Ir biologijos, ir geografijos tarpinių patikrinimų užduotį sudaro dvi dalys, kiekvienoje iš jų pateikiami uždarojo tipo klausimai. Per kiekvieną šių tarpinių patikrinimų galima surinkti 40 taškų.

Tarpiniai patikrinimai vykdomi ir vertinami elektroniniu būdu. Mokiniai pirminius rezultatus ekrane pamatys iškart, kai tik baigs atlikti tarpinio patikrinimo užduotis.

Kiekvieną tarpinio patikrinimo užduotį bei vertinimo instrukciją vertins ekspertų komisija ir tik gavus jos išvadas bus tvirtinami mokinių rezultatai, siekiant, kad vertinimas būtų maksimaliai objektyvus.

Balandžio pradžioje vyks pirmojo lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ir išplėstinio kursų tarpiniai patikrinimai, o gegužės pradžioje – trys paskutiniai tarpiniai patikrinimai: inžinerinių technologijų, chemijos ir istorijos.​

Anksčiau daug kritikos sulaukė fizikos bei matematikos B lygio užduotys dėl jų painumo ir sudėtingumo. Ministras Gintautas Jakštas sudarė komisijas jas įvertinti, jis taip pat svarsto galimybę dabartiniams vienuoliktokams sudaryti galimybę perlaikyti tarpinius patikrinimus dar šiemet.

Nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai.

Per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, į egzaminą atėjęs abiturientas jau bus tikras, kad jį išlaikė ir turės galimybę rezultatą pagerinti. Jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinks 0 (nulį) taškų, jis vis tiek galės laikyti to dalyko brandos egzaminą.

Jei mokinio netenkintų tarpinių patikrinimų metu gautas rezultatas, juos jis galės perlaikyti ir pasirinkti geresnį vertinimą. Perlaikymas kol kas numatytas kitais metais.

Aukso medalį laimėjo Edgaras Zaboras iš Kretingos Pranciškonų gimnazijos, jo mokytojas Vilius Adomaitis.

Sidabro medaliais apdovanoti Julius Nikolajevas iš Vilniaus licėjaus (mokytoja Jolita Milaknienė) ir Eitas Rimkus iš Tauragės „Versmės“ gimnazijos (mokytoja Jūratė Orlovienė).

Bronzos medalis atiteko Mažeikių Gabijos gimnazijos mokiniui Mindaugui Bumbliauskiui, jo mokytoja Aldona Širvinskienė.

Olimpiadoje dalyvavo 46 valstybės, 200 mokinių iš penkių žemynų.

Lietuvių komandai vadovavo Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna ir Gargždų „Minijos“ progimnazijos geografijos mokytoja, KU Socialinės geografijos ir regionistikos studijų centro lektorė Angelė Pakamorienė.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro duomenimis, nuo 2004 m. Lietuvos mokiniai pasaulinėse geografijos olimpiadose pelnė 7 aukso, 19 sidabro ir 11 bronzos medalių.

Šiemet jį pasirinko laikyti 3761 kandidatas – 88 mažiau nei pernai.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) prašo savivaldybių švietimo padalinių vadovų, brandos egzaminų organizatorių ir vykdytojų pasirūpinti, kad egzamino metu patalpose būtų geriamojo vandens ir jis būtų prieinamas visiems kandidatams.

Skelbiama, kad egzamino užduotyje bus klausimų apie geografinę informaciją, klausimų iš gamtinės, visuomeninės, regioninės geografijos.

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso buvo pateikę 30 tūkst. kandidatų.

Pavyzdžiui, vienas buvęs Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos darbuotojas nurodė leidiniui, kad D. Trumpą ne kartą tekdavo atkalbinėti nuo skambučių kito pusrutulio šalių lyderiams, nes prezidentas neatsižvelgdavo į skirtumus laiko juostose.

„Buvo nelengva jam paaiškinti, kad 80–85 metų šalies lyderis ne visada būdrauja 10 val. 30 min. ar 23 val. vietos laiku“, – sakė buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas.

