Seimo valdančiųjų užmojai stabdyti bent jau Kauno projektą, atsiduodantį neskaidriais verslo ir valdžios ryšiais, susiduria su mistiniais įsipareigojimais. Bet viešai visi atsisako atskleisti, kas pažadėta suomių bendrovei "Fortum", vis labiau plečiančiai verslą ir Rusijoje.

Politikų užmojai perkratyti buvusios Vyriausybės palaimintus šiukšlių deginimo projektus vis dar rusena. Seimas iš antro karto pritarė įstatymo pataisai, numatančios tokius objektus statyti ne arčiau 20 km. nuo gyvenamųjų vietovių.

Seimas praėjusį ketvirtadienį taip pat leido Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau statomų atliekų deginimo elektrinių.

Tačiau valstybei priklausančios bendrovės "Lietuvos energija" vadovų, atrodo, Seimo valia visai nedomina. "Dabartinis Seimo sprendimas nedaro įtakos mūsų įgyvendinamiems projektams", – teigiama BNS atsiųstame "Lietuvos energijos" komentare.

"Lietuvos energijos" atstovai jau neigia, kad Vilniaus jėgainėje bus sumažintas deginamų atliekų kiekis, nors dar prieš keletą mėnesių tai viešai žadėjo premjerui. (Butauto Barausko nuotr.)

Belieka tik spėlioti

Specialiųjų tyrimų tarnyba nerado pagrindo pradėti tyrimų dėl galimos korupcijos priimant sprendimus statyti Vilniaus ir Kauno jėgaines. Finansų ministerija pagąsdino, kad atsisakydama projektų valstybė netektų per 160 mln. eurų ir dar apsijuoktų Europoje, nes įranga jėgainėms jau nupirkta ar užsakyta užsienio įmonėse.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, prieš atostogas susitikęs su valstybės kontroliuojamos UAB "Lietuvos energija" vadovybe, išgavo pažadą, kad Vilniaus jėgainėje deginamų atliekų kiekis gali būti sumažintas perpus – nuo 160 iki 80 tūkst. tonų per metus. Tačiau tą patį padaryti Kauno kogeneracinėje jėgainėje esą trukdo įsipareigojimai. Kas, kam ir ką yra įsipareigojęs, visuomenei neskelbiama, nes verslas pageidauja konfidencialumo.

Minimą jėgainę "Lietuvos energija" stato kartu su geru Rusijos partneriu, suomių UAB "Fortum Heat Lietuva". Viešai skelbta, kad ji galės sudeginti apie 200 tūkst. tonų komunalinių ir pramoninių atliekų ir pagaminti 40 proc. Kaunui reikalingos šilumos energijos. Kokie dar įsipareigojimai saisto valstybei priklausančią bendrovę "Lietuvos energija" su privačia "Fortum", kogeneracinių jėgainių projektus pristatančiame tinklalapyje nepavyko rasti. Spėlioja ir visuomenė, ir politikai.

Jeigu mažinti deginamų atliekų kiekio negalima, vadinasi, Lietuva turės užtikrinti, kad jų nepritrūktų? Seimo energetikos komisija su ekspertais seniai išsiaiškino, kad trims šiukšlių fabrikams (Klaipėdoje "Fortum" degina atliekas nuo 2013 m.) Lietuvoje neužteks komunalinių atliekų ir Kauno jėgainė perteklinė, bet projektas vis tiek stumiamas buldozerio principu. Negana to, skandinavų bankas mielai skolina 120 mln. eurų.

Atrodytų, tokie dalykai įmanomi tik korumpuotoje Rusijoje, gal dar Ukrainoje, bet, pasirodo, apsukrūs veikėjai suka savo versliukus už mūsų pinigus ir Lietuvoje.

Tyrimai dar stalčiuose

Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektų atsiradimo ir įgyvendinimo aplinkybes tyrinėja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), taip pat Vyriausybėje sudaryta darbo grupė. Pastaroji, Ministro pirmininko patarėjo kovai su korupcija Skirmanto Malinausko teigimu, jau baigia darbą ir greitu metu pristatys jo rezultatus.

"Pats su šeima gyvenu visai netoli Vilniuje pradėtų statyti šiukšlių deginimo įrenginių. Man akivaizdu viena – darant šiuos sprendimus politikams ir tuomečiams šalies vadoms gyventojų nuomonė rūpėjo mažiausiai. Šiandien tikrai sunku keisti ar stabdyti labai toli pažengusius projektus, tačiau sprendimų ieškoma", – tvirtino S.Malinauskas.

Pasak jo, Vilniuje dėl deginamų atliekų kiekio kalbėtis yra lengviau, nes visas projektas yra valstybės rankose, o Kauno atveju pusė projekto priklauso privačiai įmonei, todėl ten situacija visiškai kita.

"Man taip pat trūksta rimtos institucijų analizės, kaip skaidriai vyksta ūkinė veikla jau veikiančioje "Fortum" atliekų deginimo gamykloje Klaipėdoje, – pripažino premjero patarėjas. – Nuolatos plūsta gyventojų laiškai, žinutės, žmonės skambina ir dalijasi informacija. Ne kartą susitikome ir su bendruomenių bei visuomeninių asociacijų atstovais. Pateikta informacija tikrinama. Tai klausimai susiję su žmonių sveikata, todėl skaidrumas turi būti absoliutus."

S.Malinausko žiniomis, Kauno kogeneracinėje jėgainėje numatyta deginti ne tik komunalines, bet ir pramonines atliekas, ir jos ten keliautų iš skirtingų regionų, taip pat ir iš Vilniaus, kur tokių atliekų deginti galimybės nebus. Pramoninės atliekos yra kaloringesnės, iš jų gaunama daugiau energijos, tačiau dažnu atveju jos labiau teršia.

S.Malinauskas neslepia, kad iš Klaipėdos dėl "Fortum" veiklos nuolat plūsta skundų. (M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.)

"Bet tikrai nėra užkirstas kelias kalbėtis apie papildomas aplinkosaugines priemones ir apie mažesnius atliekų deginimo kiekius. Tai gali reguliuoti pati valstybė per Aplinkos ministerijos išduodamus taršos leidimus, – neabejojo patarėjas. – Taip pat turi būti išsklaidytos bet kokios abejonės dėl politikų ar kontrolės institucijų vadovų ryšių su stambiu verslu. Nuolatos bendraujame su Seimo NSGK komiteto pirmininku Vytautu Baku, jis ne kartą minėjo, kad stambiems energetikos projektams bus skirtas išskirtinis dėmesys ir visuomenei bus pateikta daugiau informacijos. Seimas tik pradėjo rudens sesiją ir, neabejoju, prie šio klausimo V.Bakas sugrįš."

