Amžini revoliucionieriai, niekada neparsidavę jokioms politinėms partijoms, turintys stuburą, kalbantys žmonių kalba įsimintinas tiesas ir keliantys kumštį išvien. 

„Mūsų kova yra muzika, mūsų vėliava yra muzika, mūsų ginklas yra muzika. Ir savo ginklu norime pasidalinti su jumis“, – sakė grupės narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras. 

Organizatorių nuotr.

Unikalioje Pažaislio erdvėje „G&G Sindikatas“ iššaus dozę energijos ir pažadins kiekvieno mūsų vidinį maištininką.

„Ligoninėje esame padėjėjai. Savanoriai. Jie tai vertina, bendrauja maloniai ir kantriai, ypač jei darbą darome pirmą kartą. Viską paaiškina ir jei per nuovargį prasimuša susierzinimo gaidelė, tai atsiprašo „patys suprantat, to darbo tiek...“ Mes suprantam, todėl ir esam ten. Pirmas dienas personalas pats nesitikėjo tos pagalbos, kai kada nežinodavo, kad ji šalia, o mes nežinodavome, kam pasiūlyti savo pagalbą. Bet viskas susidėliojo ir kuo toliau, tuo darniau viskas vyksta. Darbus dirbame visus galimus atlikti padėjėjui. Dirbame liftininkais. Kam tas liftininkas paklausite? Ogi liftai ligoninėje – sovietiniai, valdoni tik iš vidaus, specialiai tam skirto žmogaus. Liftai tai arterijos nes judėjimas vyksta tik jais. Yra skambutis kiekvienam aukšte arba mobiliu telefonu susisiekiama su liftininku“, – feisbuke rašė Svaras.

„Vežame žmones iš priėmimo į skyrius, palydime išėjusius. Vežiojame personalą po aukštus, turimus į laboratoriją, išvežame šiukšles iš skyrių, iš priėmimo surenkame ir išnešiojame po skyrius siuntinius. Be to, padedame dalinti maistą ligoniams, matuoti spaudimus, temperatūrą ir deguonį, plauname grindis. Dar esame vyriška jėga kur jos reikia sunkesniam fiziniam darbui. Vakar pirmąkart sudalyvavau gaivinime realiai. Ne eiliniuose kursuose, o realiai gydytojams kovojant už gyvybę. Tą valandą pavyko, nuvežėme į reanimaciją, bet deja“, – apie liūdnas emocijas, išgyvenamas ligoninėje, rašė dainininkas.

Gal kiek ciniška, bet realybė yra kokia yra. Emociškai esu pasiruošęs, fiziškai irgi.

Nors Svaras gydymo įstaigoje savanoriauja dar tik kelias dienas, tačiau jau spėjo susidurti ir su netekties skausmu. „Nors šiandien bus tik ketvirtoji budėjimo diena, jau mačiau, kaip akyse numiršta. Nešiau siuntinius, kurių nebebuvo kam pasiimti. Mano budėjimų metu dar neteko sutikti paleidžiamų namo, pasveikusių, bet kolegos dalinosi tokiomis džiugiomis žiniomis. Tikiuosi jų bus daugiau. Mes įpratome vieni kitiems pamainas apibūdinti „pliusais-minusais“ (kiek atvežė – kiek „išėjo“). Gal kiek ciniška, bet realybė yra kokia yra. Emociškai esu pasiruošęs, fiziškai irgi. Mes gintį Tėvynę ginklu eisime jei reiks, tai su šiais aspektais senai susitvarkę“, – teigė Svaras.

„Tačiau... Jau pasakojau, bet pasikartosiu. Mirus žmogui, jo daiktai sudedami į juodą celofaninį maišą ir padedami kambariuke, priimamajame. Paskui atiduodami artimiems. Ir kartais tuose maišuose skamba mobilūs telefonai. To nepamirši. Linkiu Jums niekada neturėti tokių telefonų. Nei Jums, nei Jūsų artimiems. Prašau, padarykite dėl to viską, ką galit. Jei ne savanoriauti, tai bent nedidinti rizikos ir neplatinti viruso ir mirčių bereikalingais pasivaikščiojimais prekybcentriuose. Ir neapgaudinėkite blokpostų, nes didelė tikimybė, kad nuvešite „dovaną“, už kurią kaip padėką gausite artimųjų urną. Stiprybės ir sveikatos mums visiems. Kaip bebūtų, mes visi kartu laimėsime šį karą“, – apie optimistišką ateitį rašė Svaras.