„Kai jis (D. Trumpas) nori kam nors paskambinti... jis būna itin impulsyvus tais atvejais ir negalvoja, kiek dabar yra valandų“, – pridūrė jis.

Leidinio šaltiniai taip pat informavo, kad amerikiečių prezidentas vieną sykį, žiūrėdamas į Pietų Azijos žemėlapį prieš susitikimą su Indijos premjeru 2017-aisias, klaidingai pavadino Nepalą „Niplu“ ir pajuokavo, kad Butano pavadinimas panašus į anglišką žodį „button“ (mygtukas).

„Griežtas protokolo laikymasis – tai pagarbos žmonėms apraiška. Kai prezidentas nesilaiko protokolo, tai yra nepagarbos požymis“, – įsitikinęs buvęs Valstybės departamento atstovas, dirbęs Billo Clintono (Bilo Klintono) ir Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijose.

Dabartinio prezidento šalininkai savo ruožtu vadina panašius atvejus pernelyg išpūstais – jie teigia, jog visi prezidentai mokosi darbo metu, ir kad pats D. Trumpas niekada nebuvo etiketo gerbėjas.

„Prezidentas užmezgė tvirtus santykius – ne tik draugiškus, bet ir nuoširdžius – su daugeliu JAV artimiausių sąjungininkų“, – „Politico“ pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders (Sara Sanders).

„Jis net derasi telefonu su JAV varžovais, siekdamas stabilumo tarpusavio santykiuose... Užsienio lyderiai gerbia tai, kad prezidentas pasiruošęs atsakyti į jų skambučius dieną ir naktį“, – pridūrė ji.

Praeityje jau sukėlė diskusijų situacijos, kai D. Trumpas netaisyklingai vadino geografinius objektus. Pavyzdžiui, pernai rugsėjį amerikiečių ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė D. Trumpo apsirikimas, kai šis pavadino Afrikos valstybę Namibiją „Nambija“.

Seimo darbotvarkėje ketvirtadienį numatytas balsavimas dėl atitinkamos Švietimo įstatymo pataisos priėmimo.

Pataisa užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas vykdančias mokyklas Lietuvoje įpareigotų užtikrinti sąlygas mokytis Lietuvos istorijos, geografijos bei pilietiškumo pagrindų.

Numatyta, kad šių dalykų mokymas turėtų prasidėti jau nuo šių metų rugsėjo.

Pataisą inicijavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

Pirminis pataisų variantas buvo labiau kategoriškas: mokyklas būtų įpareigojęs ne tik sudaryti sąlygas mokytis minėtų dalykų, bet užtikrinti, kad moksleiviai Lietuvos piliečiai „išeina švietimo ir mokslo ministro nustatytą Lietuvos istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo programą.“

Seime pristatydamas pataisas E. Jovaiša teigė, kad kad pakeitimai būtų aktualūs mažiausiai trims tokioms įstaigoms, kur mokosi keli šimtai Lietuvos pilietybę turinčių vaikų.

Pataisas jis argumentuoja tuo, kad tarptautinėse mokyklose mokosi ne tik užsieniečių vaikai, bet ir lietuviai, ir „Lietuvos piliečiai, mokydamiesi teisėtai Lietuvoje veikiančiose mokyklose, neišeina visavertiško Lietuvos istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo kurso“.

Koreguoti tarptautinių mokyklų programą siūlantis E. Jovaiša pažymi, kad nors tarptautinės mokyklos veikia kaip nevalstybinės įstaigos, tačiau gauna ir valstybinį finansavimą – pagal mokinio krepšelio metodiką visiems tokių mokyklų mokiniams skiriamas mokinio krepšelis.

Kauniečio apdovanojimas papildė visos Lietuvos jaunųjų geografų komandos kraitį, kuriame jau yra keturi visų spalvų medaliai. Tai – geriausias lietuvių moksleivių laimėjimas, pasiektas nepaisant iššūkių – jaudulio rungiantis su stipriais varžovais ir įtampos, kurią didino 40 laipsnių karštis.

