Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl jo skyrimo teisėju ir priėmė priesaiką, pranešė Prezidentūra.

Savo sveikinimo žodyje šalies vadovas sakė, kad džiaugiasi, jog teisėjas papildys būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gretas.

Pasak prezidento, teisėjo didelė mokslinė, pedagoginė bei teisės taikymo praktinė patirtis, sukauptos žinios ir kritinis mąstymas suteiks didelę pridėtinę vertę teismo veiklai.

Birželį Seimas atmetė prezidento G. Nausėdos pasiūlytą E. Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus. Parlamentarai sprendimą argumentavo tuo, kad teisėjas nepateikė reikiamų dokumentų dėl sveikatos, teisės dirbti su slapta informacija.

Kandidatas į LAT teisėjus nepateikė Nacionalinei teismui administracijai sveikatos pažymos ir informacijos, kad užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis savo ruožtu tvirtino nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, o išvados apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

Jis taip pat sakė, kad pildyti klausimyno dėl darbo su slapta informacija nereikia, nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

E. Šileikis 1990-aisiais baigė studijas Vilniaus universitete Teisės fakultete, 1991-aisiais Frankfurto prie Maino universitete Vokietijoje įgijo teisės magistro, 1994 metais – ir mokslų daktaro laipsnį.

Jis dirbo VU Teisės fakulteto asistentu, fakulteto prodekanu. Jis taip pat yra dirbęs Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.

2008–2017 metais teisininkas ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir tapo pirmuoju teisėju, pradėjusiu naudotis teise pareikšti atskirąją nuomonę Konstituciniame Teisme.

Be vienbalsio balsavimo rezultatų teisės profesorius sulaukė ir atsiprašymo.

„Yra buvę šiokių tokių nesusikalbėjimų dėl kolegos Egidijaus karjeros ir Teisėjų taryboje, šiuo metu visi dokumentai, apie kuriuos anksčiau vyko diskusija, yra“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Prieš tai prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis posėdžio dalyvius informavo, kad „profesorius Egidijus Šileikis turi visus įstatymo reikalaujamus dokumentus, tai yra visas reikalaujamas pažymas, kad galėtų dirbti šį darbą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

„Visos pažymos yra gautos“, – patikino Prezidentūros atstovas.

„Daugiau nereikės mums diskutuoti, ir kolega atsiprašom jūsų. Ir prieš duodama žodį atsiprašau dėl Teisėjų tarybos nesusipratimo, kuris vyko dėl jūsų. Mes padarėme labai aiškų, na... jums gal nuo to ne lengviau, bet mes savo tvarką vis dėlto pasitikslinome ir atsiprašome, kad jūs pakliuvote į nesusikalbėjimą“, – sakė S. Rudėnaitė.

LAT teisėju nebuvo paskirtas

Birželį Seimas atmetė prezidento G. Nausėdos pasiūlytą buvusio KT teisėjo E. Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus.

Parlamentarai sprendimą argumentavo tuo, kad teisėjas nepateikė reikiamų dokumentų dėl sveikatos, teisės dirbti su slapta informacija.

Daugiau nereikės mums diskutuoti, ir kolega atsiprašom jūsų.

Kandidatas į LAT teisėjus, nors buvo prašytas, nepateikė Nacionalinei teismui administracijai sveikatos pažymos ir informacijos, kad užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis savo ruožtu tvirtino nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

Jis taip pat sakė, kad pildyti klausimyno dėl darbo su slapta informacija nereikia, nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

„Atsakydami į paklausimą informuojame, kad Teisėjų tarybai svarstant klausimą dėl patarimo prezidentui skirti Egidijų Šileikį į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą teisėjo pareigas buvo pateikti: medicininė sveikatos pažyma ir iš VSD asmens patikrinimo išvada dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šių duomenų pateikimas numatytas Teismų įstatyme, skiriant teisėją į pareigas“ – rašoma Nacionalinės teismų administracijos atstovės Rūtos Andriuškaitės penktadienį BNS pateiktame atsakyme.

Jau bendravo su būsimu kolektyvu

E. Šileikis teigė šią savaitę buvęs pristatytas teismo kolektyvui, jam patiko būsimos darbovietės atmosfera.

„Mano, kaip Konstitucinio Teismo teisėjo, patyrimas galbūt bus tikrai racionalus dalykas ne tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kreipiantis į Konstitucinį Teismą, bet ir nagrinėjant norminius, ginčijamus teisės aktus“, – kalbėjo jis per Teisėjų tarybos posėdį.

LVAT yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai, vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat byloms dėl bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo.

LVAT yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti KT kompetencijai, galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo kitiems administraciniams teismams klausimais.

E. Šileikis 1990-aisiais baigė studijas Vilniaus universitete Teisės fakultete, 1991-aisiais Frankfurto prie Maino universitete Vokietijoje įgijo teisės magistro, 1994 metais – ir mokslų daktaro laipsnį.

Jis dirbo VU Teisės fakulteto asistentu, fakulteto prodekanu. Jis taip pat yra dirbęs Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.

