„Mokslinių tyrimų duomenimis, norint suformuoti teigiamą vaikų požiūrį į sportą, turime sutelkti dėmesį į malonias fizines veiklas (angl. „focus on fun“). Dauguma vaikų nuo 5 iki 12 metų nusprendžia, ar jie domisi sportu, todėl projektas ir yra orientuotas į šią amžiaus grupę. Sportinės veiklos vykdomos per žaidimus, taikant bendruosius sporto principus, kurie reikalingi bet kurioje sporto šakoje“, – tikino savivaldybės įstaigos Kauno sporto mokykla „Gaja“ direktorius Žilvinas Galimovas.

Įgyvendinant projektą, į mokyklas ir darželius atvykstantys aukščiausios kvalifikacijos sporto treneriai vaikams organizuoja fizinio aktyvumo užsiėmimus. Per judriuosius žaidimus gerinamas vaikų fizinis parengimas, sveikas augimas, širdies darbas, laikysena, taip pat motoriniai (pusiausvyra, objektų kontrolė ir judėjimas, vikrumas, koordinacija) ir žaidybiniai (erdvės panaudojimas, pirmavimas, numatymas, kitų stebėjimas) įgūdžiai.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

„Per vaikams patrauklias veiklas, žaidimus sieksime juos sudominti sportu bei suformuoti visą gyvenimą išliekantį polinkį sportuoti ir fiziškai aktyviai leisti savo laisvalaikį. Neabejojame, kad dalis jaunųjų kauniečių vėliau ateis tęsti savo sportines veiklas į Kauno miesto sporto mokyklas. Jokia paslaptis, kad per bendras veiklas stiprėja vaikų socializacija, formuojasi gebėjimas dirbti komandoje, supratimas apie fizinio aktyvumo naudą, sveikatą“, – pridėjo Ž. Galimovas.

Nacionalinis fizinio aktyvumo projektas pasitarnaus ir švietimo įstaigų pedagogams – sporto specialistai padės susipažinti su įvairiais naujais metodais, kaip patraukliai lavinti savo auklėtinių fizinį aktyvumą, perteikti sporto svarbą kasdieniame vaikų ugdyme.

Kauno sporto mokykla „Gaja“, bendradarbiaujanti su partneriais iš Jonavos, Marijampolės, Kėdainių ir Širvintų sporto centrų, yra pagrindinė 4 mėnesius truksiančio nacionalinio fizinio aktyvumo projekto vykdytoja.

Po Velykų organizatoriai kvies mokyklas bei darželius dalyvauti fizinio aktyvumo žaidynėse. Geriausiems Kauno vikruoliams numatytos išvykos į skirtingus miestus pasivaržyti su kitų šalies savivaldybių bendraamžiais.

Projektas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Nors pastaruoju metu mirtingumas dėl išorinių priežasčių Lietuvoje mažėja, tačiau 2018 m. Eurostato duomenimis, Lietuva kartu su Latvija tebepirmauja ES pagal mirtingumą nuo traumų. Lietuvoje 2020 m. labiausiai (14,8 proc.) išaugo mirčių dėl nukritimų skaičius. 2020 m. 65 metų ir vyresnių asmenų gydymui dėl traumų vienam gyventojui buvo išleista daugiausiai – 54,9 euro, kai 18–64 metų amžiaus asmenims – 24 eurai. Manoma, kad 2016–2070 m. ES visos su senėjimu susijusios išlaidos padidės nuo 1,7 procentinio punkto iki 26,7 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto). 65-erių ir vyresni asmenys dažniausiai mirė dėl nukritimų – 36,4 proc. visų šios amžiaus grupės mirčių dėl išorinių priežasčių. Kauno rajone susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius 65 metų ir vyresnių amžiaus grupėje 10 tūkst. gyventojų siekia 99,2 atvejo. Nors, palyginant su Lietuvos vidurkiu (123,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų), šis rodiklis Kauno rajone geresnis, tačiau bendrai susižalojimų nuo kritimų skaičius rajone didėja.

Pagrindinės vyresnio amžiaus žmonių griuvimų priežastys yra kojų raumenų nusilpimas ir sutrikusi pusiausvyra, slopinančių medikamentų, antidepresantų vartojimas, regėjimo problemos.

Fizinis aktyvumas neabejotinai sumažina riziką patirti griuvimų vyresniame amžiuje. Jėgos treniruotės padidina raumenų masę ir sustiprina. Tai sulėtina ar net sustabdo sarkopeniją – raumenų nykimą senstant.

Vyresnio amžiaus žmonių pusiausvyra yra ne tokia stabili kaip jaunesnių žmonių. Aplinkoje atsiradus trukdžių, pavyzdžiui, sutemus, esant nelygiam ar slidžiam kelio paviršiui, vyresniems žmonėms net maždaug 65 proc. pablogėja visi pusiausvyros rodikliai. Negebėjimas greitai susigrąžinti pusiausvyros dėl aplinkos trukdžių didina griuvimų tikimybę ir apsunkina vyresnio amžiaus žmonių kasdienę veiklą.

Tyrimų rezultatai rodo, kad dauguma senyvų pacientų, kurie po trauminio kritimo patyrė kaulo lūžį, padedant reabilitacijai, praėjus šešiems mėnesiams po trauminio įvykio, visiškai susigrąžino savo funkcionalumą. Nepaisant to, kaulų lūžiai daro didelę įtaką trečdalio (33 proc.) pacientų bendrajam funkciniam pajėgumui. Praeityje patirti griuvimai vyresnio amžiaus žmonėms padidina baimę vėl nukristi, todėl sumažėja jų fizinis aktyvumas, blogėja gyvenimo kokybė, mažėja bendravimo galimybių. Galima teigti, kad patirti griuvimai blogina ne tik fizinę, bet ir psichoemocinę vyresnio amžiaus žmonių būklę. Todėl siekiant visapusiško vyresnio amžiaus žmonių sveikatos stiprinimo, turėtų būti taikomas kompleksinis poveikis, apimantis mitybos, elgsenos, miego, darbo ir kitus ypatumus.

