turėjo atlikti teksto suvokimo, kalbos pažinimo ir vartojimo užduotis. Antroji dalis buvo skirta teksto kūrimo užduočiai.

Kaip nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai skirti ne konkurencijai, o grįžtamajam ryšiui ir pagalbai.

Vienas svarbiausių tikslų – padėti mokiniams kuo geriau pasiruošti mokytis aukštesnėje klasėje.

Gruodį Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, įtvirtinančias privalomus nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ir slenkstį dešimtokams. Nustatyta, kad pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius PUPP patenkinamais pažymiais, t. y. bent 4 balais. Nepasiekę šio žemiausio lygmens, mokiniai turės galimybę sustiprinti savo žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais.

Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinime dalyvauja 26551 mokinys, pernai žinias tikrinosi 26110 dešimtokų, pranešė NŠA.

„Permainų vykdant šių metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus nėra. Jie vyksta taip pat kaip ir ankstesniais metais. Jau sukaupta nemaža patirtis darbo su elektronine testavimo ir vertinimo sistema, todėl procesas mokykloms tapo įprastas“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

PUPP prasideda lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimu raštu. Šį patikrinimą sudaro dvi dalys: per pirmąją dešimtokai turi atlikti teksto suvokimo, kalbos pažinimo ir vartojimo užduotis, antroji dalis skirta teksto kūrimo užduočiai. Iš viso patikrinimui skirtos trys valandos. Lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų patikrinimas žodžiu organizuojamas mokyklos nuožiūra ugdymo proceso metu.

Permainų vykdant šių metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus nėra.

Vėliau dešimtokai dar laikys matematikos, o mokyklose tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis– ir gimtosios baltarusių, lenkų, rusų bei vokiečių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus.

Dešimtose klasėse ugdymo proceso pabaigoje organizuojamuose pasiekimų patikrinimuose dalyvauja visi mokiniai, kurie elektroniniu būdu juos laiko savo mokyklose. Užduotis moksleiviai turi atlikti savarankiškai neišeidami (neatsijungdami) iš elektroninės testavimo sistemos lango, nesinaudodami jokia neleistina pašaline pagalba.

Patikrinimų metu dešimtokai gali naudotis skaičiuotuvu, kuris įdiegtas elektroninėje užduočių atlikimo sistemoje, arba asmeniniu skaičiuotuvu be tekstinės atminties. Taip pat turėti lapą su matematikos PUPP formulėmis. Per lietuvių kalbos PUPP galima naudotis mokykliniais rašybos ir kirčiavimo žodynais arba dabartinės lietuvių kalbos žodynais.

Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, PUPP vykdymas ar užduotys yra atitinkamai pritaikytos. Apie tai, kaip bus vykdomas pasiekimų patikrinimas specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, sprendžia mokyklų vadovai, atsižvelgdami į pedagoginių psichologinių tarnybų individualias rekomendacijas mokiniams.

Šiais metais, kaip ir ankstesniais, PUPP nėra perlaikomas. Pakartotiniame pasiekimų patikrinime galės dalyvauti tik tie, kuriems neatvykus pasiekimų patikrinimas dėl įvairių pateisinamų priežasčių mokyklos vadovo sprendimu bus atidėtas.

Lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų patikrinimas raštu vykdomas gegužės 10–11 dienomis, matematikos – gegužės 15–16 dienomis, gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) – gegužės 18–19 dienomis.

Planuojama, kad visų PUPP rezultatai mokykloms bus paskelbti iki birželio 12 dienos.

Pasak šalies vadovo, Seimas įstatymu pakeitimus priėmė atsižvelgęs į jo pasiūlytas ir su socialiniais partneriais aptartas korekcijas. Šalies vadovas tikisi, kad įteisinus privalomus nacionalinius pasiekimų patikrinimus jų rezultatai padės užtikrinti lygiavertes sąlygas kiekvienam vaikui siekti kuo aukštesnio išsilavinimo.

Prezidentūros pranešime pažymima, kad svarstydamas Švietimo įstatymo keitimų projektą Seimo Švietimo ir mokslo komitetas atsižvelgė į G. Nausėdos poziciją atsisakyti pagrindinį išsilavinimą įgijusių vaikų skirstymo į profesines ir bendrojo ugdymo mokyklas.