2008–2017 metais teisininkas ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir tapo pirmuoju teisėju, pradėjusiu naudotis teise pareikšti atskirąją nuomonę Konstituciniame Teisme.

Kaip skelbia Prezidentūra, pirmadienį šalies vadovas pasirašė dekretą dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą. Pastaroji turėtų patarti prezidentui dėl šio kandidato.

„21 etatas teisme yra teisėjų ir vienas teisėjo etatas šiuo metu yra laisvas“, – BNS sakė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) atstovė Neringa Lukoševičienė.

LVAT yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai, vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat byloms dėl bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo.

LVAT yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti KT kompetencijai, galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo kitiems administraciniams teismams klausimais.

Birželį Seimas atmetė prezidento G. Nausėdos pasiūlytą buvusio KT teisėjo E. Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus.

Gegužės viduryje E. Šileikio skyrimui į šias pareigas nepritarė ir pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Šio komiteto vadovas Stasys Šedbaras tuomet sakė, kad teisėjas nepateikė reikiamų dokumentų dėl sveikatos, teisės dirbti su slapta informacija.

S. Šedbaras rėmėsi Teisės departamento nuomone, kad tiek Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme nurodyta, jog teisėjas turi atitikti sveikatos reikalavimus, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta pretendentui į teisėjus būtinai užpildyti atitinkamus dokumentus gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

Kandidatas į LAT teisėjus, nors buvo prašytas, nepateikė Nacionalinei teismui administracijai sveikatos pažymos ir informacijos, kad užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis savo ruožtu tvirtino nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

Jis taip pat sakė, kad pildyti klausimyno dėl darbo su slapta informacija nereikia, nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

E. Šileikis 1990-aisiais baigė studijas Vilniaus universitete Teisės fakultete, 1991-aisiais Frankfurto prie Maino universitete Vokietijoje įgijo teisės magistro, 1994 metais – ir mokslų daktaro laipsnį.

Jis dirbo VU Teisės fakulteto asistentu, fakulteto prodekanu. Jis taip pat yra dirbęs Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.

2008–2017 metais teisininkas ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir tapo pirmuoju teisėju, pradėjusiu naudotis teise pareikšti atskirąją nuomonę Konstituciniame Teisme.

Seimas birželio pabaigoje nutarimu kreipėsi į KT, ar prezidento Gitano Nausėdos dekretas dėl E. Šileikio kandidatūros neprieštaravo Konstitucijai, tačiau KT penktadienį pranešė, kad individualaus vienkartinio taikymo akto nenagrinės.

Jo teigimu, po Seimo balsavimo dėl E. Šileikio kandidatūros dekretas yra įgyvendintas, jis nebegali būti taikomas, o jo reguliuojami teisiniai santykiai jau yra pasibaigę, todėl nebegali sukelti teisinių padarinių.

Seimas prašė KT įvertinti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštaravo tai, kad prezidentas G. Nausėda E. Šileikio kandidatūrą pateikė nesant duomenų, ar siūlomas pretendentas atitinka reikalavimus dėl sveikatos ir galimybės dirbti su slapta informacija.

Seimas mėnesio pradžioje atmetė prezidento pasiūlytą buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo E. Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

Gegužės viduryje jo skyrimui į šias pareigas nepritarė ir pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo vadovas Stasys Šedbaras tuomet sakė, kad teisėjas nepateikė reikiamų dokumentų dėl sveikatos, teisės dirbti su slapta informacija.

Už tai, kad E. Šileikis būtų skiriamas LAT teisėju, antradienį per slaptą balsavimą „už“ buvo 50 Seimo narių, 58 balsavo „prieš“ ir 10 parlamentarų susilaikė.

Gegužės viduryje E. Šileikio skyrimui į šias pareigas nepritarė ir pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

TTK vadovas Stasys Šedbaras tuomet sakė, kad teisėjas nepateikė reikiamų dokumentų dėl sveikatos, teisės dirbti su slapta informacija.

S. Šedbaras rėmėsi Teisės departamento nuomone, kad tiek Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme nurodyta, jog teisėjas turi atitikti sveikatos reikalavimus, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta pretendentui į teisėjus būtinai užpildyti atitinkamus dokumentus gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

Kandidatas į LAT teisėjus, nors buvo prašytas, nepateikė Nacionalinei teismui administracijai sveikatos pažymos ir informacijos, kad užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis savo ruožtu tvirtino nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

Jis taip pat sakė, kad pildyti klausimyno dėl darbo su slapta informacija nereikia, nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

E. Šileikis 1990-aisiais baigė studijas Vilniaus universitete Teisės fakultete, 1991-aisiais Frankfurto prie Maino universitete Vokietijoje įgijo teisės magistro, 1994 metais – ir mokslų daktaro laipsnį.

Jis dirbo VU Teisės fakulteto asistentu, fakulteto prodekanu. Jis taip pat yra dirbęs Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.

2008–2017 metais teisininkas ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir tapo pirmuoju teisėju, pradėjusiu naudotis teise pareikšti atskirąją nuomonę Konstituciniame Teisme.

Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

„Vardan Lietuvos“ atstovui Vytautui Bakui inicijavus kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl prezidento Gitano Nausėdos teikiamos Egidijaus Šileikio kandidatūros, tikėtina, kad net ir skubos tvarka Konstitucinis Teismas bylą išnagrinėtų tik rugsėjo mėnesį, teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras.

„Jei Seimas tokį nutarimą priima, procesas sustoja. Pagal Konstituciją, apskųsto teisės akto galiojimas yra sustabdomas, tai jo pagrindu nebegali vykti jokie procesiniai veiksmai Seime. Kadangi tokiu atveju būtų sustabdytas teisės aktas, Konstitucinis Teismas nagrinėtų prioriteto tvarka“, – Eltai teigė S. Šedbaras kartu pridurdamas, kad ir prioriteto tvarka klausimas nusikeltų į rudenį.

„Dabar prognozavimas, iki kada teismas spėtų išnagrinėti, yra sudėtingas, nes artėja atostogų periodas ir klausimas, ar iki atostogų spėtų, nes visgi yra paskyręs ir kitas bylas. Tai prognozuočiau, kad gal rugsėjį ar spalį jau prioriteto tvarka būtų išnagrinėtas“, – pridūrė S. Šedbaras.

Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, nepaskyrus LAT teisėjo, strigtų ir LAT pirmininko atrankos klausimas.

Jei Seimas tokį nutarimą priima, procesas sustoja. Pagal Konstituciją, apskųsto teisės akto galiojimas yra sustabdomas, tai jo pagrindu nebegali vykti jokie procesiniai veiksmai Seime.

„Tokiu atveju atsirastų viena LAT teisėjo laisva vieta, o pagal Konstituciją, jei paskirti ne visi Aukščiausiojo Teismo teisėjai, negali būti skiriamas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Tai tuo pačiu nusitęstų ir pirmininko atrankos“, – pridūrė jis.

Kita vertus, S. Šedbaras mano, kad klausimo sprendimą galėtų paspartinti ir pats E. Šileikis, kuris dar nėra atlikęs sveikatos ir lojalumo patikros procedūrų. Kitu atveju, anot S. Šedbaro, šitoje situacijoje nelieka kito kelio, tik kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Pats kandidatas, matydamas tokią reakciją, turėtų paimti ir tuos reikalavimus įvykdyti. Bet jis aiškiai pasakė komiteto posėdyje, kad jis to neketina daryti, o turbūt teisėjų taryba manė, kad Prezidentūra turi tas pažymas. O komitetas manė, kad Teisėjų taryba viską išsiaiškino“, – komentavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

„Kadangi čia kyla skirtingi vertinimai, Prezidentūra sako, kad nereikia pažymų, pats kandidatas irgi sako, kad nereikia. Tuo tarpu Konstitucijos ekspertai aiškina, kad reikia, tai šitoje situacijoje nėra kito arbitro kaip Konstitucinis Teismas, kuris išaiškintų, ar prezidentas, teikdamas teisėjo kandidatūrą be visų reikalingų pažymų, priėmė teisėtą dekretą“, – pridūrė jis.

V. Bakas: tikiuosi, kad Seimas kreipimąsi į KT įtrauks į kitos savaitės darbotvarkę

Partijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas, registravęs Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT, tikisi, kad klausimas bus įtrauktas jau į antradienio Seimo darbotvarkę. Mat, anot jo, jei po E. Šileikio paskyrimo KT pripažintų, kad prezidento dekretas prieštarauja Konstitucijai, kiltų dar daugiau problemų.

„Aš parengiau kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, tai nutarimo projektas, kurį Seimas svarstys ir bent jau sieksiu, kad jis būtų įtrauktas į antradienio darbotvarkę. Priešingu atveju gali kilti didelių problemų dėl to, jog prezidento dekretas, kuriuo teikiamas kandidatas, jis turi būti išnagrinėtas per trisdešimt dienų Seime, tai praktiškai iki Seimo sesijos pabaigos. Jei atsitiks taip, kad asmuo bus paskirtas, o vėliau, kai bus paskirtas teisėjas, Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą ir jis pripažins, kad dekretas prieštaravo Konstitucijai, mes turėsime Aukščiausiojo Teismo savotišką skylę, kai teismas negalės nagrinėti bylų, o išnagrinėtos bylos turės būti persvarstytos“, – teigė V. Bakas.

Mes turėsime Aukščiausiojo Teismo savotišką skylę, kai teismas negalės nagrinėti bylų, o išnagrinėtos bylos turės būti persvarstytos.

Parlamentaras tikisi, kad kreipimasis bus inicijuojamas dar šią Seimo sesiją, nes, anot jo, kitu atveju atsirastų papildomų problemų LAT darbui.

„Tai tikiuosi, kad Seimas tą supras ir tam, kad nekeltų papildomų problemų LAT darbui ir apskritai visos teismų sistemos darbui, Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dar šią sesiją“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad V. Bakas ketvirtadienį registravo Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT. Juo prašoma ištirti, ar prezidento dekretas dėl E. Šileikio teikimo į LAT teisėjus neprieštarauja Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Pagal Konstituciją Seimo nutarimas ištirti, ar aktas atitinka Konstituciją, sustabdo šio akto galiojimą.

