Buvo planuojama, kad bandomasis skrydis turėtų trukti apie valandą, po to abi raketos pakopos turėjo nusileisti jūroje. Tačiau nusileidimas Indijos vandenyne buvo nesėkmingas ir „Starship“ sudužo.

„Erdvėlaivis prarastas“, – tiesioginės transliacijos internetu metu pasakė vienas iš bendrovės „SpaceX“ komentatorių.

Kaip ten bebūtų, „SpaceX“ pranešė, kad trečiojo bandomojo skrydžio metu buvo pasiekta gerokai daugiau uždavinių nei per pirmuosius du bandymus, kurie taip pat buvo nesėkmingi.

Pirmojo bandymo metu praėjusį metų lapkritį visa raketos sistema sprogo vos po kelių minučių. Per lapkritį įvykusį antrąjį bandomąjį skrydį abi raketos pakopos atsiskyrė, o viršutinė pakopa tęsė skrydį toliau, tačiau netrukus taip pat susprogo.

Erdvėlaivis „Starship“, kurį sudaro maždaug 70 metrų ilgio raketa nešėja ir maždaug 50 metrų ilgio viršutinė pakopa, buvo suprojektuotas taip, kad juo į Marsą galėtų skristi pilotuojamos misijos.

Skrydis ketvirtadienį buvo transliuojamas tiesiogiai.

„Sveiki atvykę į kosmosą, astronautai“, – sakė „Virgin Galactic“ atstovė Sirisha Bandla (Siriša Bandla), kai Italijos karinių oro pajėgų nariai, pirmieji bendrovės klientai, nusipirkę skrydžio bilietus, išskleidė savo šalies vėliavą ir kelias minutes mėgavosi nesvarumo būsenos pojūčiu raketos varomame kosminiame lėktuve.

Misija „Galactic 01“ prasidėjo, kai apie 8 val. 30 min. vietos (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku nuo kosmodromo „Spaceport America“ pagrindinio kilimo ir tūpimo tako Naujosios Meksikos valstijoje pakilo milžiniškas dviejų fiuzeliažų „motininis“ orlaivis.

Lėktuvnešis pakilo į didelį aukštį, o maždaug po 40 minučių paleido raketomis varomą lėktuvą, pavadintą „VSS Unity“, kuris beveik 1 029 metrų per sekundę greičiu pakilo į kosmosą.

NASA ir JAV karinės oro pajėgos kosmoso riba laiko 80 km virš Žemės jūros lygio, nors tarptautiniu mastu pripažinta riba, vadinama Karmano linija, yra 100 km aukštyje virš Žemės jūros lygio.

Kosminio lėktuvo kabinoje buvo Italijos karinių oro pajėgų pulkininkas Walteris Villadei'us (Valteris Viladėjus) ir pulkininkas leitenantas Angelo Landolfi (Andželas Landolfis), Italijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos atstovas Pantaleone Carlucci (Pantaleonė Karlučis) ir „Virgin Galactic“ atstovas Colinas Bennettas (Kolinas Benetas).

Kosminiame lėktuve ir lėktuvnešyje buvo po du pilotus.

Vėliau „VSS Unity“ saugiai grįžo į Žemę.

Skrydis įvyko praėjus beveik dvejiems metams po „Virgin Galactic“ įkūrėjo Richardo Bransono (Ričardo Bransono) bandomojo skrydžio į kosmosą, turėjusio pradėti naują pelningo kosminio turizmo erą.

Ketvirtadienį planuotas paleidimas buvo atšauktas dėl žaibo pavojaus.

JUICE paleistas raketa „Ariane 5“ iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, penktadienį 9 val. 14 min. vietos (15 val. 14 min. Lietuvos) laiku.

Pasak specialistų vietoje, skrydis vyksta teisinga trajektorija.

Šešias tonas sveriantis maždaug keturių kvadratinių metrų erdvėlaivis nuo raketos turi atsiskirti 1 500 kilometrų aukštyje, praėjus kiek mažiau nei pusvalandžiui po paleidimo.

Tada prasidės ilgas JUICE kelias link Jupiterio, kuris yra už 628 milijonų kilometrų nuo Žemės.

