„Mūsų pareiga – išplėsti šias sankcijas“, – sakė prezidentas prieš Briuselio aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame ES lyderiai ketina patvirtinti bloko jau svarstomas griežtesnes sankcijas Iranui.

Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas surengė precedento neturintį dronų ir raketų smūgį Izraeliui, bet žydų valstybė drauge su sąjungininkais numušė didžiąją dalį oro taikinių.

Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.

Antradienį ES užsienio reikalų ministrai susitarė, kad Bendrija sugriežtins sankcijas, kurias jau taiko Teheranui už tai, kad šis tiekia Maskvai dronus, naudojamus kare Ukrainoje.

Trečiadienį ES aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimo projekte teigiama, kad vadovai yra pasirengę imtis tolesnių veiksmų prieš Iraną, visų pirma susijusių su dronais ir raketomis.

Pranešime tiek Izraelis, tiek Iranas raginami elgtis kuo santūriau ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų padidinti įtampą Artimųjų Rytų regione, kai Vakarai stengiasi užkirsti kelią platesnio masto konfliktui.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) nurodė, kad žydų valstybė nuspręs, kaip atsakyti į savaitgalio Irano išpuolį, tačiau pasaulio lyderiai ragina laikytis santūriai ir vengti tolesnio eskalavimo.

Blokas pareiškė, kad šių dviejų palestiniečių grupuočių kovotojai, kurie jau yra įtraukti į ES teroristų juodąjį sąrašą, „sistemingai vykdė plačiai paplitusį seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, naudodami jį kaip karo ginklą“.

D. Tuskas, kurio šalis ištikimai remia Kyjivą, Varšuvoje kalbėjo kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu), paraginusiu šalis nares daugiau investuoti į gynybą.

„Nuo pirmųjų karo dienų Lenkija suteikė Ukrainai viską, kas įmanoma, ir dar daugiau. Šiandien Lenkija (...) taip pat turi kurti savo saugumą“, – žurnalistams kalbėjo D. Tuskas.

„Turime visi – ne tik Lenkija – kiek įmanoma padėti Ukrainai, tačiau visa Europa taip pat turi pamažu aktyviau galvoti, kaip padėti tokioms šalims kaip Lenkija ir Estija, šalims, esančioms fronto linijoje“, – tęsė jis.

„Jei esame viena Europa, vadinasi, karas yra prie mūsų slenksčio. Todėl ieškosime visų įmanomų būdų, kaip paremti Ukrainą ir šalis, kurios yra labiausiai pažeidžiamos dėl šio karo padarinių“, – pridūrė Lenkijos, kuri gynybai jau išleidžia apie 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), premjeras.

Turime visi – ne tik Lenkija – kiek įmanoma padėti Ukrainai, tačiau visa Europa taip pat turi pamažu aktyviau galvoti, kaip padėti tokioms šalims kaip Lenkija ir Estija, šalims, esančioms fronto linijoje.

D. Tuskas kalbėjo prieš darbo vakarienę Varšuvoje su Ch. Micheliu ir kelių Europos šalių vyriausybių vadovais.

„Šiandien susiduriame su nepaprastai sudėtingais geopolitiniais iššūkiais, – kalbėjo Ch. Michelis. – Turime kiek įmanoma labiau remti Ukrainą. Turime vystyti savo gynybinius pajėgumus, ugdyti savo gynybinę parengtį, daugiau investuoti į gynybą.“

Praėjusį mėnesį D. Tuskas perspėjo dėl realios konflikto grėsmės Europoje, sakydamas, kad pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos žemynas įžengė į prieškarinę erą.

Šiam sprendimui pritarė 515 EP narių, 62 balsavo prieš.

Rusijai vis intensyviau puolant Ukrainą, šalyje jaučiamas oro gynybos priemonių trūkumas.

Kyjivas ragina sąjungininkus aprūpinti Ukrainą didesniu oro gynybos priemonių kiekiu, ypač JAV pagamintomis „Patriot“ sistemomis, galinčiomis perimti balistines raketas.

„Man atrodo skandalinga tai, kad Europa, kuri atveria duris Ukrainai, ir Taryba net nesugeba taip skubiai nuspręsti atsiųsti Ukrainai keletą priešraketinių sistemų“, – parlamente kalbėjo buvęs Belgijos ministras pirmininkas G. Verhofstadtas.

Jį cituoja ukrainiečių žiniasklaida, įskaitant portalą „The Kyiv Independent“.

