Papildomų saugumo priemonių imamasi prieš šventes tikintis didesnio lankytojų srauto bei siekiant ir toliau užtikrinti prekybos centro darbuotojų ir lankytojų saugumą.

„Jau tapo įprasta, kad visi liečiami paviršiai „Megoje“ sistemingai ir kruopščiai dezinfekuojami specialiais purkštuvais, kurie veikia elektrostatinės indukcijos principu ir dezinfekcine priemone padengia net sunkiai pasiekiamas vietas, oro ventiliavimo sistema dirba maksimaliu režimu ir iš lauko į prekybos centro vidų tiekia šviežią orą, lankytojų srautai stebimi, o prireikus ir reguliuojami, įrengta daug rankų dezinfekavimo stotelių. Darbuotojų ir lankytojų saugumas – aukščiausias mūsų prioritetas, todėl prieš šventes tikėdamiesi didesnių lankytojų srautų, imamės papildomų priemonių saugumui užtikrinti – bendrosiose erdvėse atliekama beveik visus virusus sunaikinanti dezinfekcija sauso rūko technologija“, – sako prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros vadovas Laimis Binderis.

„Megoje“ naudojamą sauso rūko sistemą „Dezifog“ sukūrė lietuvių bendrovė „Efektyvūs saugos sprendimai“. Ji jau autorizuota Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Prancūzijoje.

„Megos“ nuotr.

„Sauso rūko technologija sukurta taip, kad veiktų keleto mygtukų paspaudimu, tokias dideles erdves kaip „Mega“ užpildytų vos per keletą minučių, tačiau operatyviai sunaikintų beveik visus virusų ir kitų ligų sukėlėjus, taip pat pelėsį ir grybelį. Atliekant tokią dezinfekciją, patalpos dezinfekuojamos naudojant kuo mažiau skysčio – smulkios sauso rūko dalelės prasiskverbia net ir į mažus plyšelius, tolygiai nusėda ant visų patalpoje esančių horizontalių ir vertikalių paviršių. Nors dezinfekcija sauso rūko prietaisais nekelia jokio pavojaus žmogaus sveikatai, ją atliekame naktį, o rytą patalpomis jau galima naudotis“, – teigia įmonės „Efektyvūs saugos sprendimai“ vadovas T. Degutis.

Nors dezinfekcija sauso rūko prietaisais nekelia jokio pavojaus žmogaus sveikatai, ją atliekame naktį, o rytą patalpomis jau galima naudotis.

Sauso rūko technologija naudojama ne tik bendrųjų „Megos“ erdvių dezinfekcijai – ją savo patalpų ir paviršių dezinfekcijai taip pat pasitelkė ir „Megoje“ įsikūrusios prekių, paslaugų ar pramogų vietos, kuriose esama poreikio taikyti aukštesnius nei nustatyta higienos standartus, pvz., „Benu vaistinė“, sporto ir sveikatingumo centras „VS-Fitness“, kino centras „Cinamon“ ir kt.

„90 proc. mūsų klientų bilietus į kiną įsigyja internetu arba kino teatro fojė įrengtuose bilietų savitarnos aparatuose. Salėse ir fojė sumontuota tokia vėdinimo sistema, kuri per seansą patalpos orą visiškai pakeičia keletą kartų. Vis dėlto ieškojome papildomą saugumą užtikrinančio sprendimo, kurį pasitelkus didelių erdvių dezinfekcija būtų atliekama greitai, neparalyžiuojant kino centro darbo, nepažeidžiant audinių, po kurios nebūtų juntamas nemalonus kvapas. Sauso rūko sistema šiuos mūsų lūkesčius atitiko“, – sako „Megoje“ veikiančio kino teatro „Cinamon“ vadovė Asta Norvilienė.

„Megos“ nuotr.

Dezinfekcija sauso rūko technologija atlikta ir vaikų vidaus žaidimų erdvėse.

Norėdami užtikrinti maksimalų savo lankytojų saugumą, „Megos“ valdytojai informuoja mažesnio pirkėjų srauto darbo dienomis sulaukiantys iki 11 val., taip pat nuo 13 iki 15 val. ir nuo 19 val. Savaitgaliais pirkėjų mažiau iki 11 val. ir 17–21 val. Būtent šiomis valandomis rekomenduojama atvykti tiems, kurie norėtų apsipirkti ne piko metu.

