„Mes nepritariame išvados projektui ne todėl, kad partija yra išreiškusi palaikymą vienam iš kandidatų į prezidentus, o būtent todėl, kad surinkta medžiaga niekaip tų išvadų ar kaltinimų, kad prezidentas yra paveikiamas, nepatvirtina“, – LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį kalbėjo G. Paluckas.

„Tuo tarpu galime pasakyti, jog tam tikri epizodai iš VSD veiklos kelia tam tikrų klausimų galbūt dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, galbūt tam tikrų veiksmų neatlikimo“, – pridūrė jis.

Anot G. Palucko, dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros veiksmų kyla mažiau klausimų, nes šios teisėsaugos institucijos „dirbo tam tikro teisinio reguliavimo rėmuose“, tačiau apskritai „laikinosios tyrimo komisijos išvada nėra daloma į gabaliukus ir viena dalis patinka, o kita nepatinka ir todėl turėtume kažkaip ją palaikyti arba jos nepalaikyti“.

Pasak parlamentaro, vienas epizodas, konkrečiai susijęs su prezidentu ar mėginimu daryti jam įtaką, „yra pritemptas prie išvados“.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė VSD pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadai. Už pritarimą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 29, susilaikė 12 parlamentarų.

Po pateikimo išvadas parėmė tik valdančiųjų atstovai ir vienas demokratas – parlamentiniam tyrimui vadovavęs Vytautas Bakas. Opozicijos atstovai buvo prieš arba susilaikė.

Toliau išvadą nagrinės Seimo komitetai.

V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018-2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Tuo metu didžiausia Seimo opozicinė partija LSDP per konferenciją Vilniuje vasario pradžioje nutarė nekelti savo kandidato į prezidentus, bet paremti G. Nausėdos kandidatūrą.

Jis tai įvertino kaip „brandžios partijos brandų sprendimą, kuris nutiesia tam tikrus tiltus bendradarbiauti ateityje“.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.

Autorius Dominykas Biržietis

Rinkliavos nori visos savivaldos

„Nematau nieko blogo, jeigu turtingi asmenys, plaukiojantys savo burlaiviais ar motorinėmis jachtomis, sumokėtų savivaldybei tinkamą rinkliavą už tai, kad švartuojasi, naudoja energiją, šiukšlina ar palieka savo šiukšles“, – teigė Seimo narys Gintautas Paluckas.

Seime buvo priimta nuostata pakeisti Vidaus vandenų transporto kodekso ir Rinkliavų įstatymus numatant iš laivų savininkų paimti papildomą rinkliavą. Kol kas kalbama apie saugomas teritorijas.

Neabejojama, kad pradžioje įvesta tik saugomoms teritorijoms ši tvarka ateityje apims visus vidaus vandens uostelius prie vandens. Juo labiau kad Seime taip pat užsiminta, kad rinkliava laivams turėtų būti išplėtota, kad apimtų visas savivaldybes.

Lietuva čia nieko naujo nesugalvoja. Panaši tvarka galioja daugelyje mažųjų rekreacinių uostų Europoje.

Nauja tvarka, kuri numatytų galimybę imti papildomą rinkliavą, būtų ypač naudinga Vakarų Lietuvos savivaldybėms. Daugelis jų, pradedant Klaipėda, Neringa, Šilutės ir Klaipėdos rajonais, turi nedidelių uostelių.

Į uostelių turėtojų sąrašą pretenduoja ir Palangos miesto savivaldybė, jei jai Šventojoje pavyktų atkurti buvusį uostą.

Veikiausiai tam tikras rinkliavas už laivų laikymą ateityje galėtų gauti ir prie Nemuno esančios Pagėgių, Jurbarko, Kauno rajono ir miesto, gal net ir Šakių savivaldybės.

Vieta: nemažas laivų sambūris būna Dangės upės pramoninės zonos atkarpoje prieš Mokyklos gatvės tiltą. / V. Matučio nuotr.

Laivų laikymo problemos

Kol kas nėra įvardinta rinkliavos suma, kurią savivaldybės galėtų imti už laivelių laikymą jų teritorijose. Taip pat nenumatytos vietos, kur rinkliava galėtų būti imama.

Manoma, kad tą sumą galėtų nustatyti ne Seimas ar Vyriausybė, o konkrečios savivaldybės taryba, kuri įvertintų vieno ar kito uostelio vietos geografinį patrauklumą. Tokiu atveju savaime aišku, kad rinkliava kur nors Nidoje ar Klaipėdoje greičiausiai būtų didesnė nei, pavyzdžiui, Pagėgiuose ar Smalininkuose.

Vienas iš naujos rinkliavos atsiradimo iniciatorių yra iš Nidos kilęs, Klaipėdos universitete mokęsis Seimo narys Andrius Bagdonas.

Ne tik saugomose teritorijose, bet ir kitose vietose prie vandens jau susiduriama su didesniu kiekiu laivų, kurių nėra kur laikyti.

Jo teigimu, nauja rinkliava spręstų laivų laikymo ant kranto klausimus, kai tai daroma naudojant miestų ar gyvenviečių viešąją infrastruktūrą.

