Šiam savivaldybės Apdovanojimų komisijos siūlymui tarybos nariai pritarė bendru sutarimu.

Profesorius garbės piliečiu paskelbtas „už aktyvų Kauno miesto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais ir veikla sveikatos srityje“.

R. Benetis yra ilgametis Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas ir Kardiologijos instituto direktorius, jis prieš du dešimtmečius vadovavo pirmajai širdies persodinimo operacijai Kaune, 2007-aisiais atliko pirmąją Baltijos šalyse plaučių, širdies ir plaučių komplekso persodinimo operaciją.

R. Benetis yra paskelbęs beveik 0,5 tūkst. mokslinių straipsnių, yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Šį apdovanojimą, kaip nurodoma sprendimo aiškinamajame rašte, inicijavo Apdovanojimų komisija ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Apdovanojimų komisijai buvo teiktas dar vienas siūlymas dėl kandidatūros į garbės piliečius: siūlyta juo paskelbti Atlantą perplaukusį Aurimą Valujavičių.

„Valstietė“ Audronė Jankuvienė teigė, kad keliautojas tokio titulo nusipelnė „už Kauno vardo garsinimą, už patriotizmo sukeltą bangą, už tai, kad suvienijo lietuvius abipus Atlanto“, tačiau teigė neabejotinai palaikanti ir R. Benečio kandidatūrą.

Pasak komisijos pirmininko Benjamino Želvio, siūlymas nagrinėtas, tačiau kol kas A. Valujavičiui bus suteiktas miesto 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas.

„Ateityje žiūrėsime, kaip viskas toliau klostysis, bet jo, vadinkime, žygis per Atlantą, jis bus atžymėtas“, – sakė komisijos vadovas.

Titulą rašytojai suteikti pasiūlė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

„Manau, mums tikrai laikas jau atsigręžti, kad yra ne tik iškilių vyrų, kuriančių Vilnių, bet ir ne kiek mažiau iškilių moterų. Aš teikiu K. Sabaliauskaitės kandidatūrą, kurią mes kaip lietuviai ir vilniečiai visi pažįstam“, – tarybos posėdyje sakė jis.

„Aš labai, labai džiaugiuosi, kad paskutinį kartą turėdamas progą teikti garbės piliečio kandidatūrą, turiu garbę teikti K. Sabaliauskaitės kandidatūrą“, – pabrėžė meras.

Sprendimui taryboje pritarta bendru sutarimu.

Pasak mero, K. Sabaliauskaitė atstovauja Vilniui pasaulinėje literatūroje ir kultūroje.

Jis rašytoją vadino asmenybe, kuri „savo mintimis ir plunksna pakylėja Vilnių, kuri grąžino į vilniečių sąmonę Vilniaus pirmo klestėjimo laikus – Baroko epochą“

K. Sabaliauskaitė yra viena žymiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų, nuo 2002 metų ji gyvena Londone.

K. Sabaliauskaitė žinoma tapo 2008 metais pasirodžius debiutiniam jos romanui „Silva rerum“, vėliau išsivysčiusiam į trilogiją.

Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali inicijuoti ir suteikti asmenybėms už miestui ir Lietuvai reikšmingus darbus. Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996-ųjų.

Pastaraisiais metais šį titulą yra pelnę kadenciją baigęs šalies prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, kunigas ir disidentas Julius Sasnauskas, MO muziejaus įkūrėjai Viktoras ir Danguolė Butkai.

Sprendimas antradienio posėdyje priimtas bendru sutarimu ir palydėtas plojimais.

„Romas Kalanta – tautos vaikas ir mūsų laisvės šauklys, – BNS sakė Kauno miesto savivaldybės Apdovanojimų tarybos pirmininkas Benjaminas Želvys. – Devyniolikmečio auka ne tik į gatves išvedė jaunąją kartą, pažadino tautos kovinę dvasią, bet ir sukėlė stiprią antisovietinę bangą. Diktatūrinės santvarkos, suvaržymų, prievartos ir grasinimų nepaisanti drąsa pastūmėjo valstybę į išsilaisvinimą bei nepriklausomybę.“

Romas Kalanta – tautos vaikas ir mūsų laisvės šauklys.

1972 metų gegužės 14 dieną devyniolikmetis R. Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė. R. Kalanta ligoninėje mirė.

Lietuvoje tai buvo pirmas susideginimo, protestuojant prieš okupacinę valdžią, atvejis.

Paskelbti R. Kalantą garbės piliečiu pasiūlė Kauno IX forto muziejus ir savivaldybės vadovai.

Šį titulą kadenciją baigusiam prezidentui skirti pasiūlė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak jo, V. Adamkaus politika „didele dalimi lėmė, kad Vilnius šiame amžiuje tapo saugia Europos Sąjungos ir NATO valstybės sostine“, o jam vadovaujant Vilnius pasaulyje tapo matomas kaip demokratines laisves ir žmogaus teises ginantis bei „kultūrų ir civilizacijų dialogą skatinantis miestas“.

