„Teikiame tam tikrus techninio pobūdžio pasiūlymus, kurie tiesiog leis užtikrinti, jog praktikoje taikant nuostatas nekiltų kažkokių abejonių. Siūlome patikslinti kelias vietas tam, kad tie subjektai, kurie turės įgyvendinti, tiek tie, kurie turės prižiūrėti, vienodai aiškiai suprastų įstatymą“, – BNS sakė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė, komentuodama ministerijos parengtą išvadą, kurią dar svarstys Vyriausybė.

Anot ministerijos, dabar pataisose įvardyta formuluotė „prie pat“ lošimų vietos nėra tiksli ir lošimų organizatorių gali būti interpretuojama skirtingai. Dėl to esą gali kiltų ginčų tarp lošimų organizatorių ir kontroliuojančių institucijų.

„(Siūloma nustatyti – BNS) arba tikslų atstumą, arba apskirtai atsisakyti tokios formuluotės“, – sakė viceministrė.

Be to, ministerija siūlo aiškiau nurodyti, kokiems žmonėms skirtuose leidiniuose skelbiama informacija apie lošimus nebus laikoma reklama.

„(Išvadoje – BNS) sakoma, kad informaciniai pranešimai skirti būtent to verslo profesionalams ir specialistams yra galimi, bet turi aiškiai visi suprasti, koks leidinys skirtas profesionalams, o koks – ne“, – teigė viceministrė.

 Ministerija siūlo aiškiau nurodyti, kokiems žmonėms skirtuose leidiniuose skelbiama informacija apie lošimus nebus laikoma reklama.

 

Seimas kovą priėmė svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės ir grupės įvairių frakcijų parlamentarų pateiktas pataisas visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą. Toliau šias ir kitas pataisas Seimas svarstys balandžio 25-ąją, kai jas apsvarstys Biudžeto ir finansų komitetas.

Seimo nariai, be kita ko, siūlo nedraudžiant reklamos stabdyti probleminius lošimus, leisti lošti nuo 21 metų, per metus lošimų namuose išleisti tik dalį deklaruotų pajamų, uždrausti laimėjimus išmokėti grynaisiais.

Ministerija siūlo šių pakeitimų nesvarstyti, kadangi Vyriausybė ketina Seimo pavasario sesijoje pateikti platesnes Azartinių lošimų įstatymo pataisas, numatančias kompleksą priemonių, skirtų stiprinti probleminio lošimo prevenciją.

Kovo pradžioje ministerija derinimui pateikė pluoštą priemonių, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą, didintų sektoriaus skaidrumą, taip pat pasiūlė numatyti milijonines baudas lošimų organizatoriams už pažeidimus.

„Iš esmės tiems siekiams pritariame, tačiau Vyriausybė ketina siūlyti Seimui priimti kompleksinius sprendimus – Finansų ministerija paskelbusi derinimui su visuomene įstatymo projektą, kuris sistemiškai žiūri į šitas problemas. Dėl to manome, kad tie taškiniai (Seimo narių – BNS) pasiūlymai šiame etape neturėtų būti svarstomi, nes tiesiog Vyriausybė netrukus ateis su jau pilnu paketu, kuris turėtų iš esmės pakeisti mūsų požiūrį į tai, kaip buvo dirbama su probleminiais lošėjais“, – sakė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.

„Pagrindinė iniciatyvos esmė, kad iki šiol įmonės turėjo rekomendacijas ir detalias gaires, kaip jos turėtų identifikuoti, elgtis su tais lošėjais, kurie balansuoja ties probleminio lošimo riba. Pokyčiais siūlome įtvirtinti pareigą įmonėms vadovautis būtent tais principais ir užtikrinti, kad tam būtų tiek efektyvus kontrolės mechanizmas, tiek proporcingos ir atgrasančios sankcijos“, – kalbėjo viceministrė.

Seimas po pateikimo kovą pritarė Azartinių lošimų įstatymo pataisai dėl visiško lošimų reklamos draudimo ir dar trims parlamentarų teisės aktų projektams.

Tuo metu „laisviečiai“ siūlo kelerių metų pereinamąjį laikotarpį sporto sektoriui, kuris netekęs lošimo įmonių lėšų turėtų laiko susirasti kitų rėmėjų, o visiškai reklamą čia uždrausti siūloma nuo 2028 metų sausio.