Kadangi erdvėlaivis neturi pakankamai galios skristi tiesiai į šią didžiausią Saulės sistemos planetą, jam teks skrieti aplink kitas planetas, kad gautų gravitacinį postūmį.

Pirmiausia jis praskries pro Žemę ir Mėnulį, tada 2025 metais apskries Venerą, o 2029 metais vėl praskries pro Žemę. Galiausiai JUICE leisis į sudėtingą kelionę link Jupiterio.

„Ar mes esame vieni visatoje?“

Erdvėlaivis apvilktas 500 sluoksnių termoizoliacine apsauga, kad būtų apsaugotas nuo ekstremalios temperatūros, kuri, kaip tikimasi, skriejant pro Venerą pakils virš 250 laipsnių pagal Celsijų, o prie Jupiterio nukris žemiau minus 230 Celsijaus.

Jame sumontuota rekordinė 85 kvadratinių metrų ploto krepšinio aikštelės dydžio saulės baterijų plokštė, skirta surinkti kuo daugiau energijos netoli Jupiterio, kur saulės šviesa yra 25 kartus silpnesnė nei Žemėje.

Kai zondas 2031 metais pasieks Jupiterį, jam reikės labai atsargiai stabdyti judėjimą, kad sėkmingai įeitų į šio dujinio milžino orbitą.

Toliau JUICE daugiausia dėmesio skirs Jupiterio sistemai, įskaitant jį patį ir tris jo palydovus Ganimedą, Kalistą bei Europą.

10 mokslinių prietaisų, įskaitant optinę kamerą, pro ledą prasiskverbiantį radarą, spektrometrą ir magnetometrą, tikrins ir analizuos palydovų orus, magnetinį lauką, gravitacinę trauką ir kitus elementus.

ESA mokslo direktorė Carole Mundell (Karol Mandel) teigė, kad Jupiterio sistema turi visus mažosios saulės sistemos požymius.

Pasak jos, šios sistemos tyrimai leis mokslininkams ištirti, kaip susiformavo mūsų Saulės sistema, ir galiausiai pabandyti atsakyti į amžių senumo klausimą: „Ar mes esame vieni visatoje?“

Misijos metu nebus galima tiesiogiai atsakyti, ar egzistuoja ateivių gyvybė, bet bus siekiama nustatyti, ar palydovuose yra tam tinkamos sąlygos.

Skysto vandens plotai

Į Jupiterio natūraliuosius palydovus, dar vadinamus lediniais mėnuliais, kuriuos pirmą kartą daugiau nei prieš 400 metų atrado astronomas Galileo Galilei (Galilėjas Galilėjus), ilgą laiką nebuvo žiūrima kaip į potencialius namus gyvybei.

Tačiau ankstesnės kosminių zondų kelionės leidžia manyti, kad giliai po jų lediniais apvalkalais slypi didžiuliai skysto vandens plotai – pagrindinė mums žinomos gyvybės formos sudedamoji dalis.

Todėl Ganimedas ir Europa tapo pagrindiniais kandidatais ieškant gyvybės mūsų dangaus platybėse.

Palydovą Europą tirs NASA misija „Europa Clipper“, kurią planuojama pradėti 2024-ųjų spalį.

Tuo metu JUICE nusitaikė į Ganimedą – didžiausią Saulės sistemos palydovą, vienintelį, turintį savo magnetinį lauką, kuris saugo jį nuo radiacijos.

2034 metais JUICE įskries į Ganimedo orbitą. Tai bus pirmas kartas, kai koks nors kosminis laivas tai padarys ne aplink mūsų pačių Mėnulį.

ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris (Jozefas Ašbacheris) sakė, kad 1,6 mlrd. eurų vertės JUICE yra vienas sudėtingiausių erdvėlaivių, kada nors siųstų į išorinę Saulės sistemą toliau už Marso.

Paleidimas vyksta tuo metu, kai Europa sunkiai randa būdų, kaip pasiųsti savo misijas į kosmosą po to, kai Rusija, reaguodama į sankcijas dėl karo Ukrainoje, nebesuteikia galimybės naudotis jos „Sojuz“ raketomis, taip pat po nuolatinių vėlavimų paleisti raketą „Ariane 6“ ir nepavykusio pirmojo komercinio lengvosios raketos nešėjos „Vega-C“ skrydžio.

