Tai antradienį Strasbūre vykusiame Europos Parlamento posėdyje pareiškė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis.

„Deja, tai yra išsekinimo karas. Putinas jį tęs, kad užgrobtų tiek Ukrainos žemių, kiek tik pajėgs. Taigi jis greitai nesibaigs. Putinas bandys sunaikinti Ukrainos žmonių laisvę ir tikriausiai žengs toliau. Bent jau taip nuolat kalba Rusijos propagandistai ir kai kurie Rusijos vadovai“, – sakė J. Borrellis.

Jis pažymėjo, kad artimiausios savaitės bus sunkios ir tikriausiai dar pavojingesnės ne tik Ukrainai, bet ir Europai. Pasak J. Borrellio, europiečiai turėtų labiau remti Ukrainą, nes Europai tai yra strateginės atsakomybės klausimas. Nuo šio karo pradžios Europoje nieko nėra ir negali būti „po senovei“.

„Turime mąstyti giliau, ruoštis karui, kuris pareikalaus mūsų pastangų, mūsų įsipareigojimų, mūsų veiksmų. Turime palaikyti Ukrainą, bet ne tik žodžiais, ne tik rytoj ir tikriausiai ne tik per ateinančius metus. Mūsų įsipareigojimas remti Ukrainą, kuri kovoja už mūsų vertybes ir savo saugumą, pareikalaus iš mūsų beprecedenčių veiksmų ir didesnio tvirtumo. Šiandienos tema [apie „įšaldyto“ Rusijos turto tvarkymą] yra to pavyzdys“, – sakė J. Borrellis.

Kaip pirmadienį informavo EK atstovybė Lietuvoje, iš viso bus išdalinta 35,5 tūkst. kelionės bilietų, Lietuvai jų teko 223.

Paraiškos priimamos iki balandžio 30 dienos 13 val. Europos jaunimo portale, jas teikti gali jaunuoliai, gimę nuo 2005 metų liepos 1-osios iki 2006-ųjų birželio 30 dienos.

Užsiregistravusieji turės atsakyti į penkis viktorinos klausimus apie Europos Sąjungą (ES) ir vieną papildomą klausimą.

Atrinkti paraiškų teikėjai galės iki 30 dienų keliauti po Europą nuo šių metų liepos iki kitų metų rugsėjo pabaigos. Konkurse gali dalyvauti jaunuoliai iš ES ir programos „Erasmus+“ asocijuotųjų šalių – Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos ir Turkijos.

„Gavusieji bilietus galės susidaryti savo maršrutus ar pasisemti įkvėpimo iš jau esamų maršrutų. Pavyzdžiui, jie gali atrasti praeitais metais paskelbtą maršrutą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama miestams ir vietoms, kurios Europos Sąjungoje garsėja savo grožiu, tvarumu ir įtraukumu, laikantis naujojo europinio bauhauzo principų“, – rašoma pranešime.

Dalyviai taip pat gaus nuolaidų kortelę su daugiau nei 40 tūkst. nuolaidų viešajam transportui, kultūrai, apgyvendinimui, maistui, sportui ir kitoms paslaugoms atitinkamose šalyse.

Pagal iniciatyvą „DiscoverEU“ skatinama keliauti tvariai, naudojantis traukiniais, tačiau jaunuoliams, gyvenantiems atokiausiuose regionuose, užjūrio šalyse ir teritorijose, atokiose vietovėse ir salose, gali būti taikoma speciali tvarka.

EK iniciatyvą „DiscoverEU“ pradėjo įgyvendinti nuo 2018 metų.

Kontrastingų kraštutinumų metais Europa patyrė ne tik svilinančius karščius, bet ir katastrofiškus potvynius, alinančias sausras, smarkias audras ir didžiausią savo istorijoje miško gaisrą.

Šios nelaimės padarė milijardų eurų žalą ir paveikė daugiau kaip 2 mln. žmonių, teigiama naujoje bendroje Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos (C3S) ir Jungtinių Tautų Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) ataskaitoje.

Ypač skaudžios matyti pasekmės sveikatai, o karštį šios agentūros išskyrė kaip didžiausią su klimatu susijusią grėsmę, nes dėl visuotinio atšilimo Europoje vasaros darosi vis labiau alinančios.

„Pastebime tendenciją, kad visoje Europoje daugėja dienų, kai patiriamas karščio sukeltas stresas, ir 2023 metai nebuvo išimtis – Europoje buvo užfiksuotas rekordinis ekstremalaus karščio sukelto streso dienų skaičius“, – sakė C3S klimato mokslininkė Rebecca Emerton (Rebeka Emerton).