Apie tai, kad ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą V. Bakas užsiminė dar antradienį vykusiame Seimo posėdyje, kuriame ketinta slaptu balsavimu nuspręsti, ar šalies vadovo teikiamas kandidatas galės eiti siūlomas pareigas. Visgi balsavimas neįvyko, nes V. Bako prašymui išbraukti šį klausimą iš posėdžio darbotvarkės Seimas pritarė.

Kiek anksčiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė prezidento teikiamo E. Šileikio kandidatūrai į LAT teisėjus, mat klausimų kilo dėl sveikatos patikrinimo ir dėl leidimo susipažinti su slaptąja informacija pažymos, kurių E. Šileikis nėra pateikęs.

Pats E. Šileikis teigia esą privačioje klinikoje, kurioje jis lankosi, nėra galimybės gauti specialios pažymos dėl sveikatos patikrinimo. Tuo tarpu paprašytas pateikti leidimą susipažinti su slaptąja informacija jis piktinosi, mat, anot jo, prieš jį paskirtų LAT teisėjų nebuvo prašyta šio dokumento, todėl turėtų būti laikomasi asmenų lygybės principo.

Diskusijų dėl šio kandidato kilo ir anksčiau. Pavyzdžiui, į Seimo darbotvarkę klausimas dėl A. Šileikio kandidatūros prieš kelias savaites buvo įtrauktas tik po prezidento kreipimosi į Seimo pirmininkę. Pagal Seimo statutą, jeigu šalies vadovas prašo, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi be balsavimo.

Partijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas ketvirtadienį registravo Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Juo prašoma ištirti, ar prezidento dekretas dėl E. Šileikio teikimo į LAT teisėjus neprieštarauja Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Pagal Konstituciją Seimo nutarimas ištirti, ar aktas atitinka Konstituciją, sustabdo šio akto galiojimą.

Apie tai, kad ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą V. Bakas užsiminė dar antradienį vykusiame Seimo posėdyje, kuriame ketinta slaptu balsavimu nuspręsti, ar šalies vadovo teikiamas kandidatas galės eiti siūlomas pareigas. Visgi balsavimas neįvyko, nes V. Bako prašymui išbraukti šį klausimą iš posėdžio darbotvarkės Seimas pritarė.

V. Bakas abejoja, ar kandidatas gali būti skiriamas į LAT teisėjus, mat teisės aktuose yra įtvirtintos sveikatos ir lojalumo patikros procedūros pretendentams į teisėjo pareigas, tačiau, pažymi politikas, jų E. Šileikis neatliko.

„Konstitucija nustato sveikatos reikalavimus teisėjui. Iš Konstitucijos 115 straipsnio 3 punkto nuostatos, kad teisėjas atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, darytina išvada, kad teisėju negali būti asmuo, kuris dėl sveikatos būklės negali atlikti teisėjo pareigų. Reikalavimai teisėjams pasitikrinti sveikatą nustatyti ir Teismų įstatyme. Pareiga pretendentams tikrintis sveikatą įtvirtinta teisingumo ir sveikatos ministrų įsakyme, kuris suderintas su Teisėjų taryba“, – išplatintame pranešime teigia V. Bakas.

Šiuo atveju teisėjų korpusas turi būti formuojamas sąžiningai ir skaidriai, atsižvelgiama į tas aplinkybes, kurios lemia jų tinkamumą ar netinkamumą šiai veiklai.

Be to, pasak parlamentaro, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str. 8 d. nustato procedūras gauti leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat Konstitucijos 109 str. 1 dalies, pagal kurią teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus.

„Todėl negali būti tokios situacijos, kad teismas, nagrinėdamas bylą, negalėtų susipažinti su byloje esančia valstybės paslaptį sudarančia informacija. Tačiau teisėjas, kuris neatliko pagal įstatymus būtinos patikros, negalėtų nagrinėti bylų, o jau paskirto teisėjo patikra negali būti atliekama, kadangi tai reikštų kišimąsi į jau paskirto teisėjo veiklą. Įstatymai numato, kad bet koks kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą yra draudžiamas“, – pažymi V. Bakas.

Parlamentaras nurodo, kad iš Seimui pateiktos medžiagos matyti, jog Nacionalinė teismų administracija 2022 m. kovo 29 d. pretendentui į LAT teisėjus Egidijui Šileikiui išsiuntė siuntimo tikrintis sveikatą kopiją ir paprašė nedelsiant pasitikrinti sveikatą bei pateikti sveikatos pažymėjimą. Taip pat paprašė teisės aktų nustatyta tvarka užpildyti klausimyną dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

Kovo 29 d. prezidentas išleido dekretą, kuriuo teikė Seimui skirti buvusį Konstitucinio Teismo teisėją E. Šileikį į minimas pareigas. Kyla abejonių būtent dėl pastarojo dekreto atitikties Konstitucijai ir Teismų bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymams.