Seimas taip pat priėmė svarstyti kelių frakcijų parlamentarų pataisas, kuriomis jie nesiūlo drausti lošimų reklamos, bet nuo 2025-ųjų sausio įpareigoti lošėjus stabdyti lošimą, jei pastebimas patologinis žmogaus potraukis lošti.

Lošimų reklamos draudimas bei šio verslo griežtinimas inicijuotas paaiškėjus, kad investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvęs partneris Šarūnas Stepukonis galėjo kazino pralošti milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.

„Kažkokių labai raudonų lempučių šiandien nematome. Aišku, tikrai sekame situaciją, žiūrime, analizuojame, jeigu reikės, galvosime, ką daryti, bet kol kas kažkokių raudonų lempų nematome“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė M. Liutvinskas. 

Anot M. Liutvinsko, pridėtinės vertės mokesčio (PVM)  surinkimo „tendencija, matyt, yra į pozityvią pusę“.

„Visumoje yra pozityvių ir negatyvių veiksnių. Šiandien pasakyti, kad į kažkurią pusę nusvirs svarstyklės gal, sakyčiau, dar yra anksti. Neturime pakankamai analitinių duomenų, kad galėtume kredibiliai kažką teigti“, – kalbėjo viceministras. 

Finansų ministerija antradienį pranešė, kad sausį-vasarį iš PVM surinkta 1,2 mlrd. eurų pajamų – 7,3 proc. (94,3 mln. eurų) mažiau nei pernai. Sausį biudžeto įplaukos iš PVM buvo 10,6 proc. mažesnės nei pernai sausį, o vasarį atotrūkis sumažėjo iki 1,7 proc.

„Turime kol kas dviejų mėnesių skaičius, iš jų daryti tokių plačių ir toli žvelgiančių išvadų, matyt, nereikėtų. Bendrai, žiūrint į biudžeto pajamas, svarbu viso metinio plano iš visų mokesčių surinkimas. Turime žiūrėti į visumą“, – kalbėjo finansų viceministras.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai per du šių metų mėnesius gavo 2,7 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų – BNS) – 3,5 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, o vien valstybės biudžetas – 2,15 mlrd. eurų pajamų – 0,8 proc. (17,4 mln. eurų) daugiau.

Tačiau pajamų iš mokesčių įplaukė 3,5 proc. (71,6 mln. eurų) mažiau – 1,99 mlrd. eurų. Vien gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sausį ir vasarį valstybė surinko 805 mln. eurų, arba 13,3 proc. (94,3 mln. eurų) daugiau nei pernai.

Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė trečiadienį Seimo komitete pakartojo, kad galimas mažesnes biudžeto pajamas iš PVM, taip pat ir pelno mokesčio šiemet galėtų kompensuoti didesnės įplaukos iš GPM. Institucija šiemet prognozuoja spartų gyventojų perkamosios galios augimą.

Kai kurie ekspertai sako, kad nepaisant kiek geresnio rezultato nei sausį, metinis PVM surinkimo planas gali būti neįgyvendintas. Tačiau kiti analitikai sako, jog dviejų mėnesių duomenų dar nepakanka tokiam vertinimui.

„Pagal Finansų ministerijos skaičiavimus matome, kad balansas tikrai bus reikšmingai geresnis negu tai, kas buvo numatyta įstatyme – tikrai bus mažesnis negu minus 4,9 proc. (deficitas  – BNS). Tikėtina, kad jis bus apie minus vienas, šiek tiek mažiau“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė M. Liutvinskas.

Patvirtintame 2023 metų biudžete buvo planuojamas 4,9 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, tačiau pernai spalį prognozuota, kad realiai jis sieks 1,9 proc.

Praėjusių metų deficito ir skolos rodiklius Valstybės duomenų agentūra turėtų paskelbti penktadienį.

Planuojama, kad šiemet biudžeto deficitas sieks 3 proc. BVP ir atitiks Mastrichto kriterijaus ribą.

Tačiau kiti analitikai sako, jog dviejų mėnesių duomenų dar nepakanka tokiam vertinimui. 

Pasak Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, nepaisant geresnių vasario rodiklių, išlieka rizika, kad iš pagrindinio mokesčio šiemet bus surinkta mažiau nei suplanuota maždaug 6,65 mlrd. eurų suma.