Dažnai žiemą laivai iškeliami ant vandens ir laikomi pastatyti ant specialių priemonių, kurios paliekamos gatvėse, ant žaliųjų plotų ir kitose vietose. Ši problema aktuali ir Klaipėdos miestui prie Pilies uosto, ir Šilutės rajonui Minijos (Mingės) kaime. Greičiausiai ji aktuali ir kitose vietose, kaip Dreverna, Šilutė ir panašiai.

A. Bagdonas mano, kad savivaldybėms leidus rinkti papildomus pinigus tai leistų kurti ir naują infrastruktūrą prie vandens. Kartu būtų naikinami ir dabar nemažoje dalyje savivaldos teritorijų esantys veikiantys, bet juridiškai ne iki galo įteisinti uostai.

Nori elektrinių laivelių

Seime svarstant laivų laikymo rinkliavos įvedimą, iškeltas klausimas ir dėl laivų plaukiojimo draustinių, ir kitų saugomų teritorijų vandenyse.

Manoma, kad bent jau saugomose teritorijose turėtų būti ribojama laivyba tiek dėl variklių galingumo, tiek dėl jų rūšių. Prabilta apie tai, kad Lietuvoje reikėtų kaip įmanoma skubiau diegti naujos kartos pramoginius laivus su elektros varikliais.

Laivui su elektros varikliu neva turėtų būti atviri visi vandenys, o laivams su dyzeliniais varikliais kai kurios zonos turėtų būti uždarytos.

Seimo socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas tvirtina, kad idėjų, kaip sutvarkyti teisinį lošimų reguliavimą opozicijoje esanti politinė jėga turi, tačiau į šį klausimą žiūri atsargiai. Vis tik, pasak jo, būtų galima pagalvoti apie „tam tikros kepurės uždėjimą“, nurodant maksimalią sumą, kurią galima pralošti per mėnesį, pavyzdžiui, ne daugiau kaip 2–3 vidutinius darbo užmokesčius (VDU).

„Šnekant apie teisinį reguliavimą atsargiai brendame į šiuos krūmus, nes žinome, kad jeigu kirviu pamojuosi, gali nukentėti niekuo dėti žmonės ar bendruomenės. Bet šį klausimą teks sureguliuoti, gal pagalvoti apie maksimalią pralošiamą sumą per mėnesį, uždėti tam tikrą kepurę, pavyzdžiui, ne daugiau kaip 2–3 VDU. Kitu atveju žmogus prasiskolina, prasilošia tiek, kad būna, jog baigia gyvenimą savižudybe“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Idėjų yra, kada tai virs įstatymų projektais, matyt, į pavasario sesiją, bet žiūrime į šį reikalą labai įdėmiai ir atsakingai“, – tvirtino jis.

Mes stengiamės elgtis atsargiai ir atsakingai. Ant visų šių lošimų, lažybų bendrovių laikosi pusė Lietuvos sporto finansavimo.

 

G. Paluckas taip pat tikino, kad neturėtų būti skatinamų akcijų, kuomet loterijų bendrovės reikalauja registracijos bei tuomet „prasideda įvairūs siūlymai sulošti iš elektroninių pinigų“. Taip pat, anot jo, viešosios naudos visuomenei balansas, lošimų klausimu, yra neigiamas, bet jis atkreipė į tai, jog lažybų bendrovės daro didelę įtaką sporto finansavime.

„Mes stengiamės elgtis atsargiai ir atsakingai. Ant visų šių lošimų, lažybų bendrovių laikosi pusė Lietuvos sporto finansavimo. Gal dėl pusės šiek tiek šaržuoju, bet didžiulė dalis, kai kurios komandos net tų bendrovių pavadinimus nešioja. Tai jei imiesi griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, reklamos draudimo ar kitų apribojimų, iš karto reikia galvoti, kokiu modeliu bus finansuojamas profesionalus sportas“, – sakė socialdemokratas.

„Turime dviejų greičių sistemą, vieni yra su licencijomis registruoti Lietuvoje, kiti ne Lietuvoje, bet kurioje ES valstybėje, tai tas reguliavimas, kuris yra taikomas vietiniams, nebūtinai pasieks esančius kitose jurisdikcijose. (...) Žinome tokius dalykus kaip VPN ir kiti, tai užblokuoti IP prieigą yra itin sudėtinga“, – aiškino jis.

J. Džiugelis: Š. Stepukonio atvejis parodė sektoriaus probleminę pusę stambiu mastu

Konservatorius Justas Džiugelis tvirtina stokojantis ilgalaikio požiūrio į azartinius lošimus, o Š. Stepukonio atvejis tik „parodė sektoriaus probleminę pusę stambiu mastu”.

„Pirmiausia reikalingas ilgalaikis požiūris į azartinius lošimus, aš stokoju tokio požiūrio. (...) Akivaizdu, kad priemonės, kurios šiandienai galioja, jos nepakankamos užkardyti piktnaudžiavimą, ypatingai priklausomybę nuo lošimų turintiems žmonėms. Manyčiau, kad deja, bet Lošimų priežiūros tarnyba neišgirdo raginimų imtis tam tikrų veiksmų“, – kalbėjo J. Džiugelis.