Pasak V. Bako, Seimui nebuvo pateikta informacija apie tai, kad pretendentas yra gavęs leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat nėra duomenų apie nustatyta tvarka atliktą sveikatos patikrą. Pasak jo, teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūra į LAT teisėjus prezidento buvo pateikta skubotai, neįsitikinus, ar pretendentas atitinka Teismų ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų nustatytus reikalavimus, esant akivaizdžioms kliūtims ir jų nešalinant, ignoruojant kompetentingos Nacionalinės teismų administracijos institucijos prašymus pagal paminėtus įstatymus pateikti reikiamus duomenis.

Savo ruožtu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis pažymi, kad frakcijos nariai vieningai sutaria, jog siekiant atsakingo valstybės valdymo principo visos institucijos ir pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų numatytus reikalavimus ir suteiktus įgaliojimus.

„Šiuo atveju teisėjų korpusas turi būti formuojamas sąžiningai ir skaidriai, atsižvelgiama į tas aplinkybes, kurios lemia jų tinkamumą ar netinkamumą šiai veiklai. Taip pat iš anksto informuojant visuomenę apie specialioje teisėjų institucijoje svarstomus teisėjų paskyrimo į pareigas klausimus“, – sako L. Kukuraitis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė prezidento teikiamo E. Šileikio kandidatūrai į LAT teisėjus, mat klausimų kilo dėl sveikatos patikrinimo ir dėl leidimo susipažinti su slaptąja informacija pažymos, kurių E. Šileikis nėra pateikęs.

Pats E. Šileikis teigia esą privačioje klinikoje, kurioje jis lankosi, nėra galimybės gauti specialios pažymos dėl sveikatos patikrinimo. Tuo tarpu paprašytas pateikti leidimą susipažinti su slaptąja informacija jis piktinosi, mat, anot jo, prieš jį paskirtų LAT teisėjų nebuvo prašyta šio dokumento, todėl turėtų būti laikomasi asmenų lygybės principo.

Diskusijų dėl šio kandidato kilo ir anksčiau. Pavyzdžiui, į Seimo darbotvarkę klausimas dėl A. Šileikio kandidatūros prieš kelias savaites buvo įtrauktas tik po prezidento kreipimosi į Seimo pirmininkę. Pagal Seimo statutą, jeigu šalies vadovas prašo, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi be balsavimo.

„Norėčiau išimti iš darbotvarkės klausimą dėl pono Šileikio skyrimo Aukščiausiojo Teismo teisėju, nes vakar įregistravau nutarimo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl prezidento dekreto atitikimo Konstitucijai projektą. Aš tikiuosi, kad per 10 dienų Teisės departamentas pateiks išvadą ir mes galėsime pasitikrinti, ar atvejai, kada žmogus eina be sveikatos patikros, be teisės dirbti su slapta informacija Aukščiausiojo Teismo teisėju... Ar tai apskritai atitinka mūsų Konstituciją“, – į parlamentarus frakcijos vardu kreipėsi V. Bakas.

Ne kartą anksčiau V. Bako išsakytos kritiškos nuostatos prezidento į LAT teisėjus teikiamo E. Šileikio atžvilgiu papiktino „darbietį“ Andrių Mazuronį. Šis paprašė Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti, ar apskritai V. Bakas gali dalyvauti klausimo dėl kandidato į LAT teisėjus svarstyme.

„Man atrodo, kad mes turime šiokią tokią problemą plenarinių posėdžių salėje. Nesiimsiu spręsti... Gal pono Šileikio klausimą ir reikia išimti, galbūt yra kažkokių problemų. Bet problemą turime labai aiškią ir labai ryškią, kad vienas Seimo narys yra paskendęs asmeninių savo interesų liūne ir yra paėmė įkaitais visą plenarinių posėdžių salę. Kurį laiką mes tylėjome, kai tos apraiškos buvo labai akivaizdžios. Bet toliau tylėti mes nebegalime. Kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisijos vadovus – išsiaiškinkite, ar gali ponas Bakas dalyvauti šių klausimų svarstyme ir siūlyti kažkokius sprendimus, kai jis turi akivaizdžių interesų konfliktų“, – plenarinių posėdžių salėje rėžė A. Mazuronis.

„Prašau Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinti, ar ponas Bakas gali dalyvauti šio klausimo svarstyme ir gali teikti siūlymus“, – dar kartą savo lūkestį pažymėjo „darbietis“.

Visgi Seimas balsavimu pritarė V. Bako pasiūlymui ir klausimas buvo išbrauktas iš ketvirtadienio darbotvarkės. Už tokį sprendimą balsavo 66 parlamentarai, prieš buvo 41, o susilaikė – 10 Seimo narių.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė prezidento teikiamo E. Šileikio kandidatūrai į LAT teisėjus, mat klausimų kilo dėl sveikatos patikrinimo ir dėl leidimo susipažinti su slaptąja informacija pažymos, kurių E. Šileikis nėra pateikęs.

Pats E. Šileikis teigia esą privačioje klinikoje, kurioje jis lankosi, nėra galimybės gauti specialios pažymos dėl sveikatos patikrinimo. Tuo tarpu paprašytas pateikti leidimą susipažinti su slaptąja informacija jis piktinosi, mat, anot jo, prieš jį paskirtų LAT teisėjų nebuvo prašyta šio dokumento, todėl turėtų būti laikomasi asmenų lygybės principo.

