„Pasaulis yra toks pavojingas, koks nebuvo per kelių kartų gyvenimo laikotarpį, o Europa yra jo viduryje“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė vienoje Briuselio konferencijoje.

U. von der Leyen atkreipė dėmesį į „naują autoritarų lygą“, į kurią įeina Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja, siekiančią „ištempti mūsų demokratijas iki lūžio taško“.

„Štai kodėl atėjo laikas Europai pabusti gynybos ir saugumo srityje“, – sakė ji.

2022 metais Rusijos surengta invazija į Ukrainą tuo metu buvo vadinama žadintuvo skambučiu Europai, po Šaltojo karo dešimtmečius nepakankamai investavusiai į savo gynybą.

Nuo to laiko ES ėmėsi iniciatyvų didinti karinę gamybą.

Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo plataus masto karo pradžios, Rusija savo ekonomiką perkėlė ant karo bėgių, bet ES šalims vis dar sunkiai sekasi patenkinti Ukrainos poreikius ir tuo pat metu stiprinti savo pajėgas.

Ukrainos pajėgoms susiduriant su vis didesniais sunkumais fronto linijoje, daugėja būgštavimų, kad Maskvos pergalės atveju Europą gali apimti platesnis konfliktas.

„Karo grėsmė gal ir nėra neišvengiama, bet ji nėra neįmanoma. Turėtume būti pasiruošę“, – sakė U. von der Leyen.

„Tai prasideda nuo neatidėliotino poreikio atkurti, papildyti ir pertvarkyti valstybių narių ginkluotąsias pajėgas“, – teigė ji.

Skubos jausmą Europoje sustiprino tai, kad po lapkričio mėnesį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų į Baltuosius rūmus gali sugrįžti izoliacionistas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

„Europos suverenitetas niekada nebus užtikrinamas mūsų partnerių ir draugų sąskaita. Ir tai tikrai niekada neturės įtakos mūsų NATO aljanso svarbai ir poreikiui“, – sakė U. von der Leyen.

Praėjusį mėnesį Briuselis parengė 1,5 mlrd. eurų vertės strategiją, skirtą gynybos produktų gamybai plėsti, tačiau pareigūnai teigia, kad to nepakanka.

„Ar to pakanka – ne. Ar mums reikia daugiau – taip“, – pabrėžė vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas), kuris vadovavo šiai gynybos iniciatyvai.

Prancūzija, Estija ir kitos šalys atkreipia dėmesį, kad reikia kurti didesnę programą, kuri būtų finansuojama bendrai skolinantis. Jos apimtis galėtų siekti 100 mlrd. eurų.

Tačiau vadinamosios taupiosios šalys su Vokietija priešaky šaltai sutiko tokį siekį.

Iki birželį vyksiančio bloko viršūnių susitikimo Briuselis turi pateikti naujų pasiūlymų dėl gynybos.

„Europos Komisija bus raginama imtis griežtesnių priemonių dėl rusiškos bei baltarusiškos kilmės maisto produktų, rusiškų grūdų importo ribojimo į ES rinką“, – BNS nurodė Žemės ūkio ministerija.

Pasak ministerijos, tarybos posėdyje taip pat bus aptarta dabartinė krizinė situacija žemės ūkio sektoriuje, miškų naikinimo reglamento iššūkiai Europos žemės ūkio ir miškininkystės įmonėms, taip pat už žemės ūkį atsakingų Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų susitikimo rezultatai bei kiti klausimai.

Už žemės ūkį ir žuvininkystę atsakingų Bendrijos ministrų taryba rengiama praėjus kelioms dienoms po Europos Komisijos (EK) paskelbto pasiūlymo nustatyti maksimalius tarifus rusiškų ir baltarusiškų grūdų importui į ES.

Tokį Komisijos pasiūlymą teigiamai įvertino tiek šalies vadovas Gitanas Nausėda, tiek žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Vis dėlto, anot jo, panašios ribojančios priemonės galėtų būti svarstomos ir rusiškai mėsai, paukštienai. Be to, žemės ūkio ministras sakė, kad Lietuva toliau sieks, jog ES ribotų ir rusiškos žemės ūkio produkcijos tranzitą.

Praėjusį trečiadienį Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino EK visiškai uždrausti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į ES. Šalių žemės ūkio ministrų kreipimąsi inicijavo Lietuva. 

Lietuvos valstybės vadovas taip pat pabrėžė būtinybę investuoti į Europos gynybos pramonės plėtrą.

„Karinė pagalba Ukrainai šiandien yra svarbiausias darbas, kurį privalome visi kartu padaryti. Nuo 2014 m. Vakarų valstybių braižomos dirbtinės „raudonosios linijos“ niekur neveda, tik stabdo mus pačius. Mes privalome kur kas efektyviau išnaudoti jau turimus įrankius, tokius kaip Europos taikos instrumentas, ir kurti naujus“, – kreipdamasis į ES valstybių vadovus, sakė prezidentas G. Nausėda.