„Naujas patvirtintas probleminių lošimų prevencijos planas, kuris baigė galioti 2022 m. pabaigoje, nebuvo atnaujintas ir Š. Stepukonio atvejis parodė šio sektoriaus probleminę pusę stambiu mastu“, – teigė jis.

Vis tik J. Džiugelis ragino neskubėti su drastiškais sprendimais lošimų sektoriuje, nes pagriežtinus sąlygos rinkos dalyviams organizuojantiems lošimus legaliai, anot jo, gali atsirasti didesnis šešėlis.

„Š. Stepukonis pagal mūsų įstatymus negalėjo lošti Estijos bendrovės tinklapyje Lietuvoje, jis turėjo būti neprieinamas ir LPT blokuotas, bet to nebuvo padaryta. Tikiuosi, kad ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyta kaltė, ar ji buvo LPT neužkardant prieigos, ar lošimų organizatorių“, – sakė konservatorius.

„Bet siūlyčiau neskubėti su drastiškais sprendimais čia ir dabar. Jeigu mes griežtintume rinkos dalyvių, kurie organizuoja lošimus legaliai, sąlygas, tuomet atsirastų didesnis šešėlis. Ir stebime, kad jau dabar yra padidėjusi internetinių lošimų rinka, kartais“, – tikino jis.

M. Lingė: priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo rezultatų gali būti grįžta prie teisėkūrinių iniciatyvų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė ragino atsižvelgti į tai, kad Šarūno Stepukonio istorijoje vis dar vyksta tyrimas ir išvadas daryti dar anksti, tačiau klausimai dėl lošimų priežiūros yra svarbūs ir yra galimos teisėkūrinės iniciatyvos sprendžiant šią problemą.

Negalime gydyti ligonio, nežinodami, kokia yra tiksli ligos priežastis. Tačiau yra klausimai, susiję su lošimų priežiūra, atsakingu lošimu, lošimų reklama (...)

 

„Negalime gydyti ligonio, nežinodami, kokia yra tiksli ligos priežastis. Tačiau yra klausimai, susiję su lošimų priežiūra, atsakingu lošimu, lošimų reklama, kurie yra svarbūs ne tik dėl rezonansinės istorijos. BFK ir kompetentingų institucijų pasitarime buvo aptarta, kad svarbu stiprinti Lošimų priežiūros tarnybą, suteikti daugiau instrumentų reikalingų kontrolei, atsakingo lošimo organizavimo gaires įtvirtinti įstatymo lygmenyje“, – sakė M. Lingė.

„Svarbu, kad lošimų bendrovės naudotų sertifikuotas apskaitos sistemas ir Lošimų priežiūros tarnybai būtų užtikrinta nuotolinė prieiga prie jų. Tikimės, kad Finansų ministerija Seimui pavasario sesijos metu pateiks šiuo metu rengiamus pakeitimus, o priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo rezultatų prie teisėkūrinių iniciatyvų gali būti grįžta atskirai, jei tyrimas patvirtins tokią būtinybę“, – pažymėjo jis.

LPT: Lietuvoje atsakingo lošimo srityje saugikliai nenustatyti

Galiausiai Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) tvirtina, kad Lietuvoje atsakingo lošimo srityje saugikliai nenustatyti, tad siekiant išvengti nesaikingo lošimo, taisyklės turi būti nustatytos įstatyme. LPT teigimu, parengtų gairių lošimo organizatoriai dar nėra įgyvendinę, todėl reikia griežtesnių priemonių.

„Dėl Lietuvos lošimų reguliavimo svarbūs yra du aspektai. Atsakingo lošimo reikalavimai ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija. Saugikliai atsakingo lošimo srityje Lietuvoje nenustatyti. Pažymėtina, kad 2021 m. birželį Lošimų priežiūros tarnyba parengė Atsakingo lošimo organizavimo rekomendacijas, taigi lošimus organizuojančios bendrovės jau tada turėjo galimybę skirti padidintą dėmesį, kad jų organizuojamos pramogos būtų saugios pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms“, – Eltai perduotame komentare aiškino LPT.

„Taip pat Lošimų priežiūros tarnyba 2023 m. birželį parengė Atsakingo lošimo gaires, kurios sudaro galimybę organizatoriams stebėti lošėjo elgesį, įspėti jį dėl probleminio lošimo, sumažinti pralošiamas sumas. Gairės, deja, lošimo organizatorių dar nėra įgyvendintos. Gaunami tik kai kurių organizatorių pristatymai, apie ateityje planuojamus atlikti veiksmus. Siekiant išvengti nesaikingo lošimo, atsakingo lošimo taisyklės turi būti nustatytos įstatyme, kadangi rekomendacijų, deja, nesilaikoma“, – pažymėjo tarnyba.

ELTA primena, kad privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Š. Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.

„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį ir iškart kreipėsi į teisėsaugą po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Įtariama, kad iš viso Š. Stepukonis galėjo pasisavinti apie 30 mln. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.