Diskusijų dėl šio kandidato kilo ir anksčiau.  Pavyzdžiui, į Seimo darbotvarkę klausimas dėl A. Šileikio kandidatūros prieš kelias savaites buvo įtrauktas tik po prezidento kreipimosi į Seimo pirmininkę. Pagal Seimo statutą, jeigu šalies vadovas prašo, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi be balsavimo.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės Rimos Urbonaitės teigimu, nors galima manyti, kad sprendimas dėl LAT teisėjo skyrimo nejuda į priekį dėl kiek anksčiau atsiradusių trinčių tarp Prezidentūros ir valdančiųjų, vis tik, anot jos, pagrindinė to priežastis – paties kandidato nepateikiami aiškūs atsakymai.

„Aš manau, kad tai stringa ne tik dėl įtampų tarp Prezidentūros ir valdančiųjų, bet čia yra ir pačios kandidatūros klausimai. Prisistatydamas Seime gerbiamas kandidatas taip ir neleido suprasti, ar jis turės sveikatos pažymą, ar jis yra linkęs ją išsiimti, jis tiesiog kvestionavo tai, kad sveikatos pažymos reikalaujama iš konkrečios institucijos, o jos negali išduoti ta gydymo įstaiga, kurioje jis gydosi“, – Eltai komentavo R. Urbonaitė.

Politologės teigimu, E. Šileikiui pateikus medicininę pažymą, iš esmės būtų išvengta kilusio chaoso. Tačiau, anot jos, šiuo metu kyla vis daugiau klausimų tiek dėl Prezidentūros, tiek dėl E. Šileikio bei Seimo teisininkų pozicijų ir galimų principų.

„Norint išvengti chaoso, buvo galima seniai pažymas pateikti, to proceso nebetęsti ir atimti iš valdančiųjų tą argumentą, kad nėra pažymų. Tai nežinau, kokie žaidimai žaidžiami. Peripetijos tęsiasi ir niekas nenori jų užbaigti, visi ieško kabliukų, bet tuo pačiu veikia principai, kodėl tie kabliukai nėra panaikinami ir kodėl tie argumentai, kurie skamba, nėra eliminuojami. Aš iki galo negirdžiu argumentų nei iš Prezidentūros, nei iš Šileikio, nei iš Seimo teisininkų“, – sakė R. Urbonaitė.

Politologės teigimu, susidaro įspūdis, kad skirtingi šios situacijos subjektai mėgina „tempti paklodę į savo pusę“, o tai, anot jos, tampa absurdu.

„Kai yra toks neaiškumas, tai būtų gerai visiems susėsti ir išsiaiškinti. O dabar visi subjektai tempia paklodę į savo pusę. Visos pusės šiame procese nerodo noro susitarti. Visas ginčas kilo, kad kandidatas negali pateikti sveikatos pažymos, tai primena absurdą“, – pridūrė politologė.

Anot R. Urbonaitės, panašu, kad šiuo atveju atskiros valdžios institucijos bei skirtingi asmenys mėgina rodyti principus ir žaistis žaidimus, tačiau R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad tai gali turėti rimtų padarinių.

„Rezultatas toks, kad turime vis dar neužpildytą LAT teisėjo vietą ir iš to išeina visos kitos pasekmės, ir tas faktas, juk mes turime ir Aukščiausiąjį Teismą toliau be nuolatinio LAT pirmininko. Tai tokia grandinėlė dėliojasi, bet visi žaidžia savo žaidimus ir, deja, šioje vietoje niekas nenori prisiimti atsakomybės. Bet šitame principų rodymo procese likę labai mažai vietos elementariai išminčiai“, – teigė politologė.

V. Sinkevičius: įstatymų laikymasis visiems, kaip ir E. Šileikiui, yra privalomas

Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad E. Šileikis, kaip buvęs KT teisėjas, neprivalo laikyti teisėjo egzamino bei praeiti atrankos procedūros. Tačiau, akcentuoja jis, kiti reikalavimai, tarp jų – ir medicininės pažymos pateikimas, E. Šileikiui privalomi.

„Visiems įstatymai privalomi, reikia laikytis to, kas nustatyta įstatyme. Tuo labiau, kad teismų administracija, kuri organizuoja teisėjų paskyrimą, pati konstatavo, kad kandidatas turi pateikti sveikatos pažymą. Ką mes norime pasakyti, kad teismų administracijoje dirba asmenys, kurie nesupranta teisės ir visiškai nepagrįstai kabinėjasi prie kandidato?“ – klausimą kėlė V. Sinkevičius.

„Įstatyme pasakyta, kad asmuo, kuris nori tapti teisėju, turi atitikti tam tikras sąlygas. Viena iš sąlygų, jis turi turėti leidimą susipažinti su patikimumo pažyma, tai leidimas dirbti, susipažinti su slapta informacija, ir antra, pateikti sveikatos pažymą, kad jo psichinė ir fizinė būklė yra tinkama būti teisėju. Asmenims, kurie buvo Konstitucinio Teismo teisėjais, įstatyme yra parašyta, kad du reikalavimai yra netaikomi – jiems nereikia laikyti teisėjo egzamino ir praeiti atrankos procedūrų“, – pridūrė MRU profesorius.