Šiam tyrimui C3S ir PMO naudojo UTCI terminį indeksą, kuriuo matuojamas aplinkos poveikis žmogaus organizmui.

Indeksu atsižvelgiama ne tik į aukštą temperatūrą, bet ir į drėgmę, vėjo greitį, saulės šviesą ir aplinkos skleidžiamą šilumą.

Šis indeksas apima 10 skirtingų karščio ir šalčio sukelto streso kategorijų, o laipsnių pagal Celsijų matavimo vienetai atspindi juntamąją temperatūrą.

Ekstremalus karščio sukeltas stresas „prilygsta aukštesnei nei 46 Celsijaus laipsnių juntamajai temperatūrai, kai būtina imtis veiksmų, kad būtų išvengta pavojaus sveikatai, pavyzdžiui, šilumos smūgio“, sakė R. Emerton.

C3S šių metų sausį buvo pranešę, kad 2023-ieji buvo šilčiausi metai per visą istoriją, o Žemės paviršiaus temperatūra beveik peržengė kritinę ribą – 1,5 Celsijaus laipsnio palyginti su XIX amžiaus pabaiga.

„Užsitęsusi vasara“

Ilgalaikis karščio poveikis ypač pavojingas pažeidžiamiems žmonėms, pavyzdžiui, pagyvenusiems asmenims arba tiems, kas jau turi sveikatos sutrikimų.

Ataskaitoje teigiama, kad karščio poveikis yra stipresnis miestuose.

Joje nurodoma, kad 23 iš 30 didžiausių užfiksuotų karščio bangų Europoje kilo šį šimtmetį, o per pastaruosius 20 metų su karščiu susijusių mirčių skaičius išaugo apie 30 procentų.

2023 metų vasara nebuvo pati karščiausia Europoje – ji buvo penktoji, tačiau tai nereiškia, kad ji nebuvo svilinanti, teigė tyrėjai.

Anot R. Emerton, didžiąją Europos dalį alino karščio bangos per „užsitęsusią vasarą“ birželio–rugsėjo mėnesiais.

Ji pridūrė, kad rugsėjis visoje Europoje buvo šilčiausias per visą stebėjimų laikotarpį.

Liepos 23 dieną 13 proc. Europos teritorijos patyrė didelį karščio sukeltą stresą, o labiausiai nukentėjo Pietų Europa.

Duomenų apie mirtis dėl didelio karščio Europoje 2023-iaisiais dar nėra.

Tačiau, kaip sakoma ataskaitoje, skaičiuojama, kad 2003, 2010 ir 2022 metais per tokio pat lygio karščio bangas Europoje mirė dešimtys tūkstančių žmonių.

Sunkūs padariniai

Mokslininkai sutaria, kad dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šiltėja planeta ir dėl to intensyvėja bei dažnėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.

Ataskaitoje teigiama, kad Europa šyla dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulis, o karščio bangos ateityje bus ilgesnės ir stipresnės.

Kartu su senėjančia visuomene ir į miestus persikeliančiais žmonėmis tai turės „rimtų pasekmių visuomenės sveikatai“, sakoma ataskaitoje.

Joje priduriama, kad 2023 metais vidutinė jūros paviršiaus temperatūra Europoje buvo didžiausia per visą istoriją, o smarki karščio banga Atlanto vandenyno dalyje buvo apibūdinta kaip „daugiau nei ekstremali“.

Visose Europos dalyse sumažėjo ledynų plotai, o Graikijoje kilo didžiausias gaisras per visą ES istoriją.

2023-ieji taip pat buvo vieni drėgniausių metų Europoje – nuo didelių potvynių nukentėjo 1,6 mln. žmonių, o nuo audrų – dar 550 tūkstančių.

R. Emerton teigė, kad šių ekstremalių įvykių ekonominė kaina siekė 13,4 mlrd. eurų ir kad apie 80 proc. jos nulėmė potvyniai.

Iš 1990 metais pasirašytos sutarties pernai išstojo ir Minsko sąjungininkė Rusija.

Autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos anksčiau šį mėnesį pristatytas įstatymo projektas gali atverti kelią Baltarusijai plėsti savo kariuomenę.

Baltarusijos įstatymų leidėjai vienbalsiai pritarė įstatymo projektui, kuriame raginama sustabdyti sutarties galiojimą. Dabar A. Lukašenka turi jį pasirašyti, kad jis taptų įstatymu.

1990 metais pasirašytoje sutartyje nustatomi tankų, kovos mašinų, karo lėktuvų ir sunkiosios artilerijos, kuri gali būti dislokuojama Europoje, apribojimai. Ja buvo siekiama išlaikyti karinę pusiausvyrą tarp Vakarų ir šalių, kurios Šaltojo karo metais priklausė Varšuvos paktui.