Šalies vadovo nuomone, visuotinis vidurinis ugdymas privalo būti garantuotas visiems pagrindinį išsilavinimą įgijusiems mokiniams o toks asmuo turi pats priimti sprendimą, pasirinkdamas tolesnį mokymosi kelią.

Pasak G. Nausėdos, siekiant švietimo kokybės, būtina užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų deramą mokymą nustatytiems išsilavinimo reikalavimams pasiekti.

„Pagrindinį išsilavinimą įgijusių vaikų skirstymas į skirtingų tipų mokyklas būtų nepriimtinas“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pataisos keičia dabartinę pasiekimų patikrinimų mokyklose tvarką: jie tampa privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, bet nebelieka patikrinimo šeštoje klasėje. Taip pat nuo 2025 metų įvedama keturių balų kartelė mokslą gimnazijoje tęsti norintiems dešimtokams.

Pradiniame pakete buvo siūloma kartelę nuo 2029 metų kelti iki penkių balų, bet tos nuostatos atsisakyta, kaip ir nukreipimo į profesinį mokymą.

Pagal naują tvarką, dešimtokai pagrindinį išsilavinimą įgis ne tik baigę pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, tai yra mažiausiai keturis balais.

Ši nuostata bus pradėta taikyti 2025 metais baigiantiems dešimtąją mokyklos – antrąją gimnazijos klasę, taigi pakeitimai bus aktualūs jau dabartiniams aštuntokams.

Pataisos sudarys galimybę mokiniams, nepasiekusiems žemiausio lygmens, sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra.

Šalies vadovas taip pat pasirašė pakete buvusias pataisas dėl profesinio mokymo, kuriomis keičiamas valstybės finansuojamų vietų planavimo modelis, profesinių mokyklų taryboms suteikiant teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas.

Taip pat į būsimų specialistų ruošimą galės daugiau įsitraukti ir darbdavių bei regionų plėtros tarybų atstovai – jiems užtikrinamos platesnės galimybės prisidėti prie mokinių priėmimo planavimo.

„(...) pagrindinis ir vidurinis ugdymas turi būti kokybiškas ir gimnazijose, ir profesinio mokymo įstaigose, o keliami reikalavimai dėl mokymosi rezultatų turi būti vienodi, nes profesinis mokymas negali būti antraeiliu švietimo sektoriumi“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime.

Lapkričio viduryje Seimas po pateikimo yra pritaręs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtoms Švietimo įstatymo pataisoms, kad pasiekimų patikrinimai mokyklose taptų privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, o dešimtokams nuo 2025 metų būtų įvestas slenkstis.

Pokyčiai numato, kad nebeliktų patikrinimo šeštoje klasėje.

Taryba taip pat teikia siūlymą, kad įstatyme būtų įtvirtinta nuostata dėl privalomos pagalbos suteikimo tiems mokiniams, kurie nepasieks teigiamo įvertinimo pagrindinio ugdymo tarpinio patikrinimo metu.

„Taryba taip pat siūlo priimti papildomus sprendimus dėl pedagogų krūvių, kurie gali keistis dėl mokinių persiskirstymo tarp gimnazijų ir profesinio mokymo įstaigų bei peržiūrėti galiojančias normas dėl mokinių skaičiaus klasėje, atsižvelgiant į tai, kad siūlomais pakeitimais yra sudaromos galimybės mokiniui kartoti vienų metų kursą“, – rašoma pranešime.

Tarybos nuomone, Vyriausybės siūlomi Švietimo įstatymo pokyčiai turės poveikį ir aukštojo mokslo sektoriui, todėl būtina artimiausiu metu peržiūrėti Mokslo ir studijų įstatymo straipsnius, susijusius su studijų norminėmis kainomis ir priėmimo į aukštąsias mokyklas vietų nustatymu.

Kalbant apie pokyčius profesinio mokymo srityje, Švietimo taryba nurodo, kad pakeitimuose turi būti įtvirtintos įstatyminės nuostatos, kurios padėtų užtikrinti ne tik profesinio mokymo, bet ir pagrindinio bei vidurinio ugdymo kokybę profesinio mokymo įstaigose, siekiant, kad asmenys profesinėse mokyklose galėtų įgyti kuo aukštesnę profesinę kvalifikaciją, o vėliau galėtų siekti aukštesnio kvalifikacinio laipsnio.

