„Reikėjo laiko, kol supratome, kad abu jaučiame simpatijas kiek kitokiems žanrams ir įtakoms. Reikėjo tai subrandinti iki „Pluie de Comètes“, – sako jie. Su Juste ir Sauliumi pasikalbėjome dar prieš „Eurovizijos“ atrankos finalą, į kurį jie, beje, sėkmingai pateko. Kalbėjome apie skambesio paieškas, kūrybos keliones, kometų lietų, daugybę planų ir iššūkių, kuriuos jie išsikėlė.

– Kaip atrodė skambesio paieškos?

J. K.: Nemažai laiko skyrėme dainoms kurti ir elementų paieškai. Daug ateina tiesiog per jam session – kai leidi sau laisvai improvizuoti, žaisti harmonija... Skambesio paieškos – juvelyrinis darbas. Tik  praktikuodamasis pradedi suprasti, kokio garso ar instrumento nori, kas dar tiktų prie kūrinio nuotaikos ir aranžuotės. Džiugina, kad tas kūrybos procesas visada yra žaidimas – negali žinoti, kas pavyks šiandien. Daug priklauso nuo emocijų ar dienos įvykių, laikmečio aktualijų, su kuriomis ateiname, kai susitinkame kurti.

S. S.: Dueto karjeros pradžioje labiau linkome į skandinaviškos elektronikos, ypač „GusGus“, skambesio pusę, matavomės hauso stilių. Laikui bėgant, pradėjome daugiau klausyti indietronic, french touch, indie-dance muzikos.

N. Žilinskaitės nuotr.

– Minėjote, kad esate dideli „Eurovizijos“ konkurso gerbėjai. Kodėl?

S. S.: „Euroviziją“ žiūriu nuo vaikystės. Įdomu stebėti, kaip keičiasi muzikos mados, kokie pasirodymai sulaukia didžiausio komisijų ir žiūrovų palaikymo, kaip tai sutampa ar skiriasi nuo mano paties supratimo. Man „Eurovizija“ – įaugusi kalendoriuje šventė. Džiaugiuosi matydamas, kaip visa Europa susitinka švęsti muziką, būti kartu, varžytis, parodyti save ir pažiūrėti kitų. Man tai bendrystės šventė, kai, nepaisant atstumo ar šalies dydžio, gali susitikti Latvija ir Portugalija, Kipras ir Norvegija, Australija ir Lietuva... Visada smagu žiūrėti ir balsų skelbimo dalį, kai kiekvienos šalies atstovai jungiasi teletiltu – nuotaika kaip skaičiuojant sekundes iki Naujųjų.

J. K.: Man „Eurovizija“ – taip pat didelis reiškinys nuo pat vaikystės. Daugybę metų savo gimtadienio proga rengdavau su draugėmis pasirodymus, mokydavausi dainas mintinai, domėdavausi visa informacija apie šį konkursą. Nors dabar ši aistra ir susilpnėjo, tai visada labai laukiamas ir jaudinantis renginys, kuriame susipina ir politika, ir naujausios muzikos tendencijos, ir bendras Europos muzikos kontekstas su įdomiais techniniais sprendimais, scenografija. Visada labai įdomu stebėti, kokius atstovus atsiunčia kitos šalys, prognozuoti ir kartais oponuoti vyraujančiai nuomonei, nes neretai man labiausiai patinka alternatyvūs ir drąsūs, avangardiniai sprendimai, kurie nebūtinai sulaukia didelio „Eurovizijos“ žiūrovų susižavėjimo.

– Kuo, be „Eurovizijos“ atrankų, dar gyvenate?

S. S.: Dirbame prie naujo mūsų albumo, prie vizualinių koncepcijų pasirodymams ir elektroniniam turiniui.

J. K.: Gyvenu kūrybos planais – soliniais ir „Pluie de Comètes“, taip pat svajonėmis apie atostogas, pavasarį, gyvenamosios vietos pokyčius ir planuojamus vasaros koncertus. Leidžiu savo solinio, rudenį kartu su trumpametražiu filmu pasirodžiusio mini albumo „Imposteris“ vinilinę plokštelę ir kviečiu klausytojus susitikti Muzikos salėje, Vilniaus knygų mugėje, vasario 22–25 d.

