„Klaipėdoje mažiau iššūkių, lyginant su kitais Lietuvos regioniniais atliekų tvarkymo centrais, todėl čia retai užsukam“, – sakė iš Klaipėdos kilęs S. Gentvilas, primindamas, jog iš ankstesnės politinės veiklos savivaldoje puikiai žino tiek KRATC specifiką, tiek kitų Dumpiuose veikiančių įmonių problemas.

Apsilankymo Dumpių sąvartyne metu Aplinkos ministerijos ir aplinkosaugos institucijų atstovai pažymėjo pozityvius KRATC pokyčius per pastaruosius metus. KRATC skaitmenizavo jų padaliniuose atliekas tvarkančių juridinių asmenų duomenų bazę ir ši informacija aplinkosaugininkams padeda nustatyti pažeidimus. 

Susitikime aptartos ir regioninės kainos įvedimo problemos, mat kitąmet dalį už atliekas mokamų mokesčių reglamentuos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Pasak Aplinkos ministro S. Gentvilo, šis pokytis įneš daugiau skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo, nes visų šalies RATC‘ų kainas už atliekų tvarkymą pagal vieningą metodiką vertins nepriklausoma valstybės institucija, analogiškai, kaip ji prižiūri šilumos ir vandentvarkos įmonių nustatomus įkainius.  

Vizito Dumpių regioniniame sąvartyne metu S. Gentvilas apžiūrėjo statomą naują maisto rūšiavimo cechą. Šis aplinkosauginis projektas itin svarbus visam Klaipėdos regionui – čia jau nuo kitų metų bus tvarkomos iš gyventojų surinktos maisto atliekos. Statybos vyksta sparčiai, tačiau vis dar kyla klausimų dėl finansavimo. Prieš trejus metus, kai buvo pradėtas šis projektas ir skaičiuojamos galimos išlaidos, statybinių medžiagų, darbų, perkamos įrangos kainos buvo kone dvigubai mažesnės nei šiuo metu. Todėl rūšiavimo įrenginių statyba Dumpiuose pabrango apie 40 procentų. Buvo numatyta, jog 80 proc. lėšų projektui bus skirta iš ES fondų, tačiau pabrangus darbams europinės paramos indėlis sumenko. KRATC vadovai neatmeta, jog lėšų stygius gali turėti įtakos viso regiono gyventojams. Paskolos ir išaugusios bankų palūkanos bus dengiamos per „vartų“ mokestį, kurį sumoka regiono savivaldybės.

„Europos Sąjunga kuo toliau, tuo mažiau lėšų skirs Lietuvai. Komunalinis sektorius ir taip buvo dosniai finansuojamas – projektams  skiriama iki 80 proc. paramos. Ateina metas, kai reikės verstis savo jėgomis“, – pažadais nesišvaistė S. Gentvilas.

Tačiau po susitikimo nepraėjus nė savaitei ministras pranešė gerą žinią: Klaipėdos maisto rūšiavimo įrenginių statybai papildomai bus skirta 490 802,70 eurų, perskirstant kitiems projektams nepanaudotas lėšas.

„Aplinkosauginės investicijos neša naudą ir ekologiją. Maisto atliekų rūšiavimas, KRATC diegiamos modernios atliekų tvarkymo technologijos, leis padidinti antrinių žaliavų perdirbimą, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą“, – ministerijos sprendimą argumentavo S. Gentvilas.

Dar viena iš susitikime analizuotų temų – ką daryti su statybinėmis atliekomis. KRATC konstatavo, jog į Dumpių sąvartyną komunalinių atliekų patenka apie 1 proc. Visa kita yra išrūšiuojama, atiduodama perdirbėjams, o nebetinkama frakcija panaudojama energijos gamybai. Tad Dumpių sąvartynas tapo statybinių ir gamybos atliekų laidojimo vieta.

Atliekų tvarkytojus stebina, kad statybinių atliekų į sąvartyną šiemet atvežta net 40 proc. mažiau nei pernai. Kur jos dingo, ar nepatenka į miškus, ar kitas nelegalias atliekų šalinimo vietas?

Ramunė Lukaševičienė, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkė, patikino, kad jų tarnybos specialistai šiemet jau yra užfiksavę gudraujančių verslininkų, kurie esą smulkina statybines atliekas vietoje, bet reikiamų leidimų šiai veiklai neturi.

Aplinkosaugininkai priminė, jog piktybiniams šiukšlintojams numatytos griežtesnės sankcijos. Jei nustatomas nelegalus atliekų šalinimas nuo 5 m3 – konfiskuojama transporto priemonė. Jau keičiami teisės aktai ir už neleistiną atliekų šalinimą gamtoje bus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be to, statyba bus laikoma nebaigta, statinio nebus galima naudoti, jei statytojas nepristatys deklaracijos, kur sutvarkytos statybinės atliekos.