Komandinėje įskaitoje Lietuva užėmė ketvirtąją vietą pasaulyje, nurungusi tokias tituluotas varžoves kaip Kinija, Rusija, Singapūras, Pietų Korėja, Australija, Japonija, Suomija, Danija ir kt. Pirmąją komandinę vietą Serbijoje užėmė Lenkija, antrąją – Rumunija, trečiąją – JAV. Europos šalių rikiuotėje Lietuva užėmė trečiąją vietą. Tai aukščiausias Lietuvos geografų pasiekimas tokio lygio olimpiadose.

Be mokytojos Jūratės Liukaitienės auklėtinio V.Vosyliaus, Lietuvos vardą gynė vienuoliktokas Domantas Kuryla iš Vilniaus licėjaus (mokytoja Jolita Milaknienė; aukso medalis), dvyliktokai Gilbertas Umbražūnas iš Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos (mokytoja Elena Miliauskienė, sidabro medalis) ir Domantas Pukelis iš Tauragės "Versmės" gimnazijos (mokytoja Jūratė Orlovienė, sidabro medalis).

Lietuviai varžėsi trijose rungtyse. Jiems reikėjo įveikti šešias teorines užduotis, gilinantis į sporto geografiją, klimatą ir orus, transportą ir jo poveikį aplinkai, potvynius ir atoslūgius, dirvožemių degradaciją bei pasaulines maisto problemas. Antrojoje – aplinkos tyrimų užduotyje – olimpiados dalyviams teko pusę dienos tyrinėti miško parką Belgrade, rinkti medžiagą, atlikti sudėtingų matematinių skaičiavimų ir kitokias užduotis, o grįžus į auditorijas pratęsti darbą ir kurti kartografines schemas, nagrinėti antropogeninio poveikio įtaką parkui, pateikti apžvelgiamos rekreacinės zonos pranašumus bei naudojimo ribotumą vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygiu, atsižvelgiant į darnaus vystymosi koncepciją. Aplinkos tyrimų užduotys visose olimpiadose yra didžiulis iššūkis dalyviams. Multimedijos užduotyje mokiniai turėjo atlikti 40 gausiai iliustruotų ir pačių netikėčiausių užduočių. Vilnietis D.Kuryla šioje užduotyje užėmė antrąją vietą tarp visų olimpiados dalyvių.

Lietuvos komandai vadovavo ir mokiniams pasirengti padėjo Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas Rytas Šalna ir Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo ir socialinės geografijos katedros lektorė, geografijos mokytoja ekspertė Angelė Pakamorienė. Prie mokinių pasirengimo taip pat svariai prisidėjo mokytojas ekspertas Georgijus Sapožnikovas.

Olimpiadoje dalyvavo daugiau nei 160 mokinių iš 42 šalių.

Nuo 2004-ųjų šioje olimpiadoje dalyvaujantys Lietuvos moksleiviai yra pelnę 23 medalius.

Lietuvaičius lydėjo sėkmė

Keturias dienas trukusiame tarptautiniame renginyje dalyvavo 70 mokinių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos. Lietuvių komandą sudarė 8 vyresniųjų klasių moksleiviai. Šeši jų sugebėjo tapti olimpiados prizininkais.

Aukso medalius laimėjo vilniečiai Domantas Kuryla ir Tomas Sinkevičius, abu – iš Vilniaus licėjaus. Bronzos medaliais pasipuošė Domantas Pukelis iš Tauragės, Dovydas Vasiliauskas ir Mindaugas Dženkaitis (abu iš Kauno) bei Kipras Tallat-Kelpša iš Šiaulių.

Ruošiasi į pasaulinį renginį

Jaunųjų Lietuvos geografų komandos atstovai didžiausias viltis dėjo į klaipėdietį "Ąžuolyno" gimnazijos abiturientą Gilbertą Umbražūną, kuris yra laimėjęs ne vienoje panašioje olimpiadoje. Tačiau šįkart sėkmė nusišypsojo ne jam.