Visi metai būna beveik suplanuoti dar jiems neprasidėjus, todėl, vos praėjus vienam dideliam įvykiui, žinai, kad jau reikia ruoštis naujam epizodui (šypsosi).

N. Žilinskaitės nuotr.

– Papasakokite šiek tiek apie naująjį albumą „Pluie de Comètes“. Kokia jo sukūrimo istorija?

J. K.: Dėl įvairių asmeninių priežasčių buvome kurį laiką sustabdę dueto veiklą. Maždaug prieš metus Saulius nedrąsiai paklausė: gal susitinkame studijoje? Gal reikėtų kažką pagroti? Po ilgų ieškojimų ir daug įvairių nuomonių jau buvome šiek tiek nusvilę, todėl susitarėme, kad dabar tikrai savęs nespausime jokiais terminais, planais, o džiaugsimės procesu. Taip, mėgaujantis procesu, be vargo ar kūrybos kančių, gimė septynių kūrinių demonstracinės versijos, prie kurių dirbame beveik metus. Surengėme keletą gyvų pasirodymų šiltuoju sezonu ir nusprendėme dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje su vienu iš albumo kūrinių, kuris mums pats artimiausias ir puikiai atspindi būsimo albumo skambesį.

Muzika gimė iš lengvumo, iš meilės tam, ką darome, iš grįžimo į nerūpestingus žaidimo laikus ir kūrybos pradžios nuotaikas, kai dar nežinojome, kas bus ateityje. Apie tai yra ir daina „Be Careful“. Šį kūrinį ir visą būsimą albumą pripildėme savo beveik dešimtmečio patirties ir gražiausių prisiminimų, kuriuos galima pajausti klausant. Manau, tai būtent tas atvejis, kai visata padeda, nes viskas vyksta iš teigiamos intencijos, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir su tinkama komanda.

S. S.: Kalbant apie albumą, teliko tik techniniai dalykai – perrašyti kai kurias partijas, suvesti garsą. 2023 m. vasario gale pamačiau Guilermo del Toro kurtą siaubo antologiją. Joje vienas iš epizodų mane tiesiog pakerėjo ir maksimaliai įkvėpė. Tie nepaprastai sodrūs, šilti vaizdai, aštuntojo dešimtmečio interjeras, gintarinė šviesa, horizontalus blur’as ir bendra epizodo nuotaika pažadino kažką giliai viduje ir atvėrė slaptą archyvą, kuriame visos šios nuotaikos buvo nusėdusios. Nuėjau į studiją ir per kelis vakarus įrašiau bene pusę naujojo albumo kūrinių juodraščių. Susitikome su Juste, ir gal dėl to, kad buvo juntama pavasario nuotaika, ar dėl to, kad ji taip pat pajuto ten kažką labai galingo ir gaivališko, per kelis vakarus įrašėme melodijas, aranžavome pradines versijas.

N. Žilinskaitės nuotr.

– Kuo dar, be muzikos, užsiimate?

S. S.: Darbo dienomis esu elektronikos inžinierius, kuriu produktus. Džiaugiuosi, kad turiu ir tokios veiklos – ji taip pat kūrybinė, tik įdarbina kitą smegenų pusrutulį (šypsosi.) Neseniai apsigyniau elektronikos mokslų daktaro disertaciją, dėstau Vilniaus Gedimino technikos universitete garso ir vaizdo techniką. Mano studentai – būsimieji garso režisieriai, apšvietimo, renginių inžinieriai. Smagu paskui susitikti juos reginiuose.

Iš pomėgių – pastaruoju metu domiuosi 3D modeliavimu, eksperimentuoju su interaktyviomis medijomis, programiniu vaizdo generavimu ir apdorojimu. Pernai atgaivinau seną pomėgį – iš naujo išmokau važinėti quad tipo riedučiais. Labai smagi aktyvi laisvalaikio veikla. Rekomenduoju (šypsosi).

J. K.: Esu muzikos studijos „Scenos menų fabrikėlis“ viena įkūrėjų ir mokau vaikus ir suaugusiuosius dainuoti. Laisvalaikiu mėgstu teatrą, kiną, lankytis moderniojo meno parodose. Beje, mane labai domina vizualieji menai... Dažnai muziką pirmiausia matau vaizdais, o ne garsais (šypsosi).