Kaip nurodo Prezidentūra, šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad ES turėtų spartinti Ukrainos integracijos procesą, o užšaldytas Rusijos lėšas – panaudoti Ukrainos atstatymui.

„Lietuvos pozicija aiški – Ukraina ir Moldova derybas dėl narystės Europos Sąjungoje turėtų pradėti jau birželį“, – sakė prezidentas.

Lietuvos valstybės vadovas taip pat pasiūlė pradėti rengti naują, keturioliktąjį, ES ekonominių sankcijų Rusijai paketą, į jį įtraukiant suskystintas dujas, aliuminį, „Rosatom“ bendrovę, daugiau Rusijos bankų, o taip pat uždrausti į Europos Sąjungą importuoti grūdus iš Rusijos.

„Pernelyg lėta pagalba Ukrainai akivaizdžiai parodė spragas, kurias turime savo gynybos pramonėje. Kremliaus imperialistinė, prieš Vakarų demokratijas nukreipta retorika pastarosiomis dienomis tik stiprėja, todėl turime susitelkti ir būti stipresni nei bet kada. Privalome didinti gynybai skiriamą finansavimą ir skatinti gynybos pramonės plėtrą čia ir dabar“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas akcentavo, kad tam reikalingi ne tik atskirų ES valstybių narių veiksmai ar dvišaliai susitarimai, bet ir vieninga Europos Sąjungos finansinės paramos gynybai politika.

„Europos investicijų banko (EIB) prioritetai turėtų būti peržiūrėti, atsižvelgiant į šiandienos situaciją ir iššūkius, o Europos Komisijai nurodyta ieškoti naujų, inovatyvių gynybos pramonės finansavimo būdų. Mes sugebėjome tai padaryti pandemijos metu, privalome rasti sprendimų ir dabar“, – sakė G. Nausėda.

„Šį kartą Lenkijos ūkininkai kreipia visą dėmesį į savo valdžios pusę. Kas yra ir kam turės įtakos, manau, tai kad Europos Komisija jau dabar rimtai svarsto dėl rusiškų produktų importo muitų. Manau, kad šis sprendimas atsiras. Ir tai vienas iš sprendimų, kuris būtų ir mums naudingas“, – paklaustas, ar Lenkijoje planuojami ūkininkų protestai turės poveikio Lietuvai, teigė K. Navickas.

Visoje Lenkijoje trečiadienį prasidėjo ūkininkų protestai, į kuriuos sukvietė ūkininkų profsąjunga „Solidarnosc“.

Lenkijos ūkininkų akcija planuota ir 8 km nuo Lietuvos sienos. 

Policijos duomenimis, akcija prasidėjo trečiadienio rytą, nuo 8 val. Planuojama, kad ji nepertraukiamai truks iki ketvirtadienio vakaro 20 val.

Manau, kad šis sprendimas atsiras. Ir tai vienas iš sprendimų, kuris būtų ir mums naudingas.

 

Nuo penktadienio iki kovo 28 dienomis akcija turėtų vykti kasdien nuo 8 iki 20 val.

ELTA primena, kad Lenkijos ūkininkai kovo pradžioje buvo surengę protesto akciją, kurios metu buvo iš dalies blokuojamas kelias tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Beveik savaitę trukusios akcijos metu buvo tikrinami transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekiai.

Anksčiau Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.

Anot jos, EK pateikė Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) reglamento pakeitimus, kad būtų užskaityti daugiamečių pievų plotai, kurie šiuo metu nėra deklaruojami, bet yra deklaravimo sistemoje.

„Tai reiškia palankias žinias, kad Lietuvos ūkininkams šiemet pievų atkurti nereikės. Žinoma, būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija“, – pranešime sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Praėjusių metų gruodį, remiantis 2023 metų pasėlių deklaravimo rezultatais ir privalomais veiksmais, kai daugiamečių pievų plotų santykis sumažėjo daugiau nei per 5 proc., palyginti su 2018 metų referenciniu santykiu, ūkininkams buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atstatymo.

Laukiant EK įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti pievų kasmetinį santykio skirtumą nuo referencinio, vėliau šie sprendimai buvo sustabdyti. 

Planuojama, kad Komisijos ES Tarybai ir Parlamentui pateikti pakeitimai įsigalios atbuline data nuo šių metų sausio 1 dienos, o tai reiškia, kad daugiamečių pievų atstatyti 2024 metais nereikės.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė priminė, kad Vyriausybė taip pat prašė Europos Komisijos taikyti tam tikras išlygas įgyvendinant žaliąjį kursą jau šiais metais  – jos žodžiais, Europos Komisijos supratimas yra.