"Dėl rezultatų labai nesisielojame. Mes šią olimpiadą traktuojame kaip pasiruošimą vykstant į pasaulinę geografų olimpiadą. Todėl mums svarbiausia išsiaiškinti mūsų mokinių spragas, suteikti jiems galimybę pasivaržyti tarpusavyje ir pamatyti, kaip atrodo tarptautinių tokio pobūdžio renginių formatas. Nes ši olimpiada Klaipėdoje buvo būtent tokia", – tikino R.Šalna.

Peržengė vadovėlių ribas

Olimpiadą organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Lietuvos geografijos mokytojų asociacija, Klaipėdos S.Dacho progimnazija, Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija, Klaipėdos miesto savivaldybė.

Pasak Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidento Ryto Šalnos, olimpiados užduotys peržengė vadovėlių ribas. Be to, renginys vyko anglų kalba, jos dalyviams buvo parengtos trys užduotys. Tai yra teorinė dalis, kur mokiniai atlieka teorines užduotis auditorijose, tai vyksta panašiai kaip egzaminas.

Kita užduotis buvo darbas su vaizdiniais šaltiniais, kur visi mokiniai didžiuliame ekrane stebėjo vaizdus ir, remdamiesi jais, turėjo atsakyti į pateiktus klausimus.

"Ir trečiasis tipas užduočių buvo aplinkos tyrimai, kur mokiniai susipažino su urbanistine arba gamtine aplinka, turėjo spręsti visas problemas, teikti siūlymus, kaip išplėtoti vieną ar kitą teritoriją. Kokią tai naudą turės gyventojams ar verslui, su visais pliusais ir minusais. Jiems teko sudaryti po kelis žemėlapius. Dalyviai turėjo turėti labai daug įgūdžių", – teigė R.Šalna.

Tarptautinio renginio iššūkiai

Geografų bendruomenė džiaugiasi, kad tarptautinė vyresniųjų klasių moksleivių olimpiada vyksta Klaipėdoje.

"Esame renginio šeimininkai, kurie sukvietė penkių kaimyninių valstybių jaunuosius geografus į tarptautinę olimpiadą. Tai – didelis įvykis. Ir atsakomybė jos rengėjams, tai yra mums, yra labai didelė. Beje, olimpiados turinio parengimas mums buvo nemenkas iššūkis mūsų geografų bendruomenei ir visai švietimo sistemai. Ne taip daug Lietuvoje vyksta tarptautinių olimpiadų", – pabrėžė Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna.

Olimpiadą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Lietuvos geografijos mokytojų asociacija, Klaipėdos S.Dacho progimnazija, Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija, Klaipėdos miesto savivaldybė.

Užduotis peržengia vadovėlių ribas

Pasak R.Šalnos, šio formato tarptautinėje geografijos olimpiadoje, vykstančioje anglų kalba, jos dalyviams parengtos trys užduotys. Tai yra teorinė dalis, kur mokiniai atlieka užduotis auditorijose, tai vyksta panašiai kaip egzaminas.

Kita užduotis yra darbas su vaizdiniais šaltiniais, kur visi mokiniai didžiuliame ekrane stebės vaizdus ir, remdamiesi jais, turės atsakyti į pateiktus klausimus.

"Ir trečiasis tipas užduočių yra aplinkos tyrimai, kur mokiniai susipažins su urbanistine arba gamtine aplinka, turės spręsti visas problemas, teikti siūlymus, kaip išplėtoti vieną ar kitą teritoriją. Kokią tai naudą turės gyventojams ar verslui, su visais pliusais ir minusais. Jiems teks sudaryti po kelis žemėlapius. Dalyviai turi turėti labai daug įgūdžių, kurie gerokai peržengia mokyklinių programų ribas", – teigė R.Šalna.

Pasak olimpiados organizatoriaus, mokiniai turi būti specialiai rengiami tokiems renginiams. Renginys vyks beveik visą savaitę. Penktadienį bus apdovanoti nugalėtojai.

"Mūsų tikslas, kad svečiai iš šio renginio išsivežtų kuo geriausius prisiminimus ir apie olimpiadą, ir apie Klaipėdą, ir apie Lietuvą", – vylėsi R.Šalna.