Partnerių nuotr.

Lietuvos moterų sporto asociacija kartu su partneriais iš Kauno rajono Visuomenės sveikatos biuro ir Kauno rajono jaunųjų lyderių asociacijos vykdė projektą „Kritimų ir traumų prevencijos programa Kauno rajono 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų fizinio pajėgumo stiprinimui, taikant edukacines bei fizines veiklas“, kurį finansavo Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

Projekto edukacines ir fizines veiklas vykdė Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Asta Mockienė, Lietuvos Sporto universiteto doc. dr. Vida Česnaitienė, fizinio aktyvumo specialistė, trenerė Joana Bartaškienė, atsižvelgdamos į pirminius dalyvių sveikatos rodiklius, siekdamos įtvirtinti sąmoningus sveikos gyvensenos įgūdžius.

Projekto tikslinė grupė buvo vyresni nei 65 metų amžiaus Kauno rajono gyventojai, kurie dalyvavo edukacinėse ir fizinėse veiklose, orientuotose į pusiausvyros ir raumenų jėgos stiprinimą. Pusiausvyrą ir koordinaciją lavinančios veiklos vyko ir baseine, nes vandens sukuriamas pasipriešinimas turi teigiamą efektą šių savybių lavinimui. 

Po trijų mėnesių edukacinių ir fizinių veiklų buvo įvertintas projekto dalyvių fizinis pajėgumas, jų gyvenimo kokybė ir psichosocialinė sveikata. Vertinimo rezultatai parodė, kad ne visi fizinio pajėgumo komponentai po projekto veiklų reikšmingai pasikeitė. Plaštakos suspaudimo jėga, pečių juostos paslankumas, lankstumas po treniruočių ciklo reikšmingai nepasikeitė, tačiau kojų raumenų jėga ir pusiausvyra pagerėjo reikšmingai. Kojų raumenų jėga tiek vyrams, tiek moterims po trijų mėnesių treniruočių pagerėjo beveik 20 proc., o pusiausvyra – net 50 proc. Šie rezultatai nėra netikėti, nes projekto veiklos buvo tikslingai orientuotos į kojų raumenų ir pusiausvyros stiprinimą, siekiant sumažinti griuvimų riziką. Griuvimų rizika buvo vertinama klausimynu, kuris parodė, kad projekto dalyviams objektyvi rizika patirti griuvimus sumažėjo per pusę, tačiau patys dalyviai ir po treniruočių ciklo nebuvo labiau linkę pasitikėti savo gebėjimu valdyti pusiausvyrą. Pasitikėjimas savo pusiausvyros valdymu pagerėjo tik 2 proc. Pastebėjome, kad 3 proc. sumažėjo suvokiamo streso, gyvenimo kokybė taip pat nežymiai pagerėjo.

Įvertinus gautus rezultatus, galima pateikti keletą rekomendacijų ateities veikloms. Vyresnio amžiaus asmenims fizinio pajėgumo stiprinimo programos turi būti vykdomos nuolat. Net mažos neaktyvumo pertraukėlės gali turėti stiprų neigiamą poveikį raumenų jėgai, pusiausvyros kontrolei. Fizinės būklės atsistatymas po neaktyvumo pertraukos vyresniems žmonėms trunka daug ilgiau nei jauniems. Siekiant individualizuoti sveikatinimo programą, visų pirma reikia įvertinti vyresnio amžiaus asmenų fizines savybes ir pradžioje lavinti atsiliekančias fizines ypatybes. Vėliau reikia skirti pakankamai dėmesio visoms fizinėms ypatybėms. Svarbu žinoti, kad net ir nedidelis fizinės būklės rezultatų pagerėjimas rodo pažangą, nes didėjant amžiui išlaikyti fizinę būklę tame pačiame lygyje tampa iššūkiu.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė akcentuoja, kad, kai nesame pakankamai fiziškai aktyvūs, mūsų kūnai apie tai signalizuoja – mažėja energijos, prastėja nuotaika, didėja nerimas, sutrinka miegas, sunkiau numalšiname stresą, silpsta imuninė sistema ir atsiranda kitų nemalonių simptomų.

Kada žmogus laikomas fiziškai aktyviu?

Anot fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos R. Burzdžienės, fizinis aktyvumas – tai bet kokie kūno judesiai, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai.

„Kad raumenys galėtų susitraukti ir atlikti tam tikrą darbą, reikalinga energija ir deguonis. Fizinis aktyvumas yra tada, kai, atliekant griaučių raumenų sukeltus judesius, energijos suvartojama daugiau nei ramybės būsenoje. Tai bet kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę medžiagų apykaitą: įvairios sporto rūšys, namų ūkio darbai ar laisvalaikio veikla, kuriai reikia fizinių pastangų“, – aiškino ji.

R. Burzdžienė: „Visi galime ir turime atrasti fizinę veiklą, kuri teikia malonumą ir visas kitas sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo naudas.“ Medcentras.lt archyvo nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose siūloma per dieną skirti ne mažiau kaip 30 minučių bent jau vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.

„Vidutinio intensyvumo veiklos metu pakyla pulsas, padažnėja kvėpavimas, sušylama. Tad, jei einate į darbą bent 15 minučių spartesniu žingsniu, galite šnekėti, bet jau būtų sunkoka dainuoti, tai jau sveikatą stiprinanti fizinė veikla“, – kalbėjo specialistė.

Pasak jos, fizinis aktyvumas turi būti reguliarus, naudingas sveikatai ir lavinantis funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos ar pavojaus sveikatai.

