-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ atidarymo koncerte skambės jaunas, aštrus, novatoriškas, bet nepamirštantis savo šaknų ansamblis „seed.“ ir trio „Ill Considered“, atvyksantys pademonstruoti, kokia spalvinga ir neįtikėtinai stipri yra šių dienų Londono scena.
„seed.“ − naujosios bangos džiazas
Kolektyvas jungia 60-ųjų klasiką su maištinga jaunatve, Vakarų Afrikos ir Karibų jūros regionų muzikos šaknis su futuristiniais garsovaizdžiais, miesto šurmulio pajautimus su šimtmečius menančia Juodosios Anglijos istorija. Grupės „seed.“, anksčiau žinomos kaip „Seed Ensemble“, atliekamas džiazas kviečia bendruomenę susitelkti tarpusavyje ir prisiminti, kad šis žanras yra skirtas ne elitistams, o žmonėms, kuriuos jungia viena mintis, viena idėja ir viena patirtis.
Alto saksofonininkė ir aranžuotoja Cassie Kinoshi, baigusi kompozicijos studijas „Trinity Laban“ muzikos ir šokio konservatorijoje, yra ne tik „seed.“ lyderė, tačiau ir šiuolaikinio šokio, kino, vizualiųjų menų ir teatro kompozitorė. Jos kūriniai skamba „Park Avenue Armory“ kultūros centre Niujorke, Londono nacionaliniame teatre, „Globe“ teatre, „Ballet Boyz“ baleto trupės pasirodymuose ir Londono „Southbank“ menų centre. C. Kinoshi kūrinius skambina tokie orkestrai ir ansambliai kaip Londono simfoninis orkestras, „London Simfonietta“, Londono šiuolaikinis orkestras, orkestras „Manchester Camerata“.
Cassie labai domisi audiovizualine sritimi, instaliacijomis ir kombinuotų žanrų ansamblių atlikimu. Visgi svarbiausias kūrėjos, kuri 2012 m. tapo „BBC Young Composer of the Year Award“ finalininke, projektas yra grupė „seed.“, leidžianti menininkei save išreikšti ne tik muzikaliai, tačiau ir išsakyti savo poziciją šiandienos aktualijų fone. O šioje misijoje jai padeda ne vienas talentingas muzikantas.
Gausiausias, dešimties narių, kolektyvas šių metų festivalio scenoje
Neabejotinai „seed.“ centras yra C. Kinoshi, kurios skausmo ir džiaugsmo kupinas saksofonas veda šį gausų talentų kolektyvą į priekį. Saksofonininkas Deji Ijishakinas, savo asmeninėje kūryboje jungiantis džiazo ir drill muziką, teigia į muziką žiūrintis, kaip į mokslinį eksperimentą, gitaristė Shirley Tetteh yra dalinusis sceną su tokiais atlikėjais Moses Boydas, Gary Crosby, Nathaniel Facey ir kitais, trombonininkui Joe Bristow teko groti su tokiais kolektyvais kaip „Black Midi“, „Balimaya Project“ ar Londono simfoniniu orkestru, o klavišininkas Deschanelis Gordonas 2020 m. laimėjo „BBC Young Jazz Musician“ apdovanojimą. Grupės dalimi taip pat yra tubistė Hanna Mbuya, savo kūryboje atrandanti tūbą per elektroninės bei hiphopo muzikos prizmę, būgnininkas Patrickas Boyle, teigiantis, kad šiuolaikinis būgnininkas yra tiek aktualus, kiek sugeba autentiškai ir individualiai replikuoti kitus žanrus, bosistas Rio Kai bei trombonininkai Josephas Otis ir Jackas Banjo Courtney.
Ne be reikalo „seed.“ debiutiniame leidinyje „Driftglass“ įrašytas kūrinys „Afronaut“ (feat. XANA), 2018 m. pelnė „Ivors Academy“ apdovanojimą (anksčiau vadintą BASCA, Didžiosios Britanijos kompozitorių apdovanojimu) už džiazo kompoziciją dideliam ansambliui, o pats albumas 2019 m. buvo nominuotas prestižiniam „Mercury Prize“.
„Dalis „seed.“ muzikos yra nerekonstruotas afrobitas, kuriam neįmanoma atsispirti. Tačiau „Driftglass“ tapo daug didesnį paveikslą. Kinoshi darbas yra paremtas tuo, kas vyko praeityje ir kas vyksta dabar, tačiau iš esmės albumas yra apie ją pačią. Tai – ir džiaugsmas, ir skausmas“, – kalbėdamas apie įrašą konstatavo „All About Jazz“ apžvalgininkas Chris May.
Pilna gyvybės, protesto, istorinės atminties ir vilties, šios grupės muzika įkvėpia siekti daugiau kasdienoje, kuri kartais gali pasirodyti pilka ir nuobodi.