„Stebuklų jokių nebus, kokia bebūtų Vyriausybė, ji turės daryti mokesčių reformą, nes dabartinis finansavimo lygmuo nesugeba išlaikyti net tokios viešųjų paslaugų apimties ir tinklo, kokį dabar turime“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo G. Paluckas.

Parlamentaras tvirtino, kad tuo atveju, jeigu socialdemokratai būtų vieni iš formuojančių Vyriausybę kitais metais, tuomet pirmiausiai peržiūrėtų visas esančias mokestines lengvatas bei žiūrėtų, kurių galima atsisakyti.

„Pirmiausia reikia perbėgti per visas išlygas. Kai kurios iš jų pasenę, buvo su tam tikslu atsiradę, galbūt ir su tam tikrų įtakos grupių pagalba tam tikros visuomenės grupės buvo apgintos stipriau, bet dabar aplinkybės išnykę, todėl turime pečius suremti stipriau tam, kad galėtume išsispręsti mus kamuojančias tam tikras viešojo sektoriaus, viešųjų paslaugų teikimo problemas“, – sakė socialdemokratas.

„Alternatyvos visada yra. Jeigu norime turėti neperpildytas klases, vadinasi mokytojų turės būti daugiau, ne tik jų atlyginimai didesni“, – tvirtino jis.

Jeigu norime turėti neperpildytas klases, vadinasi mokytojų turės būti daugiau, ne tik jų atlyginimai didesni.

 

Abejoja, ar šioje kadencijoje dar bus sprendžiami mokestiniai klausimai

Politikas taip pat nemato galimybės šioje kadencijoje dar spręsti su mokesčių pakeitimais susijusius klausimus. Pasak jo, tą diktuoja „politinės darbotvarkės kalendorius“, nes rinkiminiu laikotarpiu daugiau vyrauja emocijos negu rimtos diskusijos.

„Aš abejoju, ar šioje kadencijoje dar apskritai koks nors mokestinis klausimas gali būti sprendžiamas dėl elementaraus politinės darbotvarkės kalendoriaus. Visi išeis į rinkimus, tai reikia su ta objektyvia realybe skaitytis. Nebus čia, kad visi baisūs valstybininkai ir yra pasiruošę veltis į rimtas diskusijas, kai jau vyrauja emocijos“, – aiškino G. Paluckas.

„Pastarojo laikotarpio santykiai tarp valstybės vadovų, tarp institucijų... Tonas jau yra paaukštintas, epitetai riebesni, tuo tarpu racionalumo jau yra mažoka“, – dėstė jis.

ELTA primena, kad valdančiosios koalicijos taryba anksčiau yra sutarusi apie prieštaravimų tarp jų sukėlusią mokesčių reformą diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Be to, priėmus siūlomus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.

Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo Gintauto Palucko, ESO privalo susimokėti už savo klaidas.

„Kai paprastas žmogus nesusimoka už paslaugą, jam yra skaičiuojami delspinigiai. Bet kai žmogus ne savo valia permoka energetikos monopolininkei ESO, jai kažkodėl leidžiama tą skolą grąžinti per 15 metų. Tai – jau net ne dvejopi standartai, o tiesiog patyčios. Ši situacija rodo, kad „Ignitis“ valdoma ESO gali daryti ką tik nori, ir niekas nė pirštu nedrįsta pagrūmoti. Juk ši ESO klaida kainavo žmonėms didžiulius pinigus. D. Kreivys turėtų tučtuojau reaguoti, bet vargu ar to sulauksime. Greičiau eilinį kartą įsitikinsime, kad Lietuva, deja, neturi energetikos ministro“, – komentavo G. Paluckas.

Jis įspėja, kad ESO skolą žmonėms „suvalgys“ infliacija.

„Nėra jokių kriterijų, kada turėtų būti grąžinta ESO skola gyventojams. Dabar girdime, kad 96 proc. susidariusios skolos (153,8 mln. eurų) ESO pradės grąžinti tik po 10 metų. Pabrėžiu: tik pradės grąžinti po 10 metų. Jeigu D. Kreivys ir VERT sėdės rankas sudėję, ir niekas neprieštaraus tokiam fantastiškam ESO skolos grąžinimo planui, visus tuos pinigus paprasčiausiai suvalgys infliacija – gyventojai juos matys kaip savo ausis“, – sakė G. Paluckas.

Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Rasa Budbergytė susiklosčiusią situaciją vadina sukčiavimu.

Jeigu ESO pinigus iš žmonių skolintųsi, tai juk turėtų juos grąžinti su palūkanomis. Dabar gi ESO elgiasi taip, tarsi tie pinigai būtų jų, o ne žmonių. Tai – paprasčiausias sukčiavimas.

 

„Jeigu ESO pinigus iš žmonių skolintųsi, tai juk turėtų juos grąžinti su palūkanomis. Dabar gi ESO elgiasi taip, tarsi tie pinigai būtų jų, o ne žmonių. Įsivaizduokite: pasiėmė pinigus ir grąžins kada nors po 15 metų. Juk iš tos skolos, t. y. bemaž 90 eurų kiekvienam gyventojui, liks vos 11 eurų. Tai – paprasčiausias sukčiavimas.