„Priminsiu, kad per visą COVID-19 pandemijos laiką, mūsų parko autobusuose neužfiksuotas nė vienas atvejis, kad keleivis būtų užsikrėtęs koronavirusu“, – sakė Vaidas Ramanauskas, bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius.

Pasak vadovo, visi KAP autobusai prieš naują reisą yra valomi specialiais skysčiais ir šluostėmis, vėdinami, o grįžę į parką dezinfekuojami garų generatoriumi. Taip bakterijos pašalinamos nuo paviršių, kartu išvalomas ir autobuso salono oras.

„Autobusų dezinfekavimas bendrovei kainuoja nepigiai, bet priemonių sistema pasiteisino ir jos artimiausiu metu keisti neketiname“, -–užtikrino vadovas.

Lyginant su 2019 m., kai šalyje dar nebuvo paskelbtas COVID-19 karantinas, šiuo metu mieste kursuoja 6–10 proc. mažiau „Klaipėdos autobusų parko“ autobus

Kokių klaidų nedaryti?

"Dėl mažo žmonių srauto nuosavoje aplinkoje patariama nenaudoti agresyvių dezinfekcinių priemonių, nes tam nėra būtinybės. Tai tokios dezinfekcinės priemonės, kurios turi išliekamąjį poveikį, taip pat alkoholio pagrindo dezinfekantai ar labai agresyvūs aplinkai ir žmogaus sveikatai balikliai", – sako chemikas Lukas Žarnauskas.

"Dezinfekciniai skysčiai, kurių veiklioji medžiaga po dezinfekcijos lieka ant paviršių, gali sukelti alerginę reakciją ar kitaip sutrikdyti sveikatą, nes liesdamiesi prie tokių paviršių nuolat kontaktuosime ir su ant jų likusiu cheminiu junginiu, nors vizualiai to ir nematysime. Tokia medžiaga, pavyzdžiui, yra ketvirtiniai amonio junginiai, todėl jų namuose reikėtų vengti", – sako L.Žarnauskas.

Pasak eksperto, labai svarbu skaityti gaminių etiketes, kam dezinfekcinis skystis skirtas. Pravartu pasidomėti, ar dezinfekcinis produktas turi galiojantį biocidinio produkto autorizacijos liudijimą mūsų šalyje – juos tvirtina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

"Negalima naudoti paviršiams skirtų dezinfekcinių priemonių rankoms ar odai dezinfekuoti, nes jos gali sudirginti ar nudeginti odą, nebent dezinfekcinis skystis skirtas ir paviršiams, ir rankoms dezinfekuoti. Paprastai paviršių dezinfekcijai skirtos priemonės yra kur kas stipresnės koncentracijos, nei skirtos žmonėms", – pastebi chemikas.

Pasak specialisto, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurios dezinfekcinių skysčių veikliosios medžiagos gali būti pavojingos jautriai vaikų ar vyresnių asmenų odai. Dažnai naudojant rankoms skirtą alkoholio pagrindo dezinfekantą, galima išsausinti ir sudirginti odą. Reikėtų įvertinti, ar vaikai atitinkamą priemonę gali saugiai naudoti savarankiškai, nepamiršti, kad alkoholio junginiai garuoja aplinkos temperatūroje, yra degūs, gadina daugumą plastikinių paviršių, PVC dangą ar nitrilinius gaminius, tokius kaip vienkartinės pirštinės. Vaikams saugus pasirinkimas galėtų būti dezinfekantai su hipochlorito rūgštimi.

Lukas Žarnauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Ar visi veikia vienodai?

Šiuo metu Lietuvos parduotuvėse ar internetu parduodami dezinfekciniai skysčiai dažniausiai pagaminti įvairių alkoholio junginių pagrindu. Juose gali būti papildomai pridėta vandenilio peroksido ar kitų cheminių medžiagų, kad būtų didesnis jų efektyvumas, nes vien alkoholis nenaikina tam tikrų rūšių virusų, taip pat sporų.

Pasak chemiko, visi NVSC patvirtinti ir autorizacijos numerį turintys dezinfekciniai skysčiai yra leidžiami naudoti. Tik svarbu atsirinkti ir namuose nenaudoti skysčių, skirtų, pavyzdžiui, sandėliams ar gamykloms dezinfekuoti, nes jiems keliami kiti reikalavimai, ir tokius dezinfekantus gali naudoti tik specialistai.