„Tikrai buvo ir dar toks nerimas yra, kad galime neįvykdyti planuotų pajamų augimo biudžete tempų, kurie numatyti. Aišku, vasaris atrodo geriau nei sausis, tačiau kol kas tas nerimas išlieka“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Finansų ministerija antradienį pranešė, kad sausį-vasarį iš PVM surinkta 1,2 mlrd. eurų pajamų – 7,3 proc. (94,3 mln. eurų) mažiau nei pernai. Sausį biudžeto įplaukos iš PVM buvo 10,6 proc. mažesnės nei pernai sausį, o vasarį atotrūkis sumažėjo iki 1,7 proc.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad dviejų mėnesių duomenų dar nepakanka norint įvertinti, ar visų metų PVM planas gali būti įvykdytas.

„Iš pirmų dviejų mėnesių tikrai nespręsčiau, nedaryčiau išvadų. Greičiausiai matysime besikeičiančią situaciją – yra šansų, kad į gerąją pusę. Kažkokias išvadas daryti dar gana anksti“, – sakė M. Dubnikovas.

Anot jo, aiškiau prognozuoti bus galima antroje metų pusėje. 

Eksperto teigimu, praėję metai buvo išskirtiniai, nes biudžeto įplaukos buvo didesnės dėl vyravusios didelės infliacijos.

„Faktas, kad šį biudžetą nebus lengva įgyvendinti, kaip praėjusių metų, kai biudžetas ypatingai stipriai pildėsi infliaciniais pinigais. Matėme milijardines lėšas, ateinančias dėl infliacijos ir papildomai surenkamo mokesčio. Dabar šio efekto neturime ir surinkimas bus sudėtingesnis“, – aiškino M. Dubnikovas.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, šiemet valstybės pajamos iš PVM sumenko dėl atslūgusios infliacijos, smukusio namų ūkių vartojimo.

„Sausis kėlė didelį nerimą, nes iš tikrųjų pernai buvo didžiulė infliacinių pinigų banga, kuri prisidėjo prie tų pajamų rodiklių. Ir šiemet, kuomet infliacija atsitraukė, atitinkamai padidėjo nerimas, kad nebeliko infliacinių pajamų. Taip pat, kaip matome, realia apimtimi vartojimas reikšmingai nedidėja“, – kalbėjo analitikė.

„Iš principo kai (vartojimo – BNS) augimo nėra ir kainos neauga, tai (valstybės – BNS) pajamos nelabai turi iš ko didėti“, – pridūrė ji.

Analitikė sakė, kad pirmąjį metų pusmetį įgyvendinti biudžeto pajamų surinkimo planą bus sudėtinga: „Matyt, reiks laukti,  kol atsigaus į išorę orientuotos ekonominės veiklos.“

M. Dubnikovo teigimu, mažesnių PVM įplaukų buvo galima tikėtis pirmiausia dėl šiemet, palyginti su 2023-iųjų pradžia, gerokai atpigusių energetinių išteklių, mažesnio vartojimo.

Nemano, kad didesnės GPM pajamos atsvers netektis dėl PVM

Finansų ministerijos duomenimis, iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sausį ir vasarį valstybė surinko 805 mln. eurų, arba 13,3 proc. (94,3 mln. eurų) daugiau nei pernai. Anot ministerijos, augimą nulėmė išaugęs užimtų gyventojų skaičius ir darbo užmokestis.

Valstybės kontrolė praėjusią savaitę užsiminė, kad galimas mažesnes biudžeto pajamas iš PVM, taip pat ir pelno mokesčio šiemet galėtų kompensuoti didesnės įplaukos iš GPM. Institucija šiemet prognozuoja spartų gyventojų perkamosios galios augimą.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, PVM įtaka bendroms valdžios pajamoms yra gerokai didesnė nei GPM, be to, kol kas nėra aišku, ar iš tikrųjų išsipildys pozityvios darbo užmokesčio bei užimtųjų skaičiaus prognozės.

„Kad ir toliau taip sparčiai didės užimtųjų skaičius, kaip pernai, dar drąsiai teigti niekas negalėtų, nes matome, kad yra tam tikrų rizikų privačiame sektoriuje, ypač dėl darbuotojų skaičiaus, dėl tam tikrų sektorių, atskirų pramonės šakų“, – tikino analitikė.