Tačiau 2023 metais Rusija visiškai pasitraukė iš šios sutarties, o NATO valstybės – sutarties šalys – į tai išsyk atsakė sustabdydamos savo dalyvavimą.

Baltarusijoje dislokuota Rusijos taktinių branduolinių ginklų, taip pat raketų ir karių.

Siųsdama karius į Ukrainą, Rusija yra pasinaudojusi šios šalies teritorija, tačiau Baltarusijos pajėgos nėra dalyvavusios jau trečius metus besitęsiančiame kare.

Baltarusijos gynybos ministerijos teigimu, sutartyje numatyta, kad Baltarusijos ginkluotosios pajėgos neturi viršyti 100 tūkst. karių ir personalo. Šiuo metu Baltarusijos kariuomenėje tarnauja 63 tūkst. karių ir personalo, o apie 300 tūkst. vyrų yra rezerve.

Karybos ekspertai teigia, kad sustabdžius dalyvavimą sutartyje, Baltarusija, kuri ribojasi su Ukraina ir NATO narėmis Latvija, Lietuva ir Lenkija, galės išplėsti savo kariuomenę ir sukaupti daugiau ginklų, nors tai nereiškia, kad tai tikrai įvyks.

Baltarusijos sostinėje Minske dirbantis karinis analitikas Aliaksandras Alesinas naujienų agentūrai AP sakė, kad šalies pasitraukimas iš sutarties susijęs su Rusijos nepasitenkinimu.

„Rusija buvo labai nepatenkinta“, – sakė A. Alesinas.

Pasitraukimas „atrišo Baltarusijai rankas, tačiau tai automatiškai nereiškia, kad šalyje padaugės įprastinės ginkluotės“, teigė jis.

„Rusija Baltarusijoje dislokavo taktinius branduolinius ginklus, kurie daug labiau gąsdina kaimynines NATO šalis“, – pridūrė jis.

Koperniko atmosferos stebėjimo tarnyba pranešė, kad šis, jau trečias pastarosiomis savaitėmis atslinkęs dulkių kamuolys į pietų Europą atnešė miglą, o ilgainiui turėtų pasiekti net Skandinaviją.

Vyresnysis Koperniko tarnybos mokslininkas Markas Parringtonas paaiškino, jog naujausias reiškinys yra susijęs su oro sąlygomis, dėl kurių pietų Europą pastarosiomis dienomis užplūdo šiltesnio oro frontas.

„Nors Sacharos dulkių kamuoliai Europą pasiekia ne taip ir retai, pastaraisiais metais fiksuojamas išaugęs tokių epizodų intensyvumas ir dažnumas, galimai susijęs su oro cirkuliacijos atmosferoje tendencijomis“, – sakė jis.

Koperniko tarnybos teigimu, šis naujausias epizodas kai kuriose šalyse sukėlė oro kokybės pablogėjimą.

Kai kuriose vietovėse jau buvo viršyta Europos Sąjungos nustatyta saugi kietųjų dalelių, tokių, kaip smėlis ir dulkės, galinčios sudirginti nosies ir gerklės gleivinę, koncentracijos riba.

Labiausiai nukentėjo Ispanijos Iberijos pusiasalis, nors kiek mažesni oro taršos šuoliai buvo užfiksuoti ir kai kuriose Šveicarijos, Prancūzijos ir Vokietijos dalyse.

Nors Sacharos dulkių kamuoliai Europą pasiekia ne taip ir retai, pastaraisiais metais fiksuojamas išaugęs tokių epizodų intensyvumas ir dažnumas, galimai susijęs su oro cirkuliacijos atmosferoje tendencijomis.

Prancūzijos pietrytinių ir pietinių regionų vietos valdžia paskelbė, kad sekmadienį buvo viršyta oro taršos riba.

Vietos gyventojams, ypač turintiems širdies ir kvėpavimo takų problemų, buvo patarta vengti intensyvios fizinės veiklos.

Prognozuojama, kad dulkių debesis turėtų pasiekti Švediją, Suomiją ir šiaurės vakarinius Rusijos regionus, o antradienį, pasikeitus orams, išsiskaidyti, nurodė Koperniko tarnyba.

Sacharoje kiekvienais metais į atmosferą išmetama nuo 60 iki 200 mln. tonų smulkių dulkių, kurios, nešamos vėjo ir susiklosčius atitinkamoms meteorologinėms sąlygoms, gali nukeliauti tūkstančius kilometrų.

Ispanijai priklausančiose Kanarų salose netoli šiaurės vakarų Afrikos krantų Sacharos dulkės devyniasdešimt dienų laikotarpiu nuo gruodžio iki vasario dangaus nedengė vos 12 dienų, pranešė vietos meteorologinė agentūra „Aemet“.