Degintojams – vien malonės

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Artūras Skardžius abejoja, ar "Lietuvos energijos" viešai skelbiami faktai, ypač dėl Kauno kogeneracinės jėgainės, atitinka tikruosius susitarimus ar įsipareigojimus "Fortum". Pirmiausia dėl to, kad atliekų deginimas šiuolaikiniame žiedinės ekonomikos kontekste apskritai nėra atliekų tvarkymo būdas, normalios valstybės orientuoja verslą į atliekų perdirbimą ir gamybą be atliekų.

"Jeigu kažko perdirbti neįmanoma, tik deginti, turi būti valstybinė ar municipalinė ne pelno siekianti įmonė, kuri tai darytų už savikainą, – įsitikinęs parlamentaras. – Mums dažnai minimas Kopenhagos pavyzdys, bet niekas nesigilina, ar ten iš atliekų deginimo daromas verslas, kaip čia, Lietuvoje. Ar valstybė įsipareigojusi žūtbūt išlaikyti šitą bambagyslę, ir būtent "Fortum"? Nes jų verslui svarbu, kad žmonės atliekų nerūšiuotų, o brangiai mokėtų už jų priėmimą prie "Fortum" vartų."

Jis svarsto, ar tik nebus atliekų degintojai prikišę nagų ir prie to, kad Aplinkos ministerija ilgą laiką nesertifikavo kietojo atgautojo kuro, gaminamo Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose, į kuriuos valstybė yra investavusi apie milijardą litų.

"Mes jau kelis metus mokame, kad tie įrenginiai atsipirktų, o aplinkos ministrui išsukinėjamos rankos, kad nesertifikuotų jų gaminamo produkto, nes tada reikės jį pirkti. Dabar atliekų degintojams kuro nereikia pirkti, klaipėdiečiams jie metų metus gieda savo dainelę apie pigią šilumą. Ką reiškia, atpiginsime 1 centu šilumą, bet milijonus iš jūsų kišenių ištrauksime tvarkydami atliekas? O Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija maloniai suteikė "Fortum" skatinamąjį tarifą už elektrą, bet kažkodėl niekaip negalėjo sureguliuoti šilumos kainos... Jeigu valstybė šitą bambagyslę išdrįstų nukirpti, visi jų projektai žlugtų..."

A.Skardžius abejoja, ar "Lietuvos energijos" viešai skelbiami faktai, ypač dėl Kauno kogeneracinės jėgainės, atitinka tikruosius susitarimus ar įsipareigojimus "Fortum". (A. Ufarto/ BFL nuotr.)

Konkursas vienam dalyviui

Iš tiesų, šiuo metu Klaipėdos jėgainė "Fortum" yra didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas šalyje – per pastaruosius ketverius metus jai išmokėta beveik 15 mln. eurų iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, iš viso per dvylika skatinimo metų suomių kapitalo įmonė susižers apie 40 mln. eurų vien už tai, kad Klaipėdoje gamina elektrą degindama šiukšles. O Konkurencijos taryba viešai įspėja, kad VIAP parama yra neteisėta valstybės pagalba, kuri iškraipo konkurenciją.

Dideliu skaidrumu nešvyti ir UAB "Lietuvos energija" vykdyta partnerių atranka į Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus. Mat pretendentams buvo nurodyta, kaip jie gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo: tinkama energijos gamybos infrastruktūra, materialiuoju turtu ar piniginėmis lėšomis. Atskirai prašoma duomenų apie partnerio valdomą žemės sklypą ir jo parengimą – atliktą teritorijų planavimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

Sąlyga vienoda visiems, bet kai kurie užsienio investuotojai stebėjosi, ar "Lietuvos energija" ieško potencialaus investuotojo, ar paslaugų teikėjo. Mat 2014 m. vasarą, kai buvo skelbiama partnerių atranka, iš maždaug 20 projektais susidomėjusių užsienio investuotojų vienintelis "Fortum" valdė sklypą Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), turėjo detalųjį planą ir buvo gavęs savivaldybės pritarimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai. Taigi, visi konkurentai liko it musę kandę.

Negana to, teisės aktai numato, kad įmonės, besikuriančios laisvojoje ekonominėje zonoje ir investuojančios daugiau kaip 1 mln. eurų, pirmuosius 6 atskaitinius laikotarpius nemoka pelno mokesčio, kitus dešimt metų moka tik 50 proc., neapmokestinami ir jų dividendai.

Trojos arklys

Kauno miesto aprūpinimas šilumos energija, A.Skardžiaus požiūriu, unikaliausias šiuolaikinio lobizmo pavyzdys: "Dabar Kaunas savo šilumos gamybos poreikį tenkinasi kone 150 proc. Kai prezidentė neva kovojo prieš šilumos monopoliją Vilniuje, atsirado leidimas statyti šalyje privačius biokuro katilus. Kaune buvo pristatyta "arbatinukų", kurie degino pigų biokurą, o šilumą pardavinėjo už kainą, artimą tai, kuri susidaro deginant tris keturis kartus brangesnes dujas. Gyventojai "atpirko" tų privačių investuotojų įrenginius per keletą metų, dabar šiluma pigiausia. Bet tada ateina lobistas "Fortum", susitaria su valstybine UAB "Lietuvos energija", ir ši tampa Trojos arkliu – lobiauja Vyriausybės nutarimą, kad atliekų deginimas yra valstybinės reikšmės. Valstybinis verslas atsineša pilve partnerį, užsienio privatų verslą, ir sako: dabar jūs visi pasitraukite, mes konkuruosime, ir šiluma dar atpigs, sutaupysite 13 ar 15 mln. eurų... Labai įžūlus verslo būdas išspardyti rinkos dalyvius, valstybinę "Lietuvos energiją" išnaudojant kaip Trojos arklį."

Buvęs Seimo Energetikos komisijos narys priminė, kad galimybės megztis korupciniams ryšiams atsirado, kai pertvarkant energetikos sektorių į UAB "Lietuvos energija" įsitrynė grupės buvusių saugumo ir specialiųjų tarnybų pareigūnų, kurie naudojosi tam tikra informacija ir tenkino savo interesus.

"Atrodytų, tokie dalykai įmanomi tik korumpuotoje Rusijoje, gal dar Ukrainoje, bet, pasirodo, apsukrūs veikėjai suka savo versliukus už mūsų pinigus ir Lietuvoje, – piktinosi A.Skardžius. – Net politikus jie geba paimti už vadžių, įtikinti, paspausti, pagąsdinti komisijomis ir pan. Pats esu nukentėjęs, bet nutilti nesiruošiu."

Įdomu ir, pavyzdžiui, koks "Fortum" įnašas į naująją 150 mln. eurų vertės jėgainę, jeigu valdo 49 proc. akcijų, bet investavo, kaip viešai skelbiama, 27 mln. eurų? Gal likusi dalis yra sklypas Biruliškių kaime, padėjęs bendrovei laimėti tarptautinį konkursą ir tapti "Lietuvos energijos" partnere pagal jos pačios nustatytas sąlygas? Visuomenei, o ypač kauniečiams, kuriems teks mokėti už jėgainės gaminamą šilumą ir ten deginti nuvežtas šiukšles, labai rūpi, koks iš tiesų bus "vartų" mokestis, kaip įmonės partneriai dalysis pelną, kas grąžins 120 mln. eurų paskolą "Swedbank" ir kt.