O svarbiausia – visa tai vyksta D. Kreiviui matant. Suprask, viskas čia normalu ir kitaip būti negali. Ne, nenormalu. Valstybė privalo ginti vartotojų interesus, antraip gyvensime pagal džiunglių taisykles“, – pabrėžė R. Budbergytė.

Ji primena, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau ne kartą skelbė aliarmą ir dėl kitų ESO piktnaudžiavimo atvejų.

„STT atlikti tyrimai parodė, kad ESO leidžia sau sukti klientus aplink pirštą. Štai pavyzdys: norite prisijungti prie elektros tinklų? ESO nereglamentuoja įmokos apskaičiavimo tvarkos, tad priskaičiuos jums bet ką. ESO, kitaip tariant, pati nusistato taisykles, o po to kraunasi pelnus. Ne kartą prašėme D. Kreivio į tai reaguoti. Gal dabartinė situacija, kai ESO neskuba grąžinti gyventojų pinigų, pagaliau perpildys atsakingų institucijų kantrybės taurę?“ – svarstė R. Budbergytė.

Finansų ministerija teigia, jog toks Komisijos sprendimas yra pirmasis žingsnis – dabar Lietuva turi pateikti savo poziciją dėl plano keitimo ta apimtimi, kuriai pritarė EK, o galutinį sprendimą priims Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) taryba.

„Vyriausybės pasitarime trečiadienį bus aptariama Lietuvos pozicija dėl Europos Komisijos vertinimo bei priimtas atitinkamas sprendimas“, – BNS nurodė ministerija atsakydama į klausimą, kaip ji vertina EK sprendimą nekoreguoti mokestinių tikslų terminų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbantis „laisvietis“ Vytautas Mitalas sako, jog Vyriausybė, susiejusi RRF lėšų gavimą  su mokestinių pokyčių terminais, pasielgė neatsargiai.

Į kokią vietą Vyriausybė save ir Lietuvą pastatė, taip ir stovime.

„Dėl to tinkamai sustygavus procesą, įrodžius Lietuvoje jau atliktų mokestinių pakeitimų prasmę ir atitikimą ES krypčiai – kalbu apie žaliųjų akcizų reformą – galima rasti sprendimus, kad nė vienas euras iš EK nebūtų prarastas“, – BNS teigė politikas.   

„Turiu informacijos, kad Komisija nei buvo, nei yra suinteresuota stabdyti RRF pinigus ar galvoti papildomas sankcijas Lietuvai ar bet kokiai kitai Europos valstybei“, – pridūrė jis. 

Tuo metu konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad toks EK sprendimas yra atsakas opozicijai, raginusiai persiderėti su EK dėl tikslų, susijusių su mokesčiais.

„Tas atsakymas labai aiškiai parodo, kad pokalbiui su EK dėl mokesčių reikalų erdvė yra labai jau ribota arba jos iš viso nėra“, – BNS tvirtino J.Razma.

Valdančiųjų atstovas tikisi, kad toks EK verdiktas leis Seime mobilizuotis ir priimti mokesčių pakeitimus, dėl kurių Vyriausybė yra įsipareigojusi. Jis teigė nemanantis, kad reikėtų stabtelti, nes artėjant rinkimams sprendimus bus sunku priimti.

„Kuo arčiau rinkimų, tuo bus sudėtingiau priimti tokius sprendimus. Reikia šioje sesijoje nuspręsti, arba taip, arba taip“, – sakė jis.

Opozicijos atstovas socialdemokratas Gintautas Paluckas BNS tikino, jog EK išvada parodė, kad Vyriausybės klaida, kai ji viršijo savo įgaliojimus, liko neištaisyta: „Į kokią vietą Vyriausybė save ir Lietuvą pastatė, taip ir stovime“.   

„Dabar bus vienas iš dviejų: arba per savo galvą kažkaip perlipsime ir priimsime tą NT mokestį, bet aš neįsivaizduoju, kaip tai Seime turėtų nutikti, arba bus vadinamojo RRF plano įgyvendinimo pažeidimas ir bus tada taikoma kažkokia poveikio priemonė – bus taikoma pinigų išskaita“, – teigė parlamentaras. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius pareiškė, kad tokio sprendimo ir reikėjo tikėtis, nes apie tai signalai buvo siunčiami.anksčiau. 

Pasak jo, į Lietuvą atvykęs EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis leido suprasti, kad „pakeitimų nebus“ dėl kelių priežasčių.

„Pirma – kad pati Lietuvos Vyriausybė įsipareigojo tai (mokesčių reformą – BNS) įgyvendinti, antras dalykas – jie mato, kad pagal ekspertų išvadas mokesčių reforma Lietuvoje yra būtina, jeigu norima kalbėti apie Lietuvos ateities finansų krizės išvengimą. Trečia – jeigu Lietuvai būtų leista keisti, būtų atidaryta pandoros skrynia ir kitoms ES valstybėms. Tai pagrindiniai argumentai“, – BNS aiškino A. Butkevičius. 