„Dėl to bandymas po pasyvios savaitės per pusdienį sukasti visą sodą tikrai nebus sveikatą stiprinanti veikla, – pažymėjo ji ir pridūrė, kad mankštinantis labai svarbu kokybiškas poilsis tarp fizinio krūvio intervalų: – Poilsis būtinas, kad raumenyse atsinaujintų energinės medžiagos ir pasišalintų jų skilimo produktai.“

Kai netreniruoji kūno – jį prarandi

Fizinis aktyvumas didina atsparumą stresui, mažina baimes, nerimą, gerina nuotaiką, bendrą savijautą, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, leidžia lengviau bendrauti, socializuotis, pagreitina energijos gamybos procesus, mažina nuovargį, stiprina imuninę sistemą, didina raumenų jėgą, ištvermę. Taip pat yra išlaikomas kaulų tvirtumas, mažėja osteoporozės rizika, gerėja pusiausvyra, koordinacija, mažėja traumų, kaulų lūžių, nutukimo, II tipo cukrinio diabeto, kardiologinių ligų ir vėžio rizika.

Specialistė R. Burzdžienė pabrėžė, kad tempimo, jėgos ir aerobiniai pratimai 30–50 proc. sumažina tikimybę susirgti daugeliu lėtinių ligų, stimuliuoja, mažina uždegimo procesus organizme.

„Fizinis aktyvumas stimuliuoja galvos smegenų neuronų, kurie nyksta nuo per didelio streso, pertempimo, emocijų valdymo, atsinaujinimą. Tai puiki ir pigi priemonė palaikyti psichinę ir fizinę sveikatą, gerą darbingumą, dėmesio koncentraciją ir atsparumą stresui“, – akcentavo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.

Pasak jos, kai netreniruoji kūno, prarandi labai daug – energiją, nuotaiką, anksčiau įgytas fizines ypatybes ir sveikatą.

„Mūsų raumenys – labai svarbi kūno biochemijos dalis. Jie gamina kūno ląstelėms aktyvuoti ir gydyti reikalingas medžiagas. Nenaudojant griaučių raumenų, jie atrofuojasi, mažėja galimybių gaminti tas naudingas medžiagas, – teigė ji. – Kai esame fiziškai pasyvūs, raumenų skaidulos apauga riebalais, prasideda uždegimo procesai, negrįžtamai ardantys raumenų struktūras. Nenaudojant raumenų, dauguma kūne vykstančių procesų lėtėja. Kūnas apsunksta, prastėja virškinimas, kvėpavimas, didėja nutukimo, širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų rizika. Išderinama tobula kaulų ir raumenų sistemos biomechanika, didėja nugaros, sąnarių skausmų, įvairių traumų tikimybė.“

Pradėti gali kiekvienas

Norintiems sveikiau ir aktyviau gyventi, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja rekomendavo pradėti tai daryti po truputį, bet sistemingai.

„Nereikia pirmą dieną apsiavus sportinius batelius iškart bėgti. Tai nebus nei sveika, nei malonu. Iš pradžių užteks bent 15 minučių ar pusvalandį ramiai pavaikščioti, paskui kasdien vis po minutę kitą didinti trukmę ir tempą. Svarbiausia – pradėti nuo to, kas malonu ir skatintų tai tęsti“, – minėjo ji ir pridūrė, kad, remiantis atliktais tyrimais, pajutus teigiamą pirmųjų treniruočių poveikį, žmogaus motyvacija būti fiziškai aktyviam pakyla.

R. Burzdžienė patarė stengtis daugiau judėti pėsčiomis ar dviračiu, o važiuojant automobiliu ar viešuoju transportu – išlipti tolėliau nuo darbo. Lipti laiptais, o ne kilti liftu. Kalbant telefonu – nesėdėti. Kas valandą darbe daryti pertraukas, per jas lengvai pasimankštinti, pasivaikščioti.

Gydytoja ragina su šeima ar draugais rinktis aktyvesnius laisvalaikio leidimo būdus – eiti į žygius, atrasti naujus pažintinius takus, kavines keisti piknikais gamtoje, kur galima atsinešti kamuolį, skraidančią lėkštę ar sugalvoti kitų aktyvių pramogų, kurios galimos ir vandens telkiniuose.

„Jei neturite laiko lankyti sporto klubą, parsisiųskite patinkančio sporto programėlę, skirtą pradedantiesiems, ir pradėkite nors po kelias minutes sportuoti pagal ją. Siūlau išbandyti skirtingo tipo fizines veiklas, kol atrasite tikrai patinkančią. Gal patiks orientavimosi sportas, gal tenisas, žaidimai su kamuoliu, gal važinėti dviračiu, plaukti, kovos menai, bėgimas ar dar kokia nors sporto šaka. Bandykite ir tikrai atrasite sau tinkančią sporto šaką, judesio džiaugsmą, nesvarbu, kokio amžiaus esate“, – skatino specialistė.

Užs. 1857670

Dalyvių – tūkstančiai

Net 2,7 tūkst. pradinių klasių, arba daugiau nei 50 tūkst. pradinukų, mankštinosi su olimpiečiais, sportininkais, pramogų pasaulio atstovais, mokėsi sveikos mitybos pagrindų, iš Lietuvos sporto komandų mokėsi bendradarbiauti.

„Žinia apie projektą sklinda garsiai, o iniciatyvos vertę geriausiai apibūdina patys vaikai. Kiekvieną projekto savaitę lankėme skirtingas mokyklas, prašėme vaikų pasidalyti įspūdžiais – ką sužinojo ar išmoko.

Be galo smagu klausyti, kai vaikai pasakojo, kad salotos ne tik gražiai atrodo, bet ir yra skanios. Pradinukai žino, kad pyktis yra emocija, kurią irgi reikia išjausti, kad svarbu pasitikėti draugais, nes kartu mes galime daugiau nei po vieną.

Esame labai dėkingi projekto globėjai poniai Dianai Nausėdienei už didžiulį palaikymą, sportininkams, kurių istorijos, mankštos ir nuoširdūs pokalbiai įkvėpė vaikus, taip pat atsidavusiems pedagogams ir tėveliams, kurie kaip visada aktyviai įsitraukė į veiklas“, – džiaugėsi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Patarė ir D.L.Demarco

Projekto dalyviai įsitraukė į kiekvienai temai pritaikytus, specialistų paruoštus užsiėmimus pamokų, pertraukų metu ir namuose.