„SpaceX“ erdvėlaivio „Starship“ nešančiosios raketos 33 variklių „Raptor“ bandymas, vadinamas statiniu paleidimu, vyko kompanijos bazėje Teksase.

Įmonės įkūrėjas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) sakė, kad vienas variklis buvo išjungtas prieš pat testavimą, o dar vienas sustojo pats.

„Taigi iš viso paleistas 31 variklis, – tviteryje rašė jis. – Bet vis tiek pakankamai variklių orbitai pasiekti!“

Pasak „SpaceX“, kad bandymas truko tiek, kiek numatyta.

Kelias sekundes trukusio bandomojo statinio paleidimo metu iš raketos apačios išsiveržė didžiulės oranžinės liepsnos, į orą pakilo dūmų debesys.

Bandymo metu 69 metrų ilgio nešančioji raketa „Super Heavy“ buvo pritvirtinta prie žemės, kad nepakiltų.

„Starship“ raketų sistemą sudaro daugkartinio naudojimo kapsulė, kuri skraidintų įgulą ir krovinius, ir ketvirtadienį išbandytas variklis.

Trečiadienį Vašingtone vykusioje konferencijoje „SpaceX“ valdybos pirmininkė ir vykdomoji direktorė Gwynne Shotwell (Gvin Šotvel) teigė, kad jei bandymas bus sėkmingas, pirmasis raketos paleidimas į orbitą gali įvykti maždaug per artimiausią mėnesį.

„Tai iš tikrųjų paskutinis bandymas ant žemės, kurį galime atlikti prieš jas uždegdami ir paleisdami“, – sakė ji.

NASA pasirinko „Starship“ kapsulę nugabenti savo astronautams į Mėnulį vykdant misiją „Artemis 3“, kuri numatyta ne anksčiau kaip 2025 metais.

JAV kosmoso agentūra pati iškels astronautus į Mėnulio orbitą naudodama savo sunkiąją raketą „Space Launch System“, kuri kuriama daugiau nei dešimtmetį.

„Starship“ yra už ją didesnė ir galingesnė.

„SpaceX“ numato galiausiai iškelti „Starship“ į orbitą, o tada papildyti jo degalų atsargas kitu „Starship“ laivu, kad jis galėtų tęsti kelionę į Marsą ar dar toliau.

Tarp kitų kuriamų itin sunkių raketų yra amerikiečių privačiai finansuojamos aviacijos ir kosmoso gamintojos „Blue Origin“ „New Glenn“, Kinijos „Long March 9“ ir Rusijos „Jenisej“.

Agentūra teigė, kad apgadintas jos erdvėlaivis „Sojuz“ į Žemę iš TKS turi grįžti be įgulos, ir patvirtino, kad erdvėlaivį apgadino mažas meteoroidas.

Rusijos kosmonautai Sergejus Prokopjevas ir Dmitrijus Petelinas bei NASA astronautas Frankas Rubio (Frankas Rubijas) į stotį atvyko rugsėjį laivu „Sojuz MS-22“ ir planavo šia kapsule grįžti į Žemę.

Tačiau gruodžio 14 dieną įvyko aušinimo skysčio nuotėkis iš „Sojuz MS-22“ į kosmosą, dėl kurio kabinoje pakilo temperatūra.

Išnagrinėjusi situaciją ir aptarusi ją su NASA, „Roskosmos“ nusprendė vasario 20 dieną paleisti naują „Sojuz MS-23“ kapsulę be įgulos automatiniu režimu, kuri nugabens trijulę atgal, žurnalistams sakė agentūros vadovas Jurijus Borisovas.

„Sojuz MS-22“ privalo leistis į Žemę be įgulos“, – teigiama „Roskosmos“ pareiškime.

„Sojuz MS-23“ 2023 metų vasario 20 dieną bus paleista be įgulos“, – priduriama jame.