„Mes laikomės principų, kurie bendri visai civilizuotai Europai. Kuo daugiau atliekų turi būti išrūšiuojama, perdirbama, pakartotinai panaudojama. Kas to nedaro, turėtų brangiai mokėti už šalinimą sąvartynuose, o piktybiniai pažeidėjai – griežtai baudžiami“, – teigė  S. Gentvilas.

Didžiausia augimo dalis – mokestis valstybei

Gyventojai ir verslo subjektai mokėdami mokesčius už atliekas išlaiko visą atliekų sutvarkymo sistemą: išvežimą, rūšiavimą, perdirbimą, sudeginimą ir neperdirbamų atliekų deponavimą sąvartyne. Visuose procesuose atliekų transportavimui ir apdorojimui naudojama technika, rūšiavimo įrenginiuose suvartojama daug elektros energijos.

„Per šiuos metus brango kone visos mūsų perkamos paslaugos, elektros kaina išaugo 3–4 kartus, pabrango kuras, paslaugų įkainius pakėlė atliekų vežėjai. Be to, nuo kitų metų daugiau nei tris kartus didinamas valstybinis taršos mokestis. Pagal planuojamą pašalinti atliekų kiekį valstybei turėsime sumokėti apie 2,5 mln. eurų“, – pasakojo KRATC direktorė Roma Budrienė. Nors numatomos KRATC kitų metų sąnaudos, lyginant su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, išaugs 4,4 mln. eurų, arba 43 proc., klaipėdiečiams rinkliava už visų komunalinių atliekų sutvarkymo paslaugas kitąmet didės kone perpus mažiau: gyvenantiems butuose – 22 proc., o individualių namų savininkams – apie 25 proc.

Jei dabar už 50 kv. m butą Klaipėdoje mokama 41 euro metinė rinkliava, kitąmet ši suma padidėtų iki 50 eurų. Gyvenantiems individualiuose namuose per metus tektų mokėti apie 20 eurų daugiau. Kitaip sakant, klaipėdiečiams kas mėnesį atliekų sutvarkymo paslaugoms tektų rasti papildomai nuo 0,9 iki 1,7 euro.

Nerūšiuotų atliekų pridavimas kainuos brangiau

Seimo sprendimu vadinamasis valstybinis „sąvartyno“ arba taršos mokestis 2023 m. didinamas nuo 15 iki 50 eurų už toną. Be to, šis mokestis pagal įstatymą turi būti indeksuojamas vartotojų kainų indeksu, lyginant su 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis. Kitų metų pabaigai planuojamas mokesčio indeksavimas 36,9 proc. Tad nuo naujų metų kiekviena Dumpių sąvartyne laidojama atlieka taps „auksinė“.

„Gautas atliekas mes dar kartą išrūšiuojame. Komunalinės atliekos yra perrūšiuojamos mechaniniais įrenginiais atskiriant antrines žaliavas: stiklą, popierių, plastiką, metalą, inertines medžiagas. Taip pat atskirai apdorojame didžiąsias atliekas – sumalame baldus ištraukdami metalus ir paruošdami šias atliekas kurui. Tai, kas netinka perdirbimui ar energijos gamybai, yra deponuojama sąvartyne“, – aiškino R. Budrienė.

Kadangi visi rūšiavimo procesai imlūs energijai, kurui, neišvengiamai komunalinių atliekų apdorojimas kitąmet daugiau kainuos visoms regiono savivaldybėms bei verslo subjektams.

Ypač Dumpių sąvartyno įkainių pabrangimą pajus statybininkai, atvežantys netinkamas perdirbti atliekas. Jų priėmimas Klaipėdos regiono įmonėms brangs dvigubai, nuo 60 iki 120 eurų už toną, o atvežantys nerūšiuotą statybinį laužą iš kitų regionų mokės net 150 eurų už toną. Tuo tarpu išrūšiuotos statybinės atliekos (betonas, plytos, čerpės, keramika) be netinkamų perdirbti atliekų, kaip ir šiemet bus priimamos už 10 eurų mokestį tonai.

Visi Dumpių sąvartyno atliekų tvarkymo tarifai skelbiami https://kratc.lt/lt/tarifai/.

Toli nuo leistinų normų

Tai jau trečiasis NVSPL atliktas kvapų koncentracijos matavimas Dumpių sąvartyne. Nuo 2018 m., kai buvo atlikti pirmieji matavimai, kvapų intensyvumas niekada neviršijo leistinų 8 OUE/m³ ir sistemingai mažėja. 2018 m. ties sąvartyno riba buvo fiksuojama iki 5 kvapo vienetų sklaida, 2020 m. ji mažėjo iki 4 OUE/m³, 2022 m. rodikliai dar mažesni – 2,1 OUE/m³.