Vaikai buvo kviečiami žaisti įvairius temą atitinkančius žaidimus, stebėti savo fizinį aktyvumą, rengti nuotykių ekspedicijas, pažinti maistines medžiagas. Taip pat kasdien įvertinti savo emocijas ir jomis pasidalyti su savo klasės draugais, įsitraukti į kitas pradinukams patrauklias veiklas. Kiekvieną savaitę vaikus lydėjo ir temas atitinkantys superherojai.

„Žymių žmonių patarimus vaikai labiau priima. Mes dažnai kalbame, tarkime, kad reikia gerti vandenį, bet kai biomedicinos mokslų daktaras papasakojo, kiek jo reikia gerti, o jam pritarė žinomas virtuvės šefas Gian Luca Demarco ir superherojus Amis Kilniaširdis, vaikai iškart sukluso ir dabar patys vienas kitą skatina. Vandens ąsotis per pietus žymiai greičiau ištuštėja“, – sakė Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos pedagogė Nijolė Šilanskienė.

Sauliaus Čirbos / LTOK nuotr.

Dalijosi patirtimi

Į projekto veiklas tradiciškai įsitraukė žinomi sportininkai. Kartu mankštintis vaikus kvietė olimpiečiai lengvaatletė Diana Zagainova, kanojininkas Henrikas Žustautas, slidininkas Mantas Strolia, lengvaatletė Irina Krakoviak-Tolstika, boksininkas Tadas Tamašauskas ir krepšininkė Laura Juškaitė. Prie jų prisijungė ir dainininkė Eglė Jurgaitytė.

„Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę prisidėti prie projekto veiklų ir įkvėpti vaikus. Man fizinis aktyvumas suteikė galimybę pamatyti pasaulį, sportuodama susiradau daug draugų, tad labai džiaugiuosi galėdama bent dalelę to perduoti mūsų mažiesiems“, – kalbėjo D.Zagainova.

Apie komandinio darbo ir pasitikėjimo vienas kitu svarbą vaikams pasakojo porinės keturvietės irkluotojai Aurimas Adomavičius, Dominykas Jančionis, Giedrius Bieliauskas, Žygimantas Gališanskis ir komandos treneris Kęstutis Keblys, tinklininkės Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė, merginų ledo ritulio „Hockey Stars“ komandos narės Gabija Griniūtė, Gertrūda Gliožaitytė, Greta Baubaitė, Jonė Vaičiukienė, Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai Saulius Mikoliūnas ir Edvinas Gertmonas, sostinės „Ryto“ krepšininkai Margiris Normantas ir Gytis Radzevičius.

Pradinukai taip pat turėjo išskirtinę progą nuotoliniu būdu pabendrauti su olimpiečiais baidarininkais Andrejumi Olijniku ir Mindaugu Maldoniu, olimpiete penkiakovininke Ieva Serapinaite.

Daugiau juda ir patiria

Prieš keliaudami į pirmą klasę, Lauko darželio ir Lauko mokyklos įkūrėjo Žilvino Karpio vaikai daug laiko leisdavo lauke. Šeima pastebėjo, kad ugdomi lauke vaikai nustebina užsispyrimu tikslui pasiekti, formuojasi stiprūs charakteriai. „Jie tvirtesni ir fiziškai, ir emociškai, jaučiasi laisvesni. Jiems geriau sekasi įveikti atstumus ar susikoncentruoti veiklai, reikšti nuomonę“, – sako Ž.Karpis.

Fizinis aktyvumas lauke turi teigiamos įtakos ir geresniam vaikų pasiruošimui mokyklai. Tai rodo tyrimas, kurio metu buvo apklausta apie 40 lauko darželius Vilniuje ir Kaune lankančių vaikų tėvų ir tiek pat – lankančių tradicinius darželius. Palyginti lauko darželio vaikų grupę su įprastinio darželio grupe, matyti statistiškai reikšmingas rezultatas – lauko darželių vaikai fiziškai aktyvesni.

„Tėvai pildė Nyderlandų fizinio aktyvumo klausimyną, atsakė, kokį laisvalaikį vaikai renkasi: aktyvesnes ar pasyvesnes veiklas. Pagal šį klausimyną vaikai, kurie lankė lauko darželius, buvo fiziškai aktyvesni. Kitas objektyvus skaičiavimas: lauko darželių vaikai dukart mažiau serga, ir dėl to beveik dukart rečiau dėl ligos praleidžia darželį. Įprastinį darželį lankantys vaikai dėl ligos vidutiniškai praleido beveik 25 dienas per pastaruosius metus, o lauko darželį – dešimt“, – sako tyrimui vadovavusi Lietuvos sporto universiteto Fizinio ir socialinio ugdymo katedros docentė R.Gruodytė-Račienė.

Išvada: doc. Rita Gruodytės-Račienės teigimu, vaikų kognityvinėms funkcijoms ugdytis padeda judėjimas ir aktyvūs žaidimai gryname ore.

Lauko darželių vaikai auga kiek kitokiomis sąlygomis, palyginti su tradicinius darželius lankančiais, todėl jų psichomotoriniai gebėjimai pereinant į mokyklinį etapą yra geriau išvystyti.

Išėjimas iš patalpų savaime padiktuoja vaikams kitokių pasirinkimų galimybių. Jeigu kėdžių ir suolų pilnose klasėse, kaip sako R.Gruodytė-Račienė, iškart norisi prisėst, tai laukas siūlo daugiau. Tai leidžia vaikams judėti natūraliai ir atlikti daugiau įvairesnių judesių, vystosi platesnio spektro judėjimo gebėjimai.

„Daug labiau pasiruošia mokyklai, iš psichomotorinės ugdymo perspektyvos žvelgiant, lauko darželių vaikučiai, nes jie turi gerokai daugiau patirties, negu tik būti pasiruošę ramiai sėdėti suole“, – atkreipia dėmesį docentė.