Vienas skubiai atsiliepusiųjų į medikų pagalbos šauksmą buvo „G&G Sindikato“ grupės įkūrėjas, atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

Apie sprendimą savanoriauti ligoninėje vyras paskelbė socialinio tinklo paskyroje.

„Bičiuliai, šią žinutę rašau ką tik baigęs budėjimą ligoninėje, kurioje su broliais ir sesėm šauliais pradėjome savanorišką tarnybą raudonojoje zonoje. Savanorystės, kuri prasidėjo vakar ir tęsis nežinia kiek“, – internete rašo Svaras.

Jokia prekybcentry ar kitose miesto kamšatyse įsigyta dovana neatpirks tos „dovanos“, kurią didžiulė tikimybė parnešti namo.

Žinomas vyras prašo žmones būti sąmoningus, likti namuose ir nerizikuoti  sveikata lankant artimuosius. 

„Kaip ir daugelis sąmoningų žmonių prašau Jūsų – jokia prekybcentry ar kitose miesto kamšatyse įsigyta dovana neatpirks tos „dovanos“, kurią didžiulė tikimybė parnešti namo. O tada gailėtis, kad nekantra, neatsakingumas ir numota ranka iš jūsų atims brangiausius. Linkiu mums nesusitikti šiuo „tamsiu“ laikotarpiu. Linkiu, kad jis kuo greičiau baigtųsi. Likit namie. Ir juolab nerizikuokit lankydami artimus. Taip Jūsų rūpestis ir meilė bus tikri“, – socialiniame tinkle po bodėjimo ligoninėje į žmones kreipėsi G. Liaudanskas-Svaras.

Portalas primena, kad Santaros klinikos ieško savanorių tiek su medicininiu išsilavinimu, tiek be jo, darbui COVID-19 sergančių pacientų skyriuose, taip pat palydint pacientus į kitus skyrius, pristatant siuntinius.

Santaros klinikos informuoja, kad laukiami savanoriai, kurie galėtų prisidėti prie kurjerinės veiklos: nuvežti ar palydėti pacientus iš vieno skyriaus į kitą, paimti tyrimų mėginius ir pristatyti juos į laboratoriją, palydėti į  tyrimus, procedūras, perduoti siuntinius. Reikia pagalbos ir COVID-19 liga sergančius pacientus gydančiuose skyriuose.

Klinikos savanorystės akciją vykdo su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi – į jį prašoma kreiptis savanorius be medicininio išsilavinimo, į pačias klinikas prašoma kreiptis tuos, kurie medicininį išsilavinimą turi.

Per pastarąjį pusmetį daugiau kaip 300 donorų atsisakė už padovanotą kraują jiems priklausančių simbolinių dovanų ir jas paskyrė sunkiau gyvenančių šeimų vaikams. Šią staigmeną vaikams perdavė vienas aktyviausių kraujo donorų šalyje, atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

„Vis daugiau lietuvių neatlygintiną kraujo donorystę supranta kaip sąmoningą apsisprendimą padovanoti sergančiajam tai, ko niekur kitur neįmanoma gauti ar tiesiog nusipirkti. Tokiu būdu dovanodami kraujo, donorai ne tik padeda gelbėti sergančių žmonių gyvybes, bet ir pradžiugina sunkiau gyvenančių šeimų vaikus“, – teigia laikinoji Nacionalinio kraujo centro (NKC) vadovė Ignė Klangauskienė.

Vasario mėnesį pačių kraujo donorų iniciatyva šalyje startavo projektas „Aš dalinuosi gerumu“, kurį ėmėsi vystyti NKC. Per pirmąjį projekto etapą 359 dosnūs žmonės atsisakė už dovanojamą kraują jiems priklausančių bilietų į kiną ir juos paskyrė sunkiau gyvenančių šeimų vaikams, kuriais rūpinasi organizacijos „Lietuvos Caritas“, „Gelbėkit vaikus“, Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius.

Surinktus kino bilietus perdavė vienas aktyviausių neatlygintinų kraujo donorų, pilietinės akcijos „Vienas kraujas“ pradininkų, grupės „G&G Sindikatas“ lyderis G. Liaudanskas-Svaras. Atlikėjas aplankė organizaciją „Gelbėkit vaikus“ ir nuo visų donorų įteikė staigmeną jos atstovei.