D. Tuskas taip pareiškė per interviu Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“. Šie lenkų premjero žodžiai taip pat buvo cituojami keliose kitose Europos žiniasklaidos priemonėse.

„Gyvename kritiškiausiu laikotarpiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, – sakė jis. – Ateinantys dveji metai nulems viską.“

Anot jo, europiečiai neturi priežasčių nesilaikyti neoficialaus NATO tikslo, kad valstybės narės gynybai turi skirti ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Jis teigė suprantantis, kodėl ne visos šalys nori sekti Lenkijos pavyzdžiu, tačiau išreiškė nuostabą dėl nenoro siekti šio tikslo.

„Gynybai skiriame 4 proc. BVP, tačiau žinau, kad mūsų padėtis yra sudėtingesnė nei Ispanijos ar Italijos. Tačiau 2 proc. yra visiška būtinybė. Nesuprantu, kaip galima tuo abejoti“, – pridūrė jis.

Premjeras nurodė, kad prioritetas turėtų būti Ukrainos apsauga nuo Rusijos ir jos, kaip nepriklausomos ir vientisos valstybės, statuso išsaugojimas.

„Ukrainos ateitis yra mūsų rankose. Kalbu ne tik apie Lenkiją ar Europos Sąjungą, bet ir apie visas Vakarų šalis“, – teigė jis.

„Ar Ukraina sugebės išvengti pesimistinių scenarijų, priklauso nuo mūsų. Šiandien jos padėtis yra daug sudėtingesnė nei prieš metus, bet ir daug geresnė nei karo pradžioje, kai Putino kariai stovėjo Kyjivo pakraščiuose“, – pabrėžė premjeras.

Jau kelias savaites įvairias ES šalis drebina ūkininkų protestai. Pagrindinės ūkininkų judėjimo priežastys yra mažėjančios žemės ūkio sektoriuje generuojamos pajamos, europinės aplinkosaugos taisyklės ir laisvosios prekybos susitarimai. Dėl šių problemų daugiausia kaltinamas Briuselis – tai atspindi vasario 26 d. prie Europos Komisijos (EK) būstinės surengtos demonstracijos.

Įtemptą padėtį iliustruoja ir vasario pabaigoje Paryžiuje įvykęs tarptautinės žemės ūkio parodos atidarymas, kai policijos pareigūnų lydimą Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ūkininkai pasitiko švilpimu. Paskui vyko dvi valandas trukusios diskusijos.

Paramos politika

Pastaraisiais metais ūkininkų nepasitenkinimą skatino mažėjančios subsidijos. Europos žemės ūkis didžiąja dalimi yra remiamas Europos lėšomis pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Ši 1962 m. sukurta strategija yra didžiausia ES išlaidų kategorija: 2021–2027 m. laikotarpiu jai skirta 386,6 mlrd. eurų – 35 proc. bloko metinio biudžeto.

Tačiau pagrindinėms naudos gavėjoms – Prancūzijai, Vokietijai, Ispanijai, Italijai ir Lenkijai – 2020–2027 m. tiesioginė parama sumažės 35 proc., daugiausia dėl infliacijos.

Be to, kelios skubiai priimtos priemonės, susijusios su COVID-19 pandemija ir Rusijos karu Ukrainoje, pastaraisiais metais kompensavo blogėjančią ūkininkų finansinę padėtį. Neatidėliotini mechanizmai, kurie buvo įdiegti 2021 ir 2022 m., sudarė beveik 15 proc. BŽŪP biudžeto.

Kilusios protestų bangos taip pat žymi socioekonominį lūžį pačiame žemės ūkio sektoriuje. 2020 m. maždaug trečdalis ES valstybių narių ūkininkų buvo 65 metų ir vyresni, tik 12 proc. buvo jaunesni nei 40 metų, mažiau nei 1 proc. buvo jaunesni nei 25 metų.

Aktyvios darbo jėgos neatsinaujinimas žemės ūkyje yra didelė problema, ypač atsižvelgiant į tai, kad šių sričių plėtra labai priklauso nuo BŽŪP subsidijų. Be to, žemės ūkio modelis iš esmės pertvarkomas.

2014–2020 m. BŽŪP parama prisidėjo prie plačiajuosčio ryšio technologijų, infrastruktūros ir interneto paslaugų plėtros beveik 18 mln. kaimo gyventojų – 6,4 proc. visų bloko šalių kaimo gyventojų.

Aktyvios darbo jėgos neatsinaujinimas žemės ūkyje yra didelė problema.