Ką tai reiškia – atpiginsime šilumą 1 centu, bet milijonus iš jūsų kišenių ištrauksime tvarkydami atliekas?

Tai bent kontrolė!

Šiuos ir kitus klausimus pateikusi Finansų ministerijai, kuri yra oficiali "Lietuvos energijos" įmonių grupės akcininkė, dienraštis gavo atsakymą, kad ministerija tik priima sprendimus dėl bendrovės valdymo, tačiau nedalyvauja kasdieninėje UAB "Lietuvos energija" ir jos įmonių grupės veikloje.

"Kauno kogeneracinės elektrinės projekto įgyvendinimas vykdomas kartu su privačiu investuotoju, sprendimai priimami verslo pagrindais", – tiek visuomenei tepaaiškino Finansų ministerija.

UAB "Lietuvos energija" įmonių grupės korporatyvinės komunikacijos vadovė Laura Šebekienė pirmiausia paneigė žmonėms vilčių teikusią informaciją, kad Vilniuje bus deginama mažiau šiukšlių: "Nėra jokių įsipareigojimų dėl deginamų atliekų kiekio mažinimo nei Vilniuje, nei Kaune. Abiejuose projektuose techniškai galima deginti iki 50 proc. nominalios įrenginio galios, visiškai užtikrinant reglamentuotus griežčiausius aplinkosaugos rodiklius."

Kitų galimų įsipareigojimų, kurie itin aktualūs gyventojams, "Lietuvos energijos" atstovė nedetalizavo, bet patikino, kad valstybinės bendrovės santykiai su tarptautine energetikos įmone "Fortum" yra apibrėžti Vyriausybės sprendimu turėti partnerį projekte. Žodžiu, santykiai valdžios palaiminti, vadinasi, teisėti.

"Lietuvos energija" ir "Fortum" projektą finansuoja 51 su 49 proc. proporcija. Tiesioginės investicijos apima tik akcininkų įnašus pinigais, kitos lėšos yra skolinamos iš bankų, kuriems akcininkai, proporcingai savo turimų akcijų daliai, suteikia garantijas. Pradėjus veikti Kauno kogeneracinei jėgainei, jos gaminama elektros energija bus parduodama rinkos sąlygomis. Šiluma bus parduodama kasmėnesiniuose aukcionuose, konkuruojant su esamais šilumos gamintojais. "Vartų" mokestis komunalinėms atliekoms, pradėjus ūkinę veiklą, sieks apie 35 eurus už toną. Jokių išskirtinių susitarimų ar įsipareigojimų, kurie nebūtų įprasti tarp akcininkų, nėra. Negalime komentuoti kitų subjektyvių teiginių, nes jie neturi jokio pagrindo", – teigiama "Lietuvos energijos" atsakyme.

Puokštė nuodų

Strateginė Rusijos bendrovės "Rosatom" partnerė Suomijos kapitalo bendrovė "Fortum" koją į Lietuvą įkėlė tik prieš keletą metų. 2010 m. Klaipėdai paskelbus konkursą atliekų deginimo paslaugoms, nugalėtojais tapo suomiai ir po teismų maratono 2012 m. ėmė rengtis kogeneracinės elektrinės statybai.

2012 m. pabaigoje suomių žvilgsnis nukrypo ir į Kauną, laisvąją ekonominę zoną – bendrovei "Sweko Lietuva" buvo užsakyta atlikti bendrovės "Fortum Heat Lietuva" ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ir parengti ataskaitą. Projektinis ardyninės pakuros pajėgumas – 320 tūkst. t (100 MW) ir 272 tūkst. t (85 MW) kuro per metus. Čia planuojama per metus sudeginti iki 200 tūkst. t komunalinių ir kitokių atliekų. Teigiama, kad dėl to kauniečiams turėtų atpigti šiluma, kasmet esą sutaupant maždaug iki 3 mln. eurų.

PAV ataskaitoje pažymima, kad už tariamai pigesnę šilumą kauniečiai gaus ir savotišką priedą – elektrinė per metus į aplinką išmes apie 611 t teršalų, arba maždaug po 2 t kasdien.

"Vertinant foninę taršą, nustatyta didžiausia azoto dioksido metų koncentracija sudarė 97 proc., 1 valandos – 88 proc. ribinės vertės. Kietųjų dalelių (KD10) metų koncentracija sudarė 73 proc., 24 valandų – 84 proc. ribinės vertės", – PAV ataskaitoje konstatuojama, kad azoto dioksido ir kietųjų dalelių tarša balansuos ties leistina riba.

Toliau PAV ataskaitoje dar gražiau: "Pagrindiniai kūrenamų biokuru ir išrūšiuotomis komunalinėmis atliekomis kogeneracinių elektrinių visuomenės sveikatos rizikos veiksniai yra aplinkos oro tarša gamybiniais ir autotransporto teršalais: metanu, anglies dvideginiu, anglies viendeginiu, angliavandeniliais, druskos ir fluoro rūgštimis, amoniaku, azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis, sieros oksidais, dioksinais ir furanais, sunkiaisiais metalais; dulkių ir kvapų emisijos; gamybinis ir autotransporto triukšmas bei psichoemocinis poveikis."

Tiesa, dėl "psichoemocinio poveikio" elektrinės ekspertai aplinkinius ramina, kad maksimali taršos ir nepatogumų zona per 35 elektrinės veiklos metus bus tik "iki 450 m".

Dega kepurė?

Kauniečiams protestuojant prieš šią elektrinę, jos projektas ėmė strigti. Tam nemažai įtakos turėjo ir Europos Komisijos (EK) paskaičiavimai, kad trijų – Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune, kaip planuojama, kogeneracinių elektrinių Lietuvai per daug, nes nepakaks žaliavos. Tad buvo nepritarta Lietuvos prašymui Kauno elektrinės statybai skirti ES milijonus.

Maždaug prieš metus į suomių šilumininkų žaidimą įsitraukė "Lietuvos energija", tapusi 2015 m. įsteigtos bendrovės "Kauno kogeneracinė jėgainė" 51 proc. akcijų turėtoja. Praėjusiųjų metų spalio pradžioje tuometis premjeras Algirdas Butkevičius pasirašė nutarimą, kuriuo Kauno elektrinė pripažįstama valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu.

"Kauno dienos" kalbintas A.Butkevičius prisipažino mažai galintis pasakyti apie Kauno elektrinės statybos peripetijas, nes projektu labiausiai domėjosi jo buvęs ir dabartinis premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas energetikos klausimais Tomas Gerasimavičius bei buvęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas energetikos klausimais Nerijus Rasburskis. Pastarasis nuo 2015 m. dirba "Lietuvos energijoje", atsakingas už kogeneracines elektrines.