Aktyvūs vaikai laimingesni

Pastaruoju metu švietime matyti ryškių pokyčių, net tradicinės mokyklos atsižvelgia į tai, kad vaikams pirmoje klasėje reikia aktyvesnių intarpų tarp mokymosi dalykų, atsiranda lauko klasių.

Kalbant apie gerą pasiruošimą mokyklai, su ankstyvuoju ugdymu siejamas judėjimo džiaugsmas, laimės jausmas ir buvimas žaliose erdvėse vaikus paveikia labiau, nei manome. Tai parodė didelės apimties retrospektyvinis danų tyrimas, nagrinėjęs suaugusių žmonių psichinės sveikatos situaciją per šešiolika įvairiausių psichinių sutrikimų ir ligų. Buvo tiriama, kiek vaikai savo gyvenamoje aplinkoje turėjo žalios erdvės, o po 20 metų pasidomėta jų sveikata, emocine savijauta. „Žaliosios erdvės poveikis vaikystėje, pasirodo, mums toks stiprus, kad dovanoja apie 55 proc. apsaugos nuo psichikos sutrikimų suaugus – tikrai daug!“ – sako R.Gruodytė-Račienė.

Net tradicinės mokyklos atsižvelgia į tai, kad vaikams pirmoje klasėje reikia aktyvesnių intarpų tarp mokymosi dalykų, atsiranda lauko klasių.

Ne tiek jau daug paauglių mokyklą pabaigia sveiki ir laimingi – per dvylika mokslo metų juos ima varginti stuburo iškrypimai, stresiniai psichosomatiniai simptomai, galvos, pilvo skausmai. Tai atsiliepia ir mokymosi rezultatams. Prieš keletą metų prestižiniame mokslo žurnale „British Journal of Sports Medicine“ išspausdintos 24 garsiausių ekspertų iš JAV, Kanados, Europos šalių įžvalgos: norint, kad vaikai geriau mokytųsi, reikia ne samdyti daugiau korepetitorių, o leisti jiems būti fiziškai aktyviems laisvalaikiu ir lauke. Ekspertai patvirtino, kad kognityvinių funkcijų ir fizinio aktyvumo sąsaja tikrai egzistuoja. Vaikų kognityvinėms funkcijoms ugdytis padeda judėjimas ir aktyvūs žaidimai gryname ore.

„Vaikams reikia būti fiziškai aktyviems kasdien bent 60 minučių: kad paprakaituotų, išrasotų kakta, širdis dažniau stuksentų. Krūvis turi būti tinkamo intensyvumo vaikams ir paaugliams, nuo vidutinio iki didelio.

Ką mes veikiame vaikystėje, paauglystėje, labai paveikia, kiek būsime sveiki, laimingi, fiziškai pajėgūs suaugę“, – paprastą receptą turi mokslininkė.

Vis dėlto jis turi niuansų – pavyzdžiui, neužtenka darželinukams įrengti žaidimų aikštelę kieme arba kartais nukeliauti pažaisti į parką. Norvegijoje atliktas tyrimas, kuriame palyginta, kaip vaikai leidžia laiką tradicinėse ir gamtinėse aikštelėse, parodė – fiziškai aktyvesnė diena buvo ta, kurią ugdytojai su vaikais eidavo į gamtines aikšteles. Jų aplinka duodavo daugiau galimybių judėti. Įdomu tai, kad pasyviausia diena vaikams tapo tradicinėje lauko aikštelėje vasarą – nors oras buvo puikus, sugalvoti, ką veikti jau šimtą kartų išbandytoje erdvėje, – sunku. Vyresni vaikai ilgai užtruko, kol išsirinko, ką žaisti. Tyrimo išvadas analizavę ekspertai nusprendė, kad geriausia vaikams – pusiausvyra tarp planuotos judrios veiklos ir laisvo žaidimo.

„Visą mėnesį per įdomias ir įtraukiančias užduotis, susitikimus su žinomais sportininkais stengiamės sudominti vaikus sveika gyvensena ir padedame jiems formuoti šiuos įgūdžius. Labai džiaugiamės, kad aktyviai į šią iniciatyvą įsitraukia ir vaikų artimieji. Kasmet pasibaigus projektui sulaukiame pasakojimų apie įdomiausias šeimų ekspedicijas ir smagų laiką visiems kartu gaminant sveikus užkandžius. Tėvelių indėlis formuojant sveikos gyvensenos įgūdžius yra labai svarbus, jie savo pavyzdžiu įkvepia mažuosius. Esame dėkingi projekto globėjai poniai Dianai Nausėdienei. Su jos palaikymu fizinio raštingumo svarbos žinią galime skleisti dar plačiau. Taip pat noriu padėkoti į projektą įsitraukiantiems pedagogams. Jūsų kūrybiškumo, atsidavimo ir aktyvumo dėka galime sudominti vaikus sveika gyvensena. Projektą kasmet tobuliname, atsižvelgiame į dalyvių pasiūlymus ir šiemet pristatysime kaip niekad daug įdomių užsiėmimų, kurių dalyviai taip pat turės galimybę mokytis iš olimpiečių ir kitų mums puikiai pažįstamų žmonių. Ruošiant medžiagą kartu dirba visų temų specialistai, tad turinys ne tik įdomus, bet ir naudingas bei visiškai nemokamai prieinamas visiems užsiregistravusiems“, – kalbėjo olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Spalio 3 dieną prasidėsiantis projektas dalyvius pasitiks fizinio aktyvumo tema. Visą savaitę, kasdien pradinukai bus kviečiami skaičiuoti savo paros fizinio aktyvumo laiką bei mankštintis kartu su geriausiais Lietuvos sportininkais – olimpiete lengvaatlete Diana Zagainova, olimpiečiu kanojininku Henriku Žustautu, olimpiečiu slidinėjimo treneriu Mantu Strolia, Lietuvos moterų rinktinės krepšininke Laura Juškaite, boksininku Tadu Tamašausku, olimpiete lengvosios atletikos trenere Irina Krakoviak-Tolstika, prie kurios prisijungs ir dainininkė, laidų vedėja Eglė Jurgaitytė.

