„Internetinės platformos turėtų suteikti naudotojams realią galimybę rinktis, kai taikomi modeliai „sutik arba mokėk“. Pagal šiandien taikomus modelius paprastai reikalaujama, kad asmenys arba atiduotų visus savo duomenis, arba mokėtų“, – išplatintame pranešime nurodė Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) pirmininkė Anu Talus.

– „Meta“ atstovas spaudai pranešė, kad tai – techninis gedimas. Daugiau išsamesnės informacijos nebuvo pateikta. Nemanoma, kad tai – kibernetinė ataka. Pasitaiko atvejų, kai atsiranda techninės problemos ir sistemos sutrinka masiškai.

– Kokio lygio turi būti techninės problemos, kad šimtai tūkstančių žmonių pasaulyje negalėjo naudotis socialinio tinklo paskyromis? 

– Galima palyginti su 2021 metų gedimu, tai buvo didžiausias „Meta“ gedimas. Netgi šešias valandas neveikė visi „Meta“ socialiniai puslapiai. 2021 metais buvo pateikta daugiau informacijos. Tada buvo techninis gedimas su tinklu, jie išleido sisteminį atnaujinimą ir kažkas sugedo, o atstatyti užtrunka, kai tiek daug vartotojų naudojasi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jums neatrodo, kad Lietuvoje yra per didelė priklausomybė nuo „Meta“ platformų?

– Manau, visame pasaulyje yra ši problema. Aš irgi mačiau internete, kad žmonės panikuoja. Jie eina į kitus socialinius puslapius, tokius kaip „Twitter“. jie bando ieškoti to dėmesio. Tai – priklausomybė. Tačiau net ir dabar „Meta“ pilnai neveikia. Tie, kurie naudoja dviejų faktorių patvirtinimą, pavyzdžiui, SMS patvirtinimo metodą, tai vis dar negali prisijungti, nes negauna SMS kodo.

– Ar ne laikas būtų pagalvoti kokios apskritai yra „Messenger“,  „Instagram“ ir kitų platformų alternatyvos? 

– Alternatyva būtų naudoti kitas programėles arba bendrauti per telefono numerį. 

– Ar taip yra saugiau?

– Jeigu kalbant apie SMS žinutes, tai nėra pilnai saugu.  Buvo atvejų, kad jos būtų perjungtos. Telefoninių skambučių atakų pasitaiko mažiau. Daugiausia per programėles.

– Kokias programėles naudoti? kaip žinoti, kad ji yra saugi?

– Jeigu kalbant apie privatumą, tai „Signal“, „Telegram“ programėles. Aišku, kai kurios funkcijos gali būti mokamos. Norint skambinti reikės susimokėti. Yra ir kitų programėlių, tas pats „WhatsApp“, „Viber“.

Vartotojai naudotis platformomis vėl galėjo maždaug 18 val. 20 min. Lietuvos laiku.

Kaip savo interneto puslapyje nurodė britų dienraštis „Daily Mail“, trikdžiai prasidėjo apie 17 val. Lietuvos laiku.

„Facebook“ ir „Messenger“ sutrikimai išryškėjo vartotojams pastebėjus, kad jie buvo atjungti nuo savo paskyrų ir negali iš naujo prisijungti, net ir įrašydami teisingus duomenis.

Pasaulyje socialinių tinklų veiklą bei sutrikimus realiu laiku fiksuojančioje svetainėje „Downdetector“ pradėjo plūsti pranešimai apie problemas.

„Downdetector“ duomenimis, pranešimų apie trikdžius „Facebook“ 17 val. 30 min. Lietuvos laiku pasaulyje buvo gauta apie 500 tūkst. Tuo pačiu metu apie „Instagram“ sutrikimus pranešta apie 70 tūkst. kartų.

„Šiandien dėl techninės problemos žmonėms buvo sunku naudotis kai kuriomis mūsų paslaugomis“, – teigė „Meta“ atstovas spaudai Andy Stone'as (Endis Stounas) socialiniame tinkle „X“.

„Kuo greičiau išsprendėme šią problemą visiems, kuriems ji sukėlė sunkumų, ir atsiprašome už nepatogumus“, – pridūrė jis.