„Taryba iš esmės pritaria siūlomiems pokyčiams, tačiau pažymi, kad pakeitimų tikslas turi būti susijęs su pažanga. Taryba savo ruožtu yra ne kartą išsakiusi nuomonę, kad Lietuvoje gyvenantiems asmenims turi būti sudaromos visos galimybės siekti kuo aukštesnio išsilavinimo bendrojo ugdymo srityje, užtikrinant ugdymo ir ugdymosi kokybę“, – teigiama pranešime.

„Lyg ir žingsnis atgal“, – teigė ji antradienį Žinių radijui komentuodama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą pertvarką dėl privalomo mokinių pasiekimų vertinimo.

„Numatyta, kad pagrindinį išsilavinimą įgijęs asmuo, jeigu pasiekia patenkinamą lygį, gali tęsti vidurinį ugdymą gimnazijoje, jei pasiekia vadinamąjį slenkstinį lygį, jam bus garantuojamas vidurinis ugdymas su profesinio mokymo programa. Čia, sakyčiau, esminis pokytis, kuris mums kelia nerimą“, – tvirtino patarėja.

Pasak jos, dėl šio siūlymo Prezidentūra mato labai daug rizikų.

„Mano požiūriu, tai socialiai neteisingas ėjimas. (...) Turime nemažai tyrimų, kurie parodo, kad mokinių pasiekimai koreliuoja su mokinio socialiniu, ekonominiu, kultūriniu kontekstu. Su tuo, kokioje aplinkoje jis gyvena ir auga“, – teigė J. Urbanovič.

Nukreipiame į prastesnę kokybę ir uždedame, kad dar turi mokykis profesijos.

Anot jos, nauja tvarka lemtų, kad didelė dalis jaunuolių iš kaimiškų vietovių negalėtų rinktis, kur mokytis, o privalėtų įgyti profesinį išsilavinimą.

Patarėja pabrėžė, jog dabartinis profesinių mokyklų tinklas neužtikrina nei prieinamumo, nei ugdymo kokybės.

Jos duomenimis, 11-oje savivaldybių nėra nė vieno profesinio mokymo įstaigos filialo, apie 30 savivaldybių veikia du tokie filialai.

„Tai reiškia, kad pasiūlymų spektro neturime. (...) Taip pat reikia atkreipti į vidurinio ugdymo kokybę profesinėse mokyklose. Nukreipiame į prastesnę kokybę ir uždedame, kad dar turi mokykis profesijos“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Jos teigimu, šis ministerijos siūlymas taip pat kenkia profesinio mokymo įstaigų prestižui, mat nepažangius moksleivius nukreipiant į profesines mokyklas, pasakoma, kad šios ugdymo įstaigos skirtos tik silpniausiems mokiniams.

„Bet juk norime stiprinti profesinio mokymo įvaizdį, prestižą, populiarumą. Juoba, kad žinome, jog ir profesinio mokymo įstaigose reikia ir stipresnių mokinių. Pavyzdžiui, inžinerijos pramonei. Padarome tą srautą nepatraukliu stipresniems mokiniams“, – tvirtino J. Urbanovič.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad įgyvendinus ministerijos sumanymą, kai kuriose savivaldybėse gimnazijoms gali pritrūkti mokinių.

Lapkričio viduryje Seimas po pateikimo yra pritaręs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtoms Švietimo įstatymo pataisoms, kad pasiekimų patikrinimai mokyklose taptų privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, o dešimtokams nuo 2025 metų būtų įvestas slenkstis. Nebeliktų patikrinimo šeštoje klasėje.

Šiuo metu nacionaliniai ugdymo pasiekimų patikrinimai rengiami ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviams, tačiau jie nėra privalomi. Paprastai juose dalyvauja apie 96 proc. šalies bendrojo ugdymo įstaigų mokinių.

Pagal naujas pataisas, dešimtokai pagrindinį išsilavinimą įgytų ne tik baigę pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, tai yra bent keturiais balais.

Ši nuostata būtų pradėta taikyti 2025 metais baigiantiems dešimtąją mokyklos – antrąją gimnazijos klasę, taigi pakeitimai būtų aktualūs jau dabartiniams aštuntokams.

Nepasiekus žemiausio lygmens, mokiniai turėtų galimybę sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais.

Mokiniams taip pat galėtų būti siūloma kartoti dešimtos ar antros gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.