Naujausi ekonominiai ir geopolitiniai įvykiai dar labiau pablogino padėtį. Didelės energijos ir sąnaudų kainos prasidėjus Rusijos plataus masto karui Ukrainoje prisidėjo prie pragyvenimo išlaidų didėjimo, tarptautinės prekybos srautų pokyčių, o būtinybė remti Ukrainą dar labiau padidino netikrumą ir rinkos spaudimą.

Be to, pernai, palyginti su 2022-aisiais, smarkiai krito ir grūdų kainos, todėl ES grūdų produkcijos vertė sumažėjo nuo 80,6 mlrd. eurų 2022 m. iki 58,8 mlrd. eurų 2023 m., beveik 30 proc.

Ukrainietiški grūdai

Europos ūkininkai ginčijasi dėl Ukrainos grūdų eksporto į ES šalis. Reaguodama į Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje ir visišką ar dalinę komercinio jūrų transporto blokadą Juodojoje jūroje, EK nuo 2022 m. vasaros leido gabenti ukrainietiškus grūdus per Europos gilumą.

Ukrainietiškiems grūdams šiuo metu netaikomi muitai, importo kvotos ir prekybos apsaugos priemonės. Todėl 2022–2023 m. Ukrainos indėlis į ES grūdų importą siekia 55 proc. – bloko ūkininkai tai vertina kaip nesąžiningą konkurenciją.

Vis dėlto EK neseniai pasiūlė šią išimtį pratęsti iki 2025 m. birželio. Kaip kompensacija už nesąžiningą konkurenciją Ukrainos kaimynėms Lenkijai, Vengrijai, Rumunijai, Bulgarijai ir Slovakijai buvo išmokėta beveik 150 mln. eurų.

Be to, padidėjus aplinkosaugos reikalavimams, prieiga prie BŽŪP teikiamos paramos tampa sudėtingesnė. Dėl šių reikalavimų tiesioginės paramos išmokos ūkininkams vis dažniau tampa sąlyginės.

Socialinis nepasitenkinimas

Likus keliems mėnesiams iki EP rinkimų, šis visuotinio protesto protrūkis gali turėti didelės įtakos balsavimui. Pastarosiomis savaitėmis ūkininkų protestai pakurstė populistinę dalies politinio spektro kryptį, sujungdami kelis esminius aspektus: nepritarimą ES standartams, laisvosios prekybos susitarimų kvestionavimą, elito smerkimą.

Kadangi ūkininkų protestai sulaukia didelio atgarsio visoje Europoje, jie iš esmės galėjo sustiprinti populistinius judėjimus, nurodoma apžvalgoje.

Socialinis nepasitenkinimas daro spaudimą EK, todėl kyla neaiškumų dėl politikos krypčių, ypač aplinkosaugos standartų srityje.

Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen nusprendė atšaukti pasiūlymą dėl schemos, kuria būtų siekta iki 2030 m. perpus sumažinti pesticidų naudojimą ES žemės ūkyje, įgyvendinimo. Dėl šio pozicijos pasikeitimo dar labiau susvyravo ūkininkų, kurie buvo įsipareigoję suderinti savo praktiką su standartais, pasitikėjimas.

ES taip pat keičia savo aplinkosaugos darbotvarkę dėl ekonominių ir aprūpinimo maistu problemų. Briuselis jau suteikė lengvatų dėl žemės pūdymo taisyklių ir tam tikrų pesticidų naudojimo 2022–2023 m., nes žemės pūdymas trumpuoju laikotarpiu gali turėti didelį neigiamą poveikį kai kurių ūkininkų pajamoms.

Komisija taip pat sušvelnino rekomendacijas dėl išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo žemės ūkio sektoriuje iki 2040 m., manydama, kad našumo sumažėjimas keltų grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui.

Prekybos susitarimai

Apžvalgos autorių manymu, laisvosios prekybos susitarimai gali turėti nevienareikšmį poveikį Europos žemės ūkiui.

Viena vertus, neseniai sudaryti arba šiuo metu sudaromi Europos laisvosios prekybos susitarimai kelia nepasitenkinimą ir, atrodo, prieštarauja ES apsirūpinimo maistu suverenumo strategijai.

Blokas yra ypač pažeidžiamas dėl konkurencijos su grūdų ir cukraus importu iš Pietų Amerikos MERCOSUR bloko šalių ir mėsos produktų iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Sveikatos ir aplinkosaugos standartai gali skirtis, o atsekti kilmę ne visada paprasta.

Be to, dėl pasaulinės konkurencijos gali būti pamiršti kai kurie vietiniai žemdirbystei pritaikyti augalai, o tai, kaip teigia „Coface“, sumažins Europos apsirūpinimo maistu saugumą.