„Tikrai žinau, kad žmonėms, davusiems kraujo ir paskyrusiems vaikams savo dovanėlę, jau nekyla klausimų, kodėl turime daryti gerus darbus. Nesvarbu, ar dovanojamas kraujas, ar suteikiama kokia nors kita pagalba. Svarbu, kad aplink save kurtume pilietišką ir aktyvią visuomenę, rodytume pavyzdį kitiems. To liudininkai šiandien ir esame“, – neabejoja atlikėjas.

„Lietuvos Caritas“ generalinės sekretorės Deimantės Bukeikaitės teigimu, jei daugeliui kino filmas yra savaime suprantamas ir dažnas laisvalaikio praleidimo būdas, tai šeimos, su kuriomis dirba organizacija, šios pramogos sau leisti negali.

„Esame įsitikinę, kad šia dovana vaikai labai apsidžiaugs. Ačiū supratingiems donorams, kurie savo kilniu poelgiu išpildė mažą, bet labai laukiamą svajonę“, – kalba D. Bukeikaitė.

NKC ir toliau planuoja tęsti šią gražią iniciatyvą. Nuo rudens prasidės antrasis projekto „Aš dalinuosi gerumu“ etapas.

– Sekate įvairius politinius reiškinius, reaguoja į tai ir dainomis, ir pasisakymais. Kodėl?

– Jei galėčiau gyventi 100 proc. taip, kaip noriu, nesidomėčiau. Tačiau esu šios valstybės pilietis, man rūpi mano dabartis ir mano vaikų ateitis. Esu priverstas domėtis, ypač kai gyvename tokiais įdomiais laikais. Labai įdomius sprendimus priiminėja žmonės, kurie už mus atsakingi.

– Ir kaip juos vertinate?

– Įvairiai. Iš tiesų, aš tiesiog pradedu savo rytą nuo to, kad atsikeliu iš lovos ir darau savo darbus. Šiame greitame informaciniame pasaulyje mes turime tikrai neblogų ženklų. Pavyzdžiui, socialiniai tinklai pilni motyvacinių žinučių, patariančių, kaip žmogui veikti.

Visi tai skaito, tačiau ar kas nors tikrai ima ir daro? Dažniausiai visada laukiama, kad kažkas kitas ateitų ir nuspręstų, įkurtų, padarytų...Aš visuomet, kiek tik įmanoma, stengiuosi pats ką nors inicijuoti. Taip pat jungiuosi prie visokių iniciatyvų, kurios man priimtinos, kuriose matau prasmę.

– Kas jus motyvuoja? Kodėl tai darote?

– Tiesiog myliu Lietuvą, tai mano šalis, gimtinė. Aš čia gimiau, noriu čia gyventi visą laiką, ir pasilikti šioje žemėje. Ši šalis – mano vertybinio stuburo vienas pagrindinių nervinių kanalų.

– Kaip formavosi jūsų santykis su Lietuva?

– Nežinau. Sovietmečiu nesiformavo. Aš iš žmonių, kurie apie Lietuvos istoriją, žygdarbius, partizanų judėjimą sužinojo gan vėlai. Kiti giriasi, kaip jiems močiutė jau prie lopšio kažką pasakojo, man ne. Viskas atėjo savo laiku.

Turbūt labiausiai mane paveikė 1990 m. sausio 13 d. Tuose įvykiuose man teko dalyvauti tiesiogiai, nemažai laiko praleidau ir prie LRT pastato, mačiau, kaip jį užima. Mačiau kaip užiminėja televizijos bokštą, dvi savaites gyvenau prie parlamento. Tuo metu man buvo 18 metų. Tokius kaip aš intensyviai gaudė, kad išsiųstų į Murmanską.

– Tai nepriklausomybė jus išgelbėjo nuo kariuomenės?

– Galima ir taip sakyti. Tas nepriklausomybės atgavimo laikas buvo labai įkvepiantis, kai pasaulis mums atsivėrė tikrąja ta žodžio prasme. Buvome įpratę gyventi vienaip ir staiga atsivėrė visas pasaulis.

Pirmą kartą į užsienį nuvykau būdamas 18 metų, važiavau į vakarų Vokietiją. Dabar tos istorijos juokingos, bet tuo metu galvojau – noriu, kad ir mano šalis taip gyventų, noriu būti ramus už savo ateitį, garantijas ir pan. Galvojau, kaip gera būtų tiesiog maloniai leisti laiką su šeima ir draugais, o ne drebėti nežinant, kas bus rytoj.