Jeigu dezinfekantą planuojama naudoti rankoms, jis turėtų būti 1 tipo biocidas, priskiriamas asmens higienos grupei. Jeigu dezinfekcinis skystis naudojamas paviršiams dezinfekuoti, pavyzdžiui, nuo SARS-CoV 2 viruso, jis turėtų būti priskirtas bent 2 tipui – tai buitinės paskirties ir visuomenės sveikatos priežiūrai skirti dezinfekantai. Jie tinkami orui, paviršiams, medžiagoms, įrangai, baldams namuose, visuomenės paskirties vietose ir sveikatos priežiūros įstaigose dezinfekuoti.

Kai kurios dezinfekcinių skysčių veikliosios medžiagos gali būti pavojingos jautriai vaikų ar vyresnių asmenų odai.

"Renkantis dezinfekcinį skystį geriausia etiketėje įvertinti jo veikliąją medžiagą, tuomet žinosite, su kokiu cheminiu junginiu turėsite sąlytį. Nuo cheminio junginio prigimties ir koncentracijos dezinfekante priklauso ir vadinamasis ekspozicijos laikas – tai laikas, per kurį cheminis junginys sunaikina virusą ar bakteriją. Tačiau tai reiškia, kad būtent tiek laiko dezinfekcinis skystis turi išlikti ant paviršiaus, kad spėtų paveikti ten esančius mikroorganizmus. Jei poveikio laikas bus trumpesnis nei reikalingas konkrečiai cheminei medžiagai, dalis virusų ar bakterijų gali išgyventi ar net įgyti atsparumą konkrečiam cheminiam junginiui", – pasakoja ekspertas.

Skirtingų veikliųjų medžiagų ekspozicijos laikas gali skirtis nuo vienos iki keliasdešimt minučių. Pasak L.Žarnausko, prieš dezinfekuojant paviršius taip pat rekomenduojama juos nuvalyti nuo nešvarumų, nes virusai ir bakterijos gali pasislėpti po nešvarumais ir dezinfekcinė priemonė jų paprasčiausiai nepasieks ir nesunaikins.

Ko vengti, ką rinktis?

Dezinfekcinio skysčio efektyvumą lemia veiklioji medžiaga. Lietuvoje tarp gyventojų populiariausi ir plačiausiai naudojami dezinfekantai su alkoholiais, chloro junginiais ir vandenilio peroksidu, rečiau – su rūgštimis ir ketvirtiniais amonio junginiais. Koks jų poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai bei kiek kuri medžiaga efektyvi naikinant koronavirusą bei kitus mikroorganizmus, nurodo NVSC:

• Alkoholiai. Tai vieno ar kelių alkoholių (etilo, izopropilo alkoholio) mišiniai su vandeniu. Ekspozicijos laikas: 1–5 min. Dažnai sudėtinga užtikrinti pakankamą ekspozicijos laiką, nes nuo paviršiaus išgaruoja labai greitai, todėl reikalingas pakartotinis šluostymas. Izopropilo alkoholio garai turi narkotinį poveikį centrinei nervų sistemai. Naudojamas nedideliems paviršiams ir rankoms dezinfekuoti. Naikina bakterijas, grybelius, iš dalies naikina apvalkalinius virusus, tokius kaip koronavirusas, nenaikina sporų ir neapvalkalinių virusų. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka veikliųjų medžiagų.

• Hipochlorito rūgštis. Tai iš valgomosios druskos gaunamas vandenyje ištirpusio chloro mišinys. Ekspozicijos laikas: iki 1 min. Neturi neigiamo poveikio žmonėms ir gamtai. Žmonių imuninė sistema hipochlorito rūgštį pati gamina kovai su infekcija. Veikia stipriau nei natrio hipochloritas. Tinka paviršiams ir rankoms dezinfekuoti. Naikina bakterijas, grybelius, apvalkalinius ir neapvalkalinius virusus, sporas. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka veikliųjų medžiagų.

• Vandenilio peroksidas. Tai vandenilio peroksido vandeniniai tirpalai. Ekspozicijos laikas: 1–10 min. Nesuderinamas su tam tikrais paviršiais. Gali dirginti akis, įkvėpus purškiamo vandenilio peroksido – ir kvėpavimo takus. Naudojamas paviršiams ir rankoms dezinfekuoti. Naikina bakterijas, virusus, iš dalies naikina grybelius ir sporas. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka veikliųjų medžiagų.

• Ketvirtiniai amonio junginiai. Tai vieno ar kelių ketvirtinių amonio junginių vandeniniai tirpalai. Ekspozicijos laikas: iki 15 min. Koncentratai sukelia sunkių akių ir odos nudegimų, odos alergiją. Tinka tik paviršiams dezinfekuoti. Naikina bakterijas, iš dalies naikina grybelius ir virusus, nenaikina sporų. Po dezinfekcijos ant paviršių lieka veikliųjų medžiagų liekanų.