„Visai neseniai kartu paruošėme pradinukams mankštą ir labai džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę pabendrauti su dalyviais nuotolinio susitikimo metu. Esu paruošęs vaikams pasakojimų apie tai, kaip pradėjau sportuoti, kaip atradau savo sporto šaką, kaip atrodo mano kaip olimpiečio gyvenimas, atsakyti į jiems rūpimus klausimus. Žinoma, parodysiu ir savo medalius, vaikams tas labai įdomu. Tikiu, kad labai svarbu vaikams parodyti pavyzdį, galbūt ateityje kuris nors iš jų taip pat taps olimpiečiu, bet labiausiai noriu prisidėti prie sveikų ir motyvuotų vaikų ugdymo“, – sakė H. Žustautas.

Sveikai mitybai skirtos savaitės metu dalyvių dėmesį patrauks visiems puikiai pažįstamas, charizmatiškasis kulinaras Gian Luca Demarco, kuris kartu su mitybos specialistu Artūru Sujeta pakvies vaikus pasigaminti nesudėtingų maistingų ir sveikų patiekalų. Gamindami pradinukai mokysis apie skirtingas maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus bei jų naudą sveikatai, o namuose kartu su tėveliais bus skatinami atkreipti dėmesį į dienos valgių sudėtį bei rasti sveikesnių pasirinkimų.

Trečioji projekto savaitė dalyvius pakvies pažinti savo emocinę sveikatą. Kodėl kartais jaučiamės pikti? Ką daryti, kai liūdna? Ar galime išskirti geras ir blogas emocijas? Kaip su jomis tvarkytis? Į šiuos bei kitus klausimus vaizdinių pamokėlių bei specialių, vaikams patrauklių užduočių metu padės atsakyti geriausi šalies psichologijos specialistai.

„Man labai svarbu, kaip mano klasėje vaikai jaučiasi. Ši savaitė priverčia vaikus susimąstyti apie tai, kokios mus emocijos aplanko, kaip su jomis susitvarkyti ir kad pyktis taip pat yra emocija ir jos nereikia vengti, tik išmokti su ja gyventi. Kai suprantame savo ir vienas kito emocijas, imame kurti geresnę, gražesnę, draugiškesnę aplinką. Klasėje man mūsų bendravimas ir emocijos yra svarbiausia ir aš džiaugiuosi, kad po šios savaitės vaikai kalbasi, kaip jaučiasi, supranta, kaip su tuo gyventi“, – po praėjusių metų projekto kalbėjo Vilniaus Viršuliškių mokyklos pedagogė Dalia Raišienė.

„Olimpinį mėnesį“ užbaigs savaitė su žinomomis Lietuvos sporto komandomis, kurios pakvies vaikus pažinti bendradarbiavimo svarbą gyvenime ir sporte. Taip pat dalyviai bus kviečiami įsitraukti į įvairius užsiėmimus, kurių metu mokysis pasitikėjimo, tolerancijos, užmegzti akių kontaktą bei daugybę kitų veiklų.

Visus savo klasę užregistravusius pedagogus pasieks nemokama metodinė medžiaga, specialistų sukurti užsiėmimai kiekvienai temai pažinti bei daugybė trumpų pamokėlių, kurias kartu su vaikais bus kviečiama žiūrėti pamokų, pertraukų metu bei namuose.

Projektui pasibaigus burtų ceremonijos metu iš dalyvių bus išrinkta keliasdešimt laimingųjų klasių, kurias pasieks vertingi organizatorių prizai.

Šiuo metu projekte „Olimpinis mėnuo“ jau yra užsiregistravusios 2300 klasių iš visos Lietuvos, tai reiškia, kad į sveikos gyvensenos temas gilinsis daugiau nei 45 tūkst. vaikų.

Projektą globoja pirmoji ponia D. Nausėdienė. Iniciatyvą organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Registracija į projektą vyksta iki rugsėjo 17 dienos. Registruotis galima Lietuvos tautinio olimpinio komiteto svetainėje LTOK.lt.

Šią vasarą tai jau antroji šventė pagal projektą „Sportuoja vaikai, sportuoja šeimos, sportuoja visa bendruomenė“, skatinanti įvairaus amžiaus žmonių fizinį aktyvumą ir įsitraukimą į judrias veiklas.

„Norėjosi suburti šeimas, skatinti ir vaikų, ir tėvų fizinį aktyvumą. Tai labai svarbu dabar, kai daug žmonių dirba sėdimą darbą. Šio renginio ir projekto tikslas – pristatyti sporto šakas, įvairias fizinio aktyvumo ir kitas pramogines veiklas, skirtas ir bendruomenių senjorams, ir šeimoms, – dalijosi viena iš renginio organizatorių Soneta Ivanovė. – Siekiame, kad augtų žmonių susidomėjimas fizinio aktyvumo veiklomis“.

Norėjosi suburti šeimas, skatinti ir vaikų, ir tėvų fizinį aktyvumą.

Pasak pašnekovės, kad sportas nebūtų kančia, o taptų kasdienio gyvenimo dalimi, svarbu atrasti patinkančią fizinio aktyvumo veiklą, o šis renginys – puiki galimybė tai padaryti.

Šventės metu vyko bendra treniruotė šeimoms, kurią vedė sporto organizacijos „Šešios trim“ treneriai. Treniruotės metu tėvai su vaikais ant žolės atliko pratimus, stiprinančius kūną ir gerinančius fizinę būklę. Gimnastikos trenerė Goda kartu su jaunomis klubo narėmis paskatino pakilti ant parko suoliukų sėdėjusius žmones ir supažindino su linijiniais šokiais. Į šią veiklą įsitraukė ne tik vaikai, jų mamos, bet ir tėčiai.

„Atvykau su šeima, nors vyras šiek tiek tingėjo po darbo, bet susiruošė ir šokome visi kartu. Renginys tikrai smagus, pakelia nuotaiką, gera pabūti bendruomenėje, geras oras“, – įspūdžiais dalijosi renginio dalyvė Inga.