– Užsiimate kariuomenės veikla, esate šaulys. Kas paskatino į tai įsitraukti?

– Jei paauglystėje kas nors būtų manęs paklausęs, ar kada nors užsiimsiu karyba, būčiau nusijuokęs. Žinoma, tuo metu karybą mačiau visiškai kitaip. Buvo ne kariuomenė, o armija. Vėliau prasidėjo nepriklausomybė, su laiku atsirado draugų kariškių, su kuriais buvo labai įdomu. Man patiko jų požiūris ir mintys, susijusios su meile Tėvynei.

Daug laiko praleisdavau ir su žmonėmis iš Šaulių sąjungos, po truputį karyba tapo mano hobiu, pradėjau mokytis karinių dalykų. Kai 2014 m. Rusija okupavo Krymą, aš, kaip viešas asmuo, negalėjau praeiti pro šalį ir manau, kad viešai kalbėti buvo mano pareiga. Taigi pats įstojau į Šaulių sąjungą, daviau priesaiką ir esu pasiruošęs ją vykdyti bet kada.

– Kelis kartus minėjote, kad, būdamas viešas asmuo, jaučiate tam tikrą žinomumo svorį...

– Jaučiu ne svorį, o pareigą. Tačiau tai manęs neslegia, manęs nevarsto žvilgsniai gatvės, neapsunkina žmonių dėmesys. Aš normalus paprastas žmogus. Jei kas klausia, aš su jais kalbuosi, jei kas žiūri, pasižiūriu atgal ir nusišypsau. Išsakyti, tai, ką galvoju, yra ne tik mano, bet kiekvieno žmogaus pareiga. Tai pradėjimas veikti nuo savęs, tam nereikia būti viešu asmeniu.

Paskutinėje šio sezono LNK laidoje „Kitu kampu” antradienio vakarą 20.30 val. grupės nariai atviraus apie tai, kodėl jie nebijo kalbėti, o lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras pasakys, ką darytų, jeigu gatvėje sutiktų Ramūną Karbauskį.

Muzikantai pokalbio metu tikins, kad amžinos vertybės, tokios kaip meilė šeimai ir tėvynei, yra neatsiejamos nuo jų kūrybos. Svaro nuomone, visą tai puikiai apibūdina ir patrioto sąvoka: „Arba tu turi vertybes širdyje ir žinai, iš kur esi kilęs, matai ateitį arba ne. Man sunku įsivaizduoti kaip galima nemylėti savo šeimos ar savo tėvynės, nes tam tikra prasme tai yra tas pats”.

Anot „G&G Sindikato” lyderio, šalyje šiuo metu vyksta daug neteisybės, kurią būtina viešinti. Visai neseniai vieno pasirodymo metu grupė R. Karbauskį parodė klouno veidu.

Liūdnai jam pažiūrėčiau į akis ir pasakyčiau, kad, žmogau, tu ne tik darai, bet dar ir suvoki, tai ką darai. Būtent dėlto nei meilės, nei pagarbos šitas žmogus iš manęs nesulauks.

Pasak Svaro, tai yra meninė išraiška ir jų drąsiai išsakyta nuomonė. Paklaustas, ką darytų jeigu gatvėje sutiktų R. Karbauskį, Svaras nesutriko: „Liūdnai jam pažiūrėčiau į akis ir pasakyčiau, kad, žmogau, tu ne tik darai, bet dar ir suvoki, tai ką darai. Būtent dėlto nei meilės, nei pagarbos šitas žmogus iš manęs nesulauks”.

Svaras prisipažins, kad nors ir seka politines aktualijas, yra aktyvus, pilietiškas, dalyvauja kariuomenės veikloje bei priklauso Lietuvos šaulių sąjungai, pats į valdžią eiti nesiruošia. „Į politiką neinu todėl, kad esu kiek įmanoma sąžiningas žmogus kitų atžvilgiu. Taip pat nesu baigęs politikos mokslų, neišmanau įvairių procesų ir man būtų gėda imti pinigus už tai, kad mane ketverius metus mokytų. O, pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms ne gėda, jie ima pinigus ir džiaugsmingai juos leidžia, nors išmano politikoj tiek, kiek... Trumpiau tariant tai nei kiek”, – laidoje kalbės Svaras.