Jei TKS kiltų avarinė situacija, dėl kurios reikėtų evakuoti visą įgulą prieš atvykstant naujai kapsulei, kosmoso pareigūnai svarstys, ar būtų galima saugiai panaudoti „Sojuz MS-22“, sakė J. Borisovas.

Nutekėjimas iš „Sojuz MS-22“ buvo pastebėtas gruodžio mėnesį, kai rusai ruošėsi palikti stotį per planuotą išėjimą į atvirą kosmosą, o specialistai Žemėje per tiesioginę vaizdo transliaciją iš kosmoso pamatė iš „Sojuz“ sklindantį skysčio ir dalelių srautą.

Trečiadienį J. Borisovas teigė, kad analizė patvirtino, jog nuotėkį sukėlė mikrometeoroidas.

„Roskosmos“ ir NASA sakė, kad incidentas nekelia jokio pavojaus stoties įgulai.

Kartu su S. Prokopjevu, D. Petelinu ir F. Rubio kosminėje stotyje šiuo metu yra dar keturi įgulos nariai: NASA astronautai Nicole Mann (Nikol Man) ir Joshas Cassada (Džošas Kasada), Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros darbuotojas Koichi Wakata (Koičis Vakata) ir Ana Kikina iš „Roskosmos“.

JAV kosmoso agentūra tikisi, kad šis eksperimentas vieną dieną padės išgelbėti žmoniją nuo dangaus kūno, galinčio sunaikinti gyvybę mūsų planetoje.

„Dvigubo asteroido nukreipimo bandymo“ (Double Asteroid Redirection Test, DART) erdvėlaivis rugsėjo 26 dieną rėžėsi į kosmoso luistą Dimorfą (Dimorphos, gr. „Dviformis“) ir nustūmė jį į mažesnę orbitą aplink savo „didįjį brolį“ Didimą (Didymos, gr. „Dvynys“), sakė NASA vadovas Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas).

Be to, Dimorfas – 160 metrų skersmens asteroidas, savo dydžiu prilygstantis Egipto piramidei, – dabar aplink 800 metrų skersmens Didimą skrieja greičiau.

„DART 11 valandų ir 55 minučių orbitą sutrumpino iki 11 valandų ir 23 minučių“, – sakė B. Nelsonas.

Laiko, per kurį Dimorfas apskrieja Didimą, sutrumpinimas 32 minutėmis pranoko NASA lūkesčius – planuota, kad šis laikas sutrumpės 10 minučių.

„Parodėme pasauliui, kad NASA rimtai [veikia] kaip šios planetos gynėja“, – pridūrė B. Nelsonas.

Pasak mokslininkų, minima asteroidų „pora“, apskriejanti Saulę per 2,1 metų, nekelia jokios grėsmės mūsų planetai, tačiau idealiai tiko planetinės gynybos „kinetinio poveikio“ metodui išbandyti. NASA nuomone, eksperimentą svarbu atlikti prieš atrandant tikrą poreikį.

Šios koncepcijos išbandymas leido realybe paversti idėją, kuri anksčiau buvo vaizduojama tik mokslinėje fantastikoje – ypač tokiuose filmuose, kaip „Armagedonas“ (Armageddon) ir „Nežiūrėk aukštyn“ (Don't Look Up).

Tuo metu astronomai džiaugėsi įspūdingais atvaizdais, rodančiais, kad po susidūrimo išmesta medžiaga pasklido rūkstančius kilometrų. Šiuos atvaizdus padarė Žemėje ir orbitoje esantys teleskopai, taip pat mažytis palydovas, keliavęs drauge su DART.

JAV kosmoso agentūra tikisi, kad šis eksperimentas vieną dieną padės išgelbėti žmoniją nuo dangaus kūno, galinčio sunaikinti gyvybę mūsų planetoje.

„Dvigubo asteroido nukreipimo bandymas“ (Double Asteroid Redirection Test, DART) rėžėsi į kosmoso luistą Dimorfą (Dimorphos, gr. „Dviformis“) antradienį kiek po 2 val. Lietuvos laiku. Ši istorinė misija prieš 10 mėnesių prasidėjo nuo starto Kalifornijos kosmodrome.