Viltis deda į favoritą

Jaunųjų Lietuvos geografų komandą sudaro 8 mokiniai, vieno dalyvio ranka traumuota, jam rašyti bus sunkiau, tad manoma, kad dėl to jis gali prarasti kažkiek taškų.

Tačiau didžiausios viltys dedamos į klaipėdietį, "Ąžuolyno" gimnazijos abiturientą Gilbertą Umbražūną, kuris yra laurus skynęs ne vienoje olimpiadoje.

"Dėl rezultatų labai nesisielojame. Mes šią olimpiadą traktuojame kaip pasiruošimą vykstant į pasaulinę geografų olimpiadą. Todėl mums svarbiausia išsiaiškinti mūsų mokinių spragas, suteikti jiems galimybę pasivaržyti tarpusavyje ir pamatyti, kaip atrodo tarptautinių tokio pobūdžio renginių formatas. Nes ši olimpiada Klaipėdoje yra būtent tokia", – tikino R.Šalna.

Kiekvienas mokinys bus vertinamas individualiai. Jauniausias olimpiados dalyvis yra devintokas.

Geografas šiais metais pirmą kartą dalyvauti geografijos žinių konkurse „Paragauk pasaulio, paragauk Lietuvos“ kviečia suaugusiuosius. Konkursas vyks sausio 20 dieną per tarptautinę turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodą „Adventur“ Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

- Jau kelerius metus rengiate geografijos žinių konkursą moksleiviams, šiais metais dalyvauti kviečiate ir suaugusiuosius. Kokių žinių reikia tokiam konkursui? Ką pasiruošti?

- Konkurse bus pateikta 30 iliustruotų užduočių. Dalyviams reikės pasirinkti vieną teisingą atsakymą iš keturių. Kadangi šiais metais kelionių paroda „Adventur“ paskelbė temą „Paragauk pasaulio, paragauk Lietuvos“, trečdalis užduočių bus susijusios su šia tema. Likusios 20 apims visas įmanomas geografijos sritis.

- Ar lietuviai išprusę geografijos srityje?

- Visi mokykloje mokėmės geografijos, taigi vienokių ar kitokių žinių turime, tačiau pasaulis yra toks permainingas, kad šias žinias nuolat reikia atnaujinti. Privalu domėtis, kas vyksta, ypač Lietuvoje ir Europoje, kur gyvename. Besidomintys geografijos žinių, neabejoju, turi užtektinai, tačiau tie, kurie mano, kad gana to, ką išmoko mokykloje, nėra stipriausi geografai.

- Jums dažnai tenka susidurti su visišku neišmanymu?

- Daugybę kartų! Kai kurie žmonės neišmano elementarių dalykų, pavyzdžiui, nežino, su kuriomis šalimis Lietuva ribojasi, kodėl Graikijoje karšta, o Lietuvoje klimatas vėsesnis. Arba kodėl Italijoje žemė dreba, o Lietuvoje žemės drebėjimų beveik nebūna. Kodėl panašų plotą turinti Danija yra tokia turtinga, o Lietuva velkasi Europos Sąjungos statistikos lentelių dugne? O kiek klaidų televizijoje! Gal jas pastebime tik mes, geografai?

Per pastaruosius dešimtmečius geografijos turinys itin pasikeitė. Anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama, kas ir kur yra, o šiais laikais tokios žinios keliauja į antrą planą. Šiandien geografai kelia visai kitokius klausimus – kodėl? Kas atsitiks, jeigu? Kaip tai paaiškinti? Taigi geras geografas – nebe tas, kuris žino daug pavadinimų, moka objektus žemėlapyje, bet stokoja supratimo, kaip visa tai paaiškinti.

- Atrodytų, informacijos – daugiau nei užtektinai. Kam geografija reikalinga, kai internete karaliauja Google žemėlapiai?