• Rūgštys. Tai vienos (rečiau kelių) rūgščių vandeniniai tirpalai. Ekspozicijos laikas: iki 10 min. Sukelia akių ir odos nudegimų. Tinka tik paviršiams dezinfekuoti ir tik tiems, kurie atsparūs rūgštims. Naikina bakterijas, grybelius, apvalkalinius ir neapvalkalinius virusus, sporas. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka lakių veikliųjų medžiagų.

• Aldehidai, chloro junginiai. Tai aldehidų (formaldehido, gliutaraldehido) vandeniniai tirpalai, aktyvų chlorą išskiriančių junginių vandeniniai tirpalai. Ekspozicijos laikas: 2–10 min. Didelis toksiškumas įkvėpus ir susilietus su oda, sunkūs ilgalaikiai padariniai. Tinka tik kai kuriems paviršiams dezinfekuoti. Naikina bakterijas, grybelius, virusus, iš dalies naikina sporas. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka veikliųjų medžiagų.

„Suprantam, kur esam, bet dėl jų sunku normaliai išsimiegoti, atsikeliame dar labiau sukandžiotos“, – pasakojo moteris, kalinti Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Anot jos,  pataisos namų vadovybė apie šią nemalonią situaciją informuota, problemos neignoruoja, bet priemonės suveikia tik trumpam. Moteris pasakojo, kad jau ne kartą buvo dezinfekuotos patalpos, tačiau kenkėjų atsikratyti pavyksta tik kelioms dienoms. Netrukus vėl sulaukiama mažųjų nekviestų svečių.

„Nebežinom, ką daryti“, – skundėsi nuteistoji. Ji pridūrė, kad poilsio trūkumas turi tiesioginės įtakos likusios dienos darbingumui – moterys eina į darbą. Be to, įnamiai sukelia ir psichologinį diskomfortą, sukastas vietas niežti, atsiranda kitų nemalonių pojūčių.

Moteris atsiuntė nuotraukų, kuriose matyti įkandimų nusėtos rankos.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kalėjimų departamento Komunikacijos skyriaus specialistė Irmina Frolova-Milašienė portalą kauno.diena.lt informavo, kad ši problema Kalėjimų departamento vadovybei ir Sveikatos skyriui yra žinoma. Ji pridūrė, kad atstovai „žino, seka ir nuolat yra informuojami apie situaciją dėl parazitų visose Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose“.

„Deja, turime pripažinti, kad ypač kai kuriose laisvės atėmimo vietose, kur pasenusi infrastruktūra, gyvenama dideliuose būriuose ar bendrabučio tipo patalpose, suvaldyti ir visiškai išnaikinti parazitus būna sudėtinga. Tam skiriamos lėšos, pasitelkiamos priemonės ir parazitų naikinimu užsiimančios kompanijos, nuolat atliekamos dezinsekcijos. Už situaciją konkrečiuose pataisos namuose atsakingas tos įstaigos vadovas“, – komentavo I.Frolova-Milašienė.

Suprantam, kur esam, bet dėl jų sunku normaliai išsimiegoti, atsikeliame dar labiau sukandžiotos.

Ji persiuntė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus Daniaus Sušinsko paaiškinimus ir atsakymus į portalo kauno.diena.lt žurnalistų klausimus. Anot įstaigos vadovo, kenkėjų naikinimas patikėtas bendrovei „Utenos deratizacija“. Pagal sutartį, dezinfekcija atliekama du kartus per mėnesį, o esant poreikiui teikiamos ir papildomos kenkėjų kontrolės paslaugos.

„Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, o šis informuoja Turto valdymo skyriaus komendantą. Turto valdymo skyriaus komendantas gautą informaciją pateikia Turto valdymo skyriaus inspektoriui, kuris raštu informuoja „Utenos deratizacija“ apie būtinumą atlikti kenkėjų naikinimą konkrečiose patalpose ir suderina darbų atlikimo laiką. Bendrovės atstovai atvyksta sutartu laiku ir atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Karantino metu „Utenos deratizacija“ aprūpina Įstaigą kenkėjų naikinimui skirtomis priemonėmis ir Turto valdymo skyriaus darbuotojai pagal poreikį purškia patalpas“, – aiškino D.Sušinskas.