Pasak KRATC atstovų, kvapų mažėjimo priežasčių gali būti bent keletas. Įtakos daro bendrovės įdiegtos ir vis tobulinamos oro valymo ir kvapų neutralizavimo priemonės. Vykdoma sąvartyno 1 ir 2 sekcijos rekultivacija – nuo 2008 m. kalne deponuotos atliekos užkonservuojamos po storu grunto sluoksniu, įrengiant dujų surinkimo sistemą, tad ši dalis irgi intensyvių kvapų nebeskleidžia. Kita priežastis – regiono gyventojai ėmė geriau rūšiuoti, todėl į Dumpius kasmet atvežama vis mažiau komunalinių atliekų. Mažiau atliekų – mažiau puvimo procesų ir mažiau kvapo.

Kvapai iš Dumpių sąvartyno nebepasiekia gyvenamųjų teritorijų (žemėlapis).

„Įtakos kvapų sklaidos mažėjimui daro ir tai, kad į sąvartyną praktiškai nebelaidojame komunalinių atliekų. Gyventojų atliekos yra išrūšiuojamos, perdirbamos, o kas netinka perdirbti – sudeginama energijos gamybai. Pernai deponavome tik 1,3 proc. viso atvežto komunalinių atliekų kiekio. Paprasčiau sakant, sąvartyne nebeliko kam pūti ir skleisti nemalonius kvapus“, – aiškino KRATC direktoriaus pavaduotoja Ramunė Šličienė.

Naujovė – uždengiami konteineriai

Intensyviausia kvapų sklaida sąvartyno teritorijoje buvo ir yra fiksuojama aikštelėje, kur konteineriuose keletą valandų sandėliuojamos išvežimui į deginimo jėgainę paruoštos atliekos.

Į šiuos konteinerius iš rūšiavimo įrenginių sukraunamos perdirbti netinkamos atliekos, kuriose apstu maisto likučių ir kitų biologiškai skaidžių medžiagų. Jos kaip magnetas traukia paukščius ir į aplinką skleidžia gendančių atliekų tvaiką.

„Visos atvežtos komunalinės atliekos, priėmimo patalpoje vos tik išverstos iš sunkvežimio, iškart yra apipurškiamos puvimo bakterijas naikinančia medžiaga. Kai atliekos sandėliuojamos ir rūšiuojamos uždaruose cechuose, kvapus sugaudo biofiltras ir neutralizuoja ant konvejerių purškiami probiotikai bei AirBorn preparatai“, – aiškino rūšiavimo skyriaus vadovas Tomas Kuprys. Tačiau lauke neutralizuojančios priemonės neveikia taip efektyviai.

Siekiant sumažinti kvapus šioje teritorijos vietoje buvo siūlomi du sprendimai: statyti uždarą angarą su autonomine oro valymo sistema arba įsigyti dengtus konteinerius. Pasirinkta technologiškai greičiau įgyvendinama ir ekonomiškai patrauklesnė priemonė – konteineriai su užtraukiamais tentais.

Konteineriuose su tentais atliekos tapo neprieinamos paukščiams.

Pirmieji uždengiami konteineriai jau naudojami atliekų sandėliavimui. Ar jie duos norimą efektą dar labiau sumažinant kvapų sklaidą, bus žinoma atliekant kitus tyrimus. Beje, uždengiami konteineriai jau įrodė savo privalumą – juose esančios atliekos tapo neprieinamos paukščiams.

Kvapų iš Dumpių sąvartyno mažėjimas tikėtinas ir ateityje. Tai siejama su kitąmet prasidėsiančiu maisto rūšiavimo projektu.

„Nemalonių kvapų šaltinis yra kartu su buitinėmis atliekomis išmetamos maisto ir kitos biologiškai skaidžios at-liekos. Kai maisto likučiai bus surenkami ir sutvarkomi atskirai, bendrame sraute nebeliks pūvančios masės, kartu ir kvapų susidarymo priežasties“, – aiškino R.Šličienė.

Pagal atliktą poveikio aplinkai studiją, gyventojams pradėjus rūšiuoti maisto atliekas kvapų sklaida Dumpių sąvartyne sumažės dar 12–14 proc.

Mažėjimas fiksuotas ir pernai

2018 m. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija tyrė Dumpiuose veikiančių įmonių kvapų koncentracijas. Tuomet KRATC administruojamo regioninio sąvartyno tarša buvo mažiausia iš tirtų įmonių ir ties teritorijos riba siekė 1,9–5 kvapo vienetų (OUE/m³). Žinia, anuomet ir dabar galiojanti leistina kvapų koncentracijos norma yra 8 OUE/m³.

Visgi, pagrindinio KRATC akcininko – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos – prašymu, 2018 m. bendrovė investavo į papildomas kvapų mažinimo priemones. Atliekų priėmimo ir rūšiavimo patalpose įrengė stacionarias kvapus neutralizuojančių priemonių purškimo sistemas, lauke pastatė kilnojamus purkštuvus, naktimis, po darbo valandų, įjungiami ozonatoriai, kurie naikina puvimo bakterijas, o tuo pačiu ir blogus kvapus.

Investicijos davė efektą: 2020 m. vasarą tos pačios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atliktas tyrimas parodė, kad iš Dumpių sąvartyno sklindančio kvapo koncentracija sumažėjo iki 4 OUE/m³ .