Jo teigimu, EK ne ta institucija, kuri lengvai priima sprendimus, nes Lietuva jau vėluoja įsisavinti RRF lėšas prisidengdama ekonomikos neapibrėžtumais: „Ankščiau kalbėjom, kad tą neapibrėžtumą padidino karas Ukrainoje, dabar jau – kad „Hamas“ ir Izraelio konfliktas“.

A. Butkevičius įsitikinęs, kad EK atmetė Lietuvos prašymą koreguoti tikslus, susijusius su mokesčiais, nes „viduje (Lietuvoje – BNS) pritrūko bandymo pasikalbėti“: „Nemokėjimas vieni kitų išgirsti ir įsiklausyti“. 

„Darbietis“ Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad Vyriausybė tiesiog neturi palaikymo Seime jos projektams priimti ir siūlo apie tai gerai pagalvoti toliau kalbant su EK.

„ Aiškiai matydami, kad jie nebesugeba primesti mokestinių pakeitimų, lyg ir bando tartis su EK dėl terminų, bet vargu ar tai sprendžia problemą“, – BNS teigė jis.

„Galbūt atėjo laikas Vyriausybei pagalvot, kad ji jau nebesugebės nei priimti mokestinių įstatymų, nei susitarti su EK, o išeiti iš šios situacijos bus pajėgi tik nauja Vyriausybė, kuri turės naują mandatą ir nebebus taip stipriai spaudžiama už šios dabartinės Vyriausybės prisiimtus įsipareigojimus“, – pridūrė jis.  

Paklausta, kokią įtaką EK sprendimas turės Lietuvos planams kreiptis dėl antrosios ir trečiosios RRF išmokos dalies, Finansų ministerija teigia, kad kiekviena šalis narė pati sprendžia, kada teikti mokėjimų prašymus, todėl juos ir toliau bus galima teikti įgyvendinus užsibrėžtus tikslus.

„Dėl EK sprendimo laikinai suspenduoti 26 mln. eurų dar nėra pasibaigęs Lietuvai suteiktas 6 mėnesių terminas – iki spalio 28 dienos, – per kurį atliekami papildomi veiksmai, prisidedantys prie rodiklių pasiekimo bei informuojama EK“, – BNS teigia ministerija, atsakydama į klausimą, ar Lietuva kreipėsi į EK dėl įšaldytų 26 mln. eurų išmokėjimo. 

Pasak jos, norint pasiekti 142 ir 144 rodiklius pakanka papildomus pasiūlymus dėl mokesčių pertvarkos pateikti Seimui, kas ir buvo padaryta, rodikliai nereikalauja Seimo patvirtinimo.

„Visa reikiama informacija EK bus pateikta iki nustatyto termino pabaigos, kuri, įvertinusi Lietuvos pateiktą informaciją, pateiks savo sprendimą, ar laiko rodiklius visiškai pasiektais. Sprendimo pateikimo terminas priklauso nuo pačios Europos Komisijos“, - komentare teigia ministerija.

EK antradienį pranešė patvirtinusi atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų RRF lėšų paketą, tačiau ji atmetė Lietuvos prašymą koreguoti plane esančius šalies tikslus, susijusius su mokestiniais pakeitimais.

„Dėl keturių iš 48 su apmokestinimu susijusių priemonių, įtrauktų į Lietuvos planą, Komisija nustatė, kad priežastys, kuriomis grindžiamas Lietuvos prašymas pakeisti planą, yra nepagrįstos“, – pranešė EK.

Pasak Komisijos, Lietuva dabar dar turi vieną mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu.

LSA patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė sako, kad asociacija Vyriausybei siūlo nuo kitų metų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirtas lėšas iš didėsiančių akcizų ir kelių naudotojo mokesčio, kurį moka sunkusis transportas.

„Kitų metų biudžete mes siūlome didinti finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai, kadangi finansavimo šaltinis tikrai yra“, – antradienį LRT radijui sakė D. Sujetaitė.

„Kai sakoma, kad jeigu siūlote didinti bendrą finansavimą, pasakykite, ką sumažinti arba kokius mokesčius padidinti, tai mokesčiai jau yra padidinti. Nuo kitų metų auga mokestis už akcizą kurui, taip pat padidintas kelių naudotojo mokestis ir mes skaičiuojame, kad iš to būtų galima gauti maždaug iki 150 papildomų milijonų eurų kitų metų biudžete, būtent iš šių tikslingų, su kelių infrastruktūra padidintų mokesčių“, – aiškino D. Sujetaitė.

Nuo kitų metų auga mokestis už akcizą kurui, taip pat padidintas kelių naudotojo mokestis ir mes skaičiuojame, kad iš to būtų galima gauti maždaug iki 150 papildomų milijonų eurų kitų metų biudžete.

 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę sakė, kad visi mokesčiai patenka į valstybės biudžetą ir Vyriausybė juos paskirsto pagal prioritetus, o siūlantiems didinti finansavimą keliams patarė aiškiai įvardyti naujus lėšų šaltinius.