Pasiteiravome, kaip dažnai valomos, dezinfekuojamos nuteistųjų gyvenamosios patalpos? Įstaigos vadovas dėstė, kad nuteistieji eilės tvarka budi gyvenamosiose patalpose, jas pagal patvirtintą grafiką valydami kiekvieną dieną. Pagal pateiktus duomenis suskaičiavome, kad per paskutinius septynis mėnesius kenkėjai naikinti šešiolika kartų.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Kenkėjų klausimas įstaigoje visada buvo aktualus. Ne maža dalimi kenkėjų buvimas patalpose priklauso nuo švaros būryje: maisto likučiai ant spintelių, stalo, neišneštos šiukšlės ar ne kruopščiai išvalyta patalpa – puikios sąlygos veistis kenkėjams. [...] Deja, ne visi įstaigoje laikomi asmenys yra pakankamai tvarkingi ir pareigingi“, – konstatavo D. Sušinskas. Jis pridūrė, kad ne visi nuteistieji palieka dezinfekuojamoje patalpoje savo asmeninius daiktus, kurie dėl to lieka neapdoroti kenkėjų naikinimui skirtomis priemonėmis. Parnešus į patapą tokiomis priemonėmis neapdorotus daiktus kartu su jomis parnešami daiktuose esantys kenkėjai, kurie toliau veisiasi.

D. Sušinskas žada, kad bus sustiprinta kenkėjų kontrolė nedelsiant papildomai išdezinfekuojant visus Atvirosios kolonijos nuteistųjų čiužinius, kontroliuojant švarą patalpose ir nurodant, kad dezinfekcijų, dezinsekcijų ir deratizacijų metu nuteistieji paliktų savo asmeninius daiktus patalpose, įskaitant ir el. prietaisus.

Arba išleisti į aukštuosius mokslus užsieniuose keletą tūkstančių mūsų provincijose gyvenančių gabių vaikų, kurie dabartinėmis sąlygomis taip ir liks neatrastais talentais, genijais. Bet. Valdžios manymu, šiandien labiausiai reikia kaukių ir dezinfekcinio. Kai net atokiausiame prekybos centrelyje nuo jų lūžta lentynos matomiausiose vietose. Nešluoja jų pirkėjai, nors pasiūlymas "2 už 1 kainą" krautuvėje turėtų gundyti nė kiek ne mažiau nei Ieva Adomą Rojuje.

Už 25 mln. pinigų apsaugos priemonių, kurios pas mus jau gaminamos, buvo galima jų pripirkti dar dešimčiai pandemijos bangų ir dar būtų likę nenumatytiems atvejams, kaip, antai, jei ant visų Lietuvos piliakalnių išsiveržtų ugnikalniai.

Jau žinome, kad brangias vakcinas visos šalies gydymo medicinos įstaigoms gali pristatyti šaldytų netikrų kotletų išvežiotojai. Ir nieko. Nieko sudėtingo. Naujausiu eksperimentu bus įrodyta, kad kaukių ir dezinfekcinio tirpalo gamyba puikiausiai gali užsiimti plastmasinių Kalėdų eglučių ir velykinių kiaušinių dažų cechas, aromatinių aliejų spaudyklėlė, reklamos agentūra. Ne per sudėtinga? Ne. Mes viską galime. Dar ne visi pamiršo kooperatyvų laikus, kai kiekvienuose namuose (net ir gydytojų, mokytojų) buvo siuvamos dirbtinės odos rankinės, iš putliųjų verpalų mezgami netikri megztiniai. Ir visa tai sėkmingai pavyko anuomet prakalti. O kuo šiais laikais piliečiai blogesni?

Lietuvos verslo paramos agentūrai buvo svarbu, kad paraiškų teikėjai atitiktų reikalavimus. Jos teigimu, iš bemaž 80 atitiko 52. O jei vis dėlto išeis šnipštas? Nieko. Juk ne asmeniniai agentūros vadovo, ne ministrų kabineto narių tie 25 mln. pinigų. Ne tiek pritaškyta per 30 metų ir į kairę, ir į dešinę. Dar niekam už tai nereikėjo atsakyti.

Kaip ir anksčiau, mieste kursuojančių KAP maršrutinių autobusų salonuose reguliariai specialiais skysčiais ir šluostėmis nuvalomos rankenos, turėklai, o po reiso grįžę į parką visi autobusai dezinfekuojami nauju įrenginiu – garų generatoriumi.

