Simbolinis ir neįpareigojamas balsavimas buvo nukreiptas prieš vokiečių europarlamentaro Markuso Pieperio (Markuso Pyperio) paskyrimą EK pasiuntiniu smulkiajam ir vidutiniam verslui.

U. von der Leyen konservatyvi Europos liaudies partija (ELP) nepritarė siūlymui, bet pritariančiųjų buvo daugiau.

U. von der Leyen konservatyvi Europos liaudies partija (ELP) nepritarė siūlymui, tačiau už jį balsavo 382, o prieš – 144 parlamentarai.

Tekste prašoma, kad EK „ištaisytų padėtį ir atšauktų paskyrimą“ bei tikrai skaidriai organizuotų konkursą šioms pareigoms užimti.

Vadinamoji Pypergeito („Piepergate“) byla susijusi su tuo, kad į šį postą buvo pasirinktas M. Pieperis, kuris taip pat priklauso ELP, nors teigiama, kad dvi kandidatavusios moterys buvo daug tinkamesnės.

Viena iš atmestų kandidačių, Čekijos europarlamentarė Martina Dlabajova, nusišalino nuo balsavimo dėl interesų konflikto.

„Skaidrumas ir viešasis interesas visada turi būti pirmoje vietoje, o tai, atrodo, ne visiems komisijos nariams priimtina“, – pareiškė M. Dlabajova.

Keturi aukšto rango ES pareigūnai – užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas), už ekonomikos klausimus atsakingas eurokomisaras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis) ir už darbo vietas ir socialines teises atsakingas eurokomisaras Nicolas Schmitas (Nikolas Šmitas) – išsakė priekaištų M. Pieperio paskyrimui.

Abejonių dėl U. von der Leyen nešališkumo kilo ne pačiu tinkamiausiu metu, jai intensyvinant savo kampaniją dėl antrosios kadencijos EK vadovo kėdėje po birželį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Skaidrumas ir viešasis interesas visada turi būti pirmoje vietoje, o tai, atrodo, ne visiems komisijos nariams priimtina.

Laikas, regis, pasirinktas neatsitiktinai, o paskyrimo tikrintojų priešakyje – U. von der Leyen politiniai varžovai.

„Tai buvo būdas sutramdyti Europos įstatymų leidėją, kuris buvo vienas didžiausių Ursulos von der Leyen kritikų“ Krikščionių demokratų sąjungoje (CDU), priklausančioje ELP, sakė Vokietijos žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas (Danielis Froindas).

D. Freundas pateikė siūlymą, dėl kurio balsavo Europos Parlamentas.

Nors tikimasi, kad ELP išliks didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente, vien jos parama negarantuoja U. von der Leyen dar vienos penkerių metų kadencijos.

EK vadovas ir jo ar jos kolegos, užimsiantys kitas aukščiausias ES pareigybes, paaiškės po rinkimų vyksiančiose derybose ir turės būti patvirtinti įstatymų leidėjų.

EK susiskaldžiusi

Kovo 31 dieną M. Pieperis pasirašė sutartį dėl tapimo už mažas ir vidutines įmones (MVĮ) atsakingu ES pasiuntiniu. Šias pareigas jis turėtų pradėti eiti nuo balandžio 16 dienos. Kadencija trunka ketverius metus.

Paklaustas, ar M. Pieperis vis dar laikomas geriausiu kandidatu į šias pareigas ir ar jis pradės dirbti nurodytą dieną, EK atstovas Ericas Mameris (Erikas Mameris) atsakė: „Taip ir taip“.

EK tvirtino, kad buvo laikomasi visų taisyklių.

Už MVĮ atsakingo pasiuntinio pareigybė yra 15 kategorijos – vienos aukščiausių ES hierarchijoje, – o jo mėnesinis bruto darbo užmokestis siekia apie 18 400 eurų.

Praėjusią savaitę keturi eurokomisarai raštu kreipėsi į U. von der Leyen ir iškėlė „klausimų dėl paskyrimo proceso skaidrumo ir nešališkumo“.