2024 metų valstybės biudžete keliams iš trijų šaltinių kitąmet numatyta 715,5 mln. eurų, tačiau KPPP, iš kurios skiriamos lėšos savivaldybėms, skirta tiek pat, kiek ir šiemet – 543 mln. eurų. Savivaldai kitąmet tektų 179 mln. eurų.

Seimo Ekonomikos komitetui praėjusią pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą, Biudžeto ir finansų komiteto vadovas konservatorius Mindaugas Lingė tokį sprendimą vertino kaip kelininkų lobizmo įtaką, nes mažiau lėšų liktų švietimui, gynybai ir kitoms sritims.

Ekonomikos komiteto narys G. Paluckas sako, kad tai ne lobistų įtaka, o bendras visų partijų atstovų sprendimas.

„Ir kolegos konservatoriai, ir liberalai, ir socialdemokratai, ir darbiečiai – visi pritarė tam pasiūlymui, čia su lobistais nieko bendro neturi“, – antradienį LRT radijui sakė G. Paluckas

Jo teigimu, šaltinių kelių finansavimui yra, tarp jų – ir specialus Kelių infrastruktūros fondas, kuriame būtų kaupiamos lėšos iš įvairių šaltinių – akcizų ir kelių mokesčių, tačiau tam priešinasi Vyriausybė.  

„Kaip mes finansuosime kelius, buvo sutarta fondą steigti, atitinkamai konsoliduoti finansus ir kitus dalykus, bet dėl Finansų ministerijos pasipriešinimo, Vyriausybės nenoro mes vis dar neturime tų tvarių finansavimo šaltinių (...) Mes prieš tris metus priėmę tokį sprendimą komitete niekaip nerandame būdo jį įgyvendinti Vyriausybės koridoriuose“, – kalbėjo G. Paluckas.

Pagal valstybės biudžeto projektą, be KPPP, kitais metais keliams iš bankų solidarumo mokesčio atiteks dar 130,5 mln. eurų, dar 41,8 mln. eurų yra ES finansavimas (81,6 mln. eurų).

Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymo pakeitimu siūloma nuo 2024 metų atšaukti iki šiol galiojusį draudimą LEZ  užsiimti veikla, susijusia su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.

Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas BNS teigė, kad galimybėmis LEZ įsikurti saugumo ir gynybos pramonei buvo domėtasi ir anksčiau, tačiau šiuo metu suaktyvėjimas išaugo.   

„Pirmiausia taikosi tos gynybos pramonės įmonės, kurios jau yra kažką nuveikusios, ne visai startupai, tai yra ir dronų gamintojai, tam tikri elektroninių, skaitmeninių ryšio gaminių gamintojai“, – teigė G. Paluckas.

Jis taip pat sakė, kad tokios įmonės dėl saugumo galės kurtis ne visuose LEZ.

„LEZ operatoriai spręs, ar priimti tas įmones, nes kai kurioms gynybos pramonės įmonėms taikoma daug įvairiausių kitų, saugumo reikalavimų. Ne visiems LEZ tai (gynybos pramonės įmonės – BNS) gali būti priimtina, – kalbėjo G. Paluckas.    

„Aišku, dar reikia žiūrėti, kur vietos yra ir pagal... gal kokie klasteriai galėtų formuotis. Jeigu sunkesnė pramonė, tai, matyt, žiūrėtų prie Klaipėdos, nes jeigu reikėtų plukdytis kažkokius sunkesnius komponentus jūra, ten būtų patogiau. Jeigu kalbėti apie elektroniką, tai Kaunas, ten dronai visokie galėtų... Marijampolės LEZ būtų arčiau Lenkijos“, – svarstė parlamentaras.  

Draudimas LEZ verstis tokia veikla galioja nuo 1995 metų. 

„Tokių mokėtojų už 28 centus turime apie 25 proc. nuo visos klientų bazės, o jų iš viso yra apie 30 tūkst., tikrai nemažai“, – sakė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna. 

Per keturis mėnesius fiksuotos kainos planai atpigo nuo 12 iki 17 centų, bet ne visi nori už elektrą mokėti mažiau.

„Dalis vartotojų gal ir nejaučia tos didesnių tarifų įtakos, nes jiems dalis yra kompensuojama valstybės – iki 28 centų. Tai gal net nelabai supranta, kad yra mažesnė kaina, todėl didelio galvos skausmo kol kas ir nepajautė“, – teigė „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.     

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Keisti elektros kainą dabar iniciatyvos turi imtis pats vartotojas. Skambinti tiekėjui, rašyti elektroniniu paštu, atvykti fiziškai arba planą pasikeisti internetu. Tačiau Seimo nariai siūlo šią atsakomybę permesti tiekėjams.

„Šiuo atveju elektros energijos tiekėjas galės vienašališkai sumažinti kainas“, – komentavo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Anot K. Starkevičiaus, žmogaus nereikės įspėti apie mažinamą kainą. Tiesiog tiekėjas atsiųs mažesnę sąskaitą. Vienašališkai keisti sutarčių tiekėjas negalės tik tuo atveju, jeigu elektros kaina didės.