„Ill Considered“ − vienas karščiausių Londono reiškinių
Temzės upės skrodžiamoje Jungtinės Karalystės sostinėje verda beprotiškas džiazo katilas, o jame plaukioja aibės drąsių ir velniškai talentingų kūrėjų, diktuojančių džiazo madas visam pasauliui. Vienas tokių – tarp improvizacijos, džiazo, elektronikos ir world muzikos laviruojantys „Ill Considered“.
Kolektyvo kūrybinis stuburas – improvizacija ir mėgavimasis esamuoju momentu. „Ill Considered“ albumuose, kurių per kelerius metus buvo išleista daugiau nei dešimt, ir koncertuose neskamba kruopščiai iki detalių apgalvotos kompozicijos. Muzikantai nuolat neria į garsą, tikėdamiesi ne išpildyti iš anksto pasiruoštą planą, bet veikiau atrasti naujų kūrybinių kampų bei nustebinti ne tik save, bet ir klausytojus. Tai visiškai atspindi kolektyvo pavadinimą, kuris anglų kalboje naudojamas nusakyti neapgalvotam veiksmui.
„Ill Considered“ susikūrė 2017 m. kai būgnininkui, prodiuseriui ir garso inžinieriui Emre Ramazanoglu, praleidžiančiam daugybę laiko už kadro, t. y. muzikos studijoje plušant su tokiais grandais kaip „Oasis“ lyderis Noelis Gallagheris, pop žvaigždė Katie Melua ar ambientinės muzikos klasikas Brianas Eno, toptelėjo mintis, jog atėjo metas atsipūsti ir sukalti kažką artimo širdžiai. Londono katile sutikęs porą tokių sielos draugų − saksofonininką, klarnetistą ir taipogi muzikos prodiuserį Idrisą Rahmaną bei bosistą Leoną Brichardą − Emrė nepraleido šanso kartu padžeminti. Pirmasis improvizuotas pasigrojimas vos per 24 valandas tapo pirmuoju kolektyvo albumu, išleistu su jų pačių šiai progai įkurtu prekės ženklu. Netrukus kolektyvas tapo itin pageidaujamu daug girdėjusių ir mačiusių londoniečių rateliuose, o neužilgo išplaukė ir už Britų salyno ribų.
Skambesys, peržengiantis britišką tradiciją
Airės ir indo šeimoje gimęs I. Rahmanas ir turkiškos kilmės E. Ramazanoglu su savimi nešasi solidų kraitį ne vakarietiškos muzikos lobyno. Be to, su grupe dažnai groja indų kilmės Vakarų Afrikoje gimęs perkusininkas Satinas Singhas, taip pat naujausiuose įrašuose kolektyvui talkino tūbistas Theonas Crossas, saksofonininkas Ahnanse, perkusininkas Sarathy Korwaras ir kt. Pagrindinio bosisto pareigas kolektyve eina Lirano Donino, grojantis gerai žinomame britų modernaus džiazo kolektyve „Led Bib“. Toks platus nuolatinių „Ill Considered“ narių bei jų bičiulių įtakų spektras sukuria išskirtinio grūvo kupiną improvizaciją, kurioje organiškai apsijungia džiazas, elektroninė muzika, afrobitas, fankas bei Artimųjų Rytų ir Indijos muzikinis palikimas.
Grupė taipogi pasižymi išskirtiniu albumų dizainu. Kiekvienas jų albumo viršelis – tai nuosaikaus kolorito abstraktaus meno kūrinys, už kurį atsakingas dailininkas Vincentas de Boeras, tapęs neatsiejama „Ill Considered“ dalimi. Jo darbuose vyraujančtis puošniai žaismingo „art nouveau” ir funkcionalistiškai griežtoko „art deco” architektūros krypčių mišinys neįtikėtinai gerai perteikia „Ill Considered“ albumų turinį, kuriam būdinga meistriškai išlaikyta dermė tarp jausmo ir proto, tarp improvizacijos ir struktūros.
Londono scenos fenomenas į „Vilnius Mama Jazz“ atvyks išleidęs naują kolektyvo albumą
„Precipice“. Ar festivalyje išgirsime naujausias kompozicijas? Vargu bau. „Ill Considered“ niekada negroja to, ką jau sugrojo.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Daugiau informacijos: www.vilniusmamajazz.lt
-
Londono džiazo revoliucionieriai „Binker & Moses” – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Du muzikos grynuoliai, duete prisistatantys tiesiog vardais, yra vadinami „draugiškiausiais Londono džiazo revoliucionieriais“. Ir tai visiškai pagrįstas apibūdinimas – duetas „Binker & Moses“ kiekvienu savo albumu peržengia naujus kūrybingumo barjerus ir yra itin gerbiami tiek kitų muzikantų, tiek melomanų toli už britų salų ribų.
„Turint omenyje, kad per pastaruosius keliolika metų britų muzikantai vis dažniau Europoje diktuoja džiazo madas ir kryptis, šis koncertas mūsų festivalio programoje atrodo ypač aktualus. Šįmet bendros karjeros dešimtmetį minintis Binkerio ir Moseso duetas gali pasigirti ne viena pasiekta aukštuma. Tiek džiugios intrigos, laukiant pasirodymo, „Vilnius Mama Jazz“ istorijoje dar nebuvo. O intriga atsiskleis tik koncerto vakarą“, – džiaugėsi festivalio organizatorė Judita Bartoševičienė.
