Niūrų sekmadienio vidurdienį būrys klaipėdiečių, teatralai bei artimieji išlydėjo į amžino poilsio vietą ilgametę Klaipėdos dramos teatro aktorę Eleną Gaigalaitę.

Teatro salėje nuaidėjo paskutiniai aplodismentai žymiai aktorei, kuri buvo pašarvota neseniai iš pastolių išsivadavusiame teatre.

Pagerbti artistės atėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas, verslininkas, buvęs meras Rimantas Taraškevičius, šeimos draugas, Klaipėdos garbės pilietis Valentinas Greičiūnas su žmona, daug kitų uostamiesčio meno žmonių.

Aktorė palaidota Lėbartų kapinėse.

E.Gaigalaitė po ilgos ir sunkios ligos mirė ketvirtadienį.

E. Gaigalaitė-Gaidienė gimė 1933 m. gruodžio 17 d. Dotnuvoje. 1953–1957 m. mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, baigė teatrinio fakulteto aktoriaus meistriškumo specialybės studijas. 1956–1962 m. – Marijampolės dramos teatro aktorė, debiutavusi to teatro scenoje dar būdama studente. Nuo 1963 m. – Klaipėdos dramos teatro aktorė.

Graudžiai simboliška – į atnaujintą Klaipėdos dramos teatrą jo scenos senbuvė Elena Gaigalaitė sugrįžo karste. Lygiai po dviejų savaičių aktorė būtų šventusi 82-ejų sukaktį. Tačiau likimas viską sudėliojo kitaip.

Netekties skausmas

Klaipėdos dramos teatro režisierius Povilas Gaidys lėtai rinko žodžius, apibūdinančius gyvenimo moterį. Su aktore E.Gaigalaite kartu pragyvenęs daugiau nei 50 metų, jis sunkiai pajėgė susitaikyti su tuo, kad neteko žmonos, kolegės, bičiulės.

E.Gaigalaitė mirė ketvirtadienio vakarą ligoninėje, apie jos mirtį kolegoms pranešta po generalinės premjerinio spektaklio "Karalienė Luizė" repeticijos.

P.Gaidys apie savo žmoną kalbėjo, tarsi ji būtų gyva, nes pernelyg skausminga suvokti realybę.

"Nors sakoma, kad vyrui ir žmonai dirbti viename darbe nelengva, tarpusavio trinties teatre tikrai nejautėme. Mes vienas kitą palaikėme. Jai patiko scena, jai patiko vaidinti Motušę Kuraž, močiutę Rožę, Matėją ir "Optimistinėje tragedijoje" pagrindinis vaidmuo. Jai tekdavo daugiau komiški vaidmenys, bet ji labiau mėgo rimtus. Gaila, kad naujojo teatro pastato ji taip ir nepamatė, liga prikaustė", – apgailestavo P.Gaidys.

E.Gaigalaitės kurso draugą, Klaipėdos dramos teatro aktorių Vytautą Paukštę žinia apie kolegės mirtį labai prislėgė, nes abu scenoje kartu vaidino kone 70 metų.

"Labai nemalonu, kai ta panelė su dalgiu taip artėja. Vakar paskambinau vienam paskutiniųjų kurso bičiulių Rimgaudui Karveliui. Liūdna, nemalonu, skaudu, negera. Ji buvo labai žaisminga, turėjo gerą humoro jausmą, tuo stiliumi su ja mes ir bendraudavome. Ta netektis slegiantis daiktas. Tas pats anksčiau ar vėliau laukia visų", – liūdnai konstatavo V.Paukštė.

Po premjeros – šermenys

31-erių Klaipėdos dramos teatro aktorius Donatas Švirėnas, bemaž 50 metų jaunesnis už E.Gaigalaitę, kartu scenoje suvaidino ne vieną spektaklį. Donatas teigė, kad nors ir keista, tačiau amžiaus skirtumo jis nejautė.

"Ji buvo tarsi vulkanas, spinduliavo tokia vidine teigiama energija, ir tai labai įkvėpdavo aplinkinius. Ir pats mėginau būti toks, kaip ji. Tad amžiaus skirtumo niekada nejaučiau, tačiau jos patirtis scenoje buvo šimtąkart didesnė ir iš to kiek galėjau, mokiausi", – teigė D.Švirėnas.

Režisierė Dalia Kanclerytė, aktoriaus Vytauto Kanclerio (1925–1997), kuris taip pat daugybę metų vaidino kartu su E.Gaigalaite vienoje scenoje, dukra pabrėžė, jog su kiekviena senosios kartos artisto mirtimi baigiasi tam tikras teatro istorijos etapas.

