-
Ekologiškas maistas: būkite tikri, ką valgote 4
Ekologinius pieno ūkius vienijančio kooperatyvo „Eko Žemaitija“ vadovas Mindaugas Žutautas pažymi, kad šis akivaizdus faktas visuomenėje dar nėra priimamas labai plačiai, nors teigiamų poslinkių esama – vis daugiau šeimų vaikams ieško ekologiškų produktų, o švietimo įstaigos, organizuodamos darželinukų ar pradinukų maitinimą, dėmesį kreipia jau ne tik į mažiausią kainą.
Ekologiška – ne tas pats, kas „iš močiutės kaime“
Nemažai žmonių yra įsitikinę, kad pirkdami turguje įsigija be chemijos užaugintus maisto produktus, tačiau tai nebūtinai yra tiesa. Pati nemažai metų ekologinių gamybos subjektų sertifikavimo sistemoje dirbusi R. Bogušienė teigia, kad skirtumas tarp ekologiškai paženklintų ir turgavietėse parduodamų kaimiškų produktų milžiniškas: „Pirkdami nesertifikuotą produktą, negauname jokių garantijų dėl jo auginimo ir gamybos – čia jau tik tikėjimo klausimas. Visai kas kita, kai perkame ekologiškai paženklintą produkciją – tuomet vartotojas gali būti 100 proc. įsitikinęs, kad įsigytas maistas bus be sintetinių cheminių trąšų, pesticidų likučių, sintetinių priedų.“
Tvarumas: dietistės R. Bogušienės teigimu, ekologiški maisto produktai – tiek žmogaus sveikatai, tiek gamtai palankus pasirinkimas. P. Zaborskio nuotr.
Dietistė sklaido mitą, kad ekologišką ženklinimą galima lengvai gauti, nusipirkti, pro pirštus pažiūrėti į griežtus reikalavimus: „Visas gamybos procesas kontroliuojamas atsakingų institucijų. Už reglamento nesilaikymą taikomos labai griežtos sankcijos, realiai taisykles pažeidęs subjektas rizikuoja bankrutuoti, tad žmonėms neturėtų kilti nė menkiausios abejonės dėl ekologiškų produktų kokybės.“
M. Žutautas pažymi, kad reglamentuotas kiekvienas ekologinės žemdirbystės etapas: „Posakis „Nuo lauko iki stalo“ mūsų atveju nėra tik skambi frazė – griežti reikalavimai mus lydi visoje grandinėje – pradedant į dirvą beriamu grūdu, baigiant galutinės produkcijos realizavimu.“
„Eko Žemaitijos“ vadovas atkreipa dėmesį ir į gyvūnų gerovę – ekologiniame ūkyje gyvūnų laikymo sąlygos kur kas palankesnės: gyvuliai laisvai ganosi, net žiemą yra išvedami į lauką, tvartuose užtikrinama natūrali dienos šviesa.
Sveikata – neįkainojama
Natūralu, kad ekologiškai pagaminta produkcija negali kaina konkuruoti su chemizuotu ūkiu, tačiau jos nauda sveikatai nepalyginama. „Žinoma, sveikatos prevencijai nepakanka vien tik pasirinkti į savo pirkinių krepšelį ekologiškų maisto produktų, svarbu ir kaip juos paruošime, ar valgysime reguliariai ir saikingai, tačiau nėra abejonių, kad maistas be sintetinių trąšų ir sintetinių maisto priedų palankus žmogui“, – kalbėjo R. Bogušienė.
Dietistės įsitikinimu, investicijos į ligų prevenciją visuomet atsiperka, nes tai ženkliai pigiau nei ligų gydymas.
M. Žutautas pasidžiaugė, kad atsiranda vis daugiau tai suprantančių tėvų, o ir savivaldybėse keičiasi požiūris į darželinukų ir mokyklinukų maitinimą: „Stebime tendenciją tiek didžiuosiuose miestuose, tiek rajonuose, kad vis dažniau kreipiamas dėmesys ne tik į kainą, bet ir maisto kokybę, vertę, tad sudaromos sutartys dėl ekologiškų produktų tiekimo.“
Toliaregiškumas: „Eko Žemaitija“ vadovas M. Žutautas pažymi, kad šiandieninė visuomenė labiau vertina ekologiškus, kokybiškus pieno produktus. Asmeninio archyvo nuotr.
Pašnekovo teigimu, tai toliaregiškas požiūris, nes sveiki ir laimingi vaikai turėtų būti kiekvienos visuomenės prioritetas, be to, taip nuo mažens formuojami tinkami mitybos įpročiai.
Kalbant apie savivaldybių poreikius, išryškėja kooperacijos nauda – pavieniai ūkininkai neturėtų galimybių užtikrinti reikiamų produkcijos kiekių, o kooperatyvas turi ką pasiūlyti net ir didiesiems miestams. Be to, „Eko Žemaitija“ ir pavieniams pirkėjams pristato itin platų ekologiškų pieno produktų asortimentą: sūrių, varškės, grietinės, jogurtų, sviesto ir kt. Gamyboje naudojami tik ekologiški priedai, tokie kaip kmynai, česnakai, žolelės. „Eko Žematijos“ gaminių galima įsigyti „Maximos“ prekybos tinkle, mobiliose prekyvietėse, ekologiškų prekių parduotuvėje „Rupūs miltai“ ir internete.
Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
-
Ar močiutės užauginta visada geriau?
Nuolat kontroliuoja
Visoje Europos Sąjungoje ekologiškos produkcijos sertifikavimo sistema veikia vieningai. Reikalavimus ekologiniams ūkiams nustato Europos Komisija, įgyvendinimo Lietuvoje taisykles rengia Žemės ūkio ministerija, o sertifikavimą ir kontrolę vykdo VšĮ „Ekoagros“.
„Ekologinė gamyba – tai toks gamybos būdas, kai naudojamos natūralios medžiagos ir procesai. Kontroliuojami visi gamybos etapai – nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ir tiekimo vartotojui“, – sako pašnekovė ir priduria, kad ekologiniai ūkiai yra nuolat kontroliuojami – periodiškai vieną kartą per metus. O esant įtarimams – dažniau. Jei nustatomi kokie nors pažeidimai, sertifikatas iškart prarandamas.
Be to, specialistė pabrėžia, jog atskirai sertifikuojamas yra kiekvienų metų derlius – todėl abejoti ekologiškos produkcijos patikimumu nėra nė menkiausio pagrindo.
Ieškoti logotipų
Norintiems tikrai ekologiško maisto derėtų neapsigauti ir ieškoti ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“) žymimos produkcijos, sertifikuotos pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.
Ne tik žmogui
Anot VšĮ „Ekoagros“ atstovės, ekologiniai ūkiai ir jų veikla palanki ne tik žmogui, bet ir gamtai. „Sertifikatas vartotojui garantuoja, kad tai tikrai ekologiškas produktas – vadinasi, be sintetinių maisto priedų, dažiklių ar saldiklių, neužterštas cheminėmis medžiagomis, pesticidais, antibiotikais ar hormonais, be genetiškai modifikuotų organizmų. Be to, toks produktas ne tik kokybiškas ir saugus žmogui. Jis saugus ir gamtai – pagamintas tausojant aplinką, išsaugant dirvožemio derlingumą, taupiai naudojant išteklius“, – įžvalgomis dalinasi R. Butkevičiūtė.
Reda Butkevičiūtė. „Ekoagros“ nuotr.
Nėra garantijos
Vis tik yra skeptikų, kurie įsitikinę – geriausia produkcija iš močiutės sodo ar daržo. Todėl yra linkę turgavietėse ar kitose prekybos vietose ieškoti tokios produkcijos. Visgi pašnekovė tokius pirkėjus įspėja – nėra jokio sertifikato – nėra ir jokios garantijos, kad ta produkcija saugi ar natūrali: „Atsiranda manančių, kad, pavyzdžiui, sukirmijęs obuolys – natūralumo ir ekologijos ženklas. Taip manyti klaidinga. Jei obuolys sukirmijęs, galima tik daryti išvadą, kad sodas intensyviai nuo kenkėjų nebuvo purkštas, bet tai dar nereiškia, kad jis ekologiškas. Ekologiniams ūkiams yra keliama kur kas daugiau reikalavimų nei tik purškimas.“
Iš ūkio tiesiai ant pirkėjų stalo
Vis daugiau pirkėjų susimąsto apie ekologiją ir jos naudą, todėl rinkdamiesi maisto produktus prioritetą teikia ekologiškai produkcijai. Vertingo maisto namai „Rupūs miltai“ jau kurį laiką kauniečiams gali pasiūlyti būtent tai. „Mums rūpi, kokioje šalyje gyvename ir kokioje augs mūsų vaikai. Tikime trumpųjų tiekimo grandinių vizija – kuomet ūkio derlius pirkėjo krepšį pasiekia per maksimaliai trumpą laiką. Tad daugelis mūsų produkcijos dar vakar buvo ūkyje, o rytoj gali būti ant jūsų gardaus pietų stalo“, – šypsosi projekto „Rupūs miltai“ vadovė Inesa Jokubauskienė, ragindama rinktis vietinę, šviežią ir sezoninę produkciją.
Plačiau susipažinti su trumpųjų tiekimo grandinių projektu „Rupūs miltai“ ir asortimentu galite adresu www.rupus.lt.