N. Žilinskaitės nuotr.

– Jau truputį užsiminėte, bet papasakokite plačiau, kokie dueto planai po „Eurovizijos“? Kas toliau?

S. S.: Toliau kurti muziką. Idėjų yra, dalis jau gula į naują aplanką. Mėgaujamės savo atrastu skambesiu, tyrinėjame jį, ieškome naujų dalykų... Tikrai planuojame pradėti aktyviai koncertuoti, dalyvauti showcase’uose, festivaliuose.

J. K.: Artimiausiu metu – muzikinio albumo leidyba, singlai, vaizdo klipai ir albumo pristatymo koncertas pavasarį. Labai tikiuosi, kad galėsime groti savo muziką vasarą įvairiuose renginiuose, ant stogų terasų, festivaliuose. Tolesni planai – užsienio showcase festivaliai. Tikiu, kad su savo muzika galime keliauti po Europą. Metai turėtų būti produktyvūs ir tikrai ypatingi. Sugalvojome daug norų, kai lijo kometomis, o dabar atėjo laikas jiems išsipildyti (šypsosi).

Užsienio atlikėjai neretai varžosi Švedijos atrankoje. Ir dvyniams Marcusui ir Martinusui tai nėra naujiena. Pernai jie Švedijos atrankoje liko antri, atsilikę tik nuo atlikėjos Lorren, kuri vėliau Liverpulyje laimėjo „Euroviziją“ su daina „Tattoo“.

Švedija šiais metais jau septintą kartą rengs „Eurovizijos“ dainų konkursą. Gegužę vyksiantis renginys bus ir nepamirštamos akimirkos metinės: lygiai prieš 50 metų švedų popgrupė ABBA su savo hitu „Waterloo“ laimėjo tada Anglijos Braitino mieste vykusį konkursą.

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) informavo Izraelio visuomeninį transliuotoją KAN, kad dainai, kurią atliks 20-metė dainininkė Eden Golan, buvo uždegta žalia šviesa „aptarus dainos žodžius [...] ir išklausius jos atlikimą“, sakoma KAN pareiškime.

Vasario pabaigoje Izraelis pareiškė, kad nedalyvaus konkurse, jei organizatoriai atmes jo paraiškas „October Rain“ ir „Dance Forever“, kuriose, kaip pranešama, buvo užuominų apie spalio 7 dieną „Hamas“ įvykdyto išpuolio prieš Pietų Izraelį, sukėlusio tebesitęsiantį karą Gazos Ruože, aukas.

„Eurovizijos“ taisyklės draudžia politinį turinį.

Sekmadienį Izraelis pranešė, kad paprašė tekstų autorių peržiūrėti siūlomą dainą.

Viena originalaus dainos „October Rain“ teksto eilutė skamba taip: „Jie visi buvo geri vaikai, visi iki vieno.“

„Neliko oro, kuriuo galėčiau kvėpuoti, nebėra vietos man“ – tokiais žodžiais baigiama daina, nurodė KAN, kuris visą dainos tekstą paskelbė savo interneto svetainėje.

„Hurricane“ skamba ta pati aranžuotė, kaip ir „October Rain“, tačiau jos žodžiai skiriasi, nurodė KAN.

Šalies atstovė E. Golan gimė Izraelyje, vėliau persikėlė į Rusiją, kur gyveno 13 metų. Į Izraelį ji grįžo 2022-aisiais.

1973 metais Izraelis tapo pirmąja ne Europos šalimi, dalyvavusia „Eurovizijoje“, o dėl jo dalyvavimo ir renginio organizavimo nuolat kyla ginčų.

Tel Avive 2019 metais islandų grupė „Hatari“, kuri yra metusi iššūkį ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu) sudalyvauti šiaurietiškose imtynėse, vedėjams skelbiant rezultatus, pasinaudojo proga finalo tiesioginės transliacijos metu iškelti skaras su palestiniečių vėliava.

Konkurso organizatoriai taip pat kritikavo JAV popmuzikos ikoną Madonną (Madoną) po to, kai jos pasirodyme per didįjį finalą šokėjai pažeidė politinio neutralumo taisykles ir ant kostiumų užsidėjo Izraelio ir palestiniečių vėliavas.