Tyrimo prielaidos – sunkesnės už realias sąlygas

Siekdami apskaičiuoti galimą taršą, atsirasiančią pradėjus rūšiuoti maisto atliekas, tyrėjai sąvartyne atliko visų taršos šaltinių kvapų koncentracijos matavimus. Pagal surinktus naujausius duomenis ir atitinkamos metodikos formules buvo atliktas kvapų modeliavimas.

Skaičiavimai atlikti pagal maksimalią galimą taršą. Pavyzdžiui, skaičiuota, kad visi sąvartyno taršos šaltiniai dirba 24 val. kiekvieną metų dieną, nors realus darbo ciklas yra kelis kartus mažesnis. Nevertintos ir sąvartyne naudojamos kvapų mažinimo priemonės, kurios, beje, bus įdiegtos ir maisto rūšiavimo angare.

Modeliavimo rezultatai parodė, kad maisto rūšiavimo metu išskiriamų kvapų koncentracija sumažės visose Dumpių sąvartyno zonose ir artimiausioje gyvenamojo aplinkoje. Kaip rašoma tyrimo ataskaitoje, ryškiausias pokytis prognozuojamas ties sąvartyno sanitarinės apsaugos zonos riba. Čia prognozuojamas kvapo koncentracijos sumažėjimas 12–14 proc. Ties artimiausia gyvenamąja ir visuomenine aplinka skleidžiamų kvapų koncentracija sumažės iki 1,9–3,0 OUE/m³.

„Rezultatas buvo nuspėjamas. Ir priežastis visiškai aiški, ne kartą matyta pradėjus maisto rūšiavimą daugelyje pasaulio šalių. Puvimą ir nemalonų kvapą sukelia konteineryje su kitomis atliekomis susimaišiusi ir pūvanti biomasė. Atskirai surenkat gyventojų maisto atliekas komunalinės atliekos tampa švaresnės ir skleidžia mažiau kvapų visuose jų tvarkymo etapuose“, – sakė KRATC ekologinės infrastruktūros skyriaus vadovė Ramunė Šličienė.

Kaip numatyta KRATC įgyvendinamame maisto rūšiavimo projekte, Dumpiuose šalia veikiančių rūšiavimo įrenginių bus pastatytas naujas angaras. Jame išrūšiuotos maisto atliekos uždara transportavimo sistema nukreipiamos į lauke įrengtą 150 m³ talpos rezervuarą. Tiek rezervuaras, tiek transportavimo sistema bus hermetiški, todėl kvapo neskleis. Atliekos čia nebus pūdomos, o išvežamos ar išpumpuojamos uždaru vamzdynu į perdirbimo įmones.

Ugniagesiams apie gaisrą pranešta ketvirtadienį prieš vidurdienį, sakė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovai.

Kaip teigė Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas, gaisrą gesino penkios autocisternos, kitų gyvenviečių ugniagesių pagalbos nebuvo kviesta.

Dumpių regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne gaisras kilo vakariniame šlaite, kuris gerai matomas nuo Šilutės–Palangos kelio.

Atvykus ugniagesiams-gelbėtojams, atvira liepsna sąvartynas liepsnojo 100 kvadratinių metrų plote. Liepsnojo ir atskiri židiniai.

Tikėtina, kad gaisro priežastis – savaiminis užsidegimas dėl sąvartyno gilumoje vykstančių atliekų irimo procesų.

Tyčinio padegimo versija atmetama, esą svetimi asmenys į teritoriją patekti negali. Tai esą tipinė sąvartynų problema: per pastarąjį pusmetį Lietuvoje dėl tos pačios priežasties liepsnojo Panevėžio, Šiaulių, Alytaus regionų sąvartynai.

Pradžioje informuota, kad ketvirtadienį apie 14 val. gaisras Dumpių sąvartyne užgesintas. Vis dėlto saugumo sumetimais ugniagesių ekipažas sąvartyne budėjo visą naktį.

Prevenciškai ant degusio sąvartyno šlaito dar buvo pilamas vanduo iš teritorijoje esančių priešgaisrinių rezervuarų.

Budėjimas vyko iki penktadienio ryto. Pilnas incidento likvidavimas vyko beveik parą. Išdegė beveik 200 kvadratinių metrų plotas.

Ugniagesiams apie gaisrą pranešta 11.41 val. Kaip teigė Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas, gaisrą gesino penkios autocisternos, kitų gyvenviečių ugniagesių pagalbos nebuvo kviesta.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovai pranešė, kad Dumpių regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne gaisras kilo vakariniame šlaite, kuris gerai matomas nuo Šilutės-Palangos kelio.

Numanoma gaisro priežastis – savaiminis užsidegimas dėl sąvartyno gilumoje vykstančių atliekų irimo procesų.