Kita vertus, ataskaitos sudarytojai pastebi, kad, sumažinus muitus, Europai atsiveria naujų rinkų ir išauga eksportas. Pavyzdžiui, 2019–2022 m. Europos žemės ūkio produktų eksportas į Japoniją padidėjo 14 proc.

Nepaisant pažeidžiamumo, vasarį paskelbtame EK vertinime sakoma, kad bendras laisvosios prekybos susitarimų poveikis ES žemės ūkio ir maisto produktų sektoriui gali būti naudingas.

Cunamis „nuplaus“ Lisaboną

Neįtikėtina, bet vasario pabaigoje Portugalijos sostinėje Lisabonoje buvo surengtos civilinės gynybos pratybos apie galimą cunamio bangos pasirodymą.

Buvo imituojamas cunamio bangos įsiveržimas į Lisabonos senamiestį. Mieste skleisti ne tik pavojaus signalai, siųstos žinutės gyventojams ir turistams, bet ir įvertinta, kaip greitai galima juos evakuoti iš Lisabonos centro.

Numatyta, kad ateityje Lisabonoje Težos upės deltoje atsiras informacinės lentos, rodančios kryptį, kur bėgti nuo įsiveržusios didelės bangos.

Cunamio bangos imitavimas pratybose Lisabonoje nėra visiškai atsitiktinis. Dėl žemės drebėjimo Portugalijos pakrantę cunamiai nusiaubė tris kartus – 1531, 1755 ir 1969 m.

Ypač skaudus buvo 1755 m. lapkričio 1 d. Portugaliją sukrėtęs 9 balų žemės drebėjimas. Jis, taip pat atslinkusi cunamio banga Lisabonoje nusinešė 40 tūkst. gyventojų.

Pokyčiai: mokslininkai mano, kad dėl gėlo vandens antplūdžio Atlanto vandenyne šiltosios srovės smarkiai silpsta. / „Portalmorski.pl“ nuotr.

Rusijos įsiveržimo baimė

Baltijoje cunamiai negresia, nes jūra per sekli. Po Ukrainoje vykstančio karo pagrindinis baubas Baltijos jūros regione tampa Rusija.

Prieš kelias savaites pagrindine naujiena buvo, kad Estija įsigijo tolimojo nuotolio raketų „Blue Spear 5G SSM“, kurios skirtos kovai prieš laivus. Jos galinčios numušti taikinius iki 290 km atstumu. Taip pat Estijos kariuomenė įsigijusi ir jūros minų.

Pagrindine praėjusios savaitės Baltijos jūros regiono karine naujiena buvo tai, kad iš Latvijos Lielvardės bazės pakilę du Vokietijos naikintuvai „Eurofighter“ palydėtų du Rusijos karinius lėktuvus, skrendančius virš tarptautinių Baltijos jūros vandenų, netoli Latvijos sienos.

Aiškėja, kad Latvijoje, Lielvardės bazėje misiją vykdo penki Vokietijos lėktuvai. Sužinota, kad NATO lėktuvų bazės yra ne tik Latvijos Lielvardėje, bet ir Lietuvoje prie Šiaulių ir Estijoje Amaryje.

Rusijos įsiveržimo baimė yra ne tik Lietuvoje, kur ją kursto ir atskiri politikai. Tokia pat baimė tvyro ir Latvijoje, bent apie tai kalbama jų žiniasklaidoje.

Rusijos baimė yra ir Estijoje, Suomijoje, netgi Norvegijoje baiminamasi su laivais galimai atplaukiančių Rusijos specialiųjų tarnybų šnipų. Norvegija su Rusija turi tik nedidelę bendrą sieną prie Barenco jūros. Nuo seno tarp Rusijos ir Norvegijos buvo daug bendrų interesų, ypač dėl žvejybos Barenco ir Norvegijos jūrose.

Vis dažniau pasigirsta prognozės, kad Šiaurės Europos regiono laukia ne tik karai, bet ir naujas ledynmetis.

Artinasi Atlanto atšalimas

Vis labiau Norvegiją kamuoja ir kitokios baimės, susietos su jūra. Itin šaltas šių metų sausis ir vasaris Norvegijos pietuose su daugybe šalčio rekordų, tarp jų ir ir Osle, šalyje sukėlė nerimo.

Jau kurį laiką skleidžiama žinia, kad Atlanto vandenyno srovių sistema dėl ledyno tirpimo patiria daug pokyčių. Vis dažniau pasigirsta prognozės, kad Šiaurės Europos regiono laukia naujas ledynmetis.