Praėjusį mėnesį Th. Bretonas, priklausantis Europos liberalų ir demokratų frakcijai „Atnaujinkime Europą“, sukėlė sąmyšį savo įrašu socialiniuose tinkluose, kuriame suabejojo, ar labai remiama U. von der Leyen kandidatūra.

Tuo metu J. Borrellis, P. Gentiloni ir N. Schmitas priklauso Socialistų ir demokratų frakcijai, kuri remia N. Schmitą ir norėtų, kad būtent jis, o ne U. von der Leyen, taptų kitu EK pirmininku.

Jų raginimu trečiadienį eurokomisarų kolegija maždaug valandą aptarinėjo šiuos klausimus.

Pasak šaltinio, susipažinusio su derybomis, su ELP susiję eurokomisarai vieningai palaikė U. von der Leyen ir gynė M. Pieperį.

Anot komisijos, pareiškinių dokumentų iki nustatyto termino nepateikęs „Sąjūdis už miškus“ (Jaunoji Lietuva) rinkimuose dalyvauti negalės.

Šios politinės kampanijos dalyviais iš viso registravosi 19 partijų.

Taip pat likus parai iki termino pabaigos dvi politinės partijos atsiuntė VRK prašymą jungtis į koaliciją pavadinimu „Taikos koalicija“. Ją sudarys Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija.

Pasibaigus pareiškinių dokumentų teikimo etapui komisija pradeda tikrinti, ar partijų keliami kandidatai atitinka Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus.

Pasak VRK, tam, kad galėtų toliau dalyvauti rinkimuose, devynios politinės partijos iki balandžio 25 dienos turi surinkti po mažiausiai 10 tūkstančių rinkėjų parašų.

Aštuonios partijos, kurios pareiškinius dokumentus pateikė anksčiau, rinkėjų parašus jau renka. Paskutinę termino dieną dokumentus pateikusiai Lietuvos liaudies partijai parašų rinkimo lapai bus išduoti pirmadienį.

EP rinkimuose ketina dalyvauti Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Demokratų sąjunga „Vardas Lietuvos“, Darbo partija, Lietuvos regionų partija, Lietuvos žaliųjų partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Krikščionių sąjunga, Lietuvos liaudies partija, Nacionalinis susivienijimas, „Laisvė ir teisingumas“, „Lietuvos sąrašas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Žemaičių partija.

Kiekviena rinkimuose į EP dalyvaujanti politinė partija ar koalicija gali kelti kandidatų sąrašą, kuriame yra ne mažiau kaip penki ir ne daugiau kaip 22 kandidatai.

Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir jų keliamų kandidatų sąrašai paaiškės ne vėliau kaip gegužės 9 dieną., kai VRK priims sprendimus dėl registravimo.

Likus mėnesiui iki rinkimų, bet ne vėliau kaip gegužės 10 dienos, VRK savo interneto svetainėje atvers privalomus skelbti kandidatų duomenis: biografijas, turto, pajamų, privačių interesų deklaracijas ir kita.

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 dieną.

Trečiadienį Čekija pranešė, kad jos žvalgyba išaiškino tinklą, skleidusį Rusijos propagandą per Prahoje įsikūrusią naujienų svetainę „Voice of Europe“.

Maskva taip pat mokėjo pinigus EP nariams, kad šie skleistų Rusijos propagandą, ketvirtadienį pareiškė Belgijos ministras pirmininkas Alexander‘as De Croo.

Šie faktai atskleisti praėjus metams po „Katargeito“ kyšininkavimo skandalo, kai keli ES teisės aktų leidėjai buvo apkaltinti, kad jiems buvo mokama už Kataro ir Maroko interesų rėmimą.

EP politinės frakcijos dabar nori, kad asamblėja ištirtų naujausius įvykius.

Valerie Hayer, kuri vadovauja centristų frakcijai „Renew“, raštu kreipėsi į EP pirmininkę Robertą Metsolą, reikalaudama „atlikti išsamų ir skaidrų vidaus tyrimą“.