Tai tipinė sąvartynų problema: per pastarąjį pusmetį Lietuvoje dėl tos pačios priežasties liepsnojo Panevėžio, Šiaulių, Alytaus regionų sąvartynai.

KRATC informavo, kad apie 14 val. gaisras Dumpių sąvartyne užgesintas.

Prevenciškai ant degusio sąvartyno šlaito dar buvo pilamas vanduo iš KRATC teritorijoje esančių priešgaisrinių rezervuarų. Dėl saugumo ateinančią naktį viena ugniagesių mašina liks budėti sąvartyne – jei atsinaujintų gaisro židinys, kad iškart būtų galima jį užgesinti.

Rūšiavimas gerėja, bet...

Didžiąsias atliekas – baldus, langus, duris, dviračius ir kitas didelių matmenų atliekas – gyventojai nemokamai gali palikti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse arba du kartus per metus išmesti į prie namų pastatomus didžiųjų atliekų surinkimo konteinerius.

„Į aikšteles klaipėdiečių atvežamų atliekų kiekiai kasmet ženkliai didėja. Trijose Klaipėdos aikštelėse 2018 m. atvežamų atliekų kiekis išaugo iki 4 132 tonų, arba, lyginant su 2017 m., padidėjo 64 proc.“, – aiškino Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.

Tačiau pernai dar apie penktadalį didžiųjų atliekų – virš 1 218 tonų – gyventojai sukrovė prie konteinerių.

Aikšteles, kur stovi konteineriai, iki šių metų tvarkė žemės valdytojas:  arba namą administruojanti bendrovė, arba savivaldybės administracija, bet ne komunalinių atliekų surinkimo konteinerių naudotojai. Bet miesto tarybos sprendimu ši tvarka pakeista. Iki metų pabaigos visos konteinerių aikštelės bus priskirtos bendrijoms, namų administratoriams ir kitiems juridiniams asmenims, kurie faktiškai naudojasi kolektyvine konteinerių aikštele. Keli namai turės susitarti, kas prižiūri bendras aikšteles ir kas privalės apmokėti už netinkamai išmestų atliekų sutvarkymą.

Naudojami netinkamai

Tiems uostamiesčio gyventojams, kurie negali ar nenori nereikalingų daiktų patys nugabenti į aikšteles, du kartus per metus sudaroma galimybė išmesti nereikalingus rakandus į kieme pastatytus konteinerius. Arba leidžiama už papildomą mokestį užsisakyti individualų konteinerį didžiosioms atliekoms. Bet taip atsiranda kita problema: gyventojai ten sumeta ne tik didžiąsias atliekas, bet ir padangas, statybines bei pavojingas atliekas – pasenusius dažus, indus su tepalais, šiferį. Po kelių dienų atvažiavęs atliekų surinkėjas nebežino ką daryti: tokios atliekų mišrainės jis negali vežti nei į sąvartyną, nei į rūšiavimo gamyklą, o pats turėtų perrūšiuoti ir atskirti pavojingas medžiagas nuo stambiagabaričių.

„Mūsų darbas yra pastatyti konteinerį ir atliekas nuvežti į sąvartyną. Už rūšiavimą mums niekas nemoka. Tinkamai išrūšiuoti privalo patys gyventojai. Jei jie to nepadaro, reikia keisti atliekų surinkimo ir apmokėjimo tvarką“, – argumentavo vežėjams atstovaujantis Laimonas Žemaitis, UAB „Ecoservice Klaipėda“ generalinis direktorius.

Jam antrino ir KRATC atstovė. „Jei vežėjas su neleistinomis atliekomis atvažiuoja į mūsų administruojamą Dumpių sąvartyną, mes tokių atliekų negalime priimti. Yra buvę atvejų, kad mūsų darbuotojai įsileido esą didžiąsias atliekas atvežusią mašiną ir gavo baudą iš aplinkosaugininkų, nes nepastebėjo konteineryje tarp didžiųjų atliekų įsimaišiusių kelių padangų“, – sakė R.Šličienė.

Permainų bus

Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyrius inicijuoja pakeitimus, kurie turėtų patobulinti didžiųjų atliekų surinkimą uostamiestyje. Kadangi šiuo metu niekas neatsako už atliekų turinį didžiajame konteineryje, pirmiausia bus atsisakoma didžiųjų konteinerių pastatymo pagal grafiką du kartus per metus.

„Nuo kitų metų didžiosiomis atliekomis bus galima atsikratyti taip pat, kaip ir pavojingomis. Pagal nustatytą grafiką ir parinktas vietas atliekų vežėjų mašina atvyks, stovės nurodytoje vietoje valandą ar kiek ilgiau, ir priims iš gyventojų didžiąsias atliekas. Gyventojai galės išmesti nebereikalingus daiktus, bet mašinos vairuotojas bus atsakingas, kad nebūtų išmetamos netinkamos atliekos“, – pasakojo Rasa Jievaitienė, Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.

Nuo kitų metų didžiosiomis atliekomis bus galima atsikratyti taip pat, kaip ir pavojingomis.