„Kad (GPM pajamų augimas – BNS) kompensuos praradimus dėl su vartojimu susijusių mokestinių pajamų garantijų, matyt, nieks negalėtų duoti, nes yra dar tikrai daug neapibrėžtumų dėl darbo rinkos rodiklių tvarumo ir kitų momentų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Tuo metu M. Dubnikovas sutiko, kad augančios GPM įplaukos galėtų sušvelninti galimai sumažėsiančią PVM įtaką viešiesiems finansams, tačiau priklausys nuo to, kiek pajamų iš PVM valstybei pavyks surinkti.

„Panašėja į tai, kad vis tik gyventojų pajamos didėja ir taip pat auga GPM surinkimas. Tas augimas yra reikšmingas. Ar kompensuos PVM, priklausys nuo to, kiek PVM bus surinkta, nes šis mokestis yra pagrindinis“, – teigė analitikas.

Finansų ministerijos duomenimis, valstybės ir savivaldybių biudžetai per du šių metų mėnesius gavo 2,7 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 3,5 proc. (92,7 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku.

Vien valstybės biudžetas šiemet gavo 2,15 mlrd. eurų pajamų – 0,8 proc. (17,4 mln. eurų) daugiau. Tačiau pajamų iš mokesčių įplaukė 3,5 proc. (71,6 mln. eurų) mažiau – 1,99 mlrd. eurų.

„Bendras surinkimas nėra blogas, matosi, kad kitos pajamos kompensuoja (netektis dėl PVM – BNS)“, – bendras sausio-vasario valstybės įplaukas komentavo M. Dubnikovas.

Autorius Lukas Juozapaitis

Redaktorė Roma Pakėnienė

Anot jos, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas  2025–2027 metais turėtų paspartėti vidutiniškai iki 2,9 proc. per metus.

„Lietuvos ekonomika šiemet grįš į augimo kelią. Atnaujintos projekcijos rodo, kad infliacija šiais metais mažės sparčiau nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir, tikėtina, kris žemiau 2 procentų ribos“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vidutinė metinė infliacija šiemet, manoma, sieks 1,9 proc., o kitąmet – 2,2 procento. Gruodį atitinkamai prognozuota 2,8 proc. ir 2,4 procento.

Mažesnę infliaciją lems šiuo metu vyraujanti palanki ir palyginti stabili situacija energijos, maisto žaliavų rinkose, palankesnės neenerginių importuojamų prekių kainų tendencijos, energijos žaliavų kainų prielaidos.

Nedarbo lygis šiemet sieks 6,7 proc., o 2025 metais – 6,5 procento. Tuo metu darbo užmokesčio augimas atitinkamai turėtų siekti 8,6 proc. ir 5 procentus.

„Darbo rinka išliks atspari – nedarbo lygio išaugimo nesitikime. Tuo tarpu atlyginimai ir toliau augs gana sparčiu tempu bei ženkliai viršys infliaciją, o tai didins žmonių perkamąją galią ir skatins vartojimą“, – sakė G. Skaistė.

infliacija šiais metais mažės sparčiau nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir, tikėtina, kris žemiau 2 procentų ribos.

 

Numatoma, kad atsigaunant ekonominiam aktyvumui darbuotojų paklausa išliks stipri, todėl užimtų gyventojų skaičius 2024 metais padidės 0,5 proc., o kitais metais sumažės 0,1 procento.

Anot ministerijos, tęsiantis namų ūkių pajamų augimui ir infliacijos mažėjimui, gyventojų perkamoji galia toliau stiprės. Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti 3,1 proc., o 2025–2027 metais toliau gerėjant gyventojų finansinei padėčiai namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti kiek sparčiau – po 3,4 proc. kasmet.

Investicijos Lietuvoje pernai augo 10,6 proc., tačiau išliekant sugriežtintai Europos Centrinio Banko pinigų politikai, 2024 metais numatomas nuosaikesnis investicijų augimas – 3,5 proc. Vėliau (2025–2027 metais) prisitaikius prie finansavimo sąlygų pokyčių, esant stabilesnei išorės aplinkai, išliekant poreikiui didinti energetinį efektyvumą bei spręsti įtampos darbo rinkoje klausimą, augimo tempas galėtų paspartėti iki 5,4 proc.

Scenarijuje numatoma, jog palankesnė pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų raida lems nuosaikų eksporto atsigavimą. Projektuojama, jog 2024 metais prekių ir paslaugų eksportas augs 3,5 proc. Numatant užsienio paklausos spartesnį augimą, 2025–2027 metais augimas galėtų siekti 5,2 procento.