Politikai, gavę pinigų iš Rusijos, turėtų būti griežtai nubausti tiek politiškai, tiek teisiškai.

„Jei esami EP nariai ar kandidatai artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose gavo pinigų iš Rusijos vyriausybės ar jos parankinių, jie turi būti išaiškinti ir turi būti imtasi veiksmų“, – sakė ji.

Frakcija „Renew“ taip pat paragino surengti „skubias diskusijas“ Parlamente.

Žaliųjų frakcija teigė, kad reikia atlikti „greitą ir išsamų“ tyrimą.

„Štai kaip (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas bando išsisukti nuo atsakomybės dėl karo Ukrainoje... Tai tiesioginis išpuolis prieš pačią mūsų demokratijos struktūrą, – sakė Terry Reintke, viena iš pagrindinių žaliųjų kandidatų birželio mėnesį vyksiančiuose EP rinkimuose. – Politikai, gavę pinigų iš Rusijos, turėtų būti griežtai nubausti tiek politiškai, tiek teisiškai.“

Parlamento atstovas spaudai sakė, kad „šiuo metu nagrinėjamos Čekijos valdžios institucijų išvados dėl „Voice of Europe“, bendradarbiaujant su instituciniais partneriais“.

Atstovas spaudai pridūrė, kad parlamentas jau yra uždraudęs patekti į instituciją žiniasklaidos priemonėms, įtrauktoms į ES sankcijų sąrašus.

ES įstatymų leidėjams taikomos griežtos nepriklausomumo ir etikos taisyklės, o jas pažeidusieji gali sulaukti finansinių ir kitokių nuobaudų.

Susiję Europos politikai nebuvo įvardyti, tačiau žalieji ir vienas Čekijos dienraštis teigė, kad tokių yra tarp Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Lenkijos atstovų.

„Saugodama mūsų visų laisvę Europos Sąjunga privalo kovoti. Parama Ukrainai kovojant prieš agresorių – tai mūsų karas už laisvę ir vertybes. Stipri, efektyvi, principinga, saugi ir vieninga ES yra pamatinis Lietuvos siekis ir interesas“, – teigiama pirmadienį pristatytoje partijos rinkimų programoje.

Joje pabrėžiama būtinybė sukurti tvarų gynybos finansavimą, stiprinti karinį savarankiškumą, atremti migracijos iššūkius, saugoti politines laisves, žmogaus teises, laikytis tarptautinių susitarimų.

„Sąjunga, sudaranti sąlygas vystomajam bendradarbiavimui, kovojanti prieš politinį ir religinį radikalizmą, homofobiją, rasizmą ir antisemitizmą bei užtikrinanti stabilų europiečio gyvenimą“, – savo siekius nurodo Liberalų sąjūdis.

Programoje taip pat dėmesys skiriamas ekonominei gerovei, ES reformoms.

Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, pasikeitusi geopolitinė situacija diktuoja poreikį kitokiems politikams – patyrusiems lyderiams, kuriais galima pasitikėti.

„Akivaizdu, kad būsima Europos Parlamento kadencija bus dar reikšmingesnė nei ši, besibaigianti. Jau dabar matome, kad formuojami tokie sprendimai, kokių taikioji Europa nematė dešimtmečiais. Europos Parlamentas greta savo įprastų funkcijų tampa institucija, per kurią Europa suvokia save kaip Vakarų politinės tradicijos, liberalios demokratijos tvirtovę. Turime puoselėti tokį pasitikėjimą, turime jį pateisinti. Nes nuo to priklauso ir mūsų, ir visos Europos ateitis“, – sakė ji.

Liberalų sąjūdį EP rinkimuose ves Seimo narys Eugenijus Gentvilas. Toliau eina dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Edita Rudelienė, Virgilijus Alekna, Andrius Bagdonas, kultūros ministras Simonas Kairys, Joniškio meras Vitalijus Gailius, parlamentarai Arminas Lydeka, Viktoras Pranckietis, Raimundas Lopata, kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Visagino tarybos narys Jevgenijus Šuklinas bei kiti kandidatai.