Antivirusines ir interneto saugumo sistemas diegiančios įmonės ESET specialistas ir kibernetinio saugumo inžinierius Lukas Apynis naujienų agentūrai BNS perduotame komentare aiškino, kad „dauguma vartotojų susidūrė su problema, kai automatiškai buvo atjungti nuo socialinių tinklų“, bet teigė, kad „slaptažodžių keisti nereikia, tai yra „Meta“ paslaugų sutrikimas“.

„Threads“, 2023 metais paleistos socialinio tinklo „X“ konkurentės, vartotojai taip pat pranešė apie sutrikimus, nors „Meta“ susirašinėjimų programėlėje „WhatsApp“ didesnių trikdžių, atrodo, nebūta.

2021 metų spalį „Facebook“ patyrė panašų sutrikimą, kuris buvo siejamas su techninėmis problemomis, o ne su įsilaužimu į saugumo sistemą, kaip iš pradžių buvo baiminamasi.

Reklamuotojams skirtame „Facebook“ statuso puslapyje rašoma, kad tinklas buvo patyręs „didelių trikdžių“ ir kad „inžinierių komandos aktyviai siekia kuo greičiau išspręsti šią problemą“.

„Instagram“ vartotojams telefonu nebuvo atnaujinamas turinio srautas.

JAV žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė faktui, kad trikdžiai vyko „superantradienį“ – dieną, kai milijonai žmonių balsuoja pirminiuose rinkimuose 15-oje valstijų ir vienoje teritorijoje.

„Facebook“ yra didžiausia pasaulyje socialinių tinklų platforma, turinti tris milijardus bent kartą per mėnesį aktyvių vartotojų.

„Instagram“, naujausiais duomenimis, turi apie 1,35 mlrd. vartotojų.

Kaip nurodoma LAT pranešime, tai teismas nustatė kovo 1 dieną išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. B. nuteistas už tai, kad „Facebook“ paskelbdamas įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio komentarą, viešai niekino T. Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos.

Minimas vyras pernai sausio pabaigoje feisbuke, viešoje T. V. Raskevičiaus paskyroje, po paskelbta nuotrauka pavadinimu „Meilė yra meilė“, viešai, iš savo asmeninės paskyros parašė niekinantį komentarą: „Pid...ai job...i bl...  naikint jumis bl...“.

Nors to pakako, kad vyras būtų nuteistas dėl niekinimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo parašytas komentaras buvo atsitiktinis, neapgalvotas, labiau spontanškas, taigi, nebuvo kurstantis. Tokį sprendimą paliko ir Apeliacinis teismas.

Nepakanka konstatuoti, jog tokie pasisakymai yra prieštaraujantys moralei ar vien tik neigiamo ar niekinamo atspalvio žodžiai.

LAT atmetė prokuroro kasacinį skundą ir skundžiamų žemesnės instancijos teismų sprendimų nekeitė. Už šioje byloje padarytą nusikaltimą R. B. liko galioti paskirta 2,7 tūkst. eurų dydžio bauda.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje byloje žemesnės instancijos teismai pagrįstai nenustatė R. B. veikoje tyčinio pavojingo viešo kurstymo, skatinimo, lenkimo smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos požymių, todėl išteisindami komentatorių teisės taikymo klaidos nepadarė.

„Nepakanka konstatuoti, jog tokie pasisakymai yra prieštaraujantys moralei ar vien tik neigiamo ar niekinamo atspalvio žodžiai. Svarbu nustatyti, ar tokie pareiškimai (...) realiai sudaro prielaidas neapibrėžtam paskyros lankytojų ratui tiesiogiai palenkti interneto portalo skaitytojus smurtauti prieš konkrečią žmonių grupę“, – pažymėjo teisėjų kolegija.

Anot teismo, sprendžiant klausimą dėl konkrečios neapykantos kalbos išraiškos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį, turi būti nustatyti konkretūs nusikaltimo sudėties požymiai, be kita ko, kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos ir kaltininko tiesioginė tyčia taip elgtis.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

„Niekada nepamiršiu tos dienos, kai nubėgau į savo vidurinės mokyklos „Mac“ kompiuterių laboratoriją ir užsiregistravau „Facebook“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo „Insider Intelligence“ analitikė Jasmine Enberg (Džasmin Enberg). – Tuo pat metu jautėtės esantys mažos, išskirtinės bendruomenės, kurioje nebuvo jūsų tėvų, senelių ir mokytojų, dalis, bet kartu ir kažko daug didesnio.“

2004 metų vasario 4 dieną Markas Zuckerbergas (Markas Zakerbergas) ir trys jo draugai sukūrė svetainę thefacebook.com, kuri iš pradžių buvo skirta tik Harvardo koledžo studentams. Vėliau ji tapo prieinama kitų JAV universitetų studentams, o 2006 metais buvo atverta visiems norintiems prisijungti.

„Facebook“ tapo erdve, kurioje galima bendrauti su bet kuo ir bet kur, o iki 2023-iųjų, kaip pranešama, šiuo tinklu kas mėnesį naudojosi daugiau nei 3 mlrd. žmonių.

„Facebook“ po savo pasirodymo tapo revoliucingu [dalyku], – sakė J. Enberg. – Sunku pervertinti „Facebook“ įtaką viskam – nuo popkultūros iki politikos ir mūsų elgesio internete.“

Ji akcentavo vadinamąjį „Facebook“ langą (angl. feed), kuriame pateikiamos nuotraukos, komentarai ar kiti įrašai, kurie, remiantis algoritmu, galėtų patraukti naudotojų dėmesį.

Kuo daugiau naudotojų įsitraukia į „Facebook“, tuo daugiau jis gali pateikti pelną nešančių reklaminių skelbimų, parengtų atsižvelgiant į didžiulį kiekį informacijos, kuria žmonės dalijasi šiame socialiniame tinkle.

Tinklui priskiriami nuopelnai už masinio turinio išpopuliarinimo fenomeną, bet to, jis paskatino tik internete veikiančių naujienų portalų tendenciją.

Internetinės reklamos milžinė

Visgi „Facebook“ įgijo ir neigiamą, kaip potencialius varžovus nuperkančios arba kopijuojančios bendrovės, reputaciją. Dabar ji gali pasigirti būdama populiarių platformų, įskaitant „Instagram“ ir „WhatsApp“, šeimos dalimi.

M. Zuckerbergas, kuris vis dar vadovauja bendrovei, laikosi strategijos daug investuoti į naudotojų pritraukimą ir tik tada integruoti pelno kėlimo metodus, kurie dažniausiai susiję su tikslinėmis reklamomis.

Kartu su „Google“ „Facebook“ tapo internetinės reklamos milžine. 2022 metais, kurie Silicio slėnyje įsikūrusiai bendrovei buvo prasti, jos pelnas pasiekė 23 mlrd. dolerių (21,3 mlrd. eurų).

Pasak J. Enberg, ši platforma yra skaitmeninio kraštovaizdžio dalis, ypač devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose gimusiems tūkstantmečio kartos atstovams.

„Dėl jos pasiekiamumo ir našumo reklamuotojai jai ir toliau neatsispiria“, – apie „Facebook“ kalbėjo analitikė.

Tačiau dėl taikomo verslo modelio, pagrįsto žmonių asmeninių duomenų naudojimu, kad būtų galima pasiūlyti daugiau dėmesio pritraukiančio turinio ir tikslinių reklamų, „Facebook“ sulaukė skundų ir baudų.

Neseniai sulaukęs kaltinimų, kad Rusija naudojosi „Facebook“ bandydama paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų rezultatus, tinklas įsivėlė į „Cambridge Analytica“ duomenų dalijimosi skandalą. 2021 metais jis buvo kritikuojamas dėl informatorių kaltinimų, kad vadovai pirmenybę teikė pelnui, o ne naudotojų saugumui ir gerovei.

Nepaisant visko, „Facebook“ ir toliau auga. Be to, technologijų titano plėtra leido jam investuoti į inovacijas, įskaitant dirbtinį intelektą (DI) ir virtualiąją realybę.

2021 metų pabaigoje „Facebook“ pakeitė savo patronuojančiosios bendrovės pavadinimą į „Meta“, sakydamas, kad tai įvyko dėl M. Zuckerbergo vizijos, kad įtraukiantys virtualūs pasauliai, vadinami „metavisata“ (metaverse), taps kita pagrindine kompiuterių platforma.

Patrauklios „Facebook“ funkcijos 

„Galbūt esame mažiau įsitraukę, bet nepasitraukėme, nes iš tikrųjų nėra alternatyvos“, – sakė rinkos tyrimų bendrovės „Creative Strategies“ analitikė Carolina Milanesi (Karolina Milanezi), kalbėdama apie senstančio socialinio tinklo išliekamąją galią.

„Facebook“ patrauklumą išlaiko ir su vadinamąja „grupių“ funkcija, leidžiančia naudotojams burti bendrų interesų, pavyzdžiui, sporto, įžymybių pasaulio ar ūkininkavimo, turinčius žmones, kurie bendrauja ne tik internete, bet ir realybėje.

Taip pat populiarios internetinės prekyvietės funkcijos, leidžiančios žmonėms pirkti arba parduoti daiktus.

„Prisijungiau prie „Facebook“, nes žinojau, kad tai sudomins mano mamos drauges, – sakė 18-metė auklė iš Kalifornijos Ruby Hammer (Rubi Hamer), pasakodama, kaip naudojasi socialiniu tinklu norėdama užsidirbti pinigų. – Taip pat, dėl prekyvietės [funkcijos], nes ieškau automobilio.“

Ji su bendraamžiais bendrauja dalydamasi nuotraukomis „SnapChat“ ir „Instagram“, o ne „Facebook“.

J. Enberg „Instagram“ įsigijimą 2012 metais, kai buvo pereita prie išmaniųjų telefonų užvaldyto gyvenimo būdo, pavadino vienu geriausių „Facebook“ verslo sprendimų.

Taip buvo pašalintas konkurentas, atsirado nauja platforma reklamoms ir pritraukti jaunesni interneto vartotojai, praradę susidomėjimą „Facebook“.

„Visų pirma, tai suteikia bendrovei programėlę, kuri galėtų konkuruoti su „Snapchat“ ir „TikTok“, itin populiariomis tarp paauglių“, – teigė J. Enberg.

Internetinės analizės bendrovės „DataReportal“ duomenimis, šiandien daugiau nei pusė „Facebook“ naudotojų yra 18–34 metų amžiaus. Tačiau vis dar sunku įvertinti, kiek naudotojai yra įsitraukę į socialinį tinklą.

„Aš labai retai lankausi „Facebook“, bet tai, ką skelbiu „Instagram“, automatiškai pasirodo ir „Facebook“, – sakė C. Milanesi. – Taigi, aš tikrai esu laikoma „aktyvia“ (...) Skaičiai gali neatitikti tikrovės.“

JAV Senato Teismų komiteto sušaukti technologijų kompanijų vadovai dalyvavo sesijoje „Didžiosios technologijų kompanijos ir vaikų seksualinio išnaudojimo internete krizė“.

Technologijų milžinės užsitraukė politikų rūstybę dėl to, kad nepakankamai stengiasi užkirsti kelią vaikams internete kylantiems pavojams, įskaitant nepilnamečių seksualinį išnaudojimą ir paauglių savižudybių skatinimą.

Per vieną klausimų ratą M. Zuckerbergas buvo priverstas atsistoti ir atsiprašyti komiteto salėje susirinkusių aukų šeimų.

„Atsiprašau dėl visko, ką jums teko patirti, – sakė jis. – Niekas neturėtų patirti to, ką išgyveno jūsų šeimos.“

Senatoriams parodymus taip pat davė „X“ generalinė direktorė Linda Yaccarino (Linda Jakarino), „TikTok“ vadovas Shou Zi Chew (Šu Dzi Čiu), „Snapchat“ vadovas Evanas Spiegelis (Evanas Spigelis) ir „Discord“ generalinis direktorius Jasonas Citronas (Džeisonas Sitronas).

„Pone Zuckerbergai, žinau, kad jūs ir prieš mus esančios įmonės nenorite, kad taip būtų, bet jūsų rankos suteptos krauju. Jums priklauso produktas, kuris žudo žmones“, – sakė senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas).

M. Zuckerbergas įstatymų leidėjams teigė, kad „užtikrinti jaunų žmonių saugumą internete yra iššūkis nuo pat interneto atsiradimo, o nusikaltėliams tobulinant savo taktiką, mes taip pat turime tobulinti savo apsaugos priemones“.

Jis pridūrė, kad, remiantis tyrimų duomenimis, iš esmės socialiniai tinklai nekenkia jaunų žmonių psichikos sveikatai.

„Nemanau, kad tai turi kokią nors prasmę“, – atsakydamas į tai pareiškė posėdžiui pirmininkavęs senatorius Dickas Durbinas (Dikas Derbinas).

„Šioje salėje nėra nė vieno tėvo, kurio vaikas [...] nebūtų pasikeitęs tiesiog jo akyse“ dėl „emocinės patirties“ socialinėje žiniasklaidoje, tvirtino jis.

Dešimčių JAV valstijų ieškinys

„Kaip trijų mažų vaikų tėvas žinau, kad problemos, apie kurias šiandien diskutuojame, yra siaubingos ir yra kiekvieno tėvo košmaras“, – sakė „TikTok“ vadovas Shou Zi Chew.

Jums priklauso produktas, kuris žudo žmones.

„Ketinu investuoti daugiau nei 2 mlrd. dolerių (1,85 mlrd. eurų) į pasitikėjimą ir saugumą. Vien šiais metais šiuo klausimu dirbs 40 tūkst. saugos specialistų“, – sakė Shou Zi Chew.

„Meta“ taip pat teigė, kad 40 tūkst. jos darbuotojų dirba su interneto sauga ir kad nuo 2016 metais į didesnį platformos saugumą investuota 20 mlrd. dolerių (18,5 mlrd. eurų).

Prieš duodami parodymus „Meta“ ir „X“ vadovai paskelbė apie naujas priemones.

„Meta“, kuriai priklauso pasaulyje pirmaujančios platformos „Facebook“ ir „Instagram“, informavo blokuosianti tiesiogines žinutes, kurias nepažįstami asmenys siunčia jauniems paaugliams.

Pagal numatytuosius nustatymus jaunesniems nei 16 metų paaugliams žinutes gali siųsti arba į grupinius pokalbius įtraukti tik tie žmonės, kuriuos jie jau seka arba kurių kvietimus draugauti jie yra priėmę.

„Meta“ taip pat sugriežtino turinio apribojimus paaugliams socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „Facebook“, kad jiems būtų sunkiau peržiūrėti įrašus, kuriuose aptariama savižudybė, savęs žalojimas ar valgymo sutrikimai.

Senatoriai atkreipė dėmesį į bendrovės „Meta“ vidaus dokumentus, iš kurių matyti, kad M. Zuckerbergas atsisakė stiprinti grupes, kurios stebi paaugliams internete kylančius pavojus.

„Ši veidmainystė pribloškia“, – dienraščiui „The New York Times“ sakė senatorius Richardas Blumenthalis (Ričardas Blumentalis).

Šie dokumentai yra dalis didelio ieškinio, kurį drauge iškėlė apie 40 valstijų bendrovei „Meta“ dėl vaikams daromos žalos.

Pagal JAV įstatymus interneto platformos iš esmės yra apsaugotos nuo teisinės atsakomybės už turinį, kuriuo dalijamasi jų svetainėse.

Nors įstatymų leidėjai norėtų nustatyti daugiau taisyklių, kad padidintų saugumą internete, naujų įstatymų priėmimą stabdo politinis susiskaldymas Vašingtone ir intensyvus didžiųjų technologijų kompanijų lobizmas.

Vienas iš esamų pasiūlymų – Vaikų saugumo internete aktas (angl. Kids Online Safety Act, KOSA), kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo algoritmų, galinčių sukelti nerimą ar depresiją.

Pagal kitą idėją būtų reikalaujama, kad socialinės žiniasklaidos platformos tikrintų paskyrų turėtojų amžių ir visiškai uždraustų prisijungti jaunesniems nei 13 metų vaikams.

„Nemanau, kad išspręsite problemą. Kongresas turės jums padėti“, – technologijų milžinių vadovams pasakė senatorius Johnas Neely Kennedy (Džonas Nilis Kenedis).

Apie permainas pranešta praėjus keliems mėnesiams po to, kai dešimtys JAV valstijų apkaltino „Meta“ kenkiant vaikų ir paauglių psichinei sveikatai ir klaidinant vartotojus dėl savo platformų saugumo.

Marko Zuckerbergo vadovaujama įmonė tinklaraščio įraše nurodė, kad nuo šiol „ribos paauglių galimybes matyti tam tikro tipo turinį „Facebook“ ir „Instagram“, net jei jį paskelbė draugai ar jų sekami žmonės“. Bendrovė pridūrė, kad į tokio tipo turinį įtrauktas turinys, kuriame kalbama apie savižudybę ar savižalą, taip pat nuogybes arba minimos ribojamos prekės.

Į platformoje „Instagram“ ribojamų prekių sąrašą įeina tabako gaminiai ir ginklai, taip pat alkoholis, kontraceptinės priemonės, kosmetinės procedūros ir svorio metimo programos.

Be to, paaugliams bus automatiškai įjungti labiausiai ribojantys nustatymai „Instagram“ ir „Facebook“ – tokia politika buvo taikoma naujiems vartotojams, tačiau dabar aprėps ir anksčiau registruotus vartotojus.

Nutekinti vidiniai „Meta“ tyrimai rodo, kad bendrovė kurį laiką žinojo apie pavojus, kuriuos jos platformos kelia jaunų žmonių psichinei sveikatai.

Šiose platformose paaugliais laikomi jaunesni nei 18 m. asmenys, atsižvelgiant į gimimo datą, kurią jie nurodo registruodamiesi.

Plačiau apie tai papasakojo „Debunk.org“ Lietuvos skyriaus vadovas Viktoras Daukšas.

– Jūsų tyrimas yra apie žmones, kurių veidai buvo panaudoti įvairiam melui ir apgaulėms.

– Aš netgi sakyčiau, kad šie žmonės buvo išnaudoti ir apvogti. Standartiškai, kai įvyksta kažkokie bendradarbiavimai, prekės ženklai moka pinigus, kad veidai būtų panaudoti. Tai, šiuo atveju, žmonės yra apvogti, jų teisės pažeistos. O tai, kad turime visą eilę įvairių šalių vadovų, prasideda klausimai ir dėl nacionalinio saugumo. Lenkijos ministro pirmininko lūpomis buvo kalbami žodžiai, naudojant technologiją, kviečiant lenkų žmones investuoti į netikrą investavimo platformą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Mano atvaizdas taip pat buvo panaudotas kviečiant investuoti į kriptovaliutas. Aš neturiu nieko bendro su tuo. Koks yra šių apgaulių mastas?

– Milžiniškas. Todėl apie jį ir kalbame. Nesame matę tokio masto. Šiuo metu turime užfiksavę 1,1 tūkst. reklamų. Ir mes kalbame tik apie Baltijos šalis ir Lenkiją. O reklamos plinta ir per kitas Europos valstybes. Tai, įsivaizduokite, kiek sumokama pinigų „Metai“. Net jei už vieną reklamą sumokama iki 100 eurų, tai bendroje sumoje gaunasi milžiniški pinigai. Gaunasi kuriozinė situacija – žinomi žmonės apvogti, institucijų veidai išnaudoti. Estijoje žurnalistai atrado žmones, kurie nukentėjo ir bendroje sumoje prarado apie 100 tūkst. eurų. Žinome atvejų ir Lietuvoje, kai žmonės prieina prie žinomų žmonių ir klausia, kaip jie uždirbo tuos 2 mln. eurų. Žmonės tikrai gali patikėti. Pastaraisiais mėnesiai sukčiai pradėjo naudoti nieko bendro su Lietuva neturinčius puslapius, per kuriuos leidžia reklamas.

– „Facebook“ iš to uždirba labai daug. Kai kažkas paprašo ištrinti vieną ar kitą reklamą, jiems į tai nusispjauti.

Tai, vienos platformos imasi veiksmų, o kitos sistemingai leidžia apgaudinėti mūsų piliečius. Negano to, dar ir pelnosi iš to.

– Kalbame apie visą eilę įstatymų pažeidimų. Tai yra netikros platformos, kurios neturi finansinių licencijų. Tada atvaizdų pavogimas, žmonių apgavystės yra rimti pažeidimai. „Meta“ nesilaiko įstatymų ir yra reguliuojama Baudžiamuoju kodeksu. Vyriausybė ir Nacionalinis krizių valdymo centras ženkliai dirbo prie šito ir pridavė tuos duomenis „Metai“. Bet „Meta“ pasirinko ignoruoti. Jau ketvirtas mėnesis, kai nesiimama jokių veiksmų. Tuo tarpu turime pavyzdžių su kitomis platformomis. Praėjusią savaitę atsirado klastotė su Landsbergio balsu. Pranešus „Youtube“, įrašas buvo pašalintas per tris valandas. Tai, vienos platformos imasi veiksmų, o kitos sistemingai leidžia apgaudinėti mūsų piliečius. Negano to, dar ir pelnosi iš to.

– Dirbtinis intelektas gali sukurti tai, ko nėra. Koks tai iššūkis?

– Čia jau prasideda toks keistas pasaulis. Mes matome veidus ir į tų žmonių lūpas galime įdėti bet ką. Tos klastotės padarytos labai profesionaliai. Žiūrint į mažą telefono ekranėlį, praktiškai neįmanoma suprasti, kad tai buvo sugeneruota dirbtinio intelekto. Mes, kaip treniruoti analitikai, atskiriame. Išdidiname per didelį ekraną ir matome, kad lūpos juda ne taip, kaip turėtų.

– Pasaulis būtų daug geresnis, jei žmonės nesinaudotų „Facebook“ platforma. Galbūt nebūtų buvę ne tik „Brexito“, bet ir šito susipriešinimo per pandemiją bei galbūt ir karo Ukrainoje. Ar pritariate man?

– Nepritariu. Aš manau, kad tai yra evoliucija. Stipriausi turi išgyventi ir prisitaikyti. Akivaizdu, kad jiems rūpi tik pelnas.

– Žinot, čia yra, kaip kai nori žmogų pasiųsti ant trijų raidžių taip, kad jis nesuprastų ir išsaugotume veidą, tai tada pasiūlai kažkokį absoliučiai protu nesuvokiamą sandorį. Tai ką dabar „Meta“ siūlo Europos socialinių tinklų vartotojams, būtent tai ir yra.

– Jeigu jie moka skaityti tarp eilučių, jie turėtų eiti labai toli. Čia jūs tą norit pasakyti?

– Būtent. Iš tiesų, aš nematau nei vienos prielaidos, kad populiariausius socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdanti bendrovė staiga sugalvoja keisti savo verslo modelį ir tai, kaip ji veikia. O tas verslo modelis yra gana paprastas – mus norima platformoje išlaikyti kuo ilgesnį laiko tarpą tam, kad mes pamatytume kuo daugiau reklamų. Tai jeigu staiga pasikeistų verslo modelis ir dabar staiga mes mokėtume už naudojimąsi socialiniais tinklais tam, kad juose nebūtų jokios reklamos, čia visiškai kitas verslas. Jis veiktų visai kitais principais. Jis turi tam tikrų privalumų ir trūkumų, bet aš tikrai nematau, kad staiga feisbuką ir instagramą valdanti bendrovė sugalvojo kažkaip esmingai keistis. Tai tas mokestis labiau yra reakcija į Europos Sąjungos besikeičiančias taisykles, o Europa yra šiek tiek pavargusi nuo socialinius tinklus valdančių bendrovių didelio atsakomybės neturėjimo. Ir mes puikiai žinome, kokios gana skausmingos yra to atsakomybės neturėjimo pasekmės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– 12,99 Eur yra labai daug. „Netflix“ kainuoja 10 eurų, galima nusipirkti Lietuvoje televizijos paketų iš skirtingų bendrovių, kurios kainuoja pigiau negu kainuos tas pats turinys, tik be reklamos. Tai man įdomu, ar kas nors tą pirks apskritai?

– Tai startinis „Go3“ paketas yra turbūt nuo 5 eurų per mėnesį apskritai. Tai čia beveik tris kartus pigiau negu tai, ką mums dabar bando anonsuoti feisbuko vadovai. Aš, iš tiesų, netikiu, kad Lietuvoje bus žmonių, kurie mokės tokius pinigus. Man labiau indikuoja tai, na, kaip būna, kai kviečia darbo pokalbiui kas nors ir tada susitinki su tuo žmogumi, matai, kad turi reikalą su visišku idiotu ir tokiam idiotui tikrai niekad nedirbsi, bet nežinai, kaip dabar čia mandagiai atsisakyti ir sakai: „Gerai, aš pas tave ateisiu, bet už 10 tūkst. eurų per mėnesį“. Tai čia yra maždaug tokia situacija.

– Dar yra kitas dalykas. Jeigu jie siūlo Europoje tokį dalyką, tai jie privalės daryti tai, ką pažadėjo. Jeigu bus žmonių, kurie sumokės šituos 13 eurų, tai ar mes galime tikėti feisbuku, kad jie iš tikrųjų nerinks duomenų reklamai? Ar mes galim tikėti, kad jie nepanaudos tų duomenų, ką yra darę anksčiau ne kartą, nors sakė, kad to nedaro?

Europa yra šiek tiek pavargusi nuo socialinius tinklus valdančių bendrovių didelio atsakomybės neturėjimo. Ir mes puikiai žinome, kokios gana skausmingos yra to atsakomybės neturėjimo pasekmės.

– Čia esminis klausimas, kurio niekas neužduoda, ačiū labai už jį. Iš tiesų, yra kontrolės iliuzija. Ir šitas paketas, šita galimybė naudotis socialiniais tinklais be reklamos iš tiesų yra gana pavojinga, mano galva. Ką tai reiškia? Nes jeigu mes kalbame apie televiziją, kaip ir jūs, tai yra reklama, aš galiu ją žiūrėti, galiu nežiūrėti, jeigu per išmanų įrenginį, galiu reklamą prasukti. Socialiniuose tinkluose yra viskas sudėtingiau. Dabar įsivaizduokit, kad visas turinys, kurį mes matome savo „sienoje“ – ar instagramo, ar feisbuko, ar tiktoko – man, tau, kiekvienam mūsų žiūrovui yra skirtingas. Algoritmas parenka tai, ką mes matysime pagal mūsų vartojimą, demografinius rodiklius ir kitus parametrus. Tai jeigu mums nerodys, gerai, nerodys Info TV, LNK kokio nors anonso, na, gerai. O ar rodys informaciją apie tai, kad, pavyzdžiui, artėja rinkimai Lietuvoje?

– Nes kažkas juk perka tą reklamą, lygiai taip pat ir politinę reklamą. Verslai yra priklausomi nuo to taip pat.

– Absoliučiai. Ir riba, kas yra reklama ir kas nėra reklama socialiniuose tinkluose yra labai neaiški. Ir dėl to tai, kas mums yra sakoma, man atrodo, yra šiek tiek cukraus pudra. Ir po ta cukraus pudra yra labai daug klausimų.

Užpuolikas, apsimesdamas klausytoju, pateko į 57-erių J. Jumalono, dar žinomo kaip DJ Johnny Walker, namų radijo stotį, Filipinuose, Calamba miestelyje.

Vaizdo įraše matyti, kaip J. Jumalonas žiūri į kažką už vaizdo kameros, tada pasigirsta du šūviai ir jis susmunka kėdėje.

Pakeliui į ligoninę buvo konstatuota laidų vedėjo mirtis.

Užpuolikas nebuvo matomas „Facebook“ transliuotame įraše. Anot pareigūnų, tikrinama, ar name ir kaimynų valdose įrengtos apsaugos kameros nieko neužfiksavo.

Policija pranešė, kad užpuolikas, pavogęs aukos auksinę grandinėlę, pabėgo.

Atliekamas tyrimas siekiant nustatyti užpuoliką ir tai, ar išpuolis susijęs su J. Jumalono darbu.