„Pradedame naują erą – erą, kurioje potencialiai galime apsisaugoti nuo ko nors panašaus į pavojingą asteroido smūgį“, – pareiškė NASA planetų tyrinėjimo skyriaus direktorė Lori Glaze (Lori Gleiz).

Dimorfas – 160 metrų skersmens asteroidas, savo dydžiu prilygstantis Egipto piramidei, – skrieja aplink 800 metrų skersmens „didįjį brolį“ Didimą (Didymos, gr. „Dvynys“). Niekada anksčiau nematytas nedidelis asteroidas pasirodė kaip šviesos dėmelė ekranuose likus maždaug valandai iki susidūrimo.

Kiaušinio pavidalo ir uolėtas, rieduliais nusėtas paviršius pagaliau išryškėjo per kelias paskutines eksperimento minutes, kai DART prie jo artėjo maždaug 23,5 tūkst. km per valandą greičiu.

NASA mokslininkai ir inžinieriai ėmė garsiai ploti, kai ekrane sustingo paskutinis kadras, rodantis, kad signalas prarastas ir susidūrimas įvyko.

Pasak mokslininkų, ši asteroidų „pora“ nekelia jokios grėsmės mūsų planetai, nes ji aplenkia Saulę kas dvejus žemiškus metus.

Tačiau, NASA nuomone, eksperimentą svarbu atlikti prieš atrandant tikrą poreikį.

Sudaužydama erdvėlaivį į Dimorfą, NASA tikisi išstumti šį kūną į mažesnę orbitą ir tokiu būdu 10 min. sutrumpinti laiką, per kurį jis apskrieja Didimą. Šiuo metu tai užtrunka 11 val. 55 minutes.

Antžeminiai teleskopai, nepajėgūs tiesiogiai matyti šios asteroidų sistemos, bet galintys aptikti pakeitimus jos atspindinčioje šviesoje, artimiausiomis dienomis ir savaitėmis turėtų nustatyti tikslų apsisukimo orbita periodą.

Šios koncepcijos išbandymas leido realybe paversti idėją, kuri anksčiau buvo vaizduojama tik mokslinėje fantastikoje – ypač tokiuose filmuose, kaip „Armagedonas“ (Armageddon) ir „Nežiūrėk aukštyn“ (Don't Look Up).

Erdvėlaivis, išskleidęs didžiulius parašiutus, 16 val. 49 min. vietos (ketvirtadienį 1 val. 49 min. Lietuvos) laiku nusileido Naujosios Meksikos dykumoje ir pakėlė dulkių debesį. Tokiu būdu jis užbaigė šešias dienas trukusią misiją, itin svarbią pastangoms atkurti „Boeing“ reputaciją, pašlijusią po kelių ankstesnių nesėkmių.

„Tiesiog gražus nusileidimas Vait Sandse šią pavakarę“, – sakė NASA tiesioginės vaizdo transliacijos pranešėjas. Tuomet į nusileidimo vietą nuskubėjo grupė techninių darbuotojų.

Erdvėlaivio antrasis bandomasis orbitinis skrydis („Orbital Test Flight 2“, OFT-2) buvo paskutinis elementas, būtinas, kad galėtų būti surengtas „Starliner“ pirmasis pilotuojamas skrydis. Planuojama, kad jis įvyks šių metų gale.

Nusileidimas ant oro pagalvių

„Starliner“ praeitą ketvirtadienį startavo iš Kennedy (Kenedžio) kosminio centro Floridoje, o kitą dieną susijungė su TKS.

Savaitgalį orbitinės stoties įgula atidarė kapsulės liuką ir „pasveikino“ vienintelius „keleivius“ – manekeną „Rosie the Rocketeer“ (Raketų bandytoja Rouzi), kuriame įtaisyti jutikliai renka skrydžio duomenis, siekiant išsiaiškinti, ką patirtų astronautai žmonės, taip pat pliušinį žaisliuką, pavadintą kompiuterinio žaidimo personažo Džebedijos Kermano vardu ir atlikusį nesvarumo indikatoriaus vaidmenį.

Erdvėlaiviu taip pat buvo atgabenta daugiau kaip 270 kg krovinių, įskaitant daugkartinio naudojimo balionus, iš kurių tiekiamas stoties įgulos nariams kvėpuoti reikalingas oras. Jie bus sugrąžinti į Žemę per kurį nors vėlesnį skrydį.