- Nors aktyviai veržiasi į gyvenimą, technologijos niekada nepakeis analitinio žmogaus mąstymo ir interpretacijos. Technologijos leidžia greitai rasti informaciją, tačiau, norint ką nors rasti, reikia žinoti, kur ieškoti ir ko tiksliai. Be mokslo pagrindų ir žinių sistemos į daugelį klausimų neatsakysi. Skaitmeniniai žemėlapiai, sutinku, palengvina orientavimąsi erdvėje, tačiau kai navigacijos „pjauna grybą“, klysta, nemažai žmonių paklūsta klaidinami... dėl neišmanymo. Internete surasti žemėlapio neužtenka, reikia mokėti jį perskaityti, suprasti. Geografija ir reikalinga, kad būtų padėtas tokių žinių pagrindas. Nereikia pervertinti lietuviškų šaltinių internete: „Vikipedijoje“ daug straipsnių, bet jie pustuščiai, juose – daugybė klaidų. Niekada negali būti tikras dėl žinių, kurias rašo neprofesionalai.

- Viskas puiku, jei pasisekė su geografijos mokytoju, o jei ne? Kaip geografijos pamoka gali tapti tikrai įdomi?

- Tyrimai rodo, kad geografijos pamoka yra viena patraukliausių bendrojo lavinimo mokykloje. Ir turinys, ir mokytojų pastangos prie to labai prisideda. Nemažai mokytojų integruoja skaitmenines technologijas, rengia pamokas už mokyklos ribų – gamtoje, muziejuose, informaciniuose centruose, atlieka įvairiausius bandymus, į ugdymo procesą įtraukia mokomuosius žaidimų elementus. Taikydami šiuos metodus, geografai yra akivaizdūs lyderiai Lietuvos švietimo sistemoje. Šitaip vedamos pamokos negali būti neįdomios mokiniams. Dar vienas svarbus faktas – statistika rodo, kad geografijos mokytojai bene daugiausia iš visų mokomųjų dalykų mokytojų pamokose naudoja skaitmenines technologijas.

Dešimt dalykų, susijusių su geografija, ką turi žinoti ir mokėti išsilavinęs žmogus pagal Rytą Šalną

1. Pažinti savo aplinką ir gimtąjį kraštą. Domėtis, keliauti, atrasti.

2. Mokėti naudotis pačiais įvairiausiais žemėlapiais.

3. Gerai orientuotis pasaulio politiniame ir gamtiniame žemėlapyje.

4. Sieti žinias apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje su vieta žemėlapyje.

5. Mokėti orientuotis vietovėje, kai nėra GPS aparato ar navigacijos prietaiso arba jis išsikrauna.

6. Suprasti ir analizuoti aplinką, kurioje tuo metu yra.

7. Greitai rasti reikalingą geografinę informaciją internete, knygose, žemėlapiuose ir mokėti ją atsirinkti bei panaudoti.

8. Pasiruošti kelionei ir keliauti su atradėjo džiaugsmu, o ne zyziant ir rodant nepasitenkinimą.

9. Suprasti esminius mūsų pasaulio sąrangos dalykus: išsivysčiusio ir besivystančio pasaulio skirtumus.

10. Žinoti esminius gamtinių, socialinių ir ekonominių reiškinių, procesų ypatumus ir jų poveikį žmonėms, šalims, regionams.

Tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur“ – sausio 20-22 dienomis, Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ .

Transporto koridorius

Beringo sąsiauris, esantis tarp Aliaskos ir Sibiro, jungia Beringo jūrą su Čiukčių jūra. Beringo jūra bei sąsiauris yra pavadinti Danijoje gimusio Rusijos tyrinėtojo Vituso Beringo, kuris pasiekė sąsiaurį 1728 m., vardu.

Kai kurių mokslininkų tvirtinimu, prieš 12 tūkst. metų Beringo sąsiaurio vietoje galbūt egzistavo sausumos tiltas. Juo pasinaudoję iš Azijos žmonės pasiekė Šiaurės Ameriką.

Tiesa, yra ir ginčijančių šią hipotezę. Anot kritikų,  pirmieji žmonės į Ameriką atsikėlė jūrų keliu jau prieš 30 tūkst. metų.