"Dramatiškai prasideda naujojo teatro veikla. Žiūrovai dar nepamatė pirmosios premjeros atnaujintame pastate, o čia tokia liūdna žinia", – dienraščiui sakė D.Kanclerytė.

Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas Gintaras Grajauskas patvirtino, jog planuotas spektaklis "Karalienė Luizė" penktadienio vakarą įvyks.

"Aišku, po to jokio premjeros šventimo nebebus, bet spektaklis įvyks. Bilietai išparduoti. O velionė bus pašarvota šį šeštadienį Klaipėdos dramos teatre. Ją galima bus pagerbti nuo 10 val. ryto iki 21 val. Laidotuvės – sekmadienį 12 val. E.Gaigalaitė bus palaidota Lėbartų kapinėse. Toks tad gyvenimas. Mirtis – irgi teatro dalis, nieko nepadarysi", – teigė G.Grajauskas.

Užkalbindavo ir gatvėje

Klaipėdos dramos teatro trupės vadovas Česlovas Judeikis neslėpė, kad po kolegės E.Gaigalaitės, kaip ir po Valentinos Leonavičiūtės, mirties jaučiasi tarsi kažkas būtų išplėšęs iš teatro gabalą sielos.

"Ir Valė, ir Elena buvo tokios savitos, nepanašios į kitus, kad jų neįmanoma pakeisti kuo kitu. Jas galima vadinti mūsų teatro veidu, jų su niekuo nesupainiosi, – liūdnai pripažino Č.Judeikis. – Elena paliko daug spektaklių, kurių dabar nebegalėsime rodyti, nes tai buvo jos vaidmenys. Žiūrovai mėgo spektaklius "4000 mylių", "Oskaras ir ponia Rožė", "Aršenikas ir seni nėriniai".

Teatro aktoriai jo klestėjimo laikais jautėsi kur kas labiau pažįstami ir mylimi klaipėdiečių nei dabar. Dažnai gatvėje juos užkalbindavo nepažįstami žmonės.

"Viename P.Gaidžio spektaklyje turėdavau kelis kartus sakyti: "Ir man taip buvo". Gatvėje sutikdavau jaunų ir vyresnių žmonių, kurie, užuot pasisveikinę, pasakydavo šią frazę. Dabar sunku ką nors panašaus įsivaizduoti", – apie žiūrovų meilę kalbėjo Č.Judeikis.

Nuo 1971 metų Klaipėdos dramos teatre dirbantis aktorius įsitikino, kad kiekvienas teatras turi savo veidą. Jaunieji aktoriai porą pirmųjų metų gyvena savo teatro supratimu, o vėliau, patys to nejausdami, būdami šalia šio teatro grandų ir režisierių, įgyja tą patį stilių, panyra į būtent šio teatro dvasią.

"Nemanau, kad su iškiliųjų mūsų kolegių išėjimu mūsų teatro stilius blės. Tai, kas yra brangaus ir savito, lieka. Nebent vienu metu išeitų pora dešimčių aktorių ir ateitų jauni. Žinoma, dabartinis teatras nebėra toks, į kokį aš atėjau. Jis keičiasi, bet klaipėdietišką dvasią turi", – kalbėjo teatro senbuvis Č.Judeikis.

Turėjo ypatingą trauką

Uostamiesčio garbės pilietis Valentinas Greičiūnas prisiminė pirmą kartą Klaipėdos dramos teatre apsilankęs 1947 metais, tada jis tebebuvo vadinamas Muzikiniu dramos teatru.

"Jei teisingai pamenu, iš antro balkono žiūrėjome spektaklius "Manoji Žizel", "Eglė žalčių karalienė". Klaipėdoje buvo didelis įvykis, atgaivinęs mūsų teatrą, kai uždarius tuomečio Kapsuko (dabar Marijampolė) teatrą, jo trupė su P.Gaidžiu, E.Gaigalaite ir būriu kitų puikių aktorių persikėlė į Klaipėdą, – prisiminimais dalijosi V.Greičiūnas. – Tais laikais teatrą aplankydavo, jei ne visi, tai tikrai didžioji dalis klaipėdiečių. Tai buvo didelę trauką turėjęs miesto kultūros centras."

V.Greičiūno šeima asmeniškai pažinojo P.Gaidžio ir E.Gaigalaitės šeimą, ne kartą yra su jais vakaroję.