„Starliner“ atsiskyrė nuo TKS, kai stotis skriejo virš Ramiojo vandenyno. Atlikęs išėjimo iš orbitos manevrą aparatas numetė tarnybinį modulį, tad į Žemę grįžo tik įgulai skirta kapsulė, galinti atlaikyti apie 1 650 Celsijaus laipsnių temperatūrą įskriejus į atmosferą.

Sumažinusi greitį kapsulė vieną po kito išskleidė parašiutus, įskaitant tris didelius pagrindinius parašiutus. Pasiekus 900 m aukštį atsiskyrė nuo kaitros saugantis skydas ir išsiskleidė oro pagalvės, reikalingos nusileidimo smūgiui sušvelninti.

Per šį skrydį nebuvo apsieita be riktų, kuriuos NASA ir „Boeing“ komandos nuodugniai ištirs, kad būtų užbėgta už akių galimiems sutrikimams ateityje.

Tuojau po starto sugedo du manevriniai varikliai, reikalingi išvesti „Starliner“ į stabilią orbitą, bet pareigūnai teigė, kad erdvėlaivis turi pakankamus atsarginius pajėgumus, tad didesnių problemų tai nesukėlė.

Planuotą susijungimo dieną erdvėlaivis vėlavo ilgiau kaip valandą, nes susijungimo mechanizmas nesuveikė, kaip planuota. Inžinieriams teko jį įtraukti ir vėl išskleisti – tuomet manevras pavyko be kliūčių.

Alternatyvi priemonė

Vis dėlto šie sutrikimai buvo niekis, palyginus su ištikusiais „Starliner“ per pirmąjį bandomąjį skrydį 2019 metais. Tąsyk dėl vieno programinės įrangos sutrikimo erdvėlaivis išeikvojo per daug degalų kelionės tikslui pasiekti, o kitas buvo sukėlęs pavojų, kad aparatas sudegs grįždamas į Žemės atmosferą.

Antroji klaida buvo laiku aptikta ir ištaisyta, įdiegus programos naujinį, todėl „Starliner“ sklandžiai nusileido Vaid Sandso kosminiame uoste.

Antrasis bandymas buvo suplanuotas pernai rugpjūtį, bet „Starliner“ buvo nuimtas nuo starto aikštelės, siekiant sutaisyti stringančius vožtuvus, kurie tinkamai neatsidarydavo. Galiausiai kapsulė buvo išsiųsta remontuoti atgal į įmonę.

2014 metais su bendrovėmis buvo sudarytos fiksuotos vertės sutartys naujos kartos erdvėlaiviams sukurti. „Boeing“ buvo išskirta 4,2 mlrd. dolerių, o „SpaceX“ – 2,6 mlrd. dolerių. Šis planas buvo parengtas siekiant panaikinti JAV priklausomybę nuo pilotuojamų skrydžių į TKS Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“, Amerikai užbaigus daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programą.

Jau šimtmetį gyvuojanti „Boeing“ daugelio laikyta patikima partnere, o tuo metu veiklą dar gana neseniai pradėjusi vystyti „SpaceX“ kėlė daugiau abejonių.

Tačiau iš tikrųjų „SpaceX“ šiose lenktynėse išsiveržė į priekį ir neseniai nuskraidino į orbitinę stotį jau ketvirtą įgulą. Tuo metu „Boeing“ projekto trikdžiai bendrovei kainavo šimtus milijonų dolerių.

Kapsulė su stotimi susijungė 20.28 val. JAV rytų pakrantės (šeštadienį 3.28 val. Lietuvos) laiku, praėjus kiek daugiau nei parai po jos starto iš Kennedy (Kenedžio) kosminio centro Floridoje. Per šią misiją „Boeing“ siekia pademonstruoti, kad erdvėlaivis gali saugiai skraidinti NASA astronautus.

„Erdvėlaivis „Starliner“ užbaigė istorinį pirmąjį susijungimą su Tarptautine kosmine stotimi, atverdamas naują kelią įguloms nusigauti į orbitinę laboratoriją“, – pranešė manevro tiesioginės transliacijos pranešėjas.