A.Butkevičiui kilo vienintelis klausimas: kodėl Vyriausybė pritarė Kauno elektrinės statybai ir ją pripažino valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu, jei EK aiškiai pasakė, kad ši elektrinė Lietuvai yra perteklinė, nes nepakaks buitinių atliekų?

"Ne, Europos Komisija neprieštaravo finansavimui. Kiek aš žinau, jei ji nebus finansuojama, ji nebus ir statoma", – pokalbio pradžioje A.Butkevičius buvo įsitikinęs, kad Kauno elektrinė "jau finansuojama".

Iš "Kauno dienos" sužinojęs, kad elektrinė ne tik nefinansuojama – atvirkščiai, "Lietuvos energija" susitarė su banku dėl 120 mln. eurų paskolos, vyksta parengiamieji elektrinės statybos darbai, A.Butkevičius kalbėjo kitaip: "T.Gerasimavičius šį klausimą kuruoja Vyriausybėje, Energetikos ministerija visa tai siūlė. Buvo paskaičiavimai. Interesai ten dideli."

Pašnekovo teigimu, informacijos, kad komunalinių atliekų neužteks Kauno elektrinei, jis neturėjo. "Buvo sudaryta komisija, dirbo specialistai, buvęs Prezidentės patarėjas. Ir ne man patarinėjo – jie priiminėjo sprendimus", – A.Butkevičius atviravo, kad pagrindinis veikiantis asmuo šioje istorijoje buvo ne jis, o patarėjai.

Patikslinus, ar tikrai kalbama ir apie buvusį Prezidentės patarėją N.Rasburskį, A.Butkevičius pakartojo: "Taip, taip, kuris dabar "Lietuvos energijoje", savarankiškai priima tuos sprendimus… Ir kuris atsakingas už kogeneracines jėgaines."

Birželio pradžioje dienraščiui išspausdinus publikaciją "Energetikos padangėje – korupcijos šešėlis?", kurioje teigiama, kad vienas iš asmenų, susijusių su "Fortum", ir yra N.Rasburskis, pastarasis įsižeidė ir prašė paneigti informaciją, neva žeminančią jo garbę ir orumą.

"Kauno diena" "Lietuvos energijai" nusiuntė pokalbio su A.Butkevičiumi išklotinę, prašydama ją pakomentuoti bendrovės generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno ir paties N.Rasburskio. Atsakymo raštu redakcija negavo, o žodžiu atstovė Ernesta Dapkienė teigė atsakymo nelaukti, nes "prašyme nėra klausimo".

Faktą dėl N.Rasburskio dalyvavimo "Fortum" istorijoje redakcijai patvirtino ir buvę ministrai Jaroslavas Neverovičius bei Kęstutis Trečiokas. Pastarasis, beje, teigė manantis, kad dėl Kauno elektrinės J.Neverovičius ir buvo atstatydintas.

Už deginimą primokame

Statant Klaipėdos kogeneracinę elektrinę buvo teigiama, kad komunalinių atliekų uostamiesčio regione bus sočiai. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (RATC) su "Fortum" 2012 m. pabaigoje pasirašė atliekų pirkimo–pardavimo sutartį dešimčiai metų. Pagal ją iš Klaipėdos RATC į elektrinę deginti gabenamos komunalinės atliekos, už kurias centras įsipareigoja per dešimtmetį sumokėti ne mažiau kaip 17 mln. eurų.

Istorija parodė, kad gražios kalbos apie degintinų komunalinių atliekų kalnus Klaipėdos regione tebuvo arba oro burbulas, arba gerai suplanuota reklaminė akcija. Mat Klaipėdos "Fortum" su Šiaulių RATC sutarė, kad 2017–2020 m. iš centro gaus komunalines atliekas, už kurias centras sumokės iki 2 mln. eurų. Į Klaipėdą keliauja ir degintinos komunalinės atliekos iš Kauno RATC – kelių nuo 2015 m. pabaigos sudarytų sutarčių vertė apie 2 mln. eurų. Atliekos į Klaipėdą keliauja ir iš Alytaus RATC. Pastarosios vadovas Algirdas Reipas, paklaustas, kiek centrai bendrovei "Fortum" moka už toną atliekų, buvo diplomatiškas: "Na, nelygu kieno transportu vežti. Nuo 35 iki 50 eurų už toną."

Beje, praėjusiais metais Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo padidino gyventojams komunalinių atliekų surinkimo įkainius.

Žaliavų stigs

RATC asociacijos teigimu, praėjusiais metais panaudota 278 tūkst. t komunalinių atliekų energijai gauti. Kauno RATC panaudota vos 52 tūkst. t, Šiaulių RATC – vos 820 t. Klaipėdos RATC – net 106 tūkst. tonų. Žinant, kad praėjusiais metais pašalinta į sąvartynus 394,4 tūkst. t komunalinių atliekų, dalis kurių tikrai tiko deginti, tenka tik pritarti EK išvadai, kad trečios elektrinės Kaune Lietuvai nereikia.

Remiantis žiedinės ekonomikos veiksmų planu, 2020 m. Lietuvoje turi būti sukompostuota 0,48 mln. t atliekų, tačiau 0,2 mln. t iš jų liks deginti. Iš perdirbtinų 0,3 mln. tonų atliekų deginti liks apie 80 tūkst. t, dar apie 0,3 mln. t bus atliekos, kurios išrūšiuotos tinka tik deginti. Tokius skaičius pateikia Aplinkos ministerija teigdama, kad "po 2020 m. galėtų būti sudeginama apie 560 tūkst. t atliekų per metus, įskaičiuojant jau veikiančią "Fortum Klaipėdos" jėgainę".

"Lietuvos energija" prognozuoja, kad 2020 m. apie 0,54 mln. t tik deginti tinkamų komunalinių atliekų susidarys vien mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiuose, o 2030 m. – apie 0,83 mln. tonų netinkamų perdirbti atliekų, iš kurių pusė bus komunalinės kilmės, kita dalis – pramoninės kilmės. "Lietuvos energijos" teigimu, tai reiškia, kad planuojamų deginimo pajėgumų bus ne per daug, o pritrūks.

Kuo bus galima atliekas pakeisti? Kauno elektrinėje, pavyzdžiui, yra numatyta deginti vandenvalos įrenginiuose susikaupusį dumblą, galima naudoti biokurą – medieną, šiaudus.