"Kol būsiu gyvas, mano atmintyje išliks tik patys šilčiausi prisiminimai. Todėl nuoširdžiai užjaučiu velionės šeimą. Teatras išgyveno nelengvą laiką, kai neturėjo savo patalpų. Didelė pagarba šviesaus atminimo Gediminui Pranckūnui, atidavusiam labai daug jėgų, kad ilgai trukusios statybos pagaliau būtų baigtos. Dabar neabejodamas sakau – mūsų teatras yra tikras teatras savo ypatinga siela. Tikiu, kad sugrįžęs į savus namus jis atgims ir vėl bus brangus kiekvienam miestiečiui", – vylėsi garsus klaipėdietis.

Mirtis – paskutinis vaidmuo

Kapitonas Sigitas Šileris Klaipėdos dramos teatre anksčiau lankydavosi labai dažnai. Kai Teatro aikštėje esantis pastatas ištuštėjo, ieškoti spektaklių nejaukiame Žvejų rūmų pastate jo nebetraukė.

"Klaipėdoje teatras visada buvo inteligencijos sala. Mažai galėdavai mieste sutikti žmonių, kurie nebuvo lankęsi teatre. Mes, su teatru nesusiję žmonės, iš tolo atpažindavome aktorius. Pažinojome ne tik V.Kanclerį, bet ir jo dukrą, akimis sekdavome P.Gaidį, moterys kumščiuodavo viena kitai rodydamos į E.Gaigalaitę. Tai buvo tikros žvaigždės, kurias klaipėdiečiai mylėjo ir kuriomis nuoširdžiai žavėjosi. Būtų labai gerai, kad tokia nuotaika, traukianti klaipėdiečius, teatre atgimtų", – prisiminimais dalijosi kapitonas.

Iš S.Šilerio atminties išplaukė faktas, kad Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Navogreckienė sugebėdavo iš gamybininkų be didesnių pastangų gauti teatrui naudos. Gamyklų bei kitų įmonių vadovai suprato, kad teatralams reikia padėti, todėl būdavo steigiamos premijos, dideles žiūrovų simpatijas atspindinti parama turėjo ir kitų formų.

"Mirtis visada ateina netikėtai, kad ir kiek žmogui būtų metų. Paradoksalu, netektis suartina žmones. Aktoriaus išėjimas yra tarsi paskutinis jo vaidmuo, pakviečiantis jų ištikimus žiūrovus dar kartą prisiminti jo vaidmenis, atiduoti jam už tai pagarbą", – gailėjo žinomos aktorės E.Gaigalaitės kapitonas S.Šileris.

Po sunkios ligos mus paliko Klaipėdos dramos teatro aktorė Elena Gaigalaitė-Gaidienė.

E. Gaigalaitė-Gaidienė gimė 1933 m. gruodžio 17 d. Dotnuvoje. 1953–1957 m. mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, baigė teatrinio fakulteto aktoriaus meistriškumo specialybės studijas. 1956–1962 m. – Marijampolės dramos teatro aktorė, debiutavusi to teatro scenoje dar būdama studente. Nuo 1963 m. – Klaipėdos dramos teatro aktorė.

Per šešerius kūrybinio darbo metus  Marijampolės dramos teatre aktorė sukūrė dvidešimtį vaidmenų dramos ir komedijos žanro spektakliuose. Tarp ryškiausių jos suvaidintų personažų – Ponia Marė (A.Jarri “Šeštasis aukštas”), Smeraldina  (K.Goldonis “Dviejų ponų tarnas”), Antanina (V.Rozovas “Nelygus mūšis”), Kira (L.Brausevič, I.Karnauchova "Raudonoji gėlelė”), Matėja (A.Nikolajis “Būk vyras, Čelestinai!”, rež. P.Gaidys).

Tarp iškiliausių aktorės kūrybinių darbų Klaipėdos dramos teatre – Komisarė (V.Višnevskis “Optimistinė tragedija”), Klapatauskienė (K.Saja “Poliglotas. Abstinentas”), Kitė (Sh.Delaney “Įsimylėjęs liūtas”), Motušė Kuraž (B.Brechtas “Motušė Kuraž”,  Marfa (A.Kopkovas “Dramblys”), Vasa Železnova (M.Gorkis “Vasa Železnova”), Misis Vair (T.Williamsas “Senasis kvartalas”), Regina (M.Santanelis “Karalienė motina”), Megė Foulen (M.McDonaghas “Lineino grožio karalienė”), Sesilė Robson (R.Harwoodas “Kvartetas”) ir kt. Paskutinieji sukurti vaidmenys - Močiutės Frachlon vaidmuo M. Carr „Mėjoje“, ponia Rožė E.E. Schmitto „Oskaras ir ponia Rožė“, Vera Džozef A. Herzog „4000 mylių“ - vieni ryškiausių, brandžiausių aktorės vaidmenų per visą jos kūrybą.