Gyventojai, kurie už papildomą mokestį užsisakys individualų konteinerį didžiosioms atliekoms, turės pasirūpinti, kad į jį patektų tik didžiosios atliekos ir tai bus užfiksuota sutartyje su atliekų vežėju. Jei į konteinerį bus sudėtos ne didžiosios atliekos, o, tarkim, padangos, elektronika, žaliosios, pavojingos ar kitos atliekos, sutartį pasirašęs asmuo turės papildomai sumokėti už konteinerio turinio perrūšiavimą arba išsirūšiuoti pats.

„Nuo kitų metų mieste nebebus „niekieno“ konteinerių. Kai yra šeimininkas, galima ir reikia iš jo pareikalauti atsakomybės už netvarką“, – sakė R.Jievaitienė.

Pasak aplinkosaugininkų, Europos Sąjungos šalyse galioja kur kas griežtesnės finansinės sankcijos už neteisingą atliekų tvarkymą. Pavyzdžiui, Vokietijoje patys gyventojai yra įpratę kontroliuoti tvarką kieme, mat net už vienintelį pažeidimą rūšiuojant atliekas visus metus tenka mokėti kelis kartus didesnius mokesčius.

„Geriausias ir pigiausias didžiųjų atliekų tvarkymo būdas – patiems jas nuvežti į aikšteles. Ten jos išrūšiuojamos ir atiduodamos perdirbėjams. Taip pat neužteršiama gyvenamoji aplinka, papildomai nekainuoja atliekų surinkimas gyventojams“, – argumentavo R.Šličienė, primindama, jog Klaipėdos aikštelės dirba I–VI nuo 9 iki 19 val.

Susipažino su problema

Kvapų detektyvą klaipėdiečiai narplioja jau ilgiau nei metus.

Skandalas dėl smarvės kilo dar praėjusią vasarą. Tąkart ant kojų sukeltos Dumpiuose bei Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pramonine veikla užsiimančios įmonės, atsakingos valstybinės institucijos, vietos valdžia.

Dabar naujos kadencijos politikai su šia problema susipažįsta iš naujo.

Ketvirtadienį vykusio išvažiuojamojo Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu jo nariai apsilankė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Dumpių nuotekų valykloje ir KRATC priklausančiame Dumpių sąvartyne.

Įmonių atstovai papasakojo, kokias technologines priemones naudoja kvapams suvaldyti, aprodė teritorijas, kur vyksta gamybos procesas.

Išsamų pristatymą parengę KRATC specialistai sąvartyne ir rūšiavimo gamykloje identifikavo tris potencialius kvapų taršos šaltinius: mechaninio apdorojimo įrenginius, sandėliavimo aikštelę šalia gamyklos ir dabar naudojamą sąvartyno sekciją.

Palaidoja tik 8–10 proc. atliekų

Kaip aiškino KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius, atliekų tvarkymo schema sąvartyne yra gana paprasta – sunkiasvorės mašinos į Dumpius suvažiuoja iš visos Klaipėdos apskrities ir pasvertos keliauja į rūšiavimo gamyklą.

Čia atliekos yra iškraunamos, išrūšiuojamos ir atiduodamas perdirbti.

Atliekose yra ir grunto (žemė, žvyras), kuris išsijojamas ir naudojamas sąvartyno šlaitams formuoti ir atliekoms deponuoti.

Vizitas: naujai išrinkti tarybos nariai ir visuomenininkai domėjosi Dumpių sąvartyno veikla. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Didžioji dalis bendrovės išrūšiuojamų medžiagų dėl užterštumo nebetinka perdirbti, tačiau gali būti naudojamos energijos gamybai.

Jas į savo deginimo jėgainę išsiveža bendrovės „Fortum“ atstovai.

Į likusias sekcijas patenkančios antrinės žaliavos yra supresuojamos ir sandėliuojamos dengtoje aikštelės vietoje.

Pabrėžiama, kad sąvartyne jau penkerius metus, kol veikia atliekų deginimo jėgainė, deponuojama vis mažiau atliekų.

2017, 2018 metais sąvartyne buvo palaidota tik 8–10 proc. po rūšiavimo perdirbti netinkamų atliekų.

Tokius rodiklius Europos Sąjunga iš savo narių reikalauja pasiekti iki 2030 m.

„Iš tikrųjų mes esame nebe atliekų sąvartynas, o šlako sijojimo ir saugojimo aikštelė. Šlakas – tai statybinė medžiaga, liekanti sudeginus atliekas, ją mes naudojame šlaitams formuoti, keliams tiesti. Iš esmės sąvartyne nebėra kam smirdėti, todėl prieš penkerius metus buvo sumažintos sanitarinės zonos“, – atkreipė dėmesį A.Liubinavičius.

Anksčiau iki 500 metrų nuo Dumpių sąvartyno nebuvo leidžiama jokia komercinė veikla, statyti namų, tačiau nelikus taršos situacija pasikeitė.