„Privalome veikti klimato kaitos vardan, esame politinė jėga, kuriai piliečių sveikata, saugumas ir gamta yra labai aukštame prioritete, bet žaliajame kurse yra nuostatų, kurios ne visiškai adekvačiai atspindi reikalų esmę Europos Sąjungoje, nūdienos kontekstą“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė D. Tuskas.

„Artimiausiomis dienomis kreipsiuosi savo iniciatyva, kad tam tikros nuostatos būtų pakeistos, tiek pakeitimai gins ir Lenkijos, ir Europos žemės ūkį, ir maisto gamintojus“, – teigė jis.

Aplinkosauga negali konfliktuoti su elementariais interesais, jei kalbame apie maisto gavybą ir Europos Sąjungos žemės ūkį, tai negali būti karas tarp ekologų ir ūkininkų.

 

Dėl įvairių žaliojo kurso reikalavimų kurį laiką visoje Europoje vyksta ūkininkų protestai.

„Aplinkosauga negali konfliktuoti su elementariais interesais, jei kalbame apie maisto gavybą ir Europos Sąjungos žemės ūkį, tai negali būti karas tarp ekologų ir ūkininkų. Sprendimą rasime, kad tam tikros nuostatos būtų koreguotos taip, kad nereikštų ir tam tikrų piliečių grupių skurdinimo, ir žemės ūkio produktų ribojimo ir tam tikri padariniai galbūt politikų nebuvo numatyti“, – sakė Lenkijos premjeras.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pastebėjo, kad ir Lietuvoje žaliojo kurso reikalavimai kartais tampa sunkia našta šalies ūkininkams, dėl to turi būti rasti kompromisai.

„Lietuvoje turime situacijų, kai reikalavimai pagal žaliąjį kursą labai sunkia našta gula ant mūsų žemės ūkio sektoriaus, (...) turime ir visuomenės pareikalavimą švariam vandeniui, buveinių, retų augalų apsaugai ir yra poreikis rasti kompromisą. Tai padaryti nelabai lengva, mes taip pat turėjome prašymų Europos Komisijai dėl tam tikrų išlygų įgyvendinant žaliąjį kursą jau 2024 metais ir girdžiu, kad supratimas Europos Komisijos yra“, – teigė premjerė.

Anot jos, tai jautrus klausimas Lietuvai, būtina dirbti kartu teikiant pasiūlymus Europos Sąjungos institucijai.

„Dirbsime kartu teikdami racionalius pasiūlymus EK ir atitinkamoms taryboms, kad į tas problemas būtų atsižvelgta“, – sakė I. Šimonytė.

Ūkininkai visoje Europoje jau kelias savaites protestuoja prieš ES reglamentus, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita, taip pat prieš didėjančias išlaidas ir, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš ES nepriklausančių šalių, ypač Ukrainos.

„Reikia dėti visas pastangas, kad būtų ištirta, kas įvyko, ir užtikrintas skaidrumas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė EK pirmininkė. Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) anksčiau pasmerkė incidentą ir pavadino jį skerdynėmis.

Savo ruožtu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) paprašė Izraelio atlikti išsamų tyrimą.

„Izraelio kariuomenė turi iki galo ištirti, kaip galėjo kilti masinė panika ir šaudymas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Baerbock, ragindama paskelbti humanitarines paliaubas.

Izraelio kariai Gazos mieste ketvirtadienį apšaudė civilius gyventojus, susirinkusius į pagalbos skirstymo punktą.

Izraelio šaltiniai patvirtino, kad kariai šaudė į minią, manydami, kad ji kėlė grėsmę. Incidentas įvyko prieš aušrą Gazos mieste, esančiame apgulto Gazos Ruožo šiaurėje.

Pinigai bus išmokami iš dviejų šaltinių: 76,5 mlrd. atkeliaus iš EK kontroliuojamo plėtros biudžeto, o dar beveik 60 mlrd. eurų – iš atsigavimo po pandemijos fondo.

EK 2022 m. nutraukė finansavimą Lenkijai, motyvuodama tuo, kad tuometinės vyriausybės pristatytos teismų reformos pakenkė teismų nepriklausomumui. Naujoji Lenkijos vyriausybė, vadovaujama buvusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Donaldo Tusko, atšaukia šiuos pakeitimus, kad būtų laikomasi ES standartų ir būtų atkurta šalies prieiga prie ES biudžeto.

„Esame pateikę vieną mokėjimo prašymą dėl subsidijos ir vieną dėl paskolos. Kad galėtume pateikti antrą mokėjimo prašymą dėl subsidijos, už kurį planuojame gauti 222 mln. eurų, jau esame pasiekę 17 rodiklių, vis dar siekiami 2 rizikingi rodikliai“, – trečiadienį Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje teigė V. Markevičienė.