Galima spėti, kad tokia informacija patarėjų buvo užliūliuotas ir buvęs premjeras A.Butkevičius.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, "Kauno dienos" paklaustas, ar trims elektrinėms pakaks komunalinių atliekų, buvo atviras: "Kai bus įgyvendinta žiedinė ekonomika, tai yra bus perdirbama iki 65 proc. komunalinių atliekų, kogeneracinėms elektrinėms atliekų trūks. Kuo bus galima atliekas pakeisti? Kauno elektrinėje, pavyzdžiui, yra numatyta deginti vandenvalos įrenginiuose susikaupusį dumblą, galima naudoti biokurą – medieną, šiaudus."

RATC asociacijos duomenimis, per 2016 m. šalyje susidarė 1,247 mln. t atliekų. Prognozuojama, kad ateityje jų kiekis nedidės. Taigi, įgyvendinus žiedinę ekonomiką, šalyje turėtų susidaryti ne daugiau 420 tūkst. t komunalinių atliekų. Visų trijų kogeneracinių elektrinių metinis pajėgumas – 555 tūkst. t buitinių atliekų per metus.

PAV ataskaitoje rašoma, kad Kauno elektrinėje per metus būtų galima sudeginti 240 tūkst. t komunalinių ir pramoninių atliekų bei nuotekų dumblo (išdžiovintų fekalijų).

Ministro teigimu, reikia nepamiršti, kad nemažai degintinos medžiagos susikaupia pramonėje. "Tai neteisingas požiūris, XX a. mąstymas. Pramonė šiandien orientuojasi į beatliekines technologijas. O jeigu ir lieka šiek tiek atliekų, jas pati ir sunaudoja", – dienraščiui sakė pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Šiukšles importuosime?

Vargu ar Lietuva yra ta šalis, kuri, pristigus degintinų komunalinių atliekų – o šiandienos statistika rodo, kad taip ir įvyks, pajėgi užtikrinti trijų kogeneracinių elektrinių darnų darbą. Medienos atliekų ir šiaudų tam neužteks. Tiesa, ministras K.Navickas dar prasitaria, kad galima panaudoti "sudžiovintą žolę iš saugomų teritorijų", kurią kasmet būtina šienauti.

"Ne paslaptis, kad šiandien siekiama įstatymu atverti šiukšlių eksportą, nes akivaizdu, kad degintinų komunalinių atliekų pritrūksime. Prisiminkime 2015 m. spalį, kai Klaipėdos"Fortum" neteisėtai importavo atliekas iš Airijos – iš Klaipėdos "Vakarų krovos" aikštelės buvo išgabenta 2,9 tūkst. t atliekų, kurios buvo sudegintos Klaipėdos elektrinėje. Ministerijai tada pavyko užkirsti kelią kitai atliekų partijai – Airijoje jau buvo kraunamas antras laivas", – dienraščiui kalbėjo buvęs aplinkos ministras K.Trečiokas.

Šiandien naujasis aplinkos ministras linkęs atsargiai rinkti žodžius dėl kogeneracinių elektrinių, tačiau nuogąstavimus dėl galimo atliekų importo vis dėlto jis yra išsakęs: "Jeigu mes pasistatome suplanuotus deginimo pajėgumus, ar neatsitiks, kad atliekas pradėsime importuoti, kaip yra daroma Vakarų Europoje arba toje pačioje Estijoje. Šito man visiškai nesinori. Mes turime susitvarkyti savo atliekas, bet jokiu būdu negalime atliekų importuoti – nesukurti įvežamų atliekų precedento, nesvarbu, kad jos turi energetinę vertę."

Tačiau ministrų, kaip ir Vyriausybės, pozicija dėl Kauno kogeneracinės elektrinės būtinumo keičiasi. Šių metų pavasarį "Lietuvos energijai" analogiškos bendrovės Estijoje, energijos gamybos įmonės "Eesti Energia" antrinė įmonė "Enefit" finansavo keleto Lietuvos žurnalistų išvyką į Estiją. Buvo aprodyta ne tik Iru šiukšlių deginimo elektrinė, bet ir pasigirta, kad apie 20 proc. šios žaliavos importuojama iš Britanijos, Airijos bei Suomijos. Kiek užsieniečiai estams moka už jiems nereikalingą ir pavojingą balastą, ekskursijos organizatoriai žurnalistams neatskleidė, tik prasitarė, kad arčiausiai esanti Suomija už toną atliekų sumoka 35–45 eurus. Iš viso per metus į Estiją importuojama apie 50 tūkst. t šiukšlių.

Vienoje šios kelionės žurnalistinėje ataskaitoje cituojamas Klaipėdos "Fortum" atstovas (galima spėti, kad lydėjęs žurnalistus į Estiją) Andrius Kasparavičius. Verslininkas teigia, kad Klaipėdos jėgainė pajėgi per metus sudeginti 250 tūkst. t komunalinių atliekų, o Lietuvoje komunalinių ir pramoninių atliekų per metus susikaupia apie 1,5 mln. t. Taigi peršama mintis, kad Lietuvai reikia tiek šiukšlių deginimo elektrinių, kad jose būtų galima sudeginti visas 1,5 mln. t atliekų.

"Fortum" atstovas išsiduoda, kad sako nevisišką tiesą – girdi, dabar Lietuvoje įstengiama surūšiuoti ir sudeginti maždaug 40 proc. visų atliekų. Vėl peršama mintis, kad sudeginti galima daugiau. Tačiau verslininkas pamiršta, kad, įgyvendinus žiedinę ekonomiką, degintinų atliekų turės būti ne daugiau 35 proc.

Prieš kelerius metus Aplinkos ministerija buvo gavusi "Fortum Heat Lietuva" generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos pasirašytus raštus, kuriais siūlyta neriboti atliekų vežimo tarp šalies regionų ir leisti atliekas įvežti į Lietuvą iš kitų valstybių. Žinant, kaip atkakliai užsieniečiai siekė įsitvirtinti Kaune, – o tai pavyko tik susikooperavus su valstybine bendrove "Lietuvos energija", kas galėtų paneigti, kad laikui bėgant nebus nupūstos dulkės nuo minėtų raštų ir atvertos durys šiukšlių importui?

Jau vyksta derybos su konkurse statyti apie 20 MW elektros ir 60 MW šilumos galios atliekų deginimo gamyklą Kaune daugiausia balų surinkusia įmone "Fortum Heat Lietuva", bet tebesitęsia diskusijos, kad Lietuvoje turėtų būti statomi daug galingesni atliekų deginimo įrenginiai.

Bendrovės "Sweco Lietuva" viceprezidentas Aidas Vaišnoras "Verslo žinioms" teigia, kad "Lietuvos energijos" planuojama jėgainių Vilniuje ir Kaune galia bus per maža susikaupsiančių atliekų kiekiui sutvarkyti, nes neatsižvelgiama į pramonėje susidarančių degiųjų atliekų kiekį, o Lietuva nepasinaudos galimybe padidinti vietos elektros bei šilumos gamybą ir sumažinti priklausomybę nuo energijos importo.