Saksofonininkas Binkeris Goldingas ir būgnininkas Mosesas Boydas atspindi šių dienų muzikinę filosofiją. Jie tvirtai neprisirakina prie vieno žanro – abiejų muzikantų kūryba nardo plačiuose vandenyse, nuo džiazo iki repo ir elektroninių garsų. Jie – tarsi keliautojai, turintys žemėlapį ir planą, tačiau niekada nebijantys pasukti apsidairyti į šalį, jei vaizdas pro automobilio langą pasirodo pakankamai intriguojantis.
Binker and Moses. D. Medhurst nuotr.
Abu dueto muzikantai – sėkmingi kartu ir atskirai
Binkerio ir Moseso muzikinės patirtys – tam tikra prasme panašios. Abu jie (skirtingu metu) grojo grupėje „Tomorrow‘s Warriors“, laikomoje naujų britų muzikos talentų kalve ir inkubatoriumi.
Binkeris Goldingas, 2020-aisiais pelnęs „Jazz FM“ metų instrumentalisto apdovanojimą, išsiskiria vizitine kortele tapusiu charakteringu, energingu ir įtaigiu tenoro garsu. „Ar Binkeris Goldingas yra naujasis Sonny Rollinsas? Naujasis Coltrane? Ar abu?“, – iškalbingai klausė britų muzikos žurnalas MOJO. Saksofonininkas yra išleidęs du solo albumus, vadovauja savo kvartetui ir bendradarbiauja su tokiais žinomais vardais kaip britų džiazo ir soulo dainininkė Zara McFarlane, „Bombay Bicycle Club“ grupės lyderis Mr. Jukes ir daugeliu kitų.
Binker and Moses. D. Medhurst nuotr.
Mosesas Boydas yra grupės „Exodus“ lyderis, įrašų leidėjas, didžėjus, prodiuseris, radijo laidų vedėjas, bendradarbiavęs su įspūdingu ne tik džiazo, bet ir kitų žanrų žvaigždynu – nuo dainininkės Beyonce ir reperės Little Simz iki elektroninės muzikos vizionierių Floating Points ir Four Tet. Muzikanto albumas „Dark Matter“ 2020-aisiais buvo nominuotas prestižiniam „Mercury Prize“ apdovanojimui, teikiamam už geriausią metų britų ir airių muzikantų albumą – šalia tokių žvaigždžių kaip Dua Lipa, Stormzy ir Michaelas Kiwanuka.
Šių dienų britų džiazo lyderiai
Keturi šių muzikantų išleisti albumai nusipelnė švytinčių kritikų recenzijų, dueto kolekcijoje – MOBO ir „Jazz FM“ apdovanojimai (taip pat – ir geriausių britų džiazo atlikėjų titulas, kurį šie muzikantai pelnė dar 2016 m.).
Puikūs pasiekimai duetui, susipažinusiam gana komiškomis aplinkybėmis repetuojant (šiandien jau anapilin iškeliavusio) JAV trimitininko Abramo Wilsono koncertui, kuris turėjo vykti Slovakijos mieste Bratislavoje. Mosesas, kuriam tuo metu tebuvo šešiolika, į šią grupę pateko paskutinę akimirką – kai turėjęs groti būgnininkas atsidūrė kalėjime. Tačiau galiausiai M. Boydas į koncertą neišvyko – kažkas gastrolių komandoje pamiršo pakeisti pavardę ant lėktuvo bilieto.
Tokioje keistoje situacijoje gimusi pažintis po kelerių metų virto bendru muzikiniu polėkiu, kuris jau nuo pirmų įrašų nustebino net ir visko girdėjusius džiazo klausytojus. Pirmajame albume „Dem Ones“ (2015 m.) duetas eksperimentavo su džiazo ir graimo (britiška repo atmaina) samplaika. Antrajame, „Journey To The Mountain Of Forever“ (2017 m.) – su pasakomis dvelkiančiais siužetais.
Iki šiol naujausias grupės darbas „Feeding The Machine“ (2022 m.) buvo įrašytas legendinio roko dainininko Peterio Gabrielio studijoje „Real World“, prisijungus elektroninės muzikos kūrėjui Maxui Luthertui. Džiazas, minimalizmas, ambientiniai garsai, užuominos į rytietiškus ritmus – albumas dar sykį įtvirtino „Binker & Moses“, kaip vienų iš šių dienų britų džiazo lyderių, reputaciją.
Binker and Moses. D. Medhurst nuotr.
Jų muzika rodo kelius, kuriais džiazas gali eiti šiandien ir rytoj, kai jo nevaržo jokie rėmai ir stereotipai.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Bilietus platina kakava.lt.
Daugiau informacijos: www.vilniusmamajazz.lt.