Be to, V. Sinkevičiui kyla klausimų, kaip apskritai Teisėjų taryba pritarė E. Šileikio kandidatūrai, kai reikalingi dokumentai nėra pateikti.

„Mane stebina kitas dalykas, kaip Teisėjų taryba galėjo pritarti kandidatūrai, kai nėra pateikti visi dokumentai, kurie turi būti pateikti, kai svarstomas šitas klausimas“, – svarstė V. Sinkevičius.

Be to, E. Šileikis nėra pateikęs leidimo susipažinti su slaptąja informacija. Mat, anot jo, prieš jį paskirtų LAT teisėjų nebuvo prašyta šio dokumento, todėl turėtų būti laikomasi asmenų lygybės principo. V. Sinkevičius pažymi, kad leidimo susipažinti su slaptąja informacija praktika nebuvo tinkama, todėl, anot jo, šioje vietoje nevertėtų ginčytis dėl papildomų reikalavimų.

„Dabar, kai pradedama kalbėti, kodėl komitetas nepritarė ar kodėl anksčiau buvo kitaip, tai mes turime atsakyti į pagrindinį klausimą, kurį uždaviau. Dabar turime asmenį, kuris siekia tapti teisėju, vadinasi, jis turi atitikti visus tuos reikalavimus. Aš nesuprantu, dėl ko čia ginčijamasi. Galima argumentuoti, kad anksčiau iš kitų nereikalaudavome, bet tai nereiškia, kad tai buvo gerai“, – atkreipė dėmesį V. Sinkevičius.

Be to, V. Sinkevičius teigia nesuprantąs, kaip apskritai E. Šileikio kandidatūra yra svarstoma, kai jis, anot MRU profesoriaus, pats teigia neišlaikysiantis civilinės teisės egzamino.

„Mane stebina kitas klausimas, pateikimo metu pats kandidatas sako, kad jis civilinės teisės egzamino neišlaikytų, bet jį norima paskirti į Civilinių bylų skyrių, kur jis nagrinėtų civilines bylas. Tai, jei jis sako, kad praturtins LAT, bet civilinės teisės egzaminui reikėtų ruoštis kelis mėnesius, nes jis jo neišlaikytų, kaip galima svarstyti tokią kandidatūrą?“ – svarstė V. Sinkevičius.

ELTA primena, kad trečiadienį TTK nepritarė E. Šileikio kandidatūrai į LAT teisėjus. Galutinį sprendimą dėl E. Šileikio kandidatūros priims Seimas.

Praėjusią savaitę sprendimas į ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti šį klausimą priimtas po prezidento Gitano Nausėdos kreipimosi į Seimo pirmininkę. Pagal Seimo statutą, jeigu šalies vadovas prašo, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi be balsavimo.

Kiek anksčiau šalies vadovo Seimui teikiama KT teisėjo E. Šileikio kandidatūra į LAT teisėjus viešoje erdvėje sulaukė kritikos. Vienas ryškiausių šios kandidatūros skeptikų – buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, aštriai sukritikavęs buvusio savo kolegos darbo etiką.

Už tai balsavo trys komiteto nariai, vienas buvo prieš ir du susilaikė, todėl sprendimą lėmė komiteto vadovo konservatoriaus Stasio Šedbaro balsas.

„Dabar klausimas keliasi į Seimo plenarinį posėdį“, – po balsavimo sakė jis.

Protestuodami prieš tokį sprendimą trys opozicijos nariai – Julius Sabatauskas, Agnė Širinskienė ir Česlavas Olševskis – atsisakė toliau dalyvauti komiteto posėdyje. Dėl to žlugus kvorumui, TTK posėdį teko nutraukti.

„Labai apgailėtinas sprendimas“, – sakė A. Širinskienė.

J. Sabatauskas tvirtino, kad E. Šileikiui buvo surengta žeminanti procedūra, bandant išvesti jį iš kantrybės.

Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus.

„Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus“, – BNS sakė socialdemokratas.

„Jeigu ir toliau taip nori dirbti valdantieji, komiteto darbas bus paralyžiuotas“, – piktinosi jis.

S. Šedbaro teigimu, jo apsisprendimą lėmė Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonė, kad tiek Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme nurodyta, jog teisėjas atitiktų sveikatos reikalavimus, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta pretendentui į teisėjus būtinai užpildyti atitinkamus dokumentus gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

„Tai formalūs reikalavimai, dėl kurių ilgą laiką viešoje erdvėje vyksta diskusija. Kai kuriems komiteto nariams ir kilo klausimas, kodėl per tą laiką, žinant, kad toks klausimas keliamas parlamente, Prezidentūra arba pretendentas jų nevykdo“, – BNS sakė TTK pirmininkas.