„Tai reikštų liberalizacijos pabaigą ir grįžimą prie reguliuojamos rinkos“, – komentavo V. Koryzna.

Idėją vienašališkai mažinti kainas Ekonomikos komitetas Seimui pristatė tik šiandien, tačiau Parlamentas sutarė pataisas svarstyti skubiai, kitą savaitę.

„Valstybė nesutaupytų, bet didžiausias rūpestis turbūt yra po pusmečio, kuomet baigsis valstybės subsidijų lygis, šiuo teisės aktu norėtume, kad žmonės mokėtų rinkos kaina ir jiems nebūtų aukštos kainos“, – teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Kas nori atpiginti nepriklausomų tiekėjų planus, o kas – sugrąžinti į vieno tiekėjo rankas. „Valstietė“ Guoda Burokienė siūlo leisti grįžti pas visuomeninį tiekėją visiems žmonėms, nepriklausomai nuo liberalizavimo etapo, net ir esančius garantiniame tiekime.

„Būtent „valstiečiai“ priėmė liberalizavimo įstatymą. Jeigu jie taip rūpinasi vartotojais, jau tada buvo galima tą padaryti“, – savo nuomonę išsakė D. Kreivys.

Grįžti į vieno tiekėjo rankas šiuo metu neapsimoka. Nuo kovo 1 dienos visuomeninis tiekimas vienos laiko zonos kainuoja 28 centus už kilovatvalandę (kWh), o nepriklausomų tiekėjų elektra kone 8 centais pigesnė.

„Yra keli tiekėjai, kurie jau pasitraukė iš šios rinkos dėl to, kad politikai dažnai šiai rinkai ir vartotojams suformuoja ne visai teisingus lūkesčius“, – sakė V. Koryzna.

Yra keli tiekėjai, kurie jau pasitraukė iš šios rinkos dėl to, kad politikai dažnai šiai rinkai ir vartotojams suformuoja ne visai teisingus lūkesčius.

 

Nors elektra pinga, tiekėjai vis dar neatsikrato skolininkų. Tad Seimo nariai ragina leisti skolas grąžinti dalimis.

„Vartotojas turi kreiptis ir išreikšti tokį norą. Tada tiekėjui atsiranda prievolė derėtis ir išdėstyti nuo trijų iki šešių mėnesių laikotarpyje, tvarkingai, komercinį pasiūlymą dėl įsipareigojimo padengti įsiskolinimą“, – sakė Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas.

Pažeidžiamiausiems elektros vartotojams, kurie gauna valstybės pašalpas, norima leisti įsiskolinti daugiau. Elektrą atjungti tik tada, kai elektros suma siekia ne 147 eurus, kaip yra dabar, o – 480 eurų.

Tendencijos yra tokios, kad elektros energijos poreikis augs, o tai reiškia, kad ir elektros energijos kainos irgi didės“, – kalbėjo Seimo narys Lina Jonauskas.

Anot tiekėjų, augant skolų sumai, ją dengti turės kiti vartotojai. Vadinasi, elektra brangtų.

„Kuo didesni administravimo kaštai, natūralu, kad jie vis tiek turi kažkur nugulti“, –  įžvalgomis pasidalino M. Giga.

Ar bus leista įsiskolinti daugiau, dar turės nuspręsti Seimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teisme (LVAT) ketvirtadienį paskelbė, kad šių biodegalų kiekį ir jo apskaičiavimo metodiką numatantis energetikos ministro įsakymas neprieštarauja įstatymams.

„Energetikos ministras nepažeidė jokių jį imperatyviai saistančių aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų, ministras įgyvendino jam įstatymais suteiktus įgaliojimus“, – teigiama LVAT nutartyje.

Šalyje suvartojamų biodegalų, pagamintų iš palmių riebalų rūgščių distiliato, kiekis nustatytas 2021-ųjų gruodžio 15 dienos ministro įsakymu, jame taip pat nurodoma, kad nuo 2022-ųjų liepos šis kuras laikomas biodegalais, pagamintais iš maistinių ir pašarinių augalų.

Teismui įsakymą apskundę Seimo nariai Aidas Gedvilas ir Gintautas Paluckas abejojo, ar ministras apskritai turi teisę apibrėžti transporto sektoriuje suvartojimų tokių biodegalų kiekį, nustatyti jo skaičiavimo metodiką, priskirti šį biokurą konkrečiai degalų rūšiai.

Palmių riebalų rūgščių distiliatas – aliejaus gamybos šalutinis produktas. Žaliosios politikos institutas skelbia, kad daugelis  Europos Sąjungos valstybių jau atsisakė arba palaipsniui atsisako palmių aliejaus ar jo distiliato naudojimo biodegaluose siekiant mažinti neigiamą poveikį miškams.

2021-ųjų kovą Seimo priimtas Alternatyviųjų degalų įstatymas numato, kad palmių aliejų biodegalų gamybai galima naudoti tik iki 2024 metų, o vėliau priklausytų nuo to, kokioje žemėje auginamos palmės.