"Fortum Heat Lietuvos" užsakymu esame atlikę energijos gamybai tinkamų atliekų kiekio ir energinio potencialo vertinimą. Aiškiai matyti, kad tokių atliekų per metus Lietuvoje susidarys apie 1 mln. tonų net ir tuo atveju, jei Lietuva sėkmingai vykdys europines atliekų perdirbimo užduotis", - teigė A.Vaišnoras.

Energetikos įmonių kontroliuojančioji bendrovė "Lietuvos energija" naujos kogeneracinės jėgainės projektą Kaune plėtos kartu su Suomijos kapitalo bendrove "Fortum Heat Lietuva", kurios pasiūlymas surinko daugiausia balų. Ši bendrovė jėgainę Klaipėdoje atidarė prieš porą metų.

Priims ir savivaldybę?

"Sujungdami turimas kompetencijas šilumos ir elektros gamybos projektuose, spręsime Kauno bei aplinkinių regionų socialines ir atliekų tvarkymo problemas", – pranešė "Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas.

Bendrovės artimiausiu metu ketina susitarti dėl būsimos jėgainės verslo plano, kuris apims ekonominius ir technologinius sprendinius. Taip pat numatoma suderinti akcininkų sutartį – ji apibrėš, kokiomis dalimis jos investuos į įmonės Kauno kogeneracinė jėgainė kapitalą.

"Lietuvos energija" turės 51 proc., o "Fortum Heat Lietuva" – iki 49 proc. bendros įmonės akcijų. Sutartyje numatyta, kad akcijų gali būti pasiūlyta ir Kauno miesto valdomai bendrovei "Kauno energija".

D.Misiūnas BNS sakė, kad akcininkų sutartį ketinama suderinti per vasarą – tuomet ir paaiškės konkretus akcijų pasidalijimas.

"Mes turėsime ne mažiau kaip 51 proc. akcijų, o tikslus skaičius bus numatytas akcininkų sutartyje. Dar spręsime, ar įtrauksime "Kauno energiją" ir kaip", – sakė D.Misiūnas.

Kauno miesto savivaldybės atstovai netrukus pridūrė, kad yra susidomėję projektu.

"Kontrolinio paketo nepretenduojame turėti, bet jei mums pasiūlys ten būti, tikrai norėsime", – sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. Jis svarstė, kad savivaldybės dalis bendroje įmonėje galėtų siekti 5–10 proc.

Dalis darbų jau padaryta

Pasak ministro, "Fortum" į kapitalą įneš jau atliktus darbus – suformuotą sklypą Kauno ekonominėje zonoje, poveikio aplinkai vertinimą, taip pat finansinį įnašą. Pinigais prie projekto prisidės ir "Lietuvos energija", tačiau, anot D.Misiūno, konkrečios sumos paaiškės, kai jau bus pasirinkti jėgainės rangovai.

"Suma paaiškės, kai paaiškės, kiek kainuos projektas, ir tuomet šią dalį įnešime pagal akcijų proporcijas", – sakė "Lietuvos energijos" vadovas. "Kauno energija", taip pat Virginijaus Striogos valdoma "E energija" buvo pateikusios pasiūlymus šio projekto partnerio konkursui.

"Fortum Heat Lietuva" turi visiškai paruoštą sklypą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje ir projekto dokumentus kogeneracinei jėgainei, jai trūko tik statybos leidimo. Sklandžiai vystyti projektą trukdė ir Kauno rajono bendruomenės pasipriešinimas.

Įmonė iki 2016 m. planavo pastatyti iki 200 MW galios (150 MW – šilumos ir iki 50 MW – elektros galios) jėgainę, o projekto vertė siektų iki 200 mln. eurų.

Planuoja dideles investicijas

Bendrovė 2013 m. pavasarį pastatė kogeneracinę jėgainę Klaipėdoje. Per metus ji pagamina apie 140 GWh elektros ir 380 GWh šilumos energijos.

"Lietuvos energija" kol kas savo jėgomis vysto ir kogeneracinės jėgainės projektą Vilniuje. Gegužės pradžioje paskelbtas šio projekto rangovo konkursas. Vilniuje ketinama pastatyti iki 274 MW šiluminės ir 145 MW elektrinės galios jėgainę, o Kaune – atitinkamai 134 MW ir 41 MW.

Vyriausybė pernai gegužę abu pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Skelbta, kad investicijos į jėgainę Kaune gali siekti iki 138 mln. eurų, o Vilniuje – 328 mln. eurų.

Trys geriausius pasiūlymus pateikusios energetikos įmonės: "Fortum Heat Lietuva", "Kauno energija" ir "E energija" – rengiasi galutinėms deryboms su "Lietuvos energija" dėl kogeneracinės jėgainės projekto Kaune.

Sudaryta eilė

"Lietuvos energija" per mėnesį turėtų pasirinkti, su kuria partnere vykdys kogeneracinės jėgainės projektą Kaune, o derybos turėtų prasidėti artimiausiu metu.
Neoficialiomis BNS duomenimis, geriausią pasiūlymą pateikė "Fortum Heat Lietuva". Energetikos specialistai dar prieš konkursą minėjo, kad esą viskas daroma, jog būtų sukurtos palankios sąlygos šiai bendrovei.

"Fortum Heat Lietuva" vadovas Vitalijus Žuta kol kas buvo atsargus teigdamas, kad jie dar nėra sulaukę kvietimo dalyvauti derybose.

"Pirmiausia džiaugiamės nustatyta eile. Mes esame priekyje tos eilės ir, matyt, derybos vyks su mumis pirmiausia – pagal konkurso tvarką, kiek man žinoma. Jei nepavyks su mumis, tai su kitais derėsis. Mes viską esame pateikę konkursinėje medžiagoje, negaliu nieko daugiau pridėti ir dabar lauksime pakvietimo į derybas. Šiaip jau mes norėtume kuo greičiau tą procesą pabaigti", – kalbėjo V.Žuta.

Jo teigimu, bendrovė turi galimybę prie projekto prisidėti finansiškai, tačiau ar to prireiks, paaiškės per derybas.

"Mes turime įsitikinimą, kad kitą savaitę derybos turėtų prasidėti. Preliminariai turiu informacijos, kad taip turėtų būti", – tvirtino V.Žuta.

"Fortum Heat Lietuva" turi sklypą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir projekto dokumentus kogeneracinei jėgainei, trūksta tik statybos leidimo.

Konkurentai atsargūs

Energetikos įmonių grupės "E energija" vadovas ir akcininkas Virginijus Strioga BNS sakė, kad konkursą tikriausiai laimėjo "Fortum Heat Lietuva", todėl pirmiausia bus deramasi su ja.

"Turime galimybę prie projekto prisidėti ir piniginiais įnašais, bet, realiai įvertinant situaciją, kiek aš suprantu, "Fortum" yra nugalėtoja ir su ja bus deramasi. Aš manau, kad mūsų galimybės yra tikrai nedidelės ir šis projektas bus vykdomas kartu su įmone "Fortum", – pastebėjo V.Strioga.