„Šiais laikais, kai nemažai susipriešinimo, kai kartais kryptis pametama, kai kartais smulkmenos iškyla į pirmą planą, o svarbūs dalykai atsiranda šone, manau, tas žmogus tikrai galėtų būti prezidentas Valdas Adamkus, kuris puikiai gali išlaikyti aiškią kryptį ir tai padaryti švelniu, įtraukiančiu būdu“, – tarybos posėdyje kalbėjo R. Šimašius.

V. Adamkus bus 20-asis miesto garbės pilietis.

Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali inicijuoti ir suteikti asmenybėms už miestui ir Lietuvai reikšmingus darbus. Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996-ųjų.

Valdas Adamkus. / S. Žiūros nuotr.

Pastaraisiais metais šį titulą yra pelnę pirmasis Lietuvos vadovas po atkurtos nepriklausomybės Vytautas Landsbergis, kunigas ir disidentas Julius Sasnauskas, MO muziejaus įkūrėjai Viktoras ir Danguolė Butkai, dailininkas Samuelis Bakas, architektas Algimantas Nasvytis, buvęs Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. Anksčiau šis vardas skirtas monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui, dirigentui bei violončelininkui Mstislavui Rostropovičiui, Nobelio premijos laureatui, poetui Czeslawui Miloszui (Česlavui Milošui), Izraelio prezidentui Shimonui Peresui (Šimonui Peresui) ir kitiems.

Jo kandidatūrą komisijai teikė Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ ir Gargždų kultūros centras. Sprendimas teikti siūlymą garbės piliečio vardą skirti būtent E. Cirtautui komisijos narių buvo priimtas vienbalsiai.

„Džiugu, kad garbės piliečio vardą suteikiame žmogui, kurį kiti pristato kaip Gargždų miesto metraštininką, savo akimis mačiusį, kaip Lietuva ir Gargždų kraštas keitėsi Nepriklausomybės metais, pokariu, sovietmečiu, kaip Lietuva augo atgavusi Nepriklausomybę. Savo darbais ir kasdieniu gyvenimu mokytojas daugiau nei įrodė esąs vertas būti vadinamas šiuo vardu“, – sako meras Bronius Markauskas.

Gargždų miesto garbės piliečio vardas suteikiamas už ypatingus nuopelnus Klaipėdos rajonui, Lietuvai, pasauliui. Gargždų miesto garbės piliečio vardo ženklai ir liudijimai įprastai įteikiami miesto gimtadienio metu. Šiemet jis vyks rugpjūčio 21 dieną. Iki šiol Garbės piliečio vardas suteiktas 27 asmenims.

Biografijos faktai

– E. Cirtautas gimė Gargžduose 1928 m. Pabaigęs mokyklą įstojo į Klaipėdos mokytojų institutą.

– Daug metų dirbo pradinių klasių ir matematikos mokytoju tuometėje Gargždų vidurinėje mokykloje.

– Su žmona Janina susilaukė keturių vaikų: dviejų sūnų ir dviejų dukterų. Dukros taip pat pasirinko pedagogių specialybes.

– 2003 m. buvo apdovanotas Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ties metų jubiliejaus ženklu.

– 2011 m. Edvardo ir Janinos Cirtautų šeimai buvo suteiktas Šeimos ambasadorių titulas.

Jas sostinės meras Remigijus Šimašius įteikė Vilniaus miesto rotušėje antradienį, minint Valstybės dieną.

Savivaldybės teigimu, V. Landsbergis jau daugiau nei 70 metų yra vilnietis ir savo veikla garsina sostinės vardą. Anot jos, „V. Landsbergio istorinis vaidmuo ir nuopelnai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui, laisvos Lietuvos, o kartu ir Vilniaus politikos bei kultūros raidai, patvirtinta, kad visa profesoriaus veikla verta Vilniaus miesto garbės piliečio vardo“.

„Daug galima kalbėti, ir kodėl tas apdovanojimas suteiktas, bet tai ir šiaip visiems aišku. Galima daug kalbėti ir apie tai, kodėl tai tiek daug užtruko, bet tai irgi visiems aišku. Todėl šiandien tiesiog noriu palinkėti pabudinti mus, kai reikia, priminti, kas yra tikri dalykai, priminti apie laisvę, apie laimę ir apie pasišventimą. Noriu išreikšti jums savo dėkingumą, ačiū, profesoriau“,  – per ceremoniją sakė R. Šimašius. Jis cituojamas savivaldybės pranešime.

Pats V. Landsbergis tvirtino, kad įvertinimas jį kiek nustebinęs.

„Nežinau, kam driokstelėjo idėja, kurią nutarėte įveiksminti šiandien, bet nutariau neprotestuoti – pakaks protesto balsų artimoje aplinkoje ir be manęs“, – atsiimdamas regalijas sakė V. Landsbergis.

Padėkos kalboje jis prisiminė visada mėgęs istoriją, o kylant Lietuvos Sąjūdžiui „su būreliu draugu pamėginęs netgi daryti istoriją“.