Ministerija pabrėžia, kad scenarijus sudarytas vis dar esant išskirtinai dideliam išorės aplinkos nestabilumui ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygoms, tęsiantis kariniams veiksmams Ukrainoje bei geopolitinėms įtampoms ir esant sugriežtintai monetarinei politikai.

„Rusijos karas prieš Ukrainą, geopolitiniai neramumai Artimuosiuose Rytuose, pernelyg stiprus monetarinės politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis“, – skelbia ministerija.

Prie teigiamų rizikų ji priskiria stipresnę vidaus ir užsienio paklausą, ekonominį augimą skatinačią fiskalinę politiką, investicijų į ginklų sistemas padidėjimą, sparčiau įgyvendinamus Europos žaliojo kurso ir kitus ES lėšomis finansuojamus projektus, palankesnes demografines tendencijas ir kvalifikuotų darbuotojų imigraciją, spartesnį perėjimą prie žaliosios energetikos.

Ministerija ketvirtadienį pranešė pakartotiniam derinimui pateikusi keliolikos įstatymų pataisų projektų.

„Parengti siūlymai iš esmės priartins kriptoturto paslaugas teikiančias įmones prie veiklos standartų, taikomų finansų įstaigoms ir užtikrins geresnę finansinių paslaugų vartotojų apsaugą. Be to, lyginant su pirminiu siūlymu, kriptoturto paslaugų teikėjams suteikiama daugiau laiko prisitaikyti prie naujų MiCA ir TRF reglamentų reikalavimų“, – pranešime teigė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.

Pasak ministerijos, įgyvendinant europinius reglamentus reikia keisti galiojantį virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių priežiūros bei registracijos modelį.

Projektais taip pat siūloma nustatyti išimtis lėšų pervedimams Lietuvoje, atliekant mokėjimus už prekes ar paslaugas, jei įvykdomos TRF reglamente numatytos sąlygos.

Tai bus savotiškas rinkos išskaidrinimas: toms finansinių technologijų įmonėms, kurios laikosi tvaraus verslo modelio, prisitaikyti neturėtų būti sudėtinga.

 

Pasirengimui naujam reglamentavimui ir jį atitinkančioms licencijoms gauti kriptoturto rinkos dalyviams siūloma nustatyti pereinamąjį laiką iki 2025 metų birželio 1 dienos. Iki jo virtualiųjų valiutų operatoriai privalės pateikti Lietuvos bankui (LB) MiCA reglamente nurodytus dokumentus.

„Reguliacinį aiškumą didinantys įstatymų pakeitimai sukurs prielaidas tvariam kriproturto sektoriaus vystymuisi. Tai bus savotiškas rinkos išskaidrinimas: toms finansinių technologijų įmonėms, kurios laikosi tvaraus verslo modelio, prisitaikyti neturėtų būti sudėtinga“, – pranešime teigė viceministrė.

Europinį MiCA reglamentą planuojama taikyti nuo šių metų gruodžio 30 dienos, tačiau tam iki 2026 metų liepos numatytas pasirenkamas pereinamasis laikotarpis. 

Reglamentu siekiama visoje Europos Sąjungoje būtų nustatyti vienodus veiklos reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams, skatinti inovacijas, kartu išlaikant finansinį stabilumą ir apsaugant vartotojus nuo rizikų.

Ministerija parengė tai numatančias Azartinių lošimų įstatymo pataisas ir pateikė jas derinti, penktadienį pranešė ministerija.

Ministrė Gintarė Skaistė sako, kad azartinių lošimų bendrovių nenoras vadovautis atsakingo lošimo rekomendacijomis paskatino griežčiau reglamentuoti jų prievoles, taip pat mažinti lošimų prieinamumą ir patrauklumą.

„Reikalavimų nesilaikančioms bendrovėms bus numatytos esmingai didesnės baudos, sieksiančios ir keletą milijonų eurų. Visa tai leis sukurti efektyvesnius kontrolės mechanizmus ir suteiks daugiau skaidrumo šiam sektoriui“, – pranešime sakė ministrė.

Už lošėjų apsaugos, atsakingo lošimo, leidžiamos skelbti reklamos ir kitų reikalavimų nesilaikymą siūlomos 5 proc. bendrųjų metinių pajamų baudos, o už pakartotinį pažeidimą – 10 proc.