"E energijos" vadovas pabrėžė, kad įmonė turi sklypą šalia Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) su parengtu detaliuoju planu.

"Sklypas yra labai geras, tinkamas vystyti energetinę veiklą. Jeigu "Lietuvos energija" vykdys projektą su "Fortum", mes galvosime, ką toliau su juo daryti. Mes turime detalųjį planą, o tik "Fortum" Kaune turi pasidariusi ir poveikio aplinkai vertinimus", – sakė V.Strioga.

Nenuleidžia rankų

Šilumos tiekimo bendrovė "Kauno energija" konkurse taip pat dalyvauja turėdama savo sklypą ir su statybai reikalingais dokumentais, tačiau įmonės vadovas Rimantas Bakas neatskleidė, ar ji turi statybos leidimą.

"Mes sklypą turime su parengtais dokumentais – detaliuoju planu ir poveikio aplinkai vertinimu. Turime ir galimybę prie projekto prisidėti finansiškai. Lyginant "Kauno energiją" ir "Fortum" kaip įmones, "Fortum" finansinis ir žmogiškųjų išteklių potencialas daug didesnis, bet mes turime pakankamai gerų ambicijų ir dalyvaujame, nes yra kai kurie niuansų, kurių aš nenoriu atskleisti, kur esame stiprūs ir galėtume tai vystyti", – kalbėjo R.Bakas.

Anot jo, įmonė savarankiškai negali svarstyti, ką darytų su sklypu, jei nepavyktų tapti "Lietuvos energijos" partnere, nes visi sprendimai priklauso nuo savivaldybės: "Viskas priklauso nuo naujos Kauno valdžios todėl, kad "Kauno energijos" pagrindinis akcininkas yra Kauno savivaldybė."

Konkurse dalyvavo ir Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) atstovai. "Atsiribojame nuo konkurso rezultatų vertinimo. Mes ketiname tęsti savo veiklą ir užsidaryti nežadame", – sakė jie. KTE šiuo metu yra didžiausia Kaune veikianti elektrinė

Įsteigė specialias bendroves

"Lietuvos energija" Vilniuje ir Kaune jau įsteigė specialios paskirties bendroves, kurios valdys kogeneracines jėgaines ir kuriose jos dalis ateityje sieks 51 proc., o 49 proc. – konkurso būdu pasirinktas privatus investuotojas.

Vilniuje ketinama pastatyti iki 274 megavatų (MW) šiluminės ir 145 MW elektrinės galios jėgainę, o Kaune – atitinkamai 134 ir 41 MW. Anksčiau premjeras Algirdas Butkevičius yra kalbėjęs, kad projekto Kaune apimtys mažės.

Vyriausybė pernai gegužę abiejų miestų šilumos ūkio modernizavimo projektus pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais.

Pora dešimčių žmonių Kaune, prie Rotušės aikštės, ketvirtadienį mitingavo prieš „Fortum Heat Lietuva“ planus Kauno pašonėje statyti galingą atliekų deginimo jėgainę.

„Gyvenimas šalia šios gamyklos negrįžtamai paveiks mūsų sveikatą. Visą tą laiką mūsų organizme kaupsis nuodingos medžiagos“, – mitingą pradėjo Karmėlavos seniūnijoje susibūrusios iniciatyvinės grupės narė Vesta Steiblienė. 

Mitingo vieta ir laikas pasirinkti neatsitiktinai. Šalia stovinčiame Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pastate ketvirtadienį ryte prasidėjo deginimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimo analizė.

„STOP atliekų deginimui!“ – skandavo susirinkusieji. Jie pasipiktino Kauno miesto ir rajono savivaldybių bei kai kurių kitų institucijų abejingumu.

Visgi tikimasi, kad šiukšlių deginimo oponentu pavyks rasti aukščiausiuose Lietuvos valdžios sluoksniuose. Mitingo dalyviai telefonu susisiekė su aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu, kuris pažadėjo pasidomėti, ar šiukšlių deginimo projektas nestumiamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir gyventojų teises.

Šilumą ir elektros energiją gaminančią jėgainę Kauno pašonėje, šalia magistralės A1, planuojančios statyti bendrovės „Fortum“ atstovai tikina, kad buitines atliekas milžiniškais kiekiais kūrensiantis objektas aplinkiniams ne ką pavojingesnis už šiltnamį. Tačiau ir jie pripažįsta, kad teorinė vadinamojo galimo neigiami poveikio zona – 450 m. Tokiu atstumu gali sklisti garsas ir oro tarša. Į šią zoną patenka ne tik Kauno rajono pievos, bet ir Kauno miesto Partizanų g. daugiabučiai.

„Fortum“ atstovai aiškina, kad šiukšlių deginimas yra priimtinas ir skatinamas daugybėje Europos šalių. Oponentai atšauna, kad toks atliekų tvarkymo būdas jau yra pasenęs ir kenksmingas.

Ketvirtadienį Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente 10 val. vietos bendruomenėms bus pristatyta „Fortum Heat Lietuva“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, vos keli šimtai metrų nuo gyvenamųjų namų, planuojamos statyti atliekų deginimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Žalieji ir vietos bendruomenės rengiasi protestams.

Tai, kad ne tik Vilniuje, bet ir Kaune ketinamos statyti atliekų deginimo gamyklos, nors Klaipėdos gamyklai jau trūksta žaliavų, prasilenkia su racionaliu mąstymu. 

Tai, kas vyksta šiuo metu proteguojant naujų atliekų deginimo gamyklų statybą, kai Lietuvai jų tiek nereikia, sunkiai suprantama. Paskaičiavus šalyje per metus susidarančių atliekų kiekius, Lietuvai nereikia daugiau nei vienos atliekų deginimo gamyklos. Ta viena gamykla jau yra pastatyta Klaipėdoje. ES aplinkos politikos programoje 2014-2020 metams Europos Parlamentas nurodo, kad atliekų deginimas turėtų būti vienas iš rečiausiai naudojamų atliekų tvarkymo būdų. Prioritetas turėtų būti teikiamas atliekų susidarymo prevencijai, pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui.

Aplinkos ministerijos parengtame ir šiuo metu derinamame Valstybiniame atliekų tvarkymo plano projekte visoje Lietuvoje numatyta pastatyti 8-10 mechaninio – biologinio apdorojimo gamyklų, kurios išrūšiuos visas įmanomas antrines žaliavas, o bioskaidžias (virtuvės) atliekas pavers kompostu arba biodujomis. Tik labai nedidelė dalis atliekų, kurių neįmanoma perdirbti, kaip kietas atgautas kuras būtų parengiama deginimui. Tokio kuro visoje Lietuvoje susidarytų nedaug ir jo užtektų tik vienai atliekų deginimo gamyklai.