Parke laiką leidusios senjorės labiausiai susidomėjo Laimonto Rakausko vesta šiaurietiško ėjimo treniruote. Paskelbus treniruotės pradžią, moterys sustojo ratu ir atliko įvairiausius pratimus su šiaurietiško ėjimo lazdomis, skirtus stiprinti ne tik kojas, bet ir viršutinę kūno dalį.

Treneris paaiškino, kad šie pratimai, atliekami su lazdomis, yra stabilesni, skirti efektyvesnei mankštai, taip pat papasakojo apie šiaurietiško ėjimo privalumus: „Einant įprastai krūvį patiria tik kojos, o einant su lazdomis mes jungiam visą viršutinę kūno dalį, todėl taip gauname šiek tiek didesnį krūvį, vyksta kardio treniruotė ir viršutinės kūno dalies mankšta. Ėjimas tampa labiau subalansuotas, nes krūvis netenka vien kojoms, jį paskirstome, didiname judesių amplitudę, stipriname pečių juostą, geriname laikyseną, o tai – dabar labai svarbu, kai daug žmonių leidžia laiką sėdėdami“.

Pasak L.Rakausko, šią veiklą atranda vis daugiau jaunų žmonių. „Pastebėjau, kad publika jaunėja, tikriausiai suprato, kad reikia dabar savo kūnui, organizmui duoti fizinį krūvį, reikia mankštintis“, ­– įžvalgomis dalijosi treneris.

Skausmas, diskomfortas, paraudimas, patinimas – problemos, kurios dažniausiai kankina sąnarių srityje. Anot kineziterapeutės Mildos Šiupšinskienės, toje zonoje yra ne tik patys sąnariai, bet ir rečiau pačių pacientų įvardijami tepaliniai maišeliai, raiščiai, sausgyslės ir jų prisitvirtinimo prie kaulų vietos – visi jie gali siųsti skausmo signalą. Tiesa, gali pasitaikyti atvejų, kai skausmas apskritai gali būti nesusijęs su skaudama vieta ir sukeltas, pavyzdžiui, stuburo nervinių šaknelių dirginimo.

Vis dėlto gerai sąnarių būklei dažnai patys padarome meškos būklę juos tausodami ir ribodami judėjimą.

„Jeigu esame neaktyvūs, sėslūs, atrodo, kad „taupome“ sąnarius, tačiau priešingai –  juose medžiagų apykaita tampa ne tokia gera, o raumenys – ne tokie išlavinti, kad padėtų sąnariams judant“, – paaiškino gydytoja.

Žemo fizinio aktyvumo žmonių raiščiai, raumenys, sausgyslės, fascijos yra ne taip gerai pasiruošusios judėti ir nemalonūs simptomai gali pasireikšti, kai padaugėja fizinės veiklos pavyzdžiui, vasarą, per atostogas.

Pasak gydytojos, aktyvūs žmonės, kurie palaiko vidutinį ar aukštą fizinį aktyvumą, paprastai turi atsparesnį judamąjį aparatą, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie savo sąnarius apkrauna optimaliai ir visos sąnario struktūros nesidėvi.

„Esant labai dideliam fiziniam krūviui kartais nukenčia raiščiai, sausgyslės. Svarbu abiem atvejais rasti judamojo aparato disbalanso priežastis ir imtis veiksmų joms koreguoti, kad patirtos traumos nenuvestų prie tolesnių pakitimų pačiuose sąnariuose“, – sakė M. Šiupšinskienė.

Visapusiškas dėmesys

Gerai sąnarių būklei svarbu ne tik reguliarus fizinis aktyvumas, bet ir dėmesys „iš vidaus“. Reikėtų pasirūpinti, kad organizmui netrūktų būtinų medžiagų. Jų sąrašo pirmoje vietoje – vanduo. Pasak gydytojos, dehidratacija neigiamai veikia visą organizmą, taigi ir sąnarius, raumenis bei kitus jungiamuosius audinius.

Taip pat reikėtų nepamiršti pasirūpinti, kad organizmui netrūktų ir kitų naudingų medžiagų.

„Svarbu, kad mitybos racione netrūktų vitaminų ir mineralų, maisto racionas būtų kuo natūralesnis, jame netrūktų omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių pusiausvyros, vitamino D3, kurio šaltiniu gali būti ir UVB spinduliai arba maistas tamsiuoju metų laiku“, – patarė kineziterapeutė. Galima rinktis ir specialiai fiziškai aktyviems žmonėms pritaikytus maisto papildų kompleksus.

Anot specialistės, pasirūpinti sąnarių sveikata – tai pasirūpinti gera bendra kūno sveikata: kasdien būti fiziškai aktyviems, gerti pakankamai skysčių, gauti vitaminų ir mineralinių medžiagų, kiek įmanoma ilgai neužstrigti statinėse padėtyse, pasirūpinti savo emocine gerove.

„Mūsų sąnariai sukurti judėti, nebūtinai tai turi būti kažkas specialaus – labai svarbu judant patirti džiaugsmą ir mėgautis judesių įvairove. O paprasta mankšta su keliais tempimo ir mobilumo pratimais bei keliais pratimais pilvo presui, sėdmenims pabudins raumenis ryte ar ilgiau pasėdėjus darbe, parengs didesniam fiziniam krūviui“, – patarė gydytoja M. Šiupšinskienė.

Vis dėlto svarbu nepamiršti fizinį krūvį didinti palengva didesniam krūviui turi pasiruošti ne tik raumenys, bet ir sausgyslės, raiščiai, fascijos – šių struktūrų pokyčiams reikia daugiau laiko.

Šiame "Judriausio darželio" konkurse dalyvavo 31 įstaiga – tai didžiausias skaičius per visą konkurso istoriją.

"Mūsų specialistai šiuo konkursu siekia ne tik nuosekliai formuoti fizinio aktyvumo įgūdžius vaikams, bet ir parodyti, koks svarbus vaidmuo formuojant juos tenka tėvams ir pedagogams. Tik fizinio aktyvumo pavyzdys, patrauklios fizinio aktyvumo formos gali užkrėsti mažuosius būti aktyvius", – mintimis dalijosi Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė.