Visgi kapsulė dėl techninių sutrikimų su TKS susijungė daugiau kaip valanda vėliau nei planuota. Dėl vieno iš riktų skrydžio valdymo centras buvo priverstas įtraukti susijungimo mechanizmą, o paskui vėl paruošti jį darbui.

Erdvėlaivio 2-asis bandomasis orbitinis skrydis („Orbital Test Flight 2“, OFT-2) prasidėjo 18.54 val. JAV rytų pakrantės (penktadienį 1.54 val. Lietuvos) laiku. „Starliner“ į orbitą iškėlė konsorciumo „United Launch Alliance“ (ULA) raketa „Atlas V“.

Skrydžio pradžioje „Starliner“ taip pat susidūrė su problemomis: dviejų iš jo manevrinių variklių veikimas nukrypo nuo numatytų parametrų, bet pareigūnai teigė, kad šis sutrikimas nėra kritinis.

Vienas iš 12 orbitinio manevravimo ir padėties valdymo variklių (OMAC) „Starliner“ užpakalinėje dalyje išsijungė maždaug po vienos sekundės veikimo. Tuomet įsijungė antrasis manevrinis variklis, kad perimtų krūvį, bet ir jis užgeso po 25 sekundžių.

Tada erdvėlaivio programinė įranga įjungė trečią variklį. Šis veikė sklandžiai.

„Sistema veikė normaliai per visas varomosios sistemos demonstracijas, ir, esant atsarginių priemonių, tai nekelia pavojaus likusiam bandomajam skrydžiui“, – sakoma NASA tinklaraščio žinutėje apie pastarąjį sutrikimą.

Erdvėlaivio aušinimui skirtas įrenginys, vadinamas sublimatoriumi, taip pat įsijungė lėčiau negu planuota.

Šios misijos sėkmė itin svarbi pastangoms pataisyti „Boeing“ reputaciją, pašlijusią po pirmojo bandomojo skrydžio 2019 metais, kai erdvėlaivis negalėjo susijungti su TKS dėl programinės įrangos sutrikimų. Dėl vieno iš tų rinktų „Starliner“ išeikvojo per daug degalų kelionės tikslui pasiekti, o kitas buvo sukėlęs pavojų, kad aparatas sudegs grįždamas į Žemės atmosferą.

Antrasis bandymas buvo suplanuotas pernai rugpjūtį, bet „Starliner“ buvo nuimtas nuo starto aikštelės, siekiant sutaisyti stringančius vožtuvus, kurie tinkamai neatsidarydavo. Galiausiai kapsulė buvo išsiųsta remontuoti atgal į įmonę.

NASA tikisi, kad „Starliner“ gaus sertifikatą kaip antroji JAV sistema, leidžianti skraidinti astronautus į kosminę stotį. Pirmąja tapo milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) bendrovės „SpaceX“ sukurti erdvėlaiviai „Crew Dragon“, naudojame nuo 2020 metais atliktos sėkmingos bandomosios misijos.

Atkurti reputaciją

2014 metais su bendrovėmis buvo sudarytos fiksuotos vertės sutartys naujos kartos erdvėlaiviams sukurti. „Boeing“ buvo išskirta 4,2 mlrd. dolerių, o „SpaceX“ – 2,6 mlrd. dolerių. Šis planas buvo parengtas siekiant panaikinti JAV priklausomybę nuo pilotuojamų skrydžių į TKS Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“, Amerikai užbaigus daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programą.

Jau šimtmetį gyvuojanti „Boeing“ daugelio laikyta patikima partnere, o tuo metu veiklą dar gana neseniai pradėjusi vystyti „SpaceX“ kėlė daugiau abejonių.

Tačiau iš tikrųjų „SpaceX“ šiose lenktynėse išsiveržė į priekį ir neseniai nuskraidino į orbitinę stotį jau ketvirtą įgulą. Tuo metu „Boeing“ projekto trikdžiai bendrovei kainavo šimtus milijonų dolerių.

Kapsulė nugabeno į stotį daugiau kaip 226 kg krovinių, tokių kaip maistas, drabužiai ir miegmaišiai šiuo metu orbitoje dirbančiai įgulai.