„Jeigu žiūrėsime į antrą paskolos prašymą, tai rizikos nesame nustatę, visi rodikliai siekiami pagal planą, kai kuriais atvejai sparta netgi geresnė. Šių metų trečią ketvirtį planuojame teikti jau antrą mokėjimo prašymą ir iš jo turėtume gauti 310 mln. eurų iš EK“, – kalbėjo ji.

V. Markevičienė teigimu, jau yra įgyvendinta daugiau negu 70 proc. numatytų reforminių veiksmų, taip pat paskelbti projektai už beveik visą RRF fonde numatytą subsidijinę dalį lėšų.

„Jeigu kalbėsime tik apie subsidijinę dalį, esame paskelbę kvietimus teikti projektus už beveik visą subsidijos sumą ir pasirašę sutarčių už daugiau negu pusę subsidijinės sumos“, – aiškino finansų viceministrė.

„Gera naujiena, kad EK pateikėme pirmąjį mokėjimo prašymą dėl paskolos, jo vertė 388 mln. eurų. Turime EK teigiamą vertinimą, todėl dabar vyksta procedūros, komitetai ir tikimės, kad pinigai Lietuvą pasieks balandžio pradžioje. (...) Kadangi atsinaujinome planą ir gavome „RePowerEU“ lėšas, taip pat esame gavę ir avansus, kurie jau įkritę į Lietuvos sąskaitą“, – tikino ji.

Viceministrė tikino, kad tiek subsidijinės, tiek paskolinės dalies beveik visus kvietimus planuojama paskelbti dar šiemet, o sutarčių iki metų pabaigos pasirašyti už 90 proc. sumos.

„Jeigu žiūrėsime į subsidiją, kvietimų esame paskelbę už 93 proc. plano sumos, jau sudaryta sutarčių už 59 proc. sumos. Tempas gana spartus. Kalbant apie paskolinės dalies lėšų įgyvendinimą, yra skirta 1,5 mlrd. eurų ir esame sudarę sutartį su Nacionaline plėtros įstaiga „Invega“ dėl trečdalio lėšų, tačiau vėliau tos lėšos turės keliauti pareiškėjams“, – sakė V. Markevičienė.

„Planuojame, kad tiek subsidijos, tiek paskolos beveik visus kvietimus paskelbsime šiais metais, o sutarčių pasirašyti už 90 proc. sumos“, – teigė ji.

V. Markevičienės pateiktuose duomenyse nurodoma, kad iš 218 pasiekti 57 reguliaciniai ir 12 investicinių rodiklių. Tuo metu kol kas nepasiekti 22 reguliaciniai bei 127 investiciniai rodikliai.

„Kalbant apie atsiskaitymus EK, tai iš reforminių veiksmų esame pasiekę daugiau negu du trečdalius, iš investicinių veiksmų turime rezultatą 12 iš 127, nes investicijos užtrunka ilgesnį laiką“, – aiškino ji.

ELTA primena, kad EK praėjusių metų spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos buvo neatsižvelgta.

Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai teigė, kad EK turėtų patvirtinti antrąją RRF fondo lėšų išmoką Lietuvai, kuri bus 222 mln. eurų. Taip pat, pasak jo, nuspręsta „atrakinti“ dar 9 mln. eurų iš įšaldytų 17 mln. eurų.

Už energetiką atsakinga EK narė Kadri Simson pabrėžė, kad bendras dujų vartojimo mažinimas, ekonomiškas jų naudojimas tapo reikšmingu indėliu sprendžiant Rusijos karinės agresijos sukeltą energetinę krizę.

ES nuo 2022-ųjų rugpjūčio iki praėjusių metų pabaigos gamtinių dujų paklausą sumažino 18 proc., jų sutaupydama apie 101 mlrd. kubinių metrų. Šios verslo ir namų ūkių pastangos viršijo 2022 metų vasarą nustatytą 15 proc. taupymo tikslą, palyginti su vidutiniu vartojimu per laikotarpį nuo 2017-ųjų balandžio iki 2022 metų kovo mėnesio.

Be to, kita iš „RepowerEU“ iniciatyvos pagrindinių dedamųjų dalių įpareigojo valstybes nares požemines dujų saugyklas iki lapkričio užpildyti mažiausiai 90 proc., kad būtų pasiruošta žiemos sezonui. Pernai šis tikslas buvo pasiektas jau rugpjūtį, o iki lapkričio saugyklos buvo užpildytos 99 procentais.

Pasak K. Simson, nors padėtis Europos dujų rinkoje reikšmingai pagerėjo, šių nepaprastosios padėties teisės aktų galiojimas baigsis kovo 31-ąją, todėl EK siūlo juos taikyti ir po šio termino.

Rekomendacija bus svarstoma ES Energetikos taryboje kovo 4-ąją.