„Pažiūrėjome kitų teisėjų atvejus – jie pateikė sveikatos pažymas iki balsavimo Seime. Tą patikrinome“, – pridūrė jis.

Pasak S. Šedbaro, būtų nesuprantama vieną pretendentą išskirti, jam daryti išimtis.

„Žinoma, spręs Seimas, dar iki Seimo balsavimo galima atlikti tą pareigą. Net iškėliau mintį, gal padaryti komiteto posėdyje pertrauką ir pasiūlyti pretendentui (pateikti dokumentus – BNS). Bet taip jau buvo suprasta, jog jokių veiksmų pretendentas daugiau nesiims, nes jam Nacionalinė teismų administracija gerokai prieš mėnesį tokį pasiūlymą buvo pateikusi ir jis nebuvo įvykdytas“, – aiškino komiteto pirmininkas.

„Tokia nemaloni situacija, nemalonus balsavimas ir toks sprendimas“, – sakė jis.

Trečiadienį svarstant klausimą komitete, kaip ir Seimo salėje, daugiausia klausimų kilo dėl E. Šileikio nepateiktų sveikatos pažymos ir informacijos, kad jis užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis per komiteto posėdį savo ruožtu kėlė klausimą, kodėl jam taikomi kitokie reikalavimai nei ankstesniems kandidatams.

„Kodėl Seimas 2017 skirdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, du buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus, elgėsi kitaip, jei neklystu, negu mano atžvilgiu. Kodėl neprašė, kad Algirdas Taminskas ar Pranas Kuconis pateiktų leidimą dirbti su slapta medžiaga, kuri gali būti bylose. Jeigu prašė, tvarkoj, pasakykit, kad A. Taminsko ir P. Kuconio buvo paprašyta pateikti tą leidimą“, – kalbėjo kandidatas į LAT teisėjus.

„Noriu suprasti, ar čia specialiai man tie kabliukai? Kodėl jie neiškilo skiriant mano kolegas buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus į LAT“, – klausė E. Šileikis.

Praėjusią savaitę per jo kandidatūros pristatymą Seime teisininkas tvirtino, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

E. Šileikis trečiadienį taip pat sakė nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

„Iš konstitucinės varpinės matau problemą, kad teisės akte be konkurso įtvirtinta konkreti Vidaus reikalų ministerijos poliklinika, ir nerandu racionalių pagrindų, priežasčių suplakti policijos pareigūnų sveikatos tikrinimą – ten reikia atsispaudimų, prisitraukimų, nes reikia sulaikyti teisės pažeidimą ir atvesdinti, – ir teisėjų sveikatos. Teisėjai nesulaiko, neatvesdina pažeidėjų, jiems nereikia atsispaudimų. Mano manymu, tai yra nekorektiška“, – kalbėjo kandidatas.

Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, LAT teisėja Egidija Tamošiūnienė atkreipė dėmesį, kad teisėjams tikrinantis sveikatą toje įstaigoje niekas nereikalauja daryti nei atsispaudimų, nei prisitraukimų.

Pažymų rašyta visų kandidatų į LAT

Visų kandidatų į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus prašoma pateikti pažymas apie sveikatą ir užpildyti Valstybės saugumo departamento (VSD) klausimyną, kad būtų išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, BNS informavo Nacionalinė teismų administracija.

Diskusijos dėl šių dokumentų pateikimo reikalingumo kilo Seime svarstant buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo E. Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

„Informuojame, kad per pastaruosius penkerius metus asmenys, kurie į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą buvo paskirti taikant Teismų įstatymo 60 straipsnį (tai yra kuriems, kaip E. Šileikiui, netaikomos atrankos procedūros – BNS), tokius dokumentus Nacionalinei teismų administracijai pateikė iki jų paskyrimo“, – teigiama trečiadienį pateiktame administracijos atsakyme BNS.

Anot jo, visi kandidatai apie tokių dokumentų pateikimo būtinybę informuojami nedelsiant, kai tik Teisėjų taryba priima sprendimą patarti jį skirti LAT teisėju.

Kovo pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūrą į LAT teisėjus, tačiau Seimas jos kurį laiką nesvarstė, nes Nacionalinė teismų administracija pranešė negavusi iš E. Šileikio visų būtinų dokumentų, tai yra sveikatos pažymos ir informacijos, kad kandidatas užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Nuo to laiko tarp Seimo narių, Prezidentūros atstovų, teisininkų vyksta diskusijos, kokius dokumentus privalo pateikti kandidatas.

Pats E. Šileikis tvirtina, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo. Anot jo, paskirtas teisėju jis galėtų dirbti su įslaptinta informacija ir be specialaus leidimo.

E. Šileikis taip pat sako nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kur tikrinami statutiniai pareigūnai ir jiems keliami specifiniai reikalavimai, o pažymos apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

Jo poziciją palaiko Prezidentūros atstovai, tuo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mano, kad įstatymai įpareigoja kandidatus į LAT pateikti minėtus dokumentus.

Remdamasis pastarąja pozicija Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas valdančiųjų konservatorių balsais nepritarė E. Šileikio skyrimui LAT teisėju.

Galutinį sprendimą priims Seimas.

LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.