Aktorė nusifilmavo ir ne vienoje kino juostoje. Žiūrovai ją išvydo filmuose „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, „Elzė iš Gilijos“, „Laimingas laimės neradęs“, „Kol nevėlu“ ir kt.

Už  nuopelnus teatro menui  aktorei E. Gaigalaitei  buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1982m.).

Aktorė paaukojo scenai penkiasdešimt devynerius metus, sukūrė per 120 vaidmenų.

E. Gaigalaitė buvo mūzų apdovanota išskirtine energija, talentu, pagarbos verta ištverme, atkaklumu ir ištikimybe scenai.

Atsisveikinimas su Velione vyks Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje (Teatro g. 2) gruodžio 5 d. nuo 10 iki 21 val. ir gruodžio 6 d. nuo 8.30 iki 12 val. Karstas bus išnešamas gruodžio 6 d. 12 val. Velionė bus palaidota Lėbartų kapinėse.

Klaipėdos dramos teatras kitą savaitgalį publikai pristatys premjerą – jaunosios kartos amerikiečių dramaturgės Amy Herzog pjesės „4000 mylių“ pastatymą.

Nauja ryški žvaigždė

Spektaklį režisavo Povilas Gaidys, dailininkas Artūras Šimonis, kompozitorius Jonas Jurkūnas. Vaidins aktoriai Elena Gaigalaitė, Arnoldas Eisimantas, Toma Gailiutė, Simona Šakinytė.

Pjesę išvertė Marius Burokas. Spektaklis skiriamas Klaipėdos dramos teatro aktorės E.Gaigalaitės jubiliejui.

...Po nelaimingo atsitikimo, nutikusio bekeliaujant po šalį dviračiais, jaunasis Leo ieško paguodos ir sielos ramybės pas savo senelę Verą – karingą 91 metų JAV komunistę. Du skirtingų kartų žmonės nutolę vienas nuo kito per simbolinius tūkstančius mylių. Anūkas dar nepažįsta gyvenimo, o senelė tokia sena, kad jį jau baigia pamiršti... Begyvendami po vienu stogu, giminaičiai pykstasi, siutina vienas kitą, varo iš proto, kol galų gale pradeda pamažu suprasti, jog nėra tokie jau skirtingi, kaip iš pradžių atrodė...

Jauna amerikiečių dramaturgė A.Herzog – šiuo metu bene ryškiausiai sušvitusi žvaigždė JAV dramaturgijoje. Jai tik 35-eri, tačiau jos pjesės viena po kitos skina pagrindines teatrines premijas, spektakliai statomi visoje Amerikoje ir nuolat pelno kritikų liaupses bei žiūrovų simpatijas.

Pikantiška giminės istorija

Savo pažintį su teatru A.Herzog pradėjo kaip aktorė. Kiek vėliau, studijuodama Jeilio dramos mokykloje, ėmėsi pjesių rašymo. Didžiausios sėkmės sulaukė jos pjesės „Po revoliucijos“ ir „4000 mylių“, kuriose A.Herzog sėkmingai supynė literatūrinę išmonę su tikra jos giminės istorija. Jei dar konkrečiau – su jos senelės Leepee Joseph gyvenimu (pjesėje net jos vardas beveik nepakeistas – Vera Joseph).

A.Herzog senelė – tikrai ne iš tų, kurios ramiai mezga kojines anūkams prie židinio. Nuo jaunystės garsėjusi kaip karinga kairioji, ji nenurimo iki pat gilios senatvės. Ji mirė 2013-aisiais, būdama 96-erių. Tačiau prieš mirtį ne tik dalyvavo Niujorke vykusioje „4000 mylių“ premjeroje, bet net žygiavo kartu su kitais demonstrantais judėjime „Okupuok Wallstreetą“.

Pikantiškumo A.Herzog giminės istorijoje yra ir daugiau. Tikrasis, biologinis jos senelis buvo garsus kompozitorius Arthuras Herzogas, rašęs dainas pačiai Billie Holiday. O štai antrasis senelės vyras Joe Josephas buvo ne toks jau nekaltas – radikalus komunistas, Antrojo pasaulinio karo metais perdavinėjęs JAV valstybines paslaptis Sovietų Sąjungai.