„Skirtingai nuo pavasarinio karantino metu išpopuliarėjusių purškiamų dezinfekcinių preparatų, kuriais efektyviai neutralizuojame bakterijas ant paviršių, dabar įsigijome garų generatorių, kuris iškart dezinfekuoja ir paviršius, ir patalpos orą“, – aiškino Imantas Paliakas, bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ Eksploatacijos departamento direktorius.

Garų generatorius dezinfekuojančio tirpalo koncentratą per kelias sekundes įpurškia į autobuso saloną, durys uždaromos ir garai lyg tirštas rūkas sklinda uždaroje patalpoje. Dezinfekuojančių garų koncentracija kurį laiką didėja, tad stebint vaizdą lauke matyti kaip balti dūmai veržiasi iš autobuso per visus plyšius. Maždaug per valandą dezinfekuojantys garai išsisklaido, prieš reisą autobusas dar papildomai pravėdinamas. Ši technologija, kaip ir pats įrenginys, yra sertifikuoti Sveikatos apsaugos ministerijos.

„Puikiai suprantame, jog šiandien visi mes esame padidintos rizikos zonoje, todėl stengiamės tinkamai dezinfekuoti transporto priemones, kad mūsų autobusuose keleiviams ir vairuotojams būtų maksimaliai saugu. Ir kalbame ne tik apie keleivių pervežimą. Keli mūsų autobusai Klaipėdoje naudojami kaip mobilieji patikros punktai, specialiais reisais gabename asmenis atlikti COVID 19 testą, todėl stengiamės išnaudoti visas saugumo priemones. Iki šiol tai pavyko, nes bendrovėje neužsikrėtė nė vienas darbuotojas. Visi mums žinomi koronaviruso atvejai atėjo iš išorės, darbuotojų šeimų. Be to, nesame gavę jokios oficialių tarnybų informacijos apie mūsų autobusuose užsikrėtusius keleivius“, – sakė Vaidas Ramanauskas, bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius.

Dėl šalyje paskelbto karantino KAP yra sumažinusi tarpmiestinius pervežimus, mažiau reisų atliekama mieste bei priemiesčiuose. Nors šalyje šiuo metu įvesti judėjimo ribojimai, minimali viešojo transporto paslauga turi būti užtikrinta, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama bendrovė veiklos visiškai nesustabdys ir išnaudos visas priemones, kad kelionės būtų saugios.

Pasakojama apie daugiabučių laiptinėse ar netoli namų sutiktus prašalaičius, prisistatančius įvairių įstaigų darbuotojais, neva siųstais atlikti valymo ar kitokių darbų.

Šakių rajonas meras Edgaras Pilypaitis primena ir įspėjoa gyventojus būti atsargiems, griežtinant karantino sąlygas, kaip teigiama, sukčių vis daugėja.

„Ką tik gavau informacijos, kad atsirado sukčių, skambinančių privatiems asmenis dėl jiems priklausančių patalpų dezinfekavimo nuo koronaviruso. Būkime patys dėmesingi ir perspėkime kitus, kad nepakliūtų į sukčių pinkles.

Edgaras Pilypaitis / Asmeninio archyvo nuotr.

Savivaldybė dezinfekuoja tik bendro naudojimo patalpas – laiptines – ir neina į asmenims priklausančias privačias patalpas (butus, namus ar pan.)“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo E. Pilypaitis.

Policija ir toliau primena gyventojamss neatidarinėti durų nepažįstamiems asmenims, kurie apsimeta medikais, pareigūnais, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ar kitų tarnybų pareigūnais ir siūlo dezinfekuoti namus, apžiūrėti asmenis ar kambarius ir pan.

Pažymima, kad tarnybų atstovai ar pareigūnai turi turėti atpažįstamą uniformą ir tarnybinius pažymėjimus. Kilus įtarimams, raginama nedelsiant skambinti 112.

Portalo žurnalistų kalbinta Iveta pasakojo į parduotuvę „Šilas“, esančią Sargėnuose, Vandžiogalos gatvėje, užsukusi pirmadienio pavakarę.

Laukiant pirkinių krepšio – akibrokštas

„Nuėjau prie tos vietos, kur turėtų būti sudėti pirkinių krepšeliai – tuščia, ir pamačiau, kad prie pirmos kasos, netoli „Teleloto“ terminalo, krepšelių yra. Pagalvojau, kad jie sutvarkyti ir juos turėtų privežti. Žiūriu, pardavėjos plepa, o netrukus, pirkinių krepšelius nuo antros kasos taip pat sukrovė ir pristūmė prie vežimuko. Prie pirmos kasos žmogus išsikrovė prekes ir paklausė, kur padėti. Pardavėja sako: „Čia, čia, – ant viršaus“. Kai pamačiau, kad jis savo pirkinių krepšelį užmetė ant viršaus, supratau, kad krepšeliai nedezinfekuoti“, – detalizavo pašnekovė.