Konkurso komisija – Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro ir Klaipėdos "Rotary" klubo "Karalienė Luizė" atstovai atsakingai skaičiavo rezultatus ir išrinko nugalėtojus.

Pirmoji vieta atiteko Klaipėdos lopšeliui-darželiui "Eglutė", surinkusiam 44 288 km, jiems įteiktas konkurso rėmėjo įsteigtas prizas – 20 šiaurietiškojo ėjimo lazdų.

Antrąją vietą konkurse užėmė Klaipėdos lopšelis-darželis "Bangelė", surinkęs 37 680 km.

Konkurso rėmėjas šį darželį pradžiugino prizu – 28 gimnastiniais kamuoliais.

Trečia vieta atiteko Klaipėdos lopšeliui-darželiui "Pumpurėlis", kuris surinko 32 353 km ir buvo apdovanotas konkurso rėmėjo įsteigtu prizu – 3 komplektais plokščiapadystės prevencijos priemonių.

– Kodėl išėjus į pensiją ir nieko neveikiant sveikata prastėja?

– Visų pirma, pensija yra socialinis reiškinys. Reglamentuojant tam tikriems teisės aktams tas žmogus gali nedirbti ir gauti tam tikras išmokas.

– Ar tai susiję ne su žmogaus gabumais, o su tam tikru įrašu asmens gimimo liudijime?

– Tas pastebėjimas, kada žmogus tampa pensininku, slepia labai daug teigiamų ir neigiamų emocijų. Procesai, kurie vyksta žmogaus gyvenimo eigoje, yra labai įdomūs, nes jie yra negrįžtami, nemodifikuojami, galbūt šiek tiek koreguojami. Turiu omenyje senatvinius procesus. Senėjant organizmui vystosi tam tikras galimybių mažėjimas: protinio pajėgumo, fizinių galimybių. Kai kada tas mažėjimas pasireiškia ligomis.

Jeigu senėjimo procesas yra nesėkmingas, jeigu sunku finansiškai, jeigu yra daug ligų, jis tada pakliūva tarsi į užburtą ratą.

– Kas nutinka tiems žmonėms, kurie išeina į pensiją, nedirba, neužsiima jokia kita veikla?

– Nenutinka nieko ypatingo. Jeigu žmogus sulaukęs pensinio amžiaus atsisako aktyviai dirbti, pasikeičia jo socialinis vaidmuo, jo gyvenimo būdas, gyvenimo ritmas. Jeigu jis iki tol aktyviai gyveno, jo fizinė sveikata yra gera, tad jis labai džiaugsmingai nedirbs, nes turės kitų užsiėmimų. Bet jeigu senėjimo procesas yra nesėkmingas, jeigu sunku finansiškai, jeigu yra daug ligų, jis tada pakliūva tarsi į užburtą ratą. Tokio žmogaus fizinis pajėgumas labai greitai mažėja, jis neišeina iš savo namų, sustingsta, guli lovoje arba labai mažai juda. Tad esant tokiam nesėkmingam senėjimui mes galime tikėtis nejudrumo, ligų paūmėjimo, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, kaulų retėjimo, vystosi osteoporozė.

– Ar tie žmonės, kurie toliau tęsia darbą arba yra kitaip aktyvūs, gali išvengti šio blogo senėjimo proceso? Ar tos veiklos padėtų tai atitolinti?

– Ypatingai ne. Sveikatos priklausomybė nuo pensinio amžiaus yra labai menka.

– Ar pastebite, kad Lietuvoje pensininkai keistųsi?

– Skiriasi mąstymas. Jie yra daugiau pamatę pasaulio, visiškai kitaip supranta darbinius santykius. Jeigu yra didesnės finansinės galimybės, atsiranda ir socialiniai aspektai. Reikia pastebėti, kad yra tam tikra riba, kad nuo 75 m. domėjimasis aplinka sumažėja, žmogus nebenori keliauti, jis daugiau bendrauja su savo artimaisiais, jam daugiau rūpi sėslus gyvenimas. Tad pokyčiai yra ir gana ženklūs.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar turint pinigų senatvė yra laimingesnė?

– Be abejo. Bet pinigai tikrai nenulemia visko. Tačiau jie svarbūs. Senatvė turi būti ori. Pirmiausia – psichologinė būklė. Šioje situacijoje kalbame apie gyvenimo kokybę.

– Ką rekomenduotumėte tiems žmonėms, kurie skaičiuoja paskutinius mėnesius iki oficialaus pensinio amžiaus?

– Susitvarkyti savo aplinką, susitarti su savimi. Pasižiūrėti, ar finansinėje srityje viskas yra tvarkoje. Neatsisakyti draugų, kiek galima daugiau bendrauti. Keliauti, jei leidžia finansinės galimybės. Yra trečiojo amžiaus universitetas, kuris puikiai veikia visoje Lietuvoje. Ten senyvo amžiaus žmonės gali susitikti, tobulintis ir tokiu būdu judėti į priekį. Negalima jokiu būdu sustoti gyvenimo kelyje.

– Vakarų valstybės skaičiuoja, kad ženkliai padidės žmonių, sergančių įvairiomis demencijos formomis. Kiek Lietuvoje yra dėl to nerimo?

– Tai yra didelė problema, nes vidutinė būsimo gyvenimo trukmė ilgėja. Tad anksčiau tokių ligų praktiškai nebūdavo. Dabar galima laisvai sulaukti 80–90 metų, jei nėra ligų ir vedamas sveikas gyvenimo būdas.

– Kaip tokių ligų išvengti?

– Pirmiausia – fizinis aktyvumas. Taip pat šiek tiek protinės mankštos. Bendravimas yra labai sveikintinas dalykas, kelionės, pažinimas. Žingeidumas, noras žinoti, noras kažką veikti – tie požymiai, kurie išskirtinai daro laimingus senyvo amžiaus žmones.