Mokslininkai vienareikšmiškai teigia, jog jau yra įrodymų, kad ledynmečio artėjimo procesas prasidėjo. Toks įrodymas yra vis labiau spartėjantis Grenlandijos ledų tirpimas, kuris nuleidžia į vandenyną vis didesnį kiekį gėlo vandens. Lūžio taškas, kai gėlas vanduo ims sparčiai „gesinti“ šiltas sroves, dar nepasiektas.

Nepaisant to, vis dažniau pasirodo pranešimų apie mirtiną gėlo vandens pavojų šiltajai Golfo srovei. Gėlas vanduo iš ištirpusių ledynų yra lengvesnis, todėl gali nugramzdinti šiltus Golfo srovės vandenis. Mokslininkai yra pateikę prognozes, kad didesnė įtaka Golfo srovei pasijus apie 2095 m.

Manoma, kad Golfo srovės „užgesinimo“ procesas jau vyksta ir dabar. Taip pat pateikiama duomenų, kad kažkas panašaus yra buvę ir praeityje. Tai lėmę, kad didelėje dalyje Europos, įskaitant ir dabartinės Lietuvos teritoriją, buvo susiformavę ledynai. Ledynų formavimasis, o po to jų atsitraukimas trukęs tūkstantmečius.

Ką reikštų Golfo srovės išnykimas Vakarų Europai? Manoma, kad Norvegijos Bergeno mieste žiemą vidutinė šimtmečio oro temperatūra nukristų apie 30 laipsnių, o vasarą apie 10 laipsnių. Londone žiemą vidutinė temperatūra būtų 15 laipsnių žemesnė nei dabar, o vasarą – apie penkis laipsnius. Tai reikštų, kad Bergene būtų žiemų ir su minus 30 ar netgi 40 laipsnių, o Londone iki minus 20–30 laipsnių.

Partijos tarybos posėdyje apžvelgdamas politinę situaciją, V. Landsbergis pabrėžė, kad Ukrainos pergalė yra „mūsų numeris pirmas“ vertinant šių dienų geopolitinę situaciją.

„Svarbiausia – Ukraina, o dar netgi pergalė. Ar Ukraina laimės? Labai noriu, kad Ukraina laimėtų, o mes paplosime, žiūrėkite, kaip gerai, kad Ukraina laimėjo. Bet mes esame paslydę nuo tos nuostatos (...). Ta yra mūsų problema – ar mes laimėsime, demokratinis pasaulis, Europa. Nes Rusijos agresorius užpuolė Europą, mažų mažiausiai, griauna ir Ameriką, pasaulio tvarką. Bet pirmas taikinys, kurį reikia sudraskyti ir suėsti, yra Europa“, – sakė V. Landsbergis.

„Ar mes priešinamės tam plėšymui į gabalus? Mes kažkaip pastatome Ukrainą į frontą. Štai: gal Ukraina laimės, padėkime kad ji laimėtų, tada mums bus gerai. O jeigu Ukraina pralaimės, ar mes suprasime, kad mes pralaimėjome, kad Europa pralaimėjo, kad Jungtinės Tautos pralaimėjo? Kažkaip toloka. O kodėl toloka – juk tai yra tikrovė, tai yra dabartinė padėtis. Problema numeris vienas yra ne Ukraina, yra Europa ir Europos smegenys, kokioje padėtyje yra Europos smegenys“, – akcentavo jis.

Pirmasis Lietuvos po atkurtos nepriklausomybės vadovas piktinosi ir Vakarų lyderių neryžtingumu dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai, minėdamas ir pastarąsias Vokietijos kanclerio abejones dėl vokiškų raketų „Taurus“ perdavimo, baiminantis, kad ukrainiečiai jas gali panaudoti puolimui Rusijos teritorijoje.

„Jis įgaliotas sustabdyti ginklų tiekimą, jų panaudojimą, uždrausti. Ne, į Rusijos teritoriją šaudyti negalima, jie tegul šaudo kur nori – duodame tą privilegiją. O mes negalime. Kodėl negalime, jeigu mus užpuolė? – retoriškai klausė jis. – Pasirodo, Vokietija turi šeimininką, kurio negalima įskaudinti“.

V. Landsbergis taip pat svarstė scenarijų, kaip greitai reaguotų Vakarai Rusijai užpuolus Europą ir ar veiksmingam atsakui nesutrukdytų biurokratija bei ryžto stoka.

„Jeigu mes visi – demokratinis pasaulis, Vakarai, Europa, ši civilizacija, būsime užpulti staigiai ir negailestingai, kas smogs atgal ir kaip gretai? Ar atsiras vienas kitas Amerikos generolas, kuris duos įsakymą iš karto, nelaukdamas nei kongreso, nei patarėjų kavos gėrimo?“, – klausė jis.