Šiandien apie Beringo sąsiaurį dažniau kalbama kaip apie reikšmingą transporto koridorių.

Viena vertus, sąsiauris jungia Arkties ir Ramųjį vandenynus, t.y. iš šiaurės į pietus. Nors anksčiau Arkties vandenynas buvo sunkiai įžengiamas, ledynai pamažu tirpsta, o glūdintys Arktyje ištekliai vilioja daugelį.

Tad laikui bėgant šis vandens kelias neabejotinai taps labai svarbus.

Kitas transporto koridorius driekiasi vakarų – rytų kryptimi. Kitaip sakant, iš Aliaskos į Rusiją, arba atvirkščiai. Šiuo atveju jau kalbama apie sausumos transporto kelią.

Buvęs Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas kažkada Rusijos mokslų akademijoje pristatė ambicingą planą, pagal kurį iš Europos į Šiaurės Ameriką būtų nutiestas kelias, skirtas automobiliams, traukiniams bei energetiniams ištekliams (dujoms ir naftai) transportuoti.

"Tai tarpvalstybinis, tarpcivilizacinis projektas, – tada aiškino V.Jakuninas. – Šis projektas gali tapti pasaulinio lygio ateities projektu, jis turi būti pagrįstas naujausiomis technologijomis."

Tiesa, kol kas daugelis panašių idėjų skamba tarsi būtų iš fantastikos srities. Be to, ir V.Jakuninas – nebe Rusijos geležinkelių vadovas.

Važiuojant traukiniu arba automobiliu iš Europos į Šiaurės Ameriką reikėtų sukarti apie 20 tūkst. km, taigi kelionė truktų daugiau nei dvi savaites. Palyginkime: lėktuvu – nuo 6 iki 7 val.

Išskyrus nuotykių ieškotojus, mažai kas norėtų tiek laiko praleisti automobilyje arba traukinyje.

Antra, projektas, kurį pristatė V.Jakuninas, kainuotų labai daug – keliolika šimtų milijardų JAV dolerių. Kas jį finansuotų?

Naudingas prekiauti

Kita vertus, pasaulinė prekyba intensyvėja. Pavyzdžiui, Kinija siekia gabenti kuo daugiau krovinių sausuma, o ne jūromis ar vandenynais.

Kinų kroviniai jau dabar gabenami per Aziją į Europą geležinkeliais. Kadangi Pekinas daug eksportuoja į JAV, sausumos kelias per Beringo sąsiaurį – viliojantis.

Kasmet per Beringo sąsiaurį galėtų būti pervežama po 100 mln. tonų krovinių. Be to, atsirastų galimybė pastatyti ir elektros magistralę, kuri aprūpintų Aliaską bei Kanadą pigia elektros energija.

Inžinieriai tvirtina, kad nutiesti tunelį po Beringo sąsiauriu nėra neįgyvendinamas sumanymas.

Didžiausia problema – atšiaurios oro sąlygos. Oro sąlygos ties sąsiauriu – ekstremalios: temperatūra svyruoja nuo 20 iki 50 laipsnių šalčio, o šaltuoju sezonu vandens paviršių dengia net dviejų metrų storio ledas.

Inžinieriai sako, kad dirbti sąsiauryje įmanoma tik penkis mėnesius per metus, tad projekto įgyvendinimas užtruktų.

Pagaliau milžiniški šalčiai regione sukelia tam tikrų problemų ir metalinėms tunelio konstrukcijoms.

Istorinis tikslas

Idėja sujungti Šiaurės Ameriką, Aziją ir Europą – ne naujiena.

Rusijos ir Amerikos telegrafo kompanija XIX a. pab. puoselėjo planus sujungti Šiaurės Ameriką ir Europą telegrafo linija, kuri driektųsi per Sibirą. Tiesa, plano buvo atsisakyta, mat pavyko sėkmingai panaudoti kabelį, nutiestą Atlanto vandenyno dugnu.

Kita inciatyva buvo tunelio ir tilto projektas, kurį pasiūlė prancūzų inžinierius Baronas Loicqas de Lobelas. Šį planą 1906 m. palaimino Rusijos caras Nikolajus II.