Dalis jų taip pat teigia, kad vienodi privalomi žinių patikrinimai mokyklose padės įvertinti bendrą žinių lygį, tačiau gali nustelbti svarbesnį tikslą – individualią moksleivių pažangą.

Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis iki šiol tik rekomenduojami žinių patikrinimai ketvirtokams ir aštuntokams taptų privalomi, šeštokams jų neliktų, o dešimtokams nuo 2025 metų patikrinimuose būtų įvestas keturių balų slenkstis.

Pratęs dalies gimnazijų „vegetavimą“

„Tai, kad įvedinėja tam tikrą kartelę, yra teisinga. Bet ji įvedama labai maža, pakanka išlaikyti ketvertui, kad tęstum mokymąsi gimnazijoje“, – BNS sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Anot jo, dauguma gimnazijų vadovų palaiko keturių balų kartelės įvedimą dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) pereinamuoju laikotarpiu. Ministerija ją siūlo iki penkių balų kelti 2029-aisiais.

S. Jurkevičiaus teigimu, ši išlyga įvedama dėl to, kad įvedus aukštesnį slenkstį nemaža dalis gimnazijų susidurtų su išlikimo problemomis, nes dešimtokams neišlaikius egzaminų imtų trūkti moksleivių.

„Iš esmės galvojama ne apie vaikus, o apie savo interesus: kad būtų tų vaikų ir būtų galima vegetuoti, tas vegetavimo periodas yra pratęsiamas. Mes negalvojame apie valstybės interesą, o galvojame apie vegetacinį periodą“, – teigė šalies mokyklų reitinguose pirmaujančios gimnazijos vadovas.

„Kai kurie mokyklų vadovai nuvegetuos į pensiją per tą laikotarpį, galės jau kiti užsiiminėti tuo penketu. Bet ir tas penketas yra apgailėtinas. Reiklumo mokymosi kokybei neturėjome jokio, o dabar kuriame imitacinį reiklumą“, – tvirtino jis.

Žemą kartelę mato kaip grėsmę

Ministerijos siūlymu, nesurinkę mažiausiai keturių iš dešimties balų, dešimtokai nuo 2025-ųjų nebegalėtų tęsti mokslų gimnazijoje. Tuo metu ketvirtokai ir aštuntokai, per žinių patikrinimą gavę 1–4 balus, toliau sulauktų individualios pagalbos, tačiau priešingai nei dešimtokai, mokslus tęsti galėtų.

S. Jurkevičiaus nuomone, tai yra „pusėtini sprendimai“, jis neatmeta, kad nemažai daliai moksleivių, susikirtusių per nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus, pedagogai tiesiog padės dirbtinai kilsteldami pažymį.

„Manau, kad tai yra pusėtini sprendimai – tarsi bijome pareikalauti, kad mokykloje būtų mokomasi. O tie minimalūs dalykai, yra ta patirtis, kaip ir būdavo valstybiniuose egzaminuose, bet kokiu atveju „pritempiama“ prie to ketverto ar penketo. Bandome rodyti visuomenei, kad judame į priekį, bet tas judėjimas yra daugiau imitacinis“, – tvirtino S. Jurkevičius.

„Kartelė tokia neaukšta, kad visais aspektais ji, manau, yra kurianti grėsmę Lietuvos valstybei“, – pridūrė jis.

Ragina vertinti individualią pažangą

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos matematikos mokytojos, VDU Švietimo akademijos Švietimo vadybos ir politikos katedros vedėjos Aušros Rutkienės teigimu, privalomi žinių patikrinimai yra patogus instrumentas siekiant įvertinti, kaip daugumai moksleivių pavyksta įsisavinti tam tikrą kursą, suprasti, ar paveiki mokytojų taikoma metodika.

Ji iš principo teigiamai įvertino ŠMSM numatytas priemones.

„Manyčiau, kad privalomas testavimas, kartelės įvedimas pagelbėtų Lietuvos moksleiviams siekti geresnių rezultatų – tai bus dar vienas drausminimo, lyginimo rodiklis“, – sakė ji.

„Tačiau nereikia pamiršti, kad daug svarbiau yra vaiko individuali pažanga. Teko bendrauti su specialiaisiais pedagogais – o specialiųjų ugdymo poreikių vaikų skaičius didėja – kaip tokie vaikai galės pademonstruoti savo pažangą? Ar jiems tam bus sudarytos sąlygos, jei viską lems konkretus įvertinimas?“ – svarstė docentė.