G. Verhofstadtas priminė, kad ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) europarlamentarams sakė, jog ES valstybės turi 100 oro gynybos sistemų „Patriot“, o Ukraina prašo septynių.

„Mes, europiečiai, kviečiame juos į Europos Sąjungą, bet nesame pajėgūs to padaryti“, – pridūrė jis.

Europarlamentaras pasiūlė iš darbotvarkės išbraukti ES Tarybos biudžeto patvirtinimą, kol nebus priimtas sprendimas aprūpinti Ukrainą septyniomis oro gynybos sistemomis.

Irano remiami husiai, kontroliuojantys didelę karo draskomo Jemeno dalį, nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio taikosi į gyvybiškai svarbų laivybos kelią. Sukilėlių teigimu, tokiais išpuoliais jie remia palestiniečius Gazos Ruože, kur Izraelis kovoja su islamistų grupuote „Hamas“.

Dėl husių išpuolių sutriko laivyba Raudonojoje jūroje ir kai kurios bendrovės yra priverstos rinktis kitus maršrutus, tarp jų – beveik dviejų savaičių kelionę aplink pietinį Afrikos pakraštį.

„Per mažiau nei du mėnesius nuo operacijos pradžios buvo palydėti 68 laivai ir atremta 11 atakų“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.

ES karinių jūrų pajėgų misijos Raudonojoje jūroje operacijos vadas Vasilis Gryparis (Vasileios Gryparis) sakė, kad buvo numušti devyni bepiločiai orlaiviai, vienas jūrinis dronas ir keturios priešlaivinės balistinės raketos.

ES misija, kurią šiuo metu sudaro keturios fregatos, turi tik gynybinius įgaliojimus ir negali pulti husių Jemeno teritorijoje.

JAV šiame regione vadovauja savo jūrų koalicijai ir kartu su Jungtine Karalyste rengia atakas prieš husius.

Dėl fondo įkūrimo buvo apsispręsta kovo viduryje, ši priemonė turėtų padidinti bloko nebiudžetinę Europos taikos priemonę (ETP), kuri naudojama dalinai kompensuoti šalims narėms už ginklus, kuriuos jos tiekia Ukrainai.

Į Ukrainos paramos fondą šalys gali arba skirti lėšų, arba kaip įnašą ar jo dalį užskaityti dvišaliu pagrindu perduodamą ginkluotę. Jei šalys pasirinks ne piniginį įnašą, bus užskaitoma kiek mažiau nei pusė ginkluotės vertės.

Tokį finansavimo būdą jau žada taikyti Vokietija. Jos įnašo dalis siekia apie 1,2 mlrd. eurų, o vien šiemet perduotos ginkluotės vertė siekia apie 7 mlrd. eurų.

Lietuvos įnašo dalis, BNS skaičiavimais, siekia 21,3 mln. eurų. Vis tik Krašto apsaugos ministerija BNS nurodė, kad Lietuva dar nėra priėmusi sprendimo, kokiu būdu prisidės prie Ukrainos paramos fondo.

„Tarybos sprendimas įtakos turi finansiniams skaičiavimas nuo 2025 metų, ETP darbo grupės dar turės sutarti dėl modalumų. (...) Lietuva dar neturi sprendimo dėl Lietuvos finansinio įnašo į ETP ir galimo jo užskaitymo“, – teigiama komentare.

Iki šiol Europos taikos priemonė už pagalbą Ukrainai šalims narėms išmokėjo 6,1 mlrd. eurų.

Apie tai pranešta Ukrainai jau trečius metus atremiant Rusijos visapusišką invaziją.

Anot centrinio banko, valiutos atsargos balandžio 1 d. pasiekė 40,3 mlrd. eurų – tai didžiausias lygis nuo 1991 m., kai Ukraina atgavo nepriklausomybę.

Valiutos atsargos – tai lėšos, kurias centrinis bankas paprastai laiko užsienio valiutomis. Jos daugiausiai naudojamos nuosavai valiutai stabilizuoti arba importui finansuoti.

Pasiekti naujas aukštumas padėjo Europos Sąjungos (ES), Pasaulio Banko (PB), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir keleto pavienių šalių perlaidos. Bendra suma siekia beveik 8,6 mlrd. eurų.

Pasak Ukrainos finansų institucijų, dabartinės atsargos leistų finansuoti importą daugiau kaip penkis mėnesius.