Vis dėlto tas projektas, už kurio įgyvendinimą buvo atsakingas Amerikos ir Prancūzijos verslo sindikatas, taip ir nepajudėjo iš mirties taško.

Pagaliau Rusija 2011 m. oficialiai uždegė žalią šviesą transporto koridoriui per sąsiaurį.

Maskva įgyvendino labai svarbų projektą – jau pastatyta geležinkelio magistralė nuo Transsibiro geležinkelio iki Jakutsko miesto. Šis 900 mln. dolerių projektas buvo baigtas 2013 m. Planuojama, kad iki 2030 m. geležinkelių tinklas Tolimuosiuose Rytuose bus toliau plėtojamas, žinoma, jeigu leis Rusijos ekonominė padėtis.

Projektu, kaip minėta, domisi ir Kinija. Ji siūlo plėtoti "Kinijos-Kanados-Rusijos-Amerikos" projektą, į kurį įeitų net 200 km tunelis per Beringo sąsiaurį.

Sudėtinga, bet įmanoma

Pastatyti tunelį po Beringo sąsiauriu reikėtų maždaug penkiolikos metų. Povandeninis kelias būtų net du kartus ilgesnis nei Eurotunelis, esantis po Didžiąją Britaniją ir Prancūziją skiriančiu Lamanšo sąsiauriu.

Eurotunelio ilgis siekia 50,5 km, o Beringo tunelis būtų dvigubai ilgesnis – 104,6 km ilgio.

Preliminari tokio projekto kaina – 65 mlrd. JAV dolerių. Nors, pasak kai kurių ekspertų, ši kaina – tikrai ne galutinė. Investuotojai sako, kad vien tunelio kaina viršytų 100 mlrd. dolerių.

Dar beveik tiek pat reikėtų keliams nutiesti iki Beringo sąsiaurio. Mat šiuo metu iki sąsiaurio neveda joks geležinkelis ar automobilių kelias.

Artimiausias didmiestis – beveik už tūkstančio kilometrų Aliaskoje esantis Ferbanksas. Čia prasideda vadinamieji Aliaskos greitkeliai, jungiantys šią JAV valstiją su Kanada ir likusia šalies teritorija.

Rusijoje geležinkeliu galima atvykti tik iki Vladivostoko arba Čitos miestų. Vėliau geležinkelis suka į pietus – t.y.  Mongolijos ir Kinijos link.

Pavojinga misija

Tai, koks pavojingas gali būti Beringo sąsiauris, šių metų kovą savo kailiu patyrė du britų keliautojai. Juos išgelbėjo Amerikos pakrančių apsaugos pareigūnai.

Neilas Laughtonas ir Jamesas Binghamas nutarė pėsčiomis per ledą kirsti sąsiaurį ir pasiekti jo viduryje esančias Diomedų salas. Tačiau ledas buvo per plonas, tad keliautojams neliko nieko kita, tik kviestis pagalbą.

Išgelbėti keliautojai dėl ledo trūkių kaltino klimato atšilimą.

"Akivaizdu, kad tai – atšilimo padarinys. Ledas nesiformuoja. Mūsų ekspedicija tapo neįmanoma", – konstatavo J.Binghamas. Vis dėlto keliautojas pažadėjo, kad tęs kelionę kitais metais.

Beringo sąsiauris: svarbiausi faktai

– Ilgis – 85 km, gylis – nuo 30 iki 50 metrų.

– Sąsiauris jungia Beringo jūrą (Ramiojo vandenyno dalis) su Čiukčių jūra (Arkties vandenyno dalis).

– Beringo sąsiaurio viduryje yra Diomedų salos.

– Šaltojo karo metais sąsiauris, skyręs JAV ir SSRS, buvo visiškai užvertas. Vietiniams gyventojams leista keliauti tik atšilimo metais.

– Teritorija greta sąsiaurio tebėra griežtai saugoma Rusijos kariškių. Patekti į ją galima tik gavus specialų leidimą. Neturėdamas jo, gali būti sulaikytas.