Atliko išsamius tyrimus

Bendrovės atstovo išdėstytus faktus patvirtina praėjusį rugsėjį valstybinių institucijų iniciatyva atlikti kvapų taršos tyrimai.

Visuomenės sveikatos centro laboratorijoje gautais duomenimis, KRATC sąvartyno teritorijoje sukuriama taršos

kvapais koncentracija yra minimali ir, palyginti su kitomis kaimynystėje veikiančiomis įmonėmis, taršos žemėlapyje faktiškai išnyksta.

„Mūsų vidutinė tarša yra iki aštuonių vienetų, o šalia esančių bendrovių taršos koncentracija siekia beveik 950 vienetų. Tai yra oficiali laboratorijos medžiaga, kitų patikimų duomenų neturime“, – tikino A.Liubinavičius.

KRATC savo veiklos procesui Dumpiuose pasitelkia naujausias priemones, mažinančias nemalonius kvapus.

Viena jų buvo numatyta jau statant gamyklą. Tai – biofiltras, skirtas sieros vandeniliui, amoniakui ir kitiems organiniams teršalams šalinti iš oro.

Paprasčiau tariant, dideliais siurbliais pro ventiliacijos sistemas oras yra išsiurbiamas iš gamyklos ir minėti teršalai iš jo pašalinami.

Kad kvapas nepasklistų po aplinką, gamykloje įrengti nuleidžiami sandarūs vartai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tiesa, atliekų priėmimo patalpose juos nuolat uždaryti ir atidaryti, kai eilėje laukia apie 40 išsirikiavusių mašinų, būtų tiesiog neįmanoma.

Todėl vartai ryte yra pakeliami ir tik popiet, kai nelieka didelių transporto srautų, uždaromi.

Pernai iš Aplinkos ministerijos gautas nurodymas šiuo klausimu ieškoti alternatyvų.

Pasirinktas sprendimas – plastikinės užuolaidos, kurios uždengiamos tuose gamyklos sektoriuose, kur negalima užverti vartų. Oro srauto judėjimui tai gana gera kliūtis.

Šiemet įdiegta dar viena naujovė – probiotikai – kvapų šalinimas mikrobiologinėmis priemonėmis (tarša mažinama bakterijomis). Šią technologiją visame pasaulyje naudoja žemės ūkio įmonės, gyvulininkystės kompleksai, vandenvalos įmonės dumblo kvapams suvaldyti.

Probiotikais apdorojus nerūšiuotas atliekas, gauti kvapų sumažėjimo rezultatai: po dviejų parų – 14 kartų, o po aštuonių – 24 kartus.

Be to, naktį, kai nevyksta rūšiavimo procesas, gamykloje įjungiami du ozono generatoriai, kurie naikina bakterijas, grybelį, blogus kvapus ir suskaido įvairias toksines medžiagas.

Žmonės tokioje aplinkoje dirbti negali.

Įdiegė „AirBorn“ technologiją

„Pati naujausia technologija, sąvartyne pradėjusi veikti prieš dvi savaites, yra „AirBorn“ purkštuvai arba patrankos, sukuriantys vandens dulksną, dirbtinį rūką. Pasitelkę šiuos purkštuvus mes sumažiname kvapo sklaidą darbinėje aplinkoje“, – akcentavo KRATC atstovas.

Vandens dulksna su cheminiais preparatais pagerina kvapų dalelių absorbaciją iki 500 tūkst. kartų.

Bendrovės direktoriaus Šarūno Reikalo teigimu, šis produktas galėtų išspręsti ne tik Dumpių sąvartyno kvapų valdymo problemas, bet ir šalia įsikūrusių kaimyninių bendrovių.

Tačiau norą ir iniciatyvą turėtų parodyti patys įmonių atstovai.

Ketvirtadienį vykusiame susitikime dalyvavo ir į gyventojų bei politikų klausimus atsakė pats minėtos technologijos teikėjas iš Latvijos.

Vizitas: naujai išrinkti tarybos nariai ir visuomenininkai domėjosi Dumpių sąvartyno veikla. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pasinaudojo visomis priemonėmis

Visuomenė pastaruoju metu kelia klausimą, ar gali sąvartyne dvokti anksčiau palaidotos atliekos? Specialistai šias kalbas griežtai neigia.

„Mes tvarkome atliekas pagal griežtą reglamentą, kurį patvirtino ir prižiūri Aplinkos apsaugos departamentas. Atliekos, patenkančios į Dumpių sąvartyną, yra sluoksniuojamos. Dieną į sąvartyno kaupą atvežamos atliekos užpilamos gruntu ir toks „sumuštinis“ klojamas, kol sąvartynas pasiekia tam tikrą aukštį. Uždarius sekciją įrengiama dujų surinkimo sistema: išgręžiami ir įleidžiami vamzdynai ir, kad būtų galima išsiurbti pūvančias dujas iš atliekų, sukuriamas vakuumas. Jeigu sistema būtų atvira, mes siurbtume orą“, – aiškino A.Liubinavičius.