Nei Kaunas, nei Klaipėda, nei Vilnius neturi tapti šiukšles importuojančiais miestais.

Klaipėdos „Fortum“ jau dabar dairosi atliekų po Vilniaus apskritį, nors anksčiau teigė, jog jų pakaks ir Klaipėdoje. Dabar tai daroma ir Kaune. Palaikau bendruomenes, kurios priešinasi „Fortum“ gamyklos Kaune statyboms, ir raginu jas reikalauti savo teisių, kadangi tarptautinė Orhuso konvencija įpareigoja ne tik informuoti gyventojus apie šalia jų statomus objektus, galinčius turėtų poveikį jiems ir aplinkai, bet ir įtraukti į sprendimų priėmimą – tokiai veiklai vykdyti „Fortum“ turi gauti gyventojų sutikimą. Gyventojai neturi tapti atliekų deginimo gamyklų, statomų nedideliu atstumu nuo gyvenamųjų namų, įkaitais. .

Kauno rajono savivaldybė prašo teismo atnaujinti bylą dėl galutinai panaikinto Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) specialiojo plano. Teismui anksčiau panaikinus planą, nežinioje atsidūrė šimtamilijoninės investicijos LEZ teritorijoje, tačiau Kauno LEZ vadovas sakė nesureikšminantis panaikinto plano.

"Prašymas dėl proceso atnaujinimo gautas penktadienį. Kai gausime bylą, bus paskirtas teisėjas ir posėdžio data", - sakė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė.

Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytautas Petružis sakė sveikinantis savivaldybės sprendimą kreiptis į teismą. Kartu jis teigė, jog panaikintas planas nesukelia didelių problemų, dirbant su investuotojais.

"Mes nesame nežinioje ir mes labai nenorėtume, kad investuotojai būtų nežinioje, nes jiems nėra pagrindo būti nežinioje. Kol kas veiksmas vyksta stabiliai, vieno specialaus plano panaikinimas gali turėti (įtakos - BNS) ateityje, bet mes iki to laiko susitvarkysime - gausime naują planą. Dabar jis mums, ko gero, nekliūva", - sakė V.Petružis.

Jo žiniomis, savivaldybė teismo, be kita ko, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki galutinio teismo sprendimo pripažinti Kauno LEZ specialųjį planą galiojančiu.

Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis anksčiau sakė, jog bus siūloma kreiptis į teismą, kad šis atidėtų sprendimo įsigaliojimo terminą. Tačiau jis sakė nesureikšminantis padėties dėl panaikinto plano, nes nuo sausio 1 dienos įsigaliojantys teritorijų planavimo pakeitimai turėtų palengvint procedūras tiems objektams, kurie yra pripažinti ekonomiškai svarbiais valstybei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugsėjo 13 dieną neskundžiama nutartimi panaikino Kauno LEZ teritorijos specialųjį planą. Dėl to nežinioje atsidūrė 690 mln. litų vertės Suomijos kapitalo energetikos kompanijos "Fortum Heat Lietuva" kogeneracinės jėgainės statybos projektas.

LVAT konstatavo, jog Kauno rajono savivaldybė, patvirtindama Kauno LEZ specialųjį planą viršijo savo įgaliojimų ribas. Remiantis Vyriausybės nutarimu, tai turėjo padaryti Kauno apskrities viršininko administracija, kuri šiuo metu jau panaikinta.

Dėl specialiojo plano į teismą kreipėsi Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Vytenis Povilas Andriukaitis bei Egidijus Klumbys. 2006 metais Vyriausybė nutarimu pavedė Kauno apskrities viršininko administracijai parengti ir patvirtinti Kauno LEZ specialųjį planą, tačiau tai 2009 metais padarė Kauno rajono savivaldybės taryba.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sieks, kad valstybės lygiu būtų apsispręsta dėl šiukšlių deginimo gamyklų skaičiaus ir reikalingumo. "Lietuvos žinios" rašo, kad ketinama tobulinti teisės aktus.

"Jei valstybės lygiu leisime tokias gamyklas statyti visiems, kas nori, ir tokio galingumo, kokio nori, bus negerai. Nenorėčiau, kad Lietuva ateityje taptų ne bananus ar ananasus, bet atliekas importuojančia valstybe", - teigė aplinkos ministras V.Mazuronis.

Vilniaus šilumos tinklų ir koncerno "Icor"bendrovė "Reenergy" rugsėjo 26 dieną gavo Vilniaus savivaldybės leidimą pradėti šilumą gaminsiančios jėgainės statybos darbus sostinės Gariūnų turgavietės pašonėje esančiame sklype. Tačiau šios savaitės pradžioje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) kreipėsi į teismą, prašydama statybas sustabdyti, o išduotą leidimą - pripažinti neteisėtu.

Toks žingsnis neribotam laikui pristabdys "Reenergy" projektą, todėl bendrovė žada savo interesus ginti tarptautiniame arbitraže.

Suomijos kapitalo įmonė "Fortum Heat Lietuva", kurios panašiam projektui Klaipėdoje pagyrų negailėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė, visuomenei pristato kartu su valstybine bendrove "Lietuvos energija" planuojamos elektrinės, turinčios iškilti taip pat prie Gariūnų, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

Jeigu Vyriausybės palaikoma ir ES finansinę paramą užsitikrinusi "Lietuvos energija" imtųsi stambios termofikacinės jėgainės sostinėje statybos, bendrovių, deklaruojančių norus investuoti į didesnius šilumos gamybos pajėgumus, planai greičiausiai nueitų niekais, rašo "Verslo žinios".

Apie ketinimus investuoti į stambesnius energijos gamybos pajėgumus Vilniuje lig šiol oficialiai kalbėjo dvi bendrovės - suomių kapitalo "Fortum Heat Lietuva" ir su "Icor" grupe susijusi bendrovė "Reenergy". Per šiuos metus "Fortum Heat Lietuva" projektą stumtelėjo į priekį - rado statyboms tinkamą sklypą Aukštųjų Panerių pramonės zonoje, parengė projekto vystymo planą, jį suderino su visomis institucijomis, išskyrus Vilniaus savivaldybę, ši, anot "Fortum Heat Lietuva" generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, planą atmetė jau keturis kartus.

Alternatyvus projektas - 49,9 megavato galios "Reenergy" elektrinė. "Reenergy" direktorius Raimondas Petreikis teigė, kad pagal pakoreguotus planus ji Jočionių gatvės teritorijoje (greta Trečiosios termofikacinės elektrinės) gamins tik šilumą, o kūrens išrūšiuotas energinės vertės turinčias atliekas. Biokuro kūrenti išvis neplanuojama. Numatomas sunaudoti atliekų kiekis - iki 175 tūkst. tonų per metus.

"Šiuo metu energijos iš atliekų jėgainės projektavimo darbai yra baigti", - teigė R.Petreikis.