Žinoma, Lietuva, palyginus su kitomis šalimis, labai daug daro (...) daug aukoja Ukrainai.

„Kalbame apie Ukrainos pergalę, tartum mes, kaip stebėtojai, nusipirkome bilietą į varžybas. Žinoma, Lietuva, palyginus su kitomis šalimis, labai daug daro (...) daug aukoja Ukrainai. Bet ar tuo reikia pasiguosti – taip, mes daug padarėme? (...). Negalime taip žiūrėti: pamatysime, ar bus rezultatas. Reikalingas kitoks nusiteikimas: jei norime, kad demokratinis pasaulis išliktų ir laimėtų prieš diktatūrų, smurto ir niekšybės pasaulį, mes turime būti atviri ir kalbėti tiesą“, – pabrėžė partijos garbės pirmininkas.

Jis tai pat pabrėžė būtinybę sparčiau rengtis Rusijos grėsmėms, kadangi jos kariniuose planuose, pasak V. Landsbergio, yra numatyta „užimti Europos sostines, Vyriausybes“ ir sugriauti demokratinę tvarką.

„Ar mes esame pasirengę? Aš nemanau, mes dabar ginčijamės, ar reikia pradėti rengtis“, – kalbėjo jis.

V. Landsbergis abejojo ir dėl Ukrainos „pergalės formulės“ sakydamas, kad iš tiesų didžiausias laimėjimas būtų Rusijos pajėgų puolimo sustabdymas.

„Jeigu Ukraina išliks, o Putinas turės stabtelėti, tai ir bus didžiausia kokia įmanoma pergalė. Bet apie tai gi nekalbama: gudrūs vyrukai pripūtė galbūt ir prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, ir jo aplinkai, kad reikia kalbėti apie pergalę, nes kitaip – blogas tonas, nepalaikoma tautos dvasia, turime eiti į pergalę (...). Arba kontrpuolimas – kuo greičiau reikalingas kontrpuolimas, jei jo nedarote, kaži ar mes jums padėsime“, – svarstė TS-LKD garbės pirmininkas.

Savo kalboje jis minėjo ir keliolikos išaldytų Lietuvos ambasadorių klausimą, pabrėžęs, kad užsitęsusios diskusijos daug kainuoja valstybei.

Kilus abejonėms dėl penktojo straipsnio taikymo, ar Lenkija galėtų siųsti karius ginti užpultos Lietuvos,V. Landbergis kalbėjo ir apie atskirų dvišalių susitarimų būtinybę.

„O mes turime sutartį su Lenkija, kad mes giname Lenkiją, o Lenkija gina mus? Turbūt neturime, bet Europoje jau tie dalykai darosi. Nežinau, ar mes turime Baltijos valstybių tarpusavio gynybos sutartį?“, – klausė jis.

Tai pareiškė Danijos premjerė Mette Frederiksen, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Financial Times“.

Pasak jos, „naivus“ žemynas turi išvengti praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio klaidų ir „suaktyvinti bei sustiprinti“ savo gynybos pramonę, kad sutramdytų imperialistinę Rusiją, kuri pasirinko Ukrainą savo pirmuoju taikiniu.

„Laisvė turi savo kainą. Žvelgdami iš Europos perspektyvos, turime pripažinti, kad skyrėme nepakankamai lėšų savo gynybai ir saugumui“, - sakė M. Frederiksen.

Premjerė pažymėjo, kad praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, pasibaigus šaltajam karui,  Danija ir kitos šalys apkarpė karinius biudžetus.

„Tai padarę galėjome skirti daugiau pinigų socialinei rūpybai ar mokesčių mažinimui. Mes turime pradėti pokalbį apie tai, jog jei pasaulis keičiasi ta linkme, kaip aš manau, tai negalima leisti dolerių, eurų ar kronų po du kartus“, – pabrėžė Danijos vyriausybės vadovė.

Ji pridūrė, kad Rusija darosi vis agresyvesnė, ir ne tik Ukrainoje.

„Manau, kad turime savęs paklausti: ar ji yra galutinis Rusijos tikslas? O gal tai tik dalis to, ką jie nori pasiekti, kad vėl sukurtų Didžiąją Rusiją? Po dvejų plataus masto invazijos metų negalima kalbėti tik apie vieną žmogų. Reikia kalbėti apie šalį“, – pridūrė ji ir pažymėjo, kad ekspansionistinę programą priėmė ne tik Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, bet ir visa visuomenė.

Šiomis dienomis Danijos ministrė pirmininkė M. Frederiksen pareiškė, kad Ukraina negali laimėti karo be ginklų, todėl pasaulis turi kuo greičiau padidinti paramą Kyjivui.