Ukrainos pasipriešinimą Rusijos puolimui didžia dalimi finansuoja Vakarai. Nepaisant to, kad ekonomika pernai augo, bendrasis vidaus produktas (BVP) vis dar yra maždaug ketvirtadaliu mažesnis, lyginant su ikikariniu lygiu.

„Pagrindinė problema yra, kad tos prekės nepatektų į Europos Sąjungą. Europos Sąjungos viduje jau yra laisvas prekių judėjimas ir jau sunkiau yra kontroliuoti, kadangi pasienio kontrolė nėra atliekama, tai pagrindinis uždavinys yra riboti šių prekių patekimą į bendrąją rinką“, – trečiadienį LRT radijui sakė žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.

Jis priminė, jog kovą Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino Europos Komisiją (EK) išanalizuoti galimybę apriboti Rusijos ir Baltarusijos kilmės maisto produktų importą į Bendriją.

Lietuvos šiltnamių asociacija antradienį pranešė, jog į Lietuvą per Baltarusiją ir Lenkiją suklastojus kilmės dokumentus patenka Rusijoje užaugintos daržovės, daugiausia – agurkai ir pomidorai.

Pagrindinė problema yra, kad tos prekės nepatektų į Europos Sąjungą.

Pasak daržovių augintojų, tokia produkcija Lietuvoje yra parduodama keletą kartų pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje.

„Didžioji dalis (rusiškų daržovių – BNS) atvykta iš Lenkijos jau su suklastotais dokumentais ir galimai dalis mūsų verslininkų net nežino, kad tai yra Rusijos Federacijoje užaugintos daržovės, nes jos atvyksta jau su lenkiškais dokumentais“, – LRT radijui antradienį sakė Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.

Lietuvos šiltnamių asociacija teigė, jog kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas produkcijos importas iš Rusijos.

„Mūsų rašte netgi yra pateiktos fotonuotraukos, kuomet agurkai yra netgi neslepiami, yra supakuoti dėžutėse Rusijos Federacijoje užaugintose ūkiuose, kur netgi yra nurodyti tiek augintojas – Rusija, tiek importuotojas – baltarusiška kompanija, tiek eksportuotojas – Lenkija“, – aiškino Paulius Andriejavas.

Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus teigė, kad pernai tiesioginio agurkų ar pomidorų importo iš Rusijos nebuvo – daugiausia iš šios šalies importuoti grybai, žirniai, grūdinės kultūros – daugiausia kukurūzai.

Viceministro teigimu, praėjusiais metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atlikusi 245 prekybos subjektų patikrinimus nustatė septynis maisto produktų ženklinimo neatitikimus, tačiau tarp jų agurkų ar pomidorų nebuvo.

Taip jis kalbėjo po antradienį vykusios diskusijos Vilniuje, kur kartu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles‘iu Micheliu ir keturių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vadovais aptarė strateginius ES klausimus.

„ES turi sukurti gynybos produktų ir paslaugų vidaus rinką, atkurti ir padidinti gynybos pramonės pajėgumus, užtikrinti tolygų geografinį gamybos pajėgumų išdėstymą, ypač pasienio valstybėse. Taip pat turime skatinti bendrus pirkimus ir įtraukti transatlantinius partnerius bei Ukrainą į mūsų tiekimo grandines“, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasak jo, parama Ukrainai iki pergalės turėtų būti svarbiausias ES darbotvarkės klausimas, kadangi karas Europoje daro poveikį visoms ES sektorinėms politikoms ir reikalauja skirti papildomų išteklių.

G. Nausėda taip pat pabrėžė būtinybę užbaigti Europos vienijimosi procesą.

„Sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją su Ukraina bei Moldova ir pradėti derybas dėl jų narystės ES turime dar šį birželį“, – sakė prezidentas.

Apžvelgdamas migracijos politikos iššūkius, G. Nausėda teigė, kad pagrindinis dėmesys dabar turėtų būti skiriamas ES išorės sienų apsaugai, kovai su migracijos instrumentalizavimu ir darbui su migracijos kilmės šalimis.

Kalbėdamas apie ES konkurencingumą, šalies vadovas pažymėjo būtinybę panaikinti ES bendros rinkos veikimo kliūtis, ypač paslaugų srityje.

Diskusijoje taip pat buvo aptartos ES demografinės tendencijos, klimato kaita, žemės ūkis, kova su dezinformacija.

Lyderių diskusijos apie svarbiausius ES prioritetus balandį taip pat vyks Varšuvoje, Romoje ir Bukarešte.