Vienintelis erdvėlaivio „keleivis“ – manekenas, pramintas „Rosie the Rocketeer“ (Raketų bandytoja Rouzi), kuriame įtaisyti jutikliai renka skrydžio duomenis, siekiant išsiaiškinti, ką patirtų astronautai žmonės. Manekeno pavadinimas susijęs su Antrojo pasaulinio karo laikų JAV reklamos kampanijos heroje Kniedytoja Rouzi („Rosie the Rivetter“).

„Truputį pavydime „Rosie“, – sakė NASA astronautas Mike'as Fincke'as (Maikas Finkas), tikriausiai dalyvausiantis pirmoje įguloje per „Starliner“ pirmąjį  pilotuojamą skrydį, kuris būtų surengtas, jeigu OFT-2 misija pasiseks.

Kapsulė kosmose išbus 5–10 dienų, paskui atsiskirs nuo TKS ir grįš į Žemę. Išskleidusi didžiulius parašiutus ji nusileis dykumoje JAV vakaruose.

NASA laikosi požiūrio, kad itin svarbu užsitikrinti atsarginę galimybę skraidinti astronautus į žemąją orbitą aplink Žemę, jeigu „SpaceX“ programa susidurtų su kokiomis nors problemomis.

„Tai mums išties kritiškai svarbus žingsnis, kad turėtume du reguliariai skraidinamus pilotuojamus aparatus, galinčius nugabenti mūsų įgulas į TKS ir iš jos“, – šią savaitę žurnalistams sakė TKS programos vadovo pavaduotoja Dana Weigel (Dana Veigel).

Nepilotuojama misija OFT-2 turėtų tapsi itin svarbiu žingsniu erdvėlaivio sertifikavimo procese. Kai bus suteiktas leidimas naudoti šiuos aparatus žmonėms skraidinti, JAV kosmoso agentūra NASA įgis alternatyvą bendrovės „SpaceX“ erdvėlaiviams.

Aerokosminių technologijų milžinė „Boeing“ 2014 metais sudarė 4,2 mlrd. dolerių vertės sutartį su NASA naujam erdvėlaiviui sukurti, bet įgyvendinant šį projektą susidurta su daugybe trikdžių. Pirmasis „Starliner“ bandomasis skrydis be įgulos įvyko 2019 metų gruodį, tačiau per jį buvo nustatyta daug „Starliner“ kapsulės programinės įrangos riktų, įskaitant trikdžiusius variklių darbą, tad mėginimas susijungti su TKS buvo atšauktas.

Tolesni programos žingsniais taip pat buvo keliskart atidėti. Planuota, kad erdvėlaivio bandomasis skrydis bus surengtas 2021 metų rugpjūtį, bet jis buvo atšauktas likus vos kelioms valandoms iki starto dėl nenumatytos vožtuvų padėties. Nustatyta, kad „Starline“ vožtuvai dėl didelės drėgmės buvo paveikti korozijos.

„Sakyčiau, pastarieji aštuoni mėnesiais buvo sunkūs, bet labai džiugina, kad išsprendėme šią problemą“, – per konferencinį pokalbį su žurnalistais sakė NASA Komercinių įgulų programos vadovas Steve'as Stichas (Stivas Stičas).

Dabar NASA planuoja, kad erdvėlaivis iš Kennedy (Kenedžio) kosminio centro Floridoje pakils gegužės 19 dieną 18.54 val. vietos (gegužės 20-osios 1.54 val.  Lietuvos laiku).

Jeigu OFT-2 misija bus sėkminga, „Boeing“ turės surengti dar vieną bandomąjį skrydį dalyvaujant įgulai, kad „Starliner“ būtų oficialiai sertifikuotas. Bendrovė tikisi, kad tai įvyks šių metų pabaigoje, sakė „Boeing“ atstovas Markas Nappi (Markas Napis).

Tuo metu milijardieriui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausanti „SpaceX“ savo erdvėlaiviais „Crew Dragon“ nuo jų pirmojo pilotuojamo skrydžio 2020 metais jau nuskraidino į TKS daugiau kaip 20 žmonių.