Dabar numatytos baudos bendrovėms už pirmą kartą padarytą pažeidimą yra 6–25 tūkst. eurų, už pakartotinai – dukart  didesnės.

 

Siūloma, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, totalizatoriaus punktuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris kilus įtarimui dėl lošėjo neatsakingumo pasiūlytų jam atšalimo pertraukėlę ar nutraukti lošimą.

Taip pat siūloma bendroves įpareigoti įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kurioje ne tik būtų talpinama vieninga informacija apie lošėją ir jo atliekamas operacijas, bet ir suteiktų Lošimų priežiūros tarnybai galimybę bet kuriuo metu prisijungti prie platformos ir patikrinti duomenis realiu laiku.

Dabar numatytos baudos bendrovėms už pirmą kartą padarytą pažeidimą yra 6–25 tūkst. eurų, už pakartotinai – dukart  didesnės.

Ministerijos teigimu, maksimali 50 tūkst. eurų bauda lygi vienos dienos lošimų bendrovės vidutinėms pajamoms, todėl tai nėra efektyvi pažeidimų prevencijos priemonė.

Nuo 2020 metų lošimų bendrovėms buvo skirtos 39 baudos – 660 tūkst. eurų.

Pataisas, įpareigojančias lošimų bendroves stebėti nuo lošimų priklausančius ar dideles sumas pralošiančius žmones, Finansų ministerija parengė reaguodama į atvejį, kai Šarūnas Stepukonis iš investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonių pasisavino apie 40 mln. eurų, kurių didžiąją dalį pralošė.

G. Skaistė anksčiau yra sakiusi, kad lošimų bendrovės nepadarė visko, kad užkardytų Š. Stepukonio lošimus – nepaisė Lošimų priežiūros tarnybos rekomendacijų dėl priklausomų nuo lošimų žmonių kontrolės.

Seime yra registruotos pataisos, siūlančios nuo 2025 metų visiškai uždrausti lošimų reklamą, išimtis darant tik sportui – komandos ar pavieniai atletai susirasti kitų rėmėjų turėtų nuo 2028 metų sausio. 

Kai teisėsauga prieš mėnesį pirmą kartą išėjo paaiškinti, kodėl tik dabar pastebėta, kad Š. Stepukonis galėjo pasisavinti net 40 mln. eurų, pradėta nuo teorijos. Dešimt minučių vardinta, kiek daug finansų sistemos apsaugų. Bet kodėl visos šios apsaugos nesuveikė, o tik dabar pastebėta, kad Š. Stepukonis iš fondo „BaltCap“ galėjo pavogti 40 milijonų. Tą pradėjo aiškintis Seimo Antikorupcijos komisija. 

„Problemą visi pripažįsta, bet tą problemą bando mėtyt kaip karštą bulvę“, – teigė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis. 

Net paaiškėjus, kad užpernai buvo tiriama, iš kur Š. Stepukonio sąskaitose yra milijonai, o pareigūnai patikėjo dokumentais, kuriuos pateikė pats Š. Stepukonis, nei viena institucija savo klaidų neįžvelgia.

„Susidaro pirminis įspūdis, kad pilnai už procesą nėra atsakinga kažkokia viena įstaiga. Visi po truputį atsakingi, po truputį yra procese“, –  sakė A. Stončaitis. 

Konservatoriai siūlė nieko nesiaiškinti. Esą klausimai, ar tarnybos nemato spragų – šou.

„Man atrodo, kad tai jau kažkoks priešrinkiminio šou darymas, bandant spekuliuoti institucijų reputacijomis“, – teigė Seimo narys Mindaugas Lingė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadas pranešė, kad prieš pat posėdį pradėtas vidinis tyrimas tarnyboje.

„Šiandien pasirašiau pavedimą atlikt tarnybinį patikrinimą. Kitos institucijos nuo savęs gal pasakys. Bet tai nereiškia, kad mes įžvelgiam, kad galimai buvo tam tikras kažkieno nusižengimas“, – kalbėjo FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

FNTT sako, kad priežiūra veikia, nors tarnyba neviešai seniai pripažįsta, kad trūksta pareigūnų. Užpernai, kai bandyta tirti Š. Stepukonio sąskaitą, gauta 100 tūkst. kitų pranešimų apie įtartinas operacijas. FNTT vadas pasiūlė Seimo nariams nesikišti į vieną skandalingiausių aferų Lietuvos istorijoje.