Šių metų konkursas vyksta karo, kurį sukėlė islamistų grupuotės „Hamas“ išpuolis, fone. Per tą ataką, kaip rodo naujienų agentūros AFP vertinimas, pagrįstas Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 160 žmonių.

Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože dar liko apie 130 įkaitų, kurių mažiausiai 31, kaip manoma, yra nebegyvi.

Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl Izraelio karinio atsako Gazos Ruože žuvo mažiausiai 30,8 tūkst. žmonių.

Praėjusią savaitę Izraelio atstovai pareiškė, kad šalis negalės dalyvauti šiemetiniame konkurse, jei organizatoriai atmes pasirinktą dainą, kurioje, kaip pranešama, yra užuominų apie spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ įvykdyto išpuolio prieš Pietų Izraelį, sukėlusio tebevykstantį karą Gazos Ruože, aukas.

„Eurovizijos“ taisyklės draudžia politinį turinį.

Sekmadienį paskelbtame pareiškime Izraelio visuomeninis transliuotojas KAN teigė, kad prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas) paragino atlikti „būtinus pakeitimus“, kurie užtikrintų Izraelio dalyvavimą šiame renginyje, Izraelio laimėtame keturis kartus.

Šių metų konkursas gegužę vyks Švedijoje.

Izraelio transliuotojas „susisiekė su dviejų atrinktų dainų – „October Rain“, kuri užėmė pirmąją vietą, ir „Dance Forever“, kuri užėmė antrąją vietą, – tekstų autoriais ir paprašė jų pertvarkyti tekstus, išsaugant jų meninę laisvę“, sakoma pareiškime.

„Iš pasiūlytų naujų tekstų KAN išrinks dainą, kuri bus nusiųsta „Eurovizijos“ priežiūros komitetui, kad šis patvirtintų Izraelio dalyvavimą konkurse“, – teigiama pareiškime.

Atrinkta daina, kurią atliks 20-metė dainininkė Eden Golan, bus paskelbta kovo 10 dieną, sakoma pranešime.

E. Golan gimė Izraelyje, vėliau persikėlė į Rusiją, kur gyveno 13 metų. Į Izraelį ji grįžo 2022-aisiais.

Viena originalaus dainos „October Rain“ teksto eilutė skamba taip: „Jie visi buvo geri vaikai, visi iki vieno.“

„Neliko oro, kuriuo galėčiau kvėpuoti, nebėra vietos man“ – tokiais žodžiais baigiama daina, anot KAN, kuris visą dainos tekstą paskelbė savo interneto svetainėje.

Nuolatinės kontroversijos

1973 metais Izraelis tapo pirmąja ne Europos šalimi, dalyvaujančia „Eurovizijoje“, o dėl jo dalyvavimo ir konkurso rengimo savo šalyje nuolat kyla ginčų.

2019 metais islandų grupė „Hatari“, kuri yra metusi iššūkį ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu) sudalyvauti šiaurietiškame liaudies imtynių mače, prieš Tel Avive tada vykusį konkursą ir jo metu vis užsimindavo apie savo propalestinietišką poziciją.

„Hatari“ nariai finale, vedėjams atskleidžiant rezultatus, pasinaudojo proga tiesioginės transliacijos metu iškelti skaras su palestiniečių vėliava.

Konkurso organizatoriai taip pat kritikavo JAV popmuzikos ikoną Madonną (Madoną) po to, kai jos pasirodyme per didįjį finalą šokėjai pažeidė politinio neutralumo taisykles ir ant kostiumų užsidėjo Izraelio ir palestiniečių vėliavas.

Šeštadienį palestiniečių atlikėjas Basharas Muradas (Bašaras Muradas) dalyvavo Islandijos nacionalinės atrankos į „Euroviziją“ finale, tačiau balsavime liko antras.

Po žinios apie šio atlikėjo dalyvavimą atrankoje lažybų, prognozuojančių konkurso nugalėtoją, bendrovėse Islandija buvo pakilusi į itin aukštas pozicijas.

Dėl Izraelio ir „Hamas“ karo bei Izraelio dalyvavimo šių metų „Eurovizijoje“ Islandijos transliuotojas RUV buvo iškėlęs idėją pasitraukti iš konkurso. Anot Islandijos atstovų, sprendimą kartu priims RUV ir nacionalinės atrankos nugalėtoja Hera Bjork.