Išsiurbtos dujos uždaru vamzdynu transportuojamos į šalia esančios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ rezervuarą ir sudeginamos pagaminant elektros energijos.

Pabrėžiama, kad kasmet transportuojamų dujų kiekis sparčiai mažėja.

Tai susiję su geriau rūšiuojamomis atliekomis – preciziškiau jas atrinkus, nėra kam pūti.

Maža to, atliktas dujų sudėtinių dalių tyrimas parodė, kad jose dominuoja metanas ir anglies dvideginis, neturintys jokio kvapo.

Teigiama, kad KRATC pasinaudojo visomis įmanomomis technologinėmis, cheminėmis, mikrobiologinėmis priemonėmis ir dar šiemet pradės naudoti plovimo technologiją daliai išrūšiuotų atliekų.

Tačiau ne ką mažiau svarbi yra kvapų atsiradimo prevencija.

Sąmoningesni turėtų tapti patys gyventojai, nes labiausiai smirda ne stiklas ar popierius, o biologiškai skaidžios

atliekos. Kad būtų išvengta nemalonių kvapų, privalu išmokti geriau rūšiuoti žaliąsias atliekas.

Todėl Klaipėdos savivaldybė kartu su KRATC šiemet nupirko ir dalija gyventojams 2 tūkst. konteinerių individualių valdų gyventojams.

„Jeigu pradėsime civilizuočiau rūšiuoti maisto, žaliąsias atliekas, nebebus kam smirdėti atliekų konteineriuose“, – pridūrė bendrovės atstovas.

Pasibaigus pristatymui miesto politikai ir gyventojai kartu su KRATC specialistais apžiūrėjo gamyklą, joje vykstančius procesus bei įdiegtas naujausias technologines priemones, buvo atsakyta į žmonėms rūpimus klausimus.

Tikimasi, kad tikrieji pietinės miesto dalies teršėjai bus išaiškinti atlikus neseniai paimtų oro mėginių tyrimą ir gavus jo rezultatus.

Trečiadienį oficialiai darbą pradėjo operatyvaus reagavimo tarpžinybinė grupė, sudaryta iš miesto valdžios, taršą mieste kontroliuojančių institucijų, įmonių – potencialių teršėjų – ir bendruomenių atstovų.

"Labai daug žmonių, daug emocijų, tas iš tikrųjų dorai prie esmės – momentinių situacijų valdymo modelio kūrimo – net ir nepriėjome. Visi išdėstė savo įžvalgas, nuoskaudas, pastebėjimus, todėl tai padaryti buvo sunkoka. Be to, visos kontroliuojančios institucijos papasakojo, ką daro šiuo momentu", – komentavo Klaipėdos miesto vicemeras Artūras Šulcas.

Atkreiptas dėmesys, kad pokyčių prašosi šiandien galiojantys teisės aktai, kurie yra gana palankūs teršėjams.

"Mūsų prašymas būtų pateikti siūlymus, kaip reikėtų tą teisinę bazę tobulinti. Tada komisijos vardu galėtume kreiptis į Vyriausybę", – teigė A.Šulcas.

Maža to, visos po padidinamuoju stiklu atsidūrusios įmonės bus kviečiamos internetu tiesiogiai skelbti savo taršos duomenis.

"Reikia džiaugtis, nes turime Vyriausybės dėmesį ir jaučiame norą spręsti situaciją. Tikrai tikiu, kad Klaipėdos žmonės yra nusipelnę gyventi sveikoje aplinkoje, ir mes suvaldysime situaciją. Tai – laikini dalykai", – optimistiškai užbaigė vicemeras.

Klaipėdiečiai dėl jaučiamų nemalonių kvapų taip pat raginami atlikti apklausą. Tikimasi, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų sukurto klausimyno atsakymai padės identifikuoti kvapų sklidimo kryptį, šaltinius ir priežastis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė tvirtino, kad apklausa bus vykdoma tiek, kiek reikės. Tiksliau tol, kol bus ieškomas smarvės kaltininkas.

Vedėjos žodžiais, duomenis specialistai peržiūrės kiekvieną dieną ir analizuos kas savaitę.

Tiesa, panašu, kad gyventojų susidomėjimas apklausa, bent jau kol kas, nėra didelis.

"Dar neturime duomenų, kad kažkas užpildė", – trečiadienį sakė A.Šlepetienė.

Skundais dėl kvapų užversti specialistai nusitaikė į tarša įtariamas įmones. Tyrimui oro mėginiai paimti iš bendrovių "Branda LT", "Grigeo Klaipėda", "Klaipėdos vanduo" bei Dumpių sąvartyno teritorijų.

"Lauksime modeliavimo rezultatų. Tada žiūrėsime, kas pasikeitė nuo to, ką mes buvome padarę 2014 ir 2017 m. Analizuosime ir priimsime sprendimus", – apibendrino pašnekovė.