„Noriu kreiptis į įstatymų leidėją. Negalima keisti įstatymo dėl vieno nusikaltimo“, – tikino R. Kiškis.

Finansų ministerijos taip pat buvo klausta, ar ministerija bando aiškintis, kas Š. Stepukonio atveju galėjo nesuveikti, ar galime būti ramūs, kad panašių aferų nėra daugiau.

„Pagrindinis klausimas, ar tų „BaltCap“ atvejų Lietuvoje nėra ir daugiau“, – šnekėjo A. Stončaitis.

Finansų ministerijoje vidinis tyrimas neatliekamas. Taip pat siūlo griežtinti  lošimų verslą. Bendrovės turėtų stebėti probleminius lošėjus.

„Artimiausiu metu mes pateiksim azartinių lošimų įstatymo pakeitimus“, – tvirtino Finansų ministerijos patarėja Vilija Petronienė. 

Apie lošimų griežtinimus kalba ir konservatoriai.

„Jeigu mes tą ritinį pradedam vyniot, tai pradėkim nuo lošimų priežiūros tarnybos“, – sakė Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Jeigu mes tą ritinį pradedam vyniot, tai pradėkim nuo lošimų priežiūros tarnybos.

Komisijos pirmininkas sakė, kad problema – ne čia. Kad svetimus pinigus praloštum, pirmiausia, juos turi pavogti.

„Prie tokio tikrai griežto deklaruojamo finansinio kontrolės mechanizmo buvo pavogta daugiau nei 40 mln. eurų“, – teigė A. Stončaitis.

Lietuvos bankas sulaukė priekaištų, kad pernelyg priekabiai kontroliuoja finansų įstaigas. Bet tikrinama tik kokia kontrolė nustatyta dokumentuose, o ne kokios operacijos vykdomos realiai. 

„Ateiname į finansų įstaigas, žiūrime, ar yra mechanizmai, ar jie veikia. Be abejo, mes nerenkame informacijos apie konkrečias transakcijas, kurios eina per finansų bendroves“, – pasakojo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Lietuvos bankas neneigia, užpernai taip pat žinojęs apie milijonus Š. Stepukonio sąskaitose, bet nieko nedarė, nes pagal tvarkas – neprivalėjo.

Ministerijos Finansų rinkų politikos departamento patarėja Vilija Petronienė sako, kad investicijų fondams šiuo metu yra taikomas europinis reguliavimas.

„Kalbant apie fondo reguliavimą, jo reguliavimas yra europinis, perkelta alternatyvaus kolektyvinio fondo valdytojų direktyva ir toks reguliavimas yra visoje Europos Sąjungoje. Kaip žinome, šiuo metu vyksta tyrimas, dalyvauja kelių šalių institucijos, ir tik atlikus tyrimą ir gavus išvadas galėsime spręsti, ar reguliavimas kažkur nesuveikė“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė V. Petronienė.

Ji neaptikslino, kokį tyrimą turėjo galvoje. Vėliau V. Petronienė BNS teigė turėjusi galvoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurį kontroliuoja Europos prokuratūra. Tyrimas atliekamas dėl Š. Stepukonio  pasisavintų mažiausiai 31 mln. eurų.

„Neatmestina ir tai, kad problema kyla ne dėl trūkstamo reguliavimo, o dėl jo taikymo ar netinkamo taikymo. Reikėtų sulaukti tyrimo išvadų, kad būtų galima atsakyti dėl fondų reguliavimo, ar jis taisytinas, ar reikalingas papildymas“, – pridūrė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad Vyriausybė kol kas nesiruošia keisti tokių investicijų reguliavimo, tačiau neatmetė tokios galimybės ateityje.

Anot jos, sprendimai priklausys nuo teisėsaugos ir kitų institucijų išvadų dėl su „BaltCap“ buvusio partnerio iššvaistytais milijonais susijusios istorijos. Premjerės teigimu, kasdienė finansų rinkų priežiūra vyksta, tačiau tai nereiškia, kad finansiniai nusikaltimai nevykdomi.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas anksčiau taip pat sakė neatmetantis galimybės, kad ateityje gali būti keičiamas finansų rinkos reguliavimas, tačiau ar tokių priemonių prireiks, paaiškės po teisėsaugos tyrimo.