Šių metų konkursas vyksta karo, kurį sukėlė „Hamas“ išpuolis ir per kurį Izraelyje, naujienų agentūros AFP vertinimu, paremtu oficialiais duomenimis, žuvo apie 1160 žmonių, fone.

Kovotojai taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių 130 vis dar laikomi Gazos Ruože, nors manoma, kad 31 žuvo, praneša Izraelio pareigūnai.

Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl Izraelio karinio atsako Gazos Ruože žuvo mažiausiai 30 410 žmonių.

Vasario pabaigoje KAN pareiškė, kad neketina pakeisti dainos, ir pagrasino pasitraukti, jei dainų konkursą prižiūrinti Europos transliuotojų sąjunga (EBU) nepatvirtins jos paraiškos.

Tačiau I. Herzogas „pabrėžė, kad būtent dabar, kai tie, kurie mūsų nekenčia, siekia represuoti ir boikotuoti Izraelio valstybę“, šalis „privalo garsiai ir aiškiai pasisakyti [...] visuose pasaulio forumuose“, sakoma KAN pareiškime sekmadienį.

Elgesio nekomentuoja

Sekmadienį aktualiausiomis LBGTQ+ bendruomenės naujienomis besidalinantis portalas jarmo.net sulaukė anonimu panorusio likti skaitytojo laiško, smerkiančio tokį pedagogės išsireiškimą socialiniame tinkle

„Ko moko ši pedagogė? Tolerancijos, supratimo?“ – laiške stebėjosi skaitytojas.

Jis informavo, kad homofobiško įrašo autorė dirba ikimokyklinio ugdymo pedagoge.

Šilutės lopšelio-darželio „Raudonkepuraitė“ direktorė Vidmantė Miliauskaitė-Mencė portalui jarmo.net pirmadienį teigė šios darbuotojos pozicijos nekomentuosianti.

„Dėl (darbuotojos vardas) pareigybės funkcijų atlikimo ir etikos darbe priekaištų ir pastebėjimų neturime, o už jos elgesį ar pozicijas už įstaigos ribų nekomentuosime“, – rašoma portalui atsiųstame atsakyme.

Ragina atsiprašyti

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Jūratės Juškaitės teigimu, tokie atvejai, kai ugdyti, palaikyti bei rodyti pavyzdį kitiems turintys žmonės skleidžia neapykantą ir skatina patyčių kultūrą, šokiruoja.

„Savo pasisakyme „Facebook“ (darbuotojos vardas) tipiniu sovietinių laikų žodynu menkina neheteroseksualius bei jos vyriškumo standartų neatitinkančius vyrus, pridėdama dar ir pasišlykštėjimą rodančius emociukus. Jei (darbuotojos vardas) leidžia sau viešai soc. tinkluose rašyti, naudodama tokį žodyną ir skatina patyčias, kokios kokybės ugdymą gauna jos grupę lankantys vaikai?“ – retoriškai klausė J. Juškaitė ir kvietė įsivaizduoti, kokio elgesio galima tikėtis, jei šios darbuotojos standartų neatitinkantis berniukas lanko jos grupę darželyje.

„Tokį pasisakymą turėtų įvertinti darželio administracija, ne tik skirdama pastabą, bet ir siųsdama kelti kvalifikacijos apie diskriminacines nuostatas, patyčių prevenciją ir supratimą, kas yra seksualinė orientacija bei tapatybė, kaip apie tai kalbėti bei kurti saugią ir įtraukią erdvę visiems vaikams, nepaisant jų skirtumų“, – tikino J. Juškaitė.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė darbuotoją paragino kuo greičiau viešai atsiprašyti.

Sukėlė pyktį

Darbuotojos įrašas sukėlė ir vieno LGBTQ+ bendruomenės atstovo pyktį. Pamatęs įrašą, vaikinas susisiekė su jarmo.net ir išreiškė savo poziciją.

„Užverda pyktis ir tuo pačiu liūdesys, kad dar egzistuoja tokių pedagogų, o ypač dirbančių su mažais vaikais, kurių pagrindinės nuostatos susiformuoja darželiuose ar mokyklose. Mokytojai turėtų skiepyti vaikuose meilę bei pagarbą visiems, padėti atskirti priimtiną elgesį nuo netinkamo. Išties gaila vaikų, kurie buvo, yra ir bus ugdomi šios ar kitų, panašaus plauko pedagogių.