Tai jūs įsivaizduokite, čia tik „Šile“ taip daro, o jūs galvojate, kad kitur taip nedaro? Čia gyvenime nesibaigs. 

Pasak jos, paskui pardavėja pirkinių krepšius atstūmė prie įėjimo į parduotuvės skyrių vidų, kur jie įprastai būna.

Dezinfekavo ne iš karto

Tada Iveta pasiteiravo, kodėl nedezinfekuoti pirkinių krepšiai čia buvo atstumti.

„Galvoju, jei ji sakys, kad čia visi dezinfekuoti, tai tada tiktai duosiu pastabą dėl to vieno, kurį padėjo pirkėjas. Bet ji iš karto pasakė: „Ateis ir išdezinfekuos“. Sakau: „Kas ateis?“. Ir ji dingo tarnybinėse patalpose. Kol aš stovėjau, atėjo viena moteriškė ir capt už krepšelio. Sakau: „Ponia, jūs neimkite, jie yra nedezinfekuoti“. Ji trenkė tą krepšelį, dar spėjau nufotografuoti“, – sakė moteris.

Ivetos teigimu, pardavėja tik maždaug po dešimties minučių atsinešė purkštuvą, o iki tol į parduotuvę atėję pirkėjai esą ėmė nedezinfekuotus pirkinių krepšius.

„Aš įsitikinau, – jie šimtu procentų buvo nedezinfekuoti. O dar kiek žmonių pirkinių krepšelius pasiėmė. Tik vieną moteriškę perspėjau. Tai jūs įsivaizduokite, čia tik „Šile“ taip daro, o jūs galvojate, kad kitur taip nedaro? Čia gyvenime nesibaigs. Kalba, kad negalima mugių, negalima eiti žiūrėti eglutės įžiebimo, o prekybos centrų niekas negali sutvarkyti. Baisu“, – stebėjosi ji.

Į nurodymus nusispjauna?

Moteris sakė nugirdusi, kad šiame Vandžiogalos gatvėje esančiame „Šile“ koronavirusu esą užsikrėtė viena pardavėja, dėl to sekmadienį parduotuvė buvo uždaryta dviem valandoms.

„Ir dabar dar yra trys naujos pardavėjos. Matyt, kitas išvarė į saviizoliaciją. Man baisu, kai jų kolektyve jau yra (koronaviruso atvejų – „Kauno diena“), ir šitaip neatsakingai daryti? Būna dienų, kai trūksta ir dezinfekcinio skysčio. Ar joms liepia taupyti, ar ką, – nežinau, kodėl nepadeda. Ir kodėl pirkinių krepšelius atėjo dezinfekuoti pardavėja? Matyt, valytojai sutrumpintas darbo grafikas. Ji gal iš ryto išplauna ir išeina. Jeigu nėra, kam valyti, reikia sustumti tuos krepšius į tarnybines patalpas ir tegul stovi, kol ateis valytoja. Tada tegul žmonės į sterblę dedasi prekes“, – plūdo Iveta pridurdama, kad turėtų būti laikomasi Vyriausybės nurodymų.

Labiausiai ji sakė nerimaujanti dėl savo tėvų, nes jie dažnai ateina apsipirkti į šią parduotuvę. Be to, Sargėnuose yra daug ir kitų vyresnio amžiaus žmonių, jiems tai esą – artimiausias pasirinkimas apsipirkimui, tačiau ir didžiausia rizika užsikrėsti COVID-19.

Aiškinasi situaciją

Portalo žurnalistams susisiekus su parduotuvių tinklo „Šilas“ atstove buvo patvirtinta, kad apie šią konkrečią situaciją, įvykusią pirmadienio pavakarę, sužinota iš klientės ir dėl to esą neatidėliotinai pradėta parduotuvės Vandžiogalos gatvėje patikra.