Ji taip pat pripažino, kad unifikuoti įvertinimai nebūtinai gali atspindėti realias mokinių žinias.

„Kitas dalykas – užduotys. Jomis galima manipuliuoti, pateikti tipines, kad didesnis skaičius gautų aukštesnius įvertinimus“, – pripažino pedagogė.

A. Rutkienė sutiko, kad dėl galimo manipuliavimo gali būti nesudėtinga kai kurių mokinių pažymius kilstelti iki nustatytos keturių ar penkių balų ribos. Ji pritaria ministerijos pozicijai, kad riba aštuntokams penkis balus pasiektų po pereinamojo laikotarpio.

„Bet aš iš esmės diskutuočiau, ar reikia vertinti atskirų dalykų pažymiais galimybę patekti ar nepatekti į gimnaziją“, – tvirtino ji.

Anot pedagogės, padėti siekti geresnių rezultatų gali mokėjimas mokytis, motyvacija, pagarba mokytojui ir mokslui.

Mato grėsmę mokykloms

VDU Švietimo akademijos profesorė Daiva Jakovonytė-Staškuvienė BNS teigė, kad ketvirtokų patikrinimai vykdomi jau daugelį metų, o juose savo noru dalyvauja didžioji dalis šalies mokyklų.

Pasiekimų patikrinimo samprata yra kita, mokinių pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas turėtų būti siejamas su individualia pagalba mokiniui.

Anot jos, šie patikrinimai naudingi, jei jie sudarys sąlygas patiems mokiniams įvertinti savo pažangą, išsiaiškinti, kurias sritis dar reikėtų tobulinti. Ji pabrėžė, kad po tokių patikrinimų privalo būti teikiama individuali pagalba – tai numatoma ir ŠMSM planuose.

„Kur kyla grėsmė? Kad pagal patikrinimų rezultatus gali būti priimami kiti sprendimai, pavyzdžiui, mokyklų uždarymas ar kitoks tinklo pertvarkymas. Apie tai kalbu todėl, kad tam tikrais atvejais Lietuvoje jau taip elgtasi. Pasiekimų patikrinimo samprata yra kita, mokinių pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas turėtų būti siejamas su individualia pagalba mokiniui“, – tvirtino D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad patikrinimai planuojami organizuoti tik elektronine forma, todėl neišvengiamai neapims viso ugdymo turinio sričių, kompetencijų, kurios įtrauktos į atnaujintas ugdymo turinio programas.

Patikrinimai nebūtinai atspindės žinias

Švietimo ekspertės teigimu, privalomuose patikrinimuose bus svarbus ir mokyklų vaidmuo, kad pedagogai įvertintų ne tik galutinį rezultatą, bet ir siektų moksleivių individualios pažangos, net jei pagal bendrus patikrinimus konkretaus mokinio pasiekimai nebus aukšti.

Ji pabrėžė, kad pradinukų gebėjimai labai skiriasi, kai kuriais atvejais jiems trūksta pasirengimo, socialinių gebėjimų, skiriasi jų žodyno turtingumas.

„Tad sprendimas dėl mokinių pasiekimų patikrinimo negali būti sutiktas vienareikšmiai, nes mokinių pasiekimai yra kompleksinė sritis, kurios negali visapusiškai pamatuoti vienos dienos, kartais net ir atsitiktinis, rezultatas, kurį gali nulemti daugelis aplinkybių, nebūtinai susijusių su mokinių mokymusi“, – akcentavo D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Dar vienas iššūkis, anot jos pasiruošimo sąlygos tokiems patikrinimas – jiems reikiamos priemonės, kompiuterinė įranga, kokybiškas interneto ryšys.

Šiuo metu nacionaliniai ugdymo pasiekimų patikrinimai rengiami ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviams, tačiau jie nėra privalomi. Paprastai juose dalyvauja apie 96 proc. šalies bendrojo ugdymo įstaigų mokinių.

Pagal naujas pataisas, dešimtokai pagrindinį išsilavinimą įgytų ne tik baigę pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, tai gavę mažiausiai keturis balus.

Nepasiekus žemiausio lygmens, mokiniai turėtų galimybę sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra.

Mokiniams taip pat galėtų būti siūloma kartoti 10-osios ar antrosios gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.