Iš viso Liberalų sąjūdžio EP rinkimų sąraše yra 22 kandidatai.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Į komisiją raštu kreipėsi su Darbo partija 2019 metais rinkimuose į EP kandidatavęs dabartinis Seimo narys Vigilijus Jukna, Antanas Makarevičius ir Marijus Velička, BNS informavo VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

„Dirbu čia, Seime, esu susiplanavęs darbus. O Europos Parlamento kadencijos liko tik keli mėnesiai, tai jokių darbų realiai padaryti jau nepavyks“, – BNS savo raštą VRK aiškino V. Jukna.

Tačiau laisvos vietos EP nėra, nes V. Uspaskichas prašymo atsisakyti mandato nėra pateikęs, patvirtino VRK atstovė.

Su V. Uspaskichu telefonu BNS susisiekti pirmadienį nepavyko.

Darbo partijos vadovas parlamentaras Andrius Mazuronis BNS pirmadienį sakė situacijos nekomentuosiantis, nes partija apie šiuos sprendimus nėra informuota.

Pasak VRK atstovės, Rinkimų komisija priėmė minėtų asmenų atsiųstus dokumentus domėn.

Žemiau V. Uspaskicho Darbo partijos kandidatų sąraše yra Valentinas Mazuronis, V. Jukna, o M. Velička ir A. Makarevičius atitinkamai užima 8 ir 10 vietas.

Nauji Europos Parlamentai vyks birželio 9 dieną.

Antroje sąrašo pozicijoje – partijos pirmininkės pavaduotojas, europarlamentaras Juozas Olekas, trečioje – Seimo narė Orinta Leiputė, ketvirtoje – buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, penktoje – partijos pirmininkės pavaduotoja ir frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė.

LSDP kandidatų EP rinkimuose sąraše toliau reitinguoti Seimo narys Gintautas Paluckas, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Kauno rajono vicemerė Raminta Popovienė, vienas aprtijos rinkimų programos rengėjų Tadas Vinokuras, Seimo narė Dovilė Šakalienė, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis ir dar dešimt kandidatų.

Socialdemokratai taip pat patvirtino Europos Parlamento rinkimų programą „Pirmaujanti Europa“.

Pagrindinės jos kryptys – piliečių socialinės gerovės stiprinimas, atskirties tarp ES šalių mažinimas, žaliojo kurso įgyvendinimas, didesnis šalių narių bendradarbiavimas sveikatos srityje, NATO ir Europos partnerystės stiprinimas, parama Ukrainai, kokybiškų viešųjų paslaugų kokybės gyventojams užtikrinimas, griežtesnė didžiųjų korporacijų kontrolė dėl piktnaudžiavimo savo padėtimi rinkoje.

„Gyventojų saugumo jausmo ir jų ateities galimybių užtikrinimas – tiek socialine, tiek ekonomine ir gynybine prasme – turėtų tapti svarbiausiu ES politikos prioritetu“, – rašoma programoje.

Joje konstatuojama, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sukelto kainų šuolio Lietuvos žmonės kentėjo labiau nei kitų ES šalių piliečiai, be to, pastaraisiais metais susitraukė jiems prieinamų viešųjų paslaugų tinklas, todėl siūloma didinti Bendrijos biudžetą apmokestinant didžiąsias korporacijas, o surinktas lėšas skirti nelygybei tarp ES šalių narių mažinti.

Šiuo metu socialdemokratams Europos Parlamente atstovauja V. Blinkevičiūtė ir J. Olekas.

Šeštadienį LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė paskelbė nekandidatuosianti per gegužę vyksiančius prezidento rinkimus, partija juose nutarė remti dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, Europos Parlamento – birželio 9 dieną. 

Blokui nepriklausanti Lietuvos žaliųjų partija tokį EŽP sprendimą pavadino nuviliančiu, įžvelgė grėsmę „grėsmę dar didesniam žaliosios politinės minties diskreditavimui“.