„Pavyko sukelti šurmulį, nelemtą geopolitinę katastrofą, kai Vilniaus-Kauno ašis ėmė suktis, taisydama senės Europos žemėlapį. Ši dvipolė ašis yra Lietuvos jėga, kurią branginkime nesimėtydami graužtukais vieni į kitus, nes ant jos laikysis ir, tikiu, kad liks Lietuva. Aš irgi, kaip matote, dvipolis, iš dviejų šaknų. Dabar, žinoma, jau visai susenau kaip vilnietis, bet nepamirštu to ir noriu, kad Lietuva būtų vieninga“, – sakė naujasis Vilniaus miesto garbės pilietis.

V. Landsbergiui vadovaujant Aukščiausiajai Tarybai 1990 metų kovo 11 dieną paskelbtas nepriklausomos Lietuvos atkūrimas.

Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali inicijuoti ir suteikti asmenybėms už miestui ir Lietuvai reikšmingus darbus. Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996-ųjų.

Garbės piliečiais iki šiol buvo išrinkti Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas), Jonas Baldvinas Hanibalssonas, Kazimieras Vasiliauskas, Mstislavas Rostropovičius, Dennisas Hastertas, Česlovas Milošas, Justinas Marcinkevičius, Zbigniewas Brzezinskis (Zbignevas Bžezinskis), Jonas Kubilius, Algirdas Kaušpėdas, Tomas Venclova, Shimonas Peresas (Šimonas Peresas), Algirdas Mykolas Brazauskas, Algimantas Nasvytis, Samuelis Bakas, George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas), Viktoras ir Danguolė Butkai bei Julius Sasnauskas.

Tokį sprendimą priėmė Anykščių rajono savivaldybės taryba, įvertinusi Seimo nario nuopelnus Anykščių krašto garsinimui, sportinius pasiekimus, visuomeninę veiklą bei indėlį remiant sporto ir kultūros renginius.

„Esu nustebintas ir džiaugiuosi pripažinimu, malonu būti vienose gretose kartu su kitais garbiais mūsų krašto asmenimis“, – sakė S. Jovaiša.

Jo kandidatūrą Kauno miesto savivaldybės tarybai teikia Apdovanojimų taryba. Galutinį sprendimą priims taryba.

„Modestas Paulauskas gimė 1945 metų kovo 19 dieną Kretingoje, bet didžiąją gyvenimo dalį praleido Kaune. M. Paulauskas per daugiau nei dešimtmetį trukusią profesionalaus krepšininko karjerą pasiekė daugybę pergalių ir apdovanojimų. Svarbiausias jų – 1972 metais olimpinėse žaidynėse, kuriose M. Paulauskas buvo tuometinės Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinės kapitonas“, – rašoma teikime.

M. Paulauskas dukart yra tapęs pasaulio čempionu, keturis kartus – Europos čempionu. 1965 metais būdamas 20-ies jis buvo išrinktas naudingiausiu Europos krepšinio čempionato žaidėju.

Krepšininkas visą laiką žaidė Kauno „Žalgirio“ komandoje. Baigęs krepšininko karjerą M. Paulauskas kurį laiką treniravo „Žalgirį“.

Kauno miesto garbės piliečio vardas suteikiamas asmeniui už aktyvų Kauno miesto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais ir veikla meno, mokslo, kultūros, sporto, visuomeninėje ar kitose srityse, taip pat už svarų indėlį kuriant Kauno miesto gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę ir dvasinę gerovę.

Pripažinimo buvęs šalies vadovas sulaukė už ilgametę tarptautinio Tomo Mano festivalio globą ir nuolatinį rūpinimąsi Kuršių nerijos gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimu bei Neringos vardo garsinimu visame pasaulyje.

Regalijos V. Adamkui bus įteiktos iškilmingoje ceremonijoje Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.

Iki šiol Neringos Garbės piliečio vardas suteiktas architektui Algimantui Zavišai, buvusiam prezidentui Algirdui Brazauskui, menininkui bei Kuršių nerijos paveldo puoselėtojui Eduardui Antanui Jonušui, ilgamečiam Neringos merui Stasiui Mikeliui, dešimtmetį Neringai vadovavusiam Aloyzui Pusliui bei Seimo nariui, diplomatui Antanui Vinkui.

Neringos miesto Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1999-ųjų.

Teigiama, kad Garbės piliečio vardas V. Adamkui suteikiamas už ilgametę reikšmingą tarptautinio Tomo Mano festivalio globą ir nuolatinį rūpinimąsi Kuršių nerijos gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimu bei Neringos vardo garsinimu visame pasaulyje.

Regalijos V. Adamkui bus įteiktos sekmadienį Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.

Iki šiol šias regalijas gavo architektas Algimantas Zaviša, buvęs prezidentas Algirdas Brazauskas, menininkas bei Kuršių nerijos paveldo puoselėtojas Eduardas Antanas Jonušas, ilgametis Neringos meras Stasys Mikelis, dešimtmetį Neringai vadovavęs Aloyzas Puslys bei Seimo narys, diplomatas Antanas Vinkus.

Neringos miesto Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1999-ųjų.