Be galo džiaugiuosi, kad studijuoju pedagogikos srityje. Tai suteikia galimybę pakeisti tokius ir panašaus plauko mokytojus, bei padaryti ateities vaikų gyvenimą spalvingesniu bei šviesesniu“, – savo laiške rašė Tomas (vardas pakeistas).

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto komentaras:

Pedagogo profesijai ne veltui keliami aukšti etikos reikalavimai: mokytojai, auklėtojai yra tie žmonės, iš kurių mokosi vaikai, į šios profesijos atstovus krypsta ir visuomenės žvilgsnis. Tai tarsi moralinis visuomenės kompasas, parodantis, kokios vertybės svarbios visuomenei, kaip jas išreiškiame, kaip gebame bendrauti tarpusavyje. Todėl bet kokie kitą žmogų žeminantys pedagogų pasisakymai yra nepriimtini. Šį pedagogės pasisakymą socialiniuose tinkluose turėtų įvertinti įstaigos vadovo sudaryta etikos komisija.

Profesinės etikos principus, kuriais auklėtojai, mokytojai turi vadovautis ugdydami vaikus ir mokinius, apibrėžia Pedagogų etikos kodeksas. Jame nustatomi ir įsipareigojimai pedagogams etiškai, profesionaliai elgtis ne tik su mokiniais, bet ir jų tėvais, kitais šeimos nariais, kolegomis, bendruomene. Pedagogui keliami aukšti standartai ir jo elgesiui viešojoje erdvėje.

Silvester Belt Lietuvai atstovaus gegužę vyksiančiame „Eurovizijos“ dainų konkurse. Jį ir kitus nacionalinės atrankos dalyvius kalbino „KK2“ komanda.

Dėl kelialapio į tarptautinį dainų konkursą, kuris šiemet gegužės 7-11 dienomis vyks Malmėje (Švedija), šeštadienį taip pat varžėsi grupė „Shower“, atlikusi dainą „Impossible“, grupė „The Roop“ („Simple Joy“), Aiste su daina „Hero“, Monika Marija („Unlove You Starting Tomorrow“), „Žalvarinis“ („Gaudė Vėjai“), „VB gang“ („Kaboom!!!“),  „Queens of Roses“ („Walk through fire“), „Il Senso“ – „Time“ ir „Pluie de Cometes“ („Be careful“).

Lietuvos atstovas „Eurovizijos“ dainų konkurso pirmajame pusfinalyje pasirodys gegužės 7-ąją, dėl patekimo į finalą jis varžysis su Lenkijos, Kipro, Serbijos, Ukrainos, Kroatijos, Slovėnijos, Airijos, Islandijos, Moldovos, Suomijos, Portugalijos, Liuksemburgo, Azerbaidžano ir Australijos atstovais.

Pernai Jungtinėje Karalystėje Lietuvos atstovė Monika Linkytė su daina „Stay“ pateko į finalą ir užėmė 11 vietą.

Lietuva šiame konkurse debiutavo 1994 metais, iki šiol geriausias pasirodymas – šešta vieta.

Pernai „Euroviziją“ laimėjo švedų atlikėja Loreen su daina „Tattoo“

„Eurovizijos“ dainų konkursas rengiamas kasmet nuo 1956 metų. 

Dėl kelialapio į dainų konkursą Švedijoje, Malmėje, varžysis dešimt dalyvių: Aiste, „Il Senso“, Monika Marija, „Pluie de Cometes“, „Queens of Roses“, „Shower“, Silvester Belt, „The Roop“, „VB gang“, „Žalvarinis“.

Lietuvos atstovas šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurse pasirodys pirmajame pusfinalyje gegužės 7 dieną. Jame Lietuva varžysis dėl galimybės patekti į konkurso finalą gegužės 11 dieną.

Pernai Jungtinėje Karalystėje, Liverpulyje, vykusiame konkurse Lietuvos atstovė Monika Linkytė užėmė 11 vietą, konkursą laimėjo švedų atlikėja Loreen (Loryn).

„Eurovizijos“ dainų konkursas rengiamas kasmet nuo 1956 metų. Lietuva jame debiutavo 1994 metais.