„Mes, demokratai, nuo pat įsikūrimo dienos, matėme prasmę megzti ryšius su kitais Europos politikais, nes toks žingsnis tiesiog atrodė logiškas ir integralus“ – šeštadienį išplatintame partijos pranešime sakė jos pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas.

Jo teigimu, „Vardan Lietuvos“ prisijungimas prie EŽP reiškia ilgalaikio ir sklandaus bendradarbiavimo pradžią, siekiant Lietuvai ir Europai svarbių tikslų.

„Ši draugystė gimė ne iš patogumo ar pragmatiško požiūrio į politiką, greičiau iš būtinybės ir supratimo, kad tik veikdami kartu galime išsaugoti tai, kas mums svarbu“, – pranešime teigė demokratų sąrašą Europos Parlamento rinkimuose vesiantis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

L. Savickas pažymėjo, kad žalioji politika yra susijusi ne tik su aplinkosauga, bet ir su ekonominiais bei socialiniais pokyčiais.

Neparlamentinė Lietuvos žaliųjų partija tvirtina, kad demokratai neatitinka esminio žaliojo kriterijaus.

„Panašu, kad Europos žaliuosius ištiko politinis daltonizmas. Visiems, bent šiek tiek atidžiau sekantiems politinį šalies gyvenimą, turėtų būti akivaizdu, kad demokratai yra ne ideologiniu, o pragmatiniu pagrindu suformuota politinė organizacija“, – šeštadienį išplatintame pareiškime sakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Ši draugystė gimė ne iš patogumo ar pragmatiško požiūrio į politiką, greičiau iš būtinybės ir supratimo, kad tik veikdami kartu galime išsaugoti tai, kas mums svarbu.

Pasak jos, „Vardan Lietuvos“ nacionalinėje politikoje ne tik neatstovauja progresyviai žaliajai darbotvarkei, bet jai ir trukdo.

„Pavyzdžiui, balsuojant dėl automobilių taršos mokesčio įvedimo net penki frakcijos atstovai balsavo prieš, nors oro taršą ir transporto įtaką klimatui mažinančios priemonės – vienas žaliosios darbotvarkės prioritetų“, – tvirtino I. Budraitė.

Anot jos, demokratų bei Europos žaliųjų nuomonės nesutampa ir kailinių žvėrelių klausimu: pastarieji tvirtai pasisako prieš gyvūnų žudymą dėl mados, o „Vardan Lietuvos“ frakcijoje tik penki nariai iš 16 balsavusiųjų pritarė šio verslo draudimui Lietuvoje. Be to, dauguma demokratų palaikė naktinio matymo taikiklių medžioklėje įteisinimą.

I. Budraitė pabrėžė, kad Europos žalieji gina žmogaus, ypač migrantų, seksualinių mažumų, moterų teises, o „tai neretu atveju kertasi su Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ retorika“.

„Saulius Skvernelis dar pernai teigė nematantis pridėtinės vertės į kovą su smurtu prieš moteris nukreiptos Stambulo konvencijos ratifikavime. Didžioji dalis Demokratų frakcijos nepalaikė civilinės partnerystės įstatymo pateikimo“, – tvirtino ji.

Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Margarita Sargautytė šeštadienį BNS nurodė, jog pati neparlamentinė partija EŽP blokui nepriklauso, nors narystės prašymas buvo pateiktas prieš dešimt metų. Jos teigimu, EŽP pilnateisę narystę Lietuvos žaliųjų partijai žadėjo po pereinamojo laikotarpio.

Lione prie EŽP prisijungus Lietuvos ir Kroatijos partijoms, blokui priklauso 40 valstybių atstovai.

Europos Parlamente blokas turi 72 atstovus.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – centro kairės politinė jėga, įsteigta 2022-ųjų sausį. Seime ji turi 17 parlamentarų frakciją. Partijai vadovauja Seimo narys, ekspremjeras Saulius Skvernelis.