„„Šilo“ tinklo parduotuvių darbuotojai yra susipažinę su pirkėjų krepšelių ir vežimų dezinfekavimo tvarkomis – yra instruktuoti, kaip tai atlikti, ir šiais instruktažais vadovaujasi. Iki šiol dar nebuvome gavę nusiskundimų dėl šios tvarkos pažeidimų ir esame įsitikinę, kad mūsų darbuotojai savo pareigybes atlieka sąžiningai. Šiuo metu aiškinamės, dėl kokios priežasties darbuotoja galėjo nedezinfekuoti krepšelių“, – sakė parduotuvių tinklo „Šilas“ atstovė.

Ji pridūrė, kad krepšeliai parduotuvėse dezinfekuojami periodiškai, – taip, kaip rekomenduoja Vyriausybės teisės aktai bei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

„Kiekvienoje parduotuvėje yra paskirti darbuotojai, kurie atlieka dezinfekciją, o už tvarkos vykdymą bei higienos normų laikymąsi atsakingas parduotuvės vadovas. Pagal bendrovės patvirtintą bei nusistovėjusią tvarką, nedezinfekuoti krepšeliai visada atskiriami nuo dezinfekuotų. Esame įsitikinę, kad mūsų parduotuvės dėl patogaus darbo laiko,  nedidelių pirkėjų srautų yra saugi vieta apsipirkti kauniečiams bei miesto svečiams“, – tikino pašnekovė.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Pasak jos, kasose įrengtos organinio stiklo pertvaros, kurios atskiria bei iš dalies izoliuoja kasos darbuotoją ir klientus nuo tiesioginio kontakto. Taip pat informacinėmis juostomis parduotuvėse sužymėtos kasų ir vitrinų zonos, padedančiomis laikytis saugaus atstumo, o pirkėjų saugumui prie įėjimo pirkėjams esą sukabintos rankų dezinfekavimo stotelės, kurios nuolatos papildomos dezinfekciniu skysčiu. Dezinfekcijos priemonės, kuriomis pardavėjas dezinfekuoja kasas, atstovės teigimu, be išimties yra kiekvienoje kasoje.

„Paskirti darbuotojai reguliariai atlieka paviršių, grindų, įrangos, pagalbinių patalpų valymą ir dezinfekciją pagal Vyriausybės rekomendacijas. Stengiamės darbuotojus išlaikyti saugius, todėl vadovas instruktuoja darbuotoją prieš darbo pradžią apie kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, patikrina, ar darbuotojas turi apsaugos priemones, pamatuoja kūno temperatūrą ir primena apie saugų darbą neliečiant rankomis veido“, – teigė ji.

Darbuotojai nustatytas COVID-19

Pasiteiravus, ar tiesa, kad parduotuvėje „Šilas“, esančioje Vandžiogalos gatvėje, darbuotojai buvo patvirtintas COVID-19, atstovė šį faktą patvirtino.

„Šiuo metu ji sveiksta namie. Darbo pradžioje darbuotojai pasijutus blogai, ją išleidome namo. Po atlikto COVID-19 tyrimo, darbuotoja informavo apie teigiamą atsakymą. Parduotuvė nedelsiant buvo uždaryta profesionaliai visų patalpų dezinfekcijai. Su darbuotoju, kontaktavę asmenys šiuo metu yra saaviizoliacijoje. Su sergančiais ir saviizoliacijoje esančiais darbuotojais, palaikome nuolatinį ryšį – teikiame visokeriopą pagalbą, konsultuojame darbuotoją, kur jam kreiptis, kokius veiksmus atlikti, padedame gauti nedarbingumo pažymėjimą, ar siūlome kitas išeitis, kad darbuotojas jaustųsi kiek įmanoma saugus“, – sakė pašnekovė.

Jos pateiktais duomenimis, jos atstovaujamame parduotuvių tinkle „Šilas“, kuriame dirba 452 darbuotojai, per visą koronaviruso situacijos laikotarpį visoje įmonėje – ne tik parduotuvėse, bet ir administracijos, logistikos padaliniuose, buvo nustatyti  penki teigiami COVID-19 atvejai.

„Kiekvienu atveju, darbuotojui pasijutus blogai, darbuotojas nedelsiant nušalinamas nuo darbo ir prašomas pasidaryti COVID-19 testą. Nesant galimybės greituoju būdu pasidaryti testą, esame sudarę sutartį su privačia klinika ir siunčiame darbuotojus atlikti testo, už kurį moka įmonė. Nustačius atvejį, elgiamės pagal Vyriausybės rekomendacijas – bendradarbiaujame su NVSC ir kontaktą turėjusius asmenius siunčiame izoliuotis, ir, žinoma, dezinfekuojame patalpas“, – detalizavo parduotuvių tinklo „Šilas“ atstovė.