Pačios A.Herzog pažiūros į komunizmą nepalyginamai skeptiškesnės, nei jos senelės ar senelio. Tad tam tikras konfliktas šeimoje buvo jau savaime užprogramuotas. O dar turint omenyje, kad senelė pasižymėjo anaiptol ne švelnumu ir pamaldumu, būdingu daugumai senelių, bet kandžia ironija, užsispyrimu ir tiesmukumu... Tačiau senelių kaip ir tėvų – nepasirinksi. Tenka išmokti mylėti juos tokius, kokie yra. Ir A.Herzog tai, regis, sugebėjo labai neblogai.

Skiria aktorės jubiliejui

Aktorė E.Gaigalaitė, kurios jubiliejui skiriamas šis spektaklis, atidavė scenai daugiau nei pusšimtį metų, sukūrė daugiau nei 120 vaidmenų.

Tarp iškiliausių jos kūrybinių darbų – Komisarė (V.Višnevskio „Optimistinė tragedija”), Klapatauskienė (K.Sajos „Poliglotas. Abstinentas”), Kitė (Sh.Delaney „Įsimylėjęs liūtas”), Motušė

Kuraž (B.Brechto „Motušė Kuraž”, Marfa (A.Kopkovo „Dramblys”), Vasa Železnova (M.Gorkio „Vasa Železnova”), Misis Vair (T.Williamso „Senasis kvartalas”), Regina (M.Santanelio

„Karalienė motina”), Megė Foulen (M.McDonagho „Lineino grožio karalienė”), Sesilė Robson (R.Harwoodo „Kvartetas”), Močiutė Frachlon (M.Carr „Mėja”) ir kt.
Naujausi aktorės E.Gaigalaitės vaidmenys – Ponia Rožė (E.E.Schmitto „Oskaras ir ponia Rožė“), Ebė Briuster (J.Kesselringo „Aršenikas ir seni nėriniai“). Naujajame spektaklyje ji vaidina Verą.

Išmonė ir fantazija, humoras ir improvizacija – taip galima charakterizuoti daugelį E.Gaigalaitės sukurtų vaidmenų komedijos žanro spektakliuose. Gilūs yra ir aktorės vaidmenys dramose.

Ką ji bevaidintų – komišką ar dramatišką, pagrindinį ar antraplanį vaidmenį –  aktorė spinduliuoja ištvermę, valią, būties prasmę ir gyvenimo džiaugsmą.

Už  nuopelnus teatro menui  aktorei E.Gaigalaitei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1982 m.), ji apdovanota Klaipėdos „Padėkos kauke“ (2009).

Pjesę liaupsina visi

A.Herzog „4000 mylių“ pirmąkart rampos šviesą išvydo 2011 m. Niujorke,  „The Duke“ teatre, ir iš karto susilaukė stulbinamos sėkmės – žiūrovų susižavėjimo, kritikų liaupsių, prestižinių premijų.

A.Herzog  ir jos „4000 mylių“ – 2012 m. Obie premijos laimėtoja  (geriausia nauja pjesė), 2012 m. apdovanota „The New York Times“ (geriausias dramaturgas) ir „Time Magazine“ (geriausia metų pjesė) premijomis, 2013 m. tapo Pulitzerio premijos už geriausią dramą finalininke.

„Intriguojanti, įtraukianti, visais požiūriais nuostabi pjesė... Puikiausias priminimas, kad tinkamas požiūris į mažytes gyvenimo akimirkas gali nutiesti kelią į didžiąją sceną“, – apie ją rašė „The New York Times“. „Šis puikiai nušlifuotas brangakmenis nusipelno tapti hitu“, – tvirtino „The New York Post“. „Amy Herzog humoras, sąžiningumas ir pasakojimo subtilumas padėjo sukurti tikrą retenybę: šeimos dramą, kurioje išvengta sentimentalumo ir situacijų komedijos standarto“, – komentavo „Time Magazine“. „Širdį sušildančiojoje naujojoje A.Herzog pjesėje meilė ir neviltis, netekus artimo žmogaus, susipina į švytintį sielos gijimo procesą. Jautri ir subtili pjesė, inkrustuota taikliais, dažnai humoristiniais senelės ir jos anūko dialogais“, – pastebėjo „Associated Press“. „A.Herzog giliai ir nuodugniai išstudijavo charakterių dvilypumo aspektus. „4000 mylių“ – nuostabus  literatūrinis pasakojimas, tobulai tinkantis teatro scenai. Tai puikus pavyzdys, kaip jūs turėtumėte elgtis su savo senele – ypač jei ji tokia pat negailestingai protinga, kaip Vera“, – teigė „Time Out New York“.
Klaipėdos dramos teatro spektaklio „4000 mylių“ premjera – kovo 22 d. 17 val. Žvejų rūmuose.