Ne taip seniai pasirodė informacija apie Krašto apsaugos ministerijos pirkimus iš įmonių, kurios galimai turi sąsajų su verslą ir toliau Rusijoje vykdančiomis įmonėmis. O kur dar 160 mln. eurų siekianti vartotojų permoka ESO. Atrodo, kad Lietuva prie skandalų įprato, todėl kiekviena nauja istorija tampa jau tarsi natūrali, nebekelianti didelės nuostabos. Tačiau ar taip tikrai turėtų būti ir kas vis dėl to atsakingas už tai, kad šios ir panašios istorijos nutiktų kuo rečiau?

Vadovo atsakomybės

2020 m. įsigaliojo nauja Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo redakcija. Pagal jį, kiekvieno viešojo juridinio asmens vadovas turi užtikrinti, kad organizacijoje būtų sukurta, įgyvendinta ir nuolatos tobulinama vidaus kontrolės sistema.

Tikslai sistemai, už kurios egzistavimą atsakingas vadovas, irgi įvardyti: teisės aktų, kurie reglamentuoja veiklą, laikymasis; turto apsauga nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, kitų neteisėtų veikų; ekonomiškos, efektyvios ir rezultatyvios veiklos vykdymas; patikimos, aktualios, išsamios ir teisingos informacijos teikimas.

Kaip vyksta priežiūra?

Už įstatymo įgyvendinimo priežiūrą atsakinga Finansų ministerija. Tačiau vienintelis dalykas, ką šioje srityje ji daro – kiekvienų metų pabaigoje organizacijoms išsiunčia klausimyną, kurį šios turi užpildyti ir grąžinti.

Vėliau iš pateiktų rašinėlių parengiama metinė viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės apžvalga ir klausimas baigtas. Tai tęsiasi jau ketverius metus. Net klausimynas, kurį kasmet siunčia Finansų ministerija, nesikeičia.

Artimiausiu metu niekas nesikeis. Viešojo sektoriaus įstaigos ir toliau rašys rašinėlius Finansų ministerijai, kuri rengs niekam nereikalingas metines apžvalgas.

Jei kiekvieno viešojo juridinio asmens vadovas turi nuolat tobulinti vidaus kontrolės sistemą, kodėl Finansų ministerija, matydama, kad vidaus kontrolės tikslai nuolat neįgyvendinami, nesiima jokių veiksmų, tobulindama savo darbą?

Atrodo, pastebėjus, kad viešojo sektoriaus atstovai nesupranta, kuo skiriasi dabartinė ir ateities pinigų vertė, turėtų būti paprasta pateikti jiems priminimą ar paaiškinimą, kad 100 eurų dabar yra vertas daugiau, nei bus vertas po 20 metų.

Kitas pavyzdys – gali skirtis prognozuojamos ir faktinės sąnaudos, todėl reikėtų ne tik planuoti biudžetus, bet ir prižiūrėti jų vykdymą. Galbūt yra ir kitų būdų keisti savo veiklos metodus. Šiuos sugalvojau trumpai paanalizavusi Finansų ministerijos įstatymines atsakomybes, tačiau pati ministerija su tuo juk dirba kasdien jau ketverius metus.

Kontrolės stiprinimas

Artimiausiu metu niekas nesikeis. Viešojo sektoriaus įstaigos ir toliau rašys rašinėlius Finansų ministerijai, kuri rengs niekam nereikalingas metines apžvalgas. Gal jau laikas baigti šį Sizifo darbą?

Visus viešųjų juridinių asmenų darbuotojus, kurių darbas yra parengti ir pateikti tuos rašinėlius Finansų ministerijai, kviečiu verčiau nueiti pas savo vadovus ir paaiškinti, koks beprasmis šis reikalavimas. Sutarkite, kad tiesiog nukopijuosite ir pateiksite tą patį, ką ir pernai – juk vis tiek tai keliaus tik į apžvalgą, kurią nelabai kas skaito. Geriau skirkite laiko realiam savo vidaus kontrolės stiprinimui.

Tokiam, kuris realiai, o ne popieriuje, užkardytų galimas negeroves, galėtų įvertinti jums kylančias veiklos rizikas ir padėtų imtis priemonių jas suvaldyti. O svarbiausia – įtrauktų ir įgalintų kuo daugiau jūsų kolegų prisidėti prie stiprios vidaus kontrolės kūrimo ir palaikymo.

„Tu pats turi būti tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje“, – yra sakęs Mahatma Gandhi. Tad kol laukiame, kad pasikeis Finansų ministerija